- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2015-09-18
- Bylos Nr.
- 1-159-327/2015
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-2-00051-2014-7
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Viktoras Preikšas
- Kaltinamasis
- G. V.
- Kategorijos
- 1.1.4.5.2Organizuota grupė (BK 25 str. 3 d.)
Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Viktoras Preikšas, sekretoriaujant Audronei Stankevičiūtei ir Vidai Butiškienei, dalyvaujant prokurorui Egidijui Palaimai, kaltinamajam G. V., jo gynėjui advokatui Žilvinui Kalinauskui, viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje
G. V., gimęs (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, vedęs, specialaus vidurinio išsilavinimo, gyv. (duomenys neskelbtini), deklaruota gyv. vieta (duomenys neskelbtini), nedirbantis, II grupės invalidas, Lietuvos Respublikoje neteistas, kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 25 str. 3 d. ir 253 str. 2 d.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Kaltinamasis G. V. nuo 2013 m. lapkričio pabaigos, garaže, esančiame (duomenys neskelbtini), neturėdamas leidimo laikė didelį kiekį šaunamųjų ginklų ir šaudmenų: 7,62 mm kalibro pusiau automatinį šautuvą „TIGR“ Nr. 27589 su optiniu taikikliu ir garso slopintuvu; 7,62 mm kalibro Kalašnikovo konstrukcijos automatą „AKS“ Nr. ??5918 (??0522) su garso slopintuvu; 6,5 mm kalibro šautuvą „Sauer 202“ Nr. N 45878 su optiniu taikikliu; 5,45 mm kalibro Kalašnikovo konstrukcijos automatą „AKC-74Y“ Nr. 290563; 7,62 mm kalibro Kalašnikovo konstrukcijos automatą AIM Nr. SV6572 su garso ir ugnies slopintuvu; 7,65 mm kalibro pistoletą-kulkosvaidį „CZ VZ61 SKORPION“ Nr. T3729 su garso slopintuvu; 548 vnt. 5,45 mm kalibro (5,45x39 mm) šovinių, 50 vnt. 7,65 mm kalibro „BROWNING“ šovinių, 2 vnt. 5,45 mm kalibro „M??“ (7H7) šovinių, 170 vnt. 7,62 mm kalibro (7,62x39 mm) šovinių, 43 vnt. 9 mm kalibro „LUGER“ (9x19 mm) šovinių, 13 vnt. 9 mm kalibro „MAKAROV“ (9x18 mm) šovinių, 7 vnt. 7,62 mm kalibro (7,62x53 mm) šovinių, 19 vnt. namudiniu būdu užtaisytų 7,62 mm kalibro (7,62x53 mm) šovinių, 4 vnt. namudiniu būdu užtaisytų 7,62 mm kalibro (7,62x39 mm). Toliau G. V. 2013-11-27 apie 17 val. automobiliu „Renault Kangoo“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), neturėdamas leidimo, pergabeno 6,5 mm kalibro šautuvą „Sauer 202“ Nr. N 45878 su optiniu taikikliu „Zeis Duralyt 2-8x42“ iki garažo (duomenys neskelbtini), ir 2013-12-08 apie 10.30 val. tuo pačiu automobiliu, neturėdamas leidimo pergabeno 7,62 mm kalibro pusiau automatinį šautuvą „TIGR“ Nr. 27589 su optiniu taikikliu ir garso slopintuvu, 7,62 mm kalibro Kalašnikovo konstrukcijos automatą „AKS“ Nr. ??5918 (??0522) su garso slopintuvu iki automobilių stovėjimo aikštelės prie prekybos centro „(duomenys neskelbtini)“, esančio (duomenys neskelbtini). Likusius šaunamuosius ginklus ir didelį kiekį šaudmenų – 5,45 mm kalibro Kalašnikovo konstrukcijos automatą „AKC-74Y“ Nr. 290563, 7,62 mm kalibro Kalašnikovo konstrukcijos automatą AIM Nr. SV6572 su garso ir ugnies slopintuvu, 7,65 mm kalibro pistoletą-kulkosvaidį „CZ VZ61 SKORPION“ Nr. T3729 su ginklo duslintuvu, 548 vnt. 5,45 mm kalibro (5,45x39 mm) šovinių, 50 vnt. 7,65 mm kalibro „BROWNING“ šovinių, 2 vnt. 5,45 mm kalibro „M??“ (7H7) šovinių, 170 vnt. 7,62 mm kalibro (7,62x39 mm) šovinių, 43 vnt. 9 mm kalibro „LUGER“ (9x19 mm) šovinių, 13 vnt. 9 mm kalibro „MAKAROV“ (9x18 mm) šovinių, 7 vnt. 7,62 mm kalibro (7,62x53 mm) šovinių, 19 vnt. namudiniu būdu užtaisytų 7,62 mm kalibro (7,62x53 mm) šovinių, 4 vnt. namudiniu būdu užtaisytų 7,62 mm kalibro (7,62x39 mm), neturėdamas leidimo laikė iki 2013-12-19, kai juos kratos metu rado ir paėmė policijos pareigūnai.
Šiais veiksmais G. V. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 253 str. 2 d.
Kaltinamasis G. V. dėl padarytos nusikalstamos veikos kaltu neprisipažino. Parodė, kad vertėsi mašinų pardavimu. 2009 metais pardavinėjo automobilį ”Renault Kangoo“. Turguje priėjo du jaunuoliai – dvyniai broliai, kaip vėliau sužinojo – D. ir A., kurie sutarė pirkti šį automobilį, pasakė, kad reikia padaryti techninę apžiūrą, davė dalį pinigų. Tam, kad padaryti techninę apžiūrą, kaltinamasis užregistravo jį savo vardu. Gal po 10 dienų broliai atvyko, sumokėjo likusius pinigus, pasiėmė mašiną, pasakė, kad automobilis liks registruotas jo vardu, nes perregistravimui reikėtų mokėti mokesčius. Jei kas atsitiks, tai žadėjo susimokėti. Vėliau brolių prašymu išnuomojo pas vieną moterį garažą Šilainiuose. Bokso Nr. 16. Broliai atvežė nuomai pinigus, iš kurių liko ir jam už paslaugas. Paskambino po to kažkada garažo šeimininkė ir pasakė, kad elektrikas turi patikrinti skaitliuką. Gavo iš brolių garažo raktus, įleido elektriką. Po to garažo raktai liko pas kaltinamąjį. Po kurio laiko atvyko vienas iš tų dvynių – D., pasakė, kad įlenktos durelės, mašina trūkčioja, kad vėl reikės techninės apžiūros. Kaltinamasis sutiko sutvarkyti automobilį. Po kiek laiko vėl atvyko D., pasakė, kad reikia kito garažo, sakė, kad ten drėgna ir viskas pūsta. Kaltinamasis internete rado skelbimą ir išnuomojo naują garažą, kuris tiko D.. Šis paliko metams nuomai 1500 litų, iš kurių liko ir kaltinamajam. Tas garažas buvo išnuomotas 2013 metais. Prie to garažo remontavo „Renault Kangoo“. Vieną vėlų vakarą vėl atvyko dvynys, paprašė pervaryti iš garažo Kuršių gatvėje į naują garažą „BMW“ automobilį. Kitą dieną nuvažiavo į tą garažą. „BMW“ buvo supelijęs nuo drėgmės. Nuvarė jį į naują garažą ir paliko. Atvažiavęs D. paprašė išvalyti „BMW“. Kaltinamasis sutiko. Nuvažiavęs valyti ant sėdynės rado didelę ilgą dėžę, tarp sėdynių – tašę, medžiaginį dėklą. Tam kad išvalyti mašiną visus daiktus iš jos salono sudėjo garaže ant lentynos. Viena tašė svėrė gal 10-15 kg. Bagažinėje buvusius įrankius ir daiktus paliko. Mašiną išvalė, sutvarkė. Po kiek laiko vėl atvažiavo vėlai D., kuriam pasakė, kad mašiną sutvarkė, daiktus sudėjo lentynoje. Už visus darbus jam sumokėjo. D. paprašė tą ilgą medžiaginį krepšį atvežti iki Šilainių, prie garažų, ir palikti su mašina. Su „Renault Kangoo“ atvažiavo į garažą, nusitraukė nuo lentynos tą krepšį, įdėjo jį į bagažinę ir nuvažiavęs apie 12-12.30 val. paliko mašiną prie garažų ir picerijos. Kitos dienos vakarą D. atvarė jam „Renault Kangoo“. Dar po dienos vakare vėl atvažiavo D.. Paprašė atvežti iš garažo dėžę prie Girstupio IKI parduotuvės, palikti mašiną, raktą padėti ant galinio rato. D. pažadėjo sumokėti. Kitą dieną apie 10 val. atvažiavo į garažą, paėmė tą ilgą dėžę, įdėjo ją į automobilį, nuvežė prie Girstupio, paliko automobilį ir nuvažiavo namo. Vakare D. atvežė raktus, sakė, kad dar mašinos neims. Mašiną nuvarė į Palemoną, paliko marčiai. Perveždamas tašę buvo paėmęs už rankenos, turinio neužčiuopė. Ji nebuvo sunki. Pailga dėžė buvo sunkesnė už medžiaginę tašę. Nėra smalsus, todėl nežiūrėjo kas yra tašėje ar dėžėje, jose niekas nežvangėjo. Po poros savaičių atvykę policijos pareigūnai padarė kratą jo namuose ir tuose nuomojamuose garažuose. Pareigūnams pasakė, kad automobilis garaže tokių dviejų brolių, nes pavardžių nežinojo. Parodė, kur sudėtos tašės iš automobilio. Tašėje pareigūnai rado ginklus, šovinius. Pervaręs automobilį ir pamatęs tašes ir dėžes negalvojo, kad jose gali būti ginklai. Apie jų turinį su D. nekalbėjo. Prašydamas nuvežti jis sakė, kad reikia paimti ilgą medžiaginį maišą, o antrą kartą – dėžę. Buvo tiesiog apgautas dėl savo pasitikėjimo. Apie jokią gaują nieko negalvojo.
Motyvuojamoji dalis
G. V. kaltė padarius nusikalstamą veiką patvirtinama bylos nagrinėjimo metu ištirtais įrodymais.
Liudytojas D. S., Lietuvos kriminalinės policijos biuro pareigūnas, parodė, kad atlikdamas tyrimą dėl „a.“ susivienijimo, su kitais biuro pareigūnais 2013 m., galėjo būti gruodžio 19 d., atliko kratą G. V. namuose ir garaže. Buvo ieškoma ginklų. G. V., supažindintas su kratos nutarimu, sakė nieko draudžiamo ir neleistino neturi. Bute nieko nerado. Garaže V. gatvėje buvo automobilis „BMW“, o virš durų, ant lentynos buvo maišai ir tašė, kurie nebuvo paslėpti. Tašė buvo sunki. Iš svorio suprato, kad ten gali būti ginklai. Vienas maišas buvo įplyšęs ar praviras. Kažkas matėsi pro suplyšimą ar pravirą tašę, lyg tai įvyniotas vamzdis. Nukeliant tašes jose baladojosi, nes ginklai nebuvo suvynioti. Nukėlus tašes buvo rasti du Kalašnikovo automatai, vienas trumpas ginklas su odiniu dėklu, daug šovinių, priedai prie ginklų – dėtuvės, duslintuvai, ant kojelių pastatomi prietaisai. Liudytojas 2013-12-08 atliko apžiūrą dėžės su ginklais – SVD ir Kalašnikovo automatu. Nurodė, kad tai nebuvo speciali dėžė ginklams pervežti. Ginklas „Sauer“ buvo juodame dėkle, kuris irgi nebuvo specialus dėklas ginklui pervežti. Tačiau šis dėklas plonas, todėl galima buvo apčiuopti, kad ten ginklas.
Iš pareigūno D. S. 2014-11-28 tarnybinio pranešimo ir su juo pateiktų nuotraukų, darytų 2013-12-19 kratos garaže (duomenys neskelbtini) (t. 5, b. l. 66-77), matyti, kad kratos metu buvo fotografuojama ir nuotraukose užfiksuoti kratos metu rasti ginklai, jų priedai ir šoviniai. Garaže ant lentynos esanti juodos spalvos tašė yra atsegta. Iš jos matyti kyšantys skuduruose suvynioti daiktai. Ant lentynos taip pat yra keli krepšeliai. Nufotografuoti iš tašės išimti skuduruose suvynioti ginklai – iš skudurų kyšo vamzdžiai. Polietileniniuose krepšeliuose yra šoviniai.
Liudytojas J. C., Lietuvos kriminalinės policijos biuro pareigūnas, parodė, kad 2013 m. gruodžio vidury su biuro pareigūnais D. S. ir V. G. dalyvavo atliekant kratą kaltinamojo bute. Buvo ieškoma ginklų, narkotinių medžiagų. Bute nieko nerado. Kai kaltinamajam buvo pasakyta, kad bus atlikta krata ir garaže, jis nustebo, kad apie tą garažą pareigūnams žinoma. Garaže buvo „BMW“, virš įėjimo į garažą buvo lentyna, kurioje D. S. rado medžiaginę sportinę tašę ir maišą. Jie nebuvo uždengti. Tašė buvo sunki, plono audeklo, todėl galima buvo suprasti kas joje buvo. Viskas buvo nukelta. Tašė buvo prasegta. Joje rasti šoviniai, ginklai, ginklų dalys. G. V. pasakė, kad tai ne jo, kad nežino kas tai yra.
Liudytojas V. G., Lietuvos kriminalinės policijos biuro pareigūnas, parodė, kad su J. C., D. S. ir kitais darbuotojais atliko kratą kaltinamojo bute ir garaže. Buvo tikimasi rasti ginklų, šaudmenų, ryšio priemonių. Kaltinamasis reagavo ramiai, sakė, kad nieko neturi. Garaže buvo automobilis „BMW“. Virš įėjimo į garažą, ant lentynos buvo padėta tašė. Iš išorės nesimatė kas joje yra. Pajudinęs suprato, kad tašė sunki, kad ten gali būti ieškomi ginklai. J. C. ją nuėmė. Kaltinamasis paklaustas kas joje, atsakė, kad nežino. Tašėje buvo ginklai, dėtuvės, šoviniai, duslintuvas, taikiklis ir kt. Kaltinamasis visą laiką buvo neutralus, sakė, kad jo paprašė atvaryti tą automobilį, pastatyti garaže, iš automobilio išimti tašę. Liudytojas rašė kratos protokolą, užfiksavo krepšyje rastus objektus. Šoviniai buvo maišeliuose suskirstyti pagal kalibrą.
Liudytojas Nr. 10-13(047), kuriam taikomas anonimiškumas, parodė, kad kaltinamojo nepažįsta ir nėra su juo bendravęs. Bendravo su kitais grupuotės nariais. V. pavardė jam negirdėta. 2013 m. lapkričio 29 d. su D. P. važiavo į garažų masyvą netoli Baltijos prospekto. D. P. sakė, kad atvažiuos su kita mašina, liepė įvažiuoti, apsisukti ir laukti. D. P. atvyko su automobiliu, tokiu kaip „kablukas“. Jis atidarė bagažinę, ten buvo diržais prisegtas juodas apvalkalas – dėklas, ant jo užmestas kilimėlis. D. P. tą apvalkalą ištraukė iš bagažinės, perdavė liudytojui, kuris suprato, kad tai karabinas, apčiuopė apvalkale buožę, vamzdį ir optiką, nes dėklo medžiaga nebuvo stora. Liudytojas įsidėjo tą apvalkalą į savo automobilį, užmaskavo ir išsiskyrė su D. P.. Iš D. P. žinojo, kad turi paimti ginklą. Vėliau sužinojo, kad tai buvo „Sauer“ karabinas. 2013 m. gruodžio 8 d. apie 17 val. vėl susitiko su D. P. prie Klinikų. D. P. sakė, kad reikės paimti kitą ginklą, kurį jis įvardino „gaidžiu“. Skirtingais automobiliais Kaune privažiavo prekybos centro automobilių aikštelę. Ten buvo tas pats „Renault“ automobilis, iš kurio paėmė karabiną praeitą kartą. D. P. iš savo mašinos distanciniu pulteliu atrakino mašiną. Liudytojas priėjo prie to automobilio ir iš jo bagažinės, kurioje buvo pridėta įvairių daiktų, mikrobangų krosnelė, paėmė rudą siaurą ilgą dėklą su rankena. Suprato, kad ten ginklas. Dėklo ilgis apie 150 cm, plotis – pusantro sprindžio, o aukštis apie 20 cm, svoris apie 10 kg. Įdėjo dėklą į savo automobilio bagažinę, nes salone ant sėdynių jis netilpo. Dėklą su ginklu perdavė D. P. nurodymu. Vėliau sužinojo, kad dėkle buvo ne vienas ginklas, buvo ir Kalašnikovo automatas su duslintuvu. Su D. P. kalbėjo, kad reikės nužudyti asmenį, vadinamą „(duomenys neskelbtini)“.
Liudytojas B. V. parodė, kad 2013 m. lapkričio gale kaltinamajam metams laiko išnuomojo garažą Pašilės – Vienybės gatvėje. Kaltinamasis sakė, kad sūnus Norvegijoje, turi prabangią mašiną, kuriai reikia garažo. Sumokėjo 1100 litų už metus. Liudytojas norėjo pažiūrėti, kokia ten prabangi mašina, bet jis buvo pakeitęs spyną. 2014 m. rugpjūčio gale dėl garažo apklausė policija. Liudytojo daiktų garaže nebuvo. Yra lentynos šone ir gale, virš durų.
Liudytoja M. A. J. parodė, kad kaltinamajam apie trejus metus nuomojo savo garažą Š. gatvėje. Mokėdavo į priekį už metus laiko. Matė, kad atvažiavo su mašina pirmą kartą. Nuomininkui buvo atidavusi raktus ir daugiau garaže nebuvo.
Iš 2013-11-29 daiktų pateikimo protokolo (t. 1, b. l. 63) ir daiktų apžiūros protokolo (t. 1, b. l. 64-69) matyti, kad liudytojas Nr. 047(10-13) pateikė šautuvą „Sauer“ Nr. 45878 su optiniu taikikliu „Duralyt 2-8x42“, įdėtą į juodos, pilkos ir geltonos spalvų pailgą, užsegamą rankinę, žalios spalvos medžiaginį dėklą ir geltonos spalvos polietileninį maišą, kurie buvo automobilio „BMW 530“, v/n (duomenys neskelbtini), bagažinėje.
Lietuvos policijos kriminalistinių tyrimų centro specialisto išvados Nr. 140-(6094)-ISI-6855 (t. 1, b. l. 73-74) matyti, kad tirti pateiktas pramoninės gamybos 6,5 mm kalibro šautuvas „Sauer 202“ Nr. 45878 šaudyti tinkamas. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymu šautuvas yra C kategorijos pertaisomas ilgasis šaunamasis ginklas, skirtas šaudyti 6,5x55 mm šoviniais. Prie jo pritvirtintas optinis taikiklis „Zeis Duralyt 2-8x42“ yra ginklo priedėlis.
Iš 2013-12-08 daiktų pateikimo protokolo (t. 1, b. l. 89) matyti, kad liudytojas Nr. 047(10-13) pateikė du lapus su automobilių pavadinimais ir valstybiniais numeriais; rudos spalvos dėklą; šautuvą „SVD“ Nr. 27859; „Kalašnikovo“ konstrukcijos automatą „AKSU“; optinį taikiklį ir laikiklį; dvejas šovinių dėtuvės; du garso slopintuvus; margos spalvos audinį.
Iš 2013-12-08 daiktų apžiūros protokolo (t. 1, b. l. 90-100) matyti, kad automobilio „BMW 525“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) salone, už priekinių sėdynių yra rudos spalvos dėklas. Jame yra baltos spalvos ir margos spalvos audiniai. Po margos spalvos audiniu matosi optinis taikiklis, tvirtinimas taikikliui, dvi šovinių dėtuvės ir du garso ir ugnies slopintuvai. Baltame audinyje įvynioti šautuvas „SVD“ Nr. 27589 ir automatas „AKSU“. Dvejuose popieriaus lapuose surašyti automobilių modeliai ir jų valstybiniai numeriai.
Iš Lietuvos policijos kriminalistinių tyrimų centro specialisto išvados Nr. 140-(6282)-ISI-608 (t. 1, b. l. 113-123) matyti, kad tirti pateiktas automatas yra pramoninės gamybos, 7,62 mm kalibro Kalašnikovo konstrukcijos automatas „AKS“ Nr. ŽL5918 (ŽK0522). Automatas skirtas šaudyti 7,62 mm kalibro šoviniais (7,62x39 mm). Vadovaujantis Lietuvos Respublikos ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymu šis automatas yra A kategorijos šaunamasis ginklas. Tirti pateiktas šautuvas yra pramoninės gamybos, 7,62 mm kalibro, pusiau automatinis graižtvinis šautuvas „TIGR“ Nr. 27589 (Dragunovo konstrukcijos snaiperio šautuvo „SVD“ civilinė versija). Ginklas skirtas šaudyti 7,62 mm kalibro šoviniais (7,62x53 mm). Vadovaujantis Lietuvos Respublikos ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymu šis šautuvas yra B ginklų kategorijos šaunamasis ginklas. Sukomplektavus tirti pateiktą automatą AKS Nr. ŽL5918 (ŽK0522) bei šautuvą TIGR Nr. 27589 su tirti pateiktomis pramoninės gamybos šovinių dėtuvėmis jie yra tvarkingi ir tinkami šaudyti. Tirti pateiktas optinis taikiklis yra šaunamojo ginklo – pusiau automatinio šautuvo TIGR Nr. 27589 priedėlis. Tirti pateiktas ginklo duslintuvas pritaikytas tirti pateiktam 7,62 mm kalibro šautuvui TIGR Nr. 27589. Šis duslintuvas nėra šio ginklo dalis, o savadarbiu būdu pagamintas šio ginklo priedėlis. Tirti pateiktas ginklo duslintuvas Nr. 2 yra pritaikytas tirti pateiktam 7,62 mm kalibro Kalašnikovo konstrukcijos automatui AKS Nr. 5918 (0522). Šis duslintuvas nėra šio ginklo dalis, o savadarbiu būdu pagamintas šio ginklo priedėlis. Tirti pateiktas laikiklis yra savadarbiu būdu pagamintas ginklo priedėlio laikiklis, pritaikytas tirti pateiktam 7,62 mm kalibro Kalašnikovo konstrukcijos automatui AKS Nr. 5918 (0522). Tirti pateikti du šoviniai, buvę šovinių dėtuvėje, yra tinkami šaudyti, pramoninės gamybos, 7,62 mm kalibro šoviniai (7,62x39 mm). Vienas iš jų yra šovinys su sumažintu kulkos greičiu (YC). Šoviniai yra skirti 7,62 mm kalibro savaime užsitaisantiems karabinams SKS, įvairių modifikacijų 1947 m. pavyzdžio Kalašnikovo konstrukcijos automatams, rankiniams kulkosvaidžiams RPK, RPKS ir kitiems ginklams. Šovinys su sumažintu kulkos greičiu (YC) yra skirtas šaudyti iš 7,62 mm kalibro Kalašnikovo konstrukcijos automatu AKM, sukomplektuotu su duslintuvu (TTEC). Vadovaujantis Lietuvos Respublikos ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymu šie šoviniai yra šaudmenys.
Iš 2013-12-19 kratos protokolo (t. 1, b. l. 160-167) ir 2014-01-09 daiktų apžiūros protokolo (t. 1, b. l. 177-186) matyti, kad pas G. V., adresu (duomenys neskelbtini), rasti ir paimti automobilis „Renault Kangoo“, v/n (duomenys neskelbtini), šio automobilio registracijos liudijimas Nr. (duomenys neskelbtini), techninės apžiūros rezultatų kortelė Nr. (duomenys neskelbtini), draudimo polisas Nr. (duomenys neskelbtini), išduoti G. V. vardu, G. V. užrašų knygutė, kurioje tarp kitų rasti įrašai: „A.“ – (duomenys neskelbtini) (S. V. telefono numeris); D. – (duomenys neskelbtini) (D. P. telefono numeris).
Iš 2013-12-19 kratos protokolo (t. 1, b. l. 130-136) matyti, kad garaže pas G. V., adresu (duomenys neskelbtini), metu rasti ir paimti: 1. Lentynoje virš įėjimo durų buvęs tamsiai žalios spalvos krepšys, kuriame į baltą audeklą įvyniotas automatas „AKSU“ Nr. 290563 be dėtuvės, į margą audeklą įvyniotas automatas Nr. SV 6572 be dėtuvės, į skaidrų polietileninį maišą, maišą su užrašu „Kanum hotel“ ir odinį dėklą įvyniotas automatas su užrašu „SHE 76T3729" su dėtuve, rudos spalvos odiniame dėkle įdėtos dvi šovinių dėtuvės, juodos spalvos dėtuvė, pilkos spalvos dėtuvė, cilindro formos daiktas (ginklo duslintuvas), 50 vnt. šovinių, sudėtų į mėlynos spalvos dėžutę su užrašu "MAGTECH", 12 vnt. šovinių baltos spalvos dėžutėje, skaidrus maišelis su 2 šoviniais, baltas maišelis su užrašu „Austriška kokybė“, kuriame 44 vnt. šovinių, į baltą audeklą įvyniota juodos spalvos dėtuvė su 30 vnt. šovinių, rudos spalvos dėtuvė su užrašu „25", į baltą medžiaginį maišą bei du „Maximos“ maišelius įvynioti 270 vnt. ir 40 vnt. šovinių, 76 vnt. šovinių maišelyje su užrašu „Harley“, 278 vnt. šovinių keliuose maišeliuose. 2. Lentynoje virš įėjimo durų buvęs polietileninis maišas „Iki“, kuriame juodos spalvos cilindro formos slopintuvas, metalinis juodos spalvos ginklo priedas, ginklo rankena „PP-GRIP“, 26 vnt. šovinių, 28 vnt. šovinių. 3. Garaže buvęs automobilis „BMW 520i“, v/n (duomenys neskelbtini), kuriame bagažinės dėtuvėje žalios spalvos dėklas, automobilio registracijos liudijimas Nr. (duomenys neskelbtini) , TP 2009-07-07 pirkimo – pardavimo sutartis, TP draudimo polisas, SIM kortelės.
Iš Lietuvos policijos kriminalistinių tyrimų centro specialisto išvados Nr. 140-(6614)-IS1-734 (t. 1, b. l. 192-203, t. 2, b. l. 1-6) matyti, kad tirti pateiktas automatas Nr. SV6572 yra tinkamas šaudyti, pramoninės gamybos, 7,62 mm kalibro Kalašnikovo konstrukcijos automatas AIM Nr. SV6572 (Rumunija). Ginkle yra panaudoti Rusijos gamybos automato Nr. PO4014 užrakto rėmas su dujų stūmokliu, užraktas ir uokso dangtelis. Ginklas yra be buožės ir grūstuvo. Automatas skirtas šaudyti 7,62 mm kalibro šoviniais (7,62x39 mm). Vadovaujantis Lietuvos Respublikos ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymu šis automatas yra A kategorijos šaunamasis ginklas. Tirti pateiktas automatas AKSU Nr. 290563 yra tinkamas šaudyti, pramoninės gamybos, 5,45 mm kalibro Kalašnikovo konstrukcijos automatas AKC-74Y Nr. 290563 (TSRS). Automatas skirtas šaudyti 5,45 mm kalibro šoviniais (5,45x39 mm). Vadovaujantis Lietuvos Respublikos ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymu šis automatas yra A kategorijos šaunamasis ginklas. Tirti pateiktas automatinis ginklas su užrašu „SHE 76T3729" yra tinkamas šaudyti, savadarbiu būdu perdirbtas, automatinis, 7,65 mm kalibro pistoletas – kulkosvaidis CZ VZ61 SKORPION Nr. T3729 (Čekoslovakija). Perdirbimo metu ginklui buvo pakeista pagrindinė šaunamojo ginklo dalis – įstatytas savadarbis vamzdis. Ginklas skirtas šaudyti 7,65 mm kalibro BROWNING šoviniais. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymu tirti pateiktas savadarbiu būdu perdirbtas, automatinis, 7,65 mm kalibro pistoletas – kulkosvaidis CZ VZ61 SKORPION Nr. T3729 yra šaunamasis ginklas. Šis savadarbis šaunamasis ginklas civilinėje apyvartoje yra draudžiamas. Tirti pateikta juodos spalvos dėtuvė be užrašų yra pramoninės gamybos, 7,62 mm kalibro Kalašnikovo konstrukcijos automato AK šovinių dėtuvė. Šią šovinių dėtuvę galima sukomplektuoti su tirti pateiktu 7,62 mm kalibro Kalašnikovo konstrukcijos automatu AIM Nr. SV6572 (PO4014). Tirti pateikta rudos spalvos dėtuvė su užrašu „25" yra pramoninės gamybos 5,45 mm kalibro, Kalašnikovo konstrukcijos rankinio kulkosvaidžio PI7K-74 šovinių dėtuvė. Šią šovinių dėtuvę galima sukomplektuoti su tirti pateiktu 5,45 mm kalibro Kalašnikovo konstrukcijos automatu AKC-74Y Nr. 290563. Tirti pateiktos viena šovinių dėtuvė ir rudos spalvos odiniame dėkle įdėtos dvi šovinių dėtuvės yra pramoninės gamybos, 7,65 mm kalibro pistoleto-kulkosvaidžio CZ VZ61 SKORPION šovinių dėtuvės. Šias tris šovinių dėtuves galima sukomplektuoti su tirti pateiktu perdirbtu 7,65 mm kalibro pistoletų-kulkosvaidžiu CZ VZ61 SKORPION Nr. T3729. Tirti pateiktas garso ir ugnies slopintuvas yra savadarbiu būdu pagamintas ginklo duslintuvas. Jis yra pritaikytas 7,62 mm kalibro Kalašnikovo konstrukcijos automatui A1M Nr. SV6572 (PO4014) ir yra šio ginklo priedėlis. Tirti pateiktas juodos spalvos cilindro formos daiktas yra savadarbiu būdu pagamintas ginklo duslintuvas. Jis yra pritaikytas 7,65 mm kalibro pistoletui-kulkosvaidžiui CZ VZ61 SKORPION Nr. T3729 ir yra šio ginklo priedėlis. Tirti pateiktas ginklo priedas yra pramoninės gamybos ginklo bėgelių sistema CAA XRS47, skirta ginklo priedėliams tvirtinti prie 7,62 mm kalibro Kalašnikovo konstrukcijos automato. Šią bėgelių sistemą galima pritvirtinti prie 7,62 mm kalibro Kalašnikovo konstrukcijos automato AIM Nr. SV6572 (PO4014). Tirti pateikta rankena „PP-GRIP" yra pramoninės gamybos, universali ginklo rankena su kojelėmis CAA BB-GR1P. Ji yra tinkama tvirtinti prie bėgelių sistemos CAA XRS47, o tuo pačiu ir prie 7,62 mm kalibro Kalašnikovo konstrukcijos automato AIM Nr. SV6572 (PO4014). Tirti pateikta viena pilkos spalvos šovinių dėtuvė yra pramoninės gamybos, pusiau automatinio, 7,62 mm kalibro, 1933 m. pavyzdžio Tokarevo konstrukcijos pistoleto TT Nr. Ž?4068" (klaustuku pažymėtas neįskaitomas ženklas) šovinių dėtuvė. Tirti pateikti 76 vnt. šovinių, 40 vnt. šovinių, 30 vnt. šovinių, 24 vnt. šovinių (iš viso 170 vnt.) yra pramoninės gamybos 7,62 mm kalibro šoviniai (7,62x39 mm). Iš jų 139 vnt. yra šoviniai su sumažintu kulkos greičiu (YC). Šie šoviniai yra skirti 7,62 mm kalibro savaime užsitaisantiems karabinams SKS, įvairių modifikacijų 1947 m. pavyzdžio Kalašnikovo konstrukcijos automatams, rankiniams kulkosvaidžiams RPK, RPKS ir kitiems ginklams. Šovinys su sumažintu kulkos greičiu (YC) yra skirtas šaudyti iš 7,62 mm kalibro Kalašnikovo konstrukcijos automatų AKM, sukomplektuotų su duslintuvu (ITBC). Vadovaujantis Lietuvos Respublikos ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymu šie šoviniai yra šaudmenys. Tirti pateikti 270 vnt. šovinių ir 278 vnt. šovinių (iš viso 548 vnt.) yra pramoninės gamybos, 5,45 mm kalibro, 1974 m. pavyzdžio šoviniai (5,45x39 mm). Iš jų 48 vnt. yra šoviniai su trasuojančiomis kulkomis. Šoviniai yra skirti įvairių modifikacijų 1974 m. pavyzdžio Kalašnikovo konstrukcijos automatams AK-74, rankiniams kulkosvaidžiams PI1K-74 ir kitiems ginklams. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymu šie šoviniai yra šaudmenys. Tirti pateikti 43 vnt. šovinių yra pramoninės gamybos, 9 mm kalibro LUGER (9x19 mm) šoviniai. Jie yra skirti 9 mm kalibro pistoletams: BROWNING mod. 1935 (Belgija), BERETTA mod. 92, mod. 1923, mod. 1951 (Italija), SIG SAUER mod. P220 (Vokietija), MAUSER-PARABELLUM (Vokietija), WALTHER mod. P38 mod. P88, mod. P99 (Vokietija), HECKLER&KOCH mod. USP, mod. P7 (Vokietija), CZ-75 (Čekija), RADOM mod. VIS35 (Lenkija); pistoletams kulkosvaidžiams: AGRAM 2000 (Kroatija), ERMA mod. MP40, mod. MP60 mod. EMP (Vokietija), HECKLER&KOCH MP5 (Vokietija), UZI (Izraelis) bei daugeliui kitų ginklų. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymu šie šoviniai yra šaudmenys. Tirti pateikti 50 vnt. šovinių, sudėtų į mėlynos spalvos dėžutę su užrašu "MAGTECH", yra pramoninės gamybos, 7,65 mm kalibro BROWNING šoviniai. Jie yra skirti 7,65 mm kalibro pistoletams BROWNING mod. 1900, mod. 1912, mod. 1922 (Belgija), MAUSER mod. 1930, mod. 1944. mod. 38 (Vokietija), WALTHER mod. PP, mod. PPK (Vokietija), BERETTA mod. 1931, mod. 1939, mod. 1945, mod. 81 (Italija), SIG SAUER mod. P230 (Vokietija), HECKLER&KOCH mod. P7, pistoletams-kulkosvaidžiams SCORPION 61 (Čekija) bei kitiems 7,65 mm kalibro ginklams. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymu šie šoviniai yra šaudmenys. Tirti pateikti 6 vnt. šovinių, sudėtų baltos spalvos dėžutėje, ir 7 vnt. šovinių yra pramoninės gamybos, 9 mm kalibro MAKAROV (9x18 mm) šoviniai. Jie yra skirti 9 mm kalibro Makarovo konstrukcijos pistoletams PM (TSRS), automatiniams Stečkino konstrukcijos pistoletams APS (TSRS), pistoletams-^y63 (Vengrija), P 64 (Lenkija), RK 59 (Vengrija), R 61 (Vengrija), THAELMANN 1001-3 (Vokietija), H3K-70 (Rusija) bei kitiems ginklams. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymu šie šoviniai yra šaudmenys. Tirti pateikti 7 vnt. iš 26 vnt. šovinių yra pramoninės gamybos, 7,62 mm kalibro šoviniai (7,62x53 mm). Vienas šovinys yra su prišaudančiai-padegamąja kulka (173). Šie šoviniai yra skirti 1891/30 metų pavyzdžio Mosino konstrukcijos šautuvams ir karabinams, 1938 ir 1944 metų pavyzdžio karabinams, Dektiariovo konstrukcijos rankiniams kulkosvaidžiams bei kitiems ginklams. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymu šie šoviniai yra šaudmenys. Tirti pateikti 19 vnt. iš 26 vnt. šovinių yra namudiniu būdu užtaisyti 7,62 mm kalibro šoviniai (7,62x53 mm). Šie šoviniai yra skirti 1891/30 metų pavyzdžio Mosino konstrukcijos šautuvams ir karabinams, 1938 ir 1944 metų pavyzdžio karabinams, Dektiariovo konstrukcijos rankiniams kulkosvaidžiams bei kitiems ginklams. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymu šie šoviniai yra šaudmenys. Tirti pateikti 4 vnt. šovinių yra namudiniu būdu užtaisyti 7,62 mm kalibro šoviniai (7,62x39 mm). Šie šoviniai yra skirti 7,62 mm kalibro savaime užsitaisantiems karabinams SKS, įvairių modifikacijų 1947 m. pavyzdžio Kalašnikovo konstrukcijos automatams, rankiniams kulkosvaidžiams RPK, RPKS ir kitiems ginklams. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymu šie šoviniai yra šaudmenys. Tirti pateikti 2 vnt. šovinių yra pramoninės gamybos, 5,45 mm kalibro šoviniai MIUH (7H7). Jie yra skirti 5,45 mm kalibro pistoletams PSM ir kitiems ginklams. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymu šie šoviniai yra šaudmenys. Visi tirti pateikti šoviniai, išskyrus vieną 9 mm kalibro LUGER (9x19 mm) šovinį, yra tinkami šaudyti. Vienas šovinys netinkamas šaudyti dėl kapsulės gedimo.
Įrodymų vertinimas ir nusikalstamos veikos kvalifikavimas
Pagal BK 253 str. 2 d. atsako tas, kas neturėdamas leidimo pagamino, įgijo, laikė, nešiojo, gabeno ar realizavo ne mažiau kaip tris šaunamuosius ginklus, didelės sprogstamosios galios arba didelį kiekį šaudmenų, sprogmenų ar sprogstamųjų medžiagų.
Nors kaltinamajame akte nurodoma, kad G. V. iš dalies prisipažino kaltas, tačiau kaip matyti iš jo apklausos protokolų (t. 2, b. l. 141-143, 151, t. 5, b. l. 84-85), kaltinamasis pripažino tik faktines bendravimo su A. P. ir D. P., automobilio pirkimo, garažų nuomos, krovinių gabenimo ir kitas aplinkybes, tačiau neigė dalyvavęs organizuotos grupės nusikalstamoje veikloje ir žinojęs apie ginklus ir šaudmenis. Taigi, faktiškai inkriminuotos nusikalstamos veikos G. V. niekada nepripažino. Tačiau kaltinamojo parodymai apie krovinio gabenimo 2013-11-27 ir 2013-12-08 automobiliu iš garažo (duomenys neskelbtini), iki garažo (duomenys neskelbtini), ir iš garažo (duomenys neskelbtini), iki automobilių stovėjimo aikštelės prie prekybos centro „Girstupis-IKI“ (duomenys neskelbtini), aplinkybės iš esmės atitinka liudytojo Nr. 10-13(047), kuriam taikomas anonimiškumas, parodymus. Šių krovinių – ginklų ir šaudmenų perdavimo tyrimo organams, kratos protokolai, jų apžiūros protokolai, specialisto išvados dėl šių ginklų pripažinimo šaunamaisiais ir šaudmenų tinkamumo naudoti pagal paskirtį, patvirtina ginklų ir šaudmenų buvimo ir radimo faktus. Nors kaltinamasis nepripažįsta, jog žinojo apie į garažą (duomenys neskelbtini), gatvėje atgabento automobilyje „BMW“ buvusių krepšių ir tašių turinį, tačiau, teismas sprendžia, kad gavęs nurodymą išvalyti ir sutvarkyti šį automobilį ir išėmęs iš šio automobilio sunkius krepšius, kurių vienas kratos metu buvo rastas praviras, su kyšančiomis skuduruose suvyniotų ginklų dalimis, maišeliuose buvusiais šoviniais, ir uždėjęs juos ant lentynos, kaltinamasis, būdamas pakankamai išsilavinęs ir turėdamas nemažą gyvenimo patirtį, tame tarpe ir karinės tarnybos, įvertindamas šių krovinių sunkumą – pats nurodė, kad tašės svoris buvo 10-15 kg, ir supakavimo pobūdį – kaip matyti iš fotografijų, darytų kratos metu, ir liudytojų D. S., J. C. ir V. G. parodymų, kad juodas krepšys nebuvo uždarytas, kad dar jam būnant ant lentynos pakankamai aiškiai matėsi jo turinys – ginklų dalys ir šoviniai, privalėjo suprasti, kad krepšiuose yra ginklai ir jų priedai, ir šaudmenys, ir kad jų yra daug – daugiau negu trys vienetai šaunamųjų ginklų ir didelis kiekis šaudmenų – šovinių. Todėl teismas sprendžia, kad kaltinamasis nuo to momento, toliau tęsdamas garažo nuomą ir lankydamasis tame garaže, prisiėmė atsakomybę už šių ginklų ir šaudmenų laikymą čia.
Nors kaltinamasis nepripažįsta, jog žinojo apie pervežamų krepšio ir dėžės turinį, ir abiem atvejais šį krepšį ir dėžę jis paėmė iš garažo, kuriame šias talpas iškrovė iš automobilio „BMW“, kurių turinio esmę jis suvokė, ir nors krepšys ir dėžė nebuvo permatomi, teismas sprendžia, kad kaltinamasis, turėdamas pakankamą gyvenimo patirtį, taip pat įvertindamas krovinio gabenimo ir perdavimo aplinkybes (abiem atvejais ne tiesiogiai perduodant automobilį ir krovinį D. P., o paliekant mieste nesaugomoje aikštelėje, paliekant raktą ant automobilio rato), krovinio patalpinimo priemones ir dydį – krepšys buvo pakankamai didelio ilgio, medžiaginis ir pakankamai elastingas apčiuopti jo turinį – šautuvą su optiniu taikikliu, dėžė buvo pakankamai ilga ir sunki, kad pagrįstai įtarti, jog joje gali būti ginklas. Be to, dėklas (krepšys) automobilio bagažinėje buvo pridengtas kilimėliu, t. y. papildomai paslėptas. Jį taip aptiko liudytojas Nr. 10-13(047), kuris nurodė, kad lengvai apčiuopė dėklo turinį – ginklą su optiniu taikikliu. Nedideli kaltinamojo ir šio liudytojo parodymų skirtumai dėl kai kurių nusikaltimo padarymo aplinkybių – dėklo padėties, jo pritvirtinimo bagažinėje ir kt., teismo nuomone, nėra esmingai reikšmingi, neturi įtakos sprendimui dėl G. V. kaltės. Šie skirtumai nepaneigia šio liudytojo parodymų, kurie yra nuoseklūs ir logiški, įrodomosios vertės, todėl teismas nemato priežasčių abejoti teisme šio liudytojo duotų parodymų teisingumu. Todėl teismas sprendžia, kad kaltinamasis galėjo ir turėjo numatyti, kad gabena ginklus. Nors byloje nėra neabejotinų įrodymų, kad kaltinamasis buvo atidaręs nešulius su gabenamais ginklais ir tiksliai žinojo apie gabenamų ginklų kiekį, rūšį ir kitus jų duomenis, įvertinęs tai, kad ginklus kaltinamasis paėmė iš garažo, kuriame laike didelį kiekį ginklų ir šaudmenų, teismas, įvertinęs tai, kad ginklai buvo gabenami per du kartus, sprendžia, kad tai buvo tęstinė kaltinamojo veikla, kad G. V. negalėjo nežinoti, kad laiko ir gabena ne mažiau kaip tris šaunamuosius ginklus. Šios aplinkybės teikia pakankamai pagrindo kvalifikuoti jo nusikalstamą veiką pagal BK 253 str. 2 d.
Kaltinamajam buvo inkriminuota, kad jis 2013 m. lapkričio pabaigoje automobiliu „BMW 520“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), iš garažo Nr. 16, esančio (duomenys neskelbtini), atgabeno nurodytus ginklus į nurodytą garažą V. gatvėje. Byloje ištyrus visus įrodymus nerasta patikimų duomenų, kad G. V., D. P. nurodymu pervarydamas automobilį „BMW“ iš vieno garažo į kitą, jau būtų žinojęs apie jame esančius ginklus ir šaudmenis, todėl teismas sprendžia, kad ši kaltinimo dalis nėra įrodyta, todėl iš kaltinimo ji pašalinama.
Dėl BK 25 str. 3 d. inkriminavimo
Kaltinamajam taip pat buvo inkriminuota, kad kaltinime nurodytais ginklais 2005 – 2012 metų laikotarpiu disponavo ginkluoto nusikalstamo susivienijimo dalyviai S. V., A. P., D. P., N. T., A. R., T. P., K. L., V. V., V. Š., A. P., R. V., D. R., o kaltinamasis G. V., veikdamas su jais organizuotoje grupėje, padėjo jiems – vykdydamas nusikalstamo susivienijimo dalyvių nurodymus, perduodamus per A. ir D. P., 2009-10-22 savo vardu užregistravo automobilį „Renault Kangoo“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), faktiškai priklausantį nusikalstamo susivienijimo dalyviams ir skirtą šaunamiesiems ginklams ir šaudmenims laikyti ir gabenti, atlikti kitas užduotis, 2011 m. balandžio pradžioje išnuomojo garažą (duomenys neskelbtini), į kurį nusikalstamo susivienijimo dalyviai atgabeno ir automobilyje „BMW 520“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), laikė kaltinime nurodytus ginklus ir šaudmenis, be to, vykdydamas D. P. nurodymą išnuomojo garažą (duomenys neskelbtini), į kurį 2013 m. lapkričio pabaigoje automobiliu „BMW 520“, pergabeno šaunamuosius ginklus ir šaudmenis. Tuo G. V. buvo kaltinamas pagal BK 25 str. 3 d. ir 253 str. 2 d.
Inkriminuojant kaltinamajam dalyvavimą organizuotoje grupėje disponuojant dideliu kiekiu šaunamųjų ginklų ir šaudmenų būtina nustatyti visus šios nusikalstamos veikos sudėties objektyviuosius bei subjektyviuosius požymius. Kaltinamajame akte nėra detaliau išdėstyti šie požymiai, aplinkybės ir išvados dėl šio nusikaltimo sudėties – organizuotos grupės – požymio. Šis kaltinimas suformuluotas deklaratyviai. Iš kaltinamojo akto turinio matyti, kad kaltinimas G. V. dalyvavimu organizuotoje grupėje grindžiamas slapto sekimo ir slaptų ikiteisminio tyrimo veiksmų atlikimo protokolais, kuriuose užfiksuoti D. P. ir V. V. susitikimai ir pokalbiai, D. P. ir nusikalstamą veiklą imituojančius veiksmus atlikusio liudytojo Nr. 10-13(047) susitikimai ir pokalbiai apie pasirengimą nužudyti A. P. ir apmokėjimą už tai, apie S. V. suinteresuotumą šiuo klausimu, apie dar vieno ginklo ir šovinių perdavimą, apie prekursoriaus „druskos“ iš Ukrainos ir kokaino iš Olandijos kontrabandą. Tačiau šiuose protokoluose nėra jokių duomenų, kurie patvirtintų G. V. dalyvavimą galimai organizuotos nusikalstamos grupės veikloje. Kaltinamajame akte taip pat nurodyti liudytojų V. Š., A. P., įtariamųjų kitoje byloje K. L., D. R., R. V., S. V., A. P., D. P., N. T., T. P. parodymai. Iš bylos medžiagos matyti, kad nei nurodyti liudytojai, nei įtariamieji nieko konkretaus apie G. V. inkriminuotą nusikalstamą veiką nenurodė arba savo kaltės nepripažino, arba atsisakė duoti parodymus. Iš jų parodymų taip pat nėra matyti, kad G. V. būtų žinojęs apie galimai organizuotos grupės nusikalstamą veiklą, apie tai, kad G. V. inkriminuoti ginklai yra susiję su kaltinime nurodytais asmenimis. Tokiomis aplinkybėmis remtis šių asmenų parodymais nei kaip patvirtinančiais G. V. kaltę, nei kaip ją paneigiančiais, teismas nemato pagrindo ir spręsdamas dėl G. V. kaltės padarius jam inkriminuojamą veiką jais nesivadovauja.
Pagal baudžiamąjį įstatymą bendrininkavimas – tai tyčinis bendras dviejų ar daugiau tarpusavyje susitarusių pakaltinamų ir sulaukusių įstatyme nustatyto amžiaus, nuo kurio galima baudžiamoji atsakomybė, asmenų dalyvavimas darant nusikalstamą veiką (BK 24 str. 1 d.). Įstatymas pabrėžia tyčinę tokios nusikalstamos veikos padarymo formą. Pagal BK 25 str. 3 d. viena bendrininkavimo forma – organizuota grupė yra tada, kai bet kurioje nusikalstamos veikos stadijoje du ar daugiau asmenų susitaria daryti kelis nusikaltimus arba vieną sunkų ar labai sunkų nusikaltimą ir kiekvienas grupės narys, darydamas nusikaltimą, atlieka tam tikrą užduotį ar turi skirtingą vaidmenį. Organizuotai grupei būdingas bendrininkų susitarimas bendrai daryti nusikalstamą veiką, tvirti, besitęsiantys ryšiai, vaidmenų pasiskirstymas.
Pagal baudžiamąjį įstatymą atsako tik tas asmuo, kurio padaryta veika atitinka baudžiamojo įstatymo nustatytą nusikalstamos veikos sudėtį (BK 2 str. 4 d.). Šiuo atveju, kaltinant bendrininkavimu padarius konkrečią nusikalstamą veiką turi būti nustatyta tos veikos objektyviųjų ir subjektyviųjų požymių visuma. Pagrindžiant kaltininko baudžiamąją atsakomybę už bendrininkavimą darant konkrečios rūšies nusikalstamą veiką, turi būti konstatuota ne tik nusikalstamos veikos, dėl kurios padarymo yra sujungiamos kelių asmenų pastangos, sudėtis, numatyta konkrečiame BK specialiosios dalies straipsnyje, bet ir bendrininkavimo objektyviųjų ir subjektyviųjų požymių visuma – bendrininkavimo sudėtis, numatyta BK 24 str. 1 d. ir, šiuo atveju 25 str. 3 d. Tokiu būdu bendrininkavimo atveju turi būti konstatuota ir tai, kad visi bendrininkai atitinka įstatyme nustatytus subjekto bendruosius ir (ar) specialiuosius požymius, kad yra bent dviejų asmenų susitarimas veikti bendrai, kad kiekvienas bendrininkas suvokia, jog kėsinasi į tą patį objektą, taip pat supranta ir kitus bendrai daromos veikos sudėties požymius ir kt.
Šioje byloje nėra pakankamai duomenų apie galimus G. V. bendrininkus – baudžiamoji byla prieš juos nagrinėjama atskirai, jie dar nėra pripažinti kaltais įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu, nėra duomenų apie jų kaltės turinį dėl galimai bendrai padarytų nusikalstamų veikų ir kt. Teismui konstatavus, kad G. V. padarė nusikalstamą veiką organizuotoje grupėje su kaltinime nurodytais asmenimis, minėti asmenys iš esmės būtų pripažinti kaltais padarę šį nusikaltimą. Šiomis aplinkybėmis šios bylos medžiagoje nesant įrodymų, pagrindžiančių minėtų asmenų dalyvavimą padarant nusikalstamą veiką, laikytina, kad kaltinamojo akto teiginiai apie tai, jog G. V. jam inkriminuotą veiką padarė organizuotoje grupėje su šiais asmenimis, pagrįsti prielaidomis.
Pats kaltinamasis neneigia, kad savo vardu įregistravo automobilį „Renault Kangoo“, kad išnuomojo abu garažus, kad iš garažo Nr. 16, (duomenys neskelbtini), į garažą (duomenys neskelbtini), 2013 m. lapkričio pabaigoje D. P. prašymu pervarė automobilį „BMW“ ir jį išvalė, kad iš šio automobilio salono ant lentynos garaže sudėjo ten buvusius daiktus – krepšį, tašę, kuriuose kratos metu buvo rasti ginklai su priedais ir šoviniai. Tačiau kaltinamasis G. V. neigė dalyvavęs organizuotoje nusikalstamoje grupėje. Byloje surinkti ir teisiamajame posėdyje patikrinti įrodymai nepatvirtina, kad buvo kokie nors kaltinamojo susitarimai su D. P. ar kitais kaltinime nurodytais asmenimis daryti G. V. inkriminuotą veiką, arba daryti kokius kitus nusikaltimus, kaip numato BK 25 str. 3 d. Byloje nėra duomenų, kad kaltinamasis būtų žinojęs apie kitų kaltinime nurodytų asmenų galimai nusikalstamą veiklą, kad G. V. buvo žinoma, jog jo vardu įregistruotas automobilis „Renault Kangoo“ ir išnuomoti garažai bus naudojami galimai nusikalstamais tikslais. Kaltinamasis nurodė, kad už garažų išnuomojimą, automobilio „Renault Kangoo“ remontą ir priežiūrą, automobilio „BMW“ išvalymą ir kitas paslaugas iš D. P. gaudavo nedidelį atlyginimą. Be kaltinamojo parodymų byloje nėra kitų duomenų, kad už savo veiksmus D. P. naudai G. V. būtų turėjęs ženklias pajamas ar kitokį interesą dalyvauti organizuotoje nusikalstamoje grupėje. Be to, atsižvelgdamas į nejauną kaltinamojo amžių (ženkliai besiskiriantį nuo kitų kaltinime nurodytų asmenų amžių – dauguma gimę 1971-1983 metais, A. P. ir D. P. gimę (duomenys neskelbtini) metais), byloje esančius duomenis apie jo veiklą – smulkų verslą, kitas kaltinamojo asmenybę apibūdinančias aplinkybes – administracine tvarka baustas už Kelių eismo taisyklių pažeidimus, Lietuvos Respublikoje nebuvo teistas, Vokietijoje buvo baustas 2001-2002 metais baustas už mokesčių nemokėjimą, yra iš dalies nedarbingas, teismas sprendžia, kad šios aplinkybės taip pat kelia pagrįstų abejonių dėl jo ryšio su organizuota nusikalstama grupe. Galima spręsti, kad G. V., supratęs, kad D. P. prašymu pergabenti į kitą garažą jo automobilį, atgabeno į tą garažą ir ginklus, o vykdydamas prašymą pervežti krovinius, žinojo, kad gabena ginklus, galėjo suvokti, kad taip prisideda prie kito ar kitų asmenų nusikalstamos veikos, tačiau, teismo nuomone, to nepakanka pripažinti jo dalyvavimu organizuotoje grupėje.
Pagal baudžiamojo proceso įstatymą teismų išvados procesiniuose baigiamųjų aktų dokumentuose turi būti pagrįstos patikimais, neprieštaringais, pagal įstatymų reikalavimus surinktais įrodymais. Apkaltinamasis nuosprendis negali būti grindžiamas prielaidomis, teismo išvados turi būti pagrįstos įrodymais, neginčijamai patvirtinančiais kaltinamojo kaltę padarius nusikalstamą veiką ir kitas svarbias bylos aplinkybes. Teismo nuosprendžio aprašomojoje dalyje pateikti įrodymai ir jų analizė negali sukelti abejonių dėl nuosprendžio rezoliucinėje dalyje padarytų teismo išvadų dėl nusikalstamos veikos padarymo fakto ir BK specialiojoje dalyje numatytos nusikalstamos veikos sudėties buvimo. Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 str. ir Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 44 str. 6 d. nuostatos įtvirtina nekaltumo prezumpciją, o BK 2 str. 4 d. nustatyta, kad pagal baudžiamąjį įstatymą asmuo atsako tik tuo atveju, jeigu jis yra kaltas padaręs nusikalstamą veiką. Vadovaujantis nekaltumo prezumpcijos principu, pareiga įrodyti nusikaltimo padarymą tenka baudžiamąjį persekiojimą vykdančioms institucijoms. Bet kokios abejonės turi būti vertinamos kaltinamojo naudai (in dubio pro reo). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas formuoja teismų praktiką, kad esant nepašalintoms abejonėms dėl reikšmingų bylai aplinkybių draudžiama priimti apkaltinamąjį nuosprendį ar veiką kvalifikuoti pagal kaltinimą, kurio požymiai nėra nustatyta tvarka ir neginčytinai įrodyti (kasacinės nutartys Nr. 2K–177/2009, 2K-281/2011, 2K–205/2012, 2K-532/2012).
Įvertinęs aukščiau paminėtas aplinkybes teismas sprendžia, kad nagrinėjamoje byloje kaltinimas G. V. dalyvavimu organizuotoje grupėje su kaltinime nurodytais asmenimis ir padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 25 str. 2 d. ir 253 str. 2 d., nėra pagrįstas byloje pateiktais ir teisminio nagrinėjimo metu ištirtais įrodymais, kad nustatytos aplinkybės negali būti pripažintos pakankamomis daryti išvadą apie kaltinamojo kaltę dalyvavus organizuotos nusikalstamos grupės veikloje ir kartu su šios grupės nariais disponavus dideliu kiekiu ginklų ir šovinių. Kadangi kaltinamojo padėtis nėra pasunkinama, šis nusikalstamos veikos elementas iš kaltinimo pašalinamas, kaltinamojo nusikalstama veika kvalifikuojama tik pagal BK 253 str. 2 d.
Bausmės skyrimas ir kiti klausimai
Kaltinamasis G. V. padarė sunkų tyčinį nusikaltimą (BK 11 str. 5 d.). G. V. Lietuvos Respublikoje iki šios nusikalstamos veikos padarymo nebuvo teistas (tomas su proceso dalyvių duomenimis, b. l. 5), 2001-06-27 ir 2002-03-25 Vokietijoje jis buvo baustas piniginėmis baudomis pagal VFR BK ir Mokesčių kodekso normas už mokesčių mokėjimo vengimą (tomas su proceso dalyvių duomenimis, b. l. 6-10), ne kartą buvo baustas administracine tvarka už Kelių eismo taisyklių pažeidimą (tomas su proceso dalyvių duomenimis, b. l. 13-26, 31-33). Iš visų šių aplinkybių teismui nėra pagrindo spręsti, kad kaltinamasis yra linkęs nusikalsti. BK 253 str. 2 d. sankcijoje numatyta tik laisvės atėmimo bausmė. Teismas sprendžia, kad bausmės tikslams pasiekti – sulaikyti kaltinamąjį nuo nusikalstamų veikų darymo, atimti galimybę daryti naujas veikas bei užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą (BK 41 str. 2 d.), jam skirtina inkriminuoto nusikaltimo sankcijoje numatyta bausmės rūšis (BK 50 str.). Vadovaudamasis BK 54 str. 2 d. ir nustatydamas bausmės dydį ir jos vykdymo tvarką teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį ir pavojingumo laipsnį – nėra padarytas nusikaltimas, kurio pasekmės nesugrąžinamos, padaryta nusikalstama veika nėra susijusi su smurtu, truko neilgai. Kaltinamojo atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Kaltinamasis G. V. nėra jauno amžiaus, nedirba (tomas su proceso dalyvių duomenimis, b. l. 11, 30), anksčiau buvo registruotas darbo biržoje (tomas su proceso dalyvių duomenimis, b. l. 12), yra 60 procentų nedarbingas (t. 5, b. l. 173, 174), psichinių susirgimų jam nėra diagnozuota, priklausomybės ligų centre neužregistruotas (tomas su proceso dalyvių duomenimis, b. l. 35, 36). Teismas, įvertinęs nurodytas aplinkybes, kaltinamojo asmenybę, sprendžia, kad jam skirtina minimali laisvės atėmimo bausmė (BK 61 str.), kurios vykdymas gali būti atidėtas minimaliam laikui, paskiriant įpareigojimą (BK 75 str. 1 d. ir 2 d.).
Kaltinamasis G. V. ikiteisminio tyrimo metu buvo sulaikytas BPK 140 str. tvarka 2013-12-19 iki 2013-12-20 (dvi dienas) (t. 2, b. l. 146, 165). Šis laikotarpis remiantis BK 66 str. įskaitomas į paskirtą bausmę. G. V. buvo paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (t. 2, b. l. 165). Kadangi kaltinamajam skiriamos laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidedamas, kardomoji priemonė panaikinama nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.
Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti – ginklai, jų priedai, šoviniai, automobiliai „BMW 520i“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), ir „Renault Kangoo“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), ir kiti daiktai yra įrodymai ir kitoje baudžiamojoje byloje, jie saugomi Policijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos sandėliuose ir Viešosios tvarkos valdybos ginklų saugojimo kameroje, Lietuvos policijos kriminalistinių tyrimų centro Identifikavimo valdybos Ginklų ir sprogmenų tyrimo skyriuje, todėl dėl jų likimo šioje byloje teismas nesprendžia.
Daiktas, turintis reikšmės nusikalstamai veikai tirti – kompaktinis diskas su garso įrašais – priedais prie 2013-09-04, 2013-10-06, 2013-11-26, 2013-11-29, 2013-12-07, 2013-12-08, 2013-12-13, 2013-12-17 protokolų dėl slaptų ikiteisminio tyrimo veiksmų atlikimo (t. 2, b. l. 40, 60, 89, 94, 116, 120, 125, 132), paliekamas prie baudžiamosios bylos (BPK 94 str. 1 d. 3 p.).
Rezoliucinė dalis
Remdamasis išdėstytu ir vadovaudamasis BPK 297 str., 301 str., 302 str., 303 str. 2 d., 304 str., 305 str. ir 307 str. teismas
nusprendžia:
G. V. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą BK 253 str. 2 d., ir nubausti jį laisvės atėmimu ketveriems metams.
Pagal BK 66 str. į bausmės laiką įskaityti G. V. sulaikyme išbūtą laiką – 2013 m. gruodžio nuo 19 d. iki 2013-12-20 (dvi dienas).
Pritaikius BK 75 str. G. V. paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti vieneriems metams, per bausmės vykdymo atidėjimo laiką įpareigojant jį neišvykti iš gyvenamosios vietos miesto ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo.
Kardomąją priemonę G. V. – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – panaikinti nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.
Daiktą, turintį reikšmės nusikalstamai veikai tirti – kompaktinį diską su garso įrašais – priedais prie 2013-09-04, 2013-10-06, 2013-11-26, 2013-11-29, 2013-12-07, 2013-12-08, 2013-12-13, 2013-12-17 protokolų dėl slaptų ikiteisminio tyrimo veiksmų atlikimo – palikti prie baudžiamosios bylos.
Dėl nuosprendžio per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti paduotas apeliacinis skundas Lietuvos apeliaciniam teismui per Kauno apygardos teismą.