Marijampolės apylinkės teismo sprendimas

Šakių rajono apylinkės teismo teisėja Judita Sungailaitė, sekretoriaujant Irenai Urbštaitei, dalyvaujant ieškovams A. A., Z. R., jų atstovei advokatei Irenai Haase, atsakovei D. M., trečiojo asmens Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemė ūkio ministerijos Šakių žemėtvarkos skyriaus atstovams T. Š., A. V., dėl žemės sklypo ribų nustatymo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Ieškovei Z. R., pagal Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko 2009-05-06 išrašą nuosavybės teise priklauso 0,91 ha žemės sklypas. Dabar iš jos žemės sklypo ieškovui A. A. buvo neteisėtai primatuota 9 metrai žemės. Ji norėdama patikrinti jos pažeistų teisių mąstą, kreipėsi į Šakių rajono geodezinius matavimus vykdančią Pašiūnienę, kuri atvykusi į vietą nustatė neleistiną jos žemė sklypo ploto trūkumą, todėl atsisakė atlikti geodezinius matavimus. Faktiškai jai trūksta 0,13 ha žemės sklypo.

Esant tokioms aplinkybėms ieškovai 2010-10-21 kreipėsi į Nacionalinę žemės tarnybą prie Žemės ūkio ministerijos, prašydami atkurti jiems nuosavybės teise priklausančių žemės sklypų ribas, tačiau Nacionalinė žemės tarnyba 2011-05-27 raštu Nr. 18SD-963 jiems nurodė kreiptis į teismą.

2011-05-03 Šakių žemėtvarkos skyriaus vyriausiasis specialistas P. A. atliko žemės, priklausančios ieškovui A. A., naudojimo patikrinimą ir surašė tai patvirtinantį aktą, kuriame pažymėjo, jog riboženkliai tarp žemė sklypų, priklausančių ieškovui A. A. ir atsakovei D. M., yra išlikę, bet neatitinka nustatytų riboženklių standartų. Ieškovams priklausančių žemės sklypų ribos tiek pirmą kartą matuojant, tiek ir vėlesniais kartais buvo pamatuotos ir pažymėtos pagal žemės sklypų abrisus, kurie yra pagrindinis šaltinis, leidžiantis nustatyti ieškovams priklausančių žemės sklypų ribas, su kuriomis ieškovai sutiko pasirašydamas šių žemės sklypų ribų parodymo ir paženklinimo aktus. Ieškovų teiginiai dėl neteisingai pamatuotų jiems nuosavybės teise priklausančių žemės sklypų ribų, yra nepagrįsti, nes grindžiami analogiškomis priemonėmis ženklintu bei ploto tikslumo nustatymu žemės sklypų planu, kuris nebuvo naudojamas rengiant ieškovams žemės sklypų nuosavybės teisės dokumentus. (b.l. 47-48).

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys atmestinas.

Ginčo šalys turi nuosavybės teisę į skirtingus, bet gretimai esančius žemės sklypus.

Ieškovui A. A. priklauso 1,0800 ha žemės sklypas, esantis Šakių raj. sav. Lekėčių mstl., unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) ( b. l. 11); ieškovei Z. R. priklauso 0,9100 ha žemės sklypas, esantis Šakių raj. sav. Lekėčių mstl., unikalus Nr. (duomenys neskelbtini). (b.l. 6, 11).

Atsakovei D. M. nuosavybės teise priklauso 0,5300 ha žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 0,4000 ha žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 1,4900 ha žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantys Šakių r.sav., Lekėčių k. (b.l. 42, 43, 45).

Atkreiptinas dėmesys, kad CK 4.45 straipsnyje reglamentuojamas ieškinys su specifiniu dalyku – juo reikalaujama nustatyti ribas žemės sklypui. Pagal Nekilnojamojo turto kadastro įstatymo 3 straipsnio 2 dalį nekilnojamojo turto kadastre įrašyti duomenys kaupiami ir saugomi Nekilnojamojo turto registro centriniame duomenų banke. Registravimas pagal savo prigimtį yra administracinė veikla, todėl ginčai, susiję su kadastro ir registro duomenų ginčijimu, teismingi administraciniams teismams (Administracinių bylų teisenos įstatymo 15 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Kadastrinių matavimų ir žemės sklypo ribų nustatymo pagal CK 4.45 straipsnį tikslai sutampa – nustatyti tikslias ir teisingas žemės sklypo ribas. Šių dviejų ribų nustatymo būdų tarpusavio santykis reguliuojamas CK 4.45 straipsnyje, pagal kurio 1 dalį teismas nustato žemės sklypo ribas tik tokiu atveju, jei, pirma, žemės sklypo savininkai nesutaria dėl sklypo ribų; antra, ribos neaiškios iš esamų dokumentų.

Civilinio kodekso 4.45 straipsnio 1 dalis nustato kriterijus, pagal kuriuos yra nustatoma žemės sklypo riba. Šioje teisės normoje nurodoma, kad tuo atveju, jeigu sklypų savininkai nesutaria dėl ginčytinų sklypo ribų ir jos nėra aiškios iš esamų dokumentų, ribas nustato teismas atsižvelgdamas į dokumentus, faktiškai valdomo sklypo ribas bei kitus įrodymus.

Esant žemės sklypų savininkų ginčui dėl sklypų ribų, žemės sklypus skiriančios ribos buvimo vietos ir jos konfigūracijos nustatymas yra teismui įstatymo suteiktos kompetencijos įgyvendinimas. Įgyvendinant šią teismo kompetenciją, būtina atsižvelgti į įstatyme (LR CK 4.45 straipsnio 1 dalis) įtvirtintų kriterijų, kurie visi yra reikšmingi, visetą. Kurio nors iš įstatyme įtvirtintų kriterijų visiškas nepaisymas reikštų netinkamą materialiosios teisės normos taikymą. Sprendžiant ginčą dėl žemės sklypų ribų nustatymo, svarbu nustatyti ir įvertinti visas tam reikšmingas faktines aplinkybes, ieškoti sklypų savininkų interesų pusiausvyros, vadovautis taisykle, kad negalima ginti išimtinai vieno savininko teisių kito savininko interesų sąskaita. Pagal LR CK 4.45 straipsnį, ribos neaiškumas pašalinamas atsižvelgiant į dokumentus, faktiškai valdomo sklypo ribas ir kitus įrodymus. Dokumentuose esanti nekonkreti ribos vieta ar konfigūracija gali būti tikslinama pagal bylos aplinkybių visumą: pagal ribos išsidėstymą nekonkrečiuose dokumentuose atsižvelgiant į sklypuose esančius statinius (pastatus, tvoras, šulinius ir kt.); pagal tai, kam jie priklauso nuosavybės teise ir kokie yra susitarimai dėl jų naudojimo tvarkos ar sąlygų; pagal faktinio naudojimo trukmę ir aplinkybes, atsižvelgiant į aplinkos objektus ar reljefo ypatumus bei kitus svarbius faktus; pagal principines nuostatas, kad abiejų sklypų naudojimas būtų įmanomas, racionalus, kad ribos tikslinimu galutinai būtų išspręstas ginčas ir nebūtų sudaromos prielaidos ginčui kilti ateityje. Sprendžiant kaimyninių žemės sklypų savininkų ginčus dėl žemės sklypų ribų, jų ribos gali būti keičiamos, taip pat gali būti keičiama sklypo konfigūracija, tačiau negali būti keičiamas (sumažėti ar padidėti) žemės sklypo dydis (plotas) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. lapkričio 2 d. nutartis civilinėje byloje Z. P. v. Č. P., bylos Nr. 3K-3-539/2005).

Pažymėtina, kad sklypo ribų aiškumas (neaiškumas) yra vertinamojo pobūdžio kategorija, priklausanti nuo konkrečių faktinių aplinkybių ir tik įