- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2021-10-26
- Bylos Nr.
- e2A-2468-430/2021
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Loreta Braždienė
- Ieškovas
- akcinės bendrovės „Lietuvos draudimas“
- Atsakovas
- uždarajai akcinei bendrovei „Fabeta“
- Kategorijos
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Loreta Braždienė, vienasmeniškai, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės akcinės bendrovės „Lietuvos draudimas“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. gegužės 31 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės akcinės bendrovės „Lietuvos draudimas“ ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Fabeta“ dėl žalos atlyginimo priteisimo, trečiasis asmuo nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų byloje Vilniaus miesto Daugiabučio gyvenamojo namo, esančio adresu (duomenys neskelbtini), butų ir kitų patalpų savininkų bendrija „(duomenys neskelbtini),“.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė akcinė bendrovė (toliau AB) „Lietuvos draudimas“ kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama priteisti iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės (toliau UAB) „Fabeta“ 998 Eur žalos atlyginimo, 65,46 Eur palūkanas, 6 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas.
2. Nurodė, kad 2019 m. birželio 16 d. buvo sulietas butas, esantis adresu (duomenys neskelbtini). Ieškovės žalų ekspertas – vertintojas nustatė, kad buvo sulietos virtuvės ir koridoriaus, sujungtų į vieną erdvę, lubos, sienos, vonios lubos, virtuvės baldai ir šviestuvai. Pažymėjo, kad įvykio metu minėtas butas buvo jos apdraustas būsto draudimu, todėl vadovaudamasi draudimo sutartimi bei būsto draudimo taisyklėmis Nr. 067, apskaičiavo ir išmokėjo draudėjui patirtą žalą. Nurodė, kad draudimu apdraustas turtas buvo sulietas tarp 5 ir 6 namo aukšto perdangoje trūkus bendro naudojimo vamzdžiui. Pastato, esančio adresu (duomenys neskelbtini), administratoriumi buvo atsakovė, todėl privalėjo prižiūrėti jos administruojamo pastato bendrąją naudojimo inžinerinę įrangą, organizuoti jos remontą. Ieškovės vertinimu, atsakovė yra atsakinga už viso pastato priežiūrą (eksploatavimą) ir turi pareigą atlikti daugiabučio namo techninės priežiūros pagrindinius darbus. Ieškovė siuntė pretenziją atsakovei, ragindama atlyginti žalą, tačiau turtinė žala iki šiol neatlyginta, todėl reikalaujama priteisti teismine tvarka.
Atsiliepimas
3. Atsiliepimu į ieškinį atsakovė uždaroji akcinė bendrovei „Fabeta“ su juo nesutiko.
4. Paaiškino, kad AB „Grinda“ avarinės tarnybos 2019 m. birželio 15 d. pranešime nurodyta, kad (duomenys neskelbtini), bute per lubas laša karštas vanduo, todėl buvo skubiai atjungtas karšto vandens tiekimas. Tiriant įvykį buvo apžiūrėti aukščiau esantys 29 ir 35 butai. Nustatyta, kad virtuvių sienų nišose pravesti geriamo, kanalizacijos ir karšto vandens vamzdžiai uždengti apdailos medžiagomis, pastatytos ir pakabintos virtuvinės spintelės, todėl apžiūrėti vamzdžius ir įvertinti pažeidimo vietą nebuvo galimybės. Nurodė, kad 29 ir 35 butų savininkų buvo paprašyta nuardyti apdailą nuo nišų ir sudaryti sąlygas apžiūrėti vamzdžius, nustatyti avarijos priežastį bei atlikti vamzdžio remonto darbaus. Atidengus nišas ir pradėjus remonto darbus pastebėta, kad trūkęs karšto vandens tiekimo vamzdis perdangoje tarp 5 ir 6 aukštų. Pažymėjo, kad (duomenys neskelbtini), gyvenamojo namo bendrąją dalinę nuosavybę valdo butų ir kitų patalpų savininkų bendrija „(duomenys neskelbtini),”, todėl pretenzija dėl žalos atlyginimo turėjo būti pateikta bendrijai. Bendrija atstovaujama pirmininko, 2016 m. liepos 27 d. sudarė su UAB „Fabeta“ „Gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini), bendrosios nuosavybės objektų administravimo, eksploatavimo ir kitų paslaugų teikimo bei apmokėjimo už paslaugas“ sutartį Nr. 20-2016/075, kuri numato dalinį namo administravimą, o taip pat bendrosios nuosavybės objektų eksploatavimą ir atstatomojo remonto organizavimą už atlyginimą. Paaiškino, kad atlikusi (duomenys neskelbtini), namo bendro naudojimo objektų apžiūrą, apžiūros akte pažymėjo, kad nėra galimybės įvertinti karšto ir geriamo vandens tiekimo sistemų, tačiau, atsižvelgiant į vamzdžių eksploatavimo trukmę, vamzdžių remonto darbus įtraukė į 2020 m. ilgalaikį (2020-2023) atstatomojo remonto priemonių planą ir pateikė jį bendrijos pirmininkui, kuris pakvietė vadybininką aptarti planuojamas priemones, tačiau nė su viena jų nesutiko ir plano butų savininkams tvirtinti nepateikė. Atsakovės nuomone, ji negali būti atsakinga už žalą, kuri atsirado dėl pačių savininkų netinkamo požiūrio į savo nuosavybę ir natūralaus vamzdžių susidėvėjimo.
5. Trečiasis asmuo Vilniaus miesto Daugiabučio gyvenamojo namo, esančio adresu (duomenys neskelbtini), butų ir kitų patalpų savininkų bendrija „(duomenys neskelbtini)“ (toliau bendrija) atsiliepime į ieškinį su juo nesutiko.
6. Nurodė, jog daugiabučio gyvenamojo namo bendrija buvo įregistruota Registrų centro Juridinių asmenų registre 2016 m. gegužės 31 d. Tam, kad būtų užtikrinta šio pastato bendrosios nuosavybės objektų priežiūra ir įgyvendinti patalpų savininkų sprendimai dėl bendrosios nuosavybės priežiūros ir atstatomojo remonto, su atsakove UAB „Fabeta“ 2016 m. liepos 27 d. buvo pasirašyta sutartis dėl pastato dalinio administravimo ir bendrosios dalinės nuosavybės objektų, tokių kaip bendro naudojimo patalpų, pagrindinių namo konstrukcijų bei inžinerinių sistemų eksploatavimo ir atstatomojo remonto organizavimo. Šioje sutartyje be kitų buvo įtvirtinti ir tokie atsakovės kaip administratoriaus įsipareigojimai: bendro naudojimo objektų naudojimo ir priežiūros darbų vykdymas, šildymo ir karšto vandens sistemų priežiūra, gedimų šalinimas ir avarijų likvidavimas. Už administratoriaus teikiamas paslaugas bendrija įsipareigojo mokėti mokestį pagal sutarties priede Nr. 1 numatytus įkainius. Po sutarties pasirašymo iki dabar bendrija, vykdydama savo sutartinius įsipareigojimus, kiekvieną mėnesį apmoka atsakovės pateikiamas PVM sąskaitas faktūras. Esant tokiai sutarčiai, trečiojo asmens vertinimu, būtent atsakovė yra atsakinga už šildymo bei karšto vandens sistemos eksploatavimą ir priežiūrą.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
7. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2021 m. gegužės 31 d. sprendimu ieškinį atmetė.
8. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs byloje esančius įrodymus nurodė, kad ginčo tarp šalių nėra, jog užliejimas įvyko prakiurus karšto vandens vamzdžiui (stovui) namo perdangoje tarp penkto ir šešto aukštų tarp 29 ir 35 butų. Konstatavo, kad užliejimo židinys – bendro naudojimo inžineriniai tinklai. Teismas pažymėjo, kad tiek atsakovė, tiek trečiasis asmuo bylos nagrinėjimo metu patvirtino, kad administravimo paslaugų sutarties pagrindu atsakovei buvo suteiktos tik tam tikros administravimo funkcijos: atsakovė įsipareigojo teikti informaciją bendrijai dėl namo būklės, rengti ilgalaikius planus ir juos teikti bendrijai patvirtinti, o bendrijai patvirtinus – imtis veiksmų jų įgyvendinimui. Remdamasis šiomis aplinkybėmis, teismas pripažino, kad atsakovė daugiabučio namo administravimą ir priežiūrą atliko ne CK 4.84 straipsnio 1 dalies pagrindu, o sutarties pagrindu. Įvertinęs tai, kad ginčo daugiabučio namo bendrosios dalinės nuosavybės valdytoju yra bendrija, ne atsakovė, pirmosios instancijos teismas laikė, kad ieškinys pareikštas netinkamam atsakovui ir vien šiuo pagrindu negali būti tenkinamas.
9. Pirmosios instancijos teismas taip pat pažymėjo, kad užliejimo priežastis buvo nustatyta tik išardžius sieną ir atidarius užmūrytą nišą, t. y. atliekant namo techninę priežiūrą šio gedimo aptikti nebuvo objektyvių galimybių. Taip pat nenustatyta, kad pastato vamzdžiai būtų nusidėvėję, dėl ko bendrosios dalinės nuosavybės valdytojas privalėtų imtis veiksmų, susijusių su jų atnaujinimu ar remontu. Atsižvelgdamas į tai, kad nagrinėjamu atveju žala atsirado dėl priežasties, nesusijusios su konstrukciniais vamzdynų trūkumais, o byloje nenustatyti neteisėti veiksmai, nulėmę žalos atsiradimą, t. y. nenustatyta vienos iš civilinės atsakomybės būtinųjų sąlygų, pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad ieškovė nepagrįstai reiškia subrogacinį reikalavimą atlyginti žalą (CK 6.245, 6.246 straipsniai), todėl ieškinį atmetė.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
10. Ieškovė AB „Lietuvos draudimas“ pateikė apeliacinį skundą, kuriuo prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021-05-31 sprendimą civilinėje byloje Nr. e2-4529-863/2021 ir priimti naują sprendimą – ieškinį tenkinti bei priteisti bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
10.1 Teismas, vertindamas atsakovės pareigas, netinkamai analizavo byloje surinktus įrodymus bei teisinį reglamentavimą. Pagal byloje pateiktus rašytinius dokumentus matyti, kad atsakovei buvo pavesta bendro naudojimo inžinerinių sistemų priežiūra.
Žemesnės instancijos teismas
10.2 Teismas nesirėmė LR Aplinkos ministro 2016 m. gruodžio 30 d. įsakymu Nr. D1-971 patvirtintu statybos techninis reglamentu STR 1.07.03:2017, kuris nustato daugiabučių gyvenamųjų namų techninės priežiūros privalomuosius reikalavimus ir jų įgyvendinimo tvarką. Ši tvarka yra privaloma ir atsakovei, kadangi ji numato Daugiabučio gyvenamojo namo priežiūrai keliamus privalomuosius reikalavimus.
10.3 Kaip matyti iš atsakovės į bylą teiktų dokumentų, atsakovė netinkamai vykdė savo pareigas, t.y. taip, kaip numato teisės aktai, nebuvo atliekami stebėjimai, fiksuojant bendro naudojimo inžinerinės įrangos būklę. Byloje atsakovė pateikė tik dokumentus, patvirtinančius, kad buvo rengiamos metinės finansinės ataskaitos ir jos buvo teikiamos bendrijai. Tačiau duomenų, kad buvo atliekami periodiniai stebėjimai, fiksuojama bendro naudojimo inžinerinių sistemų būklė ir apie ją informuojama bendrija, teikiamos rekomendacijos bendrijai dėl įrangos remonto arba keitimo, byloje nėra. Šios pareigos nevykdymas vertintinas kaip neteisėti atsakovės veiksmai, sąlygoję žalos atsiradimą. Netinkamas įrodymų vertinimas bei materialinės teisės normų taikymas sąlygojo tai, kad teismas padarė priešingą išvadą, kuri yra neteisėta ir nepagrįsta.
10.4 Atsakovei, kaip savo srities profesionalei, yra taikomi griežtesni bei aukštesni rūpestingumo ir atidumo standartai. Žinodama, kad vamzdynas yra itin senas (32 m.), atsakovė privalėjo veikti rūpestingai, nuolat jį apžiūrėti ir teikti rekomendacijas bendrijai dėl tokio vamzdyno keitimo, siekiant išvengti vamzdynų trūkimų, išlaikyti bendrosios inžinerinės įrangos funkcionalumą. Duomenų apie tokius atsakovės veiksmus byloje nepateikta, kas leidžia daryti išvadą, kad atsakovė veikė nepakankamai rūpestingai.
Atsiliepimas
11. Atsiliepimu į apeliacinį skundą atsakovė UAB „Fabeta“ prašė pirmos instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą, o apeliacinį skundą atmesti. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:
11.1 Apeliantė skunde, kaip ir ieškinyje, cituoja STR 1.07.03: 2017 11, 33, 85 punktų nuostatas, kuriose apibrėžtas bendrasis statinio priežiūros tikslas ir tvirtina, kad UAB „Fabeta", kaip (duomenys neskelbtini), gyvenamojo namo administratorius neįgyvendino privalomųjų bendrosios nuosavybės priežiūros reikalavimų. Pažymi, kad šis statybos reglamentas neįvardija privalomųjų reikalavimų. Be to apeliantė nenurodė, kokių konkrečių reikalavimų neįvykdė administratorius ir teismui nepateikė įrodymų, kuriuos teismas galėjo vienaip ar kitaip įvertinti.
11.2 Ieškovė, būdama draudikė, neatliko detalaus ir išsamaus įvykio tyrimo, nenustatė konkrečios, tikslios pastato vietos, iš kurios buvo užpiltos draudėjo patalpos, o išmokėdama draudimo išmoką rėmėsi tik draudėjo pranešimu ir pastato administratorės pranešimais, t. y. neatliko įvykio tyrimo veiksmų, paremtų ekspertų, specialistų išvadomis.
11.3 (duomenys neskelbtini), gyvenamą namą valdo bendrija, kuri yra sudariusi su UAB „Fabeta” bendrosios nuosavybės administravimo ir nuolatinės techninės priežiūros sutartį, todėl ieškovė nepagrįstai reikalauja atsakovo atžvilgiu taikyti deliktinę atsakomybę pagal LR CK 6.1015 str. Ieškovė neįrodė, kad namo sienoje uždengtoje nišoje sumontuotas karšto vandens vamzdis galėjo būti apžiūrėtas vykdant vizualines pagrindinių konstrukcijų ir inžinerinių sistemų apžiūras. Akivaizdu, kad savininko bute virtuvės sienoje esančioje sandariai uždengtoje nišoje sumontuotus vamzdžius apžiūrėti vizualiai ir nustatyti galimo pažeidimo vietas nėra realus reikalavimas, tokio reikalavimo nenumato ir STR nuostatos. STR 1.07.03:2017 48 p. nustato, kad pagal apžiūrų rezultatus organizuojami ir vykdomi nuolatinės priežiūros darbai, sudaromi metiniai ir ilgalaikiai statinio ir jo inžinerinės įrangos remonto (ar rekonstrukcijos) darbų, jų finansinio aprūpinimo planai. Kadangi karšto vandens sistemos ir karšto vandens vamzdžio ties 23-ju butu pažeidimų nebuvo nustatyta ir negalėjo būti nustatyta dėl objektyvių priežasčių, laikytina, kad atsakovas neprivalėjo organizuoti vamzdžio atstatomojo remonto darbus, įrašyti tokį darbą į metinį ar ilgalaikį planą, arba organizuoti butų savininkų balsavimą dėl lėšų kaupimo vamzdžio atstatomajam remontui.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
25. Vadovaujantis CPK 320 straipsnio 1, 2 dalimis, bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribos yra apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas, ir, neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas ex officio (pagal pareigas) patikrina, ar yra CPK 329 straipsnyje nustatyti absoliutūs sprendimo negaliojimo pagrindai, ar jų nėra. Apeliacinės instancijos teismas absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatė.
26. CPK 321 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus šio kodekso 322 straipsnio nurodytas išimtis. Apeliacinis skundas nagrinėjamas žodinio proceso tvarka, jei bylą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas yra būtinas (CPK 322 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į byloje esančius rašytinius įrodymus, į bylos nagrinėjimo dalyką, šalių procesiniuose dokumentuose nurodytas aplinkybes ir argumentus, daro išvadą, jog nėra pagrindo bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka. Tinkamas skundžiamo teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo įvertinimas gali būti pasiektas rašytinio proceso tvarka.
27. Nagrinėjamu atveju apeliacijos objektas yra Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. gegužės 31 d. sprendimo dalis, kuriuo atmestas ieškovės ieškinys dėl žalos, kilusios užliejus butą, priteisimo subrogacijos tvarka iš daugiabučio namo administratoriaus.
28. Bylos medžiaga nustatyta, kad 2019 m. birželio 16 d. buvo sulietas butas, esantis adresu (duomenys neskelbtini). Įvykio metu minėtas butas buvo apdraustas ieškovės Būsto draudimu, todėl vadovaudamasi draudimo sutartimi bei Būsto draudimo taisyklėmis Nr. 067, ieškovė apskaičiavo ir išmokėjo draudėjui 998 Eur draudimo išmoką. Daugiabučio namo, esančio (duomenys neskelbtini), butų ir kitų patalpų savininkai, remdamiesi CK 4.82 straipsnio 3 dalimi, įsteigė daugiabučio namo savininkų bendriją, o pastaroji su atsakove UAB „Fabeta“ sudarė administravimo paslaugų sutartį. Ieškovės vertinimu, atsakovė yra atsakinga už viso pastato priežiūrą (eksploatavimą), todėl tinkamai šios pareigos neatlikusi turi atlyginti kilusią žalą.
29. Pirmosios instancijos teismas skundžiamu sprendimu ieškinį atmetė motyvuodamas tuo, kad ieškovė pareiškė ieškinį ne tam atsakovui, kadangi ginčo daugiabučio namo bendrosios dalinės nuosavybės valdytoju yra bendrija (trečiasis asmuo bendrija). Teismas taip pat konstatavo, kad ieškovė neįrodė neteisėtų veiksmų, nulėmusių žalos atsiradimą, kadangi byloje nenustatyta, kad ginčo pastato vamzdžiai būtų nusidėvėję, be to aptikti užliejimo priežasties nebuvo objektyvių galimybių.
30. Apeliantė nesutikimą su skundžiamu sprendimu motyvuoja tuo, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai vertino byloje surinktus įrodymus, kurie patvirtina, jog atsakovei buvo pavesta bendro naudojimo inžinerinių sistemų priežiūra, nesirėmė statybos techniniu reglamentu, kuris nustato daugiabučių gyvenamųjų namų techninės priežiūros privalomuosius reikalavimus, neįvertino, kad atsakovė nepateikė įrodymų, jog buvo atliekami periodiniai stebėjimai, fiksuojama bendro naudojimo inžinerinių sistemų būklė ir apie ją informuojama bendrija, teikiamos rekomendacijos bendrijai dėl įrangos remonto arba keitimo.
31. Civilinė atsakomybė – tai turtinė prievolė, kurios viena šalis turi teisę reikalauti atlyginti nuostolius (žalą) ar sumokėti netesybas (baudą, delspinigius), o kita šalis privalo atlyginti padarytus nuostolius (žalą) ar sumokėti netesybas (baudą, delspinigius) (CK 6.245 straipsnio 1 dalis). Pagrindas civilinei atsakomybei (žalos atlyginimo forma) bendraisiais atvejais kilti egzistuoja, jeigu nustatomos šios sąlygos: neteisėti veiksmai (CK 6.246 straipsnis), žala (CK 6.249 straipsnis), priežastinis neteisėtų veiksmų ir žalos ryšys (CK 6.247 straipsnis) ir žalą padariusio asmens kaltė (CK 6.248 straipsnis). Pažymėtina, kad civilinei atsakomybei (bendraisiais atvejais) kilti yra būtinas įvardytų sąlygų visetas – bent vienos sąlygos nebuvimas eliminuoja civilinės atsakomybės taikymo galimybę. Priklausomai nuo neteisėtų veiksmų pobūdžio (pažeidimo objekto), skiriama sutartinė ir deliktinė civilinė atsakomybė (CK 6.245 straipsnio 2 dalis). Deliktinė civilinė atsakomybė yra turtinė prievolė, atsirandanti dėl žalos, kuri nesusijusi su sutartiniais santykiais, išskyrus atvejus, kai įstatymai nustato, kad deliktinė atsakomybė atsiranda ir dėl žalos, susijusios su sutartiniais santykiais (CK 6.245 straipsnio 4 dalis). CK yra reglamentuoti specialieji deliktinės civilinės atsakomybės atvejai, tarp šių atvejų –statinių savininko (valdytojo) atsakomybės atvejis, įtvirtintas 6.266 straipsnyje, kuris numato, kad žalą, padarytą dėl pastatų, statinių, įrenginių ar kitokių konstrukcijų, įskaitant kelius, sugriuvimo ar dėl kitokių jų trūkumų, privalo atlyginti šių objektų savininkas (valdytojas).
32. Pažymėtina, jog CK 4.83 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad butų ir kitų patalpų savininkai (naudotojai) bendrojo naudojimo objektus privalo valdyti, tinkamai prižiūrėti, remontuoti ar kitaip tvarkyti. Daugiabučio namo bendrojo naudojimo objektams valdyti butų ir kitų patalpų savininkai steigia butų ir kitų patalpų savininkų bendriją arba sudaro jungtinės veiklos sutartį. CK 4.84 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad jeigu butų ir kitų patalpų savininkai neįsteigia gyvenamojo namo butų ir kitų patalpų savininkų bendrijos arba nesudaro jungtinės veiklos sutarties, taip pat jei bendrija likviduota arba nutraukta jungtinės veiklos sutartis, skiriamas bendrojo naudojimo objektų administratorius.
33. Remiantis kasacinio teismo praktika statinio valdytoju nelaikomas asmuo, kuriam perduota tik statinio techninės priežiūros funkcija, todėl kiekvienu konkrečiu atveju būtina nustatyti, kad statinys perduodamas kitam asmeniui savarankiškai valdyti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. vasario 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-27-701/2017). Statinio valdymas gali atsirasti tiek įstatymo, tiek sutarties pagrindu. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad daugiabučio namo bendrojo naudojimo objektų administratoriaus teisinio statuso turėjimas, savaime nereiškia bendrojo naudojimo objektų valdytojo statuso CK 6.266 straipsnio prasme turėjimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2018 m. gegužės 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-206-701/2018). Kai statinio valdymas perleidžiamas sutartimi, kiekvienu konkrečiu atveju būtina nustatyti tokio susitarimo turinį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. balandžio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-186-701/2015).
