- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2011-12-29
- Bylos Nr.
- 2-2776/2011
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Artūras Driukas, Danutė Milašienė, Egidijus Žironas
- Ieškovas
- M. J., L. J.
- Kategorijos
- 99.4pavadinimo nepavyko patikrinti
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Artūro Driuko (teisėjų kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Danutės Milašienės ir Egidijaus Žirono teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovų M. J. ir L. J. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2011 m. spalio 18 d. nutarties, kuria netenkintas prašymas atleisti nuo dalies žyminio mokesčio mokėjimo, civilinėje byloje Nr. 2-74031-577/2011 pagal ieškovų M. J. ir L. J. ieškinį akcinei bendrovei „Swedbank“ dėl hipotekos sutarties pripažinimo negaliojančia.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Ginčo esmė
Ieškinyje nagrinėjamas ginčas dėl hipotekos sutarties pripažinimo negaliojančia.
Atskiruoju skundu ginčijama teismo nutartis, kuria netenkintas prašymas atleisti nuo dalies žyminio mokesčio mokėjimo.
M. J. ir L. J. 2011 m. spalio 11 d. kreipėsi į Vilniaus apygardos teismą, prašydami pripažinti neteisėta ir negaliojančia ab initio ieškovų ir AB „Swedbank“ 2007 m. gegužės 18 d. sudarytą hipotekos sutartį, kuria buvo įkeistas žemės sklypas ir gyvenamasis namas (duomenys neskelbtini), ir priteisti iš AB „Swedbank“ ieškovų naudai 200 Lt dydžio žyminį mokestį, sumokėtą už ieškinio padavimą. Nurodė, kad M. J. ir L. J. 2006 m. spalio 16 d. pasirašė kredito sutartį Nr. 06-077403-FA/06-077660-FA (toliau – Paskolos sutartis) su AB banku „Hansabankas“ (dabar – AB „Swedbank“) dėl gyvenamojo namo ir žemės sklypo, (duomenys neskelbtini), įsigijimo, statybos darbų užbaigimo bei ieškovų finansinių įsipareigojimų AB DnB NORD bankui refinansavimo. Šia Paskolos sutartimi AB „Swedbank“ suteikė ieškovams 246 177 EUR ir 13 902 EUR dydžio kreditus, viso 260 079 EUR arba 900 237, 45 Lt sumai. Ieškovai ir AB „Swedbank“ 2007 m. gegužės 18 d. sudarė hipotekos sutartį, kuria ieškovai banko naudai įkeitė jiems bendrąja jungtine nuosavybe priklausantį nekilnojamąjį turtą (duomenys neskelbtini). Sudarant Hipotekos sutartį dėl gyvenamojo namo įkeitimo, kuria turėjo būti užtikrintas kredito grąžinimas, nebuvo kreiptasi į teismą dėl leidimo išdavimo, t.y. Hipotekos sutartis buvo sudaryta neturint teismo leidimo įkeisti gyvenamąjį namą atsakovui.
Šalies argumentai
Ieškovai už ieškinį sumokėjo 200 Lt žyminio mokesčio ir pateikė prašymą atleisti juos nuo likusios dalies – 12 802 Lt žyminio mokesčio už ieškinį mokėjimo. Ieškovai nurodė, kad jie turi finansinių sunkumų, bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklausantis gyvenamasis namas įkeistas, be to, jie dar turi didelių įsipareigojimų AB „Swedbank“. Pažymėjo, jog su ieškovais gyvena jų nepilnametis sūnus, kurį išlaiko ieškovai. Todėl ieškovų esama turtinė padėtis yra bloga ir reikalavimas sumokėti visą 13 002 Lt žyminį mokestį užkirstų kelią galimai pažeistas teises bei teisėtus interesus ginti teismine tvarka.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
Vilniaus apygardos teismas 2011 m. spalio 18 d. nutartimi netenkino M. J. ir L. J. prašymo atleisti juos nuo dalies žyminio mokesčio mokėjimo bei nustatė terminą iki 2011 m. lapkričio 4 d. sumokėti 13 002 Lt dydžio žyminį mokestį ir pateikti teismui sumokėjimą patvirtinantį dokumentą. Teismas pažymėjo, jog pateikti rašytiniai įrodymai nepatvirtina fakto, kad ieškovų turtinė padėtis yra tokia bloga, kad būtų pagrindas atleisti juos nuo mokėtino žyminio mokesčio dalies sumokėjimo, kadangi pateikti duomenys pavirtina apie nuosavybės teise valdomą didelės vertės nekilnojamą turtą; banko išrašai pateikti konkrečiai dienai, o ne ilgesniam periodui, todėl negalima spręsti apie ieškovų atsiskaitomose sąskaitose esančius pinigus bei daromas pinigines operacijas; darbo užmokestis pateiktas taip pat tik už 2011 metus. Teismas nurodė, kad aplinkybė, jog ieškovams kredito sutarties pagrindu buvo suteikta paskola 900 237,45 Lt sumai, leidžia daryti pagrįstą išvadą, jog pastarųjų pajamos buvo gerokai didesnės nei nurodytos ieškovų pateiktose pažymose. Teismas taip pat nurodė, kad aplinkybė, jog su ieškovais gyvena nepilnametis sūnus nesudaro pagrindo juos atleisti nuo žyminio mokesčio dalies sumokėjimo. Teismas konstatavo, kad ieškovai taip pat nepateikė pažymos iš VĮ „Regitra“ apie jų vardu registruotą ir nuosavybės teise turimą kilnojamą turtą. Nors ieškovai ir sumokėjo 200 Lt žyminį mokestį, tačiau ieškiniu jie prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones atsakovui, o už tokio prašymo nagrinėjimą turi būti sumokėtas 200 Lt dydžio žyminis mokestis.
III. Atskirojo skundo argumentai
Ieškovai atskiruoju skundu prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2011 m. spalio 18 d. nutartį ir išspręsti klausimą iš esmės – atleisti M. J. ir L. J. nuo dalies žyminio mokesčio, t.y. 12 802 Lt už paduodamą ieškinį sumokėjimo. Skundą grindžia šiais argumentais:
Ieškovų nuosavybės teise valdomas 0,0618 ha bendro ploto žemės sklypas ir 206,22 kv. m. bendro ploto pastatas – gyvenamasis namas yra įkeisti sudarius hipotekos sutartį AB „Swedbank“. Todėl ieškovams, norint parduoti šį nekilnojamąjį turtą, reikia AB „Swedbank“ sutikimo, o esamoje situacijoje, kai įsiskolinimas toks didelis, akivaizdu jog kreditorius, t.y. atsakovas, saugodamas savo interesus, neleistų skubiai perleisti tretiesiems asmenims ieškovų nekilnojamojo turto, o jei ir leistų, turtas būtų parduotas mažesne, nei esama, rinkos verte.Įkeitimo objektas yra vienintelis ieškovų šeimos būstas, kuris buvo ir yra naudojamas bendriems šeimos poreikiams tenkinti. Be to, šis nekilnojamasis turtas yra pagrindinė ir vienintelė nepilnamečio vaiko gyvenamoji vieta. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, ieškovų turimas nekilnojamasis turtas negali būti vertinamas kaip galimybė iš karto sumokėti labai didelio dydžio žyminį mokestį.Kredito sutartis tarp ieškovų ir atsakovo buvo sudaryta 2006 m. spalio 16 d., o šiuo metu yra praėję penkeri metai nuo šios sutarties sudarymo, todėl dėl gana ilgo laiko periodo bei jau kelerius metus šalyje esančio sunkmečio, ieškovų pajamos ženkliai pasikeitė ir buvę duomenys apie tuometinę ieškovų turtinę padėtį visiškai neatspindi dabartinės finansinės jų būklės.Su ieškovais kartu gyvena nepilnametis sūnus, todėl ieškovai iš minimalių lėšų pragyvenimui turi išlaikyti kartu gyvenantį nepilnametį vaiką.Skundžiama nutartimi buvo nustatytas įrodymų, pagrindžiančių ieškovų blogą turtinę padėtį, trūkumas, todėl teismas galimai vadovavosi tik prielaidomis, o ne objektyviai egzistuojančiais faktais, spręsdamas nagrinėjamą klausimą apie ieškovų turtinę padėtį. Remiantis teismų praktika, Vilniaus apygardos teismui konstatavus, kad pateikti ne visi galimi pateikti įrodymai, pagrindžiantys sunkią ieškovų finansinę padėtį, turėjo būti nutartimi nurodyti procesinio dokumento trūkumai ir skiriamas terminas jiems pašalinti.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinės instancijos teismo argumentai
Žyminis mokestis – tai įstatyme nustatyta suma, mokėtina už pareikštų reikalavimų nagrinėjimą civilinio proceso tvarka. Žyminio mokesčio instituto įtvirtinimu įstatyme be kita ko siekiama drausminti asmenis nuo nepagrįstų materialaus bei procesinio pobūdžio reikalavimų padavimo, t. y. žyminis mokestis atlieka ir prevencinę funkciją.
Skirtinga dalyvaujančių byloje asmenų turtinė padėtis bei būtinybė užtikrinti konstitucinę teisę į realią teisminę gynybą sudaro prielaidas proceso įstatyme įtvirtinti atleidimo nuo žyminio mokesčio dalies sumokėjimo institutą. Asmuo atleidžiamas nuo žyminio mokesčio dalies už ieškinio (apeliacinio, kasacinio skundo) nagrinėjimą mokėjimo tuo atveju, kai pateikiami jo sunkią turtinę padėtį įrodantys dokumentai (Lietuvos apeliacinio teismo 2009 m. liepos 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-778/2009). Tuo tarpu atidėti žyminio mokesčio sumokėjimą už ieškinio (pareiškimo, apeliacinio ar kasacinio skundo) nagrinėjimą teismas gali tik nustatęs, kad asmens turtinė padėtis yra sunki, tokia padėtis laikina ir ji iš esmės pagerės per ilgesnį laikotarpį, lyginant ją su ta, kuri yra ieškinio pareiškimo, apeliacinio ar kasacinio skundo pateikimo teismui metu (CPK 84 str., Lietuvos apeliacinio teismo 2008 m. liepos 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-249/2008; 2009 m. vasario 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-212/2009; 2010 m. birželio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-826/2010). Teismų praktikoje vadovaujamasi nuostata, kad asmens sunkią turtinę padėtį įrodo duomenys iš registrų, kuriuose gali būti registruojamas asmens turimas turtas Lietuvos Respublikoje, taip pat duomenys iš Juridinių asmenų registro, pažymos iš darbovietės, taip pat pažymos apie kredito įstaigose esančias asmens lėšas, kiti asmens turtinę padėtį įrodantys dokumentai (Lietuvos apeliacinio teismo 2007 m. gegužės 24 d. nutartis civ. byloje Nr. 2-347/2007, 2009 m. liepos 23 d. nutartis civ. byloje Nr. 2-778/2009). Tuo atveju, kai ieškovai, padavę teismui prašymą dėl atleidimo nuo žyminio mokesčio dalies sumokėjimo už ieškinio nagrinėjimą, pateikia kai kuriuos duomenis apie tai, kad jų turtinė padėtis laikinai yra sunki, o ateityje gali iš esmės pagerėti, teismas tokį ieškovų prašymą turi atmesti kaip nepagrįstą.
Nagrinėjamu atveju prašymą dėl atleidimo iš dalies nuo žyminio mokesčio už ieškinio nagrinėjimą padavė ieškovai M. J. ir L. J., kurie ieškiniu prašė teismo pripažinti neteisėta ir negaliojančia ab initio jų su AB „Swedbank“ 2007 m. gegužės 18 d. sudarytą hipotekos sutartį, kuria buvo įkeistas žemės sklypas ir gyvenamasis namas, (duomenys neskelbtini), užtikrinant 2006 m. spalio 16 d. šalių sudarytos kredito sutarties, kurios pagrindu ieškovams suteiktas 900 237, 45 Lt dydžio kreditas, vykdymą. Ieškovai už ieškinio nagrinėjimą turi sumokėti 13 002 Lt dydžio žyminį mokestį (CPK 80 str. 1 d. 1 p.). Ieškovai sumokėjo 200 Lt žyminio mokesčio ir pateikė prašymą atleisti juos nuo 12 802 Lt žyminio mokesčio mokėjimo. Ieškovai prašymą motyvavo sunkia finansine padėtimi bei tuo, kad bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklausantis gyvenamasis namas įkeistas kreditą suteikusiam bankui AB „Swedbank“, kuriam ieškovai turi didelių įsipareigojimų, be to, išlaiko nepilnametį sūnų (b.l. 1-7). Kartu su atskiruoju skundu ieškovai pateikė teismui papildomai kiekvieno iš jų sąskaitų, esančių AB SEB banke, išrašus, ieškovo M. J. sąskaitos AB „Swedbank“ išrašą (b.l. 97-135), 2011 m. kovo 2 d. pažymą ir kitus duomenis apie ieškovo M. J. darbo užmokestį įmonėje UAB „Vandens projektai“ (b.l. 136-141), taip pat pažymas iš VĮ „Regitra“ apie tai, kad ieškovų vardu nėra įregistruota transporto priemonių (b.l. 142-143).
