- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2026-03-05
- Bylos Nr.
- e2S-516-803/2026
- Teisminio proceso Nr.
- 2-48-3-02789-2024-1
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Rūta Petkuvienė
- Atsakovas
- R. P.
- Ieškovas
- A. P.
- Trečiasis asmuo
- akcinė bendrovė „SEB bankas“, akcinė bendrovė „Swedbank“
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Rūta Petkuvienė
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo R. P. atskirąjį skundą dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo 2025 m. gruodžio 2 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2-507-1194/2025 pagal ieškovės A. P. ieškinį atsakovui R. P. dėl santuokos nutraukimo dėl sutuoktinio kaltės ir su tuo susijusių klausimų išsprendimo, tretieji asmenys byloje: akcinė bendrovė „SEB bankas“, akcinė bendrovė „Swedbank“, išvadą byloje teikianti institucija Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus apskrities Vaiko teisių apsaugos skyrius.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Vilniaus regiono apylinkės teismas 2025 m. spalio 7 d. sprendimu ieškinį tenkino iš dalies ir nutraukė santuoką, sudarytą (duomenys neskelbtini) tarp ieškovės A. P. ir atsakovo R. P. dėl abiejų sutuoktinių kaltės. Nutraukus santuoką, R. P. paliko jo prigimtinę pavardę – „P.“, o A. P. paliko santuokinę pavardę – „P.“. Nustatė nepilnamečio vaiko R. P. gyvenamąją vietą kartu su motina A. P.. Priteisė iš atsakovo R. P. nepilnamečio vaiko R. P. išlaikymui po 400 Eur sumą, mokamą periodinėmis išmokomis iki einamojo mėnesio 20 dienos, priteistą sumą indeksuojant Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją, lėšų tvarkytoja uzufrukto teise paskiriant motiną A. P.. Po santuokos nutraukimo ieškovei A. P. asmens asmeninės nuosavybės teise natūra priteisė šį turtą: butą, 93/6500 žemės sklypo, automobilį Ford Kuga. Atsakovui R. P. asmeninės nuosavybės teise priteisė automobilį Toyota Avensis. Priteisė atsakovui R. P. iš ieškovės A. P. 15 291,99 Eur kompensaciją už ieškovei tenkančią didesnę santuokos metu įgyto turto dalį. Nustatė, kad prievolę pagal 2007 m. gruodžio 12 d. Kredito sutartį Nr.1750718014996-29 kreditoriui AB SEB bankui ieškovė A. P. vykdys asmeniškai, o prieš kreditorių A. P. ir R. P. liks atsakingi solidariai. Nustatė, kad prievolę pagal paskolos automobiliui sutartį Nr.23-033514-AL kreditoriui AB „Swedbank“ vykdys asmeniškai ieškovė A. P., o prieš kreditorių A. P. ir R. P. liks atsakingi solidariai. Kitą ieškinio dalį atmetė. Priteisė iš atsakovo R. P. į valstybės biudžetą ir 34,10 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu. Priteisė iš atsakovo R. P. ieškovei A. P. 2 195,76 Eur bylinėjimosi išlaidų.
Šalies argumentai
2. Atsakovas pateikė apeliacinį skundą dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo 2025 m. spalio 7 d. sprendimo ir prašymą dėl praleisto termino atnaujinimo. Nurodė, kad teismo sprendimas byloje buvo priimtas, kai atsakovas buvo išvykęs iš Lietuvos. Atsakovas dirba (duomenys neskelbtini) ir tuo metu (nuo 2025 m. rugsėjo 26 d.) dirbo užsienyje (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini). Į Lietuva atsakovas grižo tik 2025 m. lapkričio 3 d. Grįžęs į Lietuvą, atsakovas iš karto kreipėsi konsultacijos dėl sprendimo apskundimo į savo įgaliotą atstovą (advokatą), kuris jį atstovavo byloje. Tačiau po konsultacijų atstovas atsisakė teikti paslaugas dėl apeliacinio skundo pateikimo minėtoje byloje. Dėl to atsakovas turėjo susirasti kitą atstovą. Tik 2025 m. lapkričio 20 d. atsakovui pavyko sudaryti sutartį su advokatu dėl konsultacijos ir apeliacinio skundo pateikimo.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
3. Vilniaus regiono apylinkės teismas 2025 m. gruodžio 2 d. nutartimi atsisakė priimti atsakovo R. P. apeliacinį skundą ir grąžino jį padavusiam asmeniui.
4. Teismas nustatė, kad atsakovas skundžia teismo 2025 m. spalio 7 d. sprendimą, kuriuo ieškovės ieškinys tenkintas iš dalies. Terminas apskųsti minėtą sprendimą baigėsi 2025 m. lapkričio 7 d. Atsakovas apeliacinį skundą pateikė 2025 m. gruodžio 2 d., tai yra praleidęs įstatymo nustatytą apskundimo terminą.
5. Atsakovo pateikti dokumentai patvirtina, kad jis nuo 2025 m. rugsėjo 26 d. iki 2025 m. lapkričio 3 d. buvo išvykęs į užsienį dirbti. Atsakovas grįžo į Lietuvą 2025 m. lapkričio 3 d., tačiau atstovavimo sutartis su advokatu sudaryta tik 2025 m. lapkričio 20 d., t. y. praėjus daugiau nei dviem savaitėms po atsakovo nurodomos grįžimo dienos, o teismui prašymas dėl termino atnaujinimo skundui pateikti ir apeliacinis skundas pateikti tik 2025 m. gruodžio 2 d. Bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, atsakovas taip pat vykdavo į užsienį dirbti, bet tai nesutrukdė jam susirasti atstovę ir ginti savo interesus.
6. Atsakovo pateikti rašytiniai įrodymai nepagrindžia, kad atsakovas visą šį laikotarpį objektyviai neturėjo galimybės tinkamai laiku pasirūpinti savo procesinėmis teisėmis dėl išvykimo į užsienį. Civiliniame procese įstatymo ar teismo nustatytų procesinių veiksmų atlikimo terminų privalo griežtai laikytis visi bylose dalyvaujantys asmenys. Atsakovui, kaip ir kitiems proceso dalyviams, buvo suteikta teisė per trisdešimt dienų nuo teismo sprendimo priėmimo dienos pateikti apeliacinį skundą. Atsakovas, kaip rūpestingas proceso dalyvis, turėjo organizuoti savo laiką taip, kad įgyvendintų jam suteikiamas teises nepažeisdamas tiek kitos šalies interesų, tiek bendrųjų teisės principų. Teismas nenustatė, kad atsakovas praleido terminą apeliaciniam skundui pateikti dėl svarbių priežasčių (CPK 307 straipsnio 2 dalis).
III. Atskirojo skundo argumentai
7. Atsakovas R. P. pateikė atskirąjį skundą, prašydamas panaikinti Vilniaus regiono apylinkės teismo 2025 m. gruodžio 2 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – atnaujinti atsakovui praleistą terminą apeliaciniam skundui paduoti ir priimti atsakovo apeliacinį skundą. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:
7.1. Atsakovas terminą apeliaciniam skundui pateikti praleido ne dėl savo kaltės ar aplaidumo. Vilniaus regiono apylinkės teismo sprendimas buvo priimtas 2025 m. spalio 7 d., kai atsakovas buvo darbo komandiruotėje užsienyje, t. y. buvo išvykęs iš Lietuvos. Atsakovas dirba (duomenys neskelbtini). Į Lietuvą atsakovas grįžo tik 2025 m. lapkričio 3 d. Šias aplinkybes patvirtina atsakovo teismui pateikta darbdavio pažyma (byloje). Be to, grįžęs į Lietuvą, atsakovas privalėjo darbdaviui perduoti transporto priemonę, visus dokumentus ir pan.
7.2. Grįžęs į Lietuvą atsakovas nedelsiant kreipėsi konsultacijos dėl sprendimo apskundimo į savo įgaliotą atstovą (advokatą), kuris jį atstovavo minėtoje byloje. Atstovas dėl savo užimtumo atsisakė teikti paslaugas dėl apeliacinio skundo parengimo. Dėl to atsakovas turėjo ieškoti kito atstovo. Atsakovo gyvenamoje vietoje registruotų advokatų darbo vietų nėra. Taigi atsakovas per kelias dienas surasti kito atstovo negalėjo. Tik 2025 m. lapkričio 20 d. atsakovui pavyko sudaryti sutartį su advokatu dėl konsultacijos ir apeliacinio skundo pateikimo. Atsakovo atstovas turėjo tinkamai susipažinti su bylos dokumentais, parengti procesinį dokumentą ir pateikti jį teismui. Tam reikėjo laiko.
7.3. Teismas nepagrįstai teigia, kad bylos nagrinėjimo metu atsakovas taip pat dirbo užsienyje, ir ši aplinkybė jam nesutrukdė susirasti atstovą ir ginti savo interesus. Tačiau atsakovas sutartį su advokatu sudarė būdamas Lietuvoje, o užsienyje. Dėl to atstovas galėjo atlikti visus atstovavimo sutartyje numatytus procesinius veiksmus ir atsakovui būnant užsienyje. Atsakovas kai kuriuose teismo posėdžiuose dalyvavo nuotoliniu būdu, būdamas užsienyje. Tačiau ši aplinkybė nereiškia, kad atsakovas galėjo sudaryti paslaugų teikimo ir atstovavimo sutartį su advokatu dėl apeliacinio skundo parengimo ir pateikimo teismui nuotolinių būdų. Tokių veiksmų advokatai nuotoliniu būdu neatlieka, nes turi tinkamai identifikuoti asmenį, su kuriuo yra sudaroma sutartis.
7.4. Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta teisė į teisminę gynybą yra absoliuti, jos negalima paneigti ar pernelyg apriboti. Konstitucinio Teismo yra išaiškinta, kad pagal Konstituciją pirmosios instancijos bendrosios kompetencijos ar specializuoto teismo baigiamąjį aktą turi būti galima apskųsti bent vienos aukštesnės instancijos teismui. Turi būti nustatyta tokia apskundimo tvarka, kuri leistų aukštesnės instancijos teismui ištaisyti galimas pirmosios instancijos teismo klaidas. Taigi apeliacijos teisė yra sudedamoji konstitucinės teisės į teisminę gynybą dalis. Teismas nesiekė nustatyti teisingumo byloje, nes tik formaliai išsprendė apeliacinio skundo priėmimo klausimą ir tinkamai nevertino skundo argumentų.?
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
8. Apeliacijos objektas yra pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria buvo atsisakyta priimti atsakovo apeliacinį skundą, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas. Šį klausimą apeliacinės instancijos teismas nagrinėja laikydamasis atskirojo skundo ribų ir ex officio (lot. pagal pareigas) patikrindamas, ar nėra absoliučių ginčijamos nutarties negaliojimo pagrindų (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnis).
9. Apeliacinis skundas gali būti paduotas per trisdešimt dienų nuo pirmosios instancijos teismo sprendimo priėmimo dienos (CPK 307 straipsnio 1 dalis). Apeliacinio skundo padavimo terminas gali būti atnaujintas, jeigu teismas pripažįsta, kad šis terminas praleistas dėl svarbių priežasčių. Dėl teismo nutarties, kuria atmestas prašymas atnaujinti praleistą apeliacinio skundo padavimo terminą, gali būti duodamas atskirasis skundas. Jeigu apeliacinės instancijos teismas tokį atskirąjį skundą patenkina ir praleistą apeliacinio skundo padavimo terminą atnaujina, apeliacinės instancijos teismo Civilinių bylų skyriaus pirmininkas apeliacinį skundą su byla perduoda šio teismo teisėjų kolegijai arba grąžina pirmosios instancijos teismui spręsti apeliacinio skundo priėmimo klausimą (CPK 307 straipsnio 2 dalis). Prašymas atnaujinti praleistą apeliacinio skundo padavimo terminą negali būti paduotas, jeigu praėjo daugiau kaip trys mėnesiai nuo teismo sprendimo paskelbimo dienos (CPK 307 straipsnio 3 dalis).
10. Kasacinio teismo jurisprudencijoje išaiškinta, kad teismas, spręsdamas dėl termino praleidimo priežasties svarbos, turi, be kita ko, atsižvelgti į tai, jog kiekvienam asmeniui turi būti užtikrinta teisė į teisingą teismą. Teismas įvertina pareiškėjo nurodomas subjektyvias termino praleidimo priežastis kartu su egzistavusiomis objektyviomis aplinkybėmis, dėl kurių visumos daroma išvada, ar iš tikrųjų egzistavo termino praleidimo svarbios priežastys. Klausimą, ar konkrečios termino praleidimo priežastys yra svarbios ir sudaro pagrindą jį atnaujinti, teismas turi spręsti vadovaudamasis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais, atsižvelgdamas į įstatyme nustatyto termino tikslus. Teismas kiekvienu konkrečiu atveju turi įvertinti pareiškėjo nurodytų termino praleidimą pateisinančių aplinkybių atsiradimo momentą, jų egzistavimo trukmę, taip pat ar po to, kai minėtos aplinkybės išnyko, asmuo kreipėsi į teismą per protingą laiko tarpą ir pan. Be to, vertintina, ar asmuo buvo pakankamai atidus, sąžiningas, ar, priešingai, savo teises įgyvendino nerūpestingai, aplaidžiai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. gegužės 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-80-403/2019).
11. Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad sprendžiant, ar asmuo prarado teisę apskųsti teismo sprendimą dėl įstatyme nustatytos apskundimo procedūros nesilaikymo, būtina įvertinti ne tik tai, ar terminas praleistas nedaug, bet ir pažeidimą lėmusias aplinkybes, t. y. ar termino apeliaciniam skundui paduoti praleidimą lėmė netinkamas naudojimasis procesinėmis teisėmis, ar įvykusi klaida ir kitos panašaus pobūdžio aplinkybės. Jeigu apeliacinio apskundimo padavimo terminas yra praleistas nedaug ir tik dėl tokios atsitiktinio pobūdžio aplinkybės kaip klaida, tai iš esmės sąžiningai procesiškai elgęsis proceso dalyvis vienos pagrindinių procesinių teisių – teisės apskųsti pirmosios instancijos teismo sprendimą ar nutartį apeliacine tvarka – neturėtų prarasti. Priešinga išvada prieštarautų teisingumo ir protingumo kriterijams (CPK 3 straipsnio 7dalis). Jeigu terminas praleistas daug, o šalies nurodomos priežastys negali pateisinti tokio ilgo praleidimo laikotarpio, pagrindo atnaujinti terminą nėra, nes termino atnaujinimas tokiomis aplinkybėmis prieštarautų įstatymų leidėjo ketinimui ir normų, reglamentuojančių procesinius terminus, tikslams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. spalio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-368-687/2018).
12. Byloje esantys duomenys patvirtina, kad Vilniaus regiono apylinkės teismas šalių ginčą išnagrinėjo 2025 m. spalio 7 d. sprendimu. Dėl to paskutinė apeliacinio skundo pateikimo diena buvo 2025 m. lapkričio 7 d. Tuo tarpu atsakovas apeliacinį skundą kartu su prašymu atnaujinti praleistą terminą pateikė teismui 2025 m. gruodžio 2 d. Taigi atsakovas CPK 307 straipsnio 1 dalyje nustatytą terminą apeliaciniam skundui paduoti praleido beveik vienu mėnesiu. Tačiau CPK 307 straipsnio 3 dalyje nustatytas naikinamasis trijų mėnesių terminas nėra praleistas.
13. Atsakovas apteikė duomenis, patvirtinančius, kad nuo 2025 m. rugsėjo 26 d. iki 2025 m. lapkričio 3 d. jis dirbo užsienyje. Taigi į Lietuvą atsakovas grįžo likus tik keturioms dienoms iki termino apeliaciniam skundui paduoti pasibaigimo. Be to, atsakovo ir sutartis su advokatu patvirtina, kad ji buvo sudaryta tik 2025 m. lapkričio 20 d. Tuo tarpu pirmosios instancijos teisme atsakovas turėjo kitą advokatę. Byloje buvo sprendžiamas ieškovės ir atsakovo ginčas dėl santuokos nutraukimo, vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, išlaikymo jam priteisimo, santuokoje įgyto turto ir prievolių padalinimo. Pripažintina, kad susipažinimui su bylos duomenimis ir tinkamam apeliacinio skundo parengimui naujam atstovui reikėjo laiko.
14. Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į kasacinio teismo išaiškinimus, susijusius su termino apeliaciniam skundui paduoti atnaujinimu, sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė atnaujinti atsakovui terminą apeliaciniam skundui paduoti. Byloje nėra jokių duomenų, kad atsakovas būtų piktnaudžiavęs ar nesąžiningai ir nerūpestingai naudojęsis procesinėmis teisėmis. Apeliaciniu skundu atsakovas ginčija teismo sprendimo dalį dėl santuokoje įgyto nekilnojamojo turto padalijimo ir kompensacijos dydžio. Taigi yra sprendžiami atsakovo turtiniams interesams reikšmingi klausimai. Dėl to, nagrinėjamoje byloje neatnaujinus termino, atsakovas prarastų teisę į apeliaciją, todėl yra pagrindas atnaujinti apeliacinio skundo padavimo terminą.
15. Apibendrinant tai, kas išdėstyta, byloje nustatytos aplinkybės ir išdėstyti motyvai teikia pagrindą panaikinti Vilniaus regiono apylinkės teismo 2025 m. gruodžio 2 d. nutartį, atnaujinti atsakovui praleistą apeliacinio skundo padavimo terminą ir apeliacinio skundo priėmimo klausimą perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.
16. Procesinių dokumentų siuntimo (pašto) apeliacinės instancijos teisme išlaidos sudaro mažesnę nei 8 Eur sumą, todėl pagal CPK 92 straipsnio ir 96 straipsnio 6 dalį bei teisingumo ministro ir finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymą Nr. 1R-261/1K-355 (aktuali redakcija, galiojanti nuo 2024 m. sausio 1 d.), valstybei šios bylinėjimosi išlaidos nepriteistinos.
Vilniaus apygardos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 338 ir 339 straipsniais,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
patenkinti atsakovo R. P. atskirąjį skundą.
Panaikinti Vilniaus regiono apylinkės teismo 2025 m. gruodžio 2 d. nutartį, atnaujinti atsakovui R. P. terminą apeliaciniam skundui paduoti ir perduoti atsakovo apeliacinio skundo priėmimo klausimą pirmosios instancijos teismui spręsti iš naujo.
Ši Vilniaus apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo priėmimo dienos.