- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2021-03-09
- Bylos Nr.
- e2S-449-896/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 2-69-3-19969-2020-8
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Tomas Romeika
- Ieškovas
- G. L.
- Atsakovas
- M. L.
- Advokatai
- Žana Vašcova
- Kategorijos
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Tomas Romeika
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės G. L. atskirąjį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2020 m. gruodžio 22 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovės G. L. prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo iki ieškinio pareiškimo atsakovui M. L..
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Kauno apylinkės teisme ieškovė G. L. pateikė prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones iki ieškinio pareiškimo atsakovui M. L.:
1) iki spendimo įsiteisėjimo nustatyti atsakovo M. L. ir K. L. bendravimo tvarką:
1.1. M. L. su savo nepilnamečiu sūnumi K. L. įsipareigoja bendrauti kiekvieno mėnesio I ir III šeštadienį, pasiimdamas sūnų iš jo buvimo vietos Kauno mieste 10:00 val. ir grąžindamas į namus iki 20:00 val. Tuo atveju, jei pirmadienį, trečiadienį, penktadienį vyksta treniruotės, kurių metu atsakovas treniruoja K. L. kartu su kitais vaikais, M. L. su savo nepilnamečiu sūnumi K. L. įsipareigoja bendrauti kiekvienos savaitės pirmadienį, trečiadienį, penktadienį, paimdamas vaiką iš jo buvimo vietos 16:00 val. ir grąžindamas į namus iki 20:30 val. Jei šiomis dienomis treniruotės nevyksta, atsakovas M. L. su sūnumi K. L. nebendrauja.
1.2. K. L. tėvo M. L. gimtadienio dieną ir Tėvo dieną praleidžia kartu su tėvu M. L., pasiimant sūnų švenčių dienomis 17:00 val. iš jo buvimo vietos ir grąžinant sūnų į jo gyvenamąją vietą iki 20:30 val.
1.3. M. L. nepilnamečio sūnaus buvimo su juo metu įsipareigoja sudaryti sąlygas motinos G. L. ir sūnaus bendravimui telekomunikacinio ryšio priemonėmis.
1.4. M. L. ir K. L. bendrauja kartu tik dalyvaujant teismo nurodytam psichologui (psichoterapeutui), iki kol psichologas (psichoterapeutas) pateiks išvadą apie tai, kad bendravimas su tėvu nedalyvaujant psichologui (psichoterapeutui) atitinka K. L. interesus.
2) priteisti 490,00 Eur bylinėjimosi išlaidas.
Šalies argumentai
2. Ieškovė nurodė, kad teiks ieškinį dėl bendravimo tvarkos, nustatytos 2017 m. vasario mėn. 6 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2YT-3769-800/2017, pakeitimo, jei nepavyks mediacijos metu išspręsti susidariusios problemos dėl vaiko ir tėvo bendravimo, prašys keisti sutarties punktus 3.2, 3.5, o 3.4 punktą naikinti. Atsakovas M. L. vaikų akivaizdoje vartoja alkoholį, elgiasi amoraliai, jo socialinė aplinka žalinga. Būdamas girtas elgiasi neadekvačiai ir objektyviai negali pasirūpinti vaikais. Laikinąja apsaugos priemone prašoma nustatyti bendravimo tvarką, kuri šiuo metu labiausiai atitiktų vaiko K. interesus. Nustačius prašomą laikiną bendravimo tvarką, vaikas nenakvotų atsakovo M. L. namuose, atsakovas būtų drausminamas ir jo elgesys koreguojamas specialisto - psichologo (psichoterapeuto). Tik tokia bendravimo tvarka gali užtikrinti, kad atsakovo elgesys kuo mažiau žalos sūnų. Psichologui (psichoterapeutui) pateikus išvadą apie tai, kad bendravimas su tėvu atitinka vaiko interesus, bendravimo tvarka galės būti pakeista, atsakovas bendraus su vaiku nedalyvaujant specialistui.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
3. Kauno apylinkės teismas 2020 m. gruodžio 22 d. nutartimi ieškovės G. L. prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo iki ieškinio netenkino.
4. Teismas nustatė, kad ieškovė G. L. ir atsakovas M. L. yra nepilnamečio K. L., gimusio (duomenys neskelbtini), tėvai. 2017 m. vasario 6 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2YT-3769-800/2017 nutraukta šalių santuoka, nepilnamečio vaiko gyvenamoji vieta nustatyta su ieškove, nustatyta atsakovo ir nepilnamečio vaiko bendravimo tvarka. Tarp šalių kyla ginčas dėl atsakovo bendravimo su nepilnamečiu vaiku. Ieškovė vieną iš pagrindinių priežasčių, dėl kurios prašo taikyti laikinąsias apsaugos priemones, nurodo atsakovo pasikeitusį elgesį dėl galimo piktnaudžiavimo alkoholiu. Iš 2020 m. gruodžio 9 d. Informacijos apie gautą pranešimą apie galimą vaiko teisių pažeidimą Nr. 2ISP nustatyta, kad, ieškovės pranešimo, jog atsakovas bendravimo su vaiku (vaikui būnant pas atsakovą savaitgalį) metu galimai buvo neblaivus, pagrindu, šiuo metu yra vykdomas šeimos vertinimas. Atsakovas atsiliepime nurodo priešingas aplinkybes. Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba (toliau – ir Tarnyba) išvadoje nurodė, kad tikslinga nustatyti, jog atsakovas su nepilnamečiu vaiku bendrautų be nakvynių. Kaip matyti iš šalių procesinių dokumentų turinio, šalys reiškia kaltinimus viena kitai dėl manipuliavimo vaiku, neigiamos įtakos vaikui darymu, vaiko nuteikinėjimu prieš tėvą ar motiną, kas reiškia, jog į tarp pačių šalių susiklosčiusią konfliktinę situaciją yra įtraukiamas vaikas. Iš Tarnybos teismui pateiktos išvados matyti, kad Kauno m. VTAS specialistui išklausant K. L. nuomonę, berniukas paaiškino, kad kai būna pas tėvą, su juo eina į treniruotes, baseiną, eina pasivaikščioti, gerai sutaria su tėvo drauge; specialistas pastebėjo, kad vaikas neklausiamas pradėjo pasakoti, kad pas tėvą nevažiavo, nes buvo susižeidęs koją, be to tėvas sirgo koronavirusu; berniukas teigė, jog tėvas kartais žada atvažiuoti, bet pažado neištęsi ir neatvažiuoja; tėtis stipriai neblaivus būna labai retai, mama su draugu alkoholiu pasivaišina labai retai.
5. Teismas, įvertinęs duomenis, padarė išvadą, kad byloje nėra pakankamai duomenų, kurie neabejotinai pagrįstų ieškovės prašymo pagrindą sudarančius argumentus dėl atsakovo gyvenimo būdo ir elgesio esmingo pasikeitimo tokiu būdu ir laipsniu, jog šalių sūnaus ir atsakovo bendravimas teismo sprendimu nustatyta tvarka keltų grėsmę vaiko interesams ar juos esmingai pažeistų ir dėl to yra būtina iki ieškinio pateikimo ją keisti esmingai apribojant vaiko interesą bendrauti ir matytis su abiem tėvais.
6. Teismas sprendė, kad ieškovė neįrodė prašyme išdėstytų aplinkybių apie tai, kad atsakovas pastoviai piktnaudžiauja alkoholiu, sistemingai veikia prieš vaiko interesus, nesirūpina vaiko saugumu, sąmoningai leidžia kilti grėsmei jo sveikatai ar gyvybei, naudojo prieš vaiką fizinį ar psichologinį smurtą. Duomenų, kurie patvirtintų nepilnamečiui padarytą žalą nepateikė ir institucija teikianti išvadą byloje. Byloje nėra duomenų apie tai, kad emocinis atsakovo ir sūnaus ryšys nutrūkęs ar kad berniukas atsisako bendrauti su tėvu. Nesant priežasčių riboti betarpišką kontaktą, vaiko bendravimas su tėvu dalyvaujant pašaliniams asmenims, t. y. psichologui (psichoterapeutui), neatitiktų nepilnamečio interesų, todėl ir šioje dalyje ieškovės prašymą teismas atmetė.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai
7. Atskiruoju skundu ieškovė G. L., atstovaujama advokatės Žanos Vašcovos, prašo Kauno apylinkės teismo 2020 m. gruodžio 22 d. nutartį panaikinti, išspręsti klausimą iš esmės, patenkinti ieškovės G. L. prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones, priteisti bylinėjimosi išlaidas, išreikalauti iš Bendrojo pagalbos centro (įmonės kodas 188787474, buveinės adresas: Švitrigailos g. 18, LT-03223 Vilnius) medžiagą pagal 2020 m. gruodžio 5 d. policijos iškvietimą (skambino G. L.) į įvykį adresu (duomenys neskelbtini), tame tarpe iškvietimo vietoje policijos pareigūnės filmuotą video medžiagą (patrulių BODY kameros vaizdo įrašą) arba išduoti liudijimą ieškovei (jos atstovei) gauti šią medžiagą. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:
7.1. Pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą nutartį, pažeidė įrodymų tyrimo ir vertinimo taisykles, neįvykdė pareigos būti aktyviu ir išsiaiškinti reikalavimo pagrįstumui reikšmingų aplinkybių, nepagrįstai ignoravo ir (ar) netinkamai vertino ypač svarbias nagrinėjamai situacijai aplinkybes ir to pasėkoje priėmė nepagrįstą ir neteisėtą nutartį.
7.2. Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Kauno miesto vaiko teisių apsaugos skyriaus 2020 m. gruodžio 21 d. Išvadoje nurodyta: „Atsižvelgiant į VVTAĮT specialistų nurodytas aplinkybes, į nepilnamečio paaiškinimus, vaiko amžių ir Lietuvoje susiklosčiusią situaciją, darytina išvada, kad ieškovės prašymas pritaikyti LAP ir pakeisti atsakovo M. L. bendravimo tvarką su sūnumi, neprieštarauja K. L. interesams. Tačiau Kauno m. VTAS nuomone, bendravimo tvarką reikėtų koreguoti: kadangi berniukas su tėvu bendrauja be nakvynės, tėvas treniruoja vaiką, specialistai atlieka pagalbos šeimai poreikio vertinimą, šiuo metu atsakovui bendraujant su sūnumi dalyvauti psichologui netikslinga. Be to, reikėtų nustatyti atsakovo bendravimo tvarką ir tomis dienomis, kai treniruotės nevyksta. Kauno m. VTAS siūlo numatyti galimybę M. L. bendrauti su sūnumi, naudojant ryšio priemones.“ Teismas nenurodė argumentų, kodėl nesivadovavo Kauno miesto VTAS išvada, todėl pažeidė įrodymų vertinimo taisykles.
7.3. Pirmosios instancijos teismas neįvertino kito svarbaus įrodymo, t. y. Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Kauno miesto vaiko teisių apsaugos skyriaus 2020 m. gruodžio 9 d. Vaiko situacijos vertinimo anketos Nr.2VSV- (toliau – ir anketa). Anketos punkte Nr. 17.1 nurodoma, kad „Reikalinga neatidėliotina pagalba“ vaikui nurodoma, kad vaikui reikalinga „teikti psichologinę pagalbą, užtikrinant saugią ir palankią aplinką“, o punkte Nr.17.2. dėl pagalbos vaiko atstovams pagal įstatymą numatytas poreikis „Teikti psichosocialinę pagalbą, konsultuoti pozityvios tėvystės klausimais, tėvams organizuoti mediacijos užsiėmimus ir kt.“.
7.4. Teismas nebuvo aktyvus ir teisingam klausimo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo išsprendimui nepareikalavo papildomų duomenų. Ieškovė G. L. reikalavimą, susijusį su nepilnamečio vaiko teisėtų interesų gynimu, grindė ir ta aplinkybe, kad atsakovas M. L. piktnaudžiauja alkoholiu. Ieškovė nurodė, kad atsakovas pastaruoju metu būna neblaivus būdamas su vaiku. Šiai aplinkybei pagrįsti ieškovė pateikė SMS susirašinėjimų, nurodė, kad faktas apie galimą atsakovo neblaivumą buvo fiksuotas išvadą duodančios institucijos dokumentuose ir taip pat 2020 m. gruodžio 5 d. policijos iškvietimo metu. Ieškovė prašė teismo išreikalauti svarbų įrodymą - medžiagą iš Bendrojo pagalbos centro (įmonės kodas 1887 87474, buveinės adresas: Švitrigailos g. 18, LT-03223 Vilnius) pagal 2020 m. gruodžio 5 d. policijos iškvietimą į įvykį adresu (duomenys neskelbtini), t. y. kurioje fiksuotas atsakovo ir jo sugyventinės girtavimas jiems būnant su vaikais. Teismas šių svarbių duomenų neišreikalavo, nutartimi apie šio ieškovės prašymo tenkinimą ar netenkinimą apskritai nieko nepasisakė, o padarė išvadą, kad ieškovė neįrodė prašyme išdėstytų aplinkybių dėl atsakovo piktnaudžiavimo alkoholiu. Ieškovė pakartotinai prašo nurodytus duomenis išreikalauti arba išduoti teismo liudijimą šių duomenų gavimui.
7.5. Teismas reikalavo, kad ieškovė G. L. neabejotinai pagrįstų jos prašymo pagrindą sudarančius argumentus. Teismas nepagrįstai taikė ypač aukštą, baudžiamajame procese taikomą įrodinėjimo standartą, ir todėl ieškovės nurodytas aplinkybes vertino kaip neįrodytas. Teismas turėjo vadovautis tikėtinumo taisykle.
7.6. Teismas nevertino ieškovės G. L. į bylą pateiktų įrodymų, pagrindžiančių, kad atsakovas, būdamas girtas, elgiasi neadekvačiai ir objektyviai negali pasirūpinti vaikais, formuoja alkoholio vartojimo įgūdžius ir netiesiogiai skatina vartoti alkoholį, sudarydamas regimybę, kad gausus alkoholio vartojimas yra toleruotinas; vaikas netgi verčiamas padavinėti alkoholį atsakovui; dėl alkoholio vartojimo atsakovas netgi priverstas keisti planus, negali atvažiuoti pasiimti vaiko ar nuvežti į sutartą vietą; atsakovas vaikų akivaizdoje elgiasi amoraliai, jo socialinė aplinka yra žalinga (vaikai pasakojo, kad atsakovas dažnai keičia savo sugyventines, o joms gyvenant kartu su atsakovu, nesidrovi demonstruoti amoralų elgesį). Tai įrodo ir pačio atsakovo siųsta SMS. Atsakovas neatsižvelgia į vaiko sveikatos (fizinę ir emocinę) būklę, ignoruoja gydytojų rekomendacijas, vertindamas, kad jis yra labiau kompetentingas; atsainiai žiūri į vaikų pilnaverčio laisvalaikio užtikrinimą, saugumo reikalavimų laikymąsi ir t.t. Pavyzdžiui, atsakovas leidžia važinėti sūnui keturračiu be jokių apsaugų, vaikams būnant pas jį nesirūpina jų užimtumu (būna atvejų, kai atsakovas linksminasi su svečiais, o vaikams dėmesio neskiria).
7.7. Ieškovė prašymu dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo iš esmės prašė nustatyti atsakovo ir sūnaus bendravimo tvarką be nakvynių. Tokiu būdu būtų išsaugotas vaiko ir tėvo bendravimas ir būtų sumažintos pastaruoju metu atsiradusios grėsmės vaikui (bus mažesnė tikimybė, kad vaikas stebės vakarojantį (vartojant alkoholį) tėvą, atsakovui nekils problemų ryte parvežti vaiką (dėl neišsiblaivymo po vakarykščio gėrimo), vaikas neturės stebėti besikeičiančių tėvo sugyventinių, galės išsimiegoti savo lovoje ir t.t.).
Atsiliepimas
8. Atsiliepimu į ieškovės atskirąjį skundą atsakovas M. L. prašo ieškovės G. L. atskirąjį skundą atmesti, palikti nepakeistą Kauno apylinkės teismo 2020 m. gruodžio 22 d. nutartį, priteisti iš ieškovės bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepime nurodomi sekantys argumentai:
8.1. Teismas išsamiai išnagrinėjo ieškovės prašymą ir pasisakė dėl kiekvieno jos argumento ir juos motyvuotai atmetė.
Žemesnės instancijos teismas
8.2. Teismas vertino ir rėmėsi Tarnybos pateikta išvada, tačiau, pagrįstai sprendė „(...) Kad byloje nėra pakankamai duomenų, kurie neabejotinai pagrįstų ieškovės prašymo pagrindu sudarančius argumentus dėl atsakovo gyvenimo būdo ir elgesio esmingo pasikeitimo tokiu būdu ir laipsniu, jog šalių sūnaus ir atsakovo bendravimas teismo sprendimu nustatyta tvarka keltų grėsmę vaiko interesams ar juos esmingai pažeistų ir dėl to yra būtina iki ieškinio pateikimo ją keisti esmingai apribojant vaiko interesų bendrauti ir matytis su abiem tėvais“.
8.3. 2020 m. gruodžio 9 d. Vaiko situacijos vertinimo anketoje nėra nurodyta, jog būtent atsakovo bendravimo su sūnumi metu būtina dalyvauti specialistui - psichologui, atvirkščiai, pasisakoma apie abu vaiko tėvus, kad yra poreikis juos abu konsultuoti pozityvios tėvystės klausimais, teikti jiems abiem psichologinę pagalbą. Taigi nurodoma, kad pagalba bus teikiama abiem vaiko tėvams, o ne tik atsakovui.
8.4. Byloje nėra jokių duomenų, kad atsakovo elgesys prieštarautų nepilnamečio vaiko interesams. Priešingai, atsakovas geba pasirūpinti ne tik šalių bendru sūnumi, bet ir ieškovės dukra iš pirmosios santuokos, tą darė ne vienerius metus ir tam turi visus įgūdžius. Šiuo atveju nėra nustatyta jokių vaiko teisių pažeidimų atsakovo atžvilgiu, nei viename vaiko teisių specialistų dokumente nenurodyta, kad atsakovas kelia grėsmę vaikui, smurtauja prieš jį ar kitokiu būdu jį žaloja. Atsakovo tėvystės teisės neapribotos, jis dėl vaiko teisių pažeidimų nebaustas nei administracine, nei baudžiamosios teisės tvarka. Teismas pagrįstai sprendė, kad vien šalių tarpusavio konfliktiški santykiai, apsižodžiavimai SMS žinutėmis, kerštas vienas kitam (atsakovui pateikus skundą Vaiko teisių specialistams dėl ieškovės trukdymo bendrauti su sūnumi ir nesilaikymo nustatytos bendravimo tvarkos, po kelių dienų ieškovė iškvietė policiją ir Vaiko teisių specialistus į atsakovo namus), nepagrindžia neva atsakovo keliamos grėsmės vaikui. Būtent 2020 m. gruodžio 9 d. Vaiko situacijos vertinimo anketoje Nr. 2VSV- nurodyta, kad dėl tėvų tarpusavio konfliktiškų santykių dėl ko daroma neigiama įtaka ir vaikui, jam taip pat reikia teikti psichologinę pagalbą, bet ne dėl to, kad neva atsakovas kelia grėsmę vaikui.
8.5. Teismas pasisakė, kad atsakovas galėtų kelti grėsmę vaikui, jei atsakovas pastoviai piktnaudžiautų alkoholiu. Tuo tarpu iš vieną kartą įvykusio įvykio, kuomet policijos pareigūnai bei vaiko teisių specialistai rado atsakovą penktadienio vakarą išgėrusį alaus, nepatvirtina atsakovo pastovaus ir nuolatinio piktnaudžiavimo alkoholiu. Be to, teismas teisingai atsižvelgė į aplinkybes, kad atsakovas yra sporto treneris, treniruoja vaikus, taigi nuolatos turi palaikyti gera fizinę formą, kas būtų nesuderinama su nuolatiniu alkoholio vartojimu. Atsakovas puikiai išmano vaikų psichologiją, turi pedagoginį išsilavinimą, todėl jis turi visas reikiamas savybes pasirūpinti vaiku, yra atsakingas ir mylintis tėvas, niekada nenaudoja fizinio smurto vaikų atžvilgiu, rodo teigiamą pavyzdį sūnui, nes puikiai supranta apie galimą padaryti žalą bręstančiam vaikui. Teismas pagrįstai atsisakė tenkinti ieškovės prašymą išreikalauti duomenis - įvykio filmuotą medžiagą, nes šis prašymas yra akivaizdžiai perteklinis ir neproporcingas. Vieno vakaro filmuota medžiaga tikrai nepatvirtins neva atsakovo pastoviai vartojamo alkoholio, atsakovas neneigia aplinkybės, jog penktadienio vakarienės metu išgėrė alaus. Įvykio metu atsakovas nebuvo stipriai apsvaigęs, puikiai orientavosi aplinkoje, o vakarienės metu išgerta skardinė alaus tikrai negali daryti neigiamos įtakos neva nebegalėjimui tinkamai pasirūpinti sūnumi. Todėl papildomai išreikalauti medžiagą iš Bendrojo pagalbos centro pagal 2020 m. gruodžio 5 d. policijos iškvietimą nėra tikslinga.
8.6. Byloje nėra jokių objektyvių rašytinių įrodymų, pagrindžiančių, kad atsakovas negeba pasirūpinti vaiku, atsakovas nebaustas nei administracine, nei baudžiamosios teisės tvarka dėl veikimo priešingai vaiko interesams.
8.7. Tarnybos specialistams sūnus patvirtino, kad su tėvu sutaria gerai, o ne kaip nurodo ieškovė neva vaikas skundžiasi tėvo amoraliu elgesiu. Ieškovės nurodytos aplinkybės apie atsakovo amoralų elgesį nėra įrodytos.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
9. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties apskųstos dalies teisėtumą ir pagrįstumą ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų nagrinėjamoje byloje apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnis). Todėl toliau spręstinas klausimas dėl skundžiamos nutarties materialinių aspektų (turinio) teisėtumo / neteisėtumo.
10. Byloje kilęs ginčas dėl pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria atsisakyta taikyti laikinąsias apsaugos priemones - nustatyti laikiną atsakovo bendravimo su vaiku tvarką iki ieškinio pareiškimo, teisėtumo ir pagrįstumo.
11. Pažymėtina, kad šeimos bylose bei apskritai šeimos teisiniuose santykiuose vienas svarbiausių principų yra prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principas. Laikinosiomis apsaugos priemonėmis šeimos bylose be kitų tikslų yra siekiama užtikrinti, kad iki teismo sprendimo priėmimo nebūtų pažeidžiami nepilnamečių vaikų asmeniniai neturtiniai interesai. Viena iš teismo taikomų laikinųjų apsaugos priemonių šeimos bylose yra laikinos bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarkos nustatymas. Jis yra būtinas, siekiant išvengti konfliktinių situacijų bei siekiant apsaugoti vaiko interesą bendrauti ir matytis su abiem tėvais. Šia laikinąja apsaugos priemone taip pat užtikrinamas tėvų santykių su vaikais stabilumas, jeigu vaiko tėvai gyvena skyrium.
12. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.165 straipsnis numato tėvų asmeninių teisių ir pareigų turinį, tai yra abu tėvai turi teisę ir pareigą auklėti savo vaikus, jie atsakingi už savo vaikų auklėjimą ir vystymąsi, privalo rūpintis savo vaikų sveikata, jų dvasiniu ir moraliniu ugdymu. Šio straipsnio nuostatos taip pat numato, kad visus klausimus, susijusius su vaikų auklėjimu, sprendžia abu tėvai tarpusavio susitarimu, tačiau, jeigu tėvai nesusitaria, ginčijamus klausimus sprendžia teismas. Tėvų teisė ir pareiga bendrauti su vaiku ir dalyvauti jo auklėjime išlieka ir skyrium gyvenantiems tėvams, nes tėvo ir motinos pareigos savo vaikams yra lygios (CK 3.156 straipsnio, 3.170 straipsnio 1 dalis). Tėvas ar motina, pas kurį gyvena vaikas, neturi teisės kliudyti antrajam iš tėvų bendrauti su vaiku ir dalyvauti jį auklėjant (CK 3.170 straipsnio 3 dalis). Taigi laikinos bendravimo su vaikais tvarkos nustatymas yra skirtas apsaugoti vaikų bei jų tėvų teisėtus interesus vaikui bendrauti su abiem tėvais. Vaiko, kaip visavertės asmenybės, raidai reikalinga abiejų tėvų parama ir rūpestis, žinojimas, kad jis abiem tėvams yra vienodai svarbus, kad abu tėvai jam yra vienodai prieinami ir lankstūs, t. y. esantys šalia vaiko tada, kada jam labiausiai reikia. Būtent dėl to teismas turi skatinti pačius tėvus susitarti dėl labiausiai vaiko poreikius atitinkančios bendravimo tvarkos, jei tai nepavyksta, nustatyti tokią bendravimo tvarką, kuri geriausiai užtikrintų vaiko interesus ir būtų realiai vykdoma (pvz., žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014-04-11 nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-202/2014).
13. Nustatyta, kad ieškovė G. L. ir atsakovas M. L. yra nepilnamečio K. L., gimusio (duomenys neskelbtini), tėvai. 2017 m. vasario 6 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2YT-3769-800/2017 nutraukta šalių santuoka, nepilnamečio vaiko gyvenamoji vieta nustatyta su ieškove, nustatyta atsakovo ir nepilnamečio vaiko bendravimo tvarka. Pagal šalių susitarimą M. L. su savo nepilnamečiu sūnum K. L. įsipareigoja bendrauti kiekvieno mėnesio I ir III savaitgalį, pasiimdamas sūnų iš jo gyvenamosios vietos penktadienį 20 val., ir grąžindamas į namus sekmadienį 20 val. Kiekvienos savaitės trečiadienį tėvas įsipareigoja su sūnumi bendrauti jį pasiimant iš ugdymo įstaigos trečiadienį 17 val. ir pristatant sūnų kitą dieną į ugdymo įstaigą ne vėliau kaip iki 9 val. bei kiekvienos savaitės penktadienį M. L. su savo sūnumi bendrauja ir kiekvieną penktadienį pasiimdamas vaiką iš jo namų 20 val. ir grąžindamas į namus kitą dieną iki 12 val. Pareiškėjas M. L. kiekvienais metais savo kasmetinių atostogų metu su savo nepilnamečiu sūnum K. L. praleidžia 14 kalendorinių dienų, du kartus po 7 dienas nepertraukiamai, paimant nepilnametį sūnų K. L. iš jo gyvenamosios vietos pirmąją suplanuotų atostogų dieną 10 val. ir grąžinant sūnų į jo gyvenamąją vietą paskutinę atostogų dieną ne vėliau kaip 18 val. Apie planuojamą atostogų laikotarpį nepilnamečio sūnaus tėvas M. L. informuoja vaiko motiną prieš 10 kalendorinių dienų iki planuojamų atostogų pradžios. Vaiko atostogų metu, pas tėvą, šis įsipareigoja užtikrinti bendravimą su vaiko motina telefoniniu ryšiu. K. L. pareiškėjo M. L. gimtadienio dieną ir Tėvo dieną praleidžia kartu su pareiškėju M. L., pasiimant sūnų iš jo gyvenamosios vietos švenčių dienomis 17 val. ir grąžinant sūnų į jo gyvenamąją vietą kitos dienos 9 val., nežiūrint nustatyto bendravimo grafiko. Apie vaiko pasiėmimą tėvas įsipareigoja informuoti motiną SMS žinute ne vėliau nei prieš 24 val.
14. Ieškovė kreipėsi į teismas su prašymu dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo iki ieškinio pateikimo, prašydama nustatyti laikiną atsakovo bendravimo tvarką su nepilnamečiu. Ieškovė ketina su ieškiniu kreiptis į teismą dėl bendravimo tvarkos, nustatytos 2017 m. vasario 6 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2YT-3769-800/2017, pakeitimo. Prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo ieškovė grindė argumentais, jog atsakovas elgiasi amoraliai, piktnaudžiauja alkoholiu.
15. Pirmosios instancijos teismas skundžiama 2020 m. gruodžio 22 d. nutartimi ieškovės prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atmetė, padaręs išvadą, kad ieškovė neįrodė prašyme išdėstytų aplinkybių apie tai, kad atsakovas pastoviai piktnaudžiauja alkoholiu, sistemingai veikia prieš vaiko interesus, nesirūpina vaiko saugumu, sąmoningai leidžia kilti grėsmei jo sveikatai ar gyvybei, naudojo prieš vaiką fizinį ar psichologinį smurtą.
16. Atskirasis skundas grindžiama iš esmės šiais argumentais: 1) teismas nebuvo aktyvus ir neišreikalavo įrodymų; 2) teismas netinkamai įvertino rašytinius įrodymus: Tarnybos išvadą ir Vaiko situacijos vertinimo anketą; 3) teismas netinkamai įvertino įrodymus, pagrindžiančius atsakovo piktnaudžiavimą alkoholiu, atsakovo amoralų elgesį.
17. Pažymėtina, kad maksimalaus dalyvavimo auklėjant vaiką principas (CK 3.175 straipsnio 2 dalis) nustatant bendravimo tvarką reiškia, kad tėvui (motinai), negyvenančiam kartu su vaiku, neturi būti daromi apribojimai bendrauti su vaiku (dėl vietos, būdo, sąlygų ir pan.), jeigu tai nereikalinga vaiko interesams apsaugoti.
18. Ieškovė prašymu dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo siekia apriboti atsakovo ir sūnaus maksimalią bendravimo tvarką, kadangi prašo nustatyti atsakovo su sūnumi bendravimą I ir III savaitgalį tik vieną dieną – šeštadienį ir be nakvynių.
19. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs bylos duomenis, atskirojo skundo argumentus, sprendžia, kad nėra tikslinga atsakovui apriboti bendravimą su vaiku savaitgaliais pagal ieškovės pateiktą prašymą.
20. Byloje pateikta 2020 m. gruodžio 21 d. Valstybinės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Kauno miesto vaiko teisių apsaugos skyriaus (toliau – ir Tarnyba) išvada Nr. 2SD-6279, iš kurios matyti, kad Tarnybai yra žinoma apie 2020 m. gruodžio 5 d. įvykį – ieškovės pranešimą policijai, kad atsakovas yra galimai neblaivus ir neužtikrina sūnaus priežiūros. Atsakovo M. L. gyvenamojoje vietoje apsilankė policijos pareigūnai ir Tarnybos specialistai. Nustatyta, kad M. L. galimai buvo neblaivus, nuo jo sklido alkoholio kvapas, kambaryje ant stalo stovėjo alkoholio butelis. Atsakovas atsisakė nustatyti jo blaivumą. Šalių ir nepilnamečio paaiškinimai užfiksuoti Tarnybos 2020 m. gruodžio 9 d. Informacijoje apie gautą pranešimą apie galimą vaiko teisių pažeidimą Nr. 2IGP-2360. 2020 m. gruodžio 9 d. Vaiko situacijos vertinimo anketoje Nr. 2VSV- (toliau – anketa) nurodoma, kad vaiko apsaugos poreikis nenustatytas, nustatyta būtinybė vertinti pagalbos vaikui ir šeimai poreikį, reikalinga neatidėliotina pagalba (vaikui – teikti psichologinę pagalbą, užtikrinti saugią ir palankią augti aplinką; vaiko tėvams – teikti psichosocialinę pagalbą, konsultuoti pozityvios tėvystės klausimais, tėvams organizuoti meditacijos užsiėmimus).
21. Byloje pateikti duomenys patvirtina, kad šalys nesutaria dėl atsakovo ir sūnaus bendravimo tvarkos ir dalyvavimo vaiko auklėjime, galimai sūnų įtraukia į savo konfliktinius santykius. 2020 m. gruodžio 5 d. ieškovė pateikė pranešimą policijai apie galimą vaiko teisių pažeidimą, policija ir Tarnybos atstovas buvo atvykę į atsakovo gyvenamąją vietą, kurioje buvo ir šalių vaikas. Dėl įvykio nustatyta būtinybė vertinti pagalbos vaikui ir šeimai poreikį. Ieškovės pateikti duomenys susiję su vieninteliu įvykiu, įvykusiu 2020 m. gruodžio 5 d., kitų duomenų, pagrindžiančių ieškovės prašyme nurodytas aplinkybes apie atsakovo piktnaudžiavimą alkoholiu nėra (kad atsakovas gydosi nuo priklausomybės alkoholiui, kad baustas administracine tvarka už pažeidimus esant neblaiviam). Sutiktina su pirmosios instancijos teismo išvada, jog byloje nėra pateikta duomenų, jog atsakovas sistemingai veikia prieš vaiko interesus, nesirūpina vaiko saugumu, sąmoningai leidžia kilti grėsmei jo sveikatai ar gyvybei, naudoja prieš vaiką fizinį ar psichologinį smurtą. Tokių duomenų nepateikė ir Tarnyba.
22. Atskirajame skunde nurodoma, kad ieškovė prašė teismo išreikalauti svarbų įrodymą - medžiagą iš Bendrojo pagalbos centro pagal 2020 m. gruodžio 5 d. policijos iškvietimą į įvykį adresu (duomenys neskelbtini), t. y. kurioje fiksuotas atsakovo ir jo sugyventinės girtavimas jiems būnant su vaikais. Teismas šių svarbių duomenų neišreikalavo, nutartimi apie šio ieškovės prašymo tenkinimą ar netenkinimą apskritai nieko nepasisakė, o padarė išvadą, kad ieškovė neįrodė prašyme išdėstytų aplinkybių dėl atsakovo piktnaudžiavimo alkoholiu. Ieškovė pakartotinai prašo nurodytus duomenis išreikalauti arba išduoti teismo liudijimą šių duomenų gavimui.
23. Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad nėra pagrindo tenkinti ieškovės prašymo dėl medžiagos iš Bendrojo pagalbos centro išreikalavimo. Ši medžiaga, kaip nurodė ieškovė, yra susijusi su policijos iškvietimu 2020 m. gruodžio 5 d. Šio įvykio esminės aplinkybės nurodytos Tarnybos išvadoje, anketoje. Aplinkybės, jog atsakovas 2020 m. gruodžio 5 d. įvykio metu galimai buvo neblaivus neneigia ir pats atsakovas.
24. Apeliantė nurodo, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino įrodymus, pagrindžiančius atsakovo piktnaudžiavimą alkoholiu, atsakovo amoralų elgesį.
25. CPK 177 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad įrodymai civilinėje byloje yra bet kokie faktiniai duomenys, kuriais remdamasis teismas įstatymų nustatyta tvarka konstatuoja, kad yra aplinkybių, pagrindžiančių šalių reikalavimus ir atsikirtimus, ir kitokių aplinkybių, turinčių reikšmės bylai teisingai išspręsti, arba kad jų nėra. Pagal CPK 177 straipsnio 2 dalį tie duomenys gali būti nustatomi šalių ir trečiųjų asmenų (tiesiogiai ar per atstovus) paaiškinimais, liudytojų parodymais, rašytiniais įrodymais, ekspertų išvadomis ir kitomis įrodinėjimo priemonėmis. CPK 180 straipsnyje nurodyta, kad teismas priima nagrinėti tik tuos įrodymus, kurie patvirtina arba paneigia turinčias reikšmės bylai aplinkybes.
26. Įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą reglamentuojančių civilinio proceso teisės normų aiškinimo ir taikymo praktika suformuota ir išplėtota daugelyje kasacinio teismo nutarčių. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiškia, jog bet kokios informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. sausio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-87-969/2017, 47 punktas). Teismas turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę, bet ir įrodymų visetą, ir tik iš įrodymų visumos daryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. gegužės 11 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-229-916/2017 23 punktą). Nė vienas įrodymas teismui neturi iš anksto nustatytos galios ir turi būti vertinamas kartu su kitais įrodymais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gegužės 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-253/2010). Įrodymai konkrečioje civilinėje byloje yra ne bet kokia informacija, o tik informacija apie aplinkybes, kurios yra įrodinėjimo dalykas (CPK 180 straipsnis). Pastarasis reikalavimas yra vadinamas įrodymų sąsajumo taisykle. Įrodymų sąsajumas reiškia įrodymų turinio loginį ryšį su konkrečios bylos įrodinėjimo dalyku, t. y. informacija (faktiniai duomenys), sudaranti įrodymų turinį, turi patvirtinti arba paneigti aplinkybes, kurios yra reikšmingos konkrečioje civilinėje byloje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. vasario 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-81/2005).
27. Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties motyvuojamąją dalį, byloje surinktų įrodymų visumą ir pirmosios instancijos teismo padarytas išvadas, kaip nepagrįstus vertina atskirojo skundo argumentus, dėl netinkamo faktinių bylos aplinkybių ir byloje pateiktų įrodymų vertinimo.
28. Atsižvelgdamas į nurodytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai aiškino ir taikė procesines teisės normas, reglamentuojančias laikinųjų apsaugos priemonių taikymą, todėl skundžiama Kauno apylinkės teismo 2020 m. gruodžio 22 d. nutartis paliekama nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Kauno apygardos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Kauno apylinkės teismo 2020 m. gruodžio 22 d. nutartį palikti nepakeistą.
Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.