Kolegijos vertinimu, ieškovų pateikti duomenys neįrodo, kad jų turtinė padėtis yra sunki ir jie negali sumokėti viso žyminio mokesčio. Pirma, abu ieškovai yra darbingo amžiaus, nėra neįgalūs, gali dirbti bei gauti pajamų. Tai, kad ieškovas M. J. gauna nedideles pajamas įmonėje UAB „Vandens projektai“ nereiškia, jog jis ir ieškovė L. J. negali gauti su darbo teisiniais santykiais susijusių didesnių pajamų ar negauna kitokio pobūdžio pajamų. Ieškovė dirba UAB „Baltas fonas“ direktoriaus pavaduotoja, o šios įmonės vadovas yra ieškovas, kuris nustato atlyginimą įmonės darbuotojams (b.l. 60). Ieškovas M. J. nepateikė teismui duomenų apie gaunamą darbo užmokestį UAB „Baltas fonas“ direktoriaus pareigose. Antra, atsakovas suteikė ieškovams kreditą labai didelei sumai, o tai rodo, kad ieškovų pajamos ir galimybės jas gauti yra didelės. Tai, kad ieškovai yra savanoriškai prisiėmę labai didelius įsipareigojimus atsakovui bei turi teikti išlaikymą savo vaikui, nesudaro pagrindo jų atleisti nuo žyminio mokesčio už ieškinio nagrinėjimą sumokėjimo. Trečia, ieškovai nepateikė teismui duomenų apie kredito įstaigose turimas pastovias lėšas (indėlius), taip pat duomenų iš Juridinių asmenų registro apie turimus vertybinius popierius bei vadovaujančias pareigas juridiniuose asmenyse. Jų pateikti duomenys iš Nekilnojamojo turto registro bei VĮ „Regitra“ yra ne „su istorija“ ir rodo tik momentinę, bet ne realią turtinę padėtį. Be to, ieškovų pateiktų duomenų apie kai kurias kredito įstaigose turimas sąskaitas nėra patvirtinti kredito įstaigų darbuotojų. Ketvirta, ieškovai nepateikė teismui duomenų apie jiems nuosavybės teise priklausančių nekilnojamojo turto objektų vidutines rinkos vertes bei įsipareigojimų atsakovui pagal kredito sutartį dydį, kredito grąžinimo eigą. Taigi ieškovai neįrodė, kad jų turtinė padėtis sunki ir yra pagrindas tenkinti ieškovų prašymą dėl atleidimo nuo žyminio mokesčio dalies už ieškinio nagrinėjimą sumokėjimo (CPK 12, 178 str.).
Kiti atskirojo skundo argumentai neturi teisinės reikšmės nagrinėjamo klausimo teisingam išsprendimui.
Taigi ieškovams pateikus kai kuriuos duomenis apie laikinus sunkumus, tačiau neįrodžius, jog jų turtinė padėtis yra sunki ir jie negali sumokėti 12 802 Lt žyminio mokesčio už ieškinio nagrinėjimą, nebuvo pagrindo tenkinti prašymą dėl atleidimo nuo žyminio mokesčio dalies sumokėjimo. Pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė atleidimo nuo žyminio mokesčio dalies sumokėjimo reglamentuojančias proceso teisės normas ir pagrįstai atmetė ieškovų prašymą. Tuo pačiu pastebėtina, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai laikė, jog ieškovai turi sumokėti 200 Lt dydžio žyminį mokestį už ieškinyje pareikšto procesinio prašymo taikyti laikinąsias apsaugos priemones nagrinėjimą. Pagal CPK 80 straipsnio 5 dalį teismo nurodytas 200 Lt dydžio žyminis mokestis mokamas už prašymų taikyti laikinąsias apsaugos priemones, kurios susijusios su arbitražuose arba užsienio teismuose nagrinėjamomis bylomis, nagrinėjimą. Nagrinėjamu atveju ieškovų prašomos taikyti laikinosios apsaugos priemonės nėra susijusios su arbitražuose arba užsienio teismuose nagrinėjamomis bylomis, todėl už tokio procesinio prašymo nagrinėjimą žyminis mokestis nemokamas. Tačiau šis proceso teisės normos, reglamentuojančios žyminio mokesčio sumokėjimą už prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo nagrinėjimą, netinkamas taikymas ir aiškinimas nesudaro pagrindo keisti ar naikinti iš esmės teisėtos ir pagrįstos nutarties atskirojo skundo argumentais (CPK 337 str. 1 p.). Nustatytina, kad ieškovai M. J. ir L. J. iki 2012 m. sausio 12 d. turi sumokėti 12 802 Lt žyminį mokestį už ieškinio nagrinėjimą. Ieškovams neįvykdžius šio įpareigojimo, ieškinys bus laikomas nepaduotu ir nutartimi grąžintas ieškovams (CPK 316 str. 2 d.).
Tuo pačiu pažymėtina, jog apeliacinės instancijos teismo nutartis neužkerta galimybės ieškovams paduoti teismui motyvuotą ir įrodymais pagrįstą prašymą atidėti žyminio mokesčio sumokėjimą už ieškinio nagrinėjimą (CPK 84 str.).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CPK 337 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija
nutaria:
Vilniaus apygardos teismo 2011 m. spalio 18 d. nutartį palikti iš esmės nepakeistą.
Nustatyti ieškovams M. J. ir L. J. terminą iki 2012 m. sausio 12 d. sumokėti 12 802 Lt žyminį mokestį už ieškinio nagrinėjimą ir pateikti pirmosios instancijos teismui sumokėjimą patvirtinantį dokumentą.