Vilniaus apygardos administracinio teismo sprendimas

Šalies argumentai

2. Pareiškėja kreipėsi į teismą ir prašo panaikinti Lietuvos Respublikos generalinio prokuroro 2020 m. liepos 9 d. įsakymą Nr. 413.

2.1. Paaiškino, kad 2020 m. gegužės 19 d. Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros Vidaus tyrimo skyriaus jai pateikto pranešimo apie galimai padarytą tarnybinį pažeidimą turinys skiriasi nuo Įsakymo turinio. Įsakyme nurodyta formuluotė pasunkinta ir remiamasi iškraipytais faktais, todėl taip buvo pažeista jos teisė į gynybą bei pažeistas Administracinių bylų teisenos įstatymas. Ginčo Įsakyme nurodyta, kad pareiškėja aplaidžiai, nerūpestingai atliko prokuroro pareigas, ne kartą pažeidė Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) ir kitų teisės aktų reikalavimus, nevykdė privalomų teismų ir aukštesniojo prokuroro nurodymų.

2.2. Nesutinka su Įsakymo 1.1. papunktyje nurodytu teiginiu, kad ji atsisakiusi panaikinti Vilniaus rajono Policijos komisariato 2018 m. birželio 4 d. nutarimą atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą, neteisingai išaiškino savo nutarimo apskundimo tvarką, nurodydama, kad jis skundžiamas aukštesniajam prokurorui, nes minėtame nutarime ji teisingai nurodė BPK straipsnį ir tai pareiškėjams nesutrukdė paduoti skundą ikiteisminio tyrimo teisėjui, o jos padaryta spausdinimo klaida pasekmių pareiškėjams nesukėlė, todėl šio pažeidimo nepadarė.

2.3. Pareiškėja taip pat nesutinka su Įsakymo 1.2. – 1.4. papunkčiuose nurodytomis išvadomis, kad pareiškėja susipažinusi su Vilniaus regiono rūmų ikiteisminio tyrimo teisėjo Integruotoje baudžiamojo proceso informacinėje sistemoje (toliau – ir IBPS) 2018 m. spalio 5 d. sufomuota užduotimi: „Susipažinti su nutartimi ir atlikti nurodytus veiksmus“ su ja susipažino, tačiau nutartyje nurodytų privalomų nurodymų neįvykdė (pareiškėjai buvo nurodyta spręsti dėl BPK 168 straipsnio 6 dalies taikymo, t. y. dėl galimo V. M. patraukimo administracinėn atsakomybėn pagal Administracinių nusižengimų kodekso 481 straipsnio 1 dalį dėl nedidelio chuliganizmo), nes ji 2020 m. vasario 25 d. skundo medžiagoje Nr. M-1-01-39218-18 priėmė nutarimą atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą pagal BPK 3 straipsnio 1 dalies 1 punktą, 168 straipsnio 1 dalį, atsisakė patraukti V. M. administracinėn atsakomybėn, suėjus 2 metų patraukimo administracinėn atsakomybėm terminui. Pažymėjo, kad minėta medžiaga Nr. M-1-01-39218-18 po skundo nagrinėjimo teisme paštu buvo išsiųsta ne į prokuratūrą, o į Vilniaus apskrities Vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus rajono policijos komisariatą, nepridėjus 2018 m. spalio 5 d. teismo nutarties, ikiteisminio tyrimo pareigūnai skundų nagrinėjimo teisme rezultatais nepasidomėjo ir perdavė ją į archyvą, todėl šiuo atveju yra mišri kaltė, kuri šalina jos tarnybinę atsakomybę.

2.4. Pareiškėjos manymu, Įsakymo 2 punkto išvados dėl jos galimai padarytais pažeidimais medžiagoje Nr. M-1-01-70159-18, yra neteisingos, nes 2018 m. lapkričio 12 d. nutarime atmesti bendrovės „Pukeno“ skundą, nenurodydama kuriam teismui gali būti paduodamas skundas, nepadarė didelės tarnybinės pražangos. Pažymi, kad Vilniaus miesto apylinkės teisėjas labai operatyviai priėmė nutartį perduoti pareiškimą nagrinėti Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų ikiteisminio tyrimo teisėjui. Ši medžiaga, analogiškai kaip ir medžiagos Nr. M-1-01-39218-18 atveju, po skundo nagrinėjimo teisme paštu buvo išsiųsta ne į prokuratūrą, o į Vilniaus apskrities Vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus rajono policijos komisariatą, nepridėjus 2018 m. gruodžio 21 d. teismo nutarties, todėl jos kaltė šiuo atveju yra mišri, šalinanti jos tarnybinę atsakomybę.

2.5. Teigia, kad Įsakymo 3 punkte nurodyta kaltinimo formuluotė skiriasi nuo 2020 m. gegužės 19 d. pranešimo apie galimai padarytą tarnybinį pažeidimą formuluotės. Pranešime buvo nurodyta, kad pareiškėja 2018 m. gruodžio 20 d. priėmė galimai neteisėtą ir nepagrįstą nutarimą sustabdyti pradėtą ikiteisminį tyrimą ikiteisminio tyrimo byloje Nr. 01-1-31004-18, o Įsakymo 3 punkte nurodyta, kad pareiškėja 2018 m. gruodžio 20 d. aplaidžiai surašė klaidingą nutarimą sustabdyti pradėtą ikiteisminį tyrimą, todėl neįteikus jai naujo pranešimo apie įtarimą, buvo suvaržyta jos teisė į gynybą.

