Kauno apygardos teismo sprendimas

teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo K. K. ieškinį atsakovei UAB „Telia Lietuva“ dėl viešojo judriojo telefono ryšio paslaugų teikėjo vienašališko sutarties nutraukimo pripažinimo negaliojančiu ir ab initio sutarties pripažinimo galiojančia, viešojo judriojo telefono ryšio paslaugų nutraukimo pripažinimo neteisėtu ir įpareigojimo atnaujinti šių paslaugų teikimą, trečiasis asmuo be savarankiškų reikalavimų – AB „Pieno žvaigždės“, ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

ieškovas K. K. prašė pripažinti UAB „Omnitel“ ( po reorganizacijos UAB „Telia Lietuva“, toliau bus nurodoma UAB „Telia Lietuva“ ) veiksmus – atsisakyti grąžinti ieškovui telefoninio ryšio abonento numerį ((duomenys neskelbtini)) – neteisėtais ir įpareigoti atsakovę atnaujinti judriojo telefoninio ryšio paslaugų teikimą ieškovo nurodytam telefono numeriui ( t.1, b.l. 18); pripažinti atsakovės 2009 m. lapkričio 23 d. pranešimu Nr. 108956 vienašališkai 2009 m. birželio 12 d., t. y. atgaline data, įvykdytą sutarties nutraukimą negaliojančiu ir ab initio 2008 m. gegužės 28 d. sutartį pripažinti galiojančia ( t.2, b.l. 107).

Ieškovas prašė ieškinį patenkinti. Nurodė, kad 2008 m. gegužės 28 d. yra sudaręs sutartį su atsakove dėl viešojo judriojo telefono ryšio paslaugų teikimo. Šios sutarties nutraukti ieškovas neprašęs, jokių įspėjimų apie šios sutarties nutraukimą negavęs. Tačiau iš Kauno apygardos teismo 2014 m. kovo 19 d. nutarties motyvų supratęs, kad teismas laiko sutartį nutraukta, be to, pati atsakovė nurodydavo skirtingas pozicijas, vieną kartą teigė, kad sutartis nutraukta, paskui jau nurodė, kad sutartis nenutraukta, mano, kad jokio pagrindo nutraukti sutartį nebuvo, todėl turi būti pripažinta, kad sutartis yra galiojanti. Nurodė, kad paslaugų teikimą nutraukti taip pat nebuvo jokio pagrindo, nes nebuvo tokio atvejo, kad du mėnesius iš eilės būtų neapmokėjęs sąskaitų už telefono ryšį. Pripažino, kad 2009 metais ėmė gauti iš „Omnitel“ sąskaitas per didelėmis sumomis, dėl to rašė pretenzijas, į kurias nesulaukė atsakymo. Kol nesulaukė atsakymo, tol sąskaitų ir neapmokėjo, nes mokėti po pusę nurodytos sumos buvo neįmanoma. Mokėdamas už suteiktas telefono paslaugas ieškovas naudodavosi „Omnitel“ išduota sidabrine kliento kortele, o kai tik panaudodavo sidabrinę kortelę, tai „Perlo“ terminalas nurodydavo mokėti tik tą sumą, kuri nurodyta sąskaitoje. Ieškovas nerado būdo, kaip sumokėti mažesnę sumą, todėl apskritai nemokėjo. Mano, kad ieškinio senaties termino nepraleido, nes atsakovė 2011 m. kovo 10 d. raštu pripažino pažeidusi ieškovo teises, todėl tuo būdu nutraukė ieškinio senatį. Net jeigu laikyti, kad ieškinio senaties terminas praleistas, tai jis praleistas dėl svarbių priežasčių ( ieškovo motyvai dėl ieškinio senaties - t.2, b.l.107).

Atsakovės UAB „Telia Lietuva“ atstovas advokatas A. D. prašė bylą dalyje dėl reikalavimo pripažinti sutartį galiojančia nutraukti, o kitą ieškinio reikalavimą dėl paslaugų teikimo konkrečiu telefono abonento numeriu atnaujinimo atmesti. Nurodė, kad su ieškovu sudaryta 2008 m. gegužės 28 d. sutartis dėl viešojo judriojo telefono ryšio paslaugų teikimo yra galiojanti, todėl tarp šalių nėra ginčo, o nesant ginčo pažeistų teisių gynimas teismine tvarka yra negalimas. Nurodė, kad pagal sutartį buvo susitarta neterminuotai teikti ieškovui ryšio paslaugas, o atsakovas įsipareigojo už jas apmokėti. Konkretus telefono abonento numeris, suteiktų paslaugų tarifai sutartimi nebuvo nustatyti. Atsakovė laikosi pozicijos, kad sutartis yra galiojanti, ieškovui neužkertamas kelias atvykti į atsakovės būstinę ir susitarti dėl konkrečių paslaugų, konkretaus telefono abonento numerio ir kitų sąlygų.

Dėl paslaugų teikimo nutraukimo atsakovės atstovas paaiškino, kad ieškovas du mėnesius iš eilės ir net ilgiau neapmokėdavo jam pateiktų sąskaitų, todėl ieškovui buvo išsiųstas įspėjimas, kad paslaugų teikimas bus nutrauktas, ir 2009 m. birželio 12 d. paslaugų teikimas numeriu (duomenys neskelbtini) buvo nutrauktas. Kadangi ieškovas po paslaugų teikimo nutraukimo per 6 mėnesius nesikreipė dėl paslaugų teikimo tuo pačiu telefono abonento numeriu atnaujinimo, numeris buvo grąžintas į Ryšių reguliavimo tarnybos registro duomenų bazę, iš kurios vėliau buvo suteiktas kitiems asmenims. Atsakovė nėra telefono abonentų numerių savininkė ir negali savo nuožiūra spręsti dėl telefono abonento numerių suteikimo, tai Ryšių reguliavimo tarnybos sritis. Visi įspėjimai ieškovui buvo siunčiami SMS žinutėmis, nes tokia informavimo tvarka yra numatyta sutarties 3.1 punkte.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys atmestinas.

Dėl reikalavimo pripažinti atsakovės 2009 m. lapkričio 23 d. pranešimu Nr. 108956 vienašališkai 2009 m. birželio 12 d., t. y. atgaline data, įvykdytą sutarties nutraukimą negaliojančiu ir ab initio 2008 m. gegužės 28 d. sutartį pripažinti galiojančia

Kasacinio teismo yra išaiškinta, kad pagal CPK 2 ir 5 straipsnius teisminė gynyba taikoma tiems asmenims, kurie įrodo, jog jų teisės ir teisėti interesai pažeidžiami. Tačiau jeigu jie neįrodo, kad turi teisę ar teisėtą interesą dėl ginčo dalyko, tai ieškinys gali būti atmetamas taikant CPK 5 straipsnį dėl to, kad pareikštas netinkamo ieškovo – asmens, kuris neįrodė, jog jam priklauso teisė, kad jo teisė pažeidžiama ar ginčijama, kad jis turi teisinį interesą dėl ginčo dalyko (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2006 m. gegužės 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-361/2006). Šiuo atveju nustatyta, kad ieškovas su atsakove 2008 m. gegužės 28 d. sudarė sutartį dėl viešojo judriojo telefono ryšio paslaugų teikimo Nr. (duomenys neskelbtini)( t.1, b.l. 45-49). Iš sutarties teksto matyti, kad šalys susitarė dėl ryšio paslaugų teikimo už užmokestį ( sutarties 1.1 punktas), atsakovė įsipareigojo teikti ryšio paslaugas pagal tarptautinių standartų ir LR teisės aktų reikalavimus, pradėti teikti ryšio paslaugas per dvi darbo dienas nuo šios sutarties ar SIM kortelės ( abonento) įsigijimo dokumentų pasirašymo dienos, ryšio paslaugos gali būti nepradėtos teikti, jei paaiškėja, kad klientas pateikė Omnitel neteisingą informaciją, ar dėl kitų pagrįstų priežasčių ( sutarties 2.1 punktas), sutartis įsigalioja nuo jos pasirašymo ir galioja neterminuotai ( sutarties 10.1 punktas). Sutartyje nėra užfiksuota, kad ieškovui bus suteiktas telefono abonento numeris būtent (duomenys neskelbtini) taip pat nėra užfiksuota, kokie apmokėjimo planai ir sąlygos buvo taikomos. Tą pačią dieną, kaip ir buvo sudaryta sutartis, ieškovas yra pateikęs atsakovei prašymus perrašyti abonentą ( t.2, b.l.19), įjungti abonentą ( t.2, b.l.25), prašymą įjungti tam tikras paslaugas ( t.2, b.l.26). Sutarties nutraukimo pagrindai ir būdai pačioje sutartyje nėra aptarti, todėl teismas sprendžia, kad sutartis galėjo būti nutraukta bendraisiais sutarčių nutraukimo pagrindais, nurodytais CK 6.217 ir 6.218 straipsniuose. Be to, kadangi sutartis buvo sudaryta rašytine forma, tai sutartis ir nutraukta galėjo būti tik rašytine forma, t. y. rašytiniu vienos šalies pranešimu kitai šaliai ( CK 6.192 straipsnio 4 dalis). Teismui nėra pateikta duomenų, kad sutartis buvo nutraukta Civilinio kodekso nustatyta tvarka. Atsakovės atstovo teiginiai, išreikšti šios bylos proceso metu, kad atsakovė pasinaudojo teise vienašališkai nutraukti sutartį (t.3, b.l. 149), taip pat 2016 m. rugsėjo 22 d. teismo posėdžio metu teiginys, kad sutartis buvo nutraukta vienašališkai, ir 2016 m. lapkričio 28 teismo posėdžio metu pareikšti teiginiai, kad buvo nutrauktas paslaugų teikimas pagal sutartį, nėra tinkamas patvirtinimas, kad sutartis buvo vienašališkai nutraukta. Iš šalies atstovo teiginių galima daryti išvadą, kad kalbant kai kada painiojamos sutarties nutraukimo ir paslaugų teikimo nutraukimo sąvokos. Ieškovo nurodomas atsakovės 2009 m. lapkričio 23 d. raštas Nr. 108956 taip pat nekalba apie vienašališką sutarties nutraukimą, nes rašto tekstas yra toks: „Atsakydami į Jūsų raštą norime informuoti, kad Jūsų vardu registruotas abonento Nr. (duomenys neskelbtini) išjungtas dėl 88,22 Lt su PVM įsiskolinimo nuo 2009-06-12“( t.1, b.l.55). Akivaizdu, kad raštu yra nurodoma tik apie abonento numerio išjungimą, o ne apie sutarties nutraukimą. Pažymėtina, kad baigiant bylą nagrinėti, 2017 m. spalio 4 d. teismo posėdyje atsakovės atstovas patvirtino, kad sutartis su ieškovu nėra nutraukta, jis gali atvykti, suderinti pageidaujamų paslaugų sąrašą ir per dvi darbo dienas pradėti gauti ryšio paslaugas (sutarties 2.1 punktas). Apibendrindamas teismas sprendžia, kad ieškovas neįrodė, kad buvo pažeista ar yra ginčijama jo teisė. Nesant pažeistos teisės, neatsiranda poreikis ją ginti teismine tvarka, todėl ieškinys atmestinas.

Dėl reikalavimo pripažinti UAB „Telia Lietuva“ veiksmus – atsisakyti grąžinti ieškovui telefoninio ryšio abonento numerį ((duomenys neskelbtini)) – neteisėtais ir įpareigoti atsakovę atnaujinti judriojo telefoninio ryšio paslaugų teikimą ieškovo nurodytam telefono numeriui

Nustatyta, kad ieškovas 2008 m. gegužės 28 d. pateikė atsakovei prašymą įjungti abonentą, nurodytas abonento numeris ((duomenys neskelbtini|)), taip pat nurodytos kitos sąlygos ( telefono numeris, IMEI numeris, SIM kortelės numeris, sutarties terminas - iki 2009 m. sausio 18 d., mokėjimo planas ( t.2, b.l. 25). Pagal šalių sudarytą sutartį ieškovas įsipareigojo laiku apmokėti Omnitel už suteiktas paslaugas pagal pateiktas sąskaitas ( sutarties 5.8 punktas). Ieškovas pateikė byloje įrodymus, kad jis 2008 m. liepos 16 d. apmokėjo Omnitel 57,86 Lt ( t.1, b.l. 31), 2008-11-15 sumokėjo 24,36 Lt, 2009-02-14 sumokėjo 22,61 Lt, 2009-03-14 sumokėjo 26,95 Lt ( t.2, b.l. 110). Iš atsakovės pateikto atsiliepimo galima spręsti, kad ieškovas jam pateiktas sąskaitas apmokėdavo ne laiku ir nepilnai, nes į 2008 m. lapkričio 16 d. sąskaitą buvo įtrauktas ir 23,86 Lt įsiskolinimas už 2008 m. rugsėjo 17-spalio 16 d. laikotarpį, į 2009 m. vasario 16 d. sąskaitą įtrauktas 20,11 Lt įsiskolinimas už 2008 m. gruodžio 17-2009 m. sausio 16 d. laikotarpį, į 2009 m. kovo 16 d. sąskaitą įtrauktas 26,45 Lt įsiskolinimas už 2009 m. sausio 17- vasario 16 d. laikotarpį, į 2009 m. gegužės 16 d. sąskaitą įtrauktas 29,99 Lt įsiskolinimas už 2009 m. kovo 17- balandžio 16 d. laikotarpį, į 2009 m. birželio 16 d. sąskaitą įtrauktas 60,23 Lt įsiskolinimas už 2009 m. kovo 17- gegužės 16 d. laikotarpį ( t.2, b.l. 5-58).

Ieškovas pripažino, kad jis nepilnai apmokėdavo jam pateiktas sąskaitas, nes manė, kad sąskaitos yra pateiktos neteisingos, priskaičiuota mokėti suma yra per didelė. Tačiau iš pateiktų įrodymų matyti, kad ieškovas tik 2009 m. gegužės 22 d. pateikė pretenziją dėl dviejų sąskaitų ( 2009 m. balandžio 16 ir 2009 m. gegužės 16 d.), prašydamas pateikti kitas sąskaitas taikant 50 proc. nuolaidą, vėliau analogiškas pretenzijas tik dėl tų pačių dviejų sąskaitų pateikė 2009 m. birželio 4 d. ir 2009 m. birželio 18 d. ( t.1, b.l. 42-44). Ta aplinkybė, kad ieškovas teikė pretenzijas dėl sąskaitų dydžio, neduoda pagrindo daryti išvadą, kad ieškovas nebuvo įsiskolinęs už 2008 m. rugsėjo 17-spalio 16 d. laikotarpį, 2008 m. gruodžio 17-2009 sausio 16 d. laikotarpį, 2009 m. sausio 17 d.- vasario 16 d. laikotarpį, už kuriuos ieškovas ir pretenzijų nereiškė, ir sąskaitų neapmokėjo.

Teismas pažymi, kad pagal šalių sutarties 3.6 ir 3.7 punktus yra numatyta, kad klientui įsiskolinus už Omnitel suteiktas paslaugas, ryšio teikėjas turi teisę apriboti paslaugų teikimą, o po 15 dienų nuo pranešimo gavimo dienos, paslaugų teikimą apskritai nutraukti. Kokio dydžio turi būti įsiskolinimas, už kokius laikotarpius, sutarties 3.6 ir 3.7 punktuose nėra numatyta ( t.1, b.l. 46).

Ieškovas ginčijo, kad apie paslaugų apribojimą ir nutraukimą jam nebuvo pranešta. Tačiau ieškovas pats 2017 m. spalio 4 d. posėdyje pripažino, kad jis gaudavo įvairių SMS žinučių, kurias ištrindavo arba neskaitydavo, nes nesuprasdavo, kas yra tų žinučių siuntėjas, be to, parašas „J. O.“ jam nebūdavo pakankamai aiškus suprasti, kad žinutę rašo paslaugų teikėjas Omnitel, o žinučių turinio jis dabar jau neprisimena. Teismas pažymi, kad pagal šalių sutarties 2.6 punktą buvo numatyta, kad paslaugų teikėjas klientą gali informuoti įvairiais alternatyviais būdais, iš kurių vienas yra SMS žinutės. Todėl ieškovo teiginiai, kad jis žinučių neskaitydavo ar nesuprato, nelaikytini tinkamu argumentu ginčyti paslaugų teikimo nutraukimo ir kitus pranešimus.

Atsakovės atstovas apskritai nesutiko, kad ieškovas nebuvo informuotas apie paslaugų teikimo nutraukimą. Atsakovė pateikė pažymą, patvirtinančią, kad 2009 m. vasario mėn. pradžioje ieškovui buvo nusiųstas informavimo laiškas gyvenamosios vietos adresu apie mokėjimo plano pakeitimą ( t.2, b.l. 49), 2009 m. gegužės 20 d. ieškovui SMS žinute buvo išsiųstas pranešimas, kad negavus apmokėjimo bus išjungtos mokamos paslaugos ( t.2, b.l. 159). Paslaugų teikimas ieškovui buvo nutrauktas 2009 m. birželio 12 d. (t.1, b.l. 55). Spręstina, kad nuo pranešimo ieškovui apie skolą iki paslaugos teikimo išjungimo praėjo daugiau kaip 15 dienų, todėl sutarties 3.7 punktas yra nepažeistas, paslaugos teikimas nutrauktas teisėtai ir pagrįstai.

Ieškovas reikalauja, kad jam būtų grąžintas anksčiau naudotas telefono abonento numeris(duomenys neskelbtini), nes šis numeris jam yra labai svarbus ir reikšmingas, tik tokiu numeriu jo gali ieškoti artimieji, draugai, pažįstami.

Pirmiausia teismas pažymi, kad ieškovui paslaugų teikimas buvo nutrauktas pagrįstai ir teisėtai, todėl vien šiuo pagrindu būtų galima atlesti reikalavimą dėl telefono abonento numerio sugrąžinimo. Tačiau ieškovui reikalaujant iš naujo jam teikti paslaugas būtent ginčo numeriu, teismas plačiau nagrinės numerio suteikimo ir atsisakymo aplinkybes.

Telefono ryšio numerių skyrimo ir naudojimo taisyklės yra patvirtintos Lietuvos Respublikos Ryšių reguliavimo tarnybos direktoriaus 2005 m. gruodžio 13 d. įsakymu Nr. 1V-1104 (čia ir toliau cituojama akto redakcija, galiojusi nuo 2008 02 01 iki 2010 03 28). Telefono ryšio numerių skyrimo ir naudojimo taisyklės (toliau – Taisyklės) reglamentuoja elektroninių ryšių tinkluose naudojamų telefono ryšio numerių (toliau – numeriai) valdymo, teisės naudoti numerius suteikimo, paraiškų numerių skyrimui pateikimo ir nagrinėjimo, numerių naudojimo, numerių rinkimo bei teisės naudoti numerius panaikinimo sąlygas ir tvarką. Numeriai, išskyrus Nacionaliniame telefono ryšio numeracijos plane numatytus paslaugų numerius ir numerius, skiriamus netelekomunikacijų paslaugų teikėjams bei netelekomunikacijų paslaugų teikimui, skiriami tik asmenims, turintiems teisę teikti viešąjį telefono ryšio tinklą ir (arba) viešąsias telefono ryšio paslaugas. Numeriai skiriami blokais po 100 numerių aukciono arba viešojo konkurso tvarka. Taisyklių 48 punktas nustato, kad viešojo telefono ryšio tinklo ir (arba) viešųjų telefono ryšio paslaugų teikėjai jiems skirtus paslaugų numerius, viešųjų fiksuoto telefono ryšio paslaugų numerius arba viešųjų judriojo telefono ryšio paslaugų numerius gali naudoti savo viešojo telefono ryšio tinklo veiklai užtikrinti arba suteikti savo abonentams. Su numerių naudojimu susijusios teisės, sąlygos ir procedūros keičiamos objektyviai pagrįstais atvejais ir proporcingu būdu, nurodant motyvus. Apie numatomą pakeitimą Tarnyba praneša suinteresuotoms šalims, įskaitant paslaugų gavėjus ir vartotojus, suteikdama galimybę per pakankamą terminą, kuris, išskyrus išimtines aplinkybes, turi būti ne trumpesnis negu 28 dienos, pateikti savo pastabas dėl siūlomų pakeitimų ( Taisyklių 62 punktas). Teisė naudoti numerius panaikinama Taisyklių 63 punkte nurodytais atvejais, iš kurių vienas yra atsisakymas naudoti numerį. Asmuo turi teisę atsisakyti teisės naudoti viešųjų fiksuoto telefono ryšio paslaugų numerius, viešųjų judriojo telefono ryšio paslaugų numerius ar paslaugų numerius praėjus ne mažiau kaip 1 metams po teisės naudoti atitinkamus numerius įgijimo.

Taisyklių sisteminė analizė leidžia spręsti, kad telefono abonento numeris yra įsigyjamas pagal Ryšių reguliavimo tarnybos direktoriaus nustatytas taisykles ir suteikiamas viešųjų ryšio paslaugų teikėjui, kuris gali šį numerį suteikti naudoti savo klientams ir gali atsisakyti teisės naudoti numerį praėjus ne mažiau kaip metams nuo teisės naudoti tą numerį įgijimo. Kaip paaiškino ir pagrindė atsakovės atstovas 2017 m. spalio 4 d. teismo posėdyje, ginčo numeris buvo įgytas ne vėliau kaip 2008 m. gegužės 28 d., paslaugų teikimas ieškovui šiuo numeriu buvo nutrauktas 2009 m. birželio 12 d., numeris buvo suteiktas kitai klientei 2010 m. sausio 29 d. ( t.4, b.l. 77), ir numerio buvo atsisakyta pagal klientės 2015 m. balandžio 7 d. prašymą, bei numeris perkeltas viešųjų ryšio paslaugų teikėjui UAB „Tele 2“ ( t.4, b.l. 81). Atsakovės atstovas taip pat pažymėjo, kad po paslaugų teikimo ieškovui nutraukimo ginčo telefono abonento numeriu, dar buvo laukiama daugiau kaip 7 mėnesius, jeigu ieškovas paprašytų atnaujinti jam paslaugų teikimą tuo pačiu numeriu. Tačiau ieškovui daugiau kaip pusmetį nesikreipus dėl paslaugų atnaujinimo jam labai svarbiu telefono abonento numeriu, šis numeris buvo perduotas kitam klientui, nes laikyti numerį nenaudojamą buvo neracionalu.

Teismas su šiais atsakovės atstovo argumentais sutinka ir papildomai pažymi, kad ieškinį dėl telefono numerio susigrąžinimo ieškovas pareiškė tik 2014 m. kovo 10 d., nors neabejotinai turėjo žinoti, kad paslaugos ginčo numeriu nutrauktos 2009 metų birželio mėnesį. Tai, kad ieškovas pareiškė ieškinį tik 2014 metais, leidžia spręsti, kad 2009 metais prarastas telefono abonento numeris nebuvo ieškovui taip labai reikšmingas ir svarbus. Be to, net jeigu laikyti, kad ieškovo teisė naudoti būtent nurodytą numerį buvo pažeista, tai galima teigti, kad buvo praleistas ieškinio senaties terminas. Teismas mano, kad šiai pažeistai ieškovo teisei ginti, jeigu teisė būtų buvusi pažeista, turėtų būti taikomas sutrumpintas šešių mėnesių ieškinio senaties terminas, nustatytas CK 1.125 straipsnio 6 dalyje. Šioje dalyje pasakyta, kad sutrumpintas šešių mėnesių ieškinio senaties terminas taikomas iš ryšių įmonių santykių su klientais atsirandantiems reikalavimams, jeigu siuntos buvo siunčiamos Lietuvoje, arba vienerių metų ieškinio senaties terminas, jeigu siuntos buvo siunčiamos į užsienį. Nors šiuo atveju nebuvo siunčiamos siuntos tiesiogine prasme, tačiau šios Civilinio kodekso normos sisteminė analizė kartu su jau minėtomis Ryšių reguliavimo tarnybos direktoriaus patvirtintomis Telefono ryšio numerių skyrimo ir naudojimo taisyklėmis leidžia aiškinti šią teisės normą taip, kad sutrumpintas šešių mėnesių ieškinio senaties terminas yra taikytinas ir kitiems kliento reikalavimams ryšio įmonėms, kai dėl teikiamų ryšio paslaugų buvo susitarta Lietuvoje. Ieškovas nepateikė įrodymų, kad praleido ieškinio senatį dėl svarbių priežasčių.

Nesant įrodymų, kad atsakovė pažeidė ieškovo teises nutraukusi paslaugas ginčo telefono abonento numeriu ir kad neteisėtai atsisakė sugrąžinti ieškovui naudoti tą patį telefono abonento numerį, ieškinys atmestinas kaip nepagrįstas.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

Proporcingai atmestiems ieškinio reikalavimams paskirstytinos bylinėjimosi išlaidos. Atsakovė UAB „Telia Lietuva“ yra pateikusi duomenis, kad atstovavimo išlaidos sudaro 847 Eur ( t. 2, b.l. 117-118). Kitų duomenų apie išlaidas atsakovė nepateikė. Išlaidos yra pagrįstos, neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro įsakyme „Dėl rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio patvirtinimo“ ( 2004 m. balandžio 2 d. Nr. 1R-85) nustatyto maksimalaus dydžio, todėl priteistinos iš ieškovo.

Iš ieškovo priteistinos išlaidos valstybei už procesinių dokumentų įteikimą 32,68 Eur ( CPK 96 straipsnio 2 dalis).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 straipsniu, 270 straipsniu,

nusprendžia:

Ieškinį atmesti.

Priteisti iš ieškovo K. K., a.k. (duomenys neskelbtini) atsakovei UAB „Telia Lietuva“ 847 Eur (aštuonis keturiasdešimt septynis eurus) bylinėjimosi išlaidų.

Priteisti iš ieškovo K. K., a.k. (duomenys neskelbtini) valstybei 32,68 Eur ( trisdešimt du eurus ir 68 ct) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu (mokėti Valstybinei mokesčių inspekcijai prie LR FM (įmonės kodas 188659752) į biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), Swedbank, AB, banko kodas 73000, įmokos kodas 5660).

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos apeliaciniam teismui per Kauno apygardos teismą.