- Teismas
- Panevėžio apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2020-12-30
- Bylos Nr.
- e2-11357-1005/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 2-26-3-00734-2020-1
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Raimundas Rakauskas
- Ieškovas
- uždarosios akcinės bendrovės „Legal Balance“
- Atsakovas
- D. Ž.
Panevėžio apylinkės teismo Kupiškio rūmų teisėjas Raimundas Rakauskas rašytinio proceso tvarka, išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Legal Balance“ (toliau – Ieškovė) ieškinį atsakovei D. Ž. (toliau - Atsakovė) dėl skolos priteisimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
ieškovė kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama priteisti iš atsakovės 207,32 Eur negrąžinto kredito; 31,88 Eur mokėjimo (pelno) palūkanų, paskaičiuotų iki sutarties nutraukimo dienos (2020 m. liepos 1 d.); 11,55 Eur administravimo mokesčio, paskaičiuoto iki sutarties nutraukimo dienos (2020 m. liepos 1 d.); 34,56 Eur negautų pajamų (nuostolių), paskaičiuotų nuo sutarties nutraukimo dienos (2020 m. liepos 1 d.) iki kreipimosi į teismą dienos (2020 m. gruodžio 4 d.); 39 proc. negautų pajamų už negrąžintą vartojimo kredito sumą 207,32 Eur nuo kreipimosi į teismą dienos iki visiško kredito grąžinimo dienos, bet ne ilgiau nei iki sutarties termino pabaigos (2021 m. rugsėjo 27 d.); 39 proc. kompensuojamųjų palūkanų už negrąžintą vartojimo kredito sumą 207,32 Eur nuo sutarties termino pasibaigimo dienos (2021 m. rugsėjo 27 d.) iki visiško kredito grąžinimo dienos; 5 procentus dydžio procesinių metinių palūkanų nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir patirtas bylinėjimosi išlaidas. Ieškovė taip pat prašė teismo priimti sprendimą už akių, jeigu atsakovė nepateiks atsiliepimo į ieškinį.
Atsiliepimas
Atsakovė pranešimu buvo įpareigota per 15 dienų nuo teismo pranešimo įteikimo dienos pateikti atsiliepimą į ieškinį. Pranešimas dėl atsiliepimo pateikimo atsakovei įteiktas tinkamai pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 123 straipsnį. Atsiliepimas į ieškinį nurodytu terminu, ir per protingą terminą šiam pasibaigus, nepateiktas, prašymas pratęsti nustatytą terminą negautas. Darytina išvada, kad tokiu būdu Atsakovė išreiškė poziciją dėl nagrinėjamos bylos. CPK nuostatos numato galimybę teismui remiantis byloje esančiais įrodymais priimti sprendimą už akių Ieškovės prašymu, jeigu Atsakovė be pateisinamos priežasties per teismo nustatytą terminą nepateikė atsiliepimo į ieškinį (CPK 142 straipsnio 4 dalis).
Atlikus formalų procesinį dokumentą pateikusios šalies civilinėje byloje pateiktų ir nurodytų įrodymų vertinimą (netiriant įrodymų turinio ir vertinant tik teisinį, bet ne faktinį jų pagrįstumą), teismas įsitikino, kad pasitvirtinus šių įrodymų turiniui, būtų pagrindas ieškinį tenkinti (CPK 285 straipsnio 2 dalis).
Motyvuojamoji dalis
Ieškinys tenkintinas iš dalies. Priimtinas sprendimas už akių.
Iš byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, kad tarp pradinės kreditorės UAB „BnP Finance“ ir Atsakovės 2018 m. rugsėjo 27 d. buvo sudaryta Vartojimo kredito sutartis Nr. BOB-dyf6yy82 (toliau – Sutartis), kurios pagrindu pradinė kreditorė suteikė atsakovei suteikė 300 Eur kreditą 36 mėnesių laikotarpiui, o atsakovė įsipareigojo grąžinti suteiktą vartojimo kreditą ir sumokėti bendrą kredito vartojimo kainą: 213,36 Eur mokėjimo (pelno) palūkanas (metinė palūkanų norma 39 proc.) ir 81,00 Eur administravimo mokestį. Vartojimo kreditas turėjo būti grąžintas iki 2021 m. rugsėjo 27 d. Ieškinyje nurodoma, kad Atsakovė nesilaikė mokėjimo grafiko, todėl pradinis kreditorė 2020 m. liepos 1 d. vienašališkai nutraukė sutartį vadovaudamasis sutarties 8.4 punktu bei Vartojimo kredito įstatymo 19 straipsniu.
Žemesnės instancijos teismas
2020 m. kovo 3 d. pradinė kreditorė UAB „BnP Finance“ Reikalavimo perleidimo sutartimi Nr. RP2020-03/01 perleido reikalavimo teisę į Atsakovės vardu susidariusį įsiskolinimą Ieškovei. Faktiškai reikalavimo teisės Ieškovei buvo perduotos 2020 m. liepos 9 d. bylų perdavimo – priėmimo aktu Nr. 6. Reikalavimo perleidimas (cesija) yra vienas iš asmenų pasikeitimo prievolėje būdų, kurio esmė ta, kad pradinis kreditorius (cedentas) perduoda kitam asmeniui (cesionarijui) turimą galiojantį reikalavimą sutarties arba įstatymo pagrindu. Perleidus reikalavimą pasikeičia kreditorius prievolėje, o pati prievolė išlieka nepakitusi (kasacinė nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-469/2010). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2011 m. kovo 14 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 3K-3-105/2011 išaiškino, kad tuo atveju, jei skolininkas nėra įvykdęs reikalavimo pradiniam kreditoriui, cesijos būdu įgytas reikalavimas kartu su reikalavimo perleidimo sutartimi pareikštas teismo tvarka laikytinas tinkamu skolininko informavimu apie reikalavimo teisės perleidimą ir atitinka Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.109 straipsnio 7 dalies nuostatas. Pranešimą apie reikalavimo teisių perleidimą Ieškovė išsiuntė Atsakovei 2020 m. liepos 9 d. Taigi Atsakovė yra informuota apie tai, kad pradinė kreditorė UAB „BnP Finance“ perleido savo reikalavimo teises Ieškovei, o Ieškovė laikytina turinčia teisę reikalauti iš Atsakovės įvykdyti pagal Sutartį neįvykdytas prievoles (CK 6.101 straipsnio 1 dalis, 6.109 straipsnio 1 dalis).
Sutarties pagrindu tarp šalių susiklostė prievoliniai vartojimo kredito teisiniai santykiai CK 6.1–6.4 straipsniai. Vartojimo kredito sutartimi kredito davėjas suteikia arba įsipareigoja suteikti kredito gavėjui vartojimo kreditą atidėto mokėjimo, paskolos forma arba kitokiu panašiu finansiniu būdu, išskyrus sutartis dėl nuolatinio tos pačios rūšies paslaugų teikimo ar tos pačios rūšies prekių tiekimo, kai kredito gavėjas už teikiamas paslaugas ar tiekiamas prekes moka dalimis jų teikimo ar tiekimo metu (CK 6.886 straipsnio 1 dalis). CK 6.870 straipsnio 1 dalis numato, kad paskolos sutartimi viena šalis (paskolos davėjas) perduoda kitos šalies (paskolos gavėjo) nuosavybėn pinigus arba rūšies požymiais apibūdintus suvartojamuosius daiktus, o paskolos gavėjas įsipareigoja grąžinti paskolos davėjui tokią pat pinigų sumą (paskolos sumą) arba tokį pat kiekį tokios pat rūšies ir kokybės kitų daiktų bei mokėti palūkanas, jeigu sutartis nenumato ko kita. CK 6.38 straipsnis numato, jog prievolės turi būti vykdomos sąžiningai, tinkamai bei nustatytais terminais pagal įstatymų arba sutarties nurodymus, o kai tokių nurodymų nėra, - vadovaujantis protingumo kriterijais. Sutarties neįvykdymu laikomos bet kokios iš sutarties atsiradusios prievolės neįvykdymas, įskaitant netinkamą įvykdymą ir įvykdymo termino praleidimą (CK 6.205 straipsnio).
Byloje nėra įrodymų, kad Atsakovė būtų visiškai atsiskaičiusi su Ieškove (CPK 178, 185 straipsniai), todėl Ieškovei iš Atsakovės priteistina 207,32 Eur negrąžinto kredito dalis bei 31,88 Eur mokėjimo (pelno) palūkanos, priskaičiuotos iki vartojimo kredito sutarties nutraukimo dienos, t.y. iki 2020 m. liepos 1 d.
Ieškovė taip pat prašo teismo priteisti iš atsakovės 11,55 Eur administravimo mokesčio iki vartojimo kredito sutarties nutraukimo dienos, t. y. iki 2020 m. liepos 1 d. Vartojimo kredito sutartimi šalys susitarė dėl sutarties administravimo mokesčio. Sutarties bendrųjų sąlygų 1.18 punkte yra nurodyta, kad sutarties administravimo mokestis – mėnesinis kliento bendrovei mokamas mokestis už sutarties priežiūrą, įmokų surinkimą bei paskirstymą. Sutarties administravimo mokestis įskaičiuojamas į mėnesinę įmoką. Sutarties administravimo mokestis yra skaičiuojamas nuo vartojimo kredito išmokėjimo vartojimo kredito gavėjui dienos iki dienos, kada visas vartojimo kreditas yra faktiškai grąžinamas vartojimo kredito davėjui. Sutarties administravimo mokestis yra apskaičiuojamas nuo suteiktos vartojimo kredito sumos ir nurodomas sutarties specialiosiose sąlygose. Nagrinėjamu atveju paskolos sutarties specialiosiose sąlygose yra mokėjimo grafikas, kuriame kiekvieną mėnesį į mokėtiną sumą yra įtrauktas 2,25 Eur dydžio sutarties administravimo mokestis. Per 36 mėnesių vartojimo kredito grąžinimo laikotarpį Atsakovė ieškovei iš viso turėtų sumokėti 81 Eur sutarties administravimo mokesčio. Teismas atsižvelgdamas į šalių sulygto administravimo mokesčio paskirtį, daro išvadą, kad Ieškovė įgijo teisę iki sutarties nutraukimo, t. y. iki 2020 m. liepos 1 d. skaičiuoti administravimo mokestį. Todėl Ieškovės reikalavimas tenkintinas, Ieškovei iš atsakovės priteistinas 11,55 Eur administravimo mokestis.
Žemesnės instancijos teismas
Pažymėtina, kad Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. gegužės 25 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e3K-7-75-823/2020 pakeista esama praktika mokėjimo (pelno) palūkanų skaičiavimo po sutarties nutraukimo. Nutraukus paskolos (kredito) sutartį prieš terminą, pasibaigia pagrindinių prievolių pagal sutartį vykdymas natūra, todėl mokėjimo (pelno) palūkanos skolininkui pagal šią sutartį nebegali būti skaičiuojamos; paskolos (kredito) sutartį nutraukus prieš terminą kreditorius įgyja teisę reikalauti taikyti skolininkui civilinę atsakomybę: reikalauti sutartyje ar įstatyme nustatyto dydžio kompensuojamųjų palūkanų iki visiško paskolos sumos grąžinimo, taip pat reikalauti dėl pagal nutrauktą paskolos (kredito) sutartį negautų mokėjimo (pelno) palūkanų, kaip kreditoriaus negautų pajamų, atlyginimo; pagal bendrąsias civilinės atsakomybės taisykles, reikalaujant kompensuojamųjų palūkanų (netesybų) ir negautų pajamų (nuostolių) kreditoriui gali būti priteisiama didesnė iš reikalaujamų sumų.
Tinkamo atlygintinės paskolos sutarties vykdymo atveju paskolos davėjas gali pagrįstai tikėtis atgauti paskolintą pinigų sumą ir gauti atitinkamą užmokestį – mokėjimo (pelno) palūkanas, kurios turi būti sumokėtos paskolos gavėjo per sutarties galiojimo laikotarpį. Skolininkui nevykdant savo sutartinių prievolių ir dėl šios priežasties paskolos sutartį nutraukus prieš terminą, sutartine teise ginamas lūkesčių interesas apima kreditoriaus negautas pajamas, t. y. tik tas mokėjimo (pelno) palūkanas, kurias paskolos davėjas pagrįstai galėjo tikėtis gauti, jei sutartis būtų įvykdyta tinkamai. Nagrinėjamu atveju, Ieškovė iš Atsakovės prašo priteisti 34,56 Eur negautų pajamų (nuostolių), paskaičiuotų nuo sutarties nutraukimo dienos 2020 m. liepos 1 d. iki kreipimosi į teismą dienos 2020 m. gruodžio 4 d. (apskaičiuotas taikant 39 proc. sutartyje nurodytą mokėjimo palūkanų normą) ir 39 proc. negautų pajamų už negrąžintą vartojimo kredito sumą 207,32 Eur nuo kreipimosi į teismą dienos iki visiško kredito grąžinimo dienos, bet ne ilgiau nei iki sutarties termino pabaigos 2021 m. rugsėjo 27 d. (Sutarties termino pasibaigimo dienos), todėl Ieškovės prašymas priteisti negautas pajamas (nuostolius) tenkintinas.
Ieškovė taip pat prašo priteisti iš Atsakovės 39 proc. kompensuojamųjų palūkanų už negrąžintą vartojimo kredito sumą 207,32 Eur nuo sutarties termino pasibaigimo dienos (2021 m. rugsėjo 27 d.) iki visiško kredito grąžinimo dienos.
CK 6.874 straipsnio 1 dalyje numatyta, jog tais atvejais, kai paskolos gavėjas laiku negrąžina paskolos sumos, jis privalo mokėti paskolos davėjui CK 6.210 straipsnyje nustatytas palūkanas nuo tos dienos, kada paskolos suma turėjo būti grąžinta, iki jos grąžinimo dienos. Remiantis CK 6.210 straipsnio 1 dalimi, terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidęs skolininkas privalo mokėti 5,00 procentų dydžio metines palūkanas už sumą, kurią sumokėti praleistas terminas, jeigu įstatymai ar sutartis nenustato kitokio palūkanų dydžio.
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo jurisprudencijoje pažymima, kad Lietuvos civilinėje teisėje išskiriamos dvejopo pobūdžio palūkanos: palūkanos, atliekančios mokėjimo (t. y. užmokesčio už pinigų skolinimąsi) funkciją (CK 6.37 straipsnio 1 dalis, 6.872 straipsnis), ir palūkanos, atliekančios kompensuojamąją (minimalių nuostolių negautų pajamų pavidalu atlyginimo) funkciją (CK 6.210, 6.261 straipsniai) (kasacinės nutartys civilinėse bylose Nr. 3K-3-161/2004, Nr. 3K-3-342/2007, Nr. 3K-3-357/2007).
Pelno palūkanos aiškinamos kaip atlyginimas, kurį skolininkas moka kreditoriui už naudojimąsi svetimais pinigais, nesvarbu, kokie to naudojimosi rezultatai (CK 6.213 straipsnio 1 dalis, 6.872 straipsnis). Kompensuojamosios palūkanos neatlieka mokėjimo už naudojimąsi pinigais funkcijos – jomis tik kompensuojami dėl prievolės neįvykdymo patirti nuostoliai. Dėl skirtingos aptariamų palūkanų paskirties kreditorius šių palūkanų gali reikalauti kartu. Tokiu atveju kreditorius įgyja teisę reikalauti mokėjimo palūkanų už naudojimąsi paskolintais pinigais, o kompensuojamųjų palūkanų – už prievolės įvykdymo termino praleidimą (kasacinė nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-29-248/2016).
Kredito sutarties bendrųjų sąlygų 6.1 punkte numatyta, kad vartojimo kredito gavėjui neįvykdžius prievolės laiku sumokėti mėnesinę įmoką, specialiosiose sąlygose numatytos palūkanos (t. y. 39 procentų dydžio metinės palūkanos) yra skaičiuojamos toliau nuo negrąžintos mėnesinės įmokos kredito dalies kaip atlyginimas už naudojimąsi vartojimo kredito suma iki visiško skolos sumokėjimo dienos; visiško skolos sumokėjimo diena laikoma bendrovės darbo diena, kuria? darbo valandomis laiku neapmokėta suma yra įskaitoma i? bendrovės banko sąskaitą.
Viena vertus, Ieškovė į bylą nepateikė jokių įrodymų, jog kredito sutarties sąlyga dėl kompensuojamųjų palūkanų dydžio su Atsakove buvo aptarta individualiai, kad jai tinkamai atskleista, jog pažeidus įmokų mokėjimo terminą, ji be 39 procentų dydžio mokėjimo (pelno) palūkanų, privalės mokėti ir 39 procentų dydžio kompensuojamąsias palūkanas (CPK 178 straipsnis). Kita vertus, Lietuvos Respublikos vartojimo kredito įstatymo (toliau – VKĮ) 11 straipsnio 8 dalis įtvirtina kelias reikšmingas taisykles. Pirmoji taisyklė nustato, kad pavėluoto įmokų mokėjimo atvejais vartojimo kredito gavėjui taikomos netesybos negali būti didesnės kaip 0,05 procento pradelstos sumokėti sumos už kiekvieną pradelstą dieną. Antroji taisyklė nustato kompensacinių priemonių skaičiavimo laikotarpį, t. y. kad šie mokėjimai negali būti skaičiuojami už ilgiau kaip 180 dienų. Trečioji taisyklė nustato, kad jokios kitos netesybos ir mokesčiai už vartojimo kredito sutartyje nustatytų finansinių įsipareigojimų nevykdymą vartojimo kredito gavėjui negali būti taikomi. Tai reiškia, kad maksimali netesybų suma už pavėluotą kredito ar jo dalies bei kitų sutartinių įmokų grąžinimą negali būti didesnė kaip 0,05 proc. nuo pradelstos sumokėti sumos per dieną, nepaisant to, kokia forma tie mokėjimai išreikšti. Ši taisyklė taikytina ir kompensacinėms palūkanoms, nes pastarosios atlieka analogišką funkciją kaip ir netesybos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. birželio 9 d. vartojimo kredito santykių teisinio reglamentavimo ypatumų ir jų taikymo bei aiškinimo teismų praktikoje apžvalga). Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje išaiškinta, kad tiek netesybų, tiek palūkanų, mokamų už prievolės vykdymo termino pažeidimą, prigimtis yra ta pati kompensacinė, ir jos teismų praktikoje pripažįstamos kreditoriaus minimaliais nuostoliais, kurių nereikia įrodinėti. Kadangi kompensacinių palūkanų paskirtis ir prigimtis iš esmės yra analogiška kaip ir netesybų, o VKĮ 11 straipsnio 8 dalis riboja visų galimų netesybų ir mokesčių už vartojimo kredito sutartyje nustatytų finansinių įsipareigojimų nevykdymą taikymą vartojimo kredito gavėjui, todėl VKĮ 11 straipsnio 8 dalyje minimos netesybos aiškintinos kaip apimančios ir kompensacines palūkanas, mokamas dėl vartojimo kredito gavėjo prievolių vykdymo terminų pažeidimo (kasacinė nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-7-4-611/2020).
Remiantis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išaiškinimais, yra pagrindas konstatuoti, jog kredito sutarties bendrųjų sąlygų 6.1 punkte numatytas atsakovės, kaip vartojimo kredito gavėjos, atsakomybės dydis, taikomas pagal sutarties specialiosiose sąlygose nurodytų 39 procentų dydžio metinę palūkanų normą, viršija VKĮ 11 straipsnio 8 dalyje įtvirtintą maksimalų dydį (18 procentų (0,05 proc. x 360 d.).
Pagal CK 6.228⁴ straipsnio 2 dalies 5 punktą preziumuojama nesąžininga sutarties sąlyga, kuria nustatoma neproporcingai didelė vartotojo civilinė atsakomybė už sutarties neįvykdymą ar netinkamą įvykdymą. Sprendžiant klausimą, ar netesybų dydis yra neproporcingai didelis, be kita ko, atsižvelgiama į įstatymuose nustatytą netesybų dydį (kasacinės nutartys civilinėse bylose Nr. e3K-3-289-1075/2018, Nr. 3K-3-374-687/2019 ir kt.).
Teismas konstatuoja, jog kredito sutarties bendrųjų sąlygų 6.1 punkte numatytai Atsakovės atsakomybei už sutartinių įsipareigojimų netinkamą vykdymą, atsižvelgiant į VKĮ 11 straipsnio 8 dalyje nustatytą netesybų dydį, esant neproporcingai didelei, yra pagrindas minėtą sutartinę nuostatą laikyti nesąžininga bei negaliojančia nuo sutarties sudarymo momento (CK 6.228⁴ straipsnio 8 dalis), o ieškinio reikalavimą priteisti 39 procentų dydžio kompensuojamųjų palūkanų atmesti.
CK 6.37 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad skolininkas privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. CK 6.210 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta nuostata, kad terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidęs skolininkas privalo mokėti 5 procentų dydžio metines palūkanas už sumą, kurią sumokėti praleistas terminas, jeigu įstatymai ar sutartis nenustato kitokio palūkanų dydžio. Kadangi Atsakovė pažeidė savo sutartinius įsipareigojimus, Ieškovei iš Atsakovės priteistinos 5 procento dydžio procesinės palūkanos už priteistą sumą (285,31 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme (2020 m. gruodžio 10 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.
Iš Atsakovės priteisiamos Ieškovės patirtos bylinėjimosi išlaidos: 15 Eur žyminis mokestis ir 121 Eur išlaidos už advokato teisinę pagalbą (CPK 93 straipsnio 1 dalis).
Atsižvelgiant į tai, kad šioje byloje procesinių dokumentų siuntimo išlaidos sudaro 1,79 Eur ir neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymu Nr. 1R-261/1K-355 (pakeisto 2020 m. sausio 13 d. įsakymu Nr. 1R-19/1K-2) nustatytos minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos (5 Eur) – procesinių dokumentų siuntimo išlaidos iš Atsakovės nepriteistinos (CPK 92 straipsnis, 96 straipsnio 6 dalis).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 93 straipsniu, 142 straipsnio 4 dalimi, 279 straipsnio 2 dalimi, 285-286 straipsniais,
nusprendžia:
Ieškinį tenkinti iš dalies.
Pripažinti nesąžininga ir negaliojančia ab initio 2018 m. rugsėjo 27 d. vartojimo kredito sutarties Nr. BOB-dyf6yy82 bendrųjų sąlygų 6.1 punkte įtvirtintą sąlygą, kuria nustatytas kompensuojamųjų palūkanų, apskaičiuojamų pagal 39 proc. dydžio metinę palūkanų normą, taikymas.
Priteisti iš atsakovės D. Ž., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 207,32 Eur (dviejų šimtų septynių eurų ir 32 ct) negrąžintą kreditą, 31,88 Eur (trisdešimt vieno euro ir 88 ct) mokėjimo (pelno) palūkanas, 11,55 Eur (vienuolikos eurų ir 55 ct) administravimo mokestį, 34,56 Eur (trisdešimt keturių eurų ir 56 ct) negautas pajamas (nuostolius), paskaičiuotus nuo sutarties nutraukimo dienos iki kreipimąsi į teismą dienos, 39,00 proc. negautas pajamas, paskaičiuotas už negrąžintą vartojimo kredito sumą (207,32 Eur) nuo kreipimosi į teismą dienos (2020 m. gruodžio 4 d.) iki visiško kredito grąžinimo dienos, bet ne ilgiau nei iki sutarties termino pabaigos (2021 m. rugsėjo 27 d.), 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą (285,31 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme (2020 m. gruodžio 10 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 136 Eur (vieno šimto trisdešimt šešių eurų) bylinėjimosi išlaidas – ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Legal Balance“, juridinio asmens kodas 302528679, atsiskaitomoji sąskaita LT71 3520 0003 0252 8679, naudai.
Likusioje dalyje ieškinį atmesti.
Atsakovė negali šio sprendimo skųsti nei apeliacine, nei kasacine tvarka, tačiau per 20 dienų nuo sprendimo už akių priėmimo dienos turi teisę pateikti Panevėžio apylinkės teismo Kupiškio rūmams prašymą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo, kuris turi atitikti CPK 287 straipsnio 2 dalies reikalavimus.
Ieškovė per 20 (dvidešimt) dienų nuo sprendimo už akių priėmimo dienos turi teisę apskųsti sprendimą už akių apeliaciniu skundu Panevėžio apygardos teismui per Panevėžio apylinkės teismo Kupiškio rūmus.