Klaipėdos apylinkės teismo sprendimas

teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės O. M. patikslintą ieškinį atsakovams G. J. ir (duomenys neskelbtini), veikiančiam per valdymo agentą (duomenys neskelbtini), veikiančiam per žalų administratorių uždarąją akcinę draudimo brokerių bendrovę ,, (duomenys neskelbtini) draudimo brokeris“, dėl žalos atlyginimo priteisimo, trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, uždaroji akcinė bendrovė (toliau ir UAB) ,, (duomenys neskelbtini)“.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Antstolių įstatymo 16 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad antstolis už savo paties ir savo darbuotojų padarytą žalą atsako įstatymų nustatyta tvarka. Kasacinio teismo praktikoje pasisakyta, kad ginčui dėl antstolio veiksmais padarytos žalos atlyginimo spręsti taikytinos CK normos, reglamentuojančios deliktinę civilinę atsakomybę (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2008 m. sausio 7 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje AB bankas ,,Hansabankas“ v. antstolis A. B., bylos Nr. 3K-7-114/2008; 2008 m. rugsėjo 4 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje S. S. v. antstolė R. M. ir kt., bylos Nr. 3K-3-409/2008; kt.). Taikant deliktinę atsakomybę asmens teisės apginamos, atlyginant nuostolius. Būtinosios sąlygos šiai atsakomybei taikyti yra neteisėti veiksmai, žala, priežastinis ryšys tarp skolininko veiksmų bei žalos ir kaltė (išskyrus įstatymų numatytus atvejus, kai civilinė atsakomybė atsiranda be kaltės). Nagrinėjant tokio pobūdžio ginčus būtina patikrinti, ar egzistuoja visos įstatyme nurodytos sąlygos, kurioms esant galimas civilinės atsakomybės taikymas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. rugsėjo 4 d. nutartis, priimta civilinėje byloje S. S. v. antstolė R. M. ir kt., bylos Nr. 3K-3-409/2008; 2010 m. lapkričio 16 d. nutartis, priimta civilinėje byloje J. A. J. v. antstolis A. B., bylos Nr. 3K-3-454/2010). Be to, dėl antstolio civilinės atsakomybės, kaip tokios, kasacinis teismas yra nurodęs, kad sprendžiant dėl antstolio civilinės atsakomybės turi būti taikomos bendrosios CK šeštosios knygos XXII skyriaus nuostatos kartu atsižvelgiant į antstolio profesinės veiklos teisinio reglamentavimo nulemtą civilinės atsakomybės taikymo specifiką. Iš profesinės veiklos kilusios civilinės atsakomybės atvejais turi būti įvertinta tai, kad profesine veikla užsiimančiam asmeniui nustatyti griežtesni rūpestingumo ir atidumo reikalavimai negu paprastai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. birželio 30 d. nutartis, priimta civilinėje byloje BUAB „Omė“ v. antstolis D. J., bylos Nr. 3K-3-328/2008; 2010 m. lapkričio 16 d. nutartis, priimta civilinėje byloje J. A. J. v. antstolis A. B., bylos Nr. 3K-3-454/2010).

CPK 182 straipsnio 1 dalies 2 punkte numatyta, kad nereikia įrodinėti aplinkybių nustatytų įsiteisėjusiu teismo sprendimu kitoje civilinėje ar administracinėje byloje, kurioje dalyvavo tie patys asmenys, išskyrus atvejus, kai teismo sprendimas sukelia teisines pasekmes ir nedalyvaujantiems asmenims (prejudiciniai faktai). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra konstatavęs, kad teismo sprendimo prejudicinė galia reiškia, jog įsiteisėjusiu teismo sprendimu nustatytų faktų ir teisinių santykių šalys, kiti dalyvaujantys byloje asmenys ir jų teisių perėmėjai nebegali ginčyti kitose bylose (CPK 279 straipsnio 4 dalis). Aiškindamas nurodytas proceso teisės normas, kasacinis teismas yra suformulavęs tokias esmines taisykles: prejudiciniais faktais laikytinos kitoje byloje įsiteisėjusiu teismo sprendimu nustatytos aplinkybės; prejudicinių faktų galią tokios aplinkybės turi tik tuo atveju, kai abiejose bylose bet kokiu procesiniu statusu dalyvauja tie patys asmenys, išskyrus atvejus, kai teismo sprendimas sukelia teisinius padarinius ir nedalyvavusiems byloje asmenims; pirmesnėje civilinėje byloje nustatyti faktai pripažintini prejudiciniais tik tada, kai jie toje byloje buvo įrodinėjimo dalykas ar bent jo dalis, svarbu, kad įrodinėjamas faktas būtų reikšmingas abiejose bylose (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. balandžio 2 d. nutartis Nr. 3K-3-554/2009; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. balandžio 26 d. nutartis Nr. 3K-7-173/2010; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. liepos 2 d. nutartis Nr. 3K-3-306/2010; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. rugsėjo 27 d. nutartis Nr. 3K-3-408/2012; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. gruodžio 5 d. nutartis Nr. 3K-3-540/2012 ir kt.).

Žala – tai teisės saugomų asmeninių ir (ar) turtinių vertybių sunaikinimas arba pakenkimas teisėtiems interesams neteisėtais veiksmais, sukėlęs neigiamų padarinių, kuriuos pagal įstatymus galima įvertinti turtine išraiška. CK 6.249 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad žala yra asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų. Piniginė žalos išraiška yra nuostoliai. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, aiškindamas CK 6.249 straipsnio 1 dalį, yra konstatavęs, kad, remiantis šios teisės normos nuostatomis, galima teigti, jog žala yra nukentėjusiojo turtiniai ir kitokie praradimai, dėl kurių nukenčia jo turtinė padėtis ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. gegužės 26 d. nutartis, priimta civilinėje byloje BUAB „Nirvana“ v. G. G., bylos Nr. 3K-3-314/2008; 2008 m. lapkričio 4 d. nutartis, priimta civilinėje byloje AB „Turto bankas, A. Č. v. A. M., bylos Nr. 3K-3-554/2008; 2015 m. kovo 25 d. nutartis, priimta civilinėje byloje BUAB „SRTP“ v. A. A. ir kt., bylos Nr. 3K-3-152-686/2015; kt.).

Bylos duomenimis nustatyta, jog Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2009 m. rugsėjo 24 d. sprendimu už akių civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) iš atsakovės (ieškovės) O. M. (buv. I.) ieškovei AB bankui ,,(duomenys neskelbtini)“ priteista 10 406,66 Lt (3 013,98 Eur) skola, 9,5 proc. dydžio metinės palūkanos pagal vartojimo kredito sutartį nuo negrąžintos 9 303,45 Lt (2 694,47 Eur) kredito sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2009 m. birželio 23 d.) iki visiško prievolės įvykdymo, 15 proc. dydžio metinės palūkanos pagal EGO kortelės sutartį nuo negrąžintos 884,83 (256,26 Eur) Lt kredito sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2009 m. birželio 23 d.) iki visiško prievolės įvykdymo, 5 proc. dydžio metinės palūkanos už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2009 m. birželio 23 d.) iki teismo sprendimo įvykdymo ir 312 Lt (90,36 Eur) žyminis mokestis. Pagal įsiteisėjusį teismo sprendimą 2009 m. lapkričio 10 d. išduotas vykdomasis raštas. 2015 m. balandžio 21 d. patvarkymu dėl metinių palūkanų paskaičiavimo Nr. (duomenys neskelbtini) antstolis apskaičiavo 997,69 Eur palūkanas nuo negrąžintos 2 694,47 Eur kredito sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki visiško prievolės išieškojimo ir 67,51 Eur nuo negrąžintos 256,26 Eur kredito sumos bei procesines palūkanas už priteistą sumą 614,52 Eur sumai, nurodė, jog bendras palūkanų dydis sudaro 1 679,72 Eur. Antstolio 2017 m. rugsėjo 1 d. Išieškotų lėšų paskirstymo patvarkyme nurodoma, jog liko išieškoti 166,49 Eur vykdymo išlaidų ir 507,68 Eur metinių palūkanų. 2019 m. vasario 18 d. UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ pažymoje dėl skolos likučio nurodoma, jog 2019 m. sausio 16 d. ieškovės įsiskolinimo likutis pagal vykdomąjį raštą yra 2 405,86 Eur. Ieškovė pateikė duomenis, jog UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ teikė ieškovei siūlymus susitarti dėl skolos grąžinimo, siuntė raginimą atlikti įsiskolinimo dengimo įmoką.