2.6. Pareiškėja nesutinka su Įsakymo 4 punktu konstatuotu jos pažeidimu, kad ji neįvertino bei neužtikrino, jog būtų pasinaudota visomis galimybėmis surinkti ikiteisminiam tyrimui Nr. 01-1-288813-19 reikšmingus, galimą D. P. kaltę įrodančius duomenis, neįvertino ikiteisminio tyrimo metu gautų duomenų viseto, vadovavosi tik ne kartą teisto įtariamojo parodymais, kad jis nieko neprisimena, priėmė 2019 m. spalio 11 d. nutarimą nutraukti ikiteisminį tyrimą, nepasisakė dėl tolimesnės ikiteisminio tyrimo eigos, nenurodė tęsti įtariamų asmenų paieškos. Pareiškėja pažymi, kad ji tinkamai kontroliavo ikiteisminio tyrimo pareigūnų veiksmus, o skirti DNR tyrimą tokioje mažareiškmėje byloje būtų buvę neproporcinga, tai numatyta Lietuvos policijos generalinio komisaro 2018 m. birželio 6 d. įsakymo Nr. 5-V-530 47 punkte - kai padarytas baudžiamasis nusižengimas, nesunkus nusikaltimas ar nusikaltimas, numatytas Baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 2 dalyje, laikytinas neadekvačia priemone, todėl tokios užduotys atliekant ikiteisminį tyrimą dėl šių veikų turėtų būti skiriamos tik išimties tvarka, gavus ikiteisminio tyrimo įstaigos vadovo, jo įgalioto asmens ar aukštesniojo prokuroro rašytinį sutikimą, jei tyrimą skiria prokuroras. Be to, šis ikiteisminis tyrimas yra nutrauktas kito prokuroro, nes nepadaryta nusikalstama veika, todėl ji jokio drausminio pažeidimo nepadarė (b. l. t. 1, 1-24).

2.7. Teismo posėdyje pareiškėja prašė skundą patenkinti, panaikinti skundžiamą įsakymą skunde išdėstytais argumentais.

3. Atsakovė Lietuvos Respublikos generalinė prokuratūra su pareiškėjos skundu nesutinka ir prašo jį atmesti.

3.1. Paaiškina, kad pareiškėja skunde nurodė identiškus 2020 m. gegužės 29 d. paaiškinime pateiktiems nesutikimo su padarytu tarnybiniu pažeidimu argumentus bei aplinkybes. Pareiškėja pripažino, kad 2018 m. liepos 17 d. nutarimo atmesti pareiškėjų 2018 m. birželio 18 d. skundą rezoliucinėje dalyje padarė klaidą, kurią pavadino „spausdinimo klaida“, ir teigė, kad apskundimą reglamentuojančią teisės normą nutarime parašė teisingai. Atsakovė su šia pareiškėjos pozicija nesutinka, nes skundą pareiškėjai dėl pareiškėjos pasirašyto nutarimo pateikė ne teismui, o Vilniaus apygardos prokuratūrai, adresavo jį aukštesniajam prokurorui. Gavęs šį skundą aukštesnysis prokuroras jį persiuntė nagrinėti Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmams, todėl šis pažeidimas sukėlė neigiamus padarinius – apskundimo procesas nevyko sklandžiai ir papildomai užsitęsė savaitę laiko.

3.2. Nesutinka su pareiškėjos pozicija, kad medžiagos Nr. M-101-39218-19 ir Nr. M-1-01-70159-18 po skundų teisme išnagrinėjimo paštu buvo išsiųstos ne į prokuratūrą, o į ikiteisminio tyrimo įstaigą, nepridėjus 2018 m. spalio 5 d. ir 2018 m. grudžio 21 d. teismo nutarčių ir ikiteisminio tyrimo pareigūnams nepasidomėjus nagrinėjimo teisme rezultatais, perdavė jas į archyvą, todėl šiuo atveju yra mišri kaltė ir pareiškėja turėtų būti atleista nuo tarnybinės atsakomybės, nes aptariamas tarnybinis patikrinimas yra atliktas ne ikiteisminio tyrimo pareigūnų atžvilgiu, o dėl pareiškėjos, bei, kad atsakovės kompetencijai nepriklauso vertinti teisėjų, teismo darbuotojų, ikiteisminio tyrimo pareigūnų kaltę ir veiksmus formuojant medžiagas, jas išsiunčiant ir perduodant archyvui. Atkreipė dėmesį, kad pareiškėja turėjo pareigą ne laukti, kol popierinės medžiagos bus grąžintos iš teismo, o susipažinti su teisėjų IBPS suformuotomis užduotimis.

3.3. Teigia, kad susižinojimas su teismais iki IBPS įdiegimo vyko siunčiant priimtus sprendimus paštu, tačiau kai sprendimai buvo pradėti rengti elektroninėmis priemonėmis IBPS, toks būtinumas išnyko. Medžiagos Nr. M-101-39218-19 ir Nr. M-1-01-70159-18 buvo rengtos IBPS, teisėjams suteikta prieiga dirbti jose per IBPS, teisėjų sprendimai priimti IBPS, todėl užduotys prokurorei buvo suformuotos taip pat IBPS. Todėl pareiškėjos teiginiai, kad 2016-2019 metais prokuratūroje galiojo tvarka teismo procesinių dokumentų nuorašus gauti prokuratūros el. paštu, neatitinka tikrovės, ji neatskleidė koks teisės aktas nustatė tokią tvarką.