- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2023-08-23
- Bylos Nr.
- eI2-11053-473/2023
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-07620-2023-5
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Jūratė Gaidytė-Lavrinovič, Violeta Balčytienė, Ina Kirkutienė
- Pareiškėjas
- S. S.
- Atsakovas
- Migracijos departamentui prie Vidaus reikalų ministerijos
- Trečiasis asmuo
- Valstybės saugumo departamentui
- Kategorijos
Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Violetos Balčytienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Jūratės Gaidytės-Lavrinovič ir Inos Kirkutienės,
rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo S. S. skundą atsakovui Migracijos departamentui prie Vidaus reikalų ministerijos, trečiajam suinteresuotam asmeniui Valstybės saugumo departamentui dėl sprendimų panaikinimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėjas S. S. (toliau – pareiškėjas) su skundu kreipėsi į teismą, prašydamas; 1) panaikinti Migracijos departamento prie Vidaus reikalų ministerijos (toliau-atsakovas, Migracijos departamentas) 2023 m. birželio 26 d. sprendimą Nr. 23S96258 (toliau-Sprendimas) ir įpareigoti Migracijos departamentą iš naujo nagrinėti pareiškėjo prašymą dėl leidimo laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje išdavimo; 2) priteisti pareiškėjui jo patirtas bylinėjimosi išlaidas.
Nurodo, kad pareiškėjas yra (duomenys neskelbtini) pilietis, kuris ieškojo investicinių galimybių, susijusių su maitinimo įstaigų veikla, iš pradžių Turkijoje, po to, Europos Sąjungoje. Dėl palankaus investicinio klimato, stabilios ekonomikos ir nuoseklios mokestinės sistemos, pareiškėjas ir jo sutuoktinė nusprendė investuoti į restoranų verslą Lietuvoje. Tuo tikslu 2022 m. gruodžio 1 d. jie įsigijo 100 procentų (duomenys neskelbtini) (toliau – Bendrovė) akcijų. Pareiškėjui ir jo sutuoktinei įsigijus Bendrovę, buvo įvykdyta jos reorganizacija iš mažosios bendrijos į uždarąją akcinę bendrovę. 2023 m. kovo 27 d. Bendrovės įstatinis kapitalas buvo padidintas ir šiuo metu sudaro 81 883,00 Eur. Pareiškėjui ir jo sutuoktinei priklauso po 50 proc. Bendrovės akcijų.
Paaiškina, kad pareiškėjas Lietuvos Respublikos įstatymo dėl užsieniečių teisinės padėties (toliau-UTPĮ) numatyta tvarka pateikė prašymą Migracijos departamentui išduoti leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje UTPĮ 45 str. 1 d. 1 p. numatytu pagrindu, kartu su prašymu pateikė visus reikiamus dokumentus bei informaciją. Migracijos departamentas 2023 m. gegužės 19 d. per MIGRIS sistemą išsiuntė pranešimą, kuriuo įpareigojo pareiškėją iki 2023 m. birželio 2 d. pateikti papildomus dokumentus ir paaiškinimus. Pareiškėjas laiku pateikė Migracijos departamentui visus prašomus dokumentus. Migracijos departamentas Sprendimu atsisakė pareiškėjui išduoti leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje. Teigia, kad Sprendimas yra nepagrįstas ir neteisėtas, todėl turėtų būti panaikintas.
Pareiškėjo vertinimu, atsakovas netinkamai taikė ginčo santykius reglamentuojančias teisės normas, pažeidė gero administravimo, objektyvumo, protingumo ir kitus principus, teisės aktų reikalavimus bei pareiškėjo teises. Sprendimas priimtas, vadovaujantis UTPĮ 35 straipsnio 1 dalies 2, 12, 14 punktuose nurodytais pagrindais. Migracijos departamentas Sprendime turėjo išsamiai ištirti ir pagrįsti kiekvieno iš nurodytų pagrindų buvimą, tačiau toks reikalavimas nebuvo tinkamai įgyvendintas.
Nurodo, kad pareiškėjas kreipimosi į Migracijos departamentą metu atitiko ir šiuo metu atitinka UTPĮ nustatytas sąlygas leidimui laikinai gyventi išduoti. Pareiškėjo kreipimosi į Migracijos departamentą metu egzistavo visos UTPĮ 45 straipsnio 1 dalies 1 punkte nurodytos sąlygos konstatuoti, kad pareiškėjas užsiima teisėta veikla Lietuvos Respublikoje ir Bendrovė atitinka UPTĮ 45 straipsnio 1 dalies 1 punkte nurodytis reikalavimus. Šiam faktui pagrįsti pareiškėjas atsakovui pateikė Bendrovės veiklos dokumentus. Pareiškėjas kartu su pirminiu prašymu pateikė 2022 m. gruodžio 31 d. sudarytos Bendrovės metinės finansinės atskaitomybės duomenis. Bendrovės balanso „C“ eilutėje nurodoma, kad Bendrovės nuosavas kapitalas 2022 m. gruodžio 31 d. duomenimis sudarė 28 094 Eur. Pareiškėjo pateikti Bendrovės dokumentai išvardinti Sprendime, tačiau nesupranta, kodėl šie dokumentai atsakovo buvo įvertinti kaip nepakankami, dėl kokių priežasčių atsakovui „kilo įtarimų dėl pareiškėjo tikrųjų ketinimų“ ir kokiu pagrindu iš pareiškėjo 2023 m. gegužės 19 d. buvo paprašyta pateikti papildomus paaiškinimus ir dokumentus, Sprendime nepagrindžiama. Mano, kad atsakovo 2023 m. gegužės 19 d. pranešime nurodytų dokumentų, kuriuos įpareigojo pareiškėją pateikti iki 2023 m. birželio 2 d., yra perteklinis, vadovaujantis UTPĮ ir jį įgyvendinančių teisės aktų nuostatomis. Migracijos departamentas neturėjo jokio pagrindo prašyti pareiškėjo pateikti 2023 m. Bendrovės tarpinį balansą bei pelno nuostolių ataskaitą.
Akcentuoja, kad UTPĮ 45 straipsnio 1 dalies 1 punkte įtvirtinti kriterijai (tame tarpe ir dėl nuosavo kapitalo dydžio), kuriuos įmonė turi atitikti užsieniečio kreipimosi į Migracijos departamentą dėl leidimo laikinai gyventi išdavimo metu. Juridiniai asmenys turi pareigą teikti Juridinių asmenų registrui tik metinį finansinių dokumentų rinkinį. Dėl šios priežasties nurodytu atveju pirmenybė turi būti teikiama Juridinių asmenų registre įregistruotiems finansiniams Bendrovės duomenims – balansui už 2022 metus, kuriame nurodoma, kad Bendrovės nuosavo kapitalo dydis viršija 28 000 Eur. Pažymi, kad pareiškėjo sudarytame ir Migracijos departamentui pateiktame balanse 2023 m. balandžio 30 d. nuosavo kapitalo suma buvo kiek mažesnė nei 28 000 Eur (dėl svyruojančių įmonės finansinių srautų ir pajamingumo), tačiau tai nekeičia išvados dėl Bendrovės atitikimo UTPĮ reikalavimams, kurie buvo išpildyti, jau pateikus Bendrovės metinės finansinės atskaitomybės duomenis.
Sprendime nepagrįstai nurodoma, kad Bendrovėje nebuvo visą darbo laiką dirbančių Lietuvos Respublikos, kitos Europos Sąjungos valstybės narės ar Europos laisvosios prekybos asociacijos valstybės narės piliečių ar nuolat Lietuvos Respublikoje gyvenančių užsieniečių, kuriems bendrai mokamas darbo užmokestis yra ne mažesnis kaip 2 VMBDU dydžiai. Apie tai atsakovas, neva, informavo pareiškėją po pirminio dokumentų patikrinimo. Nurodo, kad pareiškėjo prašymo išduoti leidimą laikinai gyventi pateikimo metu (2023 m. kovo 31 d.) Bendrovėje pagal darbo sutartis dirbo trys darbuotojai (Lietuvos piliečiai), kuriems mokamas mėnesinis darbo užmokestis bendrai sudarė ne mažiau kaip 2 VMBDU dydžius. Paaiškino, kad Migracijos departamentui vykdant administracinę procedūrą dėl pareiškėjo pateiktų dokumentų vertinimo, 2023 m. gegužės mėnesio pabaigoje du darbuotojai paliko Bendrovę. Tai buvo darbuotojų sprendimas nutraukti darbo sutartį darbuotojo pareiškimu, kuriam darbdavys negalėjo daryti įtakos. Nuo 2023 m. birželio mėnesio Bendrovėje įsidarbino dar vienas darbuotojas, todėl Sprendimo teiginys, kad Bendrovėje dirba tik vienas darbuotojas, neatitinka tikrovės. Pažymi, kad Bendrovė aktyviai ieško trečio darbuotojo. Migracijos departamentas padarė nepagrįstą išvadą, kad Bendrovė neatitiko reikalavimų dėl darbuotojų skaičiaus ir jiems mokamo darbo užmokesčio, kadangi Bendrovė kreipimosi metu ir per prašymo nagrinėjimo terminą šiuos reikalavimus atitiko, o natūrali darbuotojų kaita įmonėje nesudaro pagrindo konstatuoti, kad UTPĮ reikalavimai nebuvo tinkamai įgyvendinti. Jeigu atsakovas laiku vykdytų pareiškėjo pateiktų dokumentų patikrinimą, jis turėjo gauti tinkamus ir pakankamus duomenis apie pareiškėjo įmonėje dirbančius darbuotojus, inter alia pagrindžiančius, kad Bendrovė šešis mėnesius iki Pareiškėjo kreipimosi dienos realiai vykdė veiklą
Atsiliepimas
Atsakovas padarė nepagrįstą išvadą, kad nurodytu atveju yra rimtas pagrindas manyti, jog gali kilti nelegalios migracijos grėsmė. Migracijos departamentas turėjo inter alia įvertinti tokias aplinkybes, kad: a) Bendrovės veikla yra ilgalaikė, t. y. Bendrovė rinkoje veikia jau virš 5 metų; b) Bendrovės veikla realiai vykdoma (šias aplinkybes patvirtina pateiktos su Bendrovės veikla susijusios sutartys, viešai priešinami duomenys Bendrovės Facebook paskyroje, interneto straipsniuose ir pan.).; c) Bendrovė turi visus veiklos vykdymui reikalingus leidimus; d) Bendrovė turi žinomumą rinkoje, veikia populiariajame ir prestižiniame verslo centre „Panorama“; e) Bendrovės kaip ir kitų maisto pramonės įmonių veiklai įtakos turėjo Covid-19 pandemija ir pritaikyti ribojimai, nepaisant to, Bendrovė veiklos nesustabdė, priešingai, sugebėjo atsinaujinti ir pritraukti naujus investuotojus (pareiškėją). Atsakovas neturėjo jokio pagrindo pripažinti, kad Bendrovės veikla būtų fiktyvi, realiai nevykdoma, o pareiškėjo paaiškinimus vertinti kaip prieštaringus ir nenuoseklius. Pareiškėjas į Bendrovės veiklą investavo ženklią suma, ne minimalią UTPĮ 45 straipsnio 1 dalies 1 punkte nurodytą investicijų sumą, bet trigubai didesnę sumą, taip pat pertvarkė Bendrovės veiklą iš mažosios bendrijos į uždarąją akcinę bendrovę. Pateiktas verslo planas patvirtina, kad Pareiškėjas siekė plėsti Bendrovės veiklą, kurti naujas darbo vietas, atidaryti daugiau maisto tiekimo taškų, kuriuos aptarnautų ta pati virtuvė (dark kitchen koncepcija). Pareiškėjas taip pat pagrindė, kodėl jo buvimas Lietuvos Respublikoje būtinas, plėtojant verslą. Pažymi, kad Sprendime nurodyta aplinkybė: „nustatyta, jog (duomenys neskelbtini), kurioje S. S. ketino užsiimti teisėta veikla, susijusi su asmenimis, kurie tarpininkauja užsieniečiams gaunant vizą ar leidimą gyventi steigdami fiktyvias įmones“ neturi nieko bendro su pareiškėjo pateiktu kreipimusi dėl leidimo laikinai gyventi išdavimo, kadangi jis siekė gauti leidimą dėl teisėtos veiklos, susijusios su (duomenys neskelbtini). Pareiškėjo prašymo tyrimo metu nenustatytos aplinkybės, nurodytos Leidimų laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje užsieniečiams išdavimo tvarkos aprašo (toliau-Aprašas) 69 punkte. Pareiškėjas laiku ir geranoriškai bendradarbiavo su atsakovu, pateikė jam visą prašomą informaciją, pareiškėjo kartu su prašymu pateikti faktai ir dokumentai, taip pat papildomai pateikti dokumentai pagrindžia visas pareiškėjo nurodomas aplinkybes.
Šalies argumentai
Nepagrįstas Sprendimo teiginys, jog pareiškėjas prašyme išduoti leidimą laikinai gyventi nurodė tikrovės neatitinkančius duomenis. Iš Sprendimo nėra visiškai aišku, kokius duomenis atsakovas įvertino kaip neatitinkančius tikrovės. Pareiškėjas nemoka lietuvių kalbos, anglų kalba nėra jo gimtoji kalba. Verčiant pateiktus paaiškinimus, galėjo susidaryti kai kurie neatitikimai, tačiau tai nepagrindžia nei pareiškėjo teikiamų duomenų neatitikimo tikrovei, nei pareiškėjo siekio apgauti (suklaidinti) atsakovą. Pareiškėjas viso proceso metu buvo atviras ir nuoseklus. Iš Sprendimo seka, kad atsakovas kaip tikrovės neatitinkančius duomenis vertina tai, jog pareiškėjas Vokietijos generaliniam konsulatui deklaravo, kad vyks turizmo tikslu į Vokietiją, o pats iš Vokietijos nuvyko į Lietuvą. Šios aplinkybės neleidžia laikyti, kad pareiškėjas pateikė žinomai melagingą informaciją. Priešingai, kaip pareiškėjas nurodė paaiškinimuose, jis kurį laiką svečiavosi pas draugus Vokietijoje. Europos Sąjungoje ir Šengeno erdvėje galioja laisvo asmenų judėjimo principas. Dėl to nėra jokio neteisėtumo tame, jeigu asmuo vėliau pakeičia savo planus ir keliauja iš vienos Europos Sąjungos valstybės į kitą. Pareiškėjas paaiškino, kad jis ieškojo investavimo galimybių ne tik Lietuvoje, bet ir kitose Europos Sąjungos šalyse, įskaitant Vokietiją. Pareiškėjas neteikė ir nesiekė teikti atsakovui jokių tikrovės neatitinkančių duomenų, dėl šios priežasties Sprendimo motyvas atsisakyti išduoti pareiškėjui leidimą laikinai gyventi inter alia UTPĮ 35 straipsnio 1 dalies 2 punkte nurodytu pagrindu, yra akivaizdžiai neproporcinga ir neadekvati priemonė.
Teigia, kad Sprendimas neatitinka Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau-VAĮ) 8, 10 straipsnių nuostatų, gerojo administravimo principo bei yra neproporcingas. Atsakovas visiškai neindividualizavo pareiškėjo situacijos, neatsižvelgė į faktines aplinkybes, priėmė Sprendimą formaliai ir paviršutiniškai vertindamas duomenis, rėmėsi prielaidomis, o ne faktais, nepaprašė pateikti papildomų dokumentų ar paaiškinimų. Atsakovas pasirinko neproporcingą priemonę – atsisakyti išduoti pareiškėjui leidimą laikinai gyventi, turint omenyje, kad pagal UTPĮ 35 straipsnio 2 dalį užsienietis, kuriam atsisakyta išduoti ar pakeisti leidimą gyventi, gali pateikti prašymą išduoti leidimą laikinai gyventi praėjus ne mažiau kaip vieneriems metams nuo sprendimo atsisakyti išduoti ar pakeisti leidimą gyventi priėmimo.
Atsiliepimas
Atsakovas atsiliepime į pareiškėjo skundą su pareiškėjo skundu nesutinka ir prašo teismo pareiškėjo skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Nurodo, kad pareiškėjas pateikė prašymą išduoti leidimą laikinai gyventi tuo pagrindu, kad jis yra UTPĮ 45 straipsnio 1 dalies 1 punkto reikalavimus atitinkančios Bendrovės dalyvis ir jis užsiima ir ketina toliau užsiimti teisėta veikla Lietuvos Respublikoje.