34. Nagrinėjamu atveju trečiasis asmuo (daugiabučio namo butų ir kitų patalpų savininkų bendrija) ir atsakovė 2006 m. liepos 27 d. sudarė Gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini),bendrosios nuosavybės objektų administravimo, eksploatavimo ir kitų paslaugų teikimo bei apmokėjimo už paslaugas sutartį (toliau Administravimo paslaugų sutartis). Šios sutarties dalykas yra dalinis administravimas, namo bendrosios dalinės nuosavybės objektų (bendro naudojimo patalpų, pagrindinių namo konstrukcijų bei inžinerinių sistemų) eksploatavimas ir atstatomojo remonto organizavimas už atlyginimą (Sutarties 1 p.). Kaip nustatė pirmosios instancijos teismas tiek atsakovė, tiek trečiasis asmuo (bendrija) sutiko, kad šia sutartimi atsakovei buvo suteiktos tik tam tikros administravimo funkcijos. Atsižvelgdamas į tai, pirmosios instancijos teismas atmesdamas ieškinį konstatavo, kad atsakovė ginčo daugiabučio namo administravimą ir priežiūrą atliko ne CK 4.84 straipsnio 1 dalies pagrindu, o sutarties pagrindu, o namo bendrosios dalinės nuosavybės valdytoju yra bendrija, ne atsakovė, todėl atsakomybė CK 6.266 straipsnio 1 dalies pagrindu atsakovei nekyla. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su tokia pirmosios instancijos teismo išvada. Tačiau atkreiptinas dėmesys, kad nagrinėjamu atveju ieškovės pareikšto ieškinio pagrindas buvo ne – CK 6.266 straipsnis. Formuluojant ieškinio faktinį pagrindą, buvo nurodytos aplinkybės, susijusios su daugiabučio namo šildymo ir karšto vandens sistemos techninės priežiūros numatytos teisės aktuose netinkamu vykdymu, t.y. deliktinės civilinės atsakomybės taikymas bendraisiais pagrindais. Tačiau šios aplinkybės skundžiamame sprendime iš esmės nebuvo analizuotos.
35. Apeliantė pagrįstai nurodo, kad daugiabučio namo bendrojo naudojimo objektų priežiūrai yra keliami atitinkami reikalavimai. Atsakovės ir trečiojo asmens sutarties sudarymo metu šie reikalavimai buvo įtvirtinti Aplinkos ministro 2002 m. liepos 1 d. įsakymu Nr. 351 patvirtintame statybos techniniame reglamente STR 1.12.05:2010„Privalomieji statinių (gyvenamųjų namų) naudojimo ir priežiūros reikalavimai“. Iš Administravimo paslaugų sutarties nuostatų matyti, kad ji buvo sudaroma šalims siekiant įgyvendinti būtent Statybos techniniuose reglamentuose įtvirtintus privalomuosius reikalavimus. Ginčo įvykio metu galiojusio (ir šiuo metu galiojančio) Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2016 m. gruodžio 30 d. įsakymu Nr. D1-971 patvirtinto statybos techniniame reglamente (STR) 1.07.03:2017 (toliau Reglamentas) 84 p. numato, kad daugiabučio gyvenamojo namo techninę priežiūrą organizuoja namo bendrojo naudojimo objektų valdytojas paskirdamas techninį prižiūrėtoją. Valdytojas ir techninis prižiūrėtojas, vadovaudamiesi Reglamente nurodytais teisės aktais, Reglamento IV skyriuje nurodytais bendraisiais statinių priežiūros reikalavimais, vykdo organizacines ir technines priemones tinkamai namo būklei išsaugoti, kad būtų užtikrinti esminiai statinių reikalavimai per ekonomiškai pagrįstą namo naudojimo trukmę (Reglamento 85 p.).
36. Pažymėtina, kad Lietuvos Aukščiausiasis Teismas panašiomis aplinkybėmis nagrinėtoje byloje, aiškindamas analogiškas ankščiau galiojusio Reglamento STR 1.12.05:2010 nuostatas yra nurodęs, jog daugiabučio namo butų ir kitų patalpų savininkų bendrija gali užsiimti šios priežiūros vykdymu arba pavesti tokios priežiūros vykdymą trečiajam asmeniui – profesionaliam techniniam prižiūrėtojui. Tokiam asmeniui pagal sutartį gali būti pavestos vykdyti tiek visos, tiek atskiros funkcijos, su kuriomis yra siejamas daugiabučio namo bendrojo naudojimo objektų techninės priežiūros įgyvendinimas (tiek, kiek, suprantama, yra objektyviai galimas atitinkamų funkcijų atskyrimas), be to, asmuo gali būti įpareigotas vykdyti tiek visų, tiek atskirų namo bendrojo naudojimo objektų techninę priežiūrą – toks aiškinimas neprieštarauja CK, Daugiabučių namų savininkų bendrijų įstatymo, Reglamento ir kitų teisės aktų nuostatoms, kurios reglamentuoja daugiabučio namo bendrojo naudojimo objektų priežiūros įgyvendinimą. Techniniam prižiūrėtojui sutartimi pavestos vykdyti techninės priežiūros apimtis pirmiausia priklauso nuo paties susitarimo su daugiabučio namo butų ir kitų patalpų savininkų bendrija turinio (CK 6.156 straipsnio 1 ir 4 dalys) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2018 m. gegužės 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-206-701/2018). Šioje byloje kasacinės instancijos teismas konstatavo, kad bylą nagrinėjęs teismas neatskleidė, koks yra atsakovei (sutartimi paskirtam namo administratoriui) pavestų vykdyti pareigų turinys, nesiaiškino, ar jis sutampa su pareigų, įtvirtintų Reglamente, turiniu, kitaip tariant, ar atsakovei, be kita ko, buvo pavestos vykdyti visos funkcijos, susijusios su bendrojo naudojimo objekto – minėtos bylos atveju namo nuotekų šalinimo sistemos – technine priežiūra.
37. Nagrinėjamu atveju iš administravimo paslaugų sutarties matyti, kad ji sudaryta vadovaujantis Statybos įstatymo 41 str. nuostatomis. Sutarties sudarymo metu galiojęs Statybos įstatymo 41 str. 1 d. numatė, kad statinio techninę priežiūrą organizuoja statinio naudotojas ūkio būdu arba sutarties pagrindu paskirdamas statinio techninį prižiūrėtoją. Taigi, vertinant tokį sutarties punktą, darytina išvada, kad atsakovė sutartimi prisiimtų pareigų apimtyje veikė kaip daugiabučio namo techninis prižiūrėtojas. Remiantis nurodytu teisiniu reglamentavimu bei aptarta teismų praktika, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad priešingai nei nurodė pirmosios instancijos teismas, sprendžiant atsakovės atsakomybės klausimą buvo būtina išsiaiškinti šios sutarties, apibrėžiančios administratoriaus kaip techninio namo prižiūrėtojo teisių ir pareigų apimtį vykdant šildymo ir karšto vandens sistemos priežiūrą. Nagrinėjamos bylos atveju pirmosios instancijos teismas priimdamas skundžiamą sprendimą neatliko byloje pateiktos administravimo sutarties nuostatų analizės, nesiaiškino, kokios su šildymo ir karšto vandens sistemos priežiūra susijusios pareigos atsakovei buvo perduotos kaip namo techniniam prižiūrėtojui, neįvertino ar tokias pareigas atsakovė vykdė ir jei nevykdė, ar toks neveikimas buvo priežastiniame ryšyje su kilusia ieškovės prašoma atlyginti žala.
38. Minėta, kad ieškovė ieškinį reiškė bendraisiais deliktinės civilinės atsakomybės pagrindais, nurodydama, jog atsakovė nevykdė Pastato šildymo ir karšto vandens sistemos priežiūros tvarkos apraše prižiūrėtojui nustatytų reikalavimų. Atkreiptinas dėmesys, kad iš byloje pateiktos administravimo sutarties nuostatų matyti, jog atsakovė prisiėmė pareigą atlikti LR Energetikos ministro 2011-10-27 įsakymu Nr. 1-263 patvirtintu „Pastato šildymo ir karšto vandens priežiūros tvarkos aprašo“ 18 lentelėje (priedas Nr. 3 prie sutarties) išvardintus šildymo ir karšto vandens sistemų priežiūros darbus, šalinti smulkius sistemų gedimus ir likviduoti avarijas. Tačiau pirmosios instancijos teismas šių ieškinio pagrindu įvardytų aplinkybių skundžiamame sprendime nevertino ir dėl jų pagrįstumo nepasisakė.
39. Pažymėtina, kad pagal CPK 327 straipsnio 1 dalies 2 punktą apeliacinės instancijos teismas turi teisę perduoti bylą nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui, kai nustatomos šioje teisės normoje nustatytos jos taikymo sąlygos, būtent: kad bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme nebuvo atskleista jos esmė ir kad pagal byloje pateiktus įrodymus bylos negalima iš esmės išnagrinėti apeliacinės instancijos teisme. Sprendžiant, ar yra CPK 327 straipsnio 1 dalies 2 punkto taikymo sąlygos, turi būti atsižvelgiama į neištirtų aplinkybių apimtį ir pobūdį, įrodymų gavimo galimybes. Jeigu dėl tirtinų aplinkybių ir reikalautinų įrodymų apimties bei pobūdžio būtų pagrindas padaryti išvadą, kad byla apeliacinės instancijos teisme turi būti nagrinėjama beveik visa apimtimi naujais aspektais, tai reikštų, jog egzistuoja pagrindas konstatuoti bylos esmės neatskleidimą pirmosios instancijos teisme kaip pagrindą perduoti bylą nagrinėti iš naujo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gruodžio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3-683-686/2015). Kasacinio teismo jurisprudencijoje pabrėžiama, kad bylos grąžinimo iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui išimtinumas yra svarbus proceso koncentruotumo ir ekonomiškumo principams įgyvendinti, bylinėjimosi trukmei sutrumpinti ir operatyvesniam teismo procesui užtikrinti, t. y. asmens teisė, kad jo byla būtų išnagrinėta per kiek įmanoma trumpesnį laiką, gali būti užtikrinta tik tada, kai byla nuosekliai judės iš žemesnės į aukštesnę teisminę instanciją ir nebus nepagrįstai grąžinama žemesnei teisminei instancijai nagrinėti iš naujo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. lapkričio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-578/2013; 2014 m. birželio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-320/2014; kt.). Svarbiausių teisinių ir faktinių bylos aplinkybių nenustatymas, neįvertinimas ar netinkamas įvertinimas yra traktuojamas kaip bylos esmės neatskleidimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. birželio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-326/2012).
40. Remiantis nutarties 34-38 punktuose išdėstytais argumentais, konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas, pažeisdamas įrodymų vertinimą reglamentuojančias normas, sprendimą priėmė visapusiškai neišanalizavęs bylai reikšmingų aplinkybių dėl sutarties pagrindu paskirto daugiabučio namo administratoriaus civilinės atsakomybės taikymo. Pirmosios instancijos teismo sprendimas priimtas neįvertinus byloje esančios administravimo sutarties nuostatų turinio, ja atsakovei nustatytų pareigų apimties, nepasisakyta dėl ieškovės ieškinio pagrindu įvardytų atsakovės neteisėtų veiksmų (neveikimo) pagrįstumo. Atsižvelgiant į tai spręstina, kad byla išnagrinėta neišsiaiškinus esminių bylos aplinkybių ir neatskleidus bylos esmės.
41. Pažymėtina, kad faktinių aplinkybių nustatymas apeliacinės instancijos teisme yra ribotas, nes tyrimo apimtis susiaurina apeliacinio skundo ribos. Nors apeliacinės instancijos teismas yra kompetentingas spręsti ne tik teisės, bet ir fakto klausimus, bet kaip nustatyta, nagrinėjamu atveju apeliacinės instancijos teisme byla turėtų būti nagrinėjama beveik visa apimtimi iš naujo. Šiuo atveju bylą nagrinėjant iš naujo reikalinga ne tik įvertinti byloje esančios sutarties nuostatų turinį, kuris nebuvo vertinamas pirmosios instancijos teisme, bet ir pareikalauti šalis pateikti teismui įrodymus, kuriais grindžiama jų pozicija byloje. Atkreiptinas dėmesys, kad iš administravimo sutarties 7 punkto, kuriame aptariami administratoriaus sutartimi prisiimami įsipareigojimai matyti, kad dalis jų aptariama sutarties prieduose, t.y. priedas Nr. 2 prie sutarties, kuriame išvardytas bendrojo naudojimo objektų naudojimo ir priežiūros pagrindinių darbų sąrašas; priedas prie sutarties Nr. 3, kuriame išvardinti šildymo ir karšto vandens sistemų priežiūros darbai. Atkreiptinas dėmesys, kad tokie sutarties priedai į bylą nebuvo pateikti, tačiau apeliacinės instancijos teismo vertinimu, jie yra reikšmingi vertinant atsakovės administravimo paslaugų sutartimi prisiimtų pareigų turinį. Pažymėtina ir tai, jog atsakovė gindamasi nuo pareikšto ieškinio ir teigdama, kad visas pareigas prisiimtas pagal administravimo sutartį vykdė tinkamai, į bylą pateikė tik įvykio vietos apžiūrų atliktų po ginčo įvykio aktus. Byloje nepateikta techninės priežiūros dokumentacija, apžiūrų aktai ar kiti dokumentai, kuriais remiantis galima vertinti ar namo atsakovė karšto vandens ir šildymo sistemos techninę priežiūrą atliko jai sutartimi nustatytų pareigų apimtyje bei aiškintis priežastis dėl kurių įvyko ginčo įvykis ir vertinti ar yra pagrindas atsakovės civilinei atsakomybei kilti. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, tokios apimties aplinkybių aiškinimasis ir vertinimas ne tik neatitiktų apeliacijos prasmės, nes apeliacija yra pirmosios instancijos teismo priimto sprendimo pagrįstumo kontrolės forma, tačiau ir užkirstų šalių teisę apeliacine tvarka apskųsti sprendimą, kuriuo ginčas bus išnagrinėtas iš esmės. Tai reiškia, kad egzistuoja pagrindas konstatuoti bylos esmės neatskleidimą pirmosios instancijos teisme kaip pagrindą perduoti bylą nagrinėti iš naujo (CPK 327 straipsnio 1 dalies 2 punktas).
42. Panaikinęs pirmosios instancijos teismo sprendimą ir bylą perduodamas pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo, apeliacinės instancijos teismas bylinėjimosi išlaidų, turėtų pirmosios instancijos teisme, paskirstymo klausimo nesprendžia. Bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimą nagrinės pirmosios instancijos teismas iš naujo išnagrinėjęs bylą (CPK 93 straipsnis).
Vilniaus apygardos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 str. 1 d. 4 p.,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Ieškovės apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.
Panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. gegužės 31 d. sprendimą ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.