Panevėžio apylinkės teismo nuosprendis

Kaltinamoji Z. I. 2016-07-09, apie 18 val., Biržų r., (duomenys neskelbtini) sen. (duomenys neskelbtini), R. V. gyvenamojo namo kieme, konflikto su dukterimi M. V. metu, tyčia trenkdama rankomis M. V. ne mažiau penkių kartų per skruostus, suimdama rankomis M. V. už kaklo ir ją smaugdama, perdrėksdama M. V. kaklą, ją sužalojo, padarydama odos nubrozdinimą kaklo dešinėje, tuo savo artimajam giminaičiui – savo dukteriai, nukentėjusiajai M. V. nežymiai sutrikdė sveikatą. Taip pat ji, toje pačioje vietoje, tęsdama nusikalstamus veiksmus, tyčia ranka trenkdama buvusiam sutuoktiniui R. V. ne mažiau dvidešimties kartų delnu per veidą, spirdama į kojas ikiteisminio tyrimo nenustatytą smūgių kiekį, tuo nukentėjusiajam – buvusiam sutuoktiniui R. V. sukėlė fizinį skausmą. Šiais veiksmais Z. I. padarė nusikalstamas veikas, numatytas BK 140 straipsnio 2 dalyje ir 140 straipsnio 1 dalyje.

Kaltinamoji Z. I. kalta prisipažino iš dalies. Parodė, kad liepos 9 d., apie 17-17.30 val., atvažiavo į buvusiam sutuoktiniui R. V. priklausančią sodybą (duomenys neskelbtini) k., atvežė dalgį, kurį prieš tai buvo pasiskolinusi. Papriekaištavo ten buvusiai dukrai M. V., kad neatsiliepia telefonu. Tarp jų kilo žodinis konfliktas. Abi apsižodžiavo. Dukra liepė dingti ir daugiau nebesirodyti. Tiesiog intuityviai sudavė dukrai delnu per veidą, ko pasekoje, gavo kumščiu atgal. Pribėgęs R. V., sugriebė už ją rankos, užlaužė ranką ir nutempė iki automobilio. R. V. laikydamas ją tai už vienos rankos, tai už kitos, daužė jai per ausis. R. V. nutempė ją į automobilį ir liepė dingti. Dukros už kaklo sugriebusi nebuvo, nesmaugė, tik sudavė vieną kartą per veidą delnu, bet ne todėl, kad norėjo sukelti jai skausmą, tiesiog norėdama sutramdyti tokį vaiko elgesį savo, kaip motinos, atžvilgiu. Buvusį sutuoktinį tik stumtelėjo. Per veidą jam netrenkė, nespyrė. Dukra galėjo pati susidraskyti kaklą, norėdama išsukti tėvą iš susidariusios situacijos. Per 30 bendro gyvenimo metų, R. V. nebuvo prieš ją pakėlęs rankos, todėl drąsiai važiavo į kiemą, niekada iš R. V. nesitikėjo tokių veiksmų. Apie 18 val. atvažiavo į ligoninės priimamąjį. Medikas nustatė ausies būgnelio plyšimą, ant rankų buvo kraujosruvos.

Nukentėjusysis R. V. parodė, kad Z. I., pribėgusi prie dukters M. V., sudavė kelis kartus delnu į veidą. M. sudavė atgal į veidą pirštų galais. Tada Z. I. puolė M. smaugti. Netoli buvo anūkas, jis pradėjo klykti. Prišoko prie Z. I., sučiupo ją už riešų. Z. I. buvo labai įsiutusi, verkė, ištraukusi rankas, aptalžė jį abejomis rankomis per skruostus. Užsuko Z. dešinę ranką už nugaros, privedė prie mašinos ir pasakė, kad dingtų ir daugiau nebesirodytų. Prie mašinos Z. ištrūko ir vėl pradėjo jį talžyti. Sudavė ne mažiau 20 kartų per veidą, spyrė į kojas, į blauzdas. Tokiais veiksmais buvo sukeltas fizinis skausmas. Kiek pavažiavusi, Z. I. pasakė, kad parašys pareiškimą. Dukra M., kai Z. I. išvažiavo, telefonu nusifotografavo kaklą, nes kairėje kaklo pusėje buvo kraujosruvos ir perdrėksta. Vakare atvažiavo policija ir jį sulaikė, kaip smurtavus prieš Z. I.. Tada dukra nuvažiavo į Biržų r. PK rašyti pareiškimo. Po apklausos policijoje dėl sužalojimų kreipėsi į Biržų ligoninės priimamąjį. Prieš Z. I. rankos nekėlė ir niekada gyvenime nėra pakėlęs. Matė, kad Z. I. sudavė dukrai ne mažiau 5 smūgių, nes talžė abiem rankomis, tada iškart čiupo smaugti. Jis gynė M. Z. I. tik suėmė už riešų ir užsuko ranką, daugiau jokių veiksmų jos atžvilgiu neatliko. Iki liepos 9 d. asmeninių pykčių su kaltinamąja nebuvo, buvo kaip tik pagerėję santykiai, kalbėjo apie susitaikymą su vaikais. Liudytojas A. M. pas jį netalkininkaudavo, pinigų jam už jokias paslaugas nemokėdavo. Ikiteisminio tyrimo metu neprašė, kad liudytojas A. M. duotų jam naudingus parodymus. Taikytis su Z. I. neketina, nes kaltinamoji kaltės nepripažino, jo neatsiprašė. Kaltinimą Z. I. atžvilgiu palaiko.

Nukentėjusioji M. V. parodė, kad bedirbant remontuojamoje sodyboje (duomenys neskelbtini) k., į sodybą atvažiavo mama Z. I. ir jos abi susiginčijo. Z. I. pradėjo ją žeminti, jai prikaišioti. Paprašė Z. I. važiuoti iš sodybos ir daugiau čia nebesirodyti. Abi apsižodžiavo labai negražiais žodžiais. Tada Z. I. pribėgo prie jos ir trenkė į veidą. Į veido sritį iš delnų buvo suduota apie 5 kartus. Gindamasi trenkė atgal vieną kartą dešinės rankos delnu į kairės pusės veido sritį. Tada Z. I. puolė ją smaugti - čiupo už kaklo abiem rankomis ir smaugė. Liko žymės – kraujosruvos, ruožai. Pirštų žymių neliko. Tokiais veiksmais buvo sukeltas fizinis skausmas. Pribėgo tėvas ir nutempė mamą nuo jos, paimdamas už riešų. Z. I. išsitraukė iš tėvo rankų, pradėjo jį daužyti, tada tėvas užlaužė mamai ranką ir nuvedė prie mašinos. Z. I. prie mašinos vėl pradėjo smurtauti - trankė per veidą iš delnų ir spardė tėčiui į kojų sritį. Įspyrė daugiau nei 5 kartus, o rankomis sudavė labai daug kartų. Kol Z. I. ją mušė ir smaugė, mažametis sūnus stovėjo už nugaros ir viską matė. Vaikas pradėjo klykti. Tėčiui kairėje veido pusėje buvo įdrėksta. Kai atvažiavo policija sulaikyti tėčio, nuvažiavo į Biržus parašyti pareiškimo prieš Z. I.. Po suduotų smūgių ant veido žymių nebuvo. Tėvas Z. I. smūgių nesudavė. Tuo metu santykiai su mama buvo kažkiek pagerėję. Buvo susitarę, kad bendraus, kad leis matytis su anūku, bet už tai mamos paprašė, kad grąžintų broliui pinigus.

Liudytojas A. M. parodė, kad buvo užsukęs į R. V. sodybą paprašyti cigaretės. Sodyboje buvo M. V. ir R. V., kaltinamoji Z. I. atvažiavo vėliau. Kadangi praėjo daug laiko, įvykio detalių nebeprisimena. Teisėjai pagarsinus liudytojo parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu 2016-07-11 (1 t. b.l. 26), juos patvirtino, nes iš karto po įvykio viską prisiminė geriau. Matė, kaip Z. I. trenkė R. V. delnu kelis kartus į žandą. Kažkiek matė, kaip R. V. vedė Z. I. prie mašinos, užlaužęs jai ranką. Matė, kad prie automobilio Z. I. trenkė R. V. kelis antausius. Nematė, kad R. V. trenktų Z. I. per ausį. Nematė, kad Z. I. smaugtų Mildą ar spardytų R. V.. M. V. Z. I. sudavė vieną kartą. Pas R. V. nedirbo ir jokių parodymų R. V. neliepė duoti.

Liudytojas V. I. parodė, kad 2016-07-09, apie 18 val., paskambino sutuoktinė Z. I. ir telefonu pranešė, kad buvo sumušta R. V.. Tyrėjas D. K. ligoninėje paėmė iš Z. I. paaiškinimą - pareiškimą. Sutuoktinė jam pasakojo, kad dukra pradėjo priekaištauti, įžeidinėti, ko pasekoje, intuityviai gindamasi sudavė rankos plaštaka dukrai į veidą, nedelsiant gaudama atgal smūgį kumščiu į veidą. Tuomet R. V., jau pasibaigus konfliktui su M. V., pribėgo ir sumušė Z. I.. Sutuoktinė nurodė, kad R. V. ją sumušė, užlauždamas ranką ir temdamas link automobilio, tikslingai duodamas smūgius į ausį delnu ir kumščiu. Z. I. medikai nustatė ausies būgnelio plyšimą. Pasiūlė Z. I. nedelsiant rinkti įrodymus privataus kaltinimo byloje. Nuvažiavo pas A. M. į namus ir paprašė papasakoti įvykio aplinkybes. A. M., pasakojantį apie įvykį, nufilmavo Z. I.. A. M. už apklausą neatsilygino, tik padėkojo. Z. I. norėjo sužinoti teisybę, ar ji smaugė M., ar nesmaugė. Z. I., patyrusi šoką, sąlyginai visų aplinkybių detaliai nebeatsiminė. Kadangi A. M. duoti parodymai iš esmės prieštaravo parodymams ikiteisminio tyrimo byloje, todėl Z. I. rekomendavo prašyti akistatos. Pas A. M. lankėsi vieną kartą – kai įrašė A. M. parodymus, ir tą pačią dieną važiavo į policijos komisariatą akistatai.

Liudytoja O. D. parodė, kad ikiteisminio tyrimo metu apklausė nukentėjusiuosius, pareiškė įtarimą kaltinamajai, taip pat apklausė liudytoją A. M.. Pirma nukentėjusiųjų apklausa buvo vakare, tą pačią dieną po įvykio. Nukentėjusieji buvo atvykę į komisariatą. A. M. apklausė praėjus kelioms dienoms po įvykio. Dar vieną kartą buvo atlikta papildoma liudytojo apklausa bei padaryta akistata su kaltinamąja. Pirmoje apklausoje liudytojas A. M. nurodė, kad matė, kaip Z. I. trenkė savo dukrai M. ir kaip nukentėjusysis R. V. atitraukė Z. I. nuo dukros M. Abejonių dėl jo parodymų teisingumo nekilo. Spaudimas, duodant parodymus, A. M. nebuvo daromas. Papildomos apklausos metu A. M. įvykio detalių gerai neatsiminė, kadangi buvo praėjęs laiko tarpas. Liudytojas A. M. buvo atvykęs duoti parodymų savo iniciatyva ir parodė, kad pas jį iš vakaro, atvyko vyras, kuris prisistatė esantis R. V. advokatas ir klausinėjo apie liepos mėn. vykusį konfliktą. Šis vyras pasakė, kad yra Z. I. advokatas ir pasiūlė 120 eurų už tai, kad būtų pakeisti parodymai. Sakė, kad jei nesutiks, važiuos pasivažinėti. Tada kitą dieną atvažiavo tas pats vyras su Z. I., padavė 120 eurų ir A. M. filmavo. A. M. buvo liepta duoti parodymus, jog matė, kad R. V. trenkė Z. I. į veidą ir kad Z. I. nesmaugė M.

Liudytoja S. T. parodė, kad A. M. yra jos vyras, gyvena (duomenys neskelbtini)k. pas A. M. senelį J. R.. V. I. pas juos į Parovėją buvo atvažiavęs du kartus. Vakare, apie 19-20 val. atvažiavo vienas V. I., o ant rytojaus atvažiavo abu su Z. I.. Girdėjo, kalbant, kad darys įrašą ir kad A. M. sakytų, jog Z. I. M. nesmaugė ir R. V. netrenkė. Tada siūlė pinigų. Atvykusi Z. I. su V. I. padavė pinigus – 120 eurų už tai, kad A. M. teisme pameluotų - duotų jiems naudingus parodymus. Z. I. nieko nesakė, tik padavė pinigus. V. I. sakė, kad pinigai už tai, jog pasakytų, ko buvo paprašytas. Sakė, kad taip reikės pasakyti teisme. A. filmavo. Kiek girdėjo, A. sakė taip, kaip jo prašė, bet vėliau jai sakė, kad teisme pasakė teisybę. A. senelis J. R. buvo kitame kambaryje, kur žiūrėjo televizorių. Po to karto, V. I. buvo atvažiavęs į namus praėjusią savaitę - ketvirtadienį ar penktadienį - ir liepė sakyti teisme, kad jokių pinigų nedavė. Šeštadienį ar penktadienį vakare V. I. skambino į jos telefoną ir liepė sakyti, kad nieko nedavė.

Liudytojas D. K. parodė, kad iš Z. I. priėmė pareiškimą. Apie 18 val. nuvyko į ligoninės priimamąjį. Z. I. nurodė, kad jai nuvykus pas buvusį sutuoktinį R. V., įvyko konfliktas, kurio metu jai R. V. sudavė į ausį, ir kad jai skauda. Akivaizdžių smurto žymių nesimatė. Z. I. buvo apklausta. Pareiškėja įvardino, kad jai buvo suduota ranka į ausį ir buvo apstumdyta. Nepamena, ar sakė apie rankos sukimą ar tempimą. Pripažino Z. I. nukentėjusiąja. Į įvykio vietą nuvykęs nebuvo, kitų liudytojų neapklausinėjo. Kadangi baigėsi darbas, tai pareiškimas buvo perduotas tirti kitiems pareigūnams.

Liudytojas J. R. parodė, kad kaltinamosios nepažįsta, nėra jos matęs. Pas jį namuose (duomenys neskelbtini) k., gyvena A. M. su sugyventine ir vaiku. Matė, kaip vienos dienos pavakary į namus buvo atvykęs vyriškis, A. M. vadinamas „advokatu“. Advokatas buvo atvykęs vienas. Nepamena, ar šis advokatas buvo atvykęs į jo namus sekančią dieną.

Galima kaltinamosios laiduotoja J. B. parodė, kad dirba Pandėlio universaliame daugiafunkciniame centre kultūrinės veiklos skyriaus kultūrinės veiklos organizatore. Su kaltinamąja artimai bendrauja daugelį metų. Jų vaikai mokėsi toje pačioje mokykloje. Kartu su kaltinamąja dalyvauja visuomeninėje veikloje, kartu leidžia laisvalaikį, kaltinamoji taip pat yra Pandėlio miesto bendruomenės narė. Neteista. Mano, kad sugebės daryti teigiamą įtaką kaltinamajai.

Pagal BK 140 straipsnio 2 dalį atsako tas, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė savo artimam giminaičiui ar šeimos nariui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino.

Z. I. padarytos nusikalstamos veikos metu galiojo 2011-05-26 Apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje įstatymas, kurio paskirtis – ginti asmenis nuo smurto artimoje aplinkoje, ir kuris dėl jo žalos visuomenei priskiriamas prie visuomeninę reikšmę turinčių veikų. Artima aplinka, tai tokia aplinka, kurią sudaro asmenys, siejami arba praeityje sieti santuokiniais, partnerystės, svainystės ar kitais artimais ryšiais, taip pat asmenys, kartu gyvenantys ir tvarkantys bendrą ūkį (šio įstatymo 2 straipsnio 1 dalis). Nukentėjusiąją M. V. ir kaltinamąją Z. I. nagrinėjamų įvykių metu siejo artimųjų giminaičių (motinos ir dukters) santykiai. Taigi pagal Apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje įstatymo nuostatas, kai nežymus sveikatos sutrikdymas nukentėjusiajam padaromas artimoje aplinkoje, tokios veikos laikomos turinčiomis visuomeninę reikšmę, ir prokuroras, vadovaudamasis BPK 409 straipsnio 1 dalimi, privalo pradėti baudžiamąjį procesą ir palaikyti valstybinį kaltinimą byloje.

Iš 2016-07-10 Protokolo – pareiškimo matyti, kad BPK 166 str. pagrindu 00.05 – 00.30 val. iš pareiškėjos M. V. buvo priimtas pareiškimas dėl to, kad mama Z. I. 2016-07-09 d., apie 18.00 val., atvažiavusi į tėčio R. V. namus, sudavė rankomis ne mažiau 5 kartų per skruostus, tada rankomis suėmė už kaklo ir ėmė smaugti. Prašo mamą Z. I. nubausti įstatymo numatyta tvarka (1 t., b.l. 1).

Iš 2016-10-03 Akistatos protokolo matyti, kad į akistatą buvo suvesti Z. I. ir R. V.; kiekvienas iš jų pasiliko prie savo parodymų (1 t. b.l. 33-35).

Vertinant išdėstytų įrodymų visumą, kaltinamosios kaltė padarius jai inkriminuojamą nusikalstamą veiką, numatytą LR BK 140 straipsnio 2 dalyje, yra įrodyta. Kaltinamoji prisipažino sudavusi dukrai ranka per veidą, tačiau tik vieną kartą. Nors kaltinamoji neprisipažįsta sugriebusi dukrai už kaklo ir ją smaugusi, taip perdrėksdama M. V. kaklą bei padarydama odos nubrozdinimą kaklo dešinėje, teigdama, kad dukra pati galėjo susidraskyti kaklą, norėdama padėti tėvui išvengti atsakomybės, tačiau tokie jos parodymai vertintini kritiškai, kaip jos gynybinė versija, t.y. siekis išvengti atsakomybės, kadangi juos paneigia nukentėjusiųjų parodymai, kurie atitinka objektyvius bylos įrodymus, neprieštarauja tarpusavyje, yra pakankamai nuoseklūs ir jų parodymais teismas neturi pagrindo netikėti. Šias aplinkybes patvirtina byloje esanti specialisto išvada, kuria M. V. nustatyti bei apibūdinti padaryti sužalojimai. Liudytojas A. M. posėdžio metu patvirtino ikiteisminio tyrimo metu iš karto po įvykio duotus parodymus, t.y., kad matė, kaip Z. I. trenkė M. V. per veidą, tačiau neatkreipė dėmesio ir nematė, kad kaltinamoji būtų suėmusi dukrą už kaklo. Nukentėjusysis R. V. matė, kaip kaltinamoji sudavė dukrai per veidą kelis kartus - ne mažiau 5 smūgių, nes talžė abiem rankomis, tada iškart puolė ją smaugti. Liudytoja S. T. parodė, kad Z. I. su V. I. buvo atvykę pas juos į namus ir prašė A. M. teisme pasakyti, kad Z. I. nesmaugė M. V.; Z. I. jai padavė 120 Eur už tai, kad A. M. pameluotų teisme. Liudytoja policijos pareigūnė A. D. A. M. apklausė praėjus kelioms dienoms po įvykio. Pirmoje apklausoje liudytojas A. M. nurodė, kad matė, kaip Z. I. trenkė savo dukrai M. ir kaip nukentėjusysis R. V. atitraukė Z. I. nuo dukros M. Abejonių dėl jo parodymų teisingumo jai nekilo. Spaudimas, duodant parodymus, A. M. nebuvo daromas. Liudytojo V. I., kaltinamosios sutuoktinio, kaltinamosios naudai duoti parodymai laikytini šališkais ir vertintini kritiškai, todėl nėra laikytini patikimais. Tačiau pažymėtina, jog šis liudytojas nurodė, kad Z. I., patyrusi šoką, sąlyginai visų aplinkybių detaliai nebeatsiminė, norėdama sužinoti teisybę, ar smaugė M., ar nesmaugė, todėl kartu su juo ir vyko pas A. M. į namus, kur ir filmavo jo duodamus parodymus. Pati kaltinamoji nurodo, kad savo dukters elgesį suvokė kaip grėsmę sau, psichologinį smurtą savo atžvilgiu, kas liečia anūko ir jos bendravimą, išsigando, intuityviai suduotas smūgis buvo kaip drausminanti priemonė dukrai, būdama streso būsenoje, neprisimena, kad būtų sudavusi daugiau smūgių. Kaltinamosios gynėjas nurodo, kad ginamosios veiksmai buvo atlikti būtinosios ginties sąlygomis. Tačiau teismas sprendžia, kad kaltinamosios veiksmai negali būti vertinami kaip būtinoji gintis, kadangi ji pradėjo smurtauti pirmoji, t.y. pirmoji sudavė smūgį dukrai per veidą. Teisme nustatytos faktinės aplinkybės, įvertinus surinktų įrodymų visumą, nepagrindžia nei būtinosios ginties, nei tariamos būtinosios ginties buvimo situacijos. Nukentėjusioji M. V. neatliko jokių kaltinamosios sveikatai ar gyvybei grėsmę keliančių veiksmų, buvo bendraujama žodžiu tarpusavyje vykstančių ginčų klausimu, kas ir sukėlė kaltinamosios pyktį. Pati kaltinamoji pripažino, kad dukros elgesys (išsakyti negražūs žodžiai jos atžvilgiu) išvedė ją iš pusiausvyros.