Užsieniečiui leidimas laikinai gyventi išduodamas arba keičiamas, jeigu jis atitinka UTPĮ 40 straipsnio 1 dalyje nustatytą leidimo laikinai gyventi išdavimo ar keitimo pagrindą bei UTPĮ 26 straipsnio 1 dalies 1–6 punktuose nustatytas leidimo laikinai gyventi išdavimo ar keitimo sąlygas ir nėra UTPĮ 35 straipsnio 1 dalyje nurodytų pagrindų, dėl kurių užsieniečiui gali būti neišduotas ar nepakeistas leidimas laikinai gyventi.
Išnagrinėjęs visus pateiktus dokumentus bei paaiškinimus ir įvertinus visas nustatytas faktines aplinkybes, Migracijos departamentas padarė išvadą, kad pareiškėjas, norėdamas gauti leidimą laikinai gyventi, siekė tik formaliai atitikti UTPĮ 45 straipsnio 1 dalies 1 punkte nustatytas leidimo laikinai gyventi išdavimo sąlygas tam, kad jam būtų išduotas leidimas laikinai gyventi, ir teikė tikrovės neatitinkančius duomenis apie savo tikrąjį atvykimo į Lietuvos Respubliką tikslą – ketinimą užsiimti teisėta veikla Bendrovėje, kai iš tikrųjų pareiškėjas yra suinteresuotas tik leidimo laikinai gyventi ir jo suteikiamų teisių gavimu, o ne teisėta veikla Bendrovėje.
Atsižvelgdamas į šias nustatytas aplinkybes, bei remdamasis UTPĮ 35 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 12 punktu, 14 punktu, Migracijos departamentas Sprendimu atsisakė pakeisti pareiškėjui leidimą laikinai gyventi.
Pareiškėjas skunde pažymi, kad kreipimosi į Migracijos departamentą metu pareiškėjas atitiko UTPĮ numatytus reikalavimus, todėl Migracijos departamentas nepagrįstai atsisakė išduoti leidimą laikinai gyventi pareiškėjui. Migracijos departamentas pažymi, kad vien formalus UTPĮ nustatytų sąlygų egzistavimas savaime nereiškia, jog pareiškėjui turi būti išduotas leidimas laikinai gyventi.
Pareiškėjas neneigia fakto, kad Migracijos departamentas nustatė, jog Bendrovės nuosavo kapitalo suma buvo mažesnė nei reikalauja įstatymas, tačiau nurodo, kad Bendrovė turi atitikti įstatyme numatytus reikalavimus prašymo pateikimo metu, o vėliau duomenys neturėtų būti vertinami. Šie pareiškėjo skundo teiginiai yra nepagrįsti. Atsakovas nurodo, kad užsienietis teikdamas prašymą dėl leidimo laikinai gyventi išdavimo UTPĮ 45 straipsnio 1 dalies 1 punkto pagrindu privalo atitikti UTPĮ nustatytas sąlygas visą leidimo laikinai gyventi turėjimo laikotarpį, taip pat ir prieš išduodant leidimą, o nustačius, kad Bendrovė ar užsienietis neatitinka minėtų sąlygų, užsieniečio leidimas yra panaikinamas arba atsisakoma jį išduoti. Taigi Migracijos departamentui kilus įtarimų dėl pareiškėjo tikrųjų ketinimų Lietuvos Respublikoje ir nustačius, jog nepakanka pagrindžiančių dokumentų sprendimui dėl leidimo laikinai gyventi išdavimo priimti, 2023 m. gegužės 19 d. per MIGRIS išsiųstas pranešimas, kuriame nurodyta, kad pareiškėjas iki 2023 m. birželio 2 d. turi pateikti papildomus dokumentus. Pareiškėjas kartu buvo informuotas apie tai, kad tuo metu Bendrovėje nebuvo visą darbo laiką dirbančių Lietuvos Respublikos, kitos Europos Sąjungos valstybės narės ar Europos laisvosios prekybos asociacijos valstybės narės piliečių ar nuolat Lietuvos Respublikoje gyvenančių užsieniečių, kuriems bendrai mokamas darbo užmokestis yra ne mažesnis kaip 2 VMBDU dydžiai. Tai reiškia, jog Bendrovė neatitiko imperatyvių UTPĮ 45 straipsnio 1 dalies 1 punkte nustatytų reikalavimų, o pareiškėjas – sąlygų leidimui laikinai gyventi gauti. Kartu pažymėta, jog vadovaujantis UTPĮ 35 straipsnio 1 dalies 14 punktu, išduoti ar pakeisti leidimą laikinai gyventi užsieniečiui atsisakoma, jeigu jis neatitinka sąlygų, kurios nustatytos leidimui gyventi gauti konkrečiu UTPĮ nustatytu pagrindu.
Šalies argumentai
Pareiškėjas pateikdamas atsakymą į prašymą, kartu su paaiškinimu pateikė 2023 m. gegužės 24 d. Bendrovės balansą bei pelno nuostolių ataskaitą. Nustatyta, jog, aktualiausiais duomenimis, Bendrovės nuosavo kapitalo dydis sudaro 23 812 Eur. Tai reiškia, jog Bendrovė neatitinka imperatyvių UTPĮ 45 straipsnio 1 dalies 1 punkte nustatytų reikalavimų (Bendrovės nuosavo kapitalo dydis yra mažesnis kaip 28 000 Eur), o pareiškėjas – sąlygų leidimui laikinai gyventi gauti. Taigi buvo tiek faktinis, tiek teisinis pagrindas konstatuoti, kad pareiškėjas neatitinka UTPĮ 45 straipsnio 1 dalies 1 punkte nustatytų reikalavimų.
Pažymi, kad duomenų visumoje buvo įvertintos ir aplinkybės, kad nuo 2023 m. gegužės 18 d. iki 2023 m. birželio 4 d. Bendrovėje buvo įdarbinta tik 1 darbuotoja, kas reiškia, jog Bendrovė neatitiko UTPĮ 45 straipsnio 1 dalies 1 punkte nustatytų sąlygų. Pareiškėjas skunde nurodo, kad sprendimą nutraukti darbo santykius priėmė darbuotojas ir tokiu būdu įvyko natūrali darbuotojų kaita, tačiau remiantis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo formuojama praktika, šis reikalavimas yra imperatyvaus pobūdžio, t. y. norint gauti (ir išlaikyti) leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje UTPĮ 45 straipsnio 1 dalies 1 punkto pagrindu, yra būtina, kad pareiškėja (jos įmonė) atitiktų šį reikalavimą.
Nesutinka su pareiškėjo skundo teiginiais, kad Sprendime nepateikta pagrindimo, koks yra pareiškėjo „tikrasis“ kreipimosi dėl leidimo laikinai gyventi išdavimo tikslas ir kokie duomenys neatitinka tikrovės. Sprendime nurodyta, kad įtarimus, jog pareiškėjas tik siekia gauti leidimą laikinai gyventi ir naudotis jo suteikiamomis teisėmis sustiprina ir tai, jog 2021 m. gruodžio 10 d. Generalinis Ispanijos konsulatas Stambule atsisakė išduoti Šengeno vizą, kadangi kilo pagrįstų abejonių dėl pareiškėjo ketinimo išvykti iš valstybių narių teritorijos prieš pasibaigiant vizos galiojimo laikui, o informacija, kuri buvo pateikta siekiant pagrįsti numatomo buvimo tikslus ir sąlygas – laikytina nepatikima. 2022 m. rugpjūčio 4 d. Vokietijos konsulatas Stambule pareiškėjui taip pat priėmė sprendimą atsisakyti išduoti Šengeno vizą, kadangi užsienietis pateikė nepatikimą informaciją apie numatomo buvimo tikslus bei sąlygas. 2021 m. balandžio 9 d. Lietuvos Respublikos ambasada Turkijos Respublikoje, Pakistano Islamo Respublikai ir Irano Islamo Respublikai priėmė sprendimą atsisakyti pareiškėjui išduoti nacionalinę vizą. Buvo nustatyta, kad pareiškėjas vyksta į Lietuvą verslo tikslais ir nuo 2021 m. vasario 12 d. yra (duomenys neskelbtini) akcininkas. Pareiškėjas interviu metu teigė, kad nuo 2007 m. dirba IT sistemų ir tinklo specialistu privačioje įmonėje Irane. Teigė, kad Lietuvoje ketina plėtoti verslą (kavos ir maisto išsinešimui paslaugas) kartu su sutuoktine įmonės akcininke (kuri nuo 2007 m. dirba vadybininke vienoje įmonėje Irane) ir įmonės akcininku, Irano piliečiu A. R., su kuriuo jo nesieja nei verslo, nei asmeniniai ryšiai. Pareiškėjas negalėjo logiškai paaiškinti, kaip ketina plėtoti verslą be būtinų specifinių šios srities žinių, būtinos patirties ir verslo partnerių Lietuvoje. Pareiškėjas pateikė (duomenys neskelbtini) galimybių studiją dėl kavinių tinklo plėtos Europoje anglų ir lietuvių kalbomis, kurią pareiškėjo teigimu pats parašė, nors lietuvių kalbos nemoka. Pareiškėjas nurodė, kad už įsigytas savo ir sutuoktinės 1 120 vnt. įmonės akcijų sumokėjo 28 000 Eur grynais per trečiuosius asmenis Irane, tačiau į įmonės sąskaitą pervedė tik 2 500 Eur pradinį įnašą. Teigė, kad likusius pinigus už akcijas sumokės atvykęs į Lietuvą tiesiogiai į įmonės sąskaitą. Pareiškėjas nepateikė jokių tinkamų dokumentų dėl tariamai 560 vnt. įsigytų (duomenys neskelbtini) akcijų apmokėjimo ar dokumentų patvirtinančių, kad pervedė ar įnešė grynais į bendrovės sąskaitą 14 000 Eur sumą. Taip pat buvo nustatyta, jog tuo metu (duomenys neskelbtini) nebuvo nei vieno įdarbinto asmens, vidutinis atlyginimas sudarė 0 Eur. Pareiškėjui dėl teisėtą buvimą suteikiančių dokumentų gavimo tarpininkavo Migracijos departamentui žinomas Lietuvos Respublikos pilietis V. Š., kuris aktyviai verčiasi tarpininkavimu perparduodant užsieniečiams, įskaitant Irano piliečius, Lietuvoje įsteigtas fiktyvias įmones imigracijos tikslais į ES. Lietuvos Respublikos ambasada Turkijos Respublikoje 2021 m. birželio 29 d. pakartotinai priėmė sprendimą atisakyti išduoti nacionalinę vizą pareiškėjui, kadangi užsienietis negalėjo pagrįsti tos pačios (duomenys neskelbtini) akcijų įsigijimo.
2022 m. balandžio 6 d. pareiškėjas trečią kartą kreipėsi į Lietuvos Respublikos ambasadą Turkijos Respublikoje dėl Šengeno vizos gavimo verslo tikslu, tačiau ji taip pat nebuvo išduota dėl nepatikimų duomenų teikimo ir sąsajų su asmenimis, kurie užsieniečiams teikia tarpininkavimo paslaugas ir padeda atvykti į Šengeno erdvę bei gauti teisėtą buvimą suteikiančius dokumentus tik formaliai atitinkant UTPĮ nustatytus reikalavimus.
Pareiškėjas, siekdamas patekti į Šengeno erdvę, kreipdamasis dėl vizos gavimo į Vokietijos konsulinę įstaigą Stambule pateikė tikrovės neatitinkančius duomenis. Nustatyta, jog pareiškėjas deklaravo vykstantis turizmo tikslu, o kaip galutinį kelionės tikslą nurodė Vokietiją. Gavęs vizą pareiškėjas pasinaudojo išduotu dokumentu bei atvyko į Lietuvą.
Šalies argumentai
Pareiškėjas prašyme išduoti leidimą laikinai gyventi pateikdamas duomenis apie valstybes, kurios buvo atsisakiusios išduoti vizas ar leidimus gyventi, nuslėpė, jog Vokietijos konsulatas Stambule 2022 m. liepos 26 d. atsisakė pareiškėjui išduoti Šengeno vizą.
Prašymo nagrinėjimo metu nustatytų aplinkybių visuma (Konsulinių įstaigų užsienyje daugkartiniai atsisakymai išduoti pareiškėjui vizas dėl nepatikimų duomenų teikimo; sąsajų su asmenimis, kurie padeda užsieniečiams legalizuotis Šengeno erdvėje; Bendrovės neatitikimas UTPĮ 45 straipsnio 1 dalies 1 punkte nustatytoms sąlygoms) leidžia teigti, kad pareiškėjas tik siekia formaliai atitikti UTPĮ 45 straipsnio 1 dalies 1 punkte nustatytas sąlygas leidimui laikinai gyventi gauti, o jo tikrasis atvykimo tikslas yra orientuotas ne į teisėtos veiklos vykdymą Lietuvoje, o į siekį gauti leidimą laikinai gyventi ir įtvirtinti buvimą Šengeno erdvėje.
Nustatytų aplinkybių visuma taip pat rodo pareiškėjo nesąžiningumą ir piktnaudžiavimą migracijos procedūromis, susijusiomis su trečiųjų šalių piliečių gyvenimu ir darbu Lietuvos Respublikoje. Lietuvos migracijos politikos gairės nustato, kad Lietuvos teisinis reglamentavimas ir teisės aktų nuostatų liberalizavimas neturi sudaryti galimybių piktnaudžiauti nustatytomis procedūromis, susijusiomis su užsieniečių atvykimu, buvimu, gyvenimu ir darbu Lietuvoje. Siekiant užtikrinti veiksmingą neteisėtos migracijos prevencijos ir kontrolės priemonių įgyvendinimo mechanizmą, būtina teisiškai užtikrinti veiksmingą neteisėtos migracijos kontrolę, mažinti piktnaudžiavimo teisėtais migracijos būdais galimybes (Migracijos politikos gairių 12.5.3 p. ir 12.5.3.3 p.). Surinktų duomenų visuma patvirtina, kad kyla pagrįstų abejonių dėl pareiškėjo atvykimo ir gyvenimo Lietuvos Respublikoje tikslo ir sąlygų, jo sąžiningo siekio dirbti Lietuvos Respublikoje, t. y. kad pareiškėjas siekė piktnaudžiauti nustatytomis procedūromis, susijusioms su užsieniečių gyvenimu ir darbu Lietuvos Respublikoje, o jo tikrasis ir pagrindinis atvykimo į Lietuvos Respubliką tikslas yra kitas, negu oficialiai deklaruotas – pareiškėjas tik siekia įteisinti savo buvimą Lietuvos Respublikoje ir visose Šengeno valstybėse (tikėtina tam, kad galėtų lankytis / gyventi Šveicarijoje), o ne užsiimti darbine veikla Lietuvos Respublikoje, todėl yra rimtas pagrindas manyti, kad gali kilti pareiškėjo nelegalios migracijos grėsmė.
Remiantis Kriterijų, kuriais vadovaujamasi nustatant, ar yra rimtas pagrindas manyti, kad gali kilti užsieniečio nelegalios migracijos grėsmė, vertinimo tvarkos aprašu, patvirtintu Migracijos departamento direktoriaus 2018 m. kovo 1 d. įsakymu Nr. 3K-54, ir įvertinus visas faktines aplinkybes, pareiškėjo atveju buvo nustatyti kriterijai, sudarantys rimtą pagrindą manyti, kad gali kilti užsieniečio nelegalios migracijos grėsmė, t. y. pareiškėjas norėdamas gauti leidimą laikinai gyventi, pateikė duomenis, kurie neatitinka tikrovės (6.2 papunktis); nustatyta, jog (duomenys neskelbtini), kurioje pareiškėjas ketino užsiimti teisėta veikla, susijusi su asmenimis, kurie tarpininkauja užsieniečiams gaunant vizą ar leidimą gyventi steigdami fiktyvias įmones (6.4 papunktis). Pareiškėjas piktnaudžiauja nustatytomis procedūromis, susijusiomis su užsieniečių gyvenimu ir teisėta veikla Lietuvos Respublikoje, pareiškėjo atvykimo ir gyvenimo Lietuvos Respublikoje tikslai yra kitokie, negu oficialiai deklaruoti (užsienietis atvyko į Lietuvos Respubliką Vokietijos konsulinei įstaigai Stambule pateikdamas tikrovės neatitinkančius duomenis apie tikruosius savo ketinimus, Bendrovė šiuo metu neatitinka UTPĮ 45 straipsnio 1 dalies 1 punkte nustatytų sąlygų). Atsižvelgiant į tai, darytina išvada, kad tik siekia gauti leidimą laikinai gyventi ir įteisinti savo buvimą Šengeno erdvėje, todėl kyla pagrįstos abejonės dėl pareiškėjo tikslo ir sąlygų, sąžiningo pareiškėjo siekio užsiimti teisėta veikla ir apsigyventi Lietuvos Respublikoje (7 punktas).
Migracijos departamentas, nagrinėdamas pareiškėjo prašymą, siekė visapusiškai ir išsamiai išnagrinėti visas faktines aplinkybes bei suteikė pareiškėjui galimybę teikti paaiškinimus. Aplinkybė, kad pareiškėjo prašymas buvo nagrinėjamas ilgiau nei UTPĮ nustatytas prašymo nagrinėjimo terminas, savaime nepaneigia Sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo.
Sprendimas pagrįstas objektyviais duomenimis, Migracijos departamento disponuojamais duomenimis ir teisės aktų normomis, taikomos priemonės motyvuotos (Sprendimo motyvai išdėstyti Sprendime). Sprendime nebuvo apsiribota vien tik nuorodomis į teisės aktų nuostatas, faktinės aplinkybės aptartos pakankamai aiškiai, nustatytos ne pavienės aplinkybės, o juridinių faktų visetas, jos susietos su taikomomis teisės normomis, todėl Sprendimas atitinka tiek VAĮ, tiek teismų praktikos suformuluotus reikalavimus, t. y. priimtas nešališkai ir objektyviai, pagrįstas objektyviais duomenimis (faktais) ir teisės aktų normomis, motyvų išdėstymas yra adekvatus, aiškus ir pakankamas.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Byloje ginčas kilo dėl Migracijos departamento Sprendimo, kuriuo pareiškėjui atsisakyta išduoti leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje, teisėtumo ir pagrįstumo.
2023 m. kovo 10 d. Prašymas išduoti leidimą laikinai gyventi kaip LR įregistruotos įmonės dalyviui ir vadovui ar akcininkui, kuriame nurodė: Įmonės pavadinimas (duomenys neskelbtini). Patvirtino, kad yra IĮ, MB ar TŪB dalyvis ir vadovas. Patvirtino, kad įnašas (piniginis ar kitas turtas) į įmonę ar bendrovę yra ne mažesnis negu 14 000 eurų. Patvirtino, kad nuo įmonės įsteigimo dienos yra praėję vieneri finansiniai metai. Patvirtino, kad VĮ Registrų centrui pateikti dokumentai, kad įmonės nuosavo kapitalo (ne AB ar UAB atveju – turto) vertė sudaro ne mažiau kaip 28 000 eurų, t. y. balansas ir (ar) nuosavo kapitalo pokyčių ataskaita. Prie prašymo išduoti leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje pridėjo Bendrovės balansą bei verslo planą, dokumentus, susijusius su Bendrovės reorganizacija į uždarąją akcinę bendrovę, Bendrovės sąskaitų registrus bei pardavimo žurnalus, Bendrovės pirkimo bei pardavimo operacijų žurnalus, Bendrovės banko sąskaitos išrašą, 2021 m. sausio 1 d. bei 2022 m. rugsėjo 22 d. su (duomenys neskelbtini) sudarytų negyvenamųjų patalpų nuomos sutarčių skaitmenines kopijas, su (duomenys neskelbtini) sudarytos komercinių patalpų nuomos sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) skaitmeninę kopiją, Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos Vilniaus departamento išduotus leidimus veiklai vykdyti, 2021 m. kovo 8 d. su (duomenys neskelbtini) sudarytos sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) skaitmeninę kopiją, 2021 m. vasario 1 d. su (duomenys neskelbtini) sudarytos paslaugų teikimo sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) skaitmeninę kopiją, 2020 m. spalio 11 d. su (duomenys neskelbtini) sudarytos paslaugų sutarties skaitmeninę kopiją, 2021 m. vasario 3 d. su (duomenys neskelbtini) sudarytos paslaugų teikimo sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) skaitmeninę kopiją, 2021 m. su (duomenys neskelbtini) sudarytos pirkimo pardavimo sutarties skaitmeninę kopiją, 2021 m. gegužės 24 d. su (duomenys neskelbtini) sudarytos partnerio paslaugų sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) skaitmeninę kopiją, 2022 m. rugpjūčio 1 d. su (duomenys neskelbtini) sudarytos komercinės sutarties skaitmeninę kopiją, 2020 m. spalio 23 d. su (duomenys neskelbtini) sudarytos ilgalaikės pirkimo-pardavimo sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) skaitmeninę kopiją, išrašytas sąskaitas faktūras ir kitus dokumentus.
2023 m. gegužės 19 d. Migracijos departamento pranešimas, adresuotas pareiškėjui, kuriame nurodyta, kad pareiškėjas iki 2023 m. birželio 2 d. turi pateikti: 1. Pareiškėjo nuo 2022 m. rugsėjo 1 d. iki 2023 m. kovo 31 d. atliktų darbų ir vykdytų funkcijų aprašymą 2. Bendrovės 50 vnt. vardinių paprastųjų akcijų įsigijimą bei apmokėjimą patvirtinančius dokumentus; 3. Paaiškinimą, kokiu tikslu pareiškėjui buvo išduoti leidimai laikinai gyventi Turkijos Respublikoje; 4. 2023 m. Bendrovės tarpinį balansą bei pelno nuostolių ataskaitą; 3 5. Paaiškinimą, kokių funkcijų pareiškėjas asmeniškai negalėtų vykdyti nebūdamas Lietuvos Respublikoje (prašyta pagrįsti, kad pareiškėjo buvimas Lietuvos Respublikoje yra būtinas Bendrovės veiklos vykdymui ir vystymui). Pareiškėjas kartu buvo informuotas apie tai, kad tuo metu Bendrovėje nebuvo visą darbo laiką dirbančių Lietuvos Respublikos, kitos Europos Sąjungos valstybės narės ar Europos laisvosios prekybos asociacijos valstybės narės piliečių ar nuolat Lietuvos Respublikoje gyvenančių užsieniečių, kuriems bendrai mokamas darbo užmokestis yra ne mažesnis kaip 2 VMBDU dydžiai. Tai reiškia, jog Bendrovė neatitiko imperatyvių UTPĮ 45 straipsnio 1 dalies 1 punkte nustatytų reikalavimų, o pareiškėjas – sąlygų leidimui laikinai gyventi gauti. Kartu pažymėta, jog vadovaujantis UTPĮ 35 straipsnio 1 dalies 14 punktu, išduoti ar pakeisti leidimą laikinai gyventi užsieniečiui atsisakoma, jeigu jis neatitinka sąlygų, kurios nustatytos leidimui gyventi gauti konkrečiu UTPĮ nustatytu pagrindu.
2023 m. birželio 1 d. pareiškėjo paaiškinimas, kuriame nurodė: ,,2022 m. rugsėjo 1 dieną buvome Turkijoje, o 2022 m. spalio 7 d. keliavome į Frankfurtą, Vokietiją, su 6 mėnesių galiojimo daugkartine viza (multi-entry visa). 12 dienų viešėjome Vokietijoje pas vieną iš savo draugų namuose, o paskui spalio 19 d. keliavome iš Vokietijos į Lietuvą. Dvi savaites gyvenome viešbutyje, kol išsinuomojome butą. Visą pirmąjį viešnagės Lietuvoje mėnesį po ilgų paieškų ir tyrinėjimų įsigyti aktyvų verslą maitinimo ir restoranų srityje, kuris yra susijęs su mūsų profesija ir ilgamete patirtimi, pagaliau radome 5 metų istoriją turintį Viduržemio jūros ir Rytų virtuvės restoraną, kurio maisto ir produktų siūlymo sąlygos ir veiklos pobūdis atitiko mūsų patirtį bei mums pažįstamą maisto kultūrą. Po paieškų etapo perėjome prie administracinių procedūrų, formalumų su tikslu įsigyti verslą kaip prasmingą investiciją. Noriu atkreipti dėmesį, kad administracinis procesas ir įmonės dokumentų keitimas, taip pat įmonės statuso keitimas iš MB į UAB užtruko, todėl turėjome derinti savo laiką ir teisėtą buvimo Lietuvoje trukmę atsižvelgiant į vizos galiojimo laiką. Į Turkiją grįžome 2022 m. gruodžio 21 d., tam, kad mūsų buvimas Europos sąjungoje vizos galiojimo laikotarpiu išliktų legalus, tuo tarpu likusius įmonės administravimo ir darbo procesus laikinai palikome įmonės administratorei, buvusiai įmonės savininkei, iš kurios pirkome verslą. Per tą laiką perdavėme butą, kurį nuomojomės Turkijoje, bei parsivežėme savo likusius asmeninius daiktus į Lietuvą, kuriuos dar buvome palikę. Galiausiai, pasibaigus įmonės statuso pertvarkymui iš MB į UAB, buvo rezervuotas vizitas į Migracijos departamentą prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos, todėl 2022 m. kovo 20 d. grįžome į Lietuvą tam, kad atvykti į Migracijos poskyrį pagal paskirtą laiką pokalbiui bei originalių dokumentų perdavimui. Leidimas laikinai gyventi Turkijoje buvo išduotas: Deja dėl blogų ekonominių sąlygų, nesaugumo ir kylančios infliacijos, kuriuos turėjome mūsų šalyje (Irane) ir dėl to, kad diena iš dienos ekonominė situacija vis prastėjo, nebematėme prasmės ir tikslo ten investuoti, todėl nusprendėme persikelti į Turkiją, nes žinojome, kad Turkija turi didelį ekonominį potencialą padėti mums investuoti. Pagal Turkijos įstatymus gavome mokestinį kodą, atidarėme sąskaitą Turkijos banke ir pateikėme dokumentus, įrodančius, kad turime pakankamai finansinių lėšų ir galime save finansiškai išlaikyti iki tol, kol priimsime sprendimą ar ten investuosime. Turkija, išnagrinėjusi visas bylas ir dokumentus, suteikė mums leidimą laikinai gyventi, kurį vėl pratęsėme antriems metams. Deja, prastos ekonominės sąlygos apėmė ir Turkiją, ir nepaisant visų mūsų patirtų išlaidų ir sugaišto laiko, kurį skyrėme tyrinėdami Stambulą ir kelis kitus Turkijos miestus, pastebėjome, kad Turkijoje infliacija smarkiai išaugo. Investicinių sąnaudų, komercinės paskirties patalpų, taip pat įrangos ir mokesčių kaina nepaprastai greitai auga, jų valiutos vertė nuolat mažėja, infliacija labai didelė, todėl ekonominiu ir finansiniu požiūriu Turkija nebebuvo gera vieta investuoti. Mes ten nebematėme geros ateities. 4 Atsižvelgiant į prieš tai paminėtus faktus, pradėjome domėtis keletu Europos šaliu ir po ilgų tyrinėjimų atradome Lietuvą: didelis palaikymas investuotojams, gana stabili ekonomika ir pagrįsta mokestinė sistema lyginant su kitomis Europos šalimis. Dėl aukštos kvalifikacijos darbuotojų prieinamumo ir apskritai mažesnių sąnaudų, nusprendėme investuoti Lietuvoje. Jūs prašėte paaiškinti, kodėl mūsų buvimas Lietuvoje yra būtinas ir kokių Lietuvoje yra dalykų, kurių neįmanoma padaryti be mūsų buvimo čia: Turėčiau pažymėti, kad pirkdami šį verslą padėjome pamatus, tam kad šiame versle panaudotumėme visas savo jėgas, energiją, profesinę patirtį, kad jis progresuotų, augtų ir klestėtų bei kad galėtume daug dirbti. Būtina pastoviai tobulėti ir judėti į priekį šioje maisto tiekimo sferoje Tikime, kad be mūsų buvimo šis verslas neaugs ir neturės galimybių išgyventi be tinkamo valdymo ir vadovavimo įgūdžių. Yra daug priežasčių, kodėl mes turime būti Lietuvoje ir tai yra gyvybiškai svarbu mūsų maisto pramonės versle. Akivaizdus dalykas, kad viso verslo ir jo filialų pagrindinių užduočių valdymas, darbų planavimas ir organizavimas, personalo valdymas ir apmokymai, naujų virtuvių atidarymas (turint omeny, kad dirbame su tamsios virtuvės koncepcija (Dark kitchen - viena fizinė virtuvė ruošia maistą skirtingiems restoranams)), naujų skonių, naujų maisto produktų gamybai paieškos - visa tai reikalauja mūsų buvimo kartu su visa komanda visą darbo dieną. Aš negalėsiu suvaldyti personalo ir kylančių kasdienių darbinių iššūkių, neįmanoma patobulinti receptūrą ir optimizuoti verslo išlaidas būnant kitoje šalyje. Tai tiesiog yra neįmanoma padaryti video skambučio metu. Dar reikėtų įvertinti, kad bet kuriame restorane yra labai svarbus darbas su klientais. Tik per pažintį su pirkėju gali suprasti, ar judi tinkama linkme. Noriu bendrauti su savo klientais, žinoti skanu ar patinka jiems mūsų kuriamas maistas. Pabaigai noriu paminėti, kad kaip priedą prie šio laiško prisegėme Jums visus prašomus dokumentus bei įmonės darbuotojų oficialių ir apmokėtų socialinių garantijų išrašus. Jeigu kažko trūksta - prašau praneškite“.
2023 m. birželio 26 d. Migracijos departamento Sprendimas, kuriame įvertinus visas nustatytas faktines aplinkybes, konstatuota, kad šiuo metu Bendrovė neatitinka UTPĮ 45 straipsnio 1 dalies 1 punkte nustatytų reikalavimų dėl nuosavo kapitalo dydžio, o pareiškėjas – sąlygų leidimui laikinai gyventi gauti. Konsulinių įstaigų užsienyje daugkartiniai atsisakymai išduoti pareiškėjui vizas dėl nepatikimų duomenų teikimo bei sąsajų su asmenimis, kurie padeda užsieniečiams legalizuotis Šengeno erdvėje patvirtinta Migracijos departamento įtarimus, jog pareiškėjas tik siekia formaliai atitikti UTPĮ 45 straipsnio 1 dalies 1 punkte nustatytas sąlygas leidimui laikinai gyventi gauti, o jo tikrasis atvykimo tikslas yra orientuotas ne į teisėtos veiklos vykdymą Lietuvoje, o į siekį gauti leidimą laikinai gyventi ir įtvirtinti buvimą Šengeno erdvėje. Pažymeta, jog pareiškėjas Vokietijos konsulinei įstaigai bei Migracijos departamentui pateikė tikrovės neatitinkančius duomenis, susijusius su teisėtą buvimą suteikiančių dokumentų gavimu, o tai neigiamai charakterizuoja pareiškėją ir parodo, jog jis yra linkęs piktnaudžiauti nustatytomis migracijos procedūromis. Nustatyta, kad Lietuvoje pareiškėjui anksčiau išduoti leidimai laikinai gyventi ar nacionalinės vizos nebuvo. Pareiškėjas darbo santykių Lietuvoje neturėjo. Tai reiškia, jog pareiškėjas ekonominių ar socialinių ryšių Lietuvos Respublikoje neturi. Migracijos departamentas taip pat nenustatė, kad pareiškėjas turėtų šeiminių ryšių su asmenimis, gyvenančiais Lietuvos Respublikoje, – apie jo šeimos nariams išduotus dokumentus, suteikiančius ar patvirtinančius teisę gyventi Lietuvos Respublikoje, Migracijos departamento naudojamuose registruose ir duomenų bazėse nėra. Pareiškėjo sutuoktinei, kuri kreipiasi dėl leidimo laikinai gyventi išdavimo verslo pagrindu į tą pačią Bendrovę, leidimas laikinai gyventi išduodamas nebus.
Ginčo teisinius santykius reglamentuojančio UTPĮ 26 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad leidimas gyventi užsieniečiui gali būti išduodamas arba keičiamas, jeigu užsienietis: 1) atitinka Šengeno sienų kodekse nustatytas atvykimo sąlygas; 2) turi galiojantį sveikatos draudimą patvirtinantį dokumentą, kai Lietuvos Respublikos įstatymų numatytais atvejais nėra apdraustas privalomuoju sveikatos draudimu, arba Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatytais atvejais ir tvarka turi patvirtintą Lietuvos Respublikoje gyvenančio Lietuvos Respublikos piliečio arba užsieniečio įsipareigojimą apmokėti išlaidas už gyvenimo Lietuvos Respublikoje laikotarpiu jam suteiktas sveikatos priežiūros paslaugas; 3) turi pakankamai lėšų ir (ar) gauna reguliarių pajamų, kurių pakanka pragyventi Lietuvos Respublikoje; 4) pateikia rašytinį pasižadėjimą, kad deklaruos savo gyvenamąją vietą gyvenamojoje patalpoje, kurios gyvenamasis plotas, tenkantis kiekvienam pilnamečiam asmeniui, deklaravusiam joje gyvenamąją vietą, bus ne mažesnis kaip 7 kvadratiniai metrai; 5) pateikia išvykų ir gyvenimo užsienio valstybėse sąrašą; 6) pateikia išsamią informaciją apie save, ryšius (buvusius ir (ar) esamus) su Lietuvos Respublikoje gyvenančiais asmenimis (įskaitant kitų užsienio valstybių piliečius, gyvenančius Lietuvos Respublikoje), taip pat ryšius su užsienio valstybių žvalgybos, saugumo ir (ar) karinėmis institucijomis.
UTPĮ 35 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad išduoti ar pakeisti leidimą gyventi užsieniečiui atsisakoma, jeigu: 2) duomenys, kuriuos jis pateikė norėdamas gauti leidimą gyventi, neatitinka tikrovės arba buvo pateikti neteisėtai įgyti ar suklastoti dokumentai, arba yra rimtas pagrindas manyti, kad sudaryta fiktyvi santuoka, fiktyvi registruota partnerystė, fiktyvus įvaikinimas ar kad įmonė, kurios dalyvis, kaip jis apibrėžiamas Lietuvos Respublikos civiliniame kodekse, ar vadovas yra užsienietis, priimančioji įmonė, įsteigta Lietuvos Respublikoje, į kurią užsienietis perkeliamas įmonės viduje, arba priimantysis subjektas yra fiktyvi įmonė; 12) yra rimtas pagrindas manyti, kad gali kilti užsieniečio nelegalios migracijos grėsmė; 14) jis neatitinka sąlygų, kurios nustatytos leidimui gyventi gauti konkrečiu šiame UTPĮ nustatytu pagrindu.
UTPĮ 40 straipsnio 1 dalies 5 punkte nustatyta, kad leidimas laikinai gyventi gali būti išduodamas ar keičiamas užsieniečiui, jeigu jis užsiima ar ketina toliau užsiimti teisėta veikla Lietuvos Respublikoje pagal UTPĮ 45 straipsnio nuostatas.
UTPĮ 45 straipsnio 1 dalies 1 punkte nustatyta, kad leidimas laikinai gyventi gali būti išduodamas užsieniečiui, kuris užsiima ir ketina toliau užsiimti teisėta veikla Lietuvos Respublikoje, kai jis yra dalyvis įmonės, kuri ne mažiau kaip pastaruosius 6 mėnesius iki užsieniečio kreipimosi dėl leidimo laikinai gyventi išdavimo pagal verslo planą vykdo steigimo dokumentuose nurodytą veiklą Lietuvos Respublikoje, kurioje visą darbo laiką dirba Lietuvos Respublikos, kitos Europos Sąjungos valstybės narės ar Europos laisvosios prekybos asociacijos valstybės narės piliečiai ar nuolat Lietuvos Respublikoje gyvenantys užsieniečiai, kuriems mokamas mėnesinis darbo užmokestis bendrai sudaro ne mažiau kaip 2 paskutinio paskelbto kalendorinių metų vidutinio mėnesinio BDU dydžius, ir kurios nuosavo kapitalo (ne akcinės bendrovės ir ne uždarosios akcinės bendrovės atveju – turto) vertė sudaro ne mažiau kaip 28 000 eurų, iš kurių ne mažiau kaip 14 000 eurų – užsieniečio investuotos lėšos ar kitas turtas, ir jis yra šios įmonės vadovas arba yra akcinės bendrovės ar uždarosios akcinės bendrovės akcininkas, kuriam nuosavybės teise priklausančių bendrovės akcijų nominalioji vertė yra ne mažesnė kaip 1/3 šios bendrovės įstatinio kapitalo.
UTPĮ 45 straipsnio 1 dalies 1 punkte nustatytos ne verslo vykdymo sąlygos, o leidimo laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje užsieniečiams išdavimo (pakeitimo) sąlygos, kurios yra vienodos visiems užsieniečiams, pretenduojantiems gauti tokius leidimus konkrečiais UTPĮ nustatytais pagrindais (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. spalio 31 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. eA-4983-624/2017; kt.). Taip pat Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje laikomasi nuoseklios pozicijos, kad teisė atvykti į Lietuvos Respubliką ir joje gyventi nėra prigimtinė užsieniečio teisė, trečiųjų šalių piliečiams ji nėra suteikiama automatiškai ir įgyjama tik tada, jeigu šie asmenys atitinka UTPĮ reikalavimus (2014 m. ruodžio 19 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A858-2720/2014, 2019-01-09 nutartis administracinėje byloje Nr. eA-2625-492/2019). Be to, Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra išaiškinęs, kad UTPĮ 45 straipsnio 1 dalies 1 punkto norma yra imperatyvi ir jokių išimčių nenustato (žr., pvz., 2018 m. gruodžio 19 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-5516-442/2018; kt.). Nagrinėjamoje situacijoje nėra svarbu tai, kiek laiko bendrovė neatitiko UTPĮ 45 straipsnio 1 dalies 1 punkte nustatyto reikalavimo, svarbu tai, kad šis faktas buvo konstatuotas Migracijos departamento Sprendimo priėmimo metu (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2018 m. gegužės 3 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-3675-822/2018; 2020 m. balandžio 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-3543-261/2020; kt.).
Vadovaujantis nurodytu teisiniu reglamentavimu ir teismų praktika, sprendžiant Sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo klausimą, nagrinėjamu atveju būtina įvertinti, ar Bendrovė atitinka UTPĮ 45 straipsnio 1 dalies 1 punkte nustatytus reikalavimus, taip pat, ar pareiškėjo pateikti duomenys, kuriuos jis pateikė, norėdamas gauti leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje, atitinka tikrovę, ar yra rimtas pagrindas manyti, kad gali kilti pareiškėjo nelegalios migracijos grėsmė. Pažymėtina, kad pareiga pateikti Migracijos departamentui tikrovę atitinkančius duomenis tenka užsieniečiui (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo administracinėse bylose Nr. A-2005-662/2016, Nr. eA-3398-858/2017).
Pareiškėjas 2023 m. kovo 10 d. Migracijos departamentui pateikė prašymą išduoti leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje tuo pagrindu, kad jis yra UTPĮ 45 straipsnio 1 dalies 1 punkto reikalavimus atitinkančios Bendrovės dalyvis ir jis užsiima ir ketina toliau užsiimti teisėta veikla Lietuvos Respublikoje. Pridėjo Bendrovės veiklos ir finansinius dokumentus. Migracijos departamentui kilus įtarimų dėl pareiškėjo tikrųjų ketinimų Lietuvos Respublikoje ir nustačius, jog nepakanka pagrindžiančių dokumentų sprendimui dėl leidimo laikinai gyventi išdavimo priimti, 2023 m. gegužės 19 d. atsakovas per MIGRIS išsiuntė pareiškėjui pranešimą su prašymu iki 2023 m. birželio 2 d. pateikti papildomus dokumentus, paaiškinimus. Pareiškėjas kartu su paaiškinimu Migracijos departamentui pateikė 2023 m. gegužės 24 d. Bendrovės balansą bei pelno nuostolių ataskaitą. Atsakovas iš pateiktų dokumentų nustatė, jog Bendrovės nuosavo kapitalo dydis sudaro 23 812 Eur. Tai reiškia, jog Bendrovė neatitinka imperatyvių UTPĮ 45 straipsnio 1 dalies 1 punkte nustatytų reikalavimų (Bendrovės nuosavo kapitalo dydis yra mažesnis kaip 28 000 Eur), o pareiškėjas – sąlygų leidimui laikinai gyventi gauti. Vadovaujantis UTPĮ 35 straipsnio 1 dalies 14 punktu, išduoti ar pakeisti leidimą laikinai gyventi užsieniečiui atsisakoma, jeigu jis neatitinka sąlygų, kurios nustatytos leidimui gyventi gauti konkrečiu UTPĮ nustatytu pagrindu. Taip pat pareiškėjas pateikė darbuotojų darbo užmokesčio žiniaraštį, akcijų apmokėjimą patvirtinančius dokumentus. Iš minėtų dokumentų nustatyta, jog nuo 2023 m. gegužės 18 d. iki 2023 m. birželio 4 d. Bendrovėje buvo įdarbinta tik 1 darbuotoja. Tai reiškia, jog Bendrovė neatitiko UTPĮ 45 straipsnio 1 dalies 1 punkte nustatytų sąlygų. Migracijos departamento duomenimis, nuo 2023 m. birželio 5 d. Bendrovėje įdarbinta Lietuvos Respublikos pilietė J. M. (iš viso įdarbinti 2 asmenys). Pareiškėjas skunde nurodo, kad sprendimą nutraukti darbo santykius priėmė darbuotojas ir tokiu būdu įvyko natūrali darbuotojų kaita, tačiau remiantis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo formuojama praktika, šis reikalavimas yra imperatyvaus pobūdžio, t. y. norint gauti (ir išlaikyti) leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje UTPĮ 45 straipsnio 1 dalies 1 punkto pagrindu, yra būtina, kad pareiškėjas (jo įmonė) atitiktų šį reikalavimą. Iš esmės analogiško pobūdžio situacijos (dėl sunkumų ieškant naujų darbuotojų, dėl po sprendimo priėmimo įdarbintų žmonių, dėl poveikio priemonės proporcingumo) buvo vertinamos ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo administracinėse bylose Nr. eA-4565-858/2017 bei eA-4901-822/2017, kuriose teismas sprendė, jog neatitikimas UTPĮ 45 straipsnio 1 dalies 1 punkto reikalavimui yra pakankamas pagrindas panaikinti (neišduoti) leidimą laikinai gyventi (2018 m. sausio 17 d. administracinė byla Nr. A-3048-438/2018).
Teismo vertinimu, kad vien formalus UTPĮ nustatytų sąlygų egzistavimas savaime nereiškia, jog užsieniečiui turi būti išduotas leidimas laikinai gyventi. Tokios pozicijos laikosi ir Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, kuris yra konstatavęs, kad numatytų UTPĮ sąlygų egzistavimas savaime nereiškia, kad turi būti išduotas atitinkamas leidimas (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014 m. gruodžio 29 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-858-2720/2014; 2016 m. sausio 21 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-2005-662/2016). Be to, užsienietis teikdamas prašymą dėl leidimo laikinai gyventi išdavimo UTPĮ 45 straipsnio 1 dalies 1 punkto pagrindu privalo atitikti UTPĮ nustatytas sąlygas visą leidimo laikinai gyventi turėjimo laikotarpį, taip pat ir prieš išduodant leidimą, o nustačius, kad Bendrovė ar užsienietis neatitinka minėtų sąlygų, užsieniečio leidimas yra panaikinamas arba atsisakoma jį išduoti.
Iš bylos duomenų nustatyta, kad pareiškėjui 2021 m. gruodžio 10 d. Generalinis Ispanijos konsulatas Stambule atsisakė išduoti Šengeno vizą, kadangi kilo pagrįstų abejonių dėl pareiškėjo ketinimo išvykti iš valstybių narių teritorijos prieš pasibaigiant vizos galiojimo laikui, o informacija, kuri buvo pateikta siekiant pagrįsti numatomo buvimo tikslus ir sąlygas – laikytina nepatikima. 2022 m. rugpjūčio 4 d. Vokietijos konsulatas Stambule pareiškėjo atžvilgiu taip pat priėmė sprendimą atsisakyti išduoti Šengeno vizą, kadangi užsienietis pateikė nepatikimą informaciją apie numatomo buvimo tikslus bei sąlygas. Be to, Lietuvos Respublikos ambasada Turkijos Respublikoje, Pakistano Islamo Respublikai ir Irano Islamo Respublikai 2021 m. balandžio 9 d., 2021 m. birželio 29 d., priėmė sprendimus atsisakyti pareiškėjui išduoti nacionalinę vizą. 2022 m. balandžio 6 d. pareiškėjas trečią kartą kreipėsi į Lietuvos Respublikos ambasadą Turkijos Respublikoje dėl Šengeno vizos gavimo verslo tikslu, tačiau ji taip pat nebuvo išduota dėl nepatikimų duomenų teikimo ir sąsajų su asmenimis, kurie užsieniečiams teikia tarpininkavimo paslaugas ir padeda atvykti į Šengeno erdvę bei gauti teisėtą buvimą suteikiančius dokumentus tik formaliai atitinkant UTPĮ nustatytus reikalavimus. Pareiškėjas, siekdamas patekti į Šengeno erdvę, kreipdamasis dėl vizos gavimo į Vokietijos konsulinę įstaigą Stambule pateikė tikrovės neatitinkančius duomenis. Nustatyta, jog pareiškėjas deklaravo vykstantis turizmo tikslu, o kaip galutinį kelionės tikslą nurodė Vokietiją, o gavęs vizą pasinaudojo išduotu dokumentu bei atvyko į Lietuvą. Šį faktą patvirtino pareiškėjas Migracijos departamentui pateiktame paaiškinime. Pažymėtina ir tai, kad pareiškėjas prašyme išduoti leidimą laikinai gyventi pateikdamas duomenis apie valstybes, kurios buvo atsisakiusios išduoti vizas ar leidimus gyventi, nuslėpė, jog Vokietijos konsulatas Stambule 2022 m. liepos 26 d. atsisakė jam išduoti Šengeno vizą.
Nustatytų aplinkybių visuma taip pat rodo pareiškėjo nesąžiningumą ir piktnaudžiavimą migracijos procedūromis, susijusiomis su trečiųjų šalių piliečių gyvenimu ir darbu Lietuvos Respublikoje. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas pripažįsta, kad vertinant užsieniečio nelegalios migracijos grėsmę, teismai pagrįstai atsižvelgia į Lietuvos migracijos politikos gaires. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo vertinimu (pvz., 2015 m. gruodžio 22 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-4046-756/2015, 2016-01-21 nutartis administracinėje byloje Nr. A-2005-662/2016, 2017 m. sausio 3 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eA-4840-756/2016), atsisakymas išduoti leidimą laikinai gyventi, kai užsienietis tik formaliai atitinka leidimo išdavimo pagrindus, yra viena iš nelegalios migracijos prevencijos ir kontrolės priemonių. Iš bylos duomenų teismas daro išvadą, kad Migracijos departamentui pagrįstai kilo įtarimų dėl pareiškėjo atvykimo ir gyvenimo Lietuvos Respublikoje tikslo ir sąlygų, jo sąžiningo siekio dirbti Lietuvos Respublikoje, t. y. kad pareiškėjas siekė piktnaudžiauti nustatytomis procedūromis, susijusioms su užsieniečių gyvenimu ir darbu Lietuvos Respublikoje, o jo tikrasis ir pagrindinis atvykimo į Lietuvos Respubliką tikslas yra kitas, negu oficialiai deklaruotas – pareiškėjas tik siekia įteisinti savo buvimą Lietuvos Respublikoje ir visose Šengeno valstybėse, o ne užsiimti darbine veikla Lietuvos Respublikoje, todėl yra pagrindas manyti, kad gali kilti pareiškėjo nelegalios migracijos grėsmė.
Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta teismas sprendžia, kad Migracijos departamento Sprendimas priimtas laikantis nustatytų procedūrų, atlikus objektyvų įrodymų tyrimą, įvertinus reikšmingas aplinkybes ir padarius teisingas ir pagrįstas išvadas, todėl jo panaikinimui nėra pagrindo.
Nustačius, kad Migracijos departamento Sprendimas teisėtas ir pagrįstas, nėra pagrindo įpareigoti Migracijos departamentą iš naujo išnagrinėti pareiškėjo prašymą dėl leidimo laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje išdavimo.
Esant šioms aplinkybėms, pareiškėjo skundas atmestinas kaip nepagrįstas (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 88 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Pareiškėjas skunde išdėstė daugiau argumentų, tačiau, teismo vertinimu, jie nėra esminiai sprendžiant šią administracinę bylą ir niekaip nekeičia šiame sprendime padarytos išvados, todėl teismas jų nenagrinės. Šiame kontekste paminėtina, kad Europos Žmogaus Teisių Teismo ir Lietuvos vyriausiojo administacinio teismo praktikoje ne kartą pažymėta, jog teismo pareiga pagrįsti priimtą spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Europos Žmogaus Teisių Teismo 1994 m. balandžio 19 d. sprendimas Van de Hurk prieš Olandiją; 1997 m. gruodžio 19 d. sprendimas Helle prieš Suomiją; 2011 m. lapkričio 14 d. LVAT administracinė byla Nr. A261-3555/2011).
Administracinių bylų teisenos įstatymo 40 straipsnio 1 dalis nustato, kad proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos šalies savo išlaidų atlyginimą. Atsižvelgiant į tai, kad pareiškėjo skundas atmestas, jam patirtos bylinėjimosi išlaidos nepriteistinos.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 133–134 straipsniais, Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ 140 straipsnio 3 dalies 1 punktu ir 4 dalimi,
nusprendžia:
Pareiškėjo S. S. skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Sprendimas per keturiolika kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, skundą paduodant per Vilniaus apygardos administracinį teismą.