- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2022-07-26
- Bylos Nr.
- T-810-865/2022
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-17627-2019-8
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Irma Randakevičienė
- Nuteistasis
- T. B.
viešame teismo posėdyje išnagrinėjusi antstolio Dariaus Jonaičio teikimą dėl baudos pakeitimo viešaisiais darbais arba areštu nuteistajam T. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gyvenančiam (duomenys neskelbtini),
Aprašomoji dalis
nustatė:
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. vasario 20 d. baudžiamuoju įsakymu baudžiamojoje byloje Nr. e1-893-865/2020 T. B. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 145 straipsnio 1 dalyje, ir jam skirta 50 MGL, t. y. 2500,00 Eur dydžio bauda.
Antstolis Darius Jonaitis siūlo pakeisti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. vasario 20 d. baudžiamuoju įsakymu T. B. paskirtą 50 MGL, t. y. 2500,00 Eur. dydžio baudą areštu arba skolininkui sutikus baudą pakeisti viešaisiais darbais. Prašyme antstolis nurodo, kadangi bauda nebuvo sumokėta 2020-10-30, pradėtas priverstinis išieškojimo vykdymas darant užklausas, 2020-10-30 skolininkui reg. laišku išsiųstas patvarkymas priimti vykdomąjį dokumentą vykdyti, 2020-11-03 įteikta skolininkui, dėl skolininko turtinės padėties patikrinimo. Reguliariai atliekant užklausas nustatyta, kad skolininkas per baudos išieškojimo laikotarpį nuo 2020-10-30 iki 2021-07-05 baudos nemokėjo, priverstinai iš skolininko nebuvo išieškota, taip pat iš areštuotų sąskaitų bankuose nėra gauta lėšų. Skolininkas nedirba, nevedęs. VĮ Registrų centras duomenimis skolininko vardu nekilnojamojo turto neturi. VĮ Regitra duomenimis transporto priemonių taip pat nenustatyta. 2020-11-23 skolininkas pateikė prašymą, kad skolą mokės asmeniškai - susidariusios skolos nemokėjo. 2022-01-03 skolininkas buvo įsidarbinęs, bet kadangi turi pirmos eilės išieškojimą - skola nebuvo išmokėta.
Skolininkui T. B. 2022-03-17 siunčiamas pranešimas dėl atvykimo pas antstolį, skolininkas neatvyko pas antstolį. 2022-03-17 skolininkui el. paštu (duomenys neskelbtini) išsiųstas pranešimas dėl baudos pakeitimo, tačiau skolininkas skolos nemoka, pas antstolį neatvyksta, skolininkas antstolio sutikimo neteikia, skolą mokėti vengia. Skolininko pajamos yra socialinė pašalpa iš kurios antstolis priverstinai neturi teisės išieškoti.
Skolininkas T. B. a. k. (duomenys neskelbtini) įvairiomis baudomis baustas 7 kartus, tačiau galimybių susimokėti neturi, skolų nemoka. Pažymėtina, kad skolininkas turi pirmos eilės išieškojimą.
2022-06-13 buvo surašytas išieškojimo negalimumo aktas.
Teismo posėdžio metu nuteistasis T. B. nedalyvavo. Atvesdinti policijos pareigūnų pagalba jo nepavyko.
Motyvuojamoji dalis
Teikimas netenkintinas.
Iš pateiktos medžiagos matyti, kad Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. vasario 20 d. baudžiamuoju įsakymu T. B. pripažintas kaltu pagal BK 145 straipsnio 1 dalį, ir jam paskirta 50 MGL, t. y. 2500,00 Eur dydžio bauda.
Nuteistasis šios baudos savanoriškai nesumokėjo, todėl paskirtos baudos išieškojimas buvo perduotas antstoliui vykdyti priverstinai. Antstolis Darius Jonaitis 2020 m. birželio 13 d. išieškojimo negalimumo aktu Nr. S-22-117-20051 konstatavo, kad vykdydamas vykdomąjį dokumentą ir patikrinęs sprendimo įvykdymo galimybes: užklausus visas Lietuvoje veikiančias kredito įstaigas, atliekant užklausas Sodrai, gyventojų registro tarnybai, nekilnojamojo turto ir transporto priemonių registrus, hipotekos centrinę įstaiga, bei patikrinus kitas skolininko mokumo galimybes, nustatė, jog skolininkas T. B. pats baudos nemokėjo, niekur nedirbo. Registruoto nekilnojamojo turto – nėra; registruoto kilnojamojo turto – nėra; registruotų transporto priemonių – nėra; piniginių lėšų, esančių kredito įstaigose – nėra. Nėra duomenų apie skolininkui priklausantį turtą ar pinigines lėšas, esančius pas trečiuosius asmenis, ar priklausančius iš kitų asmenų; turtines teises, bei kitą turtą. Vykdant skolos išieškojimą nustatyta, kad skolininkas šiuo metu nedirba, skolos nemoka, jokių lėšų negauna. Skolininkas išsiskyręs.
Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 352 straipsnio, reglamentuojančio nuosprendžio, kuriuo paskirta bauda, vykdymą, 2 dalyje numatyta, kad jeigu bauda nesumokama savanoriškai, ją priverstinai išieško antstolis pagal nuosprendį priėmusio teismo išduotą vykdomąjį raštą, o to paties straipsnio 3 dalyje numatyta, kad teismas baudą gali pakeisti kita bausme Baudžiamojo kodekso 47 straipsnyje numatytais atvejais.
BK 47 straipsnio 7 dalyje nustatyta, kad jeigu asmuo neturi lėšų sumokėti teismo paskirtą baudą, teismas, vadovaudamasis BK 65 straipsnyje nustatytomis taisyklėmis, nuteistojo sutikimu šią bausmę gali pakeisti viešaisiais darbais, o pagal BK 47 straipsnio 8 dalį, jeigu asmuo vengia savo noru sumokėti baudą ir nėra galimybių ją išieškoti, teismas, vadovaudamasis BK 48 ir 65 straipsniuose nustatytomis taisyklėmis, gali pakeisti baudą laisvės apribojimu. Analogiškos nuostatos nustatytos ir Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 25 straipsnio 1 bei 2 dalyse. Taigi įstatymas konkrečiai reglamentuoja ir išskiria atvejus, kada asmens nesumokėta bauda gali būti pakeičiama kita bausme.
Vadovaujantis teismų praktika, vengimu mokėti baudą laikytini tokie tyčiniai asmens veiksmai, kai asmuo turėdamas pajamų ar turto, visiškai ar iš dalies atsisako mokėti teismo paskirtą baudą, arba turėdamas pajamų, visiškai ar iš dalies atsisako mokėti teismo paskirtą baudą ir neturi turto, į kurį gali būti nukreiptas išieškojimas, arba slepia savo pajamas, turtą ir pan. (Kauno apygardos teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1S-315-810/2018). Taip pat nuteistojo tikslingu vengimu sumokėti baudą gali būti vertintina ir tokia situacija, kai nuteistasis nuo nuosprendžio priėmimo niekur nedirbo ir nesiėmė visų priemonių tam, kad įsidarbintų, turėtų pastovias pajamas ir sumokėtų teismo nuosprendžiu paskirtą baudą, nesiregistravo Užimtumo tarnyboje (Klaipėdos apygardos teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1S-41-462/2018).
Taip pat teismų praktikoje išaiškinta, jog baudos pakeitimas laisvės apribojimu (pagal ankstesnę redakciją – areštu) ar viešųjų darbų bausme yra kraštutinė priemonė, kuri turėtų būti taikoma tik tais atvejais, kai išnaudotos visos realios galimybės užtikrinti baudos sumokėjimą ir bausmė negali būti objektyviai įvykdyta. Antstolio teise kreiptis į teismą dėl baudos pakeitimo kita bausme neturi būti piktnaudžiaujama. Ši teisė neturi tarnauti kaip priemonė, kuria formaliai siekiama kuo greičiau užbaigti vykdymo procesą arba parodyti statistinius duomenis apie aktyvų baudų išieškojimo procesą. Kita vertus, atsakingai ir neformaliai atliekamas priverstinis bausmės vykdymo procesas negali būti begalinis, jis kaip ir bet kuris kitas procesinis veiksmas privalo būti operatyvus, savalaikis ir užtikrinantis bausmės tikslų įgyvendinimą. Tais atvejais, kai antstolis vykdymo procese nustato, kad nuteistasis neišgali sumokėti baudos, vadovaujantis BK 47 straipsnio 7 dalimi, antstolis turi išsiaiškinti, ar nuteistasis sutinka, jog bauda būtų pakeista viešaisiais darbais. Negavus tokio sutikimo, antstolis neturėtų kreiptis į teismą dėl baudos pakeitimo kita bausme, jeigu nenustatoma vengimo mokėti baudą požymių. Tais atvejais, kai vykdymo procese nustatomi vengimo mokėti baudą požymiai, antstolis turi spręsti, ar kreipimasis į teismą dėl baudos pakeitimo laisvės apribojimu (pagal ankstesnę redakciją – areštu) yra proporcingas ir galimas, ar konkrečioje situacijoje, atsižvelgiant į konkrečius vengimo požymius, būtina imtis atitinkamų papildomų ir aktyvesnių veiksmų, išieškant iš nuteistojo jam paskirtą baudą (Panevėžio apygardos teismo 2018 m. birželio 20 d. nutartis byloje Nr. 1S-112-491/2018).
Iš pateiktos medžiagos matyti, kad T. B. nė kiek nesumokėjo jam paskirtos baudos. Akivaizdu, kad pats T. B. žinodamas apie prievolę mokėti baudą piktybiškai to nedaro, neturėdamas lėšų susimokėti neišieško kitokių sprendimų ar būdų susimokėti, todėl įžvelgtinas akivaizdus vengimas mokėti baudą ir formaliai lyg būtų pagrindas keisti baudą į viešuosius darbus. Tačiau šis keitimas įmanomas tik tuo atveju, jei nuteistasis sutinka. Šiuo atveju teikimas nagrinėjamas jam nedalyvaujant, jo valia dėl baudos keitimo į viešuosius darbus nežinoma, todėl to daryti negalima.
Be to, bausmės vykdymas turi būti efektyvus. BK 47 straipsnio redakcija numato, jeigu asmuo vengia savo noru sumokėti baudą ir nėra galimybių ją išieškoti, teismas gali ją pakeisti laisvės apribojimu. Keičiant baudą į laisvės apribojimo bausmę, vadovaujamasi BK 65 straipsnio 1 dalies 3 punkto b papunktyje nustatyta taisykle, kad 1 MGL dydžio bauda prilyginama 1 dienai laisvės apribojimo bausmės. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2008 m. spalio 14 d. nutarimu Nr. 1031 „Dėl bazinio bausmių ir nuobaudų dydžio patvirtinimo“, pakeistu 2017 m. rugpjūčio 30 d. nutarimu Nr. 707, nustatyta, kad nuo 2018 m. sausio 1 d. bausmių ir nuobaudų dydis lygus 50 eurų. Laisvės apribojimo bausmės terminas turi būti pakankamas šiai bausmei atlikti.
Kaip matyti, antstolis neprašo T. B. pakeisti baudą laisvės apribojimu, prašo keisti viešaisiais darbais arba areštu, tačiau kaip minėta, nuteistojo sutikimas dėl viešųjų darbų atlikimo nėra gautas, todėl toks antstolio prašymas deklaratyvus, neparemtas reikalingais dokumentais, t.y. nuteistojo sutikimu. Pagal BK 47 straipsnio 8 dalį nėra galimybės baudos pakeisti areštu, dėl to teikimas netenkintinas.
Rezoliucinė dalis
nutaria:
antstolio Dariaus Jonaičio teikimą dėl baudos pakeitimo viešaisiais darbais arba areštu nuteistajam T. B. atmesti.
Nutartis per septynias dienas nuo šios nutarties nuorašo gavimo dienos gali būti skundžiama Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.