BK 140 straipsnio 2 dalyje numatytu nusikaltimu kėsinamasi į asmens sveikatą. Objektyviai jis pasireiškia fizinio smurto prieš asmenį naudojimu (mušimu, kitokiu smurtavimu), padariniais – fizinio skausmo sukėlimu arba nežymiu sužalojimu ar trumpu susargdinimu, priežastiniu ryšiu tarp veikos ir padarinių; subjektyviai – tiesiogine ar netiesiogine tyčia – suprantant, kad dėl konkretaus fizinio smurto – pavojingos veikos – gali kilti atitinkami padariniai (fizinis skausmas asmeniui, jo nežymus sužalojimas ar trumpalaikis susargdinimas), ir jų siekiant, arba nors ir nesiekiant šių konkrečių padarinių, bet sąmoningai leidžiant jiems atsirasti. Kaltinamoji ir jos gynėjas nurodo, kad kaltinamosios veiksmuose nebuvo nei tiesioginės, nei netiesioginės tyčios. Nusikaltimas laikomas padarytu tyčia, jeigu darydamas veiką asmuo suvokė pavojingą nusikalstamos veikos pobūdį, numatė, kad dėl jo veikimo ar neveikimo gali atsirasti šiame kodekse numatyti padariniai, ir jų norėjo (tiesioginė tyčia, BK 15 straipsnio 2 dalies 2 punktas) arba nors jų nenorėjo, bet sąmoningai leido jiems atsirasti (netiesioginė tyčia, BK 15 straipsnio 3 dalis). Pagal teismų praktiką kaltės turinys baudžiamojoje byloje atskleidžiamas ne tik paties kaltininko prisipažinimu, jo parodymais, bet ir vertinant objektyviuosius požymius – kaltininko veiksmus, jų pobūdį, intensyvumą, būdą, pastangas juos padarant, padėtį, buvusią juos padarant ir pan. (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-76/2007, 2K-P-1/2014, 2K-7-130-699/2015). Byloje nenustatyta, kad tarp kaltinamosios veiksmų ir kilusių žalingų padarinių būtų įsiterpęs koks nors kitas veiksnys, kuris būtų turėjęs įtakos nukentėjusiojo sveikatos sutrikdymui. Tyčinė kaltė reikalauja pakankamai didelio padarinių numatymo laipsnio. Šiuo atveju kaltinamoji iš pykčio suduodama kelis kartus dukrai M. V. per veidą, sugriebdama jai už kaklo ir ją smaugdama, perdrėksdama M. V. kaklą, tarpusavio konflikto metu suprato pavojingą savo veikos pobūdį, numatė, kad nukentėjusiajai kils sveikatos sutrikdymas, ir to siekė, taigi veikė tiesiogine tyčia.