Iš 2019 m. vasario 20 d. AB ,,(duomenys neskelbtini)“ pažymos matyti, jog ieškovė per laikotarpį nuo 2012 m. rugsėjo 10 d. iki 2018 m. gruodžio 31 d. į antstolio sąskaitą pervedė 5 435,77 Lt ( 1 574,31 Eur) ir 2 281,21 Eur. Ieškovė pateikė duomenis, jog į antstolio sąskaitą skolai dengti 2013 m. balandžio 29 d. įnešė 400 Lt ( 115,85 Eur), 2013 m. gegužės 31 d. – 400 Lt (115,85 Eur), 2013 m. gruodžio 29 d. – 300 Lt.

Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2012 m. vasario 27 d. nutartimi vykdomojoje byloje pradinė išieškotoja AB ,,(duomenys neskelbtini)“ pakeista nauja išieškotoja UAB ,,(duomenys neskelbtini)“. Antstolio 2012 m. birželio 22 d. patvarkyme dėl informacijos pateikimo nurodoma, jog iki 2011 m. gegužės 25 d. iš skolininkės išieškota ir išieškotojui pervesta 1 190,22 Lt (344,71 Eur). Antstolio kontoroje 2012 m. rugsėjo 10 d. gautas skolininkės (ieškovės) prašymas neareštuoti naujai atidarytos banko sąskaitos, kuriuo skolininkė įsipareigojo nuo 2012 m. rugsėjo mėn. dengti skolą dalimis po 400 Lt per mėnesį.

Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2020 m. rugpjūčio 5 d. sprendime taip pat nustatyta, kad antstolio priimti išieškotų lėšų paskirstymo patvarkymai patvirtina, jog antstolis visų pirma išieškojo vykdymo išlaidas, apskaičiuotas 2013 m. spalio 2 d. vykdymo išlaidų apskaičiavimo patvarkymu, 2014 m. birželio 5 d. išieškotų lėšų paskirstymo patvarkymu paskirstė 2014 m. birželio 5 d. apskaičiuotoms vykdymo išlaidoms dengti, skolai dengti bei banko paslaugoms. Nuo 2014 m. liepos 1 d. priimtais išieškotų lėšų paskirstymo patvarkymais antstolis lėšas skirstė skolai dengti ir banko išlaidoms, skirstydamas išieškotas lėšas, antstolis patvarkymuose fiksuodavo išieškota suma sumažintą pagrindinės skolos sumą. Iš 2015 m. kovo 27 d. išieškotų lėšų paskirstymo patvarkymo turinio matyti, jog išieškotas lėšas paskirstė skolai dengti, po kurios įskaitymo nurodė, jog skolos nėra, liko išieškoti palūkanas, be to, palūkanoms dengti paskirstė 0,69 Eur sumą. Patvarkymu dėl metinių palūkanų paskaičiavimo Nr. (duomenys neskelbtini), priimtu 2015 m. balandžio 21 d., paskaičiavo 1 679,72 Eur palūkanas. Antstolis 2018 m. gruodžio 21 d. patvarkymu dėl vykdomosios bylos užbaigimo ir vykdymo dokumento grąžinimo Nr. (duomenys neskelbtini) užbaigė vykdomąją bylą visiškai įvykdžius vykdomąjį dokumentą ir vykdomąjį dokumentą grąžino dokumentą išdavusiai institucijai. Antstolio kontoroje gautas UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ 2019 m. sausio 16 d. prašymas, kuriuo išieškotoja su antstolio patvarkymu dėl vykdomosios bylos užbaigimo nesutiko, nurodė, jog antstolis klaidingai paskirstė išieškotas lėšas, pateikė savo išieškotų lėšų paskirstymo lentelę, prašė vykdomąją bylą atnaujinti, iš naujo atlikti skolininko įmokų paskirstymą pagal prašyme nurodytas teisės aktų nuostatas bei iš skolininko išieškoti likusį neišieškotą įsiskolinimą. Antstolis 2019 m. kovo 7 d. patvarkymu dėl vykdomosios bylos atnaujinimo Nr. (duomenys neskelbtini) patvarkė atnaujinti vykdomąją bylą, prašyti grąžinti vykdomąjį dokumentą su tikslu tęsti skolos išieškojimą. Antstolio kontorai 2019 m. kovo 26 d. grąžintas vykdomasis dokumentas.

Iš pateiktų AB „(duomenys neskelbtini)“ banko išrašų matyti, kad į antstolio G. J. sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) pervesta: 2019 m. balandžio 5 d. 159,82 Eur suma, 2019 m. balandžio 8 d. 48,98 Eur suma, 2019 m. balandžio 11 d. 49,14 Eur suma, 2019 m. balandžio 16 d. 213,30 Eur suma, visuose pervedimuose mokėjimo paskirtyje nurodyta – Nr. (duomenys neskelbtini) Kredito pervedimas, 2019 m. balandžio 30 d. antstolis ieškovei grąžino 49,14 Eur sumą, 2019 m. gegužės 7 d. antstolis ieškovei grąžino 213,30 Eur sumą, visuose mokėjimo pervedimuose mokėjimo paskirtyje nurodyta – grąžinamos lėšos bylos Nr. (duomenys neskelbtini).

Antstolio 2020 m. lapkričio 17 d. priimtas nurodymas Nr. (duomenys neskelbtini) vykdomojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) priverstinai nurašyti 2926,68 Eur sumą, nustatyta 61 Eur lėšų suma, kurią ieškovė gali disponuoti kiekvieną mėnesį.

Iš pateiktų AB „(duomenys neskelbtini)“ banko išrašų matyti, kad 2020 m. lapkričio 18 d. antstoliui į sąskaitą Nr. pervesta 687,07 Eur suma, 2020 m. lapkričio 23 d. pervesta 2239,61 Eur suma, visuose mokėjimo pervedimuose mokėjimo paskirtyje nurodyta – kredito pervedimas Nr. (duomenys neskelbtini).

Antstolis 2020 m. gruodžio 15 d. priėmė patvarkymą Nr. (duomenys neskelbtini) dėl išieškotų lėšų paskirstymo, kuriame nurodyta, kad antstolis iš ieškovės išieškojo 2926,68 Eur sumą, kuri paskirstyta – UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2666,62 Eur, 0,20 Eur papildomoms vykdymo išlaidoms bei 259,86 Eur atlygis antstoliui, liko išieškoti 27,67 Eur vykdymo išlaidų.

Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, darytina išvada, kad iš ieškovės laikotarpiu nuo 2019 m. balandžio 5 d. iki 2020 m. lapkričio 3 d. išieškota suma sudaro 3135,48 Eur (208,80 Eur + 2926,68 Eur), neišieškota 27,67 Eur vykdymo išlaidų. Teismo posėdyje atsakovas antstolis G. J. patvirtino, jog vykdomoji byla, kurioje ieškovė yra skolininkė, neužbaigta, nes liko neišspręstas klausimas dėl nesumokėtų 27,67 Eur dydžio vykdymo išlaidų. Taigi ieškovė šią sumą turi sumokėti antstoliui G. J., siekdama, kad jos atžvilgiu vykdoma vykdomoji byla būtų užbaigta ir nebeatsirastų papildomų išlaidų, susijusių su šios vykdomosios bylos vykdymu. Esant nurodytoms aplinkybėms, teismas pripažįsta, kad visa ieškovės dėl neteisėtų antstolio veiksmų patirta ir neišvengiama būsima žala laikytina išieškotų ir būsimų neišvengiamų išieškoti išlaidų suma – 3163,15 Eur (3135,48 Eur + 27,67 Eur). Iš nurodytos 3163,15 Eur bendros patirtos žalos sumos atėmus įsiteisėjusiu teismo sprendimu iš atsakovų ieškovei priteistos žalos atlyginimo 2321,03 Eur sumą, likusi neatlyginta patirta turtinė žala sudaro 842,12 Eur, kuri laikytina pagrįsta ir priteistina ieškovei.

Priežastinis ryšys yra viena iš būtinų sąlygų civilinei atsakomybei taikyti. Tai reiškia, kad atlyginami tik tie nuostoliai, kurie susiję su veiksmais (veikimu, neveikimu), nulėmusiais skolininko civilinę atsakomybę tokiu būdu, kad nuostoliai pagal jų ir civilinės atsakomybės prigimtį gali būti laikomi skolininko veiksmų (veikimo, neveikimo) rezultatu (CK 6.247 straipsnis). Priežastinis ryšys gali būti tiesioginis arba netiesioginis, kai asmens veiksmais tiesiogiai nepadarytas neigiamas turtinis poveikis, bet sudarytos sąlygos žalai atsirasti. Atsižvelgiant į tai, kad įsiteisėjusiu teismo sprendimu konstatuota, jog antstolis atliko neteisėtus veiksmus paskirstydamas gaunamas pinigines lėšas ir tuo pažeisdamas įstatymą – CK 6.54 straipsnį, CPK 753 straipsnį, Sprendimų vykdymo instrukcijos 95 punktą, o ir be to, klaidingai informuodamas skolininkę dėl skolos likučio, palūkanų dydžio, nutraukdamas vykdomąją bylą, pažeidė išieškotojos bei skolininkės interesus į greitą ir sąžiningą vykdymo procesą, neužtikrino greito ir realaus sprendimo įvykdymo, tuo pažeisdamas ne tik bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai, bet ir CPK 634 straipsnio 2 dalies nuostatas, ir dėl to byloje nustatyta suma padidėjo ieškovės skolinių įsipareigojimų suma trečiajam asmeniui, nepareiškiančiam savarankiškų reikalavimų, UAB „(duomenys neskelbtini)“, darytina išvada, kad tarp atsakovo antstolio G. J. veiksmų ir ieškovei atsiradusios žalos yra priežastinis ryšys.

Antstolių įstatymo 16 straipsnio 1 dalis numato, jog antstolis už savo paties ir savo darbuotojų padarytą žalą atsako įstatymų nustatyta tvarka. Pagal Antstolių įstatymo 17 straipsnio 1 dalį, antstolio profesinė civilinė atsakomybė už fiziniams ar juridiniams asmenims padarytą žalą atliekant antstolio funkcijas, viršijančią 290 eurų, draudžiama privalomuoju draudimu. Draudžiamuoju įvykiu laikomi draudimo sutarties galiojimo metu atlikti antstolio, jo atstovo, padėjėjų ar kitų darbuotojų neteisėti veiksmai (veikimas, neveikimas), kurie yra pagrindas žalai atsirasti (Antstolių įstatymo 17 straipsnio 6 dalis). Žalą, padarytą atliekant antstolio funkcijas, atlygina draudikas, išmokėdamas draudimo išmoką (Antstolių įstatymo 17 straipsnio 8 dalis). Iš byloje esančių rašytinių įrodymų matyti, jog atsakovo antstolio G. J. profesinė civilinė atsakomybė yra apdrausta atsakovės (duomenys neskelbtini). Kadangi įsiteisėjusia teismo sprendimo dalimi iš atsakovo antstolio G. J. jau yra priteista 290 Eur ieškovei žalai atlyginti, visa likusi žala ieškovei priteistina iš atsakovo antstolio draudimo bendrovės.

Įvertinęs byloje esančius rašytinius įrodymus, šalių ir jų atstovų paaiškinimus, teismas konstatuoja, jog įrodytos visos civilinei atsakomybei taikyti būtinos sąlygos, todėl ieškovės reikalavimas priteisti iš atsakovo antstolio civilinės atsakomybės draudimo bendrovės (duomenys neskelbtini), veikiančio per valdymo agentą (duomenys neskelbtini), veikiančio per uždarąją akcinę draudimo brokerių bendrovę “(duomenys neskelbtini) draudimo brokeris”, 842,12 Eur žalai atlyginti tenkintinas (CK 6.245 – 6.249 straipsniai, Antstolių įstatymo 17 straipsnio 3 dalis, 8 dalis).

Ieškovei iš atsakovo antstolio civilinės atsakomybės draudimo bendrovės (duomenys neskelbtini), veikiančio per valdymo agentą (duomenys neskelbtini), veikiančio per uždarąją akcinę draudimo brokerių bendrovę “(duomenys neskelbtini) draudimo brokeris”, priteistinos 5 procentų dydžio metinės palūkanos nuo priteistos sumos nuo civilinės bylos iškėlimo teisme, t. y. nuo 2019 m. spalio 21 d., iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CK 6.37 straipsnio 2 dalis, 6.210 straipsnio 1 dalis).

Esant išdėstytoms aplinkybėms, ieškovės patikslintas ieškinys tenkintinas, ieškovei iš atsakovo antstolio civilinės atsakomybės draudimo bendrovės (duomenys neskelbtini), veikiančio per valdymo agentą (duomenys neskelbtini), veikiančio per uždarąją akcinę draudimo brokerių bendrovę “(duomenys neskelbtini) draudimo brokeris”, priteistina 842,12 Eur žalai atlyginti ir 5 procentų dydžio metinės palūkanos nuo priteistos sumos nuo civilinės bylos iškėlimo teisme, t. y. nuo 2019 m. spalio 21 d., iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo

Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies (CPK 93 straipsnis 1 dalis). Bylos duomenimis nustatyta, kad ieškovė už pradinį ieškinį sumokėjo 52,22 Eur dydžio žyminį mokestį, už patikslintą ieškinį sumokėjo 32 Eur žyminio mokesčio, už apeliacinį skundą sumokėjo 12,15 Eur žyminio mokesčio, už advokato teisinę pagalbą pirmosios instancijos teisme nagrinėjant pradinį ieškinį sumokėjo 1 040 Eur, už advokato teisinę pagalbą apeliacinės instancijos teisme sumokėjo 440 Eur, už advokato teisinę pagalbą pirmosios instancijos teisme nagrinėjant patikslintą ieškinį sumokėjo 360 Eur, iš viso ieškovė patyrė 1 936,37 Eur bylinėjimosi išlaidų. Atsakovė (duomenys neskelbtini) byloje pateikė duomenis, jog patyrė 1 800 Eur išlaidų advokato teisinei pagalbai apmokėti pirmosios instancijos teisme. Atsakovas antstolis G. J. sumokėjo 15 Eur žyminį mokestį už apeliacinį skundą. Teismo 2020 m. rugpjūčio 5 d. sprendimu ieškovei priteista 728,14 Eur lygiomis dalimis iš atsakovų bylinėjimosi išlaidų. Teismo 2020 m. rugpjūčio 5 d. sprendimu pagrįstomis pripažintinos atsakovės (duomenys neskelbtini) bylinėjimosi išlaidos 900 Eur sumai, iš ieškovės priteista 300 Eur bylinėjimosi išlaidų. Klaipėdos apygardos teismas 2020 m. lapkričio 11 d. nutartyje konstatavo, jog, kadangi pirmosios instancijos teismo sprendimas panaikintas iš dalies ir byla perduodama pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo, panaikinama ir teismo sprendimo dalis dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo, o bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimas turi būti išspręstas išnagrinėjus bylą iš esmės. Teismo posėdyje ieškovės atstovas advokatas L. Ž. nurodė, kad po apeliacinės instancijos teismo sprendimo atsakovai sumokėjo 728,14 Eur bylinėjimosi išlaidų ieškovei, todėl šiai dienai liko neatlyginta 1208,23 Eur bylinėjimosi išlaidų suma.

Atsižvelgiant į tai, kad ieškovės pradinio ieškinio ir patikslinto ieškinio reikalavimai tenkintini visiškai, ieškovei iš atsakovų lygiomis dalimis priteistinos rašytiniais įrodymais pagrįstos likusios nesumokėtos 1208,23 Eur dydžio bylinėjimosi išlaidos (CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 7 dalis, 88 straipsnio 1 dalies 6 punktas, 93 straipsnio 1 dalis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259-260, 263-270 straipsniais, teismas

nusprendžia:

patikslintą ieškinį tenkinti.

Priteisti iš atsakovo (duomenys neskelbtini), veikiančio per valdymo agentą (duomenys neskelbtini), veikiantį per žalų administratorių uždarąją akcinę draudimo brokerių bendrovę ,,(duomenys neskelbtini) draudimo brokeris“ 842,12 Eur (aštuonis šimtus keturiasdešimt du eurus 12 ct) žalai atlyginti, 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos 842,12 Eur (aštuonių šimtų keturiasdešimt dviejų eurų 12 ct) sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos, t.y. nuo 2019 m. spalio 21 d., iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 604,12 Eur (šešis šimtus keturis eurus 12 ct) bylinėjimosi išlaidoms atlyginti ieškovei O. M..

Priteisti iš atsakovo antstolio G. J. 604,11 Eur (šešis šimtus keturis eurus 11 ct) bylinėjimosi išlaidoms atlyginti ieškovei O. M..

Sprendimas per 30 dienų nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui, paduodant apeliacinį skundą per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmus.