Lietuvos apeliacinio teismo nutartis, 1A-33-202/2017

Teismas: Lietuvos apeliacinis teismas
Dokumentas: Nutartis
Data: 2017-09-26
Bylos Nr.: 1A-33-202/2017
Teisminio proceso Nr.: 1-01-2-00051-2014-7
Bylos rūšis: baudžiamoji byla
Rezultatas: Nutartis: pakeisti nuosprendį BPK 328 str. 3 ir 4 punktuose numatytais pagrindais.

Teisėjai: Violeta Ražinskaitė, Valdimaras Bavėjanas, Kęstutis Jucys
Nuteistasis: G. V.
Advokatai: Žilvinas Kalinauskas

Kategorijos

1.1.4.4.1Bendrininkavimo samprata (BK 24 str. 1, 2 d.)

Baudžiamoji byla Nr. 1A-33-202/2017

Teismo proceso Nr. 1-01-2-00051-2014-7

Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.4.4.1.; 1.1.4.5.2.; 1.1.8.1.1.; 1.2.22.1.2.; 2.4.6.4.3. (S)

LIETUVOS Apeliacinis teismasNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2017 m. rugsėjo 26 d.Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Valdimaro Bavėjano (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Kęstučio Jucio ir Violetos Ražinskaitės,

sekretoriaujant Agatai Minkel,dalyvaujant prokurorui Zdzislavui Tuliševskiui,nuteistajam G. V.,gynėjui advokatui Žilvinui Kalinauskui,

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros prokuroro apeliacinį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2015 m. rugsėjo 18 d. nuosprendžio, kuriuo G. V. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 253 straipsnio 2 dalį laisvės atėmimo bausme ketveriems metams. Pritaikius BK 75 straipsnį G. V. paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtas vieneriems metams, įpareigojant jį per bausmės vykdymo atidėjimo laiką neišvykti iš gyvenamosios vietos miesto ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo.

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

1. G. V. nuteistas pagal BK 253 straipsnio 2 dalį už tai, kad nuo 2013 m. lapkričio pabaigos, garaže, esančiame (duomenys neskelbtini), Kauno mieste, neturėdamas leidimo laikė didelį kiekį šaunamųjų ginklų ir šaudmenų: 7,62 mm kalibro pusiau automatinį šautuvą „TIGR“ Nr. 27589 su optiniu taikikliu ir garso slopintuvu; 7,62 mm kalibro Kalašnikovo konstrukcijos automatą „AKS“ Nr. ??5918 (??0522) su garso slopintuvu; 6,5 mm kalibro šautuvą „Sauer 202“ Nr. N 45878 su optiniu taikikliu; 5,45 mm kalibro Kalašnikovo konstrukcijos automatą „AKC-74Y“ Nr. 290563; 7,62 mm kalibro Kalašnikovo konstrukcijos automatą AIM Nr. SV6572 su garso ir ugnies slopintuvu; 7,65 mm kalibro pistoletą-kulkosvaidį „CZ VZ61 SKORPION“ Nr. T3729 su garso slopintuvu; 548 vnt. 5,45 mm kalibro (5,45x39 mm) šovinių, 50 vnt. 7,65 mm kalibro „BROWNING“ šovinių, 2 vnt. 5,45 mm kalibro „M??“ (7H7) šovinių, 170 vnt. 7,62 mm kalibro (7,62x39 mm) šovinių, 43 vnt. 9 mm kalibro „LUGER“ (9x19 mm) šovinių, 13 vnt. 9 mm kalibro „MAKAROV“ (9x18 mm) šovinių, 7 vnt. 7,62 mm kalibro (7,62x53 mm) šovinių, 19 vnt. namudiniu būdu užtaisytų 7,62 mm kalibro (7,62x53 mm) šovinių, 4 vnt. namudiniu būdu užtaisytų 7,62 mm kalibro (7,62x39 mm). Toliau G. V. 2013 m. lapkričio 27 d. apie 17 val. automobiliu „Renault Kangoo“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), neturėdamas leidimo, pergabeno 6,5 mm kalibro šautuvą „Sauer 202“ Nr. N 45878 su optiniu taikikliu „Zeis Duralyt 2-8x42“ iki garažo Baltijos g. 4B, Kauno m., ir 2013 m. gruodžio 8 d. apie 10.30 val. tuo pačiu automobiliu, neturėdamas leidimo pergabeno 7,62 mm kalibro pusiau automatinį šautuvą „TIGR“ Nr. 27589 su optiniu taikikliu ir garso slopintuvu, 7,62 mm kalibro Kalašnikovo konstrukcijos automatą „AKS“ Nr. ??5918 (??0522) su garso slopintuvu iki automobilių stovėjimo aikštelės prie prekybos centro „Girstupis-IKI“ Kovo 11-osios g. 22, Kauno m. Likusius šaunamuosius ginklus ir didelį kiekį šaudmenų – 5,45 mm kalibro Kalašnikovo konstrukcijos automatą „AKC-74Y“ Nr. 290563, 7,62 mm kalibro Kalašnikovo konstrukcijos automatą AIM Nr. SV6572 su garso ir ugnies slopintuvu, 7,65 mm kalibro pistoletą-kulkosvaidį „CZ VZ61 SKORPION“ Nr. T3729 su ginklo duslintuvu, 548 vnt. 5,45 mm kalibro (5,45x39 mm) šovinių, 50 vnt. 7,65 mm kalibro „BROWNING“ šovinių, 2 vnt. 5,45 mm kalibro „M??“ (7H7) šovinių, 170 vnt. 7,62 mm kalibro (7,62x39 mm) šovinių, 43 vnt. 9 mm kalibro „LUGER“ (9x19 mm) šovinių, 13 vnt. 9 mm kalibro „MAKAROV“ (9x18 mm) šovinių, 7 vnt. 7,62 mm kalibro (7,62x53 mm) šovinių, 19 vnt. namudiniu būdu užtaisytų 7,62 mm kalibro (7,62x53 mm) šovinių, 4 vnt. namudiniu būdu užtaisytų 7,62 mm kalibro (7,62x39 mm), neturėdamas leidimo laikė iki 2013 m. gruodžio 19 d., kai juos kratos metu rado ir paėmė policijos pareigūnai.

2. G. V. buvo kaltinamas tuo, kad veikdamas organizuotoje grupėje su (duomenys neskelbtini) ginkluoto nusikalstamo susivienijimo vadovu S. V., šio susivienijimo dalyviais A. P., D. P., N. T., T. P., A. R., K. L., R. V., D. R. (kurių atžvilgiu ikiteisminis tyrimas atskirtas), V. V., V. Š., A. P. (kurių atžvilgiu ikiteisminis tyrimas nutrauktas BK 39¹ straipsnio tvarka), neturėdamas leidimo įgijo, laikė ir gabeno ne mažiau kaip tris šaunamuosius ginklus ir didelį kiekį šaudmenų, o būtent:

2.1. 2005 – 2012 metų laikotarpiu S. V., A. P., D. P., N. T., A. R., T. P., K. L., V. V., V. Š., A. P., R. V., D. R. Lietuvos Respublikos teritorijoje neteisėtai disponuojant ne mažiau kaip trimis šaunamaisiais ginklais ir dideliu kiekiu šaudmenų: 7,62 mm kalibro pusiau automatiniu šautuvu „TIGR“ Nr. 27589 su optiniu taikikliu ir garso slopintuvu; 7,62 mm kalibro Kalašnikovo konstrukcijos automatu „AKS“ Nr. ??5918 (??0522) su garso slopintuvu; 6,5 mm kalibro šautuvu „Sauer 202“ Nr. N 45878 su optiniu taikikliu; 5,45 mm kalibro Kalašnikovo konstrukcijos automatu „AKC-74Y“ Nr. 290563; 7,62 mm kalibro Kalašnikovo konstrukcijos automatu AIM Nr. SV6572 su garso ir ugnies slopintuvu; 7,65 mm kalibro pistoletu-kulkosvaidžiu „CZ VZ61 SKORPION“ Nr. T3729 su garso slopintuvu; 548 vnt. 5,45 mm kalibro (5,45x39 mm) šovinių, 50 vnt. 7,65 mm kalibro „BROWNING“ šovinių, 2 vnt. 5,45 mm kalibro „M??“ (7H7) šovinių, 170 vnt. 7,62 mm kalibro (7,62x39 mm) šovinių, 43 vnt. 9 mm kalibro „LUGER“ (9x19 mm) šovinių, 13 vnt. 9 mm kalibro „MAKAROV“ (9x18 mm) šovinių, 7 vnt. 7,62 mm kalibro (7,62x53 mm) šovinių, 19 vnt. namudiniu būdu užtaisytų 7,62 mm kalibro (7,62x53 mm) šovinių, 4 vnt. namudiniu būdu užtaisytų 7,62 mm kalibro (7,62x39 mm) šovinių; G. V., siekdamas turtinės naudos, už piniginį atlygį sutiko talkinti nusikalstamo susivienijimo dalyviams neteisėtai disponuojant minėtais šaunamaisiais ginklais ir šaudmenimis. Vykdydamas nusikalstamo susivienijimo dalyvių nurodymus, perduodamus per A. ir D. P., G. V. 2009 m. spalio 22 d. savo vardu užregistravo automobilį „Renault Kangoo“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), faktiškai priklausantį nusikalstamo susivienijimo dalyviams ir skirtą jų konspiraciniams poreikiams tenkinti – šaunamiesiems ginklams ir šaudmenims laikyti ir gabenti, atlikti kitas užduotis. 2011 m. balandžio pradžioje G. V., vykdydamas D. P. nurodymą, išnuomojo garažą Nr. 16, esantį (duomenys neskelbtini), Kauno mieste, į kurį nusikalstamo susivienijimo dalyviai laikotarpiu nuo 2012 m. vasaros iki 2013 m. lapkričio pabaigos, neturėdami leidimo, atgabeno ir šiame garaže stovėjusiame automobilyje „BMW 520“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), neturėdami leidimo, laikė išvardintus šaunamuosius ginklus ir šaudmenis. Vykdydamas D. P. nurodymą, 2013 m. lapkričio pabaigoje G. V. išnuomojo garažą, esantį (duomenys neskelbtini), Kauno mieste, į kurį 2013 m. lapkričio pabaigoje automobiliu „BMW 520“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), iš garažo Nr. 16, esančio (duomenys neskelbtini), Kauno mieste, neturėdamas leidimo, pergabeno šaunamuosius ginklus ir šaudmenis: 7,62 mm kalibro pusiau automatinį šautuvą „TIGR“ Nr. 27589 su optiniu taikikliu ir garso slopintuvu; 7,62 mm kalibro Kalašnikovo konstrukcijos automatą „AKS“ Nr. ??5918 (??0522) su garso slopintuvu; 6,5 mm kalibro šautuvą „Sauer 202“ Nr. N 45878 su optiniu taikikliu; 5,45 mm kalibro Kalašnikovo konstrukcijos automatą „AKC-74Y“ Nr. 290563; 7,62 mm kalibro Kalašnikovo konstrukcijos automatą AIM Nr. SV6572 su garso ir ugnies slopintuvu; 7,65 mm kalibro pistoletą-kulkosvaidį „CZ VZ61 SKORPION“ Nr. T3729 su garso slopintuvu; 548 vnt. 5,45 mm kalibro (5,45x39 mm) šovinių, 50 vnt. 7,65 mm kalibro „BROWNING“ šovinių, 2 vnt. 5,45 mm kalibro „M??“ (7H7) šovinių, 170 vnt. 7,62 mm kalibro (7,62x39 mm) šovinių, 43 vnt. 9 mm kalibro? „LUGER“ (9x19 mm) šovinių, 13 vnt. 9 mm kalibro „MAKAROV“ (9x18 mm) šovinių, 7 vnt. 7,62 mm kalibro (7,62x53 mm) šovinių, 19 vnt. namudiniu būdu užtaisytų 7,62 mm kalibro (7,62x53 mm) šovinių, 4 vnt. namudiniu būdu užtaisytų 7,62 mm kalibro (7,62x39 mm), kuriuos nuo 2013 m. lapkričio pabaigos, neturėdamas leidimo laikė minėtame garaže iki kol: 2013 m. lapkričio 27 d. apie 17 val. D. P. nurodymu G. V. automobiliu „Renault Kangoo“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), neturėdamas leidimo, pergabeno 6,5 mm kalibro šautuvą „Sauer 202“ Nr. N 45878 su optiniu taikikliu „Zeis Duralyt 2-8x42“ iki garažo Baltijos g. 4B, Kauno m., kur D. P. perdavė šį ginklą nusikalstamą veiką imituojančius veiksmus atlikusiam liudytojui Nr. 10-13; 2013 m. gruodžio 8 d. apie 10.30 val. D. P. nurodymu G. V. automobiliu „Renault Kangoo“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), neturėdamas leidimo, pergabeno 7,62 mm kalibro pusiau automatinį šautuvą „TIGR" Nr. 27589 su optiniu taikikliu ir garso slopintuvu, 7,62 mm kalibro Kalašnikovo konstrukcijos automatą „AKS“ Nr. ??5918 (??0522) su garso slopintuvu iki automobilių stovėjimo aikštelės prie prekybos centro „Girstupis-IKI“ Kovo 11-osios g. 22, Kauno m., kur tą pačią dieną apie 17 val. D. P. šiuos šaunamuosius ginklus perdavė nusikalstamą veiką imituojančius veiksmus atlikusiam liudytojui Nr. 10-13; likusius šaunamuosius ginklus ir didelį kiekį šaudmenų – 5,45 mm kalibro Kalašnikovo konstrukcijos automatą „AKC-74Y“ Nr. 290563, 7,62 mm kalibro Kalašnikovo konstrukcijos automatą AIM Nr. SV6572 su garso ir ugnies slopintuvu, 7,65 mm kalibro pistoletą-kulkosvaidį „CZ VZ61 SKORPION“ Nr. T3729 su ginklo duslintuvu, 548 vnt. 5,45 mm kalibro (5,45x39 mm) šovinių, 50 vnt. 7,65 mm kalibro „BROWNING“ šovinių, 2 vnt. 5,45 mm kalibro „M??“ (7H7) šovinių, 170 vnt. 7,62 mm kalibro (7,62x39 mm) šovinių, 43 vnt. 9 mm kalibro „LUGER“ (9x19 mm) šovinių, 13 vnt. 9 mm kalibro „MAKAROV“ (9x18 mm) šovinių, 7 vnt. 7,62 mm kalibro (7,62x53 mm) šovinių, 19 vnt. namudiniu būdu užtaisytų 7,62 mm kalibro (7,62x53 mm) šovinių, 4 vnt. namudiniu būdu užtaisytų 7,62 mm kalibro (7,62x39 mm), neturėdamas leidimo laikė iki 2013 m. gruodžio 19 d., kai juos kratos metu rado ir paėmė policijos pareigūnai. Tokiu būdu G. V., veikdamas organizuotoje grupėje su (duomenys neskelbtini) ginkluoto nusikalstamo susivienijimo vadovu S. V., šio susivienijimo dalyviais A. P., D. P., N. T., T. P., A. R., K. L., V. V., V. Š., A. P., R. V., D. R., neturėdamas leidimo įgijo, laikė ir gabeno ne mažiau kaip tris šaunamuosius ginklus ir didelį kiekį šaudmenų. Šie G. V. veiksmai buvo kvalifikuoti kaip turintys nusikaltimo, numatyto BK 25 straipsnio 3 dalyje ir BK 253 straipsnio 2 dalyje, požymių.

Šalies argumentai

3. Apeliaciniame skunde prokuroras prašo pakeisti Kauno apygardos teismo 2015 m. rugsėjo 18 d. nuosprendį: 1) G. V. padarytą nusikalstamą veiką kvalifikuoti kaip padarytą organizuotoje grupėje, t. y. pagal BK 25 straipsnio 3 dalį ir BK 253 straipsnio 2 dalį, nustatomojoje nuosprendžio dalyje nurodant kaltinamajame akte išdėstytas disponavimo dideliu kiekiu šaunamųjų ginklų ir šaudmenų aplinkybes; 2) G. V., pripažintam kaltu pagal BK 25 straipsnio 3 dalį ir BK 253 straipsnio 2 dalį, paskirti laisvės atėmimo bausmę 5 (penkeriems) metams 4 (keturiems) mėnesiams, bausmę atliekant pataisos namuose. Kitą nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.

3.1. Prokuroras nurodo, kad Kauno apygardos teismo 2015 m. rugsėjo 18 d. nuosprendžio dalis, kuria iš G. V. inkriminuotos nusikalstamos veikos pašalintas dalyvavimas organizuotoje grupėje su ginkluoto nusikalstamo susivienijimo dalyviais bei kaltinime išdėstytos disponavimo dideliu kiekiu šaunamųjų ginklų ir šaudmenų aplinkybės, turi būti pakeista, kadangi skundžiamoje nuosprendžio dalyje išdėstytos teismo išvados neatitinka bylos aplinkybių (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 326 straipsnio 1 dalies 3 punktas, BPK 328 straipsnio 3 punktas). Keistina ir nuosprendžio dalis dėl neteisingai G. V. paskirtos bausmės (BPK 326 straipsnio 2 dalies 2 punktas, BPK 328 straipsnio 2 punktas).

4. Prokuroras, nesutikdamas su nuosprendyje padaryta išvada, jog kaltinimas dėl organizuotos grupės požymio suformuluotas deklaratyviai, teigia, kad teismas neteisingai interpretavo baudžiamojo įstatymo bendrosios dalies normą, neatsižvelgė į byloje nustatytas faktines aplinkybes ir jas patvirtinančių įrodymų visumą. Prokuroro skunde pažymima, kad BK 25 straipsnio 3 dalyje nustatyti konkretūs organizuotos grupės požymiai. Inkriminuojant organizuotą grupę, visais atvejais reikia įvertinti grupės organizuotumo lygį. Pagal susiformavusią teismų praktiką, organizuotai grupei būdingas išankstinis susitarimas, pastovumas, pasireiškiantis grupės nusikalstamų ryšių ilgalaikiškumu ir tvirtumu, veiklos planavimas, vaidmenų ar užduočių pasiskirstymas grupės viduje ir kt.

4.1. Prokuroro nuomone, teismo konstatavimas, jog kaltinamajame akte nebuvo detaliai išdėstyti organizuotos grupės požymiai, aplinkybės ir išvados dėl aptariamo nusikaltimo sudėties, prieštarauja baudžiamojo įstatymo nuostatoms ir faktinėms bylos aplinkybėms. Kaltinamajame akte nurodyta, su kuo bendrininkavo G. V., taip pat nurodyti laikotarpis, vieta ir konkretūs veiksmai, kuriuos jis atliko, kieno pavedimu atliko, pateikti tai pagrindžiantys duomenys. Iš bylos medžiagos matyti, kad G. V., siekdamas turtinės naudos, už piniginį atlygį sutiko talkinti nusikalstamo susivienijimo dalyviams, taip pat ir neteisėtai disponuojant šaunamaisiais ginklais bei šaudmenimis. Nuteistojo kontaktai su ne mažiau kaip trimis nusikalstamo susivienijimo dalyviais (S. V., A. P. ir D. P.) truko ilgą laikotarpį – nuo 2009 metų iki 2013 metų pabaigos. Šie kontaktai buvo paremti pasitikėjimu ir finansine nauda. Prokuroras pažymi, kad broliai P. kartu ar po vieną reguliariai perduodavo G. V. nemažas pinigų sumas, leido G. V. už nusikalstamo susivienijimo dalyvių lėšas įgyti ir savo vardu užregistruoti automobilį „Renault Kangoo“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), leido šią transporto priemonę valdyti, leido naudotis išnuomotais garažais, taip pat leido jam užsidirbti. Vėliau nuteistajam buvo patikėtas dar vienas automobilis ir didelis kiekis šaunamųjų ginklų, jų priedų, šaudmenų, turinčių didelę vertę.

4.2. Apelianto nuomone, šios aplinkybės įrodo, jog bendrininkai visiškai pasitikėjo G. V.. Būdamas sveiko proto ir turėdamas nemažą gyvenimo patirtį, G. V. privalėjo suvokti, jog brolių P. prašymas registruoti automobilį jo vardu, garažų nuoma, ginklų pergabenimas, negalėjo sietis su kokia nors legalia nurodytų asmenų veikla. Prokuroras taip pat atkreipia dėmesį, kad G. V. užrašų knygutėje, be D. P., buvo įrašytas ir S. V. telefono numeris, o pats S. V. įvardintas (duomenys neskelbtini). Esant šiems duomenims neįtikėtina, jog nuolat gyvendamas Kaune, kelerius metus bendraudamas su kaltinime išvardintais asmenimis ir vykdydamas jų nurodymus darant nusikaltimą, G. V. nebuvo girdėjęs iš aplinkinių ar visuomenės informavimo priemonių apie Kauno (duomenys neskelbtini) nusikalstamą grupuotę. Juo labiau, kad G. V. apklaustas ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad kažkuriuo metu per televiziją matė reportažą apie suimtus tris asmenis, tarp kurių buvo vienas iš brolių dvynių. Po G. V. minėto sulaikymo pas jį pradėjo lankytis tik vienas brolis dvynys – D. P. (A. P. buvo suimtas). Taigi nuteistasis patvirtino, jog žinojo, su kokiais asmenimis bendravo, žinojo, kieno pavedimus vykdė ir ėmė už tai atlygį. Prokuroras pažymi, jog kaltinamajame akte detaliai išdėstyti G. V. atlikti veiksmai, taip pat nurodyta, kieno pavedimu ir kuo vedinas jis tai darė. Toks nusikalstamų veikų planavimas, tų veiksmų koordinavimas, pastovumas, kruopščiai apgalvotas nusikalstamų veikų darymo mechanizmas bei pastovus jos narių pasiskirstymas vaidmenimis visiškai įrodo organizuotos grupės egzistavimą ir G. V. dalyvavimą šioje grupėje, konkretų jo vaidmenį.

Šalies argumentai

4.3. Apeliantas nesutinka su teismo teiginiu, jog kaltinimas dalyvavus organizuotoje grupėje G. V. grindžiamas tik slapto sekimo ir slaptų ikiteisminio tyrimo veiksmų atlikimo protokolais. Prokuroras atkreipia dėmesį, kad pastarojo kaltė dėl jam inkriminuotų nusikalstamų veiksmų padarymo grindžiama ir paties G. V. parodymais, A. R. parodymais (teismas jais nesirėmė, nors pastarasis parodė, kad 2012 metų vasarą lankėsi G. V. išnuomotame garaže, o raktus nuo šio garažo paėmė iš N. T.), liudytojo, kuriam taikomas anonimiškumas, parodymais, 2013 m. gruodžio 19 d. kratos pas G. V. protokolu, minėtos kratos metu paimtos užrašų knygutės 2014 m. sausio 9 d. apžiūros protokolu, kitų kratų ir proceso veiksmų rezultatais. Šių įrodymų visuma sudaro loginę, vieną įrodymą kitu papildančią grandinę, kuri leidžia kategoriškai konstatuoti, jog G. V. veikė organizuotoje grupėje ir joje atliko jam pavestą vaidmenį. Prokuroro nuomone, teismas atsietai vienas nuo kito vertino byloje esančius įrodymus, dalies jų nepaminėjo, kritiškai vertino paties G. V. parodymus net ir toje dalyje, kurioje jie visiškai sutapo su kitais bylos duomenimis, todėl pažeidė BPK 20 straipsnio nuostatas ir susiformavusią teismų praktiką įrodymų tyrimo ir vertinimo srityje. Nurodytos aplinkybės sutrukdė teismui priimti teisingą, bylos duomenimis grįstą sprendimą.

4.4. Prokuroro nuomone, prieštarauja faktinėms bylos aplinkybėms ir teismo išvados, jog nagrinėjamoje byloje nėra pakankamai duomenų apie galimus G. V. bendrininkus, nes baudžiamoji byla prieš juos nagrinėjama atskirai, jie dar nėra pripažinti kaltais įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu, nėra duomenų apie jų kaltės turinį dėl galimai bendrai padarytų nusikalstamų veikų ir kt. Apeliantas nurodo, jog iš byloje surinktų įrodymų, išdėstytų kaltinamajame akte, akivaizdu, kas ir kokius veiksmus, susijusius su G. V., atliko, t. y. jo bendrininkai yra nustatyti, įvardinti, pateikti duomenys apie jų nusikalstamą veiklą. Prokuroras sutinka, kad nagrinėdamas bylą pirmosios instancijos teismas negalėjo pripažinti G. V. bendrininkų kaltais, nes jie nebuvo atiduoti teismui. Tačiau teismas, vertindamas G. V. padarytus veiksmus, privalėjo nuosprendyje konstatuoti, jog pastarasis veikė organizuota grupe su asmenimis, dėl kurių tyrimas atskirtas, nevardinant tų asmenų (nuasmeninant). Taip būtų išlaikyta nekaltumo prezumpcija ir būtų konstatuotos faktinės nusikaltimo padarymo aplinkybės. Priešingu atveju teismo pozicija, jei jos laikytis, užkerta kelią bet kokios bendrininkų grupės konstatavimui, jei teismui vienu metu nėra perduodami visi bendrininkai (pvz. kai dalis bendrininkų paieškoma, mirė ar tyrimas jų atžvilgiu atskirtas dėl kitų aplinkybių). Tokia teismo pozicija prieštarauja susiformavusiai praktikai nagrinėjant bylas, kuriose teismui perduodama tik dalis bendrininkų (nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-212/2013, 1A-15/2013, 1A-55-202/2015).

Šalies argumentai

4.5. Prokuroras nurodo, jog įvertinus byloje ištirtus įrodymus konstatuotina, kad G. V. veiksmuose egzistuoja visi veikimui organizuota grupe būtini požymiai: 1) Du ir daugiau asmenų – su G. V. betarpiškai kontaktavo, jam mokėjo ir nurodymus davė A. ir D. P., užrašų knygutėje įrašytas S. V., jo išnuomotame garaže ginklų saugojimo klausimu lankęsis A. R., raktus nuo garažo turėjęs N. T.; 2) Susitarimas daryti kelis nusikaltimus arba vieną sunkų ar labai sunkų nusikaltimą – BK 253 straipsnio 2 dalyje numatyta veika priskiriama prie sunkių nusikaltimų (BK 11 straipsnio 5 dalis). Teismas pagrįstai konstatavo, jog G. V. suvokė, kad neteisėtai disponuoja dideliu šaunamųjų ginklų ir šaudmenų kiekiu; 3) Kiekvienas grupės narys, darydamas nusikaltimą, atlieka tam tikrą užduotį ar turi skirtingą vaidmenį – G. V. brolių P. pavedimu, už piniginį atlygį, nusikalstamo susivienijimo dalyvių naudai įgijo automobilį, išnuomojo du garažus, saugojo juose didelį kiekį šaunamųjų ginklų, jų priedų ir šaudmenų, tvarkė jam patikėtus automobilius „Renault Kangoo“ ir „BMW“, kelis kartus D. P. pavedimu pergabeno ginklus į D. P. nurodytą vietą; 4) Pastovumas, pasireiškiantis grupės nusikalstamų ryšių ilgalaikiškumu ir tvirtumu, veiklos planavimas, vaidmenų ar užduočių pasiskirstymas – G. V. su nusikalstamo susivienijimo dalyviais bendrai veikė nuo 2009 metų iki 2013 metų pabaigos, kol jo veiklos nenutraukė policijos pareigūnai, ryšys buvo nuolat palaikomas, lėšos užduoties atlikimui perduodamos reguliariai, G. V. buvo duodamos konkrečios užduotys.

5. Prokuroras apeliaciniame skunde taip pat nurodo, kad teismas skirdamas G. V. bausmę nesilaikė BK 54 straipsnio, BK 61 straipsnio 1, 2 dalių nuostatų, netinkamai įvertino byloje esančias bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes. Prokuroro nuomone, teismas neatsižvelgė į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kad padaryta veika priskiriama sunkių nusikaltimų kategorijai (BK 11 straipsnio 5 dalis) ir yra susijusi su neteisėtu disponavimu dideliu kiekiu šaunamųjų ginklų bei šaudmenų, kas ženkliai didina jos pavojingumo laipsnį. Apeliantas pažymi, kad saugodamas nusikalstamo susivienijimo dalyvių ginklų arsenalą ir taip jiems padėdamas klaidinti teisėsaugos pareigūnus, taip pat padėdamas išvengti atsakomybės už padarytus nusikaltimus, sudarydamas galimybę netrukdomai naudotis šaunamaisiais ginklais ir šaudmenimis, G. V. kėlė realų pavojų aplinkiniams. G. V. padaryta nusikalstama veika nebuvo atsitiktinio pobūdžio, nusikaltimas padarytas tyčia, o G. V. nusikalstamų veiksmų motyvas savanaudiškas – gauti atlygį už neteisėtus veiksmus. Nusikaltimas nenutrūko rengimosi ar pasikėsinimo stadijoje, o buvo baigtas. G. V. nusikalstama veika truko pakankamai ilgą laiko tarpą ir nutrūko ne dėl jo paties atsisakymo tęsti nusikaltimą, o dėl policijos pareigūnų veiksmų. Be to, prieštarauja bylos duomenims teismo nurodyta aplinkybė, jog G. V. nėra linkęs nusikalsti, kadangi nuteistasis kelis kartus yra pažeidęs įstatymą užsienyje, darydamas tęstinį nusikaltimą nusikalto ir Lietuvoje, dažnai baustas administracine tvarka. Prokuroras taip pat pažymi, kad tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisme G. V. neprisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nesigailėjo dėl jos padarymo, siekė išvengti baudžiamosios atsakomybės. Nusikalstamą veiką nuteistasis padarė veikdamas viena pavojingesnių bendrininkavimo formų – organizuota grupe, buvo vykdytojas. Jis veikė ir dėl savanaudiškų paskatų, o tai jo atsakomybę sunkinanti aplinkybė (BK 60 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Pastaroji aplinkybė buvo nurodyta kaltinamajame akte, tačiau teismas į ją neatsižvelgė ir dėl jos nepasisakė. G. V. atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta.

5.1. Prokuroras nurodo, jog skirdamas G. V. minimalų sankcijoje numatytos bausmės dydį, teismas neatsižvelgė ir į BK 61 straipsnio 4 dalies reikalavimus, kai ne didesnį nei sankcijos vidurkis bausmės dydį teismas gali skirti tik tam asmeniui, kuris savo noru prisipažino padaręs nusikaltimą, nuoširdžiai gailisi, aktyviai padėjo išaiškinti nusikaltimą ir nėra jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių. G. V. nė vieno iš šių kriterijų neatitinka. Prokuroras taip pat nurodo, jog G. V. yra 60 procentų nedarbingas. Tai aplinkybė, į kurią būtina atsižvelgti parenkant laisvės atėmimo bausmės dydį.

5.2. Apeliantas mano, jog neteisingai įvertinęs išvardintų aplinkybių visumą, teismas nepagrįstai sumenkinęs padaryto nusikaltimo pavojingumą ir G. V. asmenybę, nepagrįstai paskyrė neproporcingą padarytai nusikalstamai veikai, aiškiai per švelnią minimalią BK 253 straipsnio 2 dalyje numatytą laisvės atėmimo bausmę. Dėl nurodytų aplinkybių nuosprendis šioje dalyje turi būti pakeistas, paskiriant G. V. sankcijos vidurkiui artimą laisvės atėmimo bausmę.

Žemesnės instancijos teismas

6. Apeliacinės instancijos teismo posėdyje prokuroras prašė apeliacinį skundą patenkinti, o nuteistojo gynėjas prašė prokuroro apeliacinį skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

7. Apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies.

Žemesnės instancijos teismas

Dėl veikos kvalifikavimo pagal BK 25 straipsnio 3 dalį ir 253 straipsnio 2 dalį.

8. Skundžiamu nuosprendžiu G. V. nuteistas pagal BK 253 straipsnio 2 dalį už tai, kad neturėdamas leidimo laikė didelį kiekį šaunamųjų ginklų bei šaudmenų ir kad neturėdamas leidimo gabeno dalį šių šaunamųjų ginklų. Prokuroras apeliaciniame skunde prašo pakeisti Kauno apygardos teismo 2015 m. rugsėjo 18 d. nuosprendį ir G. V. padarytą nusikalstamą veiką kvalifikuoti kaip padarytą organizuotoje grupėje, t. y. pagal BK 25 straipsnio 3 dalį ir BK 253 straipsnio 2 dalį, nustatomojoje nuosprendžio dalyje nurodant kaltinamajame akte išdėstytas disponavimo dideliu kiekiu šaunamųjų ginklų ir šaudmenų aplinkybes. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi baudžiamosios bylos medžiagą, skundžiamą teismo nuosprendį bei apeliacinio skundo argumentus, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai pripažino G. V. kaltu padarius nusikalstamą veiką, nustatytą BK 253 straipsnio 2 dalyje, ir iš kaltinimo G. V. pašalino dalyvavimą organizuotoje grupėje su kaltinime nurodytais asmenimis, tačiau pirmosios instancijos teismo skundžiamame nuosprendyje padarytos išvados iš dalies neatitinka bylos faktinių aplinkybių.

9. Pagal BK 25 straipsnio 3 dalį organizuota grupė yra tada, kai bet kurioje nusikalstamos veikos stadijoje du ar daugiau asmenų susitaria daryti kelis nusikaltimus arba vieną apysunkį, sunkų ar labai sunkų nusikaltimą ir kiekvienas grupės narys, darydamas nusikaltimą, atlieka tam tikrą užduotį ar turi skirtingą vaidmenį. Taigi organizuotos grupės nariai iš anksto aptaria, suderina svarbiausius bendros nusikalstamos veikos momentus: parengiamas nusikaltimo (nusikaltimų) padarymo planas, numatomas nusikaltimo (nusikaltimų) padarymo (ir slėpimo) mechanizmas, bendrininkams nurodomos užduotys, paskirstomi vaidmenys, susitariama dėl nusikaltimo (nusikaltimų) padarymo būdo, vietos, laiko ir pan. Toks išankstinis susitarimas bendrai nusikalstamai veikai suformuoja tarp bendrininkų tvirtus, netrumpalaikius ryšius. Teismų praktikoje ne kartą konstatuota, kad, sprendžiant organizuotos grupės buvimo klausimą, atsižvelgiama į apgalvotos nusikalstamos veikos mechanizmo sudėtingumą, veikų padarymo intensyvumą, narių pasiskirstymą vaidmenimis, kiekvieno iš bendrininkų konkrečios užduoties atlikimą siekiant bendro tikslo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-275/2012, 2K-453/2012, 2K-35/2013, 2K-103-976/2016). Teismų praktikoje taip pat akcentuota, kad svarbus aspektas sprendžiant klausimą dėl organizuotos grupės buvimo yra organizuotumo lygis ir asmens, dalyvaujančio nusikaltime, suvokimas priklausant grupei, turinčiai tikslą daryti nusikaltimus, t. y. svarbu, kad asmuo suvoktų priklausąs tokiai grupei (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-70/2014, 2K-304-942/2015, 2K-7-29-942/2016).

9.1. Iš baudžiamosios bylos matyti, kad asmenų, dėl kurių tyrimas yra atskirtas, prašymu nuteistasis G. V. 2009 m. spalio 22 d. savo vardu užregistravo automobilį „Renault Kangoo“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), vykdydamas asmens, dėl kurio tyrimas yra atskirtas, nurodymus 2011 m. balandžio pradžioje išnuomojo garažą Nr. 16, esantį (duomenys neskelbtini), Kauno mieste, 2013 m. lapkričio pabaigoje išnuomojo garažą, esantį (duomenys neskelbtini), Kauno mieste, į kurį iš garažo Nr. 16, esančio (duomenys neskelbtini), Kauno mieste, 2013 m. lapkričio pabaigoje pergabeno automobilį „BMW 520“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), ir jį išvalė, iš šio automobilio salono ant lentynos garaže sudėjo ten buvusius daiktus – krepšį, tašę, kuriuose kratos metu buvo rasti šaunamieji ginklai su priedais ir šoviniai, 2013 m. lapkričio 27 d. ir 2013 m. gruodžio 8 d. iš garažo, esančio (duomenys neskelbtini), Kauno mieste, į sutartas vietas du kartus pergabeno dalį šaunamųjų ginklų. Kaip pagrįstai nurodoma skundžiamame nuosprendyje, gavęs nurodymą išvalyti ir sutvarkyti automobilį „BMW 520“ bei išėmęs iš šio automobilio sunkius krepšius ir uždėjęs juos ant lentynos, nuteistasis G. V. privalėjo suprasti, kad krepšiuose yra didelis kiekis šaunamųjų ginklų ir jų priedų bei šaudmenų. Taigi, G. V. nuo to momento, toliau tęsdamas garažo nuomą ir lankydamasis tame garaže, prisiėmė atsakomybę už šių ginklų ir šaudmenų laikymą čia. Tačiau priešingai nei nurodoma prokuroro apeliaciniame skunde, byloje nėra objektyvių įrodymų, kurie patvirtintų, kad G. V. iki pastarojo momento būtų žinojęs apie daromą nusikalstamą veiką ir kad jis dalyvavo organizuotos nusikalstamos grupės veikloje.

9.2. G. V. tiek apklaustas įtariamuoju ikiteisminio tyrimo metu (t. 2, b. l. 154-156), tiek bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme (t. 5, b. l. 161-166) neigė dalyvavęs organizuotoje nusikalstamoje grupėje. Baudžiamojoje byloje esantys ikiteisminio tyrimo metu duoti liudytojų V. Š., A. P., V. V., įtariamaisiais kitoje byloje apklaustų K. L., D. R., R. V., S. V., A. P., D. P., N. T., T. P., A. R. parodymai šiuo atveju nėra informatyvūs, kadangi nei nurodyti liudytojai, nei įtariamieji nieko konkretaus apie G. V. inkriminuotą nusikalstamą veiką nenurodė arba atsisakė duoti parodymus. Be to, nagrinėjant šią bylą pirmosios instancijos teisme A. P. ir D. P. taipogi atsisakė duoti parodymus (t. 5, b. l. 152). Prokuroras apeliaciniame skunde remiasi A. R. parodymais, kaip patvirtinančiais G. V. dalyvavimą organizuotoje grupėje, tačiau A. R. 2014 m. vasario 4 d. apklaustas įtariamuoju tik nurodė, kad 2012 m. vasarą lankėsi G. V. išnuomotame garaže, esančiame (duomenys neskelbtini), Kauno mieste, kuriame matė šaunamuosius ginklus ir šovinius, o raktus nuo šio garažo buvo paėmęs iš N. T. (t. 1, b. l. 51-52). Teisėjų kolegijos vertinimu, šie A. R. parodymai taip pat neįrodo, kad G. V. būtų žinojęs apie organizuotos grupės nusikalstamą veiklą, nes A. R. nenurodė nei nuteistojo galimų ryšių su kaltinime nurodytais asmenimis, nei jo vaidmens dalyvaujant šios grupės veikloje. Be to, tai, kad G. V. užrašų knygutėje, be D. P., buvo įrašytas ir S. V. telefono numeris, o pats S. V. įvardintas (duomenys neskelbtini), neginčijamai nepatvirtina tarp šių asmenų buvus tam tikrų ryšių, nes byloje nėra užfiksuoti jokie G. V. ir S. V. susitikimai, pokalbiai ar pan. G. V. nepatvirtino pažinojęs S. V. ar žinojęs, kad pastarasis yra galimai susijęs su jam inkriminuota nusikalstama veika.

9.3. Kaip pagrįstai nurodoma skundžiamame nuosprendyje, iš baudžiamosios bylos medžiagos matyti, kad kaltinimas G. V. dalyvavimu organizuotoje grupėje buvo grindžiamas ir slapto sekimo bei slaptų ikiteisminio tyrimo veiksmų atlikimo protokolais, kuriuose užfiksuoti D. P. ir V. V. susitikimai bei pokalbiai, D. P. ir nusikalstamą veiklą imituojančius veiksmus atlikusio liudytojo Nr. 10-13(047) susitikimai bei pokalbiai, kurių metu, be kitų temų, buvo aptariamos ir šaunamųjų ginklų perdavimo aplinkybės, tačiau šiuose protokoluose taip pat nėra jokių duomenų, kurie patvirtintų G. V. dalyvavimą organizuotos nusikalstamos grupės veikloje. Pažymėtina, kad nei pats G. V., nei jo vaidmuo laikant ir pergabenant šaunamuosius ginklus minėtų pokalbių metu nebuvo aptariamas. Iš baudžiamosios bylos medžiagos matyti, kad vykdydamas asmens, dėl kurio tyrimas yra atskirtas, nurodymus nuteistasis G. V. iš garažo, esančio (duomenys neskelbtini), Kauno mieste, į sutartas vietas du kartus pergabeno šaunamuosius ginklus, t. y. 2013 m. lapkričio 27 d. apie 17 val. automobiliu „Renault Kangoo“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), neturėdamas leidimo, pergabeno 6,5 mm kalibro šautuvą „Sauer 202“ Nr. N 45878 su optiniu taikikliu „Zeis Duralyt 2-8x42“ iki garažo Baltijos g. 4B, Kauno m., ir 2013 m. gruodžio 8 d. apie 10.30 val. tuo pačiu automobiliu, neturėdamas leidimo pergabeno 7,62 mm kalibro pusiau automatinį šautuvą „TIGR“ Nr. 27589 su optiniu taikikliu ir garso slopintuvu, 7,62 mm kalibro Kalašnikovo konstrukcijos automatą „AKS“ Nr. ??5918 (??0522) su garso slopintuvu iki automobilių stovėjimo aikštelės prie prekybos centro „Girstupis-IKI“ Kovo 11-osios g. 22, Kauno m. Atkreiptinas dėmesys, kad nei 2013 m. lapkričio 27 d., nei 2013 m. gruodžio 8 d. vėlesniame šaunamųjų ginklų perdavime liudytojui Nr. 10-13(047) G. V. nedalyvavo. Liudytojas Nr. 10-13(047) apklaustas pirmosios instancijos teisme paaiškino, kad G. V. nepažįsta ir nėra su juo bendravęs, jam ši pavardė nėra girdėta (t. 5, b. l. 159). Nurodytos aplinkybės leidžia daryti išvadą, kad G. V. nebuvo žinoma, kokiu tikslu jis pergabena minėtus šaunamuosius ginklus, koks jų tolimesnis likimas ir kad šie ginklai susiję su organizuotos grupės nusikalstama veikla.

9.4. Kita vertus, priešingai nei nurodoma skundžiamame nuosprendyje, aptartos aplinkybės leidžia teisėjų kolegijai spręsti, jog suprasdamas, kad asmens, dėl kurio tyrimas yra atskirtas, prašymu pergabenti į kitą garažą jo automobilį „BMW 520“, atgabeno į tą garažą ir ginklus, taip pat vykdydamas asmens, dėl kurio tyrimas yra atskirtas, prašymus pervežti krovinius iš minėto garažo ir žinodamas, kad 2013 m. lapkričio 27 d. ir 2013 m. gruodžio 8 d. automobiliu „Renault Kangoo“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), neturėdamas leidimo gabena šaunamuosius ginklus, nuteistasis G. V. suvokė, jog tokiu būdu prisideda prie asmens, dėl kurio tyrimas yra atskirtas, nusikalstamos veikos, tačiau to nepakanka pripažinti jo dalyvavimu organizuotoje grupėje. Baudžiamojoje byloje nėra duomenų apie nuolatinius, pastovius nuteistojo ir asmens, dėl kurio tyrimas yra atskirtas, tarpusavio ryšius, apie pasiskirstymą vaidmenimis, vieningą tyčią ir užduočių atlikimą siekiant bendro tikslo, taip pat kad G. V. būtų suvokęs, jog veikia organizuota grupe, ir laikęs save tokios grupės nariu. Byloje nėra duomenų, kad G. V. būtų žinojęs, jog jo vardu įregistruotas automobilis „Renault Kangoo“ ir išnuomoti garažai bus naudojami galimai nusikalstamais tikslais. Apie garaže laikomus šaunamuosius ginklus nuteistasis sužinojo tik 2013 m. lapkričio pabaigoje, o dalį šių ginklų asmens, dėl kurio tyrimas yra atskirtas, nurodymu pergabeno 2013 m. lapkričio 27 d. ir 2013 m. gruodžio 8 d. Kaip pagrįstai nurodoma skundžiamame nuosprendyje, nagrinėjamoje byloje kaltinimas G. V. dalyvavimu organizuotoje grupėje su kaltinime nurodytais asmenimis nėra pagrįstas byloje pateiktais ir teisminio nagrinėjimo metu ištirtais įrodymais, nustatytos aplinkybės negali būti pripažintos pakankamomis daryti išvadą apie G. V. kaltę dalyvavus organizuotos nusikalstamos grupės veikloje.

9.5. Pažymėtina ir tai, kad prokuroro apeliacinis skundas yra pakankamai prieštaringas. Šio skundo rezoliucinėje dalyje suformuluotas prašymas G. V. veiką kvalifikuoti kaip padarytą organizuotoje grupėje, t. y. pagal BK 25 straipsnio 3 dalį ir 253 straipsnio 2 dalyje, nustatomojoje nuosprendžio dalyje nurodant kaltinamajame akte išdėstytas disponavimo dideliu kiekiu šaunamųjų ginklų ir šaudmenų aplinkybes. Taigi, prokuroras skunde teigdamas, kad G. V. sutiko talkinti nusikalstamo susivienijimo nariams, prašo inkriminuoti nuteistajam kaltinime aprašytą veikimą organizuota grupe su (duomenys neskelbtini) ginkluoto nusikalstamo susivienijimo vadovu S. V., šio susivienijimo dalyviais A. P., D. P., N. T., T. P., A. R. ir kitais, dėl kurių baudžiamoji byla atskirta ir nuosprendis joje dar nepriimtas. Teisėjų kolegijos vertinimu, toks bendrininkavimo darinys, kaip veikimas organizuota grupe su nusikalstamo susivienijimo nariais ir galimai egzistavusio nusikalstamo susivienijimo nariams pagal kaltinimą inkriminuotų nusikalstamų veikų padarymo aplinkybių pripažinimas įrodytomis, šioje teisinėje situacijoje negali būti konstatuotas, nes taip būtų pažeistas nekaltumo prezumpcijos principas. Be to, prokuroro skunde minimo bendrininkavimo formų junginio inkriminavimas G. V. baudžiamojoje byloje padarytų beprasmiu kitos baudžiamosios bylos nagrinėjimą pirmosios instancijos teisme, kuriame S. V. ir kiti asmenys kaltinami nusikalstamo susivienijimo organizavimu, vadovavimu jam, dalyvavimu susivienijimo veikloje.

9.6. Kita vertus, prokuroro skunde teigiama, kad teismas privalėjo nuosprendyje konstatuoti, jog G. V. veikė organizuota grupe su asmenimis, dėl kurių tyrimas atskirtas, nevardinant tų asmenų. Toks prokuroro prašymas (išskyrus veikimą organizuota grupe, apie kurį teisėjų kolegija jau pasisakė) yra teisėtas ir pagrįstas. Teisėjų kolegija šiuo aspektu sutinka su prokuroro skundo argumentais, kurie yra pagrįsti Lietuvos Aukščiausiojo Teismo jurisprudencija (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-P-9/2009), kad bendro veikimo su asmeniu, dėl kurio ikiteisminis tyrimas atskirtas, konstatavimas yra neišvengiamas formuojant kaltinimą G. V.. Tačiau būtina atsižvelgti ir į tai, kad kiekvieno bendrininko veiksmų teisinis vertinimas, bendrininkavimo formos nustatymas priklauso nuo kitų bendrininkų veiksmų baudžiamojo teisinio įvertinimo. Taigi, prokuroro įvardijamas veikimas organizuota grupe su nusikalstamo susivienijimo nariais G. V. negali būti inkriminuojamas. Todėl prokuroro skundas tenkinamas iš dalies.

9.7. Teisėjų kolegijai pripažinus, kad G. V. jam inkriminuotą nusikalstamą veiką padarė veikdamas kartu su asmeniu, dėl kurio tyrimas yra atskirtas, G. V. nusikalstami veiksmai, už kuriuos jis buvo nuteistas pagal BK 253 straipsnio 2 dalį, yra tikslinami, tačiau tai neturi įtakos G. V. inkriminuotos veikos kvalifikavimui pagal BK 253 straipsnio 2 dalį.

9.8. Atsižvelgiant į tai, laikoma nustatyta, jog: G. V., veikdamas kartu su asmeniu, dėl kurio tyrimas yra atskirtas, nuo 2013 m. lapkričio pabaigos, garaže, esančiame (duomenys neskelbtini), Kauno mieste, neturėdamas leidimo laikė didelį kiekį šaunamųjų ginklų ir šaudmenų: 7,62 mm kalibro pusiau automatinį šautuvą „TIGR“ Nr. 27589 su optiniu taikikliu ir garso slopintuvu; 7,62 mm kalibro Kalašnikovo konstrukcijos automatą „AKS“ Nr. ??5918 (??0522) su garso slopintuvu; 6,5 mm kalibro šautuvą „Sauer 202“ Nr. N 45878 su optiniu taikikliu; 5,45 mm kalibro Kalašnikovo konstrukcijos automatą „AKC-74Y“ Nr. 290563; 7,62 mm kalibro Kalašnikovo konstrukcijos automatą AIM Nr. SV6572 su garso ir ugnies slopintuvu; 7,65 mm kalibro pistoletą-kulkosvaidį „CZ VZ61 SKORPION“ Nr. T3729 su garso slopintuvu; 548 vnt. 5,45 mm kalibro (5,45x39 mm) šovinių, 50 vnt. 7,65 mm kalibro „BROWNING“ šovinių, 2 vnt. 5,45 mm kalibro „M??“ (7H7) šovinių, 170 vnt. 7,62 mm kalibro (7,62x39 mm) šovinių, 43 vnt. 9 mm kalibro „LUGER“ (9x19 mm) šovinių, 13 vnt. 9 mm kalibro „MAKAROV“ (9x18 mm) šovinių, 7 vnt. 7,62 mm kalibro (7,62x53 mm) šovinių, 19 vnt. namudiniu būdu užtaisytų 7,62 mm kalibro (7,62x53 mm) šovinių, 4 vnt. namudiniu būdu užtaisytų 7,62 mm kalibro (7,62x39 mm). Toliau G. V. asmens, dėl kurio tyrimas yra atskirtas, nurodymu 2013 m. lapkričio 27 d. apie 17 val. automobiliu „Renault Kangoo“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), neturėdamas leidimo, pergabeno 6,5 mm kalibro šautuvą „Sauer 202“ Nr. N 45878 su optiniu taikikliu „Zeis Duralyt 2-8x42“ iki garažo Baltijos g. 4B, Kauno m., ir 2013 m. gruodžio 8 d. apie 10.30 val. tuo pačiu automobiliu, neturėdamas leidimo pergabeno 7,62 mm kalibro pusiau automatinį šautuvą „TIGR“ Nr. 27589 su optiniu taikikliu ir garso slopintuvu, 7,62 mm kalibro Kalašnikovo konstrukcijos automatą „AKS“ Nr. ??5918 (??0522) su garso slopintuvu iki automobilių stovėjimo aikštelės prie prekybos centro „Girstupis-IKI“ Kovo 11-osios g. 22, Kauno m. Likusius šaunamuosius ginklus ir didelį kiekį šaudmenų – 5,45 mm kalibro Kalašnikovo konstrukcijos automatą „AKC-74Y“ Nr. 290563, 7,62 mm kalibro Kalašnikovo konstrukcijos automatą AIM Nr. SV6572 su garso ir ugnies slopintuvu, 7,65 mm kalibro pistoletą-kulkosvaidį „CZ VZ61 SKORPION“ Nr. T3729 su ginklo duslintuvu, 548 vnt. 5,45 mm kalibro (5,45x39 mm) šovinių, 50 vnt. 7,65 mm kalibro „BROWNING“ šovinių, 2 vnt. 5,45 mm kalibro „M??“ (7H7) šovinių, 170 vnt. 7,62 mm kalibro (7,62x39 mm) šovinių, 43 vnt. 9 mm kalibro „LUGER“ (9x19 mm) šovinių, 13 vnt. 9 mm kalibro „MAKAROV“ (9x18 mm) šovinių, 7 vnt. 7,62 mm kalibro (7,62x53 mm) šovinių, 19 vnt. namudiniu būdu užtaisytų 7,62 mm kalibro (7,62x53 mm) šovinių, 4 vnt. namudiniu būdu užtaisytų 7,62 mm kalibro (7,62x39 mm), neturėdamas leidimo laikė iki 2013 m. gruodžio 19 d., kai juos kratos metu rado ir paėmė policijos pareigūnai. Tokiais veiksmais G. V. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 253 straipsnio 2 dalyje.

9.9. Dėl aptartų priežasčių Kauno apygardos teismo 2015 m. rugsėjo 18 d. nuosprendis keičiamas, kadangi skundžiamame nuosprendyje išdėstytos teismo išvados neatitinka bylos aplinkybių (BPK 326 straipsnio 1 dalies 3 punktas, BPK 328 straipsnio 3 punktas).

Dėl G. V. paskirtos bausmės.

10. Prokuroras apeliaciniame skunde taip pat prašo pakeisti Kauno apygardos teismo 2015 m. rugsėjo 18 d. nuosprendį ir G. V. paskirti laisvės atėmimo bausmę 5 metams 4 mėnesiams, bausmę atliekant pataisos namuose.

10.1. Bendrieji bausmės skyrimo pagrindai, kurie yra viena iš svarbiausių teisėto, pagrįsto ir teisingo nubaudimo garantijų, įtvirtinti BK 54 straipsnyje. Vadovaujantis BK 54 straipsnio 1 dalies nuostatomis, teismas skiria bausmę pagal BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją laikydamasis šio kodekso bendrosios dalies nuostatų. BK 54 straipsnio 2 dalis reglamentuoja, kad skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, nusikalstamos veikos motyvus, tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes. BK 61 straipsnio, reglamentuojančio bausmės skyrimą, kai yra atsakomybę lengvinančių ir (ar) sunkinančių aplinkybių, 2 dalyje nustatyta, kad teismas, įvertinęs atsakomybę lengvinančias ir (ar) atsakomybę sunkinančias aplinkybes, jų kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį, taip pat kitas BK 54 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes, motyvuotai parenka švelnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį, taip pat skiriamos bausmės dydį, skaičiuodamas nuo jos vidurkio.

10.2. Bausmės skyrimas yra pirmosios instancijos teismo diskrecija. Apeliacinės instancijos teismas bausmę sugriežtinti gali tik tuo atveju, jeigu žemesnės instancijos teismas neįvertino visų bausmei individualizuoti reikšmingų aplinkybių ar jas įvertino netinkamai ir paskyrė aiškiai per švelnią ir neteisingą bausmę. Priešingai nei nurodoma apeliaciniame skunde, BK 61 straipsnio 2 dalies dispozicija neriboja teismo teisės pasirinkti BK specialiosios dalies straipsnio sankcijoje nustatytą bausmės dydį, kuris turi būti skaičiuojamas nuo jos vidurkio (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-137/2013). Teismas, skirdamas bausmę, privalo užtikrinti, kad ji būtų teisinga bei proporcinga padarytos nusikalstamos veikos pavojingumui, tarp padarytos nusikalstamos veikos ir už šią veiką nustatytos bausmės, siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti, turi būti nustatyta teisinga pusiausvyra. Teisinga ir protinga yra tokia bausmė, kurią paskyrus gali būti pasiekti bausmės tikslai ir kuri, vertinant nusikalstamos veikos pobūdį, aplinkybes, nusikaltusio asmenybę, nėra per griežta. Teisėjų kolegijos vertinimu, apygardos teismas, skirdamas bausmę nuteistajam G. V., šių baudžiamojo įstatymo reikalavimų nepažeidė, išsamiai motyvavo G. V. skiriamos bausmės dydį, atsižvelgė į bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes – apibūdinančias tiek nuteistojo asmenybę, tiek padaryto nusikaltimo pobūdį ir pavojingumą, bei paskyrė jam teisingą, baudžiamojo įstatymo, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankcijoje numatytą bausmę, kuri nėra aiškiai per švelni.

10.3. Nuteistasis padarė tyčinį nusikaltimą susijusį su disponavimu šaunamaisiais ginklais ir šaudmenimis, nustatytą BK 253 straipsnio 2 dalyje, kurį baudžiamasis įstatymas priskiria sunkių nusikaltimų kategorijai (BK 11 straipsnio 5 dalis) ir numato tik griežtą laisvės atėmimo bausmę – nuo ketverių iki aštuonerių metų. Kaip pagrįstai nurodoma skundžiamame nuosprendyje, šiuo atveju nebuvo padarytas nusikaltimas, kurio pasekmės nesugrąžinamos, byloje nėra duomenų, kad nuteistojo laikyti ir gabenti šaunamieji ginklai bei šaudmenys nusikaltimo darymo metu būtų panaudoti darant kitas nusikalstamas veikas. G. V. Lietuvos Respublikoje anksčiau neteistas, 2001 m. birželio 27 d. ir 2002 m. kovo 25 d. Vokietijos Federacinėje Respublikoje jis buvo baustas piniginėmis baudomis už mokesčių mokėjimo vengimą (tomas su proceso dalyvių duomenimis, b. l. 5-10), ne kartą buvo baustas administracine tvarka už Kelių eismo taisyklių pažeidimus (tomas su proceso dalyvių duomenimis, b. l. 13-26, 31-33), tačiau nurodyti teisės pažeidimai nėra susiję su disponavimu šaunamaisiais ginklais ir šaudmenimis, tokio pobūdžio teisės pažeidimą nuteistasis padarė pirmą kartą, šis pažeidimas truko neilgai. Šios aplinkybės rodo, kad G. V. nėra linkęs daryti nusikalstamų veikų. Iš skundžiamo nuosprendžio matyti, kad skirdamas bausmę G. V. apygardos teismas taip pat atsižvelgė į tai, kad G. V. nėra jauno amžiaus, nedirba (tomas su proceso dalyvių duomenimis, b. l. 11, 30), anksčiau buvo registruotas darbo biržoje (tomas su proceso dalyvių duomenimis, b. l. 12), yra 60 procentų nedarbingas (t. 5, b. l. 173-174).

10.4. Siekiant nustatyti, kokiomis ligomis serga nuteistasis, ar dėl šių ligų jam būtų per sunku atlikti laisvės atėmimo bausmę, ar jam reikalinga taikyti priverstines medicininio pobūdžio priemones, ar kitokį gydymą, Lietuvos apeliacinio teismo 2015 m. gruodžio 23 d. nutartimi byloje buvo paskirta teismo medicinos ekspertizė (t. 6, b. l. 27-30). Valstybinės teismo medicinos tarnybos Kauno skyriaus ekspertizės akte Nr. EKG 2/2016(02) padaryta išvada, kad G. V. diagnozuotos sunkios nepagydomos ligos kaip išeminis insultas dešinės vidurinės smegenų pusės arterijos baseine, lydimas kairės kūno pusės paralyžiaus (2007 m.); pirminė hipertenzija III0, R-4; hipertenzinė kardiopatija; širdies nepakankamumas 2 funkcinė klasė, tačiau šios ligos pilnai neatitinka sunkių nepagydomų ligų, įtrauktų į Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2013 m. gruodžio 27 d. įsakymo Nr. 1R-308/V-1247 „Dėl nuteistųjų, susirgusių sunkia nepagydoma ar psichikos liga, sveikatos būklės patikrinimo tvarkos aprašo patvirtinimo“, aprašo. Pagal šiuo metu esamą būklę dėl G. V. diagnozuotų sunkių nepagydomų ligų, užtikrinant ambulatorinę priežiūrą, jis bausmę atlikti gali (t. 6, b. l. 45-56). Šie duomenys patvirtina, kad šiuo metu nuteistojo sveikatos būklė yra pakankamai sunki. Todėl realios laisvės atėmimo bausmės paskyrimas paralyžuotam ir sunkiomis nepagydomomis ligomis sergančiam asmeniui aiškiai prieštarautų teisingumo bei humaniškumo principams.

10.5. Pirmosios instancijos teismas nenustatė G. V. atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių. Prokuroras apeliaciniame skunde nurodo, kad G. V. nusikalstamų veiksmų motyvas savanaudiškas – gauti atlygį už neteisėtus veiksmus, t. y. nuteistasis veikė dėl savanaudiškų paskatų, o tai turi būti pripažinti jo atsakomybę sunkinančia aplinkybe (BK 60 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Šie apeliacinio skundo argumentai atmetami kaip nepagrįsti. Nusikalstamos veikos padarymas dėl savanaudiškų paskatų atsakomybę sunkinančia aplinkybe pripažįstamas tuo atveju, kai nustatoma, kad kaltininkas tą veiką padarė siekdamas turėti iš to kokios nors turtinės naudos sau ar kitiems asmenims. Teisėjų kolegijos vertinimu, byloje nėra pakankamai objektyvių duomenų apie konkrečią nuteistojo gautą turtinę naudą darant nusikalstamą veiką. Nuteistasis nurodė, kad už garažų išnuomojimą, automobilio „Renault Kangoo“ remontą ir priežiūrą, automobilio „BMW“ išvalymą ir kitas paslaugas, kurios nėra betarpiškai susijusios su šaunamųjų ginklų ir šaudmenų laikymu bei gabenimu, iš D. P. gaudavo nedidelį atlyginimą. Kaip pagrįstai nurodoma skundžiamame nuosprendyje, be G. V. parodymų, byloje nėra kitų duomenų, kad už savo veiksmus D. P. naudai G. V. būtų turėjęs ženklias pajamas ar kitokį interesą daryti nusikalstamą veiką. Taigi, šiuo atveju byloje nepakanka duomenų pripažinti atsakomybę sunkinančią aplinkybę, nustatytą BK 60 straipsnio 1 dalies 3 punkte.

10.6. Teisėjų kolegija sprendžia, kad byloje nėra duomenų, jog pirmosios instancijos teismas, nustatydamas nuteistajam bausmės dydį, būtų neįsigilinęs į faktines bylos aplinkybes ar neteisingai pritaikęs baudžiamojo įstatymo nuostatas. Teismas nuosprendyje išdėstė bei įvertino nuteistojo bausmei individualizuoti reikšmingas aplinkybes. Teisėjų kolegijos manymu, atsižvelgiant į nuteistojo asmenybę, jo sunkią sveikatos būklę, nusikalstamos veikos pavojingumą ir jos padarymo aplinkybes, pirmosios instancijos teismas pagrįstai nuteistajam G. V. už nusikalstamą veiką, nustatytą BK 253 straipsnio 2 dalyje, paskyrė minimalią nurodyto straipsnio sankcijoje numatytą laisvės atėmimo bausmę, kuri nėra aiškiai per švelni, ir pagrįstai taikydamas BK 75 straipsnio nuostatas bausmės vykdymą atidėjo. Tokia bausmė yra teisinga, atitinkanti BK 41 straipsnio, 54 straipsnio 1, 2 dalių, 61 straipsnio reikalavimus, tinkamai individualizuota. Be to, pirmosios instancijos teismas padarė pagrįstą išvadą, kad G. V. paskirtos bausmės tikslai gali būti pasiekti be realaus laisvės atėmimo bausmės atlikimo. Tai įpareigos nuteistąjį iš naujo įvertinti bendražmogiškas vertybes. Teisėjų kolegija šia nutartimi konstatuoja, kad G. V. jam inkriminuotą nusikalstamą veiką padarė veikdamas kartu su asmeniu, dėl kurio tyrimas yra atskirtas, tačiau atsižvelgiant į visas byloje nustatytas bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes, tai neturi įtakos G. V. paskirtos bausmės dydžiui.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi BPK 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu, BPK 328 straipsnio 3 punktu,

nutarė:

Kauno apygardos teismo 2015 m. rugsėjo 18 d. nuosprendį pakeisti.

Nustatyti, kad nusikalstamą veiką, už kurią jis nuteistas pagal BK 253 straipsnio 2 dalį, G. V. padarė veikdamas kartu su asmeniu, dėl kurio tyrimas yra atskirtas.

Kitos nuosprendžio dalies nekeisti.

Teisėjai Valdimaras BavėjanasKęstutis JucysVioleta Ražinskaitė