Kauno apygardos teismo nuosprendis

2015-09-18 · Baudžiamoji byla Nr. 1-159-327/2015

Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. Pirmoji instancijaNuosprendis · 2015-09-18Kauno apygardos teismas
  2. ApeliacijaNutartis · 2017-09-26Lietuvos apeliacinis teismas
Teismas
Kauno apygardos teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2015-09-18
Bylos Nr.
1-159-327/2015
Teisminio proceso Nr.
1-01-2-00051-2014-7
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Viktoras Preikšas
Kaltinamasis
G. V.
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 1-159-327/2015Teisminio proceso Nr. 1-01-2-00051-2014-7Procesinio sprendimo kategorija 1.1.4.5.2.; (S) 1.1.7.2.7.; 1.1.8.1.1.; 1.1.8.13.; 1.1.10.1.; 1.2.22.1.; 2.3.6.4.5.
KAUNO APYGARDOS TEISMASN U O S P R E N D I SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2015 m. rugsėjo 18 d.Kaunas

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Viktoras Preikšas, sekretoriau­jant Audronei Stankevičiūtei ir Vidai Butiškienei, dalyvaujant prokurorui Egidijui Palaimai, kaltina­majam G. V., jo gynėjui advokatui Žilvinui Kalinauskui, viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

G. V., gimęs (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, vedęs, specialaus vidurinio išsilavinimo, gyv. (duomenys neskelbtini), deklaruota gyv. vieta (duomenys neskelbtini), nedirbantis, II grupės invalidas, Lietuvos Respublikoje neteistas, kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 25 str. 3 d. ir 253 str. 2 d.

Teismas, išnagrinėjęs bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Kaltinamasis G. V. nuo 2013 m. lapkričio pabaigos, garaže, esančiame (duomenys neskelbtini), neturėdamas leidimo laikė didelį kiekį šaunamųjų ginklų ir šaudmenų: 7,62 mm kalibro pusiau automatinį šautuvą „TIGR“ Nr. 27589 su optiniu tai­kik­liu ir garso slopintuvu; 7,62 mm kalibro Kalašnikovo konstrukcijos automatą „AKS“ Nr. ??5918 (??­0522) su garso slopintuvu; 6,5 mm kalibro šautuvą „Sauer 202“ Nr. N 45878 su optiniu taikikliu; 5,45 mm kalibro Kalašnikovo konstrukcijos automatą „AKC-74Y“ Nr. 290563; 7,62 mm kalibro Ka­laš­nikovo konstrukcijos automatą AIM Nr. SV6572 su garso ir ugnies slopintuvu; 7,65 mm kalibro pis­toletą-kulkosvaidį „CZ VZ61 SKORPION“ Nr. T3729 su garso slopintuvu; 548 vnt. 5,45 mm kalibro (5,45x39 mm) šovinių, 50 vnt. 7,65 mm kalibro „BROWNING“ šovinių, 2 vnt. 5,45 mm kalibro „M??“ (7H7) šovinių, 170 vnt. 7,62 mm kalibro (7,62x39 mm) šovinių, 43 vnt. 9 mm kalibro „LUGER“ (9x19 mm) šovinių, 13 vnt. 9 mm kalibro „MAKAROV“ (9x18 mm) šovinių, 7 vnt. 7,62 mm kalibro (7,62x53 mm) šovinių, 19 vnt. namudiniu būdu užtaisytų 7,62 mm kalibro (7,62x53 mm) šovinių, 4 vnt. namudiniu būdu užtaisytų 7,62 mm kalibro (7,62x39 mm). Toliau G. V. 2013-11-27 apie 17 val. automobiliu „Renault Kangoo“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), neturėdamas leidimo, pergabeno 6,5 mm kalibro šautuvą „Sauer 202“ Nr. N 45878 su optiniu taikikliu „Zeis Duralyt 2-8x42“ iki garažo (duomenys neskelbtini), ir 2013-12-08 apie 10.30 val. tuo pačiu automobiliu, neturėdamas leidimo pergabeno 7,62 mm kalibro pusiau automatinį šautuvą „TIGR“ Nr. 27589 su optiniu taikikliu ir garso slopintuvu, 7,62 mm kalibro Kalašnikovo konstrukcijos automatą „AKS“ Nr. ??5918 (??0522) su garso slopintuvu iki automobilių stovėjimo aikštelės prie prekybos centro „(duomenys neskelbtini)“, esančio (duomenys neskelbtini). Likusius šaunamuosius ginklus ir didelį kie­kį šaudmenų – 5,45 mm kalibro Kalašnikovo konstrukcijos automatą „AKC-74Y“ Nr. 290563, 7,62 mm kalibro Kalašnikovo konstrukcijos automatą AIM Nr. SV6572 su garso ir ugnies slopintuvu, 7,65 mm kalibro pistoletą-kulkosvaidį „CZ VZ61 SKORPION“ Nr. T3729 su ginklo duslintuvu, 548 vnt. 5,45 mm kalibro (5,45x39 mm) šovinių, 50 vnt. 7,65 mm kalibro „BROWNING“ šovinių, 2 vnt. 5,45 mm kalibro „M??“ (7H7) šovinių, 170 vnt. 7,62 mm kalibro (7,62x39 mm) šovinių, 43 vnt. 9 mm kalibro „LUGER“ (9x19 mm) šovinių, 13 vnt. 9 mm kalibro „MAKAROV“ (9x18 mm) šovinių, 7 vnt. 7,62 mm kalibro (7,62x53 mm) šovinių, 19 vnt. namudiniu būdu užtaisytų 7,62 mm kalibro (7,62x53 mm) šovinių, 4 vnt. namudiniu būdu užtaisytų 7,62 mm kalibro (7,62x39 mm), neturėdamas leidimo laikė iki 2013-12-19, kai juos kratos metu rado ir paėmė policijos pareigūnai.

Šiais veiksmais G. V. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 253 str. 2 d.

Kaltinamasis G. V. dėl padarytos nusikalstamos veikos kaltu neprisipažino. Parodė, kad vertėsi mašinų pardavimu. 2009 metais pardavinėjo automobilį ”Renault Kangoo“. Turguje priėjo du jaunuoliai – dvyniai broliai, kaip vėliau sužinojo – D. ir A., kurie sutarė pirkti šį au­to­mo­bi­lį, pasakė, kad reikia padaryti techninę apžiūrą, davė dalį pinigų. Tam, kad padaryti techninę apžiūrą, kal­­ti­namasis užregistravo jį savo vardu. Gal po 10 dienų broliai atvyko, sumokėjo likusius pinigus, pa­si­ėmė mašiną, pasakė, kad automobilis liks registruotas jo vardu, nes perregistravimui reikėtų mokėti mokesčius. Jei kas atsitiks, tai žadėjo susimokėti. Vėliau brolių prašymu išnuomojo pas vieną moterį garažą Šilainiuose. Bokso Nr. 16. Broliai atvežė nuomai pinigus, iš kurių liko ir jam už paslaugas. Paskambino po to kažkada garažo šeimininkė ir pasakė, kad elektrikas turi patikrinti skaitliuką. Gavo iš brolių garažo raktus, įleido elektriką. Po to garažo raktai liko pas kaltinamąjį. Po kurio laiko atvyko vie­nas iš tų dvynių – D., pasakė, kad įlenktos durelės, mašina trūkčioja, kad vėl reikės techninės apžiūros. Kal­ti­na­ma­sis sutiko sutvarkyti automobilį. Po kiek laiko vėl atvyko D., pasakė, kad reikia kito garažo, sakė, kad ten drėgna ir viskas pūsta. Kaltinamasis internete rado skelbimą ir išnuo­mojo naują garažą, kuris tiko D.. Šis paliko metams nuomai 1500 litų, iš kurių liko ir kaltinamajam. Tas garažas buvo išnuomotas 2013 metais. Prie to garažo remontavo „Renault Kangoo“. Vieną vėlų va­ka­rą vėl atvyko dvynys, paprašė pervaryti iš garažo Kuršių gatvėje į naują garažą „BMW“ automobilį. Kitą dieną nuvažiavo į tą garažą. „BMW“ buvo supelijęs nuo drėgmės. Nuvarė jį į naują garažą ir pa­li­ko. Atvažiavęs D. paprašė išvalyti „BMW“. Kaltinamasis sutiko. Nuvažiavęs valyti ant sėdynės rado di­delę ilgą dėžę, tarp sėdynių – tašę, medžiaginį dėklą. Tam kad išvalyti mašiną visus daiktus iš jos sa­lo­no sudėjo garaže ant lentynos. Viena tašė svėrė gal 10-15 kg. Bagažinėje buvusius įrankius ir daiktus paliko. Mašiną išvalė, sutvarkė. Po kiek laiko vėl atvažiavo vėlai D., kuriam pasakė, kad mašiną sutvarkė, daiktus sudėjo lentynoje. Už visus darbus jam sumokėjo. D. paprašė tą ilgą me­džia­ginį krepšį atvežti iki Šilainių, prie garažų, ir palikti su mašina. Su „Renault Kan­goo“ at­va­žiavo į garažą, nusitraukė nuo lentynos tą krepšį, įdėjo jį į bagažinę ir nuvažiavęs apie 12-12.30 val. paliko mašiną prie garažų ir picerijos. Kitos dienos vakarą D. atvarė jam „Re­nault Kan­goo“. Dar po dienos vakare vėl atvažiavo D.. Paprašė atvežti iš garažo dėžę prie Girs­tu­pio IKI parduotuvės, palikti ma­šiną, raktą padėti ant galinio rato. D. pažadėjo sumokėti. Kitą dieną apie 10 val. atvažiavo į garažą, paėmė tą ilgą dėžę, įdėjo ją į automobilį, nuvežė prie Girs­tu­pio, paliko au­tomobilį ir nuvažiavo namo. Vakare D. atvežė raktus, sakė, kad dar mašinos neims. Ma­šiną nu­va­rė į Palemoną, paliko marčiai. Pervež­damas tašę buvo paėmęs už rankenos, turinio neužčiuopė. Ji nebuvo sunki. Pailga dėžė buvo sunkesnė už me­džiaginę tašę. Nėra smalsus, todėl nežiūrėjo kas yra tašėje ar dėžėje, jose niekas nežvangėjo. Po poros sa­vaičių atvykę policijos pareigūnai padarė kratą jo namuose ir tuose nuomojamuose garažuose. Pa­rei­gūnams pasakė, kad automobilis garaže tokių dviejų brolių, nes pavardžių nežinojo. Parodė, kur sudė­tos tašės iš automobilio. Tašėje pareigūnai rado ginklus, šovinius. Pervaręs automobilį ir pamatęs tašes ir dėžes negalvojo, kad jose gali būti ginklai. Apie jų turinį su D. nekalbėjo. Pra­šydamas nu­vežti jis sakė, kad reikia paimti ilgą medžiaginį maišą, o antrą kartą – dėžę. Buvo tiesiog ap­gautas dėl savo pasitikėjimo. Apie jokią gaują nieko negalvojo.

Motyvuojamoji dalis

G. V. kaltė padarius nusikalstamą veiką patvirtinama bylos nagrinėjimo metu iš­tir­tais įrodymais.

Liudytojas D. S., Lietuvos kriminalinės policijos biuro pareigūnas, parodė, kad at­likdamas tyrimą dėl „a.“ susivienijimo, su kitais biuro pareigūnais 2013 m., galėjo būti gruo­džio 19 d., atliko kratą G. V. namuose ir garaže. Buvo ieškoma ginklų. G. V., supa­žin­dintas su kratos nutarimu, sakė nieko draudžiamo ir neleistino neturi. Bute nieko nerado. Garaže V. gatvėje buvo automobilis „BMW“, o virš durų, ant lentynos buvo maišai ir tašė, kurie nebuvo pas­lėpti. Tašė buvo sunki. Iš svorio suprato, kad ten gali būti ginklai. Vienas maišas buvo įplyšęs ar pra­viras. Kažkas matėsi pro suplyšimą ar pravirą tašę, lyg tai įvyniotas vamzdis. Nukeliant tašes jose ba­ladojosi, nes ginklai nebuvo suvynioti. Nukėlus tašes buvo rasti du Kalašnikovo au­tomatai, vienas trumpas ginklas su odiniu dėklu, daug šovinių, priedai prie ginklų – dėtuvės, dus­lin­tuvai, ant kojelių pastatomi prietaisai. Liudytojas 2013-12-08 atliko apžiūrą dėžės su ginklais – SVD ir Kalašnikovo au­tomatu. Nurodė, kad tai nebuvo speciali dėžė ginklams pervežti. Ginklas „Sauer“ buvo juodame dėkle, kuris irgi nebuvo specialus dėklas ginklui pervežti. Tačiau šis dėklas plonas, todėl ga­li­ma buvo ap­čiuopti, kad ten ginklas.

Iš pareigūno D. S. 2014-11-28 tarnybinio pranešimo ir su juo pateiktų nuotraukų, da­ry­tų 2013-12-19 kratos garaže (duomenys neskelbtini) (t. 5, b. l. 66-77), matyti, kad kratos metu buvo fotografuojama ir nuotraukose užfiksuoti kratos metu rasti ginklai, jų priedai ir šoviniai. Garaže ant len­tynos esanti juodos spalvos tašė yra atsegta. Iš jos matyti kyšantys skuduruose suvynioti daiktai. Ant lentynos taip pat yra keli krepšeliai. Nufotografuoti iš tašės išimti skuduruose suvynioti ginklai – iš sku­durų kyšo vamzdžiai. Polietileniniuose krepšeliuose yra šoviniai.

Liudytojas J. C., Lietuvos kriminalinės policijos biuro pareigūnas, parodė, kad 2013 m. gruodžio vidury su biuro pareigūnais D. S. ir V. G. dalyvavo atliekant kratą kaltinamojo bute. Buvo ieškoma ginklų, narkotinių medžiagų. Bute nieko nerado. Kai kaltinamajam buvo pasakyta, kad bus atlikta krata ir garaže, jis nustebo, kad apie tą garažą pareigūnams žinoma. Ga­raže buvo „BMW“, virš įėjimo į garažą buvo lentyna, kurioje D. S. rado medžiaginę sportinę tašę ir maišą. Jie nebuvo uždengti. Tašė buvo sunki, plono audeklo, todėl galima buvo suprasti kas joje buvo. Viskas buvo nukelta. Tašė buvo prasegta. Joje rasti šoviniai, ginklai, ginklų dalys. G. V. pasakė, kad tai ne jo, kad nežino kas tai yra.

Liudytojas V. G., Lietuvos kriminalinės policijos biuro pareigūnas, parodė, kad su J. C., D. S. ir kitais darbuotojais atliko kratą kaltinamojo bute ir garaže. Buvo tikimasi rasti ginklų, šaudmenų, ryšio priemonių. Kaltinamasis reagavo ramiai, sakė, kad nieko neturi. Garaže buvo automobilis „BMW“. Virš įėjimo į garažą, ant lentynos buvo padėta tašė. Iš išorės nesi­matė kas joje yra. Pajudinęs suprato, kad tašė sunki, kad ten gali būti ieškomi ginklai. J. C. ją nuėmė. Kaltinamasis paklaustas kas joje, atsakė, kad nežino. Tašėje buvo ginklai, dėtuvės, šoviniai, duslintuvas, taikiklis ir kt. Kaltinamasis visą laiką buvo neutra­lus, sakė, kad jo paprašė atvaryti tą au­to­mobilį, pastatyti garaže, iš automobilio išimti tašę. Liudytojas rašė kratos protokolą, užfiksavo krepšyje rastus objektus. Šo­vi­niai buvo maišeliuose suskirstyti pagal kalibrą.

Liudytojas Nr. 10-13(047), kuriam taikomas anonimiškumas, parodė, kad kaltinamojo nepa­žįsta ir nėra su juo bendravęs. Bendravo su kitais grupuotės nariais. V. pavardė jam negir­dėta. 2013 m. lapkričio 29 d. su D. P. važiavo į garažų masyvą netoli Baltijos prospekto. D. P. sakė, kad atvažiuos su kita mašina, liepė įvažiuoti, apsisukti ir laukti. D. P. at­vy­ko su automobiliu, tokiu kaip „kablukas“. Jis atidarė bagažinę, ten buvo diržais prisegtas juodas ap­valkalas – dėklas, ant jo užmestas kilimėlis. D. P. tą apvalkalą ištraukė iš bagažinės, perdavė liudytojui, kuris suprato, kad tai karabinas, apčiuopė apvalkale buožę, vamzdį ir optiką, nes dėklo me­džiaga nebu­vo stora. Liudytojas įsidėjo tą apvalkalą į savo automobilį, užmaskavo ir išsiskyrė su D. P.. Iš D. P. žinojo, kad turi paimti ginklą. Vėliau sužinojo, kad tai buvo „Sauer“ ka­ra­binas. 2013 m. gruodžio 8 d. apie 17 val. vėl susitiko su D. P. prie Klinikų. D. P. sakė, kad reikės pa­im­ti kitą ginklą, kurį jis įvardino „gaidžiu“. Skirtingais automobiliais Kaune privažiavo pre­kybos cen­tro automobilių aikštelę. Ten buvo tas pats „Renault“ automobilis, iš kurio paėmė ka­ra­biną praeitą kar­tą. D. P. iš savo mašinos distanciniu pulteliu atrakino mašiną. Liudytojas priėjo prie to au­to­mo­bilio ir iš jo bagažinės, kurioje buvo pridėta įvairių daiktų, mikrobangų krosnelė, paėmė rudą siaurą ilgą dėklą su rankena. Suprato, kad ten ginklas. Dėklo ilgis apie 150 cm, plotis – pusantro sprindžio, o aukš­tis apie 20 cm, svoris apie 10 kg. Įdėjo dėklą į savo automobilio bagažinę, nes salone ant sėdynių jis netilpo. Dėklą su ginklu perdavė D. P. nurodymu. Vėliau sužinojo, kad dėkle buvo ne vie­nas gink­las, buvo ir Kalašnikovo automatas su duslintuvu. Su D. P. kalbėjo, kad reikės nu­žu­dyti as­menį, vadinamą „(duomenys neskelbtini)“.

Liudytojas B. V. parodė, kad 2013 m. lapkričio gale kaltinamajam metams lai­ko išnuomojo garažą Pašilės – Vienybės gatvėje. Kaltinamasis sakė, kad sūnus Norvegijoje, turi pra­bangią mašiną, kuriai reikia garažo. Sumokėjo 1100 litų už metus. Liudytojas norėjo pažiūrėti, kokia ten prabangi mašina, bet jis buvo pakeitęs spyną. 2014 m. rugpjūčio gale dėl garažo apklausė policija. Liudytojo daiktų garaže nebuvo. Yra lentynos šone ir gale, virš durų.

Liudytoja M. A. J. parodė, kad kaltinamajam apie trejus metus nuomojo savo garažą Š. gatvėje. Mokėdavo į priekį už metus laiko. Matė, kad atvažiavo su mašina pirmą kartą. Nuomininkui buvo atidavusi raktus ir daugiau garaže nebuvo.

Iš 2013-11-29 daiktų pateikimo protokolo (t. 1, b. l. 63) ir daiktų apžiūros protokolo (t. 1, b. l. 64-69) matyti, kad liudytojas Nr. 047(10-13) pateikė šautuvą „Sauer“ Nr. 45878 su optiniu taikikliu „Duralyt 2-8x42“, įdėtą į juodos, pilkos ir geltonos spalvų pailgą, užsegamą rankinę, žalios spalvos medžiaginį dėklą ir geltonos spalvos polietileninį maišą, kurie buvo automobilio „BMW 530“, v/n (duomenys neskelbtini), bagažinėje.

Lietuvos policijos kriminalistinių tyrimų centro specialisto išvados Nr. 140-(6094)-ISI-6855 (t. 1, b. l. 73-74) matyti, kad tirti pateiktas pramoninės gamybos 6,5 mm kalibro šautuvas „Sauer 202“ Nr. 45878 šaudyti tinkamas. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos ginklų ir šaudmenų kontrolės įsta­ty­mu šautuvas yra C kategorijos pertaisomas ilgasis šaunamasis ginklas, skirtas šaudyti 6,5x55 mm šo­vi­niais. Prie jo pritvirtintas optinis taikiklis „Zeis Duralyt 2-8x42“ yra ginklo priedėlis.

Iš 2013-12-08 daiktų pateikimo protokolo (t. 1, b. l. 89) matyti, kad liudytojas Nr. 047(10-13) pateikė du lapus su automobilių pavadinimais ir valstybiniais numeriais; rudos spalvos dėklą; šautuvą „SVD“ Nr. 27859; „Kalašnikovo“ konstrukcijos automatą „AKSU“; optinį taikiklį ir laikiklį; dvejas šo­vi­nių dėtuvės; du garso slopintuvus; margos spalvos audinį.

Iš 2013-12-08 daiktų apžiūros protokolo (t. 1, b. l. 90-100) matyti, kad automobilio „BMW 525“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) salone, už priekinių sėdynių yra rudos spalvos dėklas. Jame yra baltos spal­vos ir margos spalvos audiniai. Po margos spalvos audiniu matosi optinis taikiklis, tvirtinimas tai­kik­liui, dvi šovinių dėtuvės ir du garso ir ugnies slopintuvai. Baltame audinyje įvynioti šautuvas „SVD“ Nr. 27589 ir automatas „AKSU“. Dvejuose popieriaus lapuose surašyti automobilių modeliai ir jų vals­tybiniai numeriai.

Iš Lietuvos policijos kriminalistinių tyrimų centro specialisto išvados Nr. 140-(6282)-ISI-608 (t. 1, b. l. 113-123) matyti, kad tirti pateiktas automatas yra pramoninės gamybos, 7,62 mm kalibro Kalašnikovo konstrukcijos automatas „AKS“ Nr. ŽL5918 (ŽK0522). Automatas skirtas šaudyti 7,62 mm kalibro šoviniais (7,62x39 mm). Vadovaujantis Lietuvos Respublikos ginklų ir šaudmenų kon­tro­lės įstatymu šis automatas yra A kategorijos šaunamasis ginklas. Tirti pateiktas šautuvas yra pra­mo­ni­nės gamybos, 7,62 mm kalibro, pusiau automatinis graižtvinis šautuvas „TIGR“ Nr. 27589 (Dragunovo konstrukcijos snaiperio šautuvo „SVD“ civilinė versija). Ginklas skirtas šaudyti 7,62 mm kalibro šo­vi­niais (7,62x53 mm). Vadovaujantis Lietuvos Respublikos ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymu šis šau­tuvas yra B ginklų kategorijos šaunamasis ginklas. Sukomplektavus tirti pateiktą automatą AKS Nr. ŽL5918 (ŽK0522) bei šautuvą TIGR Nr. 27589 su tirti pateiktomis pramoninės gamybos šovinių dė­tu­vė­mis jie yra tvarkingi ir tinkami šaudyti. Tirti pateiktas optinis taikiklis yra šaunamojo ginklo – pusiau automatinio šautuvo TIGR Nr. 27589 priedėlis. Tirti pateiktas ginklo duslintuvas pritaikytas tirti pa­teik­tam 7,62 mm kalibro šautuvui TIGR Nr. 27589. Šis duslintuvas nėra šio ginklo dalis, o savadarbiu būdu pagamintas šio ginklo priedėlis. Tirti pateiktas ginklo duslintuvas Nr. 2 yra pritaikytas tirti pa­teik­tam 7,62 mm kalibro Kalašnikovo konstrukcijos automatui AKS Nr. 5918 (0522). Šis duslintuvas nėra šio ginklo dalis, o savadarbiu būdu pagamintas šio ginklo priedėlis. Tirti pateiktas laikiklis yra savadarbiu būdu pagamintas ginklo priedėlio laikiklis, pritaikytas tirti pateiktam 7,62 mm kalibro Kalašnikovo kons­trukcijos automatui AKS Nr. 5918 (0522). Tirti pateikti du šoviniai, buvę šovinių dėtuvėje, yra tinkami šaudyti, pramoninės gamybos, 7,62 mm kalibro šoviniai (7,62x39 mm). Vienas iš jų yra šovi­nys su sumažintu kulkos greičiu (YC). Šoviniai yra skirti 7,62 mm kalibro savaime užsitaisantiems ka­ra­binams SKS, įvairių modifikacijų 1947 m. pavyzdžio Kalašnikovo konstrukcijos automatams, ran­ki­niams kulkosvaidžiams RPK, RPKS ir kitiems ginklams. Šovinys su sumažintu kulkos greičiu (YC) yra skirtas šaudyti iš 7,62 mm kalibro Kalašnikovo konstrukcijos automatu AKM, sukomplektuotu su dus­lin­tuvu (TTEC). Vadovaujantis Lietuvos Respublikos ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymu šie šovi­niai yra šaudmenys.

Iš 2013-12-19 kratos protokolo (t. 1, b. l. 160-167) ir 2014-01-09 daiktų apžiūros protokolo (t. 1, b. l. 177-186) matyti, kad pas G. V., adresu (duomenys neskelbtini), rasti ir paimti automobilis „Renault Kangoo“, v/n (duomenys neskelbtini), šio automobilio registracijos liudijimas Nr. (duomenys neskelbtini), tech­ninės apžiūros rezultatų kortelė Nr. (duomenys neskelbtini), draudimo polisas Nr. (duomenys neskelbtini), išduoti G. V. vardu, G. V. užrašų knygutė, kurioje tarp kitų rasti įrašai: „A.“ – (duomenys neskelbtini) (S. V. telefono numeris); D. – (duomenys neskelbtini) (D. P. telefono numeris).

Iš 2013-12-19 kratos protokolo (t. 1, b. l. 130-136) matyti, kad garaže pas G. V., adresu (duomenys neskelbtini), metu rasti ir paimti: 1. Lentynoje virš įėjimo durų buvęs tamsiai ža­lios spalvos krepšys, kuriame į baltą audeklą įvyniotas automatas „AKSU“ Nr. 290563 be dėtuvės, į margą audeklą įvyniotas automatas Nr. SV 6572 be dėtuvės, į skaidrų polietileninį maišą, maišą su užrašu „Kanum hotel“ ir odinį dėklą įvyniotas automatas su užrašu „SHE 76T3729" su dėtuve, rudos spalvos odiniame dėkle įdėtos dvi šovinių dėtuvės, juodos spalvos dėtuvė, pilkos spalvos dėtuvė, ci­lin­dro formos daiktas (ginklo duslintuvas), 50 vnt. šovinių, sudėtų į mėlynos spalvos dėžutę su užrašu "MAG­TECH", 12 vnt. šovinių baltos spalvos dėžutėje, skaidrus maišelis su 2 šoviniais, baltas maišelis su užrašu „Austriška kokybė“, kuriame 44 vnt. šovinių, į baltą audeklą įvyniota juodos spalvos dėtuvė su 30 vnt. šovinių, rudos spalvos dėtuvė su užrašu „25", į baltą medžiaginį maišą bei du „Maximos“ mai­šelius įvynioti 270 vnt. ir 40 vnt. šovinių, 76 vnt. šovinių maišelyje su užrašu „Harley“, 278 vnt. šovinių keliuose maišeliuose. 2. Lentynoje virš įėjimo durų buvęs polietileninis maišas „Iki“, kuriame juodos spalvos cilindro formos slopintuvas, metalinis juodos spalvos ginklo priedas, ginklo rankena „PP-GRIP“, 26 vnt. šovinių, 28 vnt. šovinių. 3. Garaže buvęs automobilis „BMW 520i“, v/n (duomenys neskelbtini), kuriame bagažinės dėtuvėje žalios spalvos dėklas, automobilio registracijos liudijimas Nr. (duomenys neskelbtini) , TP 2009-07-07 pirkimo – pardavimo sutartis, TP draudimo polisas, SIM kortelės.

Iš Lietuvos policijos kriminalistinių tyrimų centro specialisto išvados Nr. 140-(6614)-IS1-734 (t. 1, b. l. 192-203, t. 2, b. l. 1-6) matyti, kad tirti pateiktas automatas Nr. SV6572 yra tinkamas šaudyti, pra­moninės gamybos, 7,62 mm kalibro Kalašnikovo konstrukcijos automatas AIM Nr. SV6572 (Ru­mu­nija). Ginkle yra panaudoti Rusijos gamybos automato Nr. PO4014 užrakto rėmas su dujų stū­mok­liu, užraktas ir uokso dangtelis. Ginklas yra be buožės ir grūstuvo. Automatas skirtas šaudyti 7,62 mm kalibro šoviniais (7,62x39 mm). Vadovaujantis Lietuvos Respublikos ginklų ir šaudmenų kontrolės įsta­tymu šis automatas yra A kategorijos šaunamasis ginklas. Tirti pateiktas automatas AKSU Nr. 290563 yra tinkamas šaudyti, pramoninės gamybos, 5,45 mm kalibro Kalašnikovo konstrukcijos auto­matas AKC-74Y Nr. 290563 (TSRS). Automatas skirtas šaudyti 5,45 mm kalibro šoviniais (5,45x39 mm). Vadovaujantis Lietuvos Respublikos ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymu šis automatas yra A ka­tegorijos šaunamasis ginklas. Tirti pateiktas automatinis ginklas su užrašu „SHE 76T3729" yra tin­kamas šaudyti, savadarbiu būdu perdirbtas, automatinis, 7,65 mm kalibro pistoletas – kulkosvaidis CZ VZ61 SKORPION Nr. T3729 (Čekoslovakija). Perdirbimo metu ginklui buvo pakeista pagrindinė šau­na­mojo ginklo dalis – įstatytas savadarbis vamzdis. Ginklas skirtas šaudyti 7,65 mm kalibro BROW­NING šoviniais. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymu tirti pa­teiktas savadarbiu būdu perdirbtas, automatinis, 7,65 mm kalibro pistoletas – kulkosvaidis CZ VZ61 SKORPION Nr. T3729 yra šaunamasis ginklas. Šis savadarbis šaunamasis ginklas civilinėje apyvartoje yra draudžiamas. Tirti pateikta juodos spalvos dėtuvė be užrašų yra pramoninės gamybos, 7,62 mm ka­lib­ro Kalašnikovo konstrukcijos automato AK šovinių dėtuvė. Šią šovinių dėtuvę galima sukom­plek­tuo­ti su tirti pateiktu 7,62 mm kalibro Kalašnikovo konstrukcijos automatu AIM Nr. SV6572 (PO4014). Tirti pateikta rudos spalvos dėtuvė su užrašu „25" yra pramoninės gamybos 5,45 mm kalib­ro, Kalašnikovo konstrukcijos rankinio kulkosvaidžio PI7K-74 šovinių dėtuvė. Šią šovinių dėtuvę ga­lima sukomplektuoti su tirti pateiktu 5,45 mm kalibro Kalašnikovo konstrukcijos automatu AKC-74Y Nr. 290563. Tirti pateiktos viena šovinių dėtuvė ir rudos spalvos odiniame dėkle įdėtos dvi šovinių dė­tu­vės yra pramoninės gamybos, 7,65 mm kalibro pistoleto-kulkosvaidžio CZ VZ61 SKORPION šo­vinių dėtuvės. Šias tris šovinių dėtuves galima sukomplektuoti su tirti pateiktu perdirbtu 7,65 mm ka­lib­ro pistoletų-kulkosvaidžiu CZ VZ61 SKORPION Nr. T3729. Tirti pateiktas garso ir ugnies slopin­tu­vas yra savadarbiu būdu pagamintas ginklo duslintuvas. Jis yra pritaikytas 7,62 mm kalibro Kalaš­ni­ko­vo konstrukcijos automatui A1M Nr. SV6572 (PO4014) ir yra šio ginklo priedėlis. Tirti pateiktas juo­dos spalvos cilindro formos daiktas yra savadarbiu būdu pagamintas ginklo duslintuvas. Jis yra pritai­ky­tas 7,65 mm kalibro pistoletui-kulkosvaidžiui CZ VZ61 SKORPION Nr. T3729 ir yra šio ginklo prie­dėlis. Tirti pateiktas ginklo priedas yra pramoninės gamybos ginklo bėgelių sistema CAA XRS47, skirta ginklo priedėliams tvirtinti prie 7,62 mm kalibro Kalašnikovo konstrukcijos automato. Šią bė­ge­lių sistemą galima pritvirtinti prie 7,62 mm kalibro Kalašnikovo konstrukcijos automato AIM Nr. SV6572 (PO4014). Tirti pateikta rankena „PP-GRIP" yra pramoninės gamybos, universali ginklo ran­ke­na su kojelėmis CAA BB-GR1P. Ji yra tinkama tvirtinti prie bėgelių sistemos CAA XRS47, o tuo pačiu ir prie 7,62 mm kalibro Kalašnikovo konstrukcijos automato AIM Nr. SV6572 (PO4014). Tirti pa­teikta viena pilkos spalvos šovinių dėtuvė yra pramoninės gamybos, pusiau automatinio, 7,62 mm kalibro, 1933 m. pavyzdžio Tokarevo konstrukcijos pistoleto TT Nr. Ž?4068" (klaustuku pažymėtas neįs­kaitomas ženklas) šovinių dėtuvė. Tirti pateikti 76 vnt. šovinių, 40 vnt. šovinių, 30 vnt. šovinių, 24 vnt. šovinių (iš viso 170 vnt.) yra pramoninės gamybos 7,62 mm kalibro šoviniai (7,62x39 mm). Iš jų 139 vnt. yra šoviniai su sumažintu kulkos greičiu (YC). Šie šoviniai yra skirti 7,62 mm kalibro savaime užsitaisantiems karabinams SKS, įvairių modifikacijų 1947 m. pavyzdžio Kalašnikovo konstrukcijos automatams, rankiniams kulkosvaidžiams RPK, RPKS ir kitiems ginklams. Šovinys su sumažintu kul­kos greičiu (YC) yra skirtas šaudyti iš 7,62 mm kalibro Kalašnikovo konstrukcijos automatų AKM, su­komplektuotų su duslintuvu (ITBC). Vadovaujantis Lietuvos Respublikos ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymu šie šoviniai yra šaudmenys. Tirti pateikti 270 vnt. šovinių ir 278 vnt. šovinių (iš viso 548 vnt.) yra pramoninės gamybos, 5,45 mm kalibro, 1974 m. pavyzdžio šoviniai (5,45x39 mm). Iš jų 48 vnt. yra šoviniai su trasuojančiomis kulkomis. Šoviniai yra skirti įvairių modifikacijų 1974 m. pavyzdžio Ka­laš­ni­kovo konstrukcijos automatams AK-74, rankiniams kulkosvaidžiams PI1K-74 ir kitiems ginklams. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymu šie šoviniai yra šaud­me­nys. Tirti pateikti 43 vnt. šovinių yra pramoninės gamybos, 9 mm kalibro LUGER (9x19 mm) šoviniai. Jie yra skirti 9 mm kalibro pistoletams: BROWNING mod. 1935 (Belgija), BERETTA mod. 92, mod. 1923, mod. 1951 (Italija), SIG SAUER mod. P220 (Vokietija), MAUSER-PARABELLUM (Vo­kie­ti­ja), WALTHER mod. P38 mod. P88, mod. P99 (Vokietija), HECKLER&KOCH mod. USP, mod. P7 (Vokietija), CZ-75 (Čekija), RADOM mod. VIS35 (Lenkija); pistoletams kulkosvaidžiams: AGRAM 2000 (Kroatija), ERMA mod. MP40, mod. MP60 mod. EMP (Vokietija), HECKLER&KOCH MP5 (Vo­kietija), UZI (Izraelis) bei daugeliui kitų ginklų. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos ginklų ir šau­dmenų kontrolės įstatymu šie šoviniai yra šaudmenys. Tirti pateikti 50 vnt. šovinių, sudėtų į mėlynos spalvos dėžutę su užrašu "MAGTECH", yra pramoninės gamybos, 7,65 mm kalibro BROWNING šo­vi­niai. Jie yra skirti 7,65 mm kalibro pistoletams BROWNING mod. 1900, mod. 1912, mod. 1922 (Bel­gija), MAUSER mod. 1930, mod. 1944. mod. 38 (Vokietija), WALTHER mod. PP, mod. PPK (Vo­kietija), BERETTA mod. 1931, mod. 1939, mod. 1945, mod. 81 (Italija), SIG SAUER mod. P230 (Vo­kietija), HECKLER&KOCH mod. P7, pistoletams-kulkosvaidžiams SCORPION 61 (Čekija) bei kitiems 7,65 mm kalibro ginklams. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos ginklų ir šaudmenų kontrolės įs­tatymu šie šoviniai yra šaudmenys. Tirti pateikti 6 vnt. šovinių, sudėtų baltos spalvos dėžutėje, ir 7 vnt. šovinių yra pramoninės gamybos, 9 mm kalibro MAKAROV (9x18 mm) šoviniai. Jie yra skirti 9 mm kalibro Makarovo konstrukcijos pistoletams PM (TSRS), automatiniams Stečkino konstrukcijos pis­toletams APS (TSRS), pistoletams-^y63 (Vengrija), P 64 (Lenkija), RK 59 (Vengrija), R 61 (Ven­grija), THAELMANN 1001-3 (Vokietija), H3K-70 (Rusija) bei kitiems ginklams. Vadovaujantis Lie­tuvos Respublikos ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymu šie šoviniai yra šaudmenys. Tirti pateikti 7 vnt. iš 26 vnt. šovinių yra pramoninės gamybos, 7,62 mm kalibro šoviniai (7,62x53 mm). Vienas šo­vi­nys yra su prišaudančiai-padegamąja kulka (173). Šie šoviniai yra skirti 1891/30 metų pavyzdžio Mo­sino konstrukcijos šautuvams ir karabinams, 1938 ir 1944 metų pavyzdžio karabinams, Dektiariovo kon­strukcijos rankiniams kulkosvaidžiams bei kitiems ginklams. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymu šie šoviniai yra šaudmenys. Tirti pateikti 19 vnt. iš 26 vnt. šo­vi­nių yra namudiniu būdu užtaisyti 7,62 mm kalibro šoviniai (7,62x53 mm). Šie šoviniai yra skirti 1891/30 metų pavyzdžio Mosino konstrukcijos šautuvams ir karabinams, 1938 ir 1944 metų pavyzdžio karabinams, Dektiariovo konstrukcijos rankiniams kulkosvaidžiams bei kitiems ginklams. Vado­vau­jan­tis Lietuvos Respublikos ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymu šie šoviniai yra šaudmenys. Tirti pa­teik­ti 4 vnt. šovinių yra namudiniu būdu užtaisyti 7,62 mm kalibro šoviniai (7,62x39 mm). Šie šoviniai yra skirti 7,62 mm kalibro savaime užsitaisantiems karabinams SKS, įvairių modifikacijų 1947 m. pa­vyzdžio Kalašnikovo konstrukcijos automatams, rankiniams kulkosvaidžiams RPK, RPKS ir kitiems gink­lams. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymu šie šoviniai yra šaudmenys. Tirti pateikti 2 vnt. šovinių yra pramoninės gamybos, 5,45 mm kalibro šoviniai MIUH (7H7). Jie yra skirti 5,45 mm kalibro pistoletams PSM ir kitiems ginklams. Vadovaujantis Lietuvos Res­publikos ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymu šie šoviniai yra šaudmenys. Visi tirti pateikti šo­viniai, išskyrus vieną 9 mm kalibro LUGER (9x19 mm) šovinį, yra tinkami šaudyti. Vienas šovinys netinkamas šaudyti dėl kapsulės gedimo.

Įrodymų vertinimas ir nusikalstamos veikos kvalifikavimas

Pagal BK 253 str. 2 d. atsako tas, kas neturėdamas leidimo pagamino, įgijo, laikė, nešiojo, ga­beno ar realizavo ne mažiau kaip tris šaunamuosius ginklus, didelės sprogstamosios galios arba di­delį kiekį šaudmenų, sprogmenų ar sprogstamųjų medžiagų.

Nors kaltinamajame akte nurodoma, kad G. V. iš dalies prisipažino kaltas, tačiau kaip matyti iš jo apklausos protokolų (t. 2, b. l. 141-143, 151, t. 5, b. l. 84-85), kaltinamasis pripažino tik fak­tines bendravimo su A. P. ir D. P., automobilio pirkimo, garažų nuomos, krovinių gabenimo ir kitas aplinkybes, tačiau neigė dalyvavęs organizuotos grupės nusikalstamoje veikloje ir ži­nojęs apie ginklus ir šaudmenis. Taigi, faktiškai inkriminuotos nusikalstamos veikos G. V. nie­kada nepripažino. Tačiau kaltinamojo parodymai apie krovinio gabenimo 2013-11-27 ir 2013-12-08 automobiliu iš garažo (duomenys neskelbtini), iki garažo (duomenys neskelbtini), ir iš garažo (duomenys neskelbtini), iki automobilių stovėjimo aikštelės prie prekybos centro „Girstupis-IKI“ (duomenys neskelbtini), aplin­kybės iš es­mės atitinka liudytojo Nr. 10-13(047), kuriam taiko­mas anonimiškumas, pa­ro­dy­mus. Šių krovinių – ginklų ir šaudmenų perdavimo tyrimo organams, kratos protokolai, jų apžiūros pro­to­ko­lai, specialisto išvados dėl šių ginklų pripažinimo šaunamaisiais ir šaudmenų tinkamumo naudoti pagal paskirtį, patvirtina ginklų ir šaudmenų buvimo ir radimo faktus. Nors kaltinamasis nepripažįsta, jog žinojo apie į garažą (duomenys neskelbtini), gatvėje at­ga­bento automobilyje „BMW“ buvusių krepšių ir tašių turinį, tačiau, teismas sprendžia, kad gavęs nu­ro­dymą išvalyti ir sutvarkyti šį automobilį ir išėmęs iš šio automobilio sunkius krepšius, kurių vienas kratos metu buvo rastas praviras, su kyšančiomis skuduruose suvyniotų ginklų dalimis, maišeliuose buvusiais šoviniais, ir uždėjęs juos ant lentynos, kal­ti­na­ma­sis, būdamas pakankamai išsilavinęs ir tu­rė­damas nemažą gyvenimo patirtį, tame tarpe ir karinės tar­nybos, įvertindamas šių krovinių sunkumą – pats nurodė, kad tašės svoris buvo 10-15 kg, ir supakavimo pobūdį – kaip matyti iš fotografijų, darytų kratos metu, ir liudytojų D. S., J. C. ir V. G. parodymų, kad juodas krepšys nebuvo uždarytas, kad dar jam būnant ant lentynos pakankamai aiškiai matėsi jo turinys – ginklų dalys ir šoviniai, privalėjo suprasti, kad krepšiuose yra ginklai ir jų priedai, ir šaudmenys, ir kad jų yra daug – daugiau negu trys vienetai šaunamųjų ginklų ir didelis kiekis šaudmenų – šovinių. Todėl teismas spren­džia, kad kaltinamasis nuo to momento, toliau tęsdamas garažo nuomą ir lan­ky­da­ma­sis tame garaže, prisiėmė atsakomybę už šių ginklų ir šaudmenų laikymą čia.

Nors kaltinamasis nepripažįsta, jog žinojo apie pervežamų krepšio ir dėžės turinį, ir abiem atvejais šį krepšį ir dėžę jis paėmė iš garažo, kuriame šias talpas iškrovė iš automobilio „BMW“, kurių tu­ri­nio esmę jis suvokė, ir nors krepšys ir dėžė nebuvo permatomi, teismas sprendžia, kad kal­ti­na­ma­sis, tu­rė­damas pakankamą gyvenimo patirtį, taip pat įvertindamas krovinio gabenimo ir perdavimo ap­lin­ky­bes (abiem atvejais ne tiesiogiai per­duo­dant automobilį ir krovinį D. P., o paliekant mieste nesau­gomoje aikštelėje, paliekant raktą ant automobilio rato), krovinio patalpinimo priemones ir dydį – krepšys buvo pakankamai didelio ilgio, medžiaginis ir pakankamai elastingas apčiuopti jo turinį – šau­tuvą su optiniu taikikliu, dėžė buvo pakankamai ilga ir sunki, kad pagrįstai įtarti, jog joje gali būti gin­k­las. Be to, dėklas (krepšys) auto­mo­bi­lio bagažinėje buvo pridengtas kilimėliu, t. y. papildomai pas­lėp­tas. Jį taip aptiko liudytojas Nr. 10-13(047), kuris nurodė, kad lengvai apčiuopė dėklo turinį – ginklą su optiniu taikikliu. Nedideli kal­ti­namojo ir šio liudytojo parodymų skirtumai dėl kai kurių nu­si­kal­timo pa­darymo aplinkybių – dėklo padėties, jo pritvirtinimo bagažinėje ir kt., teismo nuomone, nėra esmin­gai reikšmingi, neturi įtakos sprendimui dėl G. V. kaltės. Šie skirtumai nepaneigia šio liu­dy­to­jo paro­dy­mų, kurie yra nuoseklūs ir logiški, įrodomosios vertės, todėl teismas nemato priežasčių abe­joti teisme šio liudytojo duotų parodymų tei­sin­gumu. Todėl teismas sprendžia, kad kaltinamasis galėjo ir turėjo numatyti, kad gabena ginklus. Nors byloje nėra neabejotinų įrodymų, kad kaltinamasis buvo ati­daręs nešulius su gabenamais ginklais ir tiksliai žinojo apie gabenamų ginklų kiekį, rūšį ir kitus jų duomenis, įvertinęs tai, kad ginklus kaltinamasis paėmė iš garažo, kuriame laike didelį kiekį ginklų ir šaud­menų, teismas, įvertinęs tai, kad ginklai buvo gabenami per du kartus, sprendžia, kad tai buvo tęstinė kaltinamojo veikla, kad G. V. negalėjo nežinoti, kad laiko ir gabena ne mažiau kaip tris šaunamuosius ginklus. Šios aplinkybės teikia pakankamai pagrindo kvalifikuoti jo nusikalstamą veiką pagal BK 253 str. 2 d.

Kaltinamajam buvo inkriminuota, kad jis 2013 m. lapkričio pabaigoje automobiliu „BMW 520“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), iš garažo Nr. 16, esančio (duomenys neskelbtini), atgabeno nurodytus ginklus į nurodytą garažą V. gatvėje. Byloje ištyrus visus įrodymus nerasta patikimų duomenų, kad G. V., D. P. nurodymu pervarydamas automobilį „BMW“ iš vieno garažo į kitą, jau būtų žinojęs apie jame esančius ginklus ir šaudmenis, todėl teismas sprendžia, kad ši kaltinimo dalis nėra įrodyta, todėl iš kaltinimo ji pašalinama.

Dėl BK 25 str. 3 d. inkriminavimo

Kaltinamajam taip pat buvo inkriminuota, kad kaltinime nurodytais ginklais 2005 – 2012 metų lai­ko­tarpiu disponavo ginkluoto nusikalstamo susivienijimo dalyviai S. V., A. P., D. P., N. T., A. R., T. P., K. L., V. V., V. Š., A. P., R. V., D. R., o kaltinamasis G. V., veikdamas su jais organizuotoje grupėje, pa­dė­jo jiems – vykdydamas nusikalstamo susi­vie­ni­ji­mo dalyvių nurodymus, perduodamus per A. ir D. P., 2009-10-22 savo vardu užregistravo automobilį „Renault Kangoo“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), fak­tiškai priklausantį nusikalstamo su­si­vienijimo dalyviams ir skirtą šaunamiesiems ginklams ir šaud­menims laikyti ir gabenti, atlikti kitas užduotis, 2011 m. balandžio pradžioje išnuomojo garažą (duomenys neskelbtini), į kurį nusikalstamo susivienijimo dalyviai atgabeno ir automobilyje „BMW 520“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), laikė kaltinime nurodytus ginklus ir šaudmenis, be to, vykdydamas D. P. nu­ro­dymą išnuomojo garažą (duomenys neskelbtini), į kurį 2013 m. lapkričio pabaigoje au­to­mo­bi­liu „BMW 520“, pergabeno šau­na­muosius ginklus ir šaudmenis. Tuo G. V. buvo kalti­na­mas pagal BK 25 str. 3 d. ir 253 str. 2 d.

Inkriminuojant kaltinamajam dalyvavimą organizuotoje grupėje disponuojant dideliu kiekiu šaunamųjų ginklų ir šaudmenų būtina nustatyti visus šios nusikalstamos veikos sudėties objek­ty­viuo­sius bei subjektyviuosius požymius. Kaltinamajame akte nėra detaliau išdėstyti šie po­žy­miai, aplin­ky­bės ir išvados dėl šio nusikaltimo sudėties – organizuotos grupės – požymio. Šis kaltinimas sufor­mu­luotas deklaratyviai. Iš kaltinamojo akto turinio matyti, kad kaltinimas G. V. dalyvavimu or­ga­ni­zuotoje grupėje grindžiamas slapto se­ki­mo ir slaptų ikiteisminio tyrimo veiksmų atlikimo pro­to­kolais, kuriuose užfiksuoti D. P. ir V. V. susitikimai ir pokalbiai, D. P. ir nu­si­kals­tamą veiklą imituojančius veiksmus at­li­ku­sio liudytojo Nr. 10-13(047) susitikimai ir pokalbiai apie pasi­ren­gi­mą nužudyti A. P. ir ap­mo­kė­jimą už tai, apie S. V. suinteresuotumą šiuo klau­si­mu, apie dar vieno ginklo ir šovinių per­da­vi­mą, apie prekursoriaus „druskos“ iš Ukrainos ir kokaino iš Olandijos kontrabandą. Tačiau šiuose pro­to­ko­luo­se nėra jokių duomenų, kurie patvirtintų G. V. da­ly­va­vi­mą galimai organizuotos nusi­kals­tamos grupės veikloje. Kaltinamajame akte taip pat nurodyti liu­dy­to­jų V. Š., A. P., įta­ria­mų­jų kitoje byloje K. L., D. R., R. V., S. V., A. P., D. P., N. T., T. P. parodymai. Iš bylos medžiagos ma­ty­ti, kad nei nurodyti liu­dy­to­jai, nei įtariamieji nieko konkretaus apie G. V. in­kriminuotą nusi­kalstamą veiką nenu­rodė arba savo kaltės nepripažino, arba atsisakė duoti parodymus. Iš jų parodymų taip pat nėra matyti, kad G. V. būtų žinojęs apie galimai organizuotos grupės nusikalstamą veiklą, apie tai, kad G. V. inkriminuoti ginklai yra susiję su kaltinime nurodytais asmenimis. Tokiomis aplinkybėmis remtis šių asmenų pa­ro­dymais nei kaip patvirtinančiais G. V. kaltę, nei kaip ją panei­gian­čiais, teismas nemato pagrindo ir spręsdamas dėl G. V. kaltės padarius jam inkriminuojamą veiką jais nesivadovauja.

Pagal baudžiamąjį įstatymą bendrininkavimas – tai tyčinis bendras dviejų ar daugiau tar­pu­sa­vy­je susitarusių pakaltinamų ir sulaukusių įstatyme nustatyto amžiaus, nuo kurio galima baudžiamoji atsakomybė, asmenų dalyvavimas darant nusikalstamą veiką (BK 24 str. 1 d.). Įstatymas pabrėžia ty­či­nę tokios nusikalstamos veikos padarymo formą. Pagal BK 25 str. 3 d. viena bendrininkavimo forma – or­ga­ni­zuota grupė yra tada, kai bet kurioje nusikalstamos veikos stadijoje du ar daugiau asmenų susi­ta­ria daryti kelis nusikaltimus arba vieną sunkų ar labai sunkų nusikaltimą ir kiekvienas grupės narys, da­ry­da­mas nusikaltimą, atlieka tam tikrą už­duo­tį ar turi skirtingą vaidmenį. Organizuotai grupei bū­dingas bendrininkų susitarimas bendrai daryti nusikalstamą veiką, tvirti, besitęsiantys ryšiai, vaid­me­nų pasis­kirstymas.

Pagal baudžiamąjį įstatymą atsako tik tas asmuo, kurio padaryta veika atitinka baudžiamojo įs­ta­tymo nustatytą nusikalstamos veikos sudėtį (BK 2 str. 4 d.). Šiuo atveju, kaltinant ben­dri­nin­ka­vi­mu padarius konkrečią nusikalstamą veiką turi būti nustatyta tos veikos objektyviųjų ir subjektyviųjų po­žymių visuma. Pagrindžiant kaltininko baudžiamąją atsakomybę už bendrininkavimą darant kon­kre­čios rūšies nusikalstamą veiką, turi būti konstatuota ne tik nusikalstamos veikos, dėl kurios pa­da­ry­mo yra sujungiamos kelių asmenų pastangos, sudėtis, numatyta konkrečiame BK specialiosios da­lies straips­nyje, bet ir bendrininkavimo objektyviųjų ir subjektyviųjų požymių visuma – bendri­nin­ka­vimo sudėtis, numatyta BK 24 str. 1 d. ir, šiuo atveju 25 str. 3 d. Tokiu būdu bendrininkavimo atveju turi būti konstatuota ir tai, kad visi bendrininkai atitinka įstatyme nustatytus subjekto bendruosius ir (ar) spe­cialiuosius požymius, kad yra bent dviejų asmenų susitarimas veikti bendrai, kad kiekvienas ben­dri­nin­kas suvokia, jog kėsinasi į tą patį objektą, taip pat supranta ir kitus bendrai daromos veikos su­dė­ties požymius ir kt.

Šioje byloje nėra pakankamai duomenų apie galimus G. V. bendrininkus – bau­džia­moji byla prieš juos nagrinėjama atskirai, jie dar nėra pripažinti kaltais įsiteisėjusiu teismo nuos­pren­džiu, nėra duomenų apie jų kaltės turinį dėl galimai bendrai padarytų nusikalstamų veikų ir kt. Teis­mui konstatavus, kad G. V. padarė nusikalstamą veiką organizuotoje grupėje su kaltinime nu­ro­dytais asmenimis, minėti asmenys iš esmės būtų pripažinti kaltais padarę šį nusikaltimą. Šiomis ap­linkybėmis šios bylos medžiagoje nesant įrodymų, pagrindžiančių minėtų asmenų dalyvavimą pa­da­rant nusikalstamą veiką, laikytina, kad kaltinamojo akto teiginiai apie tai, jog G. V. jam in­kri­minuotą veiką padarė organizuotoje grupėje su šiais asmenimis, pagrįsti prielaidomis.

Pats kaltinamasis neneigia, kad savo vardu įregistravo automobilį „Renault Kangoo“, kad iš­nuo­mojo abu garažus, kad iš garažo Nr. 16, (duomenys neskelbtini), į garažą (duomenys neskelbtini), 2013 m. lapkričio pabaigoje D. P. prašymu pervarė automobilį „BMW“ ir jį išvalė, kad iš šio automobilio salono ant lentynos garaže sudėjo ten buvusius daiktus – krepšį, tašę, kuriuose kratos metu buvo rasti ginklai su priedais ir šoviniai. Tačiau kaltinamasis G. V. neigė dalyvavęs or­ga­nizuotoje nusikalstamoje grupėje. Byloje surinkti ir teisiamajame posėdyje pa­tik­rinti įrodymai nepa­tvirtina, kad buvo kokie nors kaltinamojo susitarimai su D. P. ar kitais kal­ti­nime nurodytais asmenimis daryti G. V. inkriminuotą veiką, arba daryti kokius kitus nusikaltimus, kaip nu­ma­to BK 25 str. 3 d. Byloje nėra duomenų, kad kaltinamasis būtų ži­nojęs apie kitų kaltinime nurodytų as­me­nų galimai nusikalstamą veiklą, kad G. V. buvo žino­ma, jog jo vardu įregistruotas auto­mo­bi­lis „Renault Kangoo“ ir išnuomoti garažai bus naudojami galimai nu­si­kalstamais tikslais. Kal­ti­na­ma­sis nurodė, kad už garažų išnuomojimą, automobilio „Re­nault Kangoo“ re­montą ir priežiūrą, auto­mo­bi­lio „BMW“ išvalymą ir kitas paslaugas iš D. P. gaudavo nedidelį atlyginimą. Be kaltinamojo pa­rodymų byloje nėra kitų duomenų, kad už savo veiks­mus D. P. naudai G. V. būtų turėjęs ženklias pajamas ar kitokį interesą dalyvauti or­ga­nizuotoje nusi­kals­tamoje grupėje. Be to, at­si­žvelgdamas į nejauną kaltinamojo amžių (ženkliai besiskiriantį nuo kitų kaltinime nurodytų asmenų amžių – dauguma gimę 1971-1983 metais, A. P. ir D. P. gimę (duomenys neskelbtini) metais), byloje esančius duomenis apie jo veiklą – smulkų verslą, kitas kaltinamojo asmenybę apibūdinančias aplin­ky­bes – administracine tvarka baustas už Kelių eismo taisyklių pažei­di­mus, Lietuvos Respublikoje nebu­vo teistas, Vokietijoje buvo baustas 2001-2002 metais baustas už mo­kesčių nemokėjimą, yra iš dalies nedarbingas, teismas sprendžia, kad šios aplinkybės taip pat kelia pagrįstų abejonių dėl jo ryšio su organizuota nusikalstama grupe. Galima spręsti, kad G. V., supratęs, kad D. P. pra­šy­mu pergabenti į kitą garažą jo automobilį, atgabeno į tą garažą ir ginklus, o vykdydamas prašymą per­vežti kro­vinius, žinojo, kad gabena ginklus, galėjo suvokti, kad taip prisideda prie kito ar kitų asmenų nu­sikalstamos vei­kos, tačiau, teismo nuomone, to nepakanka pripažinti jo dalyvavimu organizuotoje grupėje.

Pagal baudžiamojo proceso įstatymą teismų išvados procesiniuose baigiamųjų aktų doku­men­tuose turi būti pagrįstos patikimais, neprieštaringais, pagal įstatymų reikalavimus surinktais įrodymais. Apkaltinamasis nuosprendis negali būti grindžiamas prie­lai­do­mis, teismo išvados turi būti pagrįstos įrodymais, neginčijamai patvirtinančiais kaltinamojo kaltę padarius nusikalstamą veiką ir kitas svarbias bylos aplinkybes. Teismo nuosprendžio apra­šo­mo­jo­je dalyje pateikti įrodymai ir jų ana­li­zė negali su­kel­ti abejonių dėl nuosprendžio rezoliucinėje dalyje pa­­darytų teismo išvadų dėl nusi­kals­ta­mos veikos padarymo fakto ir BK specialiojoje dalyje numa­ty­tos nusikalstamos veikos sudėties buvimo. Lietuvos Res­publikos Konstitucijos 31 str. ir Lietuvos Respublikos baudžia­mo­jo proceso kodekso (toliau – BPK) 44 str. 6 d. nuostatos įtvirtina nekaltumo prezumpciją, o BK 2 str. 4 d. nustatyta, kad pagal bau­džiamąjį įstatymą asmuo atsako tik tuo atveju, jeigu jis yra kaltas padaręs nusikalstamą veiką. Vado­vau­jantis nekaltumo prezumpcijos principu, pareiga įrodyti nusi­kal­timo pa­da­rymą tenka baudžiamąjį persekiojimą vykdančioms institucijoms. Bet kokios abejonės turi būti ver­ti­na­mos kaltinamojo naudai (in dubio pro reo). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas for­muo­ja teismų praktiką, kad esant nepašalintoms abejonėms dėl reikšmingų bylai aplinkybių drau­džia­ma priimti apkaltinamąjį nuosprendį ar veiką kva­li­fikuoti pagal kaltinimą, kurio požymiai nėra nustatyta tvarka ir neginčytinai įrodyti (kasacinės nu­tartys Nr. 2K–177/2009, 2K-281/2011, 2K–205/2012, 2K-532/2012).

Įvertinęs aukščiau paminėtas aplinkybes teismas sprendžia, kad nagrinėjamoje byloje kalti­ni­mas G. V. dalyvavimu organizuotoje grupėje su kaltinime nurodytais as­me­ni­mis ir padarius nusikalstamą veiką, nu­matytą BK 25 str. 2 d. ir 253 str. 2 d., nėra pagrįstas byloje pateiktais ir teis­minio nagrinėjimo metu ištirtais įrodymais, kad nustatytos aplinkybės negali būti pripažintos pakan­ka­mo­mis daryti išvadą apie kaltinamojo kaltę dalyvavus organizuotos nusikalstamos grupės veikloje ir kar­tu su šios grupės nariais disponavus dideliu kiekiu ginklų ir šovinių. Kadangi kaltinamojo padėtis nėra pasun­ki­na­ma, šis nusikalstamos veikos elementas iš kaltinimo pašalinamas, kaltinamojo nusi­kals­ta­ma veika kva­li­fikuojama tik pagal BK 253 str. 2 d.

Bausmės skyrimas ir kiti klausimai

Kaltinamasis G. V. padarė sunkų tyčinį nusikaltimą (BK 11 str. 5 d.). G. V. Lietuvos Respublikoje iki šios nusikalstamos veikos padarymo nebuvo teistas (tomas su proceso da­lyvių duomenimis, b. l. 5), 2001-06-27 ir 2002-03-25 Vokietijoje jis buvo baustas pini­gi­nė­mis bau­domis pagal VFR BK ir Mokesčių kodekso normas už mokesčių mokėjimo vengimą (tomas su proceso dalyvių duomenimis, b. l. 6-10), ne kartą buvo baustas administracine tvarka už Kelių eismo taisyklių pažeidimą (tomas su proceso dalyvių duomenimis, b. l. 13-26, 31-33). Iš visų šių aplinkybių teis­mui nėra pagrindo spręsti, kad kaltinamasis yra linkęs nusikalsti. BK 253 str. 2 d. sankcijoje numatyta tik laisvės atėmimo bausmė. Teismas spren­džia, kad baus­mės tikslams pa­siekti – su­lai­kyti kal­ti­na­mąjį nuo nusi­kals­ta­mų veikų darymo, atimti galimybę daryti naujas vei­kas bei už­tikrinti tei­sin­gu­mo prin­cipo įgy­ven­di­ni­mą (BK 41 str. 2 d.), jam skir­ti­na inkriminuoto nusikaltimo sankcijoje numatyta baus­mės rūšis (BK 50 str.). Vadovaudamasis BK 54 str. 2 d. ir nustatydamas bausmės dydį ir jos vykdymo tvar­ką teismas atsi­žvel­gia į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį ir pavojingumo laipsnį – nėra pa­da­rytas nusikaltimas, kurio pasekmės nesugrąžinamos, padaryta nusikalstama veika nėra su­si­jusi su smurtu, truko neilgai. Kal­ti­na­mo­jo at­sa­ko­mybę len­gvi­nan­čių ir sunkinančių ap­lin­kybių nenustatyta. Kal­ti­na­­ma­sis G. V. nėra jauno amžiaus, nedirba (tomas su proceso dalyvių duomenimis, b. l. 11, 30), anksčiau buvo registruotas darbo biržoje (tomas su proceso dalyvių duomenimis, b. l. 12), yra 60 pro­centų nedarbingas (t. 5, b. l. 173, 174), psichinių su­sir­gi­mų jam nėra diagnozuota, priklausomybės ligų centre neužregistruotas (tomas su proceso dalyvių duomenimis, b. l. 35, 36). Teismas, įvertinęs nuro­dy­tas aplinkybes, kaltinamojo as­me­ny­bę, spren­džia, kad jam skirtina minimali laisvės atė­mimo baus­mė (BK 61 str.), kurios vykdymas gali būti atidėtas minimaliam laikui, paskiriant įpareigojimą (BK 75 str. 1 d. ir 2 d.).

Kaltinamasis G. V. ikiteisminio tyrimo metu buvo sulaikytas BPK 140 str. tvarka 2013-12-19 iki 2013-12-20 (dvi dienas) (t. 2, b. l. 146, 165). Šis lai­ko­tar­pis remiantis BK 66 str. įskaitomas į paskirtą bausmę. G. V. buvo paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasiža­dė­ji­mas neišvykti (t. 2, b. l. 165). Kadangi kaltinamajam skiriamos laisvės atė­mi­mo bausmės vykdymas atidedamas, kardomoji priemonė panaikinama nuo nuos­pren­džio įsiteisėjimo dienos.

Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti – ginklai, jų priedai, šoviniai, automobiliai „BMW 520i“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), ir „Renault Kangoo“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), ir kiti daiktai yra įrodymai ir kitoje baudžiamojoje byloje, jie saugomi Policijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos sandėliuose ir Viešosios tvarkos valdybos ginklų saugojimo kameroje, Lietuvos policijos kriminalistinių tyrimų centro Identifikavimo valdybos Ginklų ir sprogmenų tyrimo skyriuje, todėl dėl jų likimo šioje byloje teismas nesprendžia.

Daiktas, turintis reikšmės nusikalstamai veikai tirti – kompaktinis diskas su garso įrašais – priedais prie 2013-09-04, 2013-10-06, 2013-11-26, 2013-11-29, 2013-12-07, 2013-12-08, 2013-12-13, 2013-12-17 protokolų dėl slaptų ikiteisminio tyrimo veiksmų atlikimo (t. 2, b. l. 40, 60, 89, 94, 116, 120, 125, 132), paliekamas prie baudžiamosios bylos (BPK 94 str. 1 d. 3 p.).

Rezoliucinė dalis

Remdamasis išdėstytu ir vadovaudamasis BPK 297 str., 301 str., 302 str., 303 str. 2 d., 304 str., 305 str. ir 307 str. teismas

nusprendžia:

G. V. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą BK 253 str. 2 d., ir nubausti jį laisvės atėmimu ketveriems metams.

Pagal BK 66 str. į bausmės laiką įskaityti G. V. su­lai­ky­me iš­bū­tą laiką – 2013 m. gruodžio nuo 19 d. iki 2013-12-20 (dvi dienas).

Pritaikius BK 75 str. G. V. paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti vieneriems metams, per bausmės vykdymo atidėjimo laiką įpareigojant jį neišvykti iš gyvenamosios vietos miesto ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo.

Kardomąją priemonę G. V. – rašytinį pasi­ža­dė­ji­mą neišvykti – panaikinti nuo nuos­pren­džio įsiteisėjimo dienos.

Daiktą, turintį reikšmės nusikalstamai veikai tirti – kompaktinį diską su garso įrašais – priedais prie 2013-09-04, 2013-10-06, 2013-11-26, 2013-11-29, 2013-12-07, 2013-12-08, 2013-12-13, 2013-12-17 protokolų dėl slaptų ikiteisminio tyrimo veiksmų atlikimo – palikti prie baudžiamosios bylos.

Dėl nuosprendžio per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti paduotas apeliacinis skundas Lietuvos apeliaciniam teismui per Kauno apygardos teis­mą.

Teisėjas Viktoras Preikšas