Vilniaus regiono apylinkės teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę pagal ieškovės A. P. patikslintą ieškinį atsakovui R. P. dėl santuokos nutraukimo dėl sutuoktinio kaltės ir su tuo susijusių klausimų išsprendimo, trečiasis asmuo akcinė bendrovė „SEB“ bankas, akcinė bendrovė „Swedbank“, išvadą teikianti institucija Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus apskrities Vaiko teisių apsaugos skyrius.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Teismo nustatytos bylos aplinkybės

12. 1999 m. rugpjūčio 28 d. Šiaulių rajono civilinės būklės aktų įrašų įstaigoje tarp ieškovės A. P. ir atsakovo R. P. buvo sudaryta santuoka, įrašo Nr. 123. Santuokiniai turi nepilnametę dukrą R. P. (gim. 2008-11-08).

13. Iš Teismui pateiktų Nekilnojamojo turto registro ir Regitros duomenų matyti, jog sutuoktiniams bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklauso: butas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini), 93/6500 žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini), Automobilis Toyota Avensis, identifikavimo numeris (duomenys neskelbtini),valstybinis Nr.(duomenys neskelbtini), Automobilis FORD KUGA, identifikavimo numeris (duomenys neskelbtini), valstybinis Nr.(duomenys neskelbtini).

Dėl šalių santuokos nutraukimo

14. Ieškiniu ieškovė prašė nutraukti santuoką, pripažįstant, kad ji nutrūko dėl atsakovo kaltės. Tuo tarpu atsakovas atsiliepime nurodė, kad yra teisinis pagrindas nutraukti santuoką dėl abiejų sutuoktinių kaltės.

15. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.60 straipsnis nustato sąlygas, kurioms esant santuoka gali būti nutraukiama dėl sutuoktinio kaltės. CK 3.60 straipsnio 2 dalyje kaltė dėl santuokos iširimo apibrėžiama kaip sutuoktinių pareigų pažeidimas iš esmės. Sutuoktinio pareigos nustatytos CK 3.26–3.30; 3.35–3.36, 3.85, 3.92, 3.10 straipsniuose. Tai lojalumo, savitarpio pagalbos ir moralinės bei materialiosios paramos, visapusiško rūpinimosi vaikais ir visa šeima bei kitos įstatyme numatytos pareigos. Nustatant, kokios priežastys lėmė santuokos iširimą, turi būti atsižvelgta į sutuoktinių tarpusavio santykius iki faktinio santuokos iširimo, kiekvieno iš sutuoktinių elgesį dėl santuokos išsaugojimo pablogėjus tarpusavio santykiams ir kitas reikšmingas objektyvias ir subjektyvias aplinkybes. Lojalumo pareiga reiškia, kad sutuoktinis visada tiek šeimoje, tiek už jos ribų turi veikti kito sutuoktinio, visos šeimos interesais, negali supriešinti savo asmeninių interesų su kito sutuoktinio ar šeimos interesais. Abipusės pagalbos pareiga reiškia, kad sutuoktiniai turi paisyti vienas kito nuomonės, būti vienas kitam ištikimi, visus šeimos gyvenimo klausimus spręsti abipusiu susitarimu. Moralinė ir materialinė parama reiškia, kad sutuoktiniai privalo rūpintis vienas kitu: tiek materialiąja, tiek fizine ir psichologine prasmėmis.

16. Vertinant santuokos nutraukimo pagrindus pirmiausia pažymėtina tai, kad santuokos nutraukimas dėl vieno iš sutuoktinių kaltės yra pakankamai griežta atsakomybės forma, todėl ji taikoma tik tinkamai nustačius jos taikymo sąlygas – kaltus sutuoktinio veiksmus ar neveikimą ir jų priežastinį ryšį su kilusiais žalingais padariniais – santuokos nutraukimu. Tačiau tarpusavio asmeniniams santykiams būdinga tai, kad vieno asmens elgesys dažniausiai sąlygoja kito asmens elgesį. Todėl tais atvejais, kai vienas sutuoktinis elgiasi netinkamai, santuokoje kylančių problemų savalaikis pastebėjimas ir jų sprendimas didele dalimi priklauso ir nuo kito sutuoktinio, ypač jo netoleravimo tokio elgesio bei tokio elgesio priežasčių. Tačiau jei sutuoktiniai laiku nepastebi ir nesprendžia santuokoje kylančių problemų, jų tarpusavio ryšiai gali nutrūkti, bet ne dėl vieno iš sutuoktinių kaltės, o dėl jų abiejų nesugebėjimo rasti sprendimą, net ir taikiai išsiskirti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2020 m. gruodžio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-495-1075/2020).

17. Ieškovė prašo santuoką nutraukti dėl ieškovo netinkamų veiksmų gyvenimo kartu ir santuokos laikotarpiu – alkoholio vartojimo ir itin dažno psichologinio smurto. Ieškovė šias aplinkybes grindžia savo pačios parodymais, pridėtomis fotonuotraukomis, kitais byloje esančiais duomenimis. Pats atsakovas, nors ir pripažino, kad nėra abstinentas ir kartais alkoholį vartoja, tačiau neigė tokius atsakovės argumentus. Ieškovės pateiktose nuotraukose matyti, kad atsakovas geria iš stiklinės, sėdi ant sofos, šalia padėta stiklinė, miega ant sofos, tačiau iš šių nuotraukų negalima daryti išvados, jog atsakovas tuo metu vartoja alkoholį ar miega apsvaigęs. Kitų įrodymų, be pačios ieškovės paaiškinimų apie atsakovo nuolatinį piktnaudžiavimą alkoholiu, į bylą nėra pateikta. Atsakovas savo ruožtu nurodė, kad ieškovė taip pat su juo vartojo alkoholį, o jis negali būti priklausomas nuo alkoholio, nes kitu atveju negalėtų dirbti vairuotoju. Taigi aplinkybė dėl atsakovo piktnaudžiavimo alkoholiniais gėrimais neįrodyta.

18. Teismo vertinimu, į bylą pateikti šalių paaiškinimai ir pateikti įrodymai neįrodo, kad skyrybų priežastis yra jos nurodomas atsakovo naudotas psichologinis smurtas. Ieškovė nurodė, kad atsakovas visą laiką, kai būna namuose, įžeidinėja, žemina, provokuoja tiek ieškovę, tiek nepilnametę dukrą. Tačiau vien tai, kad atsakovas vykdydamas tėvo pareigą auklėti savo vaiką išsako tam tikras pastabas dukrai dėl šios, jo kaip tėvo nuomone, nepriimtino elgesio, savaime negali būti vertinama psichologiniu smurtu. Ieškovė bylos nagrinėjimo teisme metu nurodė, kad atsakovas nepriimdavo jos patarimų, trukdydavo ilsėtis, specialiai gamindavo maistą, kuris ją erzindavo, tačiau atsakovas teisme nurodė aplinkybes, kad jam vairuojant automobilį, ieškovė nurodinėja, kur pasukti, lenkti ir pan., ieškovė atsisakydavo intymių santykių, leisdavo jo pinigus savo reikmėms. Sutuoktiniai teismo posėdžių metu kaltino vienas kitą neištikimybe, tačiau įrodymų, kurie neginčijamai patvirtintų šias aplinkybes į bylą nepateikė.

19. Teismas, išklausęs šalių paaiškinimus apie šeimos santykius, sutuoktinių elgesį vienas kito atžvilgiu, pažymi, kad šalių elgesys rodo, kad tarp abiejų sutuoktinių trūksta tiek pagarbos vienas kitam, tiek noro bendradarbiauti ir ieškoti kompromisų ar sprendimo būdų sprendžiant su santuokos nutraukimu susijusius klausimus. Teismo vertinimu, byloje nustatytos aplinkybės rodo, kad sutuoktiniai turėjo ir nesprendė santuokoje kylančių problemų. Atsižvelgiant į tai, pripažintina, kad nėra pakankamo pagrindo santuokos nutraukti dėl vieno iš sutuoktinių kaltės ir vertina, kad santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės (CK 3.61 straipsnis).

Dėl sutuoktinių pavardžių po santuokos nutraukimo, buvusių sutuoktinių tarpusavio išlaikymo

20. Sutuoktinis po santuokos nutraukimo gali pasilikti savo santuokinę arba iki santuokos turėtą pavardę (CK 3.69 straipsnio 1 dalis). Santuoką nutraukiant dėl abiejų sutuoktinių kaltės, po santuokos nutraukimo ieškovui paliekama jo prigimtinė pavardė „P.“, o atsakovei, jai pareiškus pageidavimą dėl santuokinės pavardės pasilikimo, paliktina santuokinė pavardė „P.“.

21. Byloje nėra duomenų apie šalių neveiksnumą ar nedarbingumą, šalys tarpusavio išlaikymo neprašo, todėl išlaikymas po santuokos nutraukimo nepriteistinas (CK 3.72 straipsnis).

Dėl nepilnametės dukros gyvenamosios vietos nustatymo

22. Santuokiniai turi nepilnametę dukrą R. P. (gim. (duomenys neskelbtini)).

23. Kai tėvas ir motina gyvena skyrium, vaiko gyvenamoji vieta nustatoma tėvų susitarimu arba kilus ginčui vaiko gyvenamoji vieta teismo sprendimu nustatoma su vienu iš tėvų (CK 3.169 straipsnio 1, 2 dalys). Nustatydamas vaiko gyvenamąją vietą su vienu iš tėvų, teismas visų pirma turi užtikrinti vaikui saugią ir stabilią aplinką, taip pat lygias tėvų teises dalyvauti vaiką auklėjant ir ugdant (CK 3.156 straipsnis).

24. Byloje nekilo ginčas dėl dukros gyvenamosios vietos nustatymo, todėl teismas, atsižvelgdamas į šalių pozicijas, nustato nepilnamečio vaiko R. P. gyvenamąją vietą kartu su motina A. P.. Pagal CK 3.170 straipsnį, tėvas ar motina, negyvenantys kartu su vaiku, turi teisę ir pareigą bendrauti su vaiku ir dalyvauti jį auklėjant, o tėvas ar motina, pas kurį gyvena vaikas, neturi teisės kliudyti antrajam iš tėvų bendrauti su vaiku ir dalyvauti jį auklėjant. Įstatyme įtvirtinta prezumpcija, kad labiausiai nepilnamečio vaiko interesus atitinka maksimalus, kiek įmanoma, bendravimas su abiem tėvais (CK 3.175 straipsnio 2 dalis; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. vasario 19 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-99-969/2016 ir kt.).

25. Tėvams nesutariant dėl skyrium gyvenančio tėvo ar motinos dalyvavimo auklėjant vaiką ir bendravimo su juo, teismas gali nustatyti bendravimo su vaiku tvarką (CK 3.170 straipsnio 4 dalis).

26. Nagrinėjamu atveju ginčo dėl bendravimo tvarkos nėra, todėl teismas bendravimo tvarkos su vaiku nenustato.

Dėl išlaikymo nepilnametei dukrai priteisimo

27. Lietuvos Respublikos Konstitucijos 38 straipsnio 6 dalyje nustatyta tėvų teisė ir pareiga auklėti savo vaikus dorais žmonėmis ir ištikimais piliečiais, iki pilnametystės juos išlaikyti. Ši Konstitucijos norma iš esmės atitinka Jungtinių Tautų Vaiko teisių konvencijos 27 straipsnio 2 dalies, nustatančios tėvų didžiausią atsakomybę už gyvenimo sąlygų, būtinų vaikui vystytis, sudarymą pagal tėvų sugebėjimus ir finansines galimybes, CK 3.192 straipsnio, įtvirtinančio tėvų pareigą išlaikyti savo nepilnamečius vaikus, nuostatas. Tėvai, siekdami garantuoti, jog vaikas turėtų materialines sąlygas fiziškai ir socialiai vystytis, realizuoti ir tenkinti savo įgimtus ir įgytus gebėjimus, privalo šias pareigas vykdyti tinkamai. Materiali tėvų pareigų vaikams atlikimo išraiška yra tinkamo išlaikymo forma ir dydis, tai yra esminiai vaiko išlaikymo pareigos vykdymo tinkamumo vertinimo kriterijai.

28. Ieškovė pateikė prašymą priteisti iš atsakovo po 485 Eur išlaikymą vaikui, mokamą periodinėmis išmokomis iki vaiko pilnametystės. Atsakovas sutinka teikti 380 Eur išlaikymą per mėnesį nepilnametei dukrai.

29. Vertinant ieškovės reikalavimo pagrįstumą, tikslinga vadovautis kasacinio teismo išaiškinimu, suformuluotu sprendžiant dėl išlaikymo nepilnamečiam vaikui išlaikymo teikimo, kad priteisiant išlaikymą vaiko būtiniesiems poreikiams tenkinti, orientaciniu kriterijumi pripažįstamas minimaliosios mėnesinės algos (toliau – MMA), atskaičius mokesčius, dydžio išlaikymas, kuris paprastai gali tenkinti tik minimalius, būtinuosius žmogaus poreikius (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. gruodžio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-495-1075/2020, 40 punktas). Tačiau teismas kiekvieną atvejį vertina individualiai ir išlaikymo dydis, atsižvelgiant į reikšmingų aplinkybių (patvirtinančių vaiko poreikius ir tėvų turtinę padėtį) visumą, gali būti priteisiamas tiek didesnis, tiek mažesnis nei pusė minimalaus darbo užmokesčio (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. vasario 3 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-16-706/2016).

30. Nors orientaciniu kriterijumi, priteisiant vaikui išlaikymą būtiniesiems poreikiams patenkinti, pripažintinas minimaliosios mėnesinės algos dydžio išlaikymas, tačiau tokio dydžio išlaikymas paprastai gali tenkinti tik minimalius, būtinuosius žmogaus poreikius, kurių bylose dėl vaiko išlaikymo nustatant vaiko poreikius tėvas (motina) neturėtų būti įpareigotas įrodinėti, teikdamas detalius įrodymus (pavyzdžiui, pirkinių čekius), pagrindžiančius ne didesnes nei minimalioji mėnesinė alga išlaidas vaikui. Tačiau tėvas (motina), įrodinėjantis didesnių ar mažesnių nei minimalioji mėnesinė alga išlaidų reikalaujančius vaiko poreikius, turi pareigą tai pagrįsti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. spalio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-273-969/2020, 21–22 punktas; 2020 m. gruodžio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-495-1075/2020, 40 punktas).

31. Minimalus mėnesinis atlyginimas nuo 2025 m. sausio 1 d. yra 1 038 Eur, 777 Eur atskaičius mokesčius. Todėl laikytina, kad vaiko būtinųjų minimalių poreikių tenkinimui buvo reikalinga ne mažesnė kaip 777 Eur suma, t. y. kiekvienas iš tėvų turi prisidėti ne mažiau nei 388 Eur.

34. Pažymėtina ir aplinkybė, jog, išskyrus pačios ieškovės padarytus ir pateiktus apskaičiavimus, daugiau jokių įrodymų (be kvitų vaistams, ambulatorinių apsilankymų išrašų), objektyviai pagrindžiančių jos prašomą priteisti sumą ir konkrečius vaiko poreikius, nepateikta (CPK 178 straipsnis). Ieškovės banko sąskaitų išrašai patys savaime neįrodo ieškovės patirtų išlaidų maistui, drabužiams ir pan., ir kad visos patirtos išlaidos buvo skirtos išimtinai vaiko poreikiams, taip pat negali būti vertinami kaip konkrečius vaiko poreikius pagrindžiantys įrodymai. Ieškovė į bylą pateikė įrodymus apie dukrai nustatytą dermatitą, tiroiditą, aknę, hiperlipidemiją, taip pat išrašytus receptus ir pirkus vaistus bei kosmetikos priemones. Iš pateiktų sveikatos istorijos išrašų matyti, kad šalių dukra medicinos įstaigoje dėl jai diagnozuotų sutrikimų lankosi apie 1-6 kartus per metus (2022 m. vieną kartą (2022-11-07 išrašas iš ambulatorinio apsilankymo aprašymo), 2023 m. vieną kartą (2023-03-27 išrašas iš ambulatorinio apsilankymo aprašymo), 2024 m. šešis kartus (2024-01-18, 2024-04-04, 2024-07-11, 2024-09-25, 2024-10-15, 2024-12-12 išrašai iš ambulatorinio apsilankymo aprašymo), 2025 m. penkis kartus (2025-01-07, 2025-03-13, 2025-05-16, 2025-05-29, 2025-07-01, išrašai iš ambulatorinio apsilankymo aprašymo)). Iš pateiktų mokėjimo kvitų matyti, kad ieškovė perka priemones ir vaistus dukros ligoms gydyti, tačiau pateikti kvitai ir sąskaitos faktūros neįrodo, kad išlaidos gydomajai kosmetikai ir vaistams per metus sudaro 1 080 Eur (40 Eur x 12+50 Eur x 12).

35. Teismas pažymi, kad be R. P. diagnozuotų sutrikimų, kitų duomenų pagrindžiančių, kad jos poreikiams patenkinti būtina ieškovės nurodoma 970 Eur dydžio suma per mėnesį, byloje nėra.

36. Valstybinio socialinio draudimo fondo vadybos prie Socialinės ir darbo ministerijos duomenimis, atsakovas dirba (duomenys neskelbtini), 2024-09-01 – 2024-12-04 gavo 2 339,90 Eur darbo užmokesčio, 622,21 Eur ligos išmokų, 2025 m. jo darbo užmokestis svyravo nuo 948,57 Eur iki 2 637,58 Eur (neatskaičius mokesčių). Atsakovas turi jam asmenine nuosavybės teise priklausantį nekilnojamojo turtą (duomenys neskelbtini). Atsakovui dalyvumo lygis nėra nustatytas. R. P. daugiau išlaikytinių neturi. Ieškovė daugiau išlaikytinių neturi, nėra duomenų apie jai nustatytą dalyvumo lygį. Ieškovė A. P. dirba dvejose darbovietėse – (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), gauna išmoką už vaiką. Ieškovė 2024-09-01 – 2024-12-04 gavo 6 329,51 Eur darbo užmokesčio, 74,61 Eur ligos išmoką. 2025 m. ieškovės darbo užmokestis (duomenys neskelbtini) svyravo nuo 1 862,72 Eur iki 2 643,13 Eur, o (duomenys neskelbtini) – nuo 1 493,25 Eur iki 2 042,35 Eur. ieškovė daugiau išlaikytinių neturi. Nėra duomenų apie jai nustatytą dalyvumo lygį. Duomenų apie jai priklausiantį asmeninės nuosavybės teise turtą byloje nėra.

37. Teismas atsižvelgdamas į šalių turtinė padėtį, į šalių nepilnamečio vaiko amžių, teismų praktikoje nustatytą neįrodinėtiną išlaikymo sumą, į tai, kad šalių dukra turi aukščiau paminėtų sveikatos sutrikimų, sprendžia, kad ginčo šalių vaiko poreikius atitiktų 800 Eur suma per mėnesį, kurią lygiomis dalimis (po 400 Eur) tiek ieškovė, tiek ir atsakovas yra pajėgūs skirti, todėl ieškovės reikalavimas dėl išlaikymo dukrai priteisimo tenkintinas iš dalies, iš atsakovo priteisiant išlaikymą nepilnametei dukrai, mokamą periodinėmis išmokomis po 400 Eur. Teismo vertinimu, toks išlaikymo vaikui dydis, yra proporcingas nepilnamečio vaiko poreikiams ir jų tėvų turtinei padėčiai (CPK 178 straipsnis, 185 straipsnis, CK 1.5 straipsnio 4 dalis, 3.3 straipsnio 1 dalis).

38. Priteista suma indeksuojama kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją (CK 3.208 straipsnis). Nepilnamečiui vaikui išlaikyti skirtų lėšų uzufrukto teise tvarkytoja skiriama ieškovė A. P. (CK 3.185 straipsnio 1 dalis). Ši teismo sprendimo dalis nukreiptina vykdyti skubiai (CPK 282 straipsnio 2 dalies 1 punktas).

Dėl santuokoje įgyto turto bei kreditorinių prievolių padalinimo

39. Vadovaujantis CPK 385 straipsnio 1 dalimi, priimdamas sprendimą nutraukti santuoką, teismas privalo išspręsti pareikštų reikalavimų dėl turto padalijimo, klausimą. Nutraukus santuoką bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė pasibaigia (CK 3.100 straipsnio 1 dalie 4 punktas). Vadovaujantis CK 3.118 straipsnyje įtvirtintomis nuostatomis privalo būti padalytas tiek turto aktyvas (kilnojamieji ir nekilnojamieji daiktai, vertybiniai popieriai, pinigai, reikalavimo teisės, kitas materialus ir nematerialus turtas), tiek ir pasyvas (skoliniai įsipareigojimai kreditoriams).

40. Iš teismui pateiktų Nekilnojamojo turto registro ir Regitros duomenų matyti, jog sutuoktiniams bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklauso: butas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini), 93/6500 žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini), Automobilis Toyota Avensis, identifikavimo numeris (duomenys neskelbtini), valstybinis Nr.(duomenys neskelbtini), automobilis Ford Kuga, identifikavimo numeris (duomenys neskelbtini), valstybinis Nr.(duomenys neskelbtini).

41. Ieškovė butą ir žemės sklypą adresu (duomenys neskelbtini) prašė priteisti jai, o atsakovui išmokėti kompensaciją, atsakovas su tokiu ieškinio reikalavimu nesutiko ir prašė butą padalinti lygiomis dalimis po 1/2 arba priteisti atsakovui jam išmokant ieškovei kompensaciją. Bylos duomenys patvirtina, kad padalinti šalims priklausanti butą natūra nėra galimybės. Nors atsakovas nurodė, kad butas yra trijų kambarių, jis galėtų naudotis vienu kambariu, o likęs plotas atitektų naudotis ieškovei su dukra, taip pat liktų bendros patalpos, tačiau išklausius šalių paaiškinimus darytina išvada, kad visi trys asmenys negalėtų gyventi bute dėl konfliktiškų santykių ir dalintis bendro naudojimo patalpomis. Atsakovas nurodė, kad dirba tolimųjų reisų vairuotoju, jis komandiruotėse būna po kelis mėnesius, grįžta į Vievį ir iki kito reiso būna apie 2-4 savaites. Jam materialiai neapsimoka nuomotis būsto ir mokėti nuomos bei komunalinius mokesčius už nuomojamą butą, kai jis tame būste gyventų dvi-keturias savaites per pusmetį. Be to, jo darbo vieta yra Vievio mieste, jį prie namų išleidžia jo kolegos, šiame mieste yra medicinos įstaigos, kuriose lankosi atsakovas. Tačiau vien tai, kad atsakovui patogiau gyventi šalims priklausančiame bute, nes jį iš ten į darbą paima kolegos, taip pat kad dėl darbo pobūdžio atsakovas dažnai būna išvykęs į komandiruotes, nėra priežastis priteisti butą atsakovui. Atsakovas teismo posėdžio metu nurodė, kad nesvarstė galimybės nuomotis būstą ir nesidomėjo būsto nuomos galimybe Vievyje, taip pat teismas atkreipia dėmesį, kad komunalinius mokesčius reiktų mokėti tiek nuomojamame būste, tiek jam asmeninės nuosavybės teise priklausančiame būste. Pažymėtina ir tai, kad atsakovas turi ir kitą nekilnojamąjį turtą, kuris priklauso jam asmeninės nuosavybės teise, ir nors minėtam turtui pagal pateiktas nuotraukas reikia remonto, o atsakovas nurodė, kad neturi tam lėšų, tačiau išmokėjus jam kompensaciją, tokia galimybė atsirastų. Ieškovė priešingai, kito nekilnojamojo turto neturi, šiuo metu, kaip paaiškino teismo posėdžio metu, dėl konfliktų su atsakovu yra kartu su dukra išsikrausčiusi į nuomojamą butą. Taip pat pažymėtina, kad ieškovė teismo posėdžio metu nurodė, kad turės galimybę išmokėti atsakovui kompensaciją, atsakovas teismo posėdžio metu nurodė, jog bankas nesutiko suteikti jam paskolą, todėl jam reiktų ilgesnio laiko kompensacijai išmokėti. Nurodytų motyvų pagrindu, taip pat atsižvelgiant į nepilnametės šalių dukros interesus, teismas daro išvadą, jog atsakovas neįrodė glaudesnio ryšio su ginčo turtu, todėl teismas sprendžia butą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini), 93/6500 žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini), priteisti ieškovei asmeninės nuosavybės teise, o atsakovui išmokėti kompensaciją.

42. Šalims taip pat priklauso du automobiliai: Ford Kuga, identifikavimo numeris (duomenys neskelbtini), valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) ir Toyota Avensis, identifikavimo numeris (duomenys neskelbtini),valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini). Ginčo, kaip padalinti šiuos automobilius, byloje nėra, todėl ieškovei priteisiamas automobilis Ford Kuga, identifikavimo numeris (duomenys neskelbtini), valstybinis Nr.(duomenys neskelbtini), o atsakovui – automobilį Toyota Avensis, identifikavimo numeris (duomenys neskelbtini). Šalys reikalavimų dėl kitų kilnojamųjų daiktų padalijimo nereiškė.

Dėl kompensacijos

43. Ieškovė laikosi pozicijos, jog buto, kuris dalintinas santuokos nutraukimo byloje vertė yra 73992,22 Eur, t. y. kredito suma, kurią šalys buvo paėmusios minėto buto įsigijimui (šalys pagal 2007-12-12 pasirašytą kredito sutartį su SEB banku Nr.1750718014996-29, gavo iš banko 66 733,64 Eur kreditą būsto įgijimui ir 7 258,58 Eur būsto apdailai, iš viso 73 992,22 Eur). Atsakovo atstovė teismo posėdžio metu nurodė, kad buto vertė yra 74 618,20 Eur, nes tokia vertė nurodyta Hipotekos lakšte. Tačiau atkreiptinas dėmesys, kad Hipotekos lakšte įkeičiamas daiktas įkainotas 68 060,70 Eur verte (235 000 Lt turto vertintojų), o atsakovo nurodoma vertė yra šalių prievolės dydis bankui. Atsižvelgiant į tai, teismas laiko, kad šalių nekilnojamojo turto – buto – vertė 73 992,22 Eur. Įrodymų, kad minėto kredito suma buvo panaudota ir žemės sklypo 93/6500 dalims įsigyti, į bylą nėra pateikta. Pagal Registrų centro išrašą minėtos žemės sklypo dalies, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini), vertė – 1 101,69 Eur.

44. Ieškovė nurodė, kad automobilio Toyota Avensis, rinkos vertė – 2 219 Eur, o automobilio Ford Kuga – 6 440 Eur. Ieškovė pateikė skelbimų iš autoplius.lt kopijas, kuriose nurodytos analogiškų automobilių kainos (Ford Kuga kaina nuo 5000 Eur iki 8000 Eur, Toyota Avensis nuo 1500 Eur iki 3499 Eur). Atsakovas minėtų automobilių verčių neginčijo, todėl teismas remiasi ieškovės pateiktomis automobilių vertėmis. Taigi bendra šalims priklausančio turto vertė 83 752,91 Eur (6440+2219+1101,69+73 992,22). Tiek ieškovės, tiek atsakovo atstovės pateikė informaciją apie kreditų likučius: kredito likutis SEB bankui pagal abi kredito sutartis – 41 351,08 Eur, Swedbank (2025 m. rugpjūčio 18 d. duomenimis) – 7 379,84 Eur, iš viso 48 730,92 Eur. Iš bendro turto atėmus prievolių sumą, likusi dalytina turto dalis – 35 021,99 Eur (83 752,91-73 79,84). Dalijant turtą lygiomis dalimis, kiekvienai šaliai atitektų turto už 17 511 Eur.

45. Atsakovas nurodė, kad ieškovei priteistinas automobilis Ford Kuga yra žymiai didesnės vertės, nei atsakovui priteistinas automobilis Toyota Avensis, skirtumą sudaro 4 221 Eur (6 440-2 219), todėl atsakovui priteistinos kompensacijos suma didintina šia suma. Tačiau atkreiptinas dėmesys, kad ieškovei atitenkančios transporto priemonės kredito likutis pagal paskolos automobiliui sutartį yra 7 379,84 Eur, t. y. didesnis nei teismui nurodyta ir neginčyta automobilio vertė, todėl papildomai išmokėti atsakovui kompensaciją dalyje dėl automobilių nėra pagrindo.

46. Ieškovė prašo sumažinti atsakovui priteistinos piniginės kompensacijos sumą puse tos sumos, kurią jos tėvai buvo padovanoję jai 2008 metais, pervedus iš motinos sąskaitos 10 000 litų, kas atitinka 2 896,20 Eur, pusė šios sumos – 1 448,10 Eur. Ieškovė teigia, kad tai dovana, jos asmeninės lėšos. R. P. teismo posėdžio neneigė žinojęs, kad tėvai yra pervedę ieškovei tam tikrą sumą pinigų, tačiau jis nereikalavo iš ieškovės, ir ji jam neatsiskaitinėjo, kur išleido tuos pinigus. Atsakovo atstovė pažymėjo, kad pavedimuose yra nurodyta paskirtis „sąskaitos papildymas“, kas niekaip neįrodo, jog tai buvo dovana, ir to negalima vertinti kaip ieškovės asmeninių lėšų. Atkreiptinas dėmesys, kad CK 6.469 straipsnio 1 dalyje (redakcija galiojusi pinigų pervedimo metu (2008 m. gegužę)) numatyta, jog sutartis, kai dovanojama didesnė kaip penkių tūkstančių litų suma, turi būti rašytinės formos. Iš ieškovės pateikto banko sąskaitos išrašo matyti, kad vienas pavedimas yra 5 500 Lt sumai, tačiau jokių įrodymų, kad buvo sudaryta dovanojimo sutartis į bylą nėra pateikta. Jokių įrodymų, kurie patvirtintų, kad ieškovės mama lėšas pervedė kaip dovaną asmeniškai ieškovei, o ne lėšas davė sutuoktiniams bendrai, į bylą nėra pateikta. Ieškovės mama pavedimo paskirtyje konkrečiai nenurodė, kad lėšos yra dovana ieškovei, nesant galimybės nustatyti, kokia buvo tikroji pinigų pervedimo ieškovei paskirtis (dovana, parama šeimai būsto pirkimui ir pan.) nėra pagrindo pinigų pervedimą kvalifikuoti kaip dovaną, todėl šia suma kompensacijos suma nėra mažinama.

Dėl įsipareigojimų tretiesiems asmenims vykdymo po santuokos nutraukimo

47. Pagal CK 3.126 straipsnį, ieškinyje dėl santuokos nutraukimo turi būti nurodyti duomenys apie sutuoktinių ar vieno iš jų kreditorius. Teismas nustato, ar sutuoktinių prievolė yra asmeninė ar bendroji, o bendroji turtinė prievolė – solidarioji ar dalinė. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad bendrosiomis laikomos tokios sutuoktinių prievolės, kurios yra susijusios su bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe, kylančios iš vieno iš sutuoktinių vardu sudarytų sandorių, tačiau esant kito sutuoktinio sutikimui arba vėliau šio sutuoktinio patvirtintų, taip pat kitos šeimos interesais prisiimtos prievolės bei solidariosios sutuoktinių prievolės (CK 3.109 straipsnio 1–3 dalys). Asmeninės sutuoktinio prievolės yra tokios, kurios susijusios su jo asmeniu, asmeniniu turtu arba asmeninių poreikių tenkinimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo sutuoktinių turtines prievoles reglamentuojančių teisės normų taikymo apžvalga Nr. AC-40-1).

48. Šiame sprendime minėta, kad šalys 2007 m. gruodžio 12 d. sudarė Kredito sutartį su AB SEB banku Nr.1750718014996-29 būstui įsigyti ir paskolos automobiliui sutartį Nr.23-033514-AL kreditoriui Swedbank AB.

49. Trečiasis asmuo AB SEB bankas atsiliepime į patikslintą ieškinį nurodė, kad ieškiniu prašoma prievolę pagal Kredito sutartį palikti solidaria šalių prievole, bankas tokiam reikalavimui neprieštarauja. Pažymėjo, kad prievolės vykdymo tvarka galiotų tik šalių tarpusavio santykiuose ir banko neįpareigotų. Atsižvelgiant į tai, kad butas (duomenys neskelbtini), kuriam buvo paimta paskola pagal 2007 m. gruodžio 12 d. Kredito sutartį Nr.1750718014996-29 iš AB SEB bankas, atitenka ieškovei, nustatytina, jog ieškovė vykdys prievolę kreditoriui asmeniškai, o prieš kreditorių liks solidariai atsakingi abu sutuoktiniai, kaip ir numato kreditavimo sutartis.

50. Trečiasis asmuo AB „Swedbank“ atsiliepimo į ieškinį nepateikė. Byloje nustatyta, kad šalys, siekdamos įgyti bendrosios jungtinės nuosavybės objektą – automobilį FORD KUGA, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), sudarė kredito sutartį su kreditore – AB „Swedbank“. Pažymėtina, kad kredito sutartis sudaryta santuokos metu, siekiant įgyti bendrą turtą, kuris po santuokos nutraukimo lieka ieškovei A. P.. Tačiau, atsižvelgiant į tai, kad ginčo dėl šios prievolės solidarumo byloje nėra, teismas nustato, jog prievolę pagal paskolos automobiliui sutartį Nr.23-033514-AL kreditoriui Swedbank AB vykdys asmeniškai ieškovė, o prieš kreditorių abu sutuoktiniai liks solidariai atsakingi.

51. Dalijant santuokoje įgytą turtą ieškovei tenkanti turto vertė natūra, atskaičius įsipareigojimus, yra (81 533,91-48 730,92) 32 802,99 Eur, o atsakovui – 2 219 Eur. Todėl iš ieškovės atsakovui priteistina 15 291,99 Eur (32 802,99-17 511) piniginė kompensacija už ieškovei natūra tenkančią didesnę santuokinio turto dalį.

Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo

52. Teismas, išnagrinėjęs bylą ir priėmęs sprendimą dėl ginčo esmės, tuo pačiu sprendimu išsprendžia bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimą. Vadovaujantis CPK 93 straipsnio 1 dalimi, šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies. Vadovaujantis CPK 93 straipsnio 2 dalimi, jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, šiame straipsnyje nurodytos išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai. Nagrinėjamu atveju ieškovės reikalavimai yra patenkinti iš dalies, t. y., 86 procentais (ieškovės reikalavimas dėl santuokos nutraukimo tenkintas 50 proc., reikalavimas dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo – 100 proc. dėl išlaikymo priteisimo – 83 proc., reikalavimas dėl santuokoje įgyto turto padalijimo – 100 proc., reikalavimas dėl kompensacijos priteisimo tenkintas 97 proc.).

53. Ieškovė prašo iš atsakovo priteisti 2 130 Eur bylinėjimosi išlaidų už ieškinio ir patikslinto ieškinio parengimą, atstovavimą teismo posėdžiuose, papildomų įrodymų rengimą ir pateikimą teismui (sąskaitos faktūros serija BK Nr. 174, 189, 193, 195 ir šių sąskaitų apmokėjimą pagrindžiančių Swedbank banko mokėjimų nurodymų kopijos). Ieškovės patirtos teisinių paslaugų išlaidos neviršija Rekomendacijose (Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 ir Lietuvos advokatų taryba 2004 m. kovo 26 d. nutarimu patvirtintos Rekomendacijas dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio) apibrėžtų (maksimalių) dydžių. Taip pat ieškovė yra sumokėjusi 586 Eur žyminio mokesčio.

54. Nagrinėjamu atveju iš viso patenkinta ieškinio reikalavimų dalis sudaro 86 proc., todėl proporcingai tenkintų reikalavimų daliai iš atsakovo ieškovei priteisiama 2 335,76 Eur (2 716 Eur x 86 proc.) bylinėjimosi išlaidų suma (CPK 79 straipsnis, 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 7 dalis, 88 straipsnio 1 dalies 3, 6, 10 punktai, 92 straipsnis, 93 straipsnio 1 dalis).

55. Atsakovas į bylą pateikė įrodymus, kad patyrė 1 000 Eur bylinėjimosi išlaidų už atstovavimą, dokumentų surašymą, kitas teisines paslaugas. Taip pat pateikė įrodymus apie minėtų teisinių paslaugų apmokėjimą (pinigų priėmimo kvitas, Swedbank banko mokėjimo nurodymų kopijos).

56. Atsižvelgiant į patenkintų ieškinio reikalavimų dalį, iš atsakovo ieškovei priteisiama 2 335,76 Eur bylinėjimosi išlaidų, o iš ieškovės atsakovui – 140 Eur bylinėjimosi išlaidų. Atlikus tarpusavio reikalavimų įskaitymą iš atsakovo ieškovei priteisima 2 195,76 Eur bylinėjimosi išlaidų.

57. Nagrinėjant civilinę bylą, teisme patirta 39,65 išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu (CPK 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Vadovaujantis CPK 92 straipsniu, 96 straipsnio 6 dalimi, iš atsakovo valstybės naudai priteisiama 34,10 Eur (39,65 Eur x 86 proc.) procesinių dokumentų siuntimo išlaidų. Atsižvelgiant į tai, kad procesinių dokumentų siuntimo išlaidų dalis, priteistina iš šalių pagal ieškinio tenkinimo proporciją, o ieškovei tekusi išlaidų dalis 5,55 Eur neviršija minimalios valstybei priteisiamos bylinėjimosi išlaidų sumos (CPK 96 straipsnio 6 dalis, Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir finansų ministro 2020 m. sausio 13 d. įsakymas Nr. 1R-19/1K-2), šios išlaidos iš ieškovei valstybės naudai nepriteisiamos.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis, Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259–260, 270, 385 straipsniais, teismas

nusprendžia:

ieškinį tenkinti iš dalies.

Nutraukti santuoką, sudarytą (duomenys neskelbtini) Šiaulių rajono civilinės būklės aktų įrašų įstaigoje tarp ieškovės A. P. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir atsakovo R. P., (asmens kodas (duomenys neskelbtini) įrašo Nr. 123, dėl abiejų sutuoktinių kaltės.

Nutraukus santuoką R. P. palikti jo prigimtinę pavardę – „P.“, o A. P. palikti santuokinę pavardę – „P.“.

Nustatyti nepilnamečio vaiko R. P. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyvenamąją vietą kartu su motina A. P..

Priteisti iš atsakovo R. P. nepilnamečio vaiko R. P. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) išlaikymui po 400 (keturis šimtus eurų) Eur sumą, mokamą periodinėmis išmokomis iki einamojo mėnesio 20 dienos, priteistą sumą indeksuojant Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją, lėšų tvarkytoja uzufrukto teise paskiriant motiną A. P..

Sprendimo dalį dėl išlaikymo periodinėmis išmokomis vaikui priteisimo vykdyti skubiai.

Po santuokos nutraukimo ieškovei A. P. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) asmens asmeninės nuosavybės teise natūra priteisti šį turtą:

1) butą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini), 93/6500;

2) 93/6500 žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini);

3) automobilį Ford Kuga, identifikavimo numeris (duomenys neskelbtini), valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini).

Atsakovui R. P. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) asmeninės nuosavybės teise priteisti Automobilį Toyota Avensis, identifikavimo numeris (duomenys neskelbtini), valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini).

Priteisti atsakovui R. P. iš ieškovės A. P. 15 291,99 Eur (penkiolikos tūkstančių dviejų šimtų devyniasdešimt vieno euro ir 99 centų) kompensaciją už ieškovei tenkančią didesnę santuokos metu įgyto turto dalį.

Nustatyti, jog prievolę pagal 2007 m. gruodžio 12 d. Kredito sutartį Nr.1750718014996-29 kreditoriui akcinei bendrovei SEB bankui ieškovė A. P. vykdys asmeniškai, o prieš kreditorių A. P. ir R. P. liks atsakingi solidariai.

Nustatyti, jog prievolę pagal paskolos automobiliui sutartį Nr.23-033514-AL kreditoriui akcinei bendrovei Swedbank vykdys asmeniškai ieškovė A. P., o prieš kreditorių A. P. ir R. P. liks atsakingi solidariai.

Kitoje dalyje ieškinį atmesti.

Priteisti iš atsakovo R. P., (asmens kodas (duomenys neskelbtini) į valstybės biudžetą ir 34,10 Eur (trisdešimt keturis eurus ir 10 centų) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu. Priteistas bylinėjimosi išlaidas atsakovas privalo sumokėti į Valstybinės mokesčių inspekcijos sąskaitą (įmokos kodas 5662) ir mokėjimą patvirtinantį dokumentą pateikti Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmams.

Priteisti iš atsakovo R. P., (asmens kodas (duomenys neskelbtini) ieškovei A. P. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) 2 195,76 Eur (du tūkstančius vieną šimtą devyniasdešimt penkis eurus ir 76 centus) bylinėjimosi išlaidų.

Per tris darbo dienas po sprendimo įsiteisėjimo dienos išsiųsti sprendimo nuorašą civilinės metrikacijos įstaigai santuokos nutraukimo fakto įregistravimui, VĮ Registrų centrui, VĮ Regitra.

Sprendimas per 30 (trisdešimt) dienų apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmus.