Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

2018-07-05 · Civilinė byla Nr. 2A-861-943/2018

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. Pirmoji instancijaNutartis · 2014-05-22Lietuvos apeliacinis teismas
  2. ApeliacijaNutartis · 2016-05-03Lietuvos apeliacinis teismas
  3. ApeliacijaNutartis · 2017-05-11Lietuvos apeliacinis teismas
  4. Pirmoji instancijaSprendimas · 2017-10-24Kauno apygardos teismas
  5. Pirmoji instancijaNutartis · 2018-04-05Lietuvos apeliacinis teismas
  6. ApeliacijaNutartis · 2018-07-05Lietuvos apeliacinis teismas
Teismas
Lietuvos apeliacinis teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2018-07-05
Bylos Nr.
2A-861-943/2018
Teisminio proceso Nr.
2-56-3-00214-2014-0
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjai
Gintaras Pečiulis, Konstantinas Gurinas, Egidija Tamošiūnienė
Ieškovas
K. K.
Atsakovas
uždarajai akcinei bendrovei „Omnitel“
Trečiasis asmuo
akcinė bendrovė „Pieno žvaigždės“, Lietuvos valstybė, atstovaujama Lietuvos Respublikos finansų ministerijos
Kategorijos
Civilinė byla Nr. 2A-861-943/2018Teisminio proceso Nr. 2-56-3-00214-2014-0Procesinio sprendimo kategorija 2.6.8.11.1. (S)
LIETUVOS APELIACINIS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2018 m. liepos 5 d.Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Konstantino Gurino, Gintaro Pečiulio ir Egidijos Tamošiūnienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal ieškovo K. K. apeliacinį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2017 m. spalio 24 d. sprendimo civilinėje byloje pagal minėto ieškovo ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Omnitel“ (po reorganizacijos – uždaroji akcinė bendrovė „Telia Lietuva“) dėl judriojo telefoninio ryšio paslaugų teikimo, tretieji asmenys – akcinė bendrovė „Pieno žvaigždės“, Lietuvos valstybė, atstovaujama Lietuvos Respublikos finansų ministerijos,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Ginčo esmė

Ieškovas K. K. kreipėsi į teismą prašydamas pripažinti UAB „Telia Lietuva“ atsisakymą grąžinti ieškovui telefoninio ryšio abonento numerį 8 686 57026 neteisėtu, įpareigoti atsakovę atnaujinti judriojo telefoninio ryšio paslaugų teikimą, pripažinti atsakovės 2009 m. lapkričio 23 d pranešimu Nr. 108956 vienašališkai 2009 m. birželio 12 d. įvykdytą sutarties nutraukimą negaliojančiu ir ab initio (liet. nuo pradžios) 2008 m. gegužės 28 d. sutartį pripažinti galiojančia.Ieškovas nurodė, kad 2008 m. gegužės 28 d. sudarė sutartį su atsakove dėl viešojo judriojo telefono ryšio paslaugų teikimo, iš Kauno apygardos teismo 2014 m. kovo 19 d. nutarties motyvų suprato, kad teismas sutartį laiko nutraukta, tačiau ieškovas to neprašė ir jokių įspėjimų apie šios sutarties nutraukimą negavo. Be to, pačios atsakovės pozicija buvo prieštaringa, nes vieną kartą teigė, kad sutartis nutraukta, o kitą kartą – kad nenutraukta.Ieškovo nuomone teisinio pagrindo nutraukti sutartį nebuvo, tačiau pripažino, kad 2009 m. iš „Omnitel“ pradėjo gauti sąskaitas per didelėmis sumomis, dėl to rašė pretenzijas, į kurias atsakymo nesulaukė, todėl sąskaitų neapmokėjo. Atsakovė nurodė, kad ieškovas du mėnesius iš eilės ir net ilgiau neapmokėdavo jam pateiktų sąskaitų, todėl ieškovui buvo išsiųstas įspėjimas, o 2009 m. birželio 12 d. paslaugų teikimas numeriu 8 686 57026 nutrauktas. Kadangi ieškovas po paslaugų teikimo nutraukimo per šešis mėnesius nesikreipė dėl paslaugų teikimo tuo pačiu numeriu atnaujinimo, numeris buvo grąžintas į Ryšių reguliavimo tarnybos registro duomenų bazę ir atsakovė prarado teisę kontroliuoti šį numerį. Tačiau atsakovė pripažįsta, kad 2008 m. gegužės 28 d. sutartis dėl viešojo judriojo telefono ryšio paslaugų yra galiojanti, nes konkretus telefono abonento numeris ir paslaugų tarifai sutartyje nebuvo numatyti.Trečiasis asmuo AB „Pieno žvaigždės“ su ieškiniu nesutiko ir nurodė, kad ginčo telefono abonento numeriu naudojasi nuo 2015 m. balandžio mėnesio bei šio numerio atsisakyti neketina.

Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Kauno apygardos teismas 2017 m. spalio 24 d. sprendimu ieškinį atmetė.Teismas nurodė, kad sutartis buvo sudaryta rašytine forma, todėl ir nutraukta galėjo būti tik rašytine forma, tačiau jokie duomenys apie vienašalį sutarties nutraukimą teismui nebuvo pateikti. Kadangi sąvokos „sutarties nutraukimas“ ir „paslaugų teikimo nutraukimas“ yra skirtingos, akivaizdu, kad ieškovui buvo apribotas tik paslaugų teikimas, t. y. išjungtas telefono numeris, tačiau sutartis nutraukta nebuvo. Faktą, jog sutartis nebuvo nutraukta patvirtino ir atsakovė, teigdama, kad ieškovas gali atvykti ir suderinti pageidaujamų paslaugų sąrašą ir gauti ryšio paslaugas. Pagal šalių sutarties 3.6 ir 3.7 punktus ryšio tiekėjas turi teisę apriboti paslaugų teikimą, o po 15 dienų nuo pranešimo gavimo dienos paslaugų teikimą nutraukti, jeigu klientas yra įsiskolinęs už suteiktas paslaugas. Ieškovas už pateiktas sąskaitas apmokėdavo nevisiškai, nes manė, kad sąskaitos yra neteisingos, o mokėtinos sumos – per didelės. Ieškovas ginčijo, jog apie paslaugų apribojimą ir nutraukimą jam nebuvo pranešta, nors ir pripažino, kad gaudavo įvairių SMS žinučių, kurias ištrindavo arba neskaitydavo, nes parašas „Jūsų Omnitel“ jam nebuvo pakankamai aiškus tam, kad suprastų, jog žinutę rašo paslaugų teikėja. Tačiau teismas šių ieškovo teiginių nelaikė pagrįstais, nes sutarties 2.6 punkte nurodyta, kad paslaugų teikėjas klientą gali informuoti įvairiais alternatyviais būdais, iš kurių vienas yra SMS žinutės, todėl paslaugos teikimas nutrauktas teisėtai ir pagrįstai.Kadangi ieškovui paslaugų teikimas buvo nutrauktas pagrįstai ir teisėtai, vien šiuo pagrindu būtų galima atmesti reikalavimą dėl telefono abonento numerio sugrąžinimo ieškovui, kuris teigė, kad numeris jam labai svarbus, nes tik šiuo numeriu jo gali ieškoti artimieji, draugai, pažįstami. Ginčo numeris buvo įgytas 2008 m. gegužės 28 d., paslaugų teikimas ieškovui nutrauktas 2009 m. birželio 12 d., numeris suteiktas kitai klientei 2010 m. sausio 29 d., o 2015 m. balandžio 7 d. pagal klientės prašymą šio numerio buvo atsisakyta ir jis perkeltas UAB „Tele 2“. Teismas pabrėžė, kad ieškinį dėl telefono numerio sugrąžinimo ieškovas pateikė tik 2014 m. kovo 10 d., nors neabejotinai turėjo žinoti, kad paslaugos ginčo numeriu nutrauktos 2009 m. birželio mėnesį, o tai leidžia spręsti, kad ieškovui prarastas telefono abonento numeris nebuvo labai svarbus.

Apeliacinio skundo argumentai

Ieškovas K. K. apeliaciniu skundu prašo Kauno apygardos teismo 2017 m. spalio 24 d. sprendimą panaikinti, pridėti prie bylos 2017 m. spalio 24 d. pareiškimą dėl ieškinio papildymo alternatyviu reikalavimu ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Skundas grindžiamas šiais argumentais:Teismas nepagrįstai aiškino ir vertino sutarties sąlygas, faktines bylos aplinkybes ir prieštaringas atsakovės pozicijas, netinkamai taikė proceso ir materialinės teisės normas, pažeidė įrodymų vertinimo taisykles, nukrypo nuo apeliacinės instancijos teismo duotų išaiškinimų ir nurodymų bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme iš naujo.Teismas nepagrįstai nevertino, kad sutarties 3.7 punkte yra numatyta išlyga iš bendro sutartyje nurodyto minimalaus 15 dienų termino paslaugų teikimo apribojimui, pagal kurią jei taikytini teisės aktai numato ilgesnį paslaugų apribojimo laikotarpį, taikomi būtent tuose teisės aktuose numatyti reikalavimai. Atsakovės nurodyti SMS pranešimai nepasirašyti atsakingo asmens, neidentifikuoti IP adresu ir galimais patikrinti duomenimis, dėl to jie laikomi anoniminiais ir dėl turinio bei formos trūkumų negalėjo būti tinkamomis įrodinėjimo priemonėmis. Teismas parengiamojo teismo posėdžio metu nepagrįstai atsisakė priimti 2017 m. spalio 4 d. prašymą dėl ieškinio papildymo alternatyviu reikalavimu.Be to, 847 Eur atstovavimo išlaidos atsakovei ir 32,68 Eur išlaidos valstybei dėl procesinių dokumentų įteikimo priteistos nepagrįstai.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas ex officio (liet. pagal pareigas) patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Šioje byloje Lietuvos apeliacinio teismo teisėjų kolegija nei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, nei pagrindo peržengti apeliacinio skundo ribas nenustatė, todėl byla nagrinėjama neperžengiant apeliacinio skundo ribų.

Dėl ieškinio papildymo alternatyviu reikalavimu

Apelianto įsitikinimu, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai teismo posėdyje atsisakė priimti prašymą dėl ieškinio papildymo alternatyviu reikalavimu, kadangi toks prašymas buvo pateiktas iki bylos nagrinėjimo teismo posėdyje iš esmės, t. y. parengiamojo teismo posėdžio metu. Vertindama šių apeliacinio skundo argumentų pagrįstumą teisėjų kolegija pažymi, kad ieškovas, įgyvendindamas dispozityvumo principą, turi teisę pakeisti ieškinio pagrindą arba ieškinio dalyką (CPK 42 straipsnio 1 dalis). Tačiau tokios ieškovo procesinės teisės įgyvendinimas yra ribojamas laike. Vadovaujantis CPK 141 straipsnio 1 dalimi, tai gali būti padaryta tik nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme iki nutarties skirti bylą nagrinėti teismo posėdyje priėmimo. Vėlesnis ieškinio dalyko ar ieškinio pagrindo pakeitimas yra galimas tik tuo atveju, jeigu tokio pakeitimo būtinumas iškilo vėliau arba jeigu yra gautas priešingos šalies sutikimas, arba jeigu teismas mano, kad tai neužvilkins bylos nagrinėjimo. Tokiu teisiniu reglamentavimu siekiama garantuoti proceso koncentraciją ir ekonomiškumą, skatinti šalis rūpintis greitu bylos išnagrinėjimu (CPK 7 straipsnis), derinant tai su šalies teise veikti proceso eigą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. gruodžio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-429-701/2017, 32 punktas; 2017 m. gegužės 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-230-686/2017, 25 punktas). Taigi keisdamas ieškinio pagrindą arba dalyką, kaip ir kreipdamasis su ieškiniu į teismą, ieškovas turi laikytis tam tikrų formaliųjų reikalavimų, nustatytų civilinio proceso teisės normomis.Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas pagrįstai atmetė prašymą papildyti ieškinį alternatyviu reikalavimu – negalint atnaujinti viešojo judriojo ryšio paslaugų teikimo ieškovui telefonu abonentu Nr. 686 57026, nutraukti su atsakove AB „Telia Lietuva“ sudarytą 2008 m. gegužės 28 d. sutartį dėl atsakovės kaltės ir priteisti ieškovui 13 978 Eur nuostolių, negauto darbo užmokesčio, 6 121,95 Eur netesybų (baudos) ir 7 000 Eur neturtinės žalos atlyginimo ir metines palūkanas. Nors ieškovas turi teisę vienoje byloje pareikšti kelis atskirus reikalavimus, turinčius skirtingus faktinius pagrindus, tačiau sprendžiant dėl tokių reikalavimų priėmimo būtina atsižvelgti į proceso koncentracijos ir ekonomiškumo principus, taip pat formalius proceso teisės normų reikalavimus. Teisėjų kolegija, susipažinusi su bylos medžiaga nustatė, jog bylą jau trečią kartą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme Kauno apygardos teismo 2017 m. gegužės 30 d. nutartimi byla skirta nagrinėti teismo posėdyje žodinio proceso tvarka. Iš 2017 m. spalio 4 d. žodinio teismo posėdžio garso įrašo nustatyta, jog pirmosios instancijos teismas, atmesdamas nurodytą ieškovo prašymą, vadovavosi CPK 141 straipsniu ir nurodė, jog civilinė byla jau skirta nagrinėti teismo posėdyje, o naujai pareikšti ieškinio reikalavimai neabejotinai užvilkins bylos nagrinėjimą. Kaip matyti iš bylos medžiagos ieškovas turi teisinį išsilavinimą, jam nebuvo užkirstas kelias anksčiau visiškai suformuluoti ieškinio dalyką ir pagrindą, o ne bylą pirmosios instancijos teisme nagrinėjant trečią kartą reikšti alternatyvius reikalavimus. Be to, apeliacinės instancijos teismas tiek 2016 m. gegužės 3 d. nutartimi, tiek 2017 m. gegužės 11 d. nutartimi, grąžindamas bylos dalį nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui, nurodė bylos nagrinėjimo ribas ir nustatytinas aplinkybes, todėl šioje byloje priėmus alternatyvų ieškinio reikalavimą ne tik būtų praplėstos bylos nagrinėjimo ribos, bet ir pakeistas įrodinėtinų aplinkybių pobūdis.

Dėl viešojo judriojo telefono ryšio paslaugų teikimo sutarties pripažinimo galiojančia

Vienu iš ieškinio reikalavimų ieškovas (apeliantas) teismo prašė pripažinti atsakovės 2009 m. lapkričio 23 d. pranešimu Nr. 108956 vienašališkai 2009 m. birželio 12 d., t. y. atgaline data, įvykdytą sutarties nutraukimą negaliojančiu ir ab initio 2008 m. gegužės 28 d. sutartį pripažinti galiojančia. Kitaip tariant, šiuo ieškinio reikalavimu siektas materialinis teisinis rezultatas – ginčo šalių 2008 m. gegužės 28 d. sudarytos viešojo judriojo telefono ryšio paslaugų teikimo sutarties Nr. OM747818 išsaugojimas. Skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo motyvuojamojoje dalyje nustatyta, jog sutartis nėra nutraukta, tačiau apeliantas, nenurodydamas konkrečių procesinės ir/ar materialinės teisės normų pažeidimų, remdamasis vien apibendrinamojo pobūdžio teiginiais, skundžia ir šią teismo sprendimo dalį.Bylą apeliacine tvarka nagrinėjanti teisėjų kolegija, neperžengdama apeliaciniu skundu apibrėžtų bylos nagrinėjimo ribų, pažymi, jog pirmosios instancijos teismas pagrįstai vadovavosi kasacinio teismo išaiškinimais, kad pagal CPK 2 ir 5 straipsnius teisminė gynyba taikoma tiems asmenims, kurie įrodo, jog jų teisės ir teisėti interesai pažeidžiami. Tačiau, jeigu jie neįrodo, kad turi teisę ar teisėtą interesą dėl ginčo dalyko, tai ieškinys gali būti atmetamas taikant CPK 5 straipsnį dėl to, kad pareikštas netinkamo ieškovo – asmens, kuris neįrodė, jog jam priklauso teisė, kad jo teisė pažeidžiama ar ginčijama, kad jis turi teisinį interesą dėl ginčo dalyko (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. gruodžio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-492-706/2016, 27 punktas ir jame nurodyta praktika). Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje taip pat pažymima, kad, įgyvendinus teisę į teisminę gynybą, pasiekiamas materialusis teisinis efektas, t. y. modifikuojamos (sukuriamos, panaikinamos, pakeičiamos) suinteresuoto asmens subjektinės teisės ar pareigos. Materialiųjų teisinių padarinių nesukeliantis reikalavimas negali būti savarankiškas bylos nagrinėjimo dalykas, nes jo nagrinėjimas ir patenkinimas nėra teisės į teisminę gynybą įgyvendinimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. spalio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-428/2014). Atitinkamai ir apelianto (ieškovo) reikalavimas galiojančią sutartį teismine tvarka pripažinti galiojančia, kai ginčo šalys šio fakto neneigia, o ieškovo teisė naudotis paslaugomis pagal atskirus susitarimus su atsakove ginčo sutarties pagrindu nėra pažeidžiama ar ginčijama, toks reikalavimas teismo tvarka negali būti tenkinamas. Teisėjų kolegija sutinka, jog nagrinėjamu atveju byloje neįrodyta pažeista ar ginčijama ieškovo teisė, todėl nėra sąlygų ją ginti teismine tvarka ir ieškinį tenkinti.Teisėjų kolegija pažymi, jog apeliantas, teigdamas, kad atsakovė 2009 m. lapkričio 23 d. pranešimu Nr. 108956 (t. 1., b. l. 55) vienašališkai nutraukė šalių sudarytą 2008 m. gegužės 28 d. sutartį dėl viešojo judriojo telefono ryšio paslaugų teikimo, painioja sutarties nutraukimo ir paslaugos teikimo apribojimo sąvokas. Lingvistinis atsakovės minėto pranešimo turinio aiškinimas vienareikšmiškai leidžia daryti išvadą, jog šiuo pranešimu apeliantas (telefono abonento numerio naudotojas) buvo informuotas apie paslaugos apribojimą, t. y. abonento numerio išjungimą, o ne apie sutarties nutraukimą, todėl negali būti tenkinamas ir ieškinio reikalavimas pripažinti negaliojančiu pranešimą dėl vienašalio sutarties nutraukimo.

Dėl įpareigojimo atnaujinti paslaugų teikimą nurodytam telefono numeriui

Apelianto (ieškovo) įsitikinimu, atsakovė nepagrįstai nutraukė paslaugų teikimą telefono numeriu 8 686 57026, nesilaikė Ryšių reguliavimo tarnybos patvirtintų elektroninių ryšių paslaugų teikimo taisyklių nuostatų, kuriose nustatytas 30 dienų terminas informavimui dėl paslaugų teikimo apribojimo, todėl ieškovui turi būti grąžintas jo naudotas telefono numeris. Vertindama apeliacinio skundo argumentus, susijusius su pirmosios instancijos teismo sprendimo dalimi dėl šio ieškinio reikalavimo, teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į byloje susiklosčiusią faktinę situaciją, jog paslaugų teikimas ginčo abonento numeriu buvo nutrauktas 2009 m. birželio 12 d., tačiau ieškovas, reikalaudamas sugrąžinti naudotą telefono numerį, į teismą kreipėsi tik 2014 m. kovo 10 d.Šiame kontekste svarbu pažymėti, jog telefono abonento numeris yra įsigyjamas pagal Ryšių reguliavimo tarnybos direktoriaus nustatytas ir 2005 m. gruodžio 13 d. įsakymu Nr. 1V-1104 patvirtintas taisykles bei suteikiamas viešųjų ryšio paslaugų teikėjui, kuris gali šį numerį suteikti naudoti savo klientams ir gali atsisakyti teisės naudoti numerį praėjus ne mažiau kaip metams nuo teisės naudoti tą numerį įgijimo. Numeriai, išskyrus Nacionaliniame telefono ryšio numeracijos plane numatytus paslaugų numerius ir numerius, skiriamus netelekomunikacijų paslaugų teikėjams bei netelekomunikacijų paslaugų teikimui, skiriami tik asmenims, turintiems teisę teikti viešąjį telefono ryšio tinklą ir (arba) viešąsias telefono ryšio paslaugas (Taisyklių 8 punktas). Taisyklių 48 punktas nustato, kad viešojo telefono ryšio tinklo ir (arba) viešųjų telefono ryšio paslaugų teikėjai jiems skirtus paslaugų numerius, viešųjų fiksuoto telefono ryšio paslaugų numerius arba viešųjų judriojo telefono ryšio paslaugų numerius gali naudoti savo viešojo telefono ryšio tinklo veiklai užtikrinti arba suteikti savo abonentams. Taigi, telefono numeriai suteikiami ne pavieniams fiziniams asmenims savarankiškai, o tik asmenims, turintiems teisę teikti viešąjį telefono ryšio tinklą ir (arba) viešąsias telefono ryšio paslaugas. Būtent nurodytas paslaugas teikiantys asmenys, galintys gautus telefono numerius suteikti savo abonentams, telefono numerius perduoda fiziniams asmenims. Nagrinėjamu atveju, šalių sudarytos 2008 m. gegužės 28 d. sutarties dėl viešojo judriojo telefono ryšio paslaugų teikimo Nr. OM747818 (t. 1., b. l. 45-49) sąlygose šalys nesulygo dėl konkretaus ieškovui suteikiamo telefono abonento numerio. Ieškovas 2008 m. gegužės 28 d. pateikė atsakovei prašymą įjungti abonentą numeriu 8 686 57026 (t. 1., b. l. 21). Byloje esantys įrodymai patvirtina, jog paslaugų teikimas ieškovui šiuo numeriu buvo nutrauktas 2009 m. birželio 12 d., tačiau numeris kitai klientei suteiktas tik 2010 m. sausio 29 d. ( t. 4, b. l. 77), o 2015 m. balandžio 7 d. klientės prašymu, perkeltas kitam viešųjų ryšio paslaugų teikėjui UAB „Tele 2“ ( t. 4, b. l. 81). Atsižvelgdama į nustatytas faktines aplinkybes, teisėjų kolegija kritiškai vertina apeliaciniame skunde dėstomus teiginius, jog atsakovė neteisėtai nutraukė paslaugų teikimą ginčo abonento numeriu. 2009 m. gegužės 20 d. ieškovui SMS žinute buvo išsiųstas pranešimas, kad negavus apmokėjimo bus išjungtos mokamos paslaugos (t. 2, b. l. 159), t. y. ieškovas buvo informuotas, jog jam neatsiskaičius su paslaugų tiekėja (atsakove) už mobiliojo ryšio paslaugas, mokamos paslaugos bus apribotos. Apeliantui (ieškovui) ir toliau nevykdant sutartinių prievolių atsiskaityti už suteiktas paslaugas pagal gautas sąskaitas, paslaugų teikimas jam buvo nutrauktas nuo 2009 m. birželio 12 d. Sutiktina su apelianto nurodyta pozicija, jog pagal Lietuvos Respublikos ryšių reguliavimo tarnybos direktoriaus 2005 m. gruodžio 23 d. įsakymo Nr. 1V-1160 „Dėl elektroninių ryšių paslaugų teikimo taisyklių patvirtinimo“ 31 punktą viešųjų telefono ryšio paslaugų teikimas gali būti nutrauktas tik po paslaugų teikimo apribojimo ir iš anksto apie tai pranešus abonentui, jei per sutartyje apibrėžtą apribojimo laikotarpį, kuris negali būti trumpesnis nei 30 dienų nuo pranešimo dienos, abonentas nepašalina sutarties pažeidimų, o apeliantui (ieškovui) paslaugos teikimas buvo nutrauktas formaliai nesilaikant nustatyto termino. Tačiau susiklosčiusi faktinė situacija bei byloje esantys įrodymai, patvirtinantys, jog ieškovas net iki 2011 m. nevykdė prievolių atsakovei ir neatsiskaitė už gautas paslaugas pagal išrašytas sąskaitas faktūras (t. 1., b. l. 62-69) apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegijai leidžia spręsti, jog toks pažeidimas yra formalus. Tokio pobūdžio pažeidimas neužkirto kelio apeliantui (ieškovui) įvykdyti sutartines prievoles ir kreiptis į atsakovę dėl abonento numerio sugrąžinimo iki jo perleidimo kitai klientei. Pažymėtina, jog ginčo abonento numeris atsakovės buvo saugomas ir neperleistas kitam klientui daugiau nei pusę metų, tačiau pats ieškovas, elgdamasis neapdairiai ir neatidžiai, nesiėmė jokių veiksmų, kad susigrąžintų prarastą abonento numerį.Nors apeliantas teigia, jog apie paslaugų teikimo apribojimą ir nutraukimą jam nebuvo tinkamai pranešta, tačiau byloje esantys įrodymai ir 2017 m. spalio 4 d. žodinio teismo posėdžio metu ieškovo pirmosios instancijos teismui duoti paaiškinimai teisėjų kolegijai leidžia daryti priešingą išvadą. Apeliantas pripažino, jog jam siųstų trumpųjų SMS žinučių neskaitė, jas ištrindavo, nes tariamai negalėjo identifikuoti jų siuntėjo. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai nustatė, jog šalių sutarties 2.6 punkte numatyta, kad paslaugų teikėjas klientą gali informuoti įvairiais alternatyviais būdais, tarp kurių – ir SMS žinutės. Apeliantas, kaip vidutinis vartotojas, privalėjo suprasti šią sutarties nuostatą, abejodamas dėl tikrojo jų siuntėjo kreiptis į paslaugos teikėją dėl gautos informacijos patikimumo patvirtinimo, etc., tačiau sąmoningas ryšio tiekėjos pranešimų ignoravimas, jų neskaitymas, negali būti vertinamas kitaip kaip tik paties apelianto nerūpestingas ir neatidus elgesys. Be to, apeliantas neneigia, jog tinkamai nevykdė sutartinių pareigų, t. y. neatsiskaitė su ryšio operatoriumi už teiktas paslaugas. Teisėjų kolegijos vertinimu, nei vienas vidutiniškai atidus, protingas ir rūpestingas asmuo negali tikėtis, kad vienai iš prievolės šalių tinkamai nevykdant sulygtų įsipareigojimų – nagrinėjamu atveju apeliantui (ieškovui) tinkamai neatsiskaitant už suteiktas paslaugas, kita šalis vykdys prisiimtus įsipareigojimus ir nesieks tolimesnio sutartinių įsipareigojimų vykdymo nutraukimo. Atsisakydamas tinkamai atsiskaityti pagal gautas sąskaitas už suteiktas paslaugas apeliantas turėjo suprasti, jog kartu prisiima ir iš tokių veiksmų kylančias teisines pasekmes – atsakovės teikiamų paslaugų apribojimą ir nutraukimą. Todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, jog nurodyti argumentai, negali būti tinkami ginčyti, jog atsakovė netinkamai atliko informavo pareigą tiek dėl teiktų paslaugų teikimo apribojimo, tiek dėl jų nutraukimo.

Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo pirmosios instancijos teisme

Nustačiusi, jog pirmosios instancijos teismas pagrįstai atmetė ieškovo pareikštus reikalavimus, įvertinusi, kad bylinėjimosi išlaidos pirmosios instancijos teisme paskirstytos pagal procesinį bylos išnagrinėjimo rezultatą bei atsižvelgiant į Teisingumo ministro patvirtintose rekomendacijose nustatytus civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalius dydžius, teisėjų kolegija atmeta apeliacinio skundo argumentus, susijusios su netinkamu bylinėjimosi išlaidų paskirstymu pirmosios instancijos teisme.

Dėl procesinės bylos baigties

Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į byloje nustatytas faktines ir teisines aplinkybes, konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad byloje nenustatytos sąlygos apelianto ieškinio dalies tenkinimui, todėl nėra teisinio pagrindo naikinti teisėtą ir pagrįstą pirmosios instancijos teismo sprendimą (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Kauno apygardos teismo 2017 m. spalio 24 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Teisėjai Konstantinas GurinasGintaras PečiulisEgidija Tamošiūnienė