- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2025-05-22
- Bylos Nr.
- e2S-1771-1070/2025
- Teisminio proceso Nr.
- 2-48-3-02789-2024-1
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Ieškovas
- A. P.
- Atsakovas
- R. P.
- Kategorijos
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja S. P.
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės A. P. atskirąjį skundą dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo 2025 m. balandžio 1 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovės A. P. ieškinį atsakovui R. P. dėl santuokos nutraukimo, esant sutuoktinio kaltei, tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų, akcinė bendrovė „SEB bankas“ ir akcinė bendrovė „Swedbank“, išvadą teikianti institucija Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Vilniaus regiono apylinkės teisme nagrinėjama civilinė byla pagal ieškovės A. P. ieškinį atsakovui R. P. dėl santuokos nutraukimo, esant sutuoktinio kaltei, ir kitų klausimų, susijusių su santuokos nutraukimu, išsprendimo.
2. Paduotame ieškinio patikslinime ieškovė prašė teismo taikyti laikinąsias apsaugos priemones – įpareigoti atsakovą R. P. gyventi skyrium nuo nepilnamečio vaiko R. P., gim. (duomenys neskelbtini), ir ieškovės bei uždrausti lankytis santuokos nutrakimo byloje dalintiname bute, esančiame (duomenys neskelbtini). Prašymas grindžiamas tuo, kad atsakovo elgesys su ieškove ir nepilnamečiu vaiku yra netinkamas: atsakovas, būdamas namuose, įžeidinėja, žemina, provokuoja ieškovę ir nepilnametę dukrą. Pasak ieškovės, atsakovui būnant namuose, dukra stengiasi kuo ilgiau likti mokykloje ir grįžta namo tik tada, kai grįžta ieškovė. Padėtis pablogėjo, kai ieškovė kreipėsi į teismą dėl šalių santuokos nutraukimo, todėl nesiėmus Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.65 straipsnio 2 dalies 1 punkte numatytos laikinosios apsaugos priemonės – atsakovo įpareigojimo gyventi skyrium nuo nepilnamečio vaiko ir ieškovės bei draudimo lankytis santuokos nutrakimo byloje dalintiname bute, bus pažeisti nepilnamečio vaiko interesai.
3. Atsakovas R. P. nepateikė atsiliepimo į prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo.
Šalies argumentai
4. Išvadą teikianti institucija Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – Tarnyba) pateikė išvadą, kurioje nurodė, kad ieškovės prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo neprieštarauja geriausiems vaiko interesams. Tarnybos psichologė bendravo su šalių nepilnamete dukra R. P. ir išklausė jos nuomonės.
Žemesnės instancijos teismas
5. Vilniaus regiono apylinkės teismas 2025 m. kovo 21 d. nutartimi patenkino ieškovės prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, įpareigodamas atsakovą R. P. gyventi skyrium nuo nepilnametės dukters R. P., (duomenys neskelbtini), bei ieškovės, uždraudė atsakovui lankytis santuokos nutrakimo byloje dalintiname bute, esančiame (duomenys neskelbtini). Teismas, įvertinęs ieškovės ieškinio patikslinime ir išvadą teikiančios institucijos pateiktame vaiko (R. P.) nuomonės išklausymo akte nurodytas aplinkybes, nustatė, kad šalių santykiai konfliktiški, į šalių konfliktus įtraukiama ir nepilnametė dukra, kuri priversta matyti bei girdėti konfliktuojančius tėvus. Teismas konstatavo, kad atsakovo gyvenimo būdas ir elgesys kelia grėsmę turtinėms ar asmeninėms neturtinėms vaiko ar ieškovės teisėms, todėl siekiant užtikrinti prioritetinius vaiko interesus, būtinybę turėti saugią ir stabilią gyvenamąją aplinką, įprastą poilsio režimą, psichinę, emocinę ir fizinę sveikatą bei gerovę, įpareigoja atsakovą gyventi skyrium nuo ieškovės ir draudžia lankytis ieškovės ir šalių nepilnametės dukros gyvenamojoje vietoje.
Šalies argumentai
6. Atsakovas R. P. pateikė atskirąjį skundą dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo 2025 m. kovo 21 d. nutarties, kuriuo prašė panaikinti šią teismo nutartį. Atskirąjį skundą grindė tuo, kad ieškovė išdėstė tikrovės neatitinkančias aplinkybes, o teismas be pagrindo pritaikė laikinąsias apsaugos priemones. Pasak atsakovo, šalys sklandžiai gyveno santuokoje 25 metus, o jų nesutarimai prasidėjo ieškovei pranešus apie ketinimą skirtis. Atsakovo teigimu, jis yra ramaus būdo, niekada nėra pakėlęs balso prieš ieškovę, nenaudojo fizinio ar psichologinio smurto, visada tinkamai elgėsi su dukromis, nieko neįžeidinėjo, nežemino, neprovokavo. Ieškovė dirba kelias dienas per savaitę iki vėlumos, o dukra iš mokyklos grįžta 15-16 val., todėl neatitinka tiesos ieškovės teigiama aplinkybė, kad dukra lieka mokykloje iki motinos grįžimo namo. Atsakovas namuose būna apie 3-4 savaites ir išvyksta, jam reikalingos normalios sąlygos poilsiui. Atsakovas yra pasakęs pastabų dukrai, kad ši neišplauna indų po valgio, garsiai leidžia muziką arba valgio metu naudojasi telefonu / planšete. Dėl to ieškovė kaltina jį puolant dukrą. Atsakovas netrukdo dukrai mokytis, garsindamas televizorių, jo klausa normali. Atsakovas neturi priklausomybės alkoholiui, vartoja jį saikingai, taip, kaip vartodavo jį gyvendamas su ieškove 25 metus. Ieškovė nepateikė įrodymų ir svarių argumentų dėl būtinybės taikyti laikinąsias apsaugos priemones. Šiuo metu atsakovas gyvena garaže, nors turi butą bei galėtų iki teismo sprendimo įsiteisėjimo gyventi normaliomis sąlygomis. Jo turimas kitas gyvenamasis namas yra 1940 m. statybos, jame niekas negyvena, namas yra be patogumų, apgriuvęs, apleistas ir netinkamas gyventi, nusidėvėjęs 70 proc. Atsakovas dirba uždarojoje akcinėje bendrovėje (toliau – ir UAB) „(duomenys neskelbtini)“, esančioje (duomenys neskelbtini), todėl jis negalėtų gyventi (duomenys neskelbtini) rajone. Jo nuomone, pragyvenus santuokoje 25 metus, per kuriuos atsakovui nebuvo reikštos pretenzijos dėl jo netinkamo elgesio, šiuo metu nėra būtinybės įpareigoti atsakovą gyventi skyrium nuo ieškovės ir šalių dukros.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
7. Vilniaus regiono apylinkės teismas 2025 m. balandžio 1 d. nutartimi patenkino atsakovo R. P. atskirąjį skundą ir panaikino Vilniaus regiono apylinkės teismo 2025 m. kovo 21 d. nutartį dėl laikinųjų apsaugos priemonių – atsakovo įpareigojimo gyventi skyrium nuo nepilnamečio vaiko ir ieškovės bei draudimo atsakovui lankytis santuokos nutraukimo byloje dalintiname bute, esančiame (duomenys neskelbtini), – taikymo bei atmetė ieškovės prašymą dėl šių laikinųjų apsaugos priemonių taikymo.
8. Pirmosios instancijos teismas, atsižvelgdamas į atsakovo skunde išdėstytas aplinkybes ir pateiktus įrodymus (gyvenamojo namo, esančio adresu (duomenys neskelbtini), nuotraukas), sutiko, kad atsakovo turimas kitas nekilnojamasis turtas nėra tinkamas gyventi. Teismas nurodė, kad byloje nėra duomenų apie tarp šalių fiksuotus konfliktus, fizinį smurtą ieškovės ar nepilnamečio vaiko atžvilgiu; teismo posėdžio metu pati ieškovė patvirtino, kad atsakovas niekada nenaudojo fizinio smurto. Pirmosios instancijos teismas sprendė, kad neįpareigojus atsakovo gyventi skyrium nuo ieškovės ir nepilnamečio vaiko, neatsiras realus pavojus nei ieškovės, nei nepilnamečio vaiko turtinėms ar asmeninėms neturtinėms teisėms, nepilnamečio vaiko teisės į saugią ir pastovią gyvenamąją vietą bei tinkamas sąlygas augti ir vystytis nebus pažeistos.
9. Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad atsakovas yra tolimųjų reisų vairuotojas ir nuolat negyvena bute, todėl jo įpareigojimas gyventi skyriumi yra perteklinis, neatitinka ekonomiškumo ir proporcingumo principų.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą teisiniai argumentai
10. Ieškovė A. P. padavė atskirąjį skundą, kuriuo prašo panaikinti Vilniaus regiono apylinkės teismo 2025 m. balandžio 1 d. nutartį, paliekant galioti Vilniaus regiono apylinkės teismo 2025 m. kovo 21 d. nutartimi taikytas laikinąsias apsaugos priemones. Atskirasis skundas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:
10.1. Ieškovė nurodo, kad šalims gyvenant santuokoje atsakovas nuolat kaltindavo ją įvairiais dalykais, kritikuodavo išreikštą nuomonę ir kitaip psichologiškai priekabiavo prie sutuoktinės. Ieškovė dažnai jausdavosi žeminama, negerbiama, įžeidinėjama, menkinama ir nesaugi, nes nežino, kuris pasakytas žodis ar veiksmas sukels sutuoktinio pyktį. Ieškovei tylint, atsakovas reikalaudavo pasiaiškinti dėl to. Atsakovas nesirūpina šeimos buitimi bei namų tvarka. 2004 m. ieškovė buvo palikusi sutuoktinį ir apie 6 mėn. jie gyveno skyrium, kadangi sutuoktinio elgesys buvo netinkamas. 2018-2019 m. santykiai šeimoje pradėjo blogėti, nes atsakovas, grįžęs iš reiso, iš karto priekaištaudavo dėl buities, dukterų netinkamo auklėjimo ir pan. Situacija pablogėjo, kai ieškovė kreipėsi į teismą dėl santuokos nutraukimo. Ir ieškovė, ir šalių nepilnametė dukra jaučiasi nesaugiai, nes atsakovo elgesys tapo neprognozuojamas.
10.2. Pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą nutartį, neatsižvelgė į Tarnybos išvadą apie tai, kad atsakovas netinkamai elgiasi su nepilnamečiu vaiku. Pasak ieškovės, dukroms atėjus į virtuvę ko nors pasiimti suvalgyti ar gamintis valgį atsakovas visada sarkastiškai klausdavo „tai ką, išalkai?“. Dėl to mergaitėms būdavo nemalonu eiti į virtuvę. Dukros buvo kritikuojamos, kad netinkamai sėdi prie stalo, joms buvo grasinama, kad išims mergaičių kambario duris, jei durys būdavo garsiau uždaromos ar jos tiesiog savo kambaryje per garsiai kažką veikdavo. Atsakovas nuolat rėkdavo ant dukrų, jei per stipriai užtrenkdavo automobilio dureles ar pradėdavo kalbėtis tarpusavyje, kai atsakovas žiūrėdavo televizorių. Nei viena iš dukrų neturi gerų prisiminimų apie tėvą.
10.3. Ieškovas buvo neištikimas, 2018-2019 m. pradėjo ieškoti pažinčių su kitomis moterimis. Dukra rado atsakovo sename telefone netikrą „Facebook“ anketą ir susirašinėjimą su nepažįstama moterimi. Atsakovas įdėjo skelbimą į pažinčių svetainę bei susirašinėjo su ieškove, kai jam rašė kitu vardu iš kito telefono numerio. 2023 m. per Kalėdas atsakovas ieškojo naujų pažinčių. Visuose susirašinėjimuose ieškovas neslėpė, kad yra vedęs ir nori išbandyti intymius santykius su kita, rašė ko jis norėtų santykių metu.
10.4. Ieškovė nesutinka su atsakovo nurodoma aplinkybe, kad jis vartoja alkoholį saikingai. Ieškovės teigimu, atsakovas išgėrinėja nuolat, gaminasi kokteilius eilę metų mėlynoje stiklinėje. Kol dukros buvo mažesnės, ruošdamas kokteilius nelabai slėpėsi, o vėliau tą pradėjo daryti paslapčiomis miegamojo spintoje. Atsakovas, dažnai padauginęs, užmiega bendrame kambaryje, visada esant garsiai įjungtam televizoriui. Kartą ieškovė, atsikėlusi vidury nakties, rado paliktą degančią žvakę žvakidėje. 2025 m. kovo 23 d. atsakovas, grįžęs iš reiso, priekaištavo vyresniajai dukrai, kad nemato alkoholio nei garaže, nei automobilyje ir, kad jei trūks, ieškovė turės atlyginti žalą.
10.5. Ieškovė nesutinka su pirmosios instancijos teismo nurodytu argumentu, kad atsakovo turimas kitas nekilnojamasis turtas nėra tinkamas gyventi. Ieškovės manymu, nurodytame name yra elektra, vandentiekis, krosninis šildymas, maždaug prieš 10 metų buvo pakeisti langai. Šiame name atsakovas buvo leidęs gyventi sūnėno šeimai iki 2024 m. vasario, ir būdamas savininku turėjo rūpintis savo nuosavybės priežiūra, kontroliuoti, kaip sūnėnas gyvena ir kaip prižiūri namą. Be to, ieškovei pasiūlius atsakovui skirtis ir apsigyventi minėtame name, jis atsakė, jog „sudegins tą trobą ir nebebus, kur gyventi“. Todėl neatmestinas variantas, jog pridėtose namo vidaus nuotraukose matosi sulaužyti daiktai ir netvarka, kurią padarė ir pats atsakovas prieš nufotografuodamas, siekdamas įrodyti, jog tame name negalima gyventi.
Atsiliepimas
11. Atsakovas R. P. atsiliepime į atskirąjį skundą prašo atmesti skundą. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:
11.1. Atsakovas sutinka su ieškovės nurodoma aplinkybe, kad ji kartą buvo išėjusi gyventi atskirai, tačiau sugrįžo pas atsakovą ir pripažino, kad jos išėjimas buvo klaida. Atsakovo teigimu, jis yra ramaus būdo, niekada nėra pakėlęs balso prieš ieškovę, nenaudojęs nei fizinio, nei psichologinio smurto. Ieškovė nepateikė įrodymų, kad yra priešingai. Atsakovas būna ilgose komandiruotėse užsienyje, grįžęs namuose pabūna apie 3-4 savaites ir vėl išvyksta. Pasak atsakovo, jis rūpinasi buitimi, visuomet išsiplauna indus, nuvalo stalą, išplauna kriauklę. Atsakovas dirba UAB „(duomenys neskelbtini)“, esančioje (duomenys neskelbtini), todėl iki bylos išnagrinėjimo teisme nėra būtinybės įpareigoti atsakovą gyventi skyrium nuo ieškovės ir šalių dukros.
11.2. Atsakovas visada elgėsi tinkamai su dukromis, nieko neįžeidinėjo, nežemino, neprovokavo. Atsakovas reiškia dukrai pastabas, kai ši nesusitvarko po savęs, ar kai ši valgio metu prie stalo nuolat žiūri į planšetę arba į telefoną. Tai sukelia ieškovės nepasitenkinimą. Ieškovė nepateikė svarių argumentų, patvirtinančių, kad dukrai nesaugu gyventi bute su atsakovu.
11.3. Atsakovo teigimu, ieškovės nurodytos aplinkybės dėl jo neištikimybės buvo trumpalaikis, nerealizuotas bandymas papramogauti. Toks atsakovo poreikis kilo dėl to, kad seksualiniame gyvenime ieškovė manipuliavo juo, dažnai atsisakydavo intymių santykių, nepaaiškindama priežasties. Atsakovo įsitikinimu, ieškovė susirado kitą vyrą ir dėl to siekia santuokos nutraukimo. Atsakovas prižįsta, kad jam būnant ilgalaikėse komandiruotėse jų artimas ryšys susilpnėjo.
11.4. Pasak atsakovo, ieškovės kartu su atskiruoju skundu pateiktos nuotraukos neįrodo ieškovės teigiamų aplinkybių. Nuotraukos galėjo būti padarytos tuo metu, kai jis buvo pavargęs ir atsigulęs pailsėti, galėjo gerti vandenį, kokteilį arba kompotą, ir tai nėra pagrindas įpareigoti jį gyventi atskirai iki bus išnagrinėta santuokos nutraukimo byla. Atsakovas nėra priklausomas nuo alkoholio, vartoja jį saikingai. Anksčiau jis gerdavo kokteilius kartu su ieškove ir toks saikingas alkoholio vartojimas šeimoje buvo priimtinas 25 metus.
11.5. Atsakovas nesutinka su ieškovės nurodytais argumentais dėl galimybės gyventi kitame gyvenamajame name. Nurodo, kad minimas gyvenamasis namas yra 1940 m. statybos, jame niekas negyvena, namas yra be patogumų, apgriuvęs, apleistas, netinkamas gyventi. Namas 70 proc. fiziškai nusidėvėjęs ir atkūrimo sąnaudos žymiai viršija jo vertę. Atsakovas neturi pakankamai lėšų, neplanavo gyventi tam name, todėl nerenovavo jo.
Motyvuojamoji dalis
konstatuoja:
IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
12. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas atskirajame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 338 straipsnis).
13. Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs atskirąjį skundą, nenustatė absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų, nurodytų CPK 329 straipsnio 2 dalies 1-7 punktuose, taip pat pagrindų peržengti atskirojo skundo ribas (CPK 329, 338 straipsniai).
14. Nagrinėjamos bylos apeliacijos objektą sudaro Vilniaus regiono apylinkės teismo 2025 m. balandžio 1 d. nutarties atmesti ieškovės prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones – atsakovo įpareigojimą gyventi skyrium ir draudimą atsakovui lankytis santuokos nutrakimo byloje dalintiname bute, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
Dėl naujų rašytinių įrodymų prijungimo
15. CPK 314 straipsnyje nustatyta, kad apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau.
16. Apeliacinės instancijos teismas, spręsdamas dėl kiekvieno naujai pateikto įrodymo, turi aiškintis, ar šis konkretus įrodymas galėjo būti pateiktas pirmosios instancijos teismui, ar vėlesnis įrodymo pateikimas užvilkins bylos nagrinėjimą, bei atsižvelgti į prašomo naujai priimti įrodymo įtaką šalių ginčo išsprendimui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. gruodžio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-691/2006).
17. Ieškovė su atskiruoju skundu pateikė keturias nuotraukas, 2019 m. ir 2023 m. vykusių susirašinėjimų SMS žinutėmis ir elektroniniais laiškais ekrano nuotraukas.
18. Apeliacinės instancijos teismas, susipažinęs su ekrano nuotraukose užfiksuotu susirašinėjimu, daro išvadą, kad šie įrodymai nesusiję su nagrinėjamoje byloje sprendžiamu klausimu dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, kadangi jais ieškovė grindžia atsakovo neištikimybės faktą, bet ne pavojų jos ir vaiko teisėms bei teisėtiems interesams. Prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo nebuvo grindžiamas atsakovo neištikimybės faktu.
19. Ieškovė nenurodė atskirajame skunde priežasčių, dėl kurių nepateikė pirmosios instancijos teismui nuotraukų, pridėtų prie atskirojo skundo, kuriomis įrodinėja atskirajame skunde teigiamą aplinkybę apie nesaikingą atsakovo alkoholio vartojimą. Nagrinėjamu atveju svarbu ir tai, kad ieškovė, prašydama taikyti laikinąsias apsaugos priemones, nebuvo nurodžiusi aplinkybės dėl atsakovo nesaikingo alkoholio vartojimo kaip pagrindo taikyti nurodytas laikinąsias apsaugos priemones. Dėl to darytina išvada, kad atskirasis skundas grindžiamas aplinkybėmis, kurios nebuvo nurodytos pirmosios instancijos teisme. Todėl sprendžiant klausimą dėl skundžiamos nutarties pagrįstumo, apeliacinės instancijos teismui nėra pagrindo pasisakyti dėl minėtos aplinkybės (CPK 306 straipsnio 2 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti kartu su atskiruoju skundu pateiktas nuotraukas ir susirašinėjimo duomenis, kadangi šie įrodymai nesusiję su šioje byloje nustatinėtinomis aplinkybėmis, be to, galėjo būti pateikti pirmosios instancijose teisme (CPK 314 straipsnis).
Dėl byloje nustatytų faktinių aplinkybių
20. Byloje nustatyta, kad ginčo šalys yra susituokusios nuo (duomenys neskelbtini), turi vieną nepilnametę dukrą – R. P., gim. (duomenys neskelbtini). Šalys ir jų nepilnametė dukra gyvena trijų kambarių bute (duomenys neskelbtini). Atsakovas dirba vairuotoju-ekspeditoriumi UAB „(duomenys neskelbtini)“, esančioje (duomenys neskelbtini). Jam nuosavybės teise priklauso 1940 m. statybos gyvenamasis namas, esantis (duomenys neskelbtini). Iš atsakovo pateiktų gyvenamojo namo nuotraukų matyti, kad jose užfiksuotas gyvenamasis namas ir jo aplinka (kiemas) atrodo apleisti ir prastos būklės.
21. 2025 m. sausio 29 d. vykusio teismo posėdžio metu ieškovė nurodė, kad atsakovui esant namuose ji su dukra jaučia nuolatinę įtampą, nes jis nuolatos priekaištauja, pavyduliauja ieškovės dėmesio dukroms. Dukra lankosi pas psichologą. Jei dukros užmiršta atsakovo nustatytas taisykles, jis už tai apšaukia. Ieškovė negali būti savimi, turi nuolat save kontroliuoti, elgtis pagal atsakovo pasaulio suvokimą. Atsakovas daro viską, kad suerzintų ieškovę, nėra prasmės kažką jam dėl to sakyti. Vaikai kenčia ir klausia jos, kiek tėvas jas visas terorizuos. Atsakovas nenaudoja fizinio smurto, bet dukros vengia tėvo. Atsakovas nepripažįsta, kad jam reikia pasikeisti. Ieškovė siūlė atsakovui išsikraustyti į jo turimą namą (duomenys neskelbtini), tačiau jis atsakė, kad sudegins tą namą. Pati ji neturi kito nekilnojamojo turto, kur galėtų gyventi.
22. Į bylą pateiktas vaiko nuomonės išklausymo aktas, kuriame nurodoma, kad paklausta kaip supranta, kas yra laikinosios apsaugos priemonės, šalių nepilnametė dukra R. P. atsakė, kad galvoja, jog jomis tėvui būtų uždrausta būti namuose, nes jis smurtavo psichologiškai prieš ją su mama. Šalių dukra apibūdino savo santykius su motina kaip gerus nuo vaikystės, nurodė, kad jos gali kalbėtis apie viską, mėgsta leisti laiką kartu. Paklausta apie tėvą, šalių dukra papasakojo, kad tuo metu, kai ji mokėsi pradinėse klasėse, jis pradėjo dirbti užsienyje, kad išvažiuoja keliems mėnesiams ir grįžęs 3-4 savaites būna namuose. Paklausus, kaip klostosi jos ir tėvo santykiai, kai tėvas būna namuose, šalių dukra pasakė: „na visų pirma, mes jo labai nelaukiam, nu to jo grįžimo, nes namuose pasikeičia visa atmosfera, net nesinori tada grįžti namo. Būna tokia betvarkė namuose, jis visai nepadeda šeimai buityje <...> rytais, kai mums visoms reikia ruoštis, tai specialiai įlenda į vonią, nors žino, kad mums reikia ruoštis, kam į mokslus, kam į darbą. Dar visą dieną garsiai leidžia televizorių, ar garsiai per telefoną kažką žiuri. <...> gamina sau tokio maisto, kurio mes nevalgome, paskui visi namai prasmirda tuo maistu <...> arba pagamina per daug maisto ir pradeda reikalauti, kad viską suvalgyčiau, kartą sakė, kad sėdėsiu visą naktį, kol nesuvalgysiu, sesę tai buvo sumuštiniais apmetęs, nes nevalgė. R. papasakojo, kad pastaruoju metu mama ateina miegoti pas ją su sese ir tada tėvas geria naktimis. Pasak šalių nepilnametės dukros, kai tėvas būna išgėręs, su juo neįmanoma susitarti. Tėvas ir anksčiau išgerdavo paslapčiomis, dabar daro tai dažniau. Paprašyta patikslinti, koks yra tėvo elgesys, mergaitė pasakė: „na jis ir blaivus klausinėja tokių keistų klausimų, bet kai girtas, tai tampa labai priekabus. Dar prie mamos lenda, „tipo“ toks meilus, toks geras, bet taip šlykščiai net vemt verčia, taip prisišlieja, nori būti kartu, bet mamai tai nepatinka. Dar trukdo mokytis, nes daug mokausi namie <...> paleidžia garsiai televizorių, tai labai trukdo susikaupti“. Mergaitė nurodė, kad tėtis dabar dažnai „prisikabina“, pradeda lyg norėdamas pasikalbėti, bet jeigu atsako tai, kas jam nepatinka, tai supyksta, nes tik jo nuomonė gali būti teisinga. Paklausta, kas būna, kai tėvas supyksta, šalių dukra atsakė: „bando įrodinėti savo viršūnę, ar visas supykęs nebendrauja <...> pradeda garsiai kalbėti, įrodinėti, bet niekada kito neišklauso. Anksčiau tai dar bandžiau aiškinti, bet dabar supratau, kad tai beviltiška, nes tik jo nuomonė yra teisinga, nėra apie ką diskutuoti <...> niekada kito neišklauso. Tėvas nesmurtauja, bet santykiai visą laiką įtempti, nes niekada nežinai kas jam nepatiks <...> negali jaustis laisvai namuose“. Paklausta apie sesers ir tėvo santykius, R. P. atsakė, kad jų santykiai yra panašūs. R. paaiškino, kad atsakovas „bando dabar vaidinti gerą tėtį, visokių dovanų perka, veiklas siūlo, bet jau per vėlu“. Mergaitė papasakojo, kad po vieno grįžimo iš reiso tėvas jai ir sesei nupirko apyrankes ir pakabukus, paskutinį kartą brangius kvepalus. Mergaitė paaiškino, kad tėvas nežino jų skonių, kas joms patinka. Nurodė, kad labai nenuoširdžiai tos dovanos atrodo. Paklausus, kokie tėvų santykiai, R. P. pasakė „labai nepastovūs, vieną dieną žada, kad viskas gerai bus, net prašo manęs pervesti mamai pinigus <...> kitą dieną pyksta, grasina, teigia, kad jis uždirba pinigus, išlaiko mus <...> sako, kad bute jis viską padarė, nors mama taip pat daug prisidėjo, va ir kondicionierių, ir naują šaldytuvą ir pan.“. Paklausta, ką jaučia tėvui, R. P. nurodė „nežinau, realiai kaip svetimas žmogus, kuris bando kažką vadovauti“. Nurodė, kad jaučiasi saugiai su motina, kad po tėvų skyrybų norėtų gyventi su motina tame pačiame bute, nelabai norėtų bendrauti su tėvu, nenorėtų, kad dalyvautų jos gyvenime, nes jie neturi gero ryšio ir apie ką kalbėti.
Dėl pirmosios instancijos teismo nutarties atmesti ieškovės A. P. prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones
23. Vadovaujantis CPK 144 straipsnio 1 dalimi, teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą ir nesiėmus šių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas.
24. Pagal CK 3.65 straipsnio 1 dalį, teismas, atsižvelgdamas į sutuoktinių vaikų, taip pat į vieno sutuoktinio interesus, gali taikyti laikinąsias jų apsaugos priemones, kol bus priimtas teismo sprendimas. Vadovaudamasis CK 3.65 straipsnio 2 dalies 1, 7 punktais, teismas gali taikyti tokias laikinąsias apsaugos priemones, kaip: vieno sutuoktinio įpareigojimą gyventi skyrium, draudimą vienam sutuoktinių lankytis tam tikrose vietose.
25. Šeimos bylose laikinųjų apsaugos priemonių taikymo pagrindas yra tam tikros aplinkybės, kurioms esant, nesiėmus šių priemonių, gali nukentėti turtinės ar asmeninės neturtinės vaiko ar vieno sutuoktinio teisės. Spręsdamas laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą, teismas neatlieka įrodymų vertinimo, nevertina ieškinio ar kito procesinio dokumento reikalavimų pagrįstumo, nepasisako dėl ginčo esmės, o tik sprendžia klausimą dėl laikinųjų apsaugos priemonių reikalingumo konkrečiu atveju, atsižvelgdamas į šeimos bylų nagrinėjimo ypatumus bei prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principą (CK 3.3 straipsnio 1 dalis).
26. CK 3.65 straipsnio 2 dalies 1, 7 punktuose paminėtų priemonių taikymo pagrindas turėtų būti būtinybė apsaugoti turtinius ar asmeninius neturtinius vaiko ar vieno sutuoktinio interesus, kai egzistuoja tam tikros aplinkybės, įrodančios, kad nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių gali nukentėti turtinės ar asmeninės neturtinės vaiko ar vieno sutuoktinio teisės, tai yra kai vienas iš sutuoktinių vartoja prieš vaikus ar kitą sutuoktinį fizinę ar kitokią prievartą, dėl to lankymasis tam tikrose vietose gali padaryti žalos vaikams ir kitam sutuoktiniui. Vaiko interesus nulemia vaiko kaip sveikos, dorovingos, tvirtos ir intelektualios asmenybės vystymasis, jam turi būti suteikta galimybė turėti savo, be kita ko, saugią aplinką. Pavojus šiems interesams turi būti realus ir pagrįstas bylos duomenimis. Nurodytos apsaugos priemonės taikomos, kai kitas sutuoktinis turi galimybę gyventi skyrium, pavyzdžiui, turi nuosavybės teise jam priklausančią gyvenamąją patalpą, nuomojasi ją ar jo finansinė padėtis leidžia tą padaryti.
27. Šiuo atveju reikšminga tai, jog ieškovės prašomos taikyti laikinosios apsaugos priemonės yra išskirtinės ir taikomos santuokos nutraukimo bylose, esant ypatingoms aplinkybėms dėl jų taikymo metu kilusios grėsmės vaikų ar kito sutuoktinio interesams. Priešingu atveju jos pažeidžia vaikų teises gyventi kartu su savo tėvais, neišnagrinėjus bylos iš esmės (CK 3.161 straipsnio 3 dalis).
28. Priimant sprendimą turi būti atsižvelgta į vaiko nuomonę, jei tai neprieštarauja paties vaiko interesams (CPK 380 straipsnio 1 dalis). Teismas gali neatsižvelgti į vaiko norus, jeigu jie prieštarauja vaiko interesams.
29. Teismas, spręsdamas CK 3.65 straipsnio 2 dalies 1, 7 punktuose nurodytų laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą, privalo atidžiai vertinti į bylą pateiktus įrodymus dėl šių priemonių taikymo. Pareiga įrodyti laikinųjų apsaugos priemonių taikymo būtinybę bei, kad jų nepritaikius bus pažeisti vaikų ar vieno iš sutuoktinio interesai, tenka asmeniui, prašančiam taikyti laikinąsias apsaugos priemones (CPK 178 straipsnis).
30. Byloje pateikti duomenys (šalių ir jų nepilnametės dukros paaiškinimai) patvirtina, kad proceso šalių santykiai yra įtempti bei konfliktiški, tačiau tai savaime neįrodo ieškovės prašymo pagrįstumo ir aplinkybių, jog dėl atsakovo veiksmų ar elgesio, jiems gyvenant kartu, kiltų reali grėsmė turtiniams ar asmeniniams vaiko bei ieškovės teisėms bei interesams. Ieškovė, siekdama atsakovo įpareigojimo gyventi skyrium nuo jos ir vaiko bei nesilankyti jų bendrosios jungtinės nuosavybės teise valdomame bute, nepateikė aktualių šiam klausimui nagrinėti patikimų ir objektyvių įrodymų apie tokį atsakovo elgesį, kuris būtų pakankamu pagrindu taikyti išimtines laikinąsias apsaugos priemones. Vykstant tėvų skyrybų procesui, kuomet jų santykiai yra įtempti ir konfliktiški, vaikų emocinė būklė yra labai jautri ir pažeidžiama, tačiau vien tik aplinkybė, kad teisme yra sprendžiamas ginčas dėl šalių santuokos nutraukimo, šiuo konkrečiu atveju nesudaro pagrindo spręsti, jog šalių konfliktai ir tarpusavio santykiai yra tokio pobūdžio, kurie pateisintų tokių išskirtinių ir ypatingai varžančių laikinųjų apsaugos priemonių taikymą atsakovui.
31. Ieškovė grindžia savo skundą tuo, kad nuo 2019 m. atsakovas priekaištavo jai ir dukroms dėl įvairių dalykų, tačiau byloje nėra įrodymų, kad tęsiantis ieškovės nurodomoms aplinkybėms virš 5 metų, jai ar jos nepilnametei dukrai kilo dėl to realus pavojus. Byloje pateikta Tarnybos išvada apie tai, kad ieškovės prašomos pritaikyti laikinosios apsaugos priemonės neprieštarauja vaiko interesams, nėra pakankama tam, jog būtų konstatuotas poreikis taikyti byloje išimtines laikinąsias apsaugos priemones. Juolab kad šioje išvadoje nepasisakyta, ar tokios laikinosios apsaugos priemonės atitinka vaiko interesus ir teises bendrauti su abiem tėvais ir būti auklėjamam abiejų tėvų, nesant nustatytai skyrium gyvensiančio tėvo ir vaiko bendravimo tvarkai.
32. Iki skundžiamos nutarties priėmimo byloje buvę faktiniai duomenys nesudaro pagrindo konstatuoti, kad atsakovas iki teismo sprendimo priėmimo gyvendamas kartu su ieškove ir nepilnamete dukra 3-4 savaites per kelis mėnesius negali užtikrinti ieškovei ir nepilnamečiam vaikui saugių sąlygų gyventi ir vystytis ar kad šalių dukros gyvenimas su atsakovu neatitinka jos interesų, kelia jai socialinę ir fizinę grėsmę. Vien tai, kad atsakovas vykdydamas tėvo pareigą auklėti savo vaiką išsako tam tikras pastabas dukrai dėl šios, jo kaip tėvo nuomone, nepriimtino elgesio (galbūt buvusio durų trankymo, telefono naudojimo valgio metu), savaime negali būti vertinama psichologiniu smurtu, nuo kurio šalių nepilnametė dukra turi būti saugoma. Nors šalių nepilnametė dukra ir įvardijo tam tikras jai nepatinkančias bendravimo su tėvu aplinkybes, ieškovės prašomų laikinųjų apsaugos priemonių taikymas šiuo atveju neužtikrintų šalių dukros interesų gyventi, bendrauti su abiem tėvais ir būti auklėjamai abiejų tėvų.
33. Ieškovės teiginiai apie atsakovo neištikimybės faktus nepatvirtina jos nurodomų aplinkybių apie nesaugias ieškovės ir šalių nepilnametės dukros gyvenimo sąlygas. Atskirajame skunde nurodyta aplinkybė, kad atsakovas nesaikingai vartoja alkoholį, nebuvo nurodyta ir tiriama pirmosios instancijos teisme kaip laikinųjų apsaugos priemonių taikymo pagrindas. Todėl nors atsiliepime į atskirąjį skundą atsakovas ir pripažįsta, jog tam tikrais atvejais vartoja alkoholį, apeliacinės instancijos teismas nepasisako dėl nurodytos aplinkybės įtakos ieškovės ir šalių nepilnamečio vaiko saugumui (CPK 306 straipsnio 2 dalis, 338 straipsnis).
34. Apeliacinės instancijos teismo nuomone, pirmosios instancijos teismas pagrįstai atmetė ieškovės prašymą ir dėl to, kad nors atsakovas ir turi nekilnojamojo turto (duomenys neskelbtini) rajone, tačiau jo gyvenimas tame turte yra apsunkintas. Atsakovo darbo vietai esant (duomenys neskelbtini), o namui, kuriame atsakovas galėtų gyventi, - (duomenys neskelbtini) rajone, pritaikius laikinąsias apsaugos priemones, neproporcingai ieškovės prašomoms apsaugoti teisėms į aplinką, atitinkančią jos norus, būtų apribota atsakovo nuosavybės teisė, suteikianti jam galimybę gyventi tame jam nuosavybės teise priklausančiame būste, kuriame jis nori gyventi bei yra patogus susisiekimo ir kitų gyvenimo sąlygų prasme.
35. Apeliacinės instancijos teismas, apibendrindamas tai, kas pasakyta pirmiau, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas priimdamas skundžiamą nutartį teisingai įvertino ieškovės nurodomas aplinkybes šiuo metu byloje esančių įrodymų kontekste. Ieškovės nurodomos laikinosios apsaugos priemonės pagrįstai nebuvo pritaikytos, nenustačius realaus pavojaus ieškovės ir šalių nepilnametės dukros turtinėms ir neturtinėms teisėms bei interesams. Nesant pagrindo naikinti skundžiamą pirmosios instancijos teismo nutartį atskirajame skunde nurodytais argumentais, ieškovės atskirasis skundas atmetamas, o Vilniaus regiono apylinkės teismo 2025 m. balandžio 1 d. nutartis paliekama nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas
nutaria:
atmesti ieškovės A. P. atskirąjį skundą.
Palikti nepakeistą Vilniaus regiono apylinkės teismo 2025 m. balandžio 1 d. nutartį.