Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis

Įžanginė dalis

viešame teisiamajame posėdyje, žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje E. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, šiuo metu atliekantis terminuotą laisvės atėmimo bausmę Lietuvos kalėjimų tarnybos (duomenys neskelbtini) kalėjime (toliau – ir (duomenys neskelbtini) kalėjimas), iki bausmės atlikimo neturėjo pastovios gyvenamosios vietos, deklaruota gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) išsilavinimo, iki bausmės atlikimo oficialiai nedirbo, neoficialiai dirbo (duomenys neskelbtini), nebuvo registruotas Užimtumo tarnyboje, nevedęs, vaikų neturi, teistas, paskutiniai teistumai:

1) Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. rugpjūčio 16 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 259 straipsnio 1 dalį galutine 40 MGL (2 000 Eur) dydžio bauda;

2) Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. birželio 28 d. baudžiamuoju įsakymu pagal BK 286 straipsnį galutine 32 MGL (1 600 Eur) bauda;

3) Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. rugsėjo 28 d. nuosprendžiu pagal BK 22 straipsnio 1 dalį ir 180 straipsnio 2 dalį galutine 6 mėnesių laisvės atėmimo bausme (bausmę atlikęs 2023 m. lapkričio 6 d.);

4) Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. rugsėjo 19 d. nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 2 dalį galutine 1 metų 4 mėnesių laisvės atėmimo bausme. Vadovaujantis BK 66 straipsniu, į paskirtą bausmę įskaitytas E. V. laikinajame sulaikyme išbūtas laikas, t. y. nuo 2024 m. kovo 29 d., 23.10 val. iki 2024 m. kovo 30 d., 10.46 val. (viena diena; nuosprendis įsiteisėjo 2024 m. spalio 11 d., pagal šį nuosprendį šiuo metu atlieka terminuotą laisvės atėmimo bausmę);

kaltinamas padaręs nusikalstamas veikas, numatytas BK 145 straipsnio 1 dalyje ir 284 straipsnyje.

Aprašomoji dalis

nustatė:

E. V. grasino nužudyti ar sunkiai sutrikdyti žmonių sveikatą, o būtent: jis 2024 m. balandžio 14 d., apie 14.10 val. prie pastato, esančio (duomenys neskelbtini), būdamas su kitu pašaliniu asmeniu, apsvaigęs nuo alkoholio, šaukdamas grasino savo buvusiai sugyventinei K. J., kuri tuo metu buvo namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini), kad jei ji neišeis į lauką, jos dukra liks be mamos, o jos mama be dukros, o kai K. J. nepakluso reikalavimams, atėjo prie K. J. buto durų ir pradėjo jas spardyti, sakydamas bute buvusiai G. K., kad ši pakviestų K. J., o jei to nepadarys grasino, ją užmuš – papjaus, vėliau paprašė kito pašalinio asmens, kad pabelstų į buto duris, o kai į laiptinę išėjo G. K. draugas R. B., kad paprašytų išeiti jį iš laiptinės, įrėmė R. B. į gerklę peilį ir davė penkias sekundes atidaryti buto duris, o vėliau prievarta išsivedė R. B. į lauką, tuo sudarydamas pakankamą pagrindą manyti K. J., G. K. ir R. B., kad jiems grasinama nužudymu ar sunkiu sveikatos sutrikdymu, o grasinimas gali būti įvykdytas.

Taip pat, E. V. pažeidė viešąją tvarką, o būtent: jis 2024 m. gegužės 18 d., apie 23.00 val. viešoje vietoje – prie baro, esančio (duomenys neskelbtini), apsvaigęs nuo alkoholio, matant kitiems pašaliniams asmenims, įžūliu elgesiu demonstruodamas nepagarbą aplinkiniams, kilus konfliktui, nusivedė savo buvusią sugyventinę K. J. prie pastato kampo, kur tyčia vieną kartą dūrė K. J. aštriu, pjaunančiai duriančių savybių turinčiu objektu į kaklo sritį, tuo sukeldamas K. J. fizinį skausmą ir padarydamas jai nežymų sveikatos sutrikdymą, pasireiškusį odos nubrozdinimu ir dviem žaizdomis kaklo kairėje pusėje, kas sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką.

Teisiamojo posėdžio metu apklaustas kaltinamasis E. V. dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 145 straipsnio 1 dalyje, nurodė, kad tiksliai visų aplinkybių neatsimena dėl apsvaigimo nuo alkoholio, bet tą dieną buvo pavartojęs alkoholio, jis tuo metu pykosi su savo buvusia sugyventine K. J. ir norėjo atsiimti iš jos savo daiktus. Galėjo būti taip, kad norėjo buvusią sugyventinę pagąsdinti kažkiek, nes išgėręs būna impulsyvus. Tikslios datos neprisimena, tai nutiko šiais metais, galėjo būti balandžio mėnesis, dienos metu. Įvykis vyko buvusios sugyventinės K. J. gyvenamojoje vietoje. Pripažįsta, kad buvo apsvaigęs nuo alkoholio. Sutinka su kaltinime nurodytomis aplinkybėmis. Nurodė, kad, būdamas prie gyvenamojo namo, kvietė K. J. išeiti į lauką, pradaryti duris ar langą, trumpai pasimatyti, tačiau ji nesutiko, o jis tiesiog norėjo pasiimti savo daiktus, galbūt dar norėjo su ja pakalbėti. Kiek prisimena, buvo atėjęs su draugu. Neatsimena, ką sakė, nes buvo išgėręs, buvo piktas, jam liejosi emocijos, tai mano, kad galėjo kalbėti bet ką. Būdamas kieme, šaukė ir kvietė K. J., kokiomis frazėmis negalėjo konkrečiai nurodyti. Galėjo sakyti kaltinime nurodytas frazes K. J., tačiau to neprisimena, yra labai impulsyvus, dėl emocijų galėjo taip pasakyti, jo lūpomis kalbėjo alkoholis. Neprisimena, kad kas nors būtų jam atsakęs iš nukentėjusiosios buto. Buvo realiai priėjęs prie nukentėjusiosios buto durų, prašė atidaryti duris, gal ir galėjo trenkti į duris, blogai tai prisimena. Galėjo taip būti, kad spardė duris. Galėjo pasakyti: „Atidaryk duris arba pajausiu, užmušiu“, kažką tokio siekdamas pagąsdinti galėjo pasakyti. Nežinojo, kas tuo metu buvo K. J. namuose, manė, jog gali nieko nebūti jos namuose. Nebendravo tuo metu su niekuo, tik parėkavo ir tiek. Būdamas prie durų, girdėjo kitus balsus. Pažįsta G. K., ji yra K. J. draugė; neprisimena įvykio metu bendravęs su G. K.. Neprisimena prašęs kitų asmenų pabelsti į buto duris. Galėjo bendrauti su iš buto išėjusiu K. J. draugu, kažką su juo šnekėjo, pasakė, jog nenori jo įleisti į butą. Kiek atsimena, R. B. išėjo į laiptinę, pasakė, jog niekur niekas neis, į tai pastarajam pasiūlė išeiti išgerti alaus. Jie kartu nuėjo gerti alaus. Neprisimena, ar R. B. nuėjo savo noru gerti alaus. Neatliko jokių veiksmų prieš R. B., galbūt galėjo kažką parėkauti ant jo. R. B. pažinojo. Pagarsinus ikiteisminio tyrimo metu duotus nukentėjusiojo R. B. paaiškinimus (1 t., b. l. 90-93), nurodė neturintis komentarų, daug aplinkybių neprisimenantis. Po to apklausiamas pripažino, kad galėjo būti taip, kaip nurodyta kaltinime dėl aplinkybių, susijusių su R. B. Kažką apie sulaikymą prisimena. Neturėjo su savimi jokių ginklų ar daiktų; sulaikymo metu nebuvo paimti jokie daiktai iš jo. Neprisimena jokių aplinkybių su peiliu, neatsimena, kad būtų paimtas iš jo peilis. Nurodė, kad jam yra diagnozuota (duomenys neskelbtini).

Dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 284 straipsnyje (patikslinus kaltinimą), pripažino savo kaltę. Nurodė, kad tiksliai neprisimena, kada įvyko nagrinėjamas įvykis (tuo metu be perstojo vartojo alkoholinius gėrimus), galėjo būti kaltinime nurodytu laiku ir vietoje, buvo prie baro ir tarp jo ir buvusios sugyventinės kilo konfliktas. Ją beprotiškai mylėjo, jos tikrai nenorėjo specialiai sužaloti, tačiau jam su psichika blogai, dėl jos jis grįžo iš užsienio, o ji buvo neištikima. Prisimena, kad jie pykosi ir jis, būdamas prie baro, pasiėmė butelį – tiksliau sudaužytą butelį (iš kurio gavosi tokia butelio rožė, t. y. kai yra nuskeltas butelio kakliukas su nuskelta viršutine butelio dalimi), neprisimena kokiomis aplinkybėmis tas butelis sudužo ir juo vieną kartą įrėžė (įdūrė) į kaklą K. J.. Nurodė, kad dūrio metu galėjo K. J. keliose vietose sužaloti kaklą. Teisiamojo posėdžio metu prokurorui patikslinus kaltinimą, nurodė, kad būtent taip ir buvo. Nenorėjo jai durti – labiau norėjo ją pagąsdinti, bet kažkaip gavosi kitaip. Tokio elgesio motyvas buvo pavydas dėl nukentėjusiosios išdavystės. Į barą atėjo dėl to, kad jam buvo parašiusi nukentėjusioji, o jis netoliese gėrė. Mano, kad konflikto metu aplink žmonių nebuvo, tačiau buvo žmonių prie baro. Neprisimena, ar aplink žmonės matė kaip jis vedėsi su savimi nukentėjusiąją. Po dūrio nukentėjusioji nubėgo į barą, o jis pats labai išsigando, buvo šoko būsenoje. Jei gerai atsimena, po to kažkur nuėjo, nežinojo kur eiti, skambino ir teiravosi, ar nukentėjusiajai viskas gerai. Po to bendravo su nukentėjusiąja. Savo elgesį vertina kaip neadekvatų. Jam būna periodas, kai atrodo, jog jį kažkas valdo. Planuoja įkalinimo įstaigoje gydytis reabilitacijoje dėl priklausomybė alkoholiui ir narkotikams. Atlikęs bausmę, nebendraus su K. J., kadangi ji yra susiradusi kitą vaikiną ir jų niekas nebesieja. Jis dėl savo elgesio jos atsiprašė, labai gailisi dėl tokio savo elgesio.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 273 straipsnio nuostatomis, byla išnagrinėta sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka. Be visiško kaltinamojo prisipažinimo, jo padarytas nusikalstamas veikas įrodo ikiteisminio tyrimo metu surinkti duomenys, kurie pripažintini įrodymais (BPK 20 straipsnis).

Kiti bylos duomenys dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 145 straipsnio 1 dalyje

Ikiteisminio tyrimo metu nukentėjusioji K. J. nurodė, kad 2024 m. balandžio 14 d., apie 14.10 val., jai būnant namuose, adresu (duomenys neskelbtini), jos buvęs sugyventinis E. V. su savo draugu, kurio ji nepažįsta, atėjo prie daugiabučio, kur ji gyvena, ir E. V. pradėjo jai grasinti (žinutėmis ir žodžiu) tokiais žodžiais kaip: ,,Tavo dukra gali likti be mamos“ ir ,,Tavo mama gali likti be dukros“. Jis norėjo, kad ji ateitų į lauką ir pasakė, kad jei ji neišeis į lauką, bus blogiau, tačiau ji neatėjo, todėl jis liftu pakilo į (duomenys neskelbtini) aukštą ir pradėjo spardyti buto duris. Durų neatidarė, todėl E. V. nuėjo į laiptinę ir laukė, kol kažkas atidarys buto, kuriame ji gyvena, duris. Netrukus prie jų buto durų atėjo mergaitė, kurios ji nemačiusi, E. V. galimai jos paprašė, kad ji pasibelstų į duris, kad galėtų greitai įbėgti į butą. Jos draugas R. B. išėjo į laiptinę paprašyti, kad E. V. išeitų iš laiptinės, tačiau E. V. įrėmė R. B. peilį į gerklę ir davė penkias sekundes atidaryti duris. Netrukus E. V. per prievartą R. B. išvedė į lauką. K. J. bijo E. V. ir jo grasinimus laiko realiais, kadangi jis prieš pusę metų buvo įbėgęs į butą, atėmė jos ir jos mamos V. J. telefonus, raktus ir pradėjo grasinti peiliu. Prašo pradėti ikiteisminį tyrimą (1 t., b. l. 1-7).

Ikiteisminio tyrimo metu papildomai nukentėjusioji K. J. nurodė, kad minėtą dieną buvo bute, adresu (duomenys neskelbtini). Šiuo adresu kartu su savo dukra gyvena pas savo motiną. Nurodė, kad kartu su E. V. buvo sugyventiniai. E. V. grįžus iš (duomenys neskelbtini), jie susitikinėjo, viskas buvo gerai, tačiau ji jo prašė, kad jis nevartotų alkoholio, kadangi praeityje turėjo problemų su alkoholiu ir bijo sugrįžti į šitą priklausomybę. E. V. jos nepaklausė ir pradėjo gerti, gėrė berods di ar tris dienas. Dieną prieš šį įvykį pokalbio su juo metu E. V. pasakė, kad jiems, ko gero, reiktų išsiskirti, kadangi jautėsi, jog ją kankina. Įvykio dieną E. V. jai rašinėjo įžeidžiančias žinutes, ją visaip vadino, klausinėjo, kodėl ji neišeina į lauką pasikalbėti. Ji jam aiškino, kad neišeina dėl to, kad jis yra girtas. Tuo metu pas ją namuose buvo jos motina, dukra, draugė G. K. ir jos vaikinas R. B. Kažkuriuo momentu pažiūrėjusi pro buto balkoną pamatė, kad kieme stovi E. V., matė, kad jis yra stipriai girtas, tai išdavė jo kalbėsena. Stovėdamas po langais jis pradėjo šūkauti, kad ji išeitų į lauką ir paminėjo tas frazes, kurias pasakojo atvykusiems pareigūnams, t. y. jis sakė, kad išeitų į lauką arba jos dukra liks be mamos, o jos mama liks be dukros. Kiek gyveno kartu su E. V., jis niekada nebuvo pakėlęs rankos prieš ją ar grasinęs, tačiau kai namuose buvo ne viena, ji išsigando. Nežino, ar jo žodžiai galėjo būti realūs, t. y. ar jis jai galėtų ką nors padaryti, mano, kad jis tiesiog buvo pergėręs ir jo lūpomis kalbėjo alkoholis. Į tyrėjos užduotą klausimą ar jis laikė prirėmęs peilį R. B. prie kaklo atsakė, kad šiai dienai jau dvejoja ar tas peilis iš viso buvo. Tą patį sako ir pats R. B., kad jokio peilio nebuvo, jo nerado ir atvykę policininkai. Po įvykio bendravo su E. V., jos žiniomis jis šiuo metu gydosi kažkur nuo priklausomybės alkoholiui. Nurodė, kad santykius nutraukė. Nenori, kad šis ikiteisminis tyrimas būtų tęsiamas, pareiškimą pateikė ramiai neįvertinusi situacijos (1 t., b. l. 70-73).

Ikiteisminio tyrimo metu nukentėjusioji G. K. ((duomenys neskelbtini)) nurodė, kad 2024 m. balandžio 14 d., apie 9.30 val., E. V. pradėjo jai skambinėti ir atėjęs prie daugiabučio, kuriame ji gyvena, lango pradėjo rėkti ,,pakviesk K., jei nepakviesi, tau ir jai bus blogiau“, atėjęs prie durų rėkė, kad ją užmuš, papjaus, sakė, jog pasigailės, įsibėgėjęs spardė duris, tai yra ne pirmas kartas. Nurodė, kad jo bijo ir grasinimus laiko realiais, kadangi kai E. V. išėjo iš kalėjimo, tai kartojasi ne pirmą kartą, taip pat jis periodiškai nešiojasi peilį ir ne kartą matė kaip jis gąsdina vaikus. Prašo pardėti ikiteisminį tyrimą (1 t., b. l. 76-77).

Ikiteisminio tyrimo metu papildomai nukentėjusioji G. K. nurodė, kad K. J. yra jos draugė, o E. V. pastarosios vaikinas. Žino, kad E. V. sėdėjo kalėjime, kada jis išėjo iš jo negali tiksliai pasakyti, tačiau atsimena, kad K. J. su juo draugavo ir laukė jo grįžtančio iš kalėjimo. Įvykio dieną kartu su savo sugyventiniu R. B. buvo pas K. J. namuose. Kadangi K. J. nekėlė ragelio E. V., jis iš kažkur gavęs jos numerį pradėjo jai skambinėti ir nurodinėti, kad pakviestų K. J. Po kurio laiko jis pasirodė prie K. J. namų ir stovėdamas lauke šūkavo, kad pakviestų K. J. arba jai blogai baigsis. Nurodė, kad E. V. ji bijo, žinojo, kad jis yra agresyvus, taip pat K. J. mama jai buvo pasakojusi, kad praeityje E. V. jas buvo užrakinęs namuose, atėmęs raktus ir vos ne kaip įkaitus laikęs. Po šio pasakojimo jo tik dar labiau bijo. Po kiek laiko E. V. atėjo prie K. J. buto durų, pradėjo jas spardyti, tai darė įsibėgėdamas ir spirdamas, šaukė, kad jei durų neatidarys ji, tai ją užmuš ir papjaus. Jo šiuos grasinimus suvokė kaip realius, kadangi jis dažnai nešiojasi su savimi peilį. Kažkuriuo metu E. V. liovėsi spardyti duris ir šūkauti, mano dėl to, kad sulauktų, kol kas nors išeis iš buto ir jis galėtų įbėgti į butą. Jos vaikinas R. B. išėjo į laiptinę su tikslu patikrinti, ar E. V. išėjo, o jei ne, tai kad galėtų su juo pasikalbėti ir nuraminti. Nurodė, kad tuo metu, kai R. B. išėjo į laiptinę, jos uždarė ir užrakino buto duris. Neprisimena, ar K. J. jai tai pasakė, ar ji pati tai pamatė pro akutę, tačiau žino, kad E. V. prie kaklo prirėmė R. B. peilį ir grasino jam suteikdamas penkių sekundžių terminą durų atidarymui. Nežino dėl kokios priežasties, galbūt kad suprato, kad jos kviečia policiją, E. V. išsivedė R. B. į lauką, link parduotuvės, prie garažų. Jos su K. J. iškvietė policiją, o jiems atvykus nuėjo kartu su jais ieškoti E. V. ir R. B. Prie garažų juos ir sutiko. Nurodė, kad R. nebuvo sužalotas, bet matė, kad jis buvo išsigandęs. Policininkai ieškojo peilio, bet kiek žino, jo nerado. Nori nurodyti, kad jaučiasi nukentėjusi šio įvykio metu, bijo E. V., nors žino, kad jis suimtas, bet labai baiminasi, kad kai jį paleis, vėl prasidės šie grasinimai, kurie neaišku kuo baigsis. Prašo pripažinti ją nukentėjusiąja šiame ikiteisminiame, tačiau civilinio ieškinio žalos atlyginimui nereikš, nes turtinė žala jai nepadaryta, o moralinės žalos negali įvertinti pinigine išraiška (1 t., b l. 79-82).

Ikiteisminio tyrimo metu nukentėjusysis R. B. nurodė, kad yra G. K. sugyventinis ir K. J. draugas. Minėtą dieną, dienos metu buvo pas K. J. namuose, adresu (duomenys neskelbtini). Bute taip pat buvo ir K. J. su dukra ir jos draugėmis, jo sugyventinė. Jiems būnant K. J. bute, jos buvęs sugyventinis E. V., būdamas laiptinėje, vieną kartą spyrė į buto duris, kadangi norėjo patekti į butą, o jo niekas į jį neįleido. Kažkurio metu, jiems būnant bute, K. J. dukros draugė pažiūrėjo pro buto durų akutę, kadangi vaikai buvo nuolatinėje baimėje dėl E. V. nuolatinių išpuolių. Pažiūrėjusi pro akutę pamatė, kad laiptinėje prie durų stovi mergaitė, kurios niekas nepažinojo, vėliau suprato, kad tą mergaitę prie durų pastatė E. V. tuo tikslu, kad jie atidarytų duris ir jis galėtų įsiveržti į butą. Nuėjęs prie durų jas atidarė, tuo tikslu, kad patikrintų, ar E. V. nėra laiptinėje ir ar vaikai gali išeiti saugiai į lauką. Tuo metu, kai išėjo pro duris į laiptinę, iš už kampo, nuo lifto pusės staigiai iššoko E. V., kuris laikė jį kaire ranka apglėbęs per kaklą iš nugaros, o dešinėje rankoje laikytą peilį pridėjo jam prie kaklo. Neatsimena kuri, G. K. ar K. J., uždarė buto duris vos tik pamačiusios atbėgantį E. V., todėl laiptinėje buvom likę tik jie su E. V. Jį laikydamas bei laikydamas prie gerklės prispaustą peilį šaukė sakydamas, kad arba merginos atidaro buto duris per penkias sekundes, arba papjaus jį. Buto durų niekas neatidarė, todėl E. pasakė, kad jie abu eina į lauką. Išėjus iš daugiabučio laiptinės, E. rankoje laikytą peilį nuo jo kaklo patraukė ir pridėjo jam prie dešinio šono, liepė eiti prie netoliese esančių garažų. Kai nuėjo prie garažų, jis peilį nuo jo šono patraukė ir išsitraukęs narkotines medžiagas jas suuostė. Jei gerai pamena, tai buvo kristalai. Kai suvartojo narkotikus, jį nusivedė žemyn prie garažų. Po kažkurio laiko atvažiavo policija ir atėjo jo sugyventinė su K. J. Kur E. V. padėjo peilį nežino, nematė to momento, kad jis būtų jį išmetęs, tačiau policininkai jį apieškojo, peilio nerado. Gali tik pasakyti, kad peilis buvo virtuvinis, su rudos spalvos medine rankena. Nurodė, kad tuo metu, kai E. V. jį pačiupo ir pridėjo peilį jam prie gerklės labai išsigando, manė, kad jis tikrai jį papjaus. Žino, kad jis yra neadekvatus, vartojantis narkotikus žmogus, todėl jo veiksmai nėra adekvatūs. Jo grasinimą, kuomet pridėjo jam peilį prie gerklės ir dešinio šono, suvokia kaip realų grasinimą jį nužudyti, nes jis tą peilį galėjo panaudoti bet kuriuo momentu, juolab, mano, kad buvo apsvaigęs nuo narkotikų, kas šitą tikimybę tik padidina. Įvykio dieną pretenzijų jam neturėjo, nes dar nebuvo suvokęs kas įvyko, neįvertino buvusios realios grėsmės, tačiau šiuo metu prašo jį pripažinti nukentėjusiuoju šiame ikiteisminiame tyrime. Nurodė, kad sužalojimai jam padaryti nebuvo, į medikus nesikreipė. Taip pat neteiks civilinio ieškinio dėl neturtinės žalos atlyginimo, kadangi E. V. yra benamis, narkomanas, todėl jokių pinigų iš jo niekada neatgaus (1 t., b. l. 90-93).

Ikiteisminio tyrimo metu liudytoja V. J. nurodė, kad E. V. yra jos pažįstamas, prieš metus laiko jos dukra K. J. su juo kartu gyveno kaip sugyventiniai, paskui E. V. sėdo į kalėjimą, K. J. jo laukė grįžtančio. 2023 metų spalio mėnesį E. V. iš kalėjimo paleido ir nuo tada prasidėjo baisūs dalykai, jie su K. J. apsigyveno pas ją, tačiau tai truko neilgai, nes E. V. pradėjo nuolatos vartoti alkoholį, ko gero ir narkotikus, dėl po tapo agresyvus, todėl išprašė jį iš savo buto. Galėjo dar 2023 metų lapkritį kreiptis į policiją dėl jo veiksmų prieš ją ir K. J., kadangi jis joms abiem grasino susidorojimu, t. y. K. J. sakė, kad ją papjaus ir pats nusižudys, taip pat jis sakė ir ją nužudys, tačiau tuo kartu nesikreipė pagalbos. Nori nurodyti, kad po to, kai jį išvijo iš buto, gyveno nuolatinėje baimėje, kad jis ją užpuls grįžtant į namus. Išeidama iš lifto į savo butą bėgte bėgdavo. Tokių ir panašių įvykių buvo daug, kartais nesikreipdavo į policiją visai, kartais būdavo išduodamas orderis, kuris nebuvo veiksmingas, nes ir K. J. E. V. visada gailėjo. Apie 2024 m. balandžio 14 d. įvykio aplinkybes nuosekliai visko papasakoti negali, nes neprisimena įvykio aplinkybių pradžios ir nuo ko viskas prasidėjo. Prisimena, kad pas ją namuose buvo jos dukra, jos draugai G. K. ir R. B. Nurodė, kad išėjusi į buto balkoną matė, kad kieme stovi E. V., jis kažką rėkavo, tačiau negali atsakyti ką, nes neprisimena. Mano, kad nebuvo nieko pozityvaus. Po kažkurio laiko E. V. buvo jau prie jų buto durų, šūkavo laiptinėje. Tai girdėdamas R. B. išėjo į laiptinę su juo pasikalbėti ir jį nuraminti. Po to matė, kad E. V. lauke vedėsi R. B. link netoliese esančių garažų. Į tyrėjos užduotą klausimą, ar matė E. V. rankose peilį ar kitą kokį nors daiktą, kuriuo būtų grasinta R. B., atsakė, kad nematė. Nurodė, kad jos rega nėra gera, todėl taip toli nemato, matė tik jų abiejų siluetus ir pagal vilkėtus rūbus gali pasakyti, kad R. B. ėjo priekyje, o E. V. iškart už jo, todėl nežino, ar jam buvo kuo nors grasinta. Po kažkurio laiko atvyko policijos pareigūnai, kuriuos kvietė dukra, K. J. su G. K. kartu su jais nuėjo garažų link, kur ėjo ir R. B. su E. V. Nori nurodyti, kad E. V. yra labai pavojingas žmogus. Iš pradžių, kai jie draugavo su jos dukra, viskas kaip ir buvo neblogai. Po to E. V. sėdo į kalėjimą, o grįžęs iš jo išvažiavo keliems mėnesiams į (duomenys neskelbtini). Kai grįžo iš užsienio, situacija tapo nebevaldoma. Nesuskaičiuos kiek kartų buvo kviesta policija dėl jo elgesio ir kiek kartų jos bandė su juo tartis taikiai be policijos pagalbos (1 t., b. l. 85-88).

Ikiteisminio tyrimo metu liudytojas M. K. nurodė, kad dirba Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato (duomenys neskelbtini) pareigose. 2024 m. balandžio 14 d. dirbo kartu su to paties skyriaus vyriausiuoju patruliu N. G. Tikslaus laiko neprisimena, tačiau pamena, kad tai buvo dienos metu, iš Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato OVS gavo pranešimą vykti adresu (duomenys neskelbtini), kur pagal pirminį pranešimą, kad grįžo buvęs sugyventinis, sėdi laiptinėje ir daužo duris, rėkauja. Atvykus nurodytu adresu nuėjo į pranešime nurodytą adresą, buto duris atidarė vyresnio amžiaus moteris, bute taip pat buvo dvi jaunesnės moterys. Moterys paaiškino, kad į duris beldęs vyras yra vienos iš jų sugyventinis, tos moters vardo ir pavardės apklausos metu jau nebeprisimena. Moteris paaiškino, kad jos buvęs sugyventinis norėjo patekti į jų butą, dėl šios priežasties daužė į duris. Kažkuriuo metu iš buto į laiptinę išėjo kitos moters vaikinas, kad apramintų į duris daužantį vyrą. Moteris nurodė, kad vyras liepė jam įleisti jį į butą, berods nurodė penkias sekundes reikalavimui įvykdyti, po ko raminti išėjusiam vyrui pridėjo prie kaklo rankoje laikytą peilį bei išsivedė iš laiptinės į lauką. Moterys atrodė labai išsigandusios, susijaudinusios, nurodė, kad galėtų atpažinti agresyvų vyrą, todėl kartu su jai išėjo į lauką ieškoti pasišalinusio asmens. Už kelių namų, netoli garažų buvo pastebėti vyrai, kurie atitiko nurodytus požymius. Atlikus dalinę asmens apžiūrą peilis nebuvo rastas, asmuo neigė jį turėjęs. Apžiūrėjo galimas peilio išmetimo vietas, tačiau jo nerado. Vyras, kuriam buvo pridėtas peilis prie kaklo, nurodė, kad pretenzijų jokių neturi, susidarė įspūdis, kad jis laikosi liaudiškai tariant „paniatkių“, dėl šios priežasties atsisakė nuo pareiškimo. Sužalojimų ant šio vyro kaklo nebuvo matyti. Pabendravus su moterimis, viena iš jų, t. y. įtariamojo asmens buvusi sugyventinė, teigė norėsianti rašyti pareiškimą dėl grasinimų jai. Moteris paaiškino, kad jos buvęs sugyventinis nuolatos ateina prie jos namų, sėdi laiptinėje, rašo grasinančio pobūdžio žinutes, sako, kad nužudys ją ir panašiai, ką ji supranta kaip realų grasinimą ją nužudyti. Prisimena, kad į įvykio vietą buvo atvykę medikai, kurie jį apžiūrėjo dėl jo psichinės būklės, tačiau ar jis buvo išvežtas į ligoninę taip pat neatsimena (1 t., b. l. 98-101).

2024 m. balandžio 14 d. pareiškėjos K. J. pareiškime apie padarytą nusikalstamą veiką ir proceso veiksmų atlikimo protokole nurodyta, kad 2024 m. balandžio 14 d., apie 14.10 val. jai būnant namuose, adresu (duomenys neskelbtini), jos buvęs sugyventinis E. V. grasino žodžiais, grasinimus laiko realiais (1 t., b. l. 1-7).

2024 m. balandžio 14 d. įvykio vietos apžiūros protokole nurodyta, kad buvo apžiūrėtas butas, adresu (duomenys neskelbtini). Įvykio vietoje reikšmingų daiktų nerasta ir nepaimta (1 t., b. l. 1-7).

2024 m. birželio 4 d. – 2024 m. birželio 5 d. kitų objektų apžiūros protokole nurodyta, kad buvo atlikta Bendrojo pagalbos centro skambučio graso įrašų apžiūra, kuriuose, be kita ko, užfiksuota, jog E. V. pakišo R., išėjusiam į koridorių jo nuraminti, peilį po gerkle (1 t., b. l. 50-52).

2024 m. lapkričio 4 d. kitų objektų apžiūros protokole nurodyta, kad buvo atlikta policijos pareigūno kūno kameros vaizdo įrašo apžiūra, kurioje, be kita ko, užfiksuota, jog G. K. vyrui E. V. pakišo peilį prie gerklės ir sakė įleisti, o dabar jį išsivedė; R. B. nurodo, kad E. V. turėjo peilį, po grasinimo jį buvo įsidėjęs į kišenę (1 t., b. l. 57-63).

Dėl įrodymų vertinimo ir veikos kvalifikavimo pagal BK 145 straipsnio 1 dalį

Pagal BK 145 straipsnio 1 dalį baudžiamoji atsakomybė kyla tam, kas grasino nužudyti žmogų ar sunkiai sutrikdyti jo sveikatą, jeigu buvo pakankamas pagrindas manyti, kad grasinimas gali būti įvykdytas. Šios nusikalstamos veikos objektyvieji požymiai pasireiškia psichine prievarta – grasinimu nužudyti ar sunkiai sutrikdyti žmogaus sveikatą. Pagal teismų praktiką grasinimas – tai pavojingas tyčinis poveikis kito žmogaus psichikai, verčiant bijoti, kad dėl tolesnių grasinančio asmens veiksmų gali atsirasti sunkūs neigiami padariniai. Įstatymas nenustato, kokiomis priemonėmis turi būti išreikštas grasinimas, taigi jis gali būti išreiškiamas įvairiomis formomis, pvz., žodžiu, raštu, pasitelkiant elektronines ryšio priemones, konkliudentiniais veiksmais. Grasinimas – tai bauginimo procesas, baimės kitam asmeniui sukėlimas; grasinimo realumui nustatyti nėra būtina, kad grasinantysis iš tikrųjų ketino grasinimą įvykdyti, bet pakanka to, jog nukentėjusysis pagal grasinimo išraišką ir kitas aplinkybes turėjo pagrindą bijoti grasinimo įgyvendinimo, o kaltininkas norėjo būtent tokios nukentėjusiojo būsenos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-26/2010, 2K-341/2010, 2K-12/2011, 2K-410-693/2015, 2K-139-511/2020). Grasinimas turi būti realus. Sprendžiant klausimą apie grasinimo realumą, paprastai atsižvelgiama į grasinimo motyvus, grasinančiojo ir asmens, kuriam grasinama, tarpusavio santykius, aplinkybes, kurioms esant buvo grasinama (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-639/2010). Šios nusikalstamos veikos subjektyvusis požymis – kaltė – pasireiškia tiesiogine tyčia. Tai reiškia, kad kaltininkas supranta, jog grasinimą išsako ar išreiškia taip, kad nukentėjusysis tiki, jog tokie veiksmai gali būti realiai padaryti, ir pats nori tokios nukentėjusiojo būsenos. Motyvai, kurių skatinamas kaltininkas grasina nukentėjusiajam, gali būti įvairūs (kerštas, chuliganiškos paskatos ir panašiai), tačiau jie nusikaltimo kvalifikavimui reikšmės neturi. Nusikaltimo sudėtis yra formalioji, todėl veika laikoma baigta nuo jos padarymo momento (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-142/2007).

Teismas, įvertinęs byloje surinktų įrodymų visumą, sprendžia, kad E. V. kaltė, padarius jam inkriminuotą nusikalstamą veiką, numatytą BK 145 straipsnio 1 dalyje, įrodyta visiškai. Byloje esantys įrodymai patvirtina, kad kaltinamasis E. V. 2024 m. balandžio 14 d., apie 14.10 val. prie buvusios sugyventinės K. J. namų (duomenys neskelbtini), būdamas su kitu pašaliniu asmeniu, apsvaigęs nuo alkoholio, šaukdamas grasino K. J., kuri tuo metu buvo namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini), kad jei ji neišeis į lauką, jos dukra liks be mamos, o jos mama be dukros, po ko, pastarajai nepaklusus jo reikalavimams, atėjo prie K. J. buto durų ir pradėjo jas spardyti, sakydamas bute buvusiai G. K., kad ši pakviestų K. J., o jei to nepadarys, grasino, kad ją užmuš – papjaus, vėliau paprašė kito pašalinio asmens, kad pabelstų į buto duris, apsimesdamas, kad jis išėjo, o kai į laiptinę išėjo G. K. draugas R. B., kad paprašytų išeiti jį iš laiptinės, įrėmė R. B. į gerklę peilį ir nurodė, jog duoda penkias sekundes atidaryti buto duris, šiam jų neatidarius, prievarta išsivedė R. B. į lauką.

Tai įrodo kaltinamojo E. V. paaiškinimai teisiamojo posėdžio metu, nukentėjusiųjų K. J., G. K. ir R. B. paaiškinimai ikiteisminio tyrimo metu, liudytojų V. J. ir M. K. paaiškinimai ikiteisminio tyrimo metu, byloje esantys vaizdo ir garso įrašai bei jų apžiūros protokolai. Kaltinamasis, teikdamas paaiškinimus teisme, pripažino kaltinime nurodytas aplinkybes dėl grasinimų K. J., G. K. ir R. B.. Tuo tarpu pastarieji, apklausti ikiteisminio tyrimo metu, bei nurodydami įvykio aplinkybes Bendrojo pagalbos centro operatorei ir į įvykio vietą atvykusiems pareigūnams, kurie užfiksuoti byloje esančiuose vaizdo ir garso įrašuose, nuosekliai teigė, kad iš pradžių kaltinamasis E. V., būdamas prie nukentėjusiosios K. J. gyvenamosios vietos, reikalavo, kad ji išeitų į lauką, o pastarajai nereagavus į jo reikalavimus, šaukdamas grasino K. J., kad jei ji neišeis į lauką, jos dukra liks be mamos, o jos mama be dukros; kai K. J. ir po šių grasinimų nepakluso kaltinamojo reikalavimams, jis atėjo prie K. J. buto durų ir pradėjo jas spardyti, sakydamas bute buvusiai G. K., kad ši pakviestų K. J., o jei to nepadarys grasino, kad ją užmuš – papjaus. Po to, kai ir šis kaltinamojo reikalavimas nebuvo įvykdytas ir buto durų jam niekas neatidarė, buvusi sugyventinė į laiptinę neišėjo, kaltinamasis į laiptinę išėjusiam nuraminti kaltinamąjį R. B. įrėmė į gerklę peilį ir davė penkias sekundes atidaryti buto duris, o pastarajam bei bute buvusioms moterims neįvykdžius kaltinamojo reikalavimo, kaltinamasis prievarta išsivedė R. B. į lauką ir nusivedė iki netoliese esančių garažų, kur buvo sulaikytas policijos pareigūnų. Visi trys nukentėjusieji bei liudytoja V. J. nuosekliai nurodė visiškai vienodas aplinkybes dėl kaltinamojo veiksmų šio įvykio metu, o jų parodymus patvirtina byloje apklausto liudytojo M. K. parodymai bei garso ir vaizdo įrašų duomenys.

Nors tiek kaltinamasis savo apklausos teisme pradžioje, tiek ir nukentėjusioji K. J. savo pakartotinės apklausos metu ikiteisminiame tyrime suabejojo, ar kaltinamasis šio įvykio metu grasino nukentėjusiajam R. B. peiliu, vis tik byloje esančių įrodymų visuma patvirtina šias aplinkybes. Remiantis Bendrojo pagalbos centro pateiktais duomenimis, taip pat pradiniais nukentėjusiųjų paaiškinimais apie nagrinėjamo įvykio aplinkybes atvykusiems policijos pareigūnams, taip pat nukentėjusiųjų bei liudytojų apklausų metu duotais parodymais, kuriuos patvirtina ir byloje esantys garso bei vaizdo įrašai, vien tai, jog atvykus policijos pareigūnams į įvykio vietą, peilis nei pas kaltinamąjį, nei aplink įvykio vietą nebuvo rastas, nepaneigia jo panaudojimo, grasinant nukentėjusiajam R. B. fakto.

Šiais savo veiksmais E. V. sudarė pakankamą pagrindą manyti nukentėjusiesiems K. J., G. K. ((duomenys neskelbtini)) ir R. B., kad jiems grasinama nužudymu ar sunkiu sveikatos sutrikdymu, o grasinimas gali būti įvykdytas. Teismas neturi pagrindo netikėti iš esmės nuosekliais ir detaliais nukentėjusiųjų ikiteisminio tyrimo metu duotais paaiškinimais, kuriuos patvirtina ir kiti byloje esantys įrodymai, iš kurių matyti, kad nagrinėjamo įvykio metu kaltinamasis E. V., būdamas akivaizdžiai neblaivus, norėdamas susitikti su nukentėjusiąja K. J., šiai nesutikus, išreiškė jos ir kartu su ja buvusių asmenų – nukentėjusiųjų G. K. ir R. B. atžvilgiu žodžiu grasinimus susidoroti, po ko prieš nukentėjusįjį R. B. savo veiksmais (t. y. kuomet prievarta, panaudodamas peilį, jį išsivedė) leido suprasti jo grasinimo realumą. Visi nukentėjusieji tiek iš karto atvykus pareigūnams, tiek vėliau jų apklausų metu, taip pat liudytoja V. J. nurodė, kad bijo kaltinamojo grasinimų ir juos laiko realiais ne tik dėl jo agresyvių bei pavojingų veiksmų nagrinėjamo įvykio metu, bet ir dėl jo agresyvaus elgesio praeityje bei nuolatinio peilio turėjimo, ypač kai jis yra apsvaigęs nuo alkoholio; remiantis į įvykio vietą atvykusio policijos pareigūno M. K. parodymais, nukentėjusieji bei minėta liudytoja įvykio metu buvo išsigandę ir susijaudinę. Dėl šių faktinių bylos aplinkybių byloje ginčo iš esmės nėra, dėl to teismas jų plačiau neanalizuoja.

Kaltinamasis E. V. ikiteisminio tyrimo metu savo kaltę dėl šios nusikalstamos veikos pripažino iš dalies, o baudžiamąją bylą nagrinėjant teisme savo kaltę pripažino visiškai ir nurodė, kad nurodytomis aplinkybėmis grasino nukentėjusiesiems, nors ne visas įvykio aplinkybes prisimena dėl suvartoto alkoholio kiekio, tačiau galėjo būti taip, kaip nurodyta kaltinime – galėjo nukentėjusiųjų atžvilgių išsakyti tokius grasinimus ir atlikti tokius veiksmus. Kaltinamasis nurodė, kad tokį jo elgesį lėmė jo impulsyvus būdas ir apsvaigimas nuo alkoholio, teigė, jog jo „lūpomis kalbėjo alkoholis“. Konstatuotina, kad tokie kaltinamojo veiksmai, kuomet jis būdamas akivaizdžiai neblaivus, šaukė įvairius grasinimus nukentėjusiųjų atžvilgiu, priėjęs spardė buto duris, o išėjus į laiptine vieno iš nukentėjusiųjų atžvilgiu panaudojus peilį (t. y. šaltąjį ginklą) ir jį pridėjęs prie nukentėjusiojo kaklo (t. y. iš esmės prie gyvybiškai svarbios kūno vietos) ir taip grasindamas išsitempė į lauką, t. y. veikė tiesiogine tyčia. Pats kaltinamasis teisme pripažino, kad jis norėjo pagąsdinti nukentėjusiąją K. J., buvo itin emocingas ir piktas. Pažymėtina, kad pagal BK 19 straipsnio 1 dalį asmuo, kuris nusikalstamą veiką padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, nuo baudžiamosios atsakomybės neatleidžiamas. Todėl neturi teisinės reikšmės jo paaiškinimai, kad nagrinėjamo įvykio aplinkybių tiksliai neatsimena.

Dėl nurodytų aplinkybių pripažintina, jog E. V. veikoje nustatyti ir objektyvieji, ir subjektyvieji BK 145 straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos požymiai. Kaltinamojo veika atitinka nusikalstamos veikos, numatytos BK 145 straipsnio 1 dalyje, sudėtį, jo kaltė byloje įrodyta visiškai.

Kiti bylos duomenys dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 284 straipsnyje

Ikiteisminio tyrimo metu apklausta nukentėjusioji K. J. nurodė, kad 2024 m. gegužės 18 d., apie 19.30 val. atvyko su draugais, adresu (duomenys neskelbtini), į „(duomenys neskelbtini)“. Tuomet prie baro, apie 21 val. atvyko jos buvęs sugyventinis, su kuriuo prieš tai gyveno pusę metų – E. V., su kuriuo bendro ūkio šiuo metu neveda, tačiau jis pas ją vis ateina, prašosi į namus. Nuo 2024 m. gegužės 16 d. jam yra išrašytas orderis, kad negalėtų artintis prie jos ir jos adresu (duomenys neskelbtini), jis pastovios gyvenamosios vietos neturi, kur jis šiuo metu galėtų būti nežino. 2024 m. gegužės 18 d., apie 23 val. E. V. pakvietė ją į lauką pasikalbėti. Jiems nuėjus už baro pastato kampo, lauke pasikalbėti, E. V. nieko jai nesakęs, tris kartus su savo dešine ranka, kurioje laikė aštrų daiktą, kurio ji nematė (galimai peiliu), dūrė jai į kaklo sritį, iš karto po dūrio fizinio skausmo nepajautė, vėliau pajautė fizinį skausmą. Tuomet bandė bėgti nuo E. V., jis ją laikė už liemenės, pavykus išsilaisvinti, nuo jo pabėgo atgal pas draugus į barą. Draugai iškvietė pagalbą. Buvo pristatyta į RVUL, kur ją apžiūrėjo bei susiuvo durtines kaklo žaizdas ir paleido namo gydytis ambulatoriškai (1 t, b. l. 120-123).

Ikiteisminio tyrimo metu liudytojas J. A. nurodė, kad 2024 m. gegužės 18 d., apie 23.00 val., adresu (duomenys neskelbtini), jam atvykus į barą „(duomenys neskelbtini)“, pamatė, kad baro viduje sėdi moteris, kurios rūbai krūtinės srityje buvo kruvini ir taip pat kruvinas kaklas. Minėtą moterį jis pažįsta, tai K. J. Paklausus jos, kas atsitiko, moteris normaliai nieko negalėjo paaiškinti, sakė tik „E., E.“. Ji buvo išgėrusi. Tiksliai nieko negalėjo paaiškinti. Kiek žino, minėta moteris gyvena kartu E. V., tiksliai kokiu adresu nežino, galimai pas K. J. motiną. Nurodė paskambinęs į BPC ir iškvietęs pagalbą. Pačio įvykio nematė, iš aplinkinių sužinojo, kad K. J. prapjovė kaklą (1 t., b. l. 141-142).

Ikiteisminio tyrimo metu liudytojas M. L. nurodė, kad dirba Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato (duomenys neskelbtini) pareigose. 2024 m. gegužės 18 d. dirbo pagal iš anksto nustatytą grafiką kartu su to paties skyriaus vyriausiuoju patruliu A. A. Tikslaus laiko nurodyti negali, tačiau jau buvo vėlus vakaro metas, kai buvo gautas nurodymas vykti adresu (duomenys neskelbtini), kur pagal pirminę informaciją vyras peiliu sužalojo moterį, kraujuoja kaklas. Atvykus iškvietime nurodytu adresu bei užėjus į minėtu adresu esantį barą, buvo pastebėta sėdinti moteris, kuri kaire ranka laikė prispaudusi kairės pusės kaklo sritį. Aplink moterį buvo nemažai vyrų, kurie jai teikė pirmąją pagalbą. Vienas iš asmenų priėjęs prie manęs pasakė, kad moterį sužalojo (duomenys neskelbtini) ūgio vyras, vilkintis tamsios spalvos sportiniais rūbais, pilkais marškinėliais ir juoda liemene. Nurodė, kad įtariamasis iš įvykio vietos pasišalino. Taip pat asmuo nurodė, kad sužalojimo momento nematė, kadangi nusikalstama veika įtariamas asmuo moterį nusivedė į galimai mišką ir ten ją sužalojo, nurodydamas, kad padūrė ją. Bare ir jo prieigose buvo nemažai, iš pažiūros neblaivių žmonių, tačiau visi vienareikšmiškai teigė, kad sužalojimo momento nematė, kadangi viskas vyko ne bare, o įtariamasis moterį pasivedė atokiau už baro. Įvykio vietoje buvo bendrauta su baro savininku, kuris nurodė, kad yra ne viena vaizdo stebėjimo kamera, tačiau jos nefiksuoja tos vietos už baro, kur buvo nusivesta mergina. Taip pat įvykio vietoje pavyko nustatyti, kad įtariamąjį ir nukentėjusiąją sieja artimas ryšys, t. y. kad jie yra pora. Nukentėjusi moteris greitosios medicinos brigados medikų buvo išvežta į Respublikinę Vilniaus universitetinę ligoninę detalesnei apžiūrai, o jie dirbo pagal požymius, siekiu sulaikyti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, tačiau asmuo nebuvo rastas (1 t., b. l. 144-146).

Ikiteisminio tyrimo metu liudytojas T. A. nurodė, kad yra baro, adresu (duomenys neskelbtini) savininkas. Apie 2024 m. gegužės 18 d. įvykio aplinkybes nelabai ką galiu papasakoti, kadangi buvo baro viduje, dirbo. Apie tai, kad buvo sužalota K. J. sužinojo tik tada, kai jį pradėjo šaukti vienas iš lankytojų, kad jis iškviestų greitąją ir tik po to pamatė, kad į barą yra įbėgusi K. J. Matė, kad K. J. laikėsi ranka susiėmusi už kaklo, kad bėgo kraujas, todėl nieko nelaukdamas paskambino bendruoju pagalbos numeriu ir iškvietė greitąją ir policiją. Atvykusiems policijos pareigūnams pasakė, kad baro prieigos yra filmuojamos kameromis, tačiau būtent to momento, kai buvo sužalota nesimato. Mano, kad E. V., t. y. K. J. sužalojęs asmuo, žinojo, kad yra vienas pastato kampas, kuris yra nefilmuojamas, todėl nusivedė K. už pastato kampo. Peržiūrėjus vaizdo įrašus matė, kad E. V. prieina prie K. J. ir ją už rankos nusiveda už kampo. Po kurio laiko K. J. parbėga atgal. Vaizdo įrašus savanoriškai sutinka pateikti prie ikiteisminio tyrimo. Nori nurodyti, kad E. V. ir K. J. žino iš seniau, gal apie penkerius merus, jie yra dažni baro lankytojai. Yra matęs ne vieną jo konfliktą, kai E. V. ją mušdavo prie baro, suimdavo už jos galvos ir trenkdavo į sieną, kaip kumščiu suduodavo smūgį į krūtinę ir t. t. Policijai apie tai nepranešdavo, nes nenorėdavo kištis į šeimos santykius, nes tuo metu jie gyveno kartu. Klausdavo K. J., kodėl nesikreipia į policiją, ji visada sakydavo, kad bijo jo (1 t., b. l. 148-150).

2024 m. gegužės 19 d. įvykio vietos apžiūros protokole nurodyta, kad buvo apžiūrėta prieiga prie baro ir baras „(duomenys neskelbtini)“, adresu (duomenys neskelbtini). Be kita ko, nurodyta, kad prie baro įėjimo ant asfalto yra raudonos spalvos dėmės, galimai kraujo, nuo minėtų raudonų spalvos dėmių nuimtos nuoplovos ir supakuotos į voką Nr. 1. Pridėtos nuotraukos (1 t., b. l. 107-114).

2024 m. spalio 25 d. kitų objektų apžiūros protokole nurodyta, kad buvo apžiūrėti vaizdo įrašai, pateikti iš baro „(duomenys neskelbtini)“, adresu (duomenys neskelbtini) (1 t., b. l. 157-158).

2024 m. liepos 10 d. kitų objektų apžiūros protokole nurodyta, kad buvo apžiūrėtas Bendrojo pagalbos centro skambučio garso įrašas (1 t., b. l. 161-162).

2024 m. lapkričio 4 d. kitų objektų apžiūros protokole nurodyta, kad buvo apžiūrėti policijos pareigūnų kūno kameros vaizdo įrašai (1 t., b. l. 164-168).

2024 m. gegužės 19 d. asmens apžiūros protokole nurodyta, kad buvo atlikta nukentėjusiosios K. J. asmens apžiūra. Apžiūrėjus K. J. kairės pusės kaklo sritį, ant kaklo kairės pusės užklijuoti du medicininiai pleistrai, daugiau jokių sužalojimų nesimato. Pridėtos nuotraukos (1 t., b. l. 133-138).

2024 m. gegužės 28 d. Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus miesto penktajame policijos komisariate gauta Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus specialisto išvadoje Nr. G 1530/2024(01) nuodyta, kad K. J. nustatytas odos nubrozdinimas ir dvi žaizdos kaklo kairėje pusėje. Sužalojimai padaryti aštriu, pjaunančiai duriančių savybių turinčiu daiktu ar įrankiu, prieš kreipiantis medicinos pagalbos. Sužalojimai pagal savo pobūdį vertinami nežymiu sveikatos sutrikdymu. K. J. sužalojimų jai padarymo metu galėjo patirti fizinį skausmą. Sužalojimai padaryti ne mažiau kaip trimis trauminiais poveikiais. Neatmetama, kad nustatyti sužalojimai galėjo būti padaryti įvykio aplinkybėse nurodytu būdu ir laiku, t. y. 2024 m. gegužės 18 d. (1 t., b. l. 172-173).

2024 m. rugpjūčio 28 d. specialisto išvadoje Nr. IBPS-V-2329283-24 nurodyta, kad tirti pateiktas pramoninės gamybos buitinės paskirties virtuvinis peilis (žr. nuotrauką Nr. 1), kuris vadovaujantis Lietuvos Respublikos ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymu bei Ekspertų komisijos daiktų ir įrenginių modelių ginklams, ginklų priedėliams, šaudmenims, jų dalims ir konkrečiai jų kategorijai priskirti 2020 m. spalio 19 d. sprendimu Nr. 5-IN-1, šaltiesiems nešaunamiesiems ginklams nepriskiriamas (2 t., b. l. 11-14).

Alkotesterio kvito duomenimis¸ K. J. 2024 m. gegužės 19 d., 1.58.23 val., buvo nustatytas 2,18 promilių neblaivumas (1 t., b. l. 116).

Alkotesterio kvito duomenimis, E. V. 2024 m. gegužės 19 d., 17.41 val. nustatytas 1,02 promilių neblaivumas (2 t., b. l. 75).

Dėl įrodymų vertinimo ir veikos kvalifikavimo pagal BK 284 straipsnį

Pagal BK 284 straipsnį atsako tas, kas viešoje vietoje įžūliu elgesiu, grasinimais, piktybiškai tyčiodamasis arba vandališkais veiksmais demonstravo nepagarbą aplinkiniams ar aplinkai ir sutrikdė visuomenės rimtį ar tvarką.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad įžūlus elgesys reiškia agresyvų, moralės požiūriu nepriimtiną, aplinkinius šokiruojantį veikimą ar neveikimą, kuriuo sutrikdoma visuomenės rimtis ar viešoji tvarka. Smurto panaudojimas prieš asmenį viešoje vietoje paprastai laikomas įžūliu elgesiu, kuriuo sutrikdoma visuomenės rimtis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-239-697/2022, 2K-9-594/2023, 2K-73-654/2024). BK 284 straipsnyje nurodyto nusikalstamo elgesio padariniai yra viešosios rimties ar tvarkos sutrikdymas. Šie padariniai nustatomi atsižvelgiant į tai, ar viešoje vietoje buvo panaudotas fizinis smurtas, ar aplinkiniai pasijuto šiurkščiai pažeminti ar šokiruoti, ar buvo nutrauktas žmonių poilsis ar darbas, padaryta didelė materialinė žala, sutrikdyta normali įmonių ar įstaigų veikla, žmonėms sukeltas didelis išgąstis, ar kilo sumaištis, nutrauktas jiems skirtas renginys, sustabdytas eismas ir pan. Sprendžiant, ar kaltininko veiksmai sukėlė šiuos padarinius, turi būti atsižvelgiama ir į tai, kokia buvo aplinkinių reakcija, koks nukentėjusiųjų skaičius, kiek truko neteisėti veiksmai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-3-489/2018, 2K-367-511/2018, 2K-19-511/2020).

Svarbu ir tai, kad viešosios tvarkos pažeidimas padaromas tiesiogine tyčia: kaltininkas suvokia, jog savo veiksmais demonstruoja nepagarbą aplinkiniams ar aplinkai, numato, kad dėl to bus sutrikdyta visuomenės rimtis ar tvarka, ir šių padarinių nori. Padarinių atžvilgiu kaltininko tyčia gali būti tiek apibrėžta, tiek neapibrėžta. Esant neapibrėžtai tyčiai, viešosios tvarkos pažeidėjas gali veikti nesukonkretindamas, kokį poveikį visuomenei turės jo atliekami veiksmai, bet bendrais bruožais numatyti, kad visuomenės rimtis ar tvarka bus sutrikdyta (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-384-788/2017).

Teismas, įvertinęs byloje surinktų įrodymų visumą, sprendžia, kad E. V. kaltė, padarius jam inkriminuotą nusikalstamą veiką, numatytą BK 284 straipsnyje, įrodyta visiškai. Byloje esantys įrodymai patvirtina, kad kaltinamasis E. V. 2024 m. gegužės 18 d., apie 23.00 val., viešoje vietoje – prie baro, esančio (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, matant kitiems pašaliniams asmenims, kilusio konflikto metu nusivedė savo buvusią sugyventinę K. J., prie pastato kampo, kur tyčia vieną kartą dūrė K. J. aštriu, pjaunančiai duriančių savybių turinčiu objektu, kaltinamojo teigimu, nuskelto stiklinio butelio „rože“ į kaklo sritį. Tokiais savo įžūliais veiksmais E. V. sukėlė K. J. fizinį skausmą, padarydamas jai nežymų sveikatos sutrikdymą, pasireiškusį odos nubrozdinimu ir dviem žaizdomis kaklo kairėje pusėje, bei sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką. Iš karto po nukentėjusiosios sužalojimo, kaltinamasis pabėgo, o pastaroji grįžo su kraujuojančia žaizda į barą, kur buvo daug žmonių, kurie matė nukentėjusiosios sužalojimus ir suprato, kas įvyko, maždaug penki asmenys padėjo nukentėjusiajai, kvietė pagalbą bei nutraukė savo poilsį, o įprastinė baro veikla buvo sutrikdyta. Tai įrodo kaltinamojo E. V. paaiškinimai teisiamojo posėdžio metu, nukentėjusiosios K. J. ir liudytojų J. A., M. L., T. A. paaiškinimai ikiteisminio tyrimo metu, įvykio vietos apžiūros protokolai, į bylą pateikti vaizdo įrašai ir jų apžiūros protokolai bei kiti byloje esantys rašytiniai dokumentai.

Kaip matyti iš ikiteisminio tyrimo metu surinktų įrodymų (o būtent – liudytojų paaiškinimų ir įvykio vietos apžiūros protokolų, vaizdo įrašų apžiūros protokolų), nustatyta, kad nagrinėjamas įvykis įvyko viešoje vietoje – prie baro, esančio adresu (duomenys neskelbtini), kuomet kaltinamasis, būdamas neblaivus, savo įžūliu elgesiu išsivedė nukentėjusiąją K. J. iš baro, kur prie pastato kampo tyčia vieną kartą jai dūrė aštriu, pjaunančiai duriančių savybių turinčiu objektu, (teisiamojo posėdžio metu kaltinamasis E. V. paaiškino, kad tai buvo nuskeltas stiklinis butelis). Dėl šių kaltinamojo prieš nukentėjusiąją K. J. panaudotų veiksmų, pastaroji, iš karto po jos sužalojimo, grįžo į barą ir dėl kraujuojančios sužalojimų vietos atkreipė bare buvusių lankytojų dėmesį, kurie jai teikė pagalbą, skambino bendruoju pagalbos numeriu, dėl ko buvo sutrikdyta įprastinė baro veikla, nutrauktas lankytojų poilsis. Taigi, įvertinus tai, darytina išvada, jog dėl šių tyčinių kaltinamojo veiksmų (ir atitinkamai dėl jų kilusių padarinių) buvo sutrikdyta visuomenės rimtis ir tvarka, nepaisant to, kad tiesiogiai kaltinamojo smurtinio elgesio prieš nukentėjusiąją kiti asmenys nematė.

Teismo vertinimu, kaltinamasis, kuris, būdamas viešoje vietoje tyčia užpuolė nukentėjusiąją K. J., jai įdurdamas į kaklą vieną kartą nudaužtu stikliniu buteliu, suvokė, jog savo veiksmais bei dėl jų kilusiais padariniais demonstruoja nepagarbą aplinkiniams ar aplinkai, numatė, kad dėl to bus sutrikdyta visuomenės rimtis ar tvarka, ir šių padarinių norėjo, nors jų ir nekonkretizavo, t. y. veikė tiesiogine, neapibrėžta tyčia (BK 15 straipsnio 2 dalies 2 punktas). Kaltinamasis žinojo, kad prie baro bet kada gali būti kitų asmenų, be to, bare buvo daug lankytojų, kurie, pamatę sužalotą nukentėjusiąją, gali būti šokiruoti, nutraukti savo poilsį ir jai teikti pagalbą, sutrukdyti įprastinę baro veiklą. Teismų praktikoje yra išaiškinta, jog asmeninio pobūdžio paskatų buvimas taip pat nepaneigia veikos priešingumo viešajai tvarkai, jei kaltininkas savo asmeniniams santykiams spręsti pasirenka viešąją vietą ir būdą, kuriuo demonstruoja nepagarbą aplinkiniams ar aplinkai ir sutrikdo visuomenės rimtį ar tvarką (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-146-511/2016, 2K-234-895/2020, 2K-101-489/2021).

Dėl nurodytų aplinkybių pripažintina, kad kaltinamojo E. V. veika atitinka nusikalstamos veikos, numatytos BK 284 straipsnyje, sudėtį, jo kaltė byloje įrodyta visiškai.

Atkreiptinas dėmesys į tai, kad kaltinamajam E. V. buvo pareikštas kaltinimas dėl to, kad jis nagrinėjamo įvykio metu tyčia „ne mažiau kaip 3 kartus“ dūrė nukentėjusiajai K. J.. Teisiamojo posėdžio metu prokuroras patikslino kaltinimą, nurodydamas, kad kaltinamasis tyčia vieną kartą dūrė nukentėjusiajai K. J. (t. y. sušvelnino kaltinamajam E. V. inkriminuotas aplinkybes, sumažinant dūrių skaičių). Be to, teismas šalina iš kaltinimo frazę, jog durta buvo „galimai stiklo šuke“, kadangi ši aplinkybė paremta prielaidomis ir neįrodyta. Minėtas kaltinimo patikslinimas nekeičia kaltinamojo veikos kvalifikavimo, nešalina kaltinamojo kaltės bei nepažeidžia jo teisės į gynybą, kadangi apie šias aplinkybes buvo informuota teisiamojo posėdžio metu.

Dėl skirtinos bausmės

Teismas, skirdamas bausmę kaltinamajam E. V., atsižvelgia į padarytų nusikaltimų pobūdį (padarytas vienas nesunkus nusikaltimas žmogaus sveikatai ir gyvybei bei vienas nesunkus nusikaltimas viešajai tvarkai), jų pavojingumo laipsnį ir kaltės formą (įvykdyti du baigti, nesunkūs, tyčiniai nusikaltimai, kurių pasekmė – vieno nusikaltimo atveju buvo grasinta nužudyti ar kitaip susidoroti trims nukentėjusiesiems, tarp kurių – ir jo buvusi sugyventinė K. J., o kito nusikaltimo atžvilgiu – viešoje vietoje, įžūliu elgesiu nukentėjusiajai (kaip minėta – buvusiai sugyventinei) K. J. sukeltas fizinis smurtas ir nežymiai sutrikdyta sveikata, šiais veiksmais pažeidžiant viešąją tvarką), šių nusikaltimų įvykdymo aplinkybes (nusikaltimų padarymui įtakos turėjo asmeniniai santykiai ir kaltinamojo būsena (apsvaigimas nuo alkoholio)).

Atsižvelgtina į tai, jog kaltinamasis E. V. yra gan jauno, darbingo amžiaus, tačiau iki terminuoto laisvės atėmimo bausmės atlikimo oficialiai nedirbo, nebuvo registruotas Užimtumo tarnyboje. Iš bylos duomenų matyti, jog kaltinamasis iš esmės neturi pastovios gyvenamosios vietos, nevedęs, neturintis vaikų, t. y. kaltinamasis nėra saistomas stipriais socialiniais ryšiais. Praeityje kaltinamasis yra ne kartą teistas, šiuo metu atlieka terminuotą laisvės atėmimo bausmę (duomenys neskelbtini) kalėjime. Kaltinamas E. V. daug kartų baustas administracine tvarka – ir už apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje orderių pažeidimus (kuriais buvo įpareigotas nesiartinti prie nukentėjusiosios K. J.) bei viešosios tvarkos pažeidimus; paskirtų nuobaudų nemoka. Be to, ikiteisminio tyrimo metu nustatyta, kad nagrinėjamų įvykių metu kaltinamajam E. V. buvo diagnozuotas (duomenys neskelbtini), tačiau dėl šios savo būklės nagrinėjamų įvykių metu E. V. galėjo suprasti savo veiksmų esmę ir juos valdyti. Atsižvelgtina ir į tai, kad kaltinamasis E. V. savo kaltę pripažino visiškai, nuoširdžiai gailėjosi, todėl tai pripažintina kaltinamojo atsakomybę lengvinančia aplinkybe (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), be to, nustatyta ir jo atsakomybę sunkinančios aplinkybės – nusikalstamą veiką padarė recidyvistas bei būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakas nusikalstamų veikų padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9, 13 punktai).

BK 145 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad tas, kas grasino nužudyti žmogų ar sunkiai sutrikdyti jo sveikatą, jeigu buvo pakankamas pagrindas manyti, kad grasinimas gali būti įvykdytas, baudžiamas viešaisiais darbais arba bauda, arba laisvės apribojimu, arba areštu, arba laisvės atėmimu iki dvejų metų. BK 284 straipsnyje numatyta, kad tas, kas viešoje vietoje įžūliu elgesiu, grasinimais, piktybiškai tyčiodamasis arba vandališkais veiksmais demonstravo nepagarbą aplinkiniams ar aplinkai ir sutrikdė visuomenės rimtį ar tvarką, baudžiamas viešaisiais darbais arba bauda, arba laisvės apribojimu, arba areštu, arba laisvės atėmimu iki dvejų metų. BK 41 straipsnis numato, kad bausmės paskirtis yra sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo; nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį; atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas; paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų; užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą.

Teismas, įvertinęs nurodytas aplinkybes, charakterizuojančias kaltinamojo E. V. asmenybę (tarp jų ir teistumus bei jau skirtas bausmes), taip pat įvykdytų nusikalstamų veikų pobūdį ir pavojingumą, jų padarymo priežastį (kaltinamojo priklausomybę alkoholiui ir narkotinėms medžiagoms bei psichikos sveikatos būklę; asmeninį nusikalstamų veikų pobūdį, kurios įvykdytos artimoje aplinkoje), kitas bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes, sprendžia, kad šiuo konkrečiu atveju bausmės tikslai bus pasiekti kaltinamajam už padarytą nusikaltimą, numatytą BK 145 straipsnio 1 dalyje, paskyrus įstatymo sankcijoje numatytą griežčiausią – laisvės atėmimo bausmę, jos dydį nustatant artimą sankcijos vidurkiui, t. y. kaltinamajam skirtina 9 mėnesių laisvės atėmimo bausmė; o už nusikaltimą, numatytą BK 284 straipsnyje skirtina įstatymo sankcijoje numatyta griežčiausia – laisvės atėmimo bausmė, jos dydį nustatant taip pat artimą sankcijos vidurkiui, tačiau didesnį – 1 metų laisvės atėmimo bausmė. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis, paskirtos bausmės subendrintinos, jas iš dalies sudedant ir kaltinamajam E. V. paskirtina 1 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmė. Teismo vertinimu, atsižvelgus į anksčiau išvardintas bausmei individualizuoti reikšmingas aplinkybes, tik laisvės atėmimo bausmė ir tik tokio dydžio atitiks teisingumo ir protingumo kriterijus bei padės pasiekti BK 41 straipsnyje numatytus bausmės tikslus.

Kadangi byla išnagrinėta sutrumpinto proceso tvarka, kaltinamasis E. V. prisipažino esantis kaltu, kaltinamajam paskirta bausmė, vadovaujantis BK 64¹ straipsnio 1-2 dalimis, mažintina vienu trečdaliu, t. y. kaltinamajam E. V. paskirtina galutinė 1 metų laisvės atėmimo bausmė.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 4, 9 dalimis, šiuo teismo nuosprendžiu paskirta bausmė dalinio bausmių sudėjimo būdu subendrintina su šiuo metu vykdoma Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. rugsėjo 19 d. nuosprendžiu paskirta 1 metų 4 mėnesių laisvės atėmimo bausme, prie šios, griežtesnės bausmės pridedant daugiau nei pusę nagrinėjamoje byloje paskirtos bausmės (8 mėnesius) ir kaltinamajam E. V. paskiriant galutinę 2 metų laisvės atėmimo bausmę. Į paskirtą bausmę įskaitytina dalis bausmės, atlikta pagal Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. rugsėjo 19 d. nuosprendį ir šiuo teismo nuosprendžiu įskaitytas E. V. laikinajame sulaikyme išbūtas laikas, t. y. nuo 2024 m. kovo 29 d., 23.10 val. iki 2024 m. kovo 30 d., 10.46 val. (viena diena), vieną laikino sulaikymo dieną prilyginant vienai laisvės atėmimo dienai.

Ikiteisminio tyrimo metu, kaltinamajam E. V. Vilniaus miesto apylinkės teismo ikiteisminio tyrimo teisėjos 2024 m. gegužės 21 d. nutartimi buvo paskirta kardomoji priemonė – suėmimas, nuo 2024 m. gegužės 19 d. iki 2024 m. liepos 19 d. Paskirtos kardomosios priemonės – suėmimo terminas buvo ne kartą tęsiamas, paskutinį kartą pratęstas to paties teismo ikiteisminio tyrimo teisėjos 2024 m. rugsėjo 16 d. nutartimi dviejų mėnesių laikotarpiui nuo 2024 m. rugsėjo 19 d. iki 2024 m. lapkričio 19 d. (2 t., b. l. 153-185). Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. lapkričio 18 d. nutartimi nutarta nepratęsti kardomosios priemonės – suėmimo, kadangi kaltinamojo atžvilgiu yra įsiteisėjęs apkaltinamasis nuosprendis su juo paskirta terminuota laisvės atėmimo bausme. Kita kardomoji priemonė šiame ikiteisminiame tyrime paskirta nebuvo.

Vadovaujantis BK 66 straipsnio nuostatomis, į bausmės laiką įskaitytinas laikas, kaltinamojo išbūtas laikinajame sulaikyme ir suėmime, t. y. laikas nuo 2024 m. gegužės 19 d., 17.41 val. (2 t., b. l. 124) iki 2024 m. lapkričio 19 d., vieną laikino sulaikymo ir/ar suėmimo dieną prilyginant vienai laisvės atėmimo dienai.

Dėl kitų klausimų

Pagal BPK 106 straipsnio 2 dalį, pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, priima sprendimą iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, atsižvelgdamas į kaltinamojo turtinę padėtį, išskyrus šio Kodekso 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytus atvejus. Teismas, atsižvelgdamas į nuteistojo turtinę padėtį, gali šių išlaidų kaltinamajam nepriteisti ar jų dydį sumažinti.

Šioje byloje gautas Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos prašymas priteisti iš kaltinamojo Valstybės naudai 720,83 Eur valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų, susidariusių dėl kaltinamajam E. V. valstybės paskirtos advokatės Žanos Timaškovos dalyvavimo šioje baudžiamojoje byloje. Teismas, atsižvelgęs į tai, jog gynėja kaltinamajam buvo paskirta ne jo iniciatyva, bet teismui 2024 m. gruodžio 2 d. nutartimi pripažinus, kad kaltinamajam skirtinas valstybės garantuojamas teisinės pagalbos advokatas (BPK 51 straipsnio 1 dalies 7 punkto, 2 dalies pagrindu), taip pat įvertinęs kaltinamojo turtinę padėtį bei šiuo teismo nuosprendžiu civiliniam ieškovui priteistos turtinės žalos dydį, nutaria netenkinti Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos prašymo ir nepriteisti iš kaltinamojo E. V. valstybės garantuojamos (antrinės) teisinės pagalbos išlaidų kaltinamajam paskirtos advokatės paslaugoms apmokėti (BPK 106 straipsnio 2 dalis).

Šiam teismo nuosprendžiui įsiteisėjus: 1) nuoplova ir virtuvinis peilis, perduoti saugoti į Leituvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Turto valdymo valdybos Paimtų daiktų valdymo ir sandėlių skyrių, adresu Vilniaus raj., Nemenčinės II k., Vilniaus g. 69, vadovaujantis BPK 94 straipsnio 1 dalies 4 punktu, sunaikintini; 2) prie trečiojo bylos tomo galinio viršelio prisegtame voke saugomas kompaktinis diskas su vaizdo ir garso įrašais, paliktinas saugoti byloje.

Civiliniai ieškiniai šioje byloje nepareikšti. Laikinas nuosavybės teisės apribojimas netaikytas. Kardomosios priemonės kaltinamajam nepaskirtos.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 304-305 straipsniais, 307-308 straipsniais, 313 straipsniu, 432 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

E. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) pripažinti kaltu, padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 145 straipsnio 1 dalyje, ir skirti jam 9 (devynių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

E. V. pripažinti kaltu, padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 straipsnyje, ir skirti jam 1 (vienerių) metų laisvės atėmimo bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1 ir 4 dalimis, paskirtas bausmes subendrinti, jas iš dalies sudedant, ir paskirti E. V. subendrintą 1 (vienerių) metų 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, šiuo teismo nuosprendžiu paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir E. V. paskirti 1 (vienerių) metų laisvės atėmimo bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 4 ir 9 dalimis, šiuo teismo nuosprendžiu paskirtą bausmę dalinio bausmių sudėjimo būdu subendrinti su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. rugsėjo 19 d. nuosprendžiu paskirta 1 (vienerių) metų 4 (keturių) mėnesių laisvės atėmimo bausme, prie šios, griežtesnės bausmės pridedant daugiau nei pusę šiuo teismo nuosprendžiu paskirtos bausmės ir E. V. paskirti galutinę 2 (dvejų) metų laisvės atėmimo bausmę. Į paskirtą bausmę įskaityti dalį bausmės, atliktos pagal Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. rugsėjo 19 d. nuosprendį ir šiuo teismo nuosprendžiu įskaitytą E. V. laikinajame sulaikyme išbūtą laiką – vieną dieną, ją prilyginant vienai laisvės atėmimo dienai.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 66 straipsnio nuostatomis, į bausmės laiką įskaityti E. V. šioje baudžiamojoje byloje laikinajame sulaikyme ir suėmime išbūtą laiką, t. y. laiką nuo 2024 m. gegužės 19 d., 17.41 val. iki 2024 m. lapkričio 19 d. (imtinai), vieną laikino sulaikymo ir/ar suėmimo dieną prilyginant vienai laisvės atėmimo dienai.

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo šio teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Netenkinti Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos prašymo priteisti iš E. V. Valstybės naudai 720,83 Eur advokatės Žanos Timaškovos paslaugoms už antrinės teisinės pagalbos teikimą apmokėti.

Šiam teismo nuosprendžiui įsiteisėjus 1) nuoplovą ir virtuvinį peilį, perduotus saugoti į Leituvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Turto valdymo valdybos Paimtų daiktų valdymo ir sandėlių skyrių, adresu Vilniaus raj., Nemenčinės II k., Vilniaus g. 69, sunaikinti; 2) prie trečiojo bylos tomo galinio viršelio prisegtame voke saugomą kompaktinį diską su garso ir vaizdo įrašais, palikti saugoti byloje.

Nuosprendis per 20 (dvidešimt) dienų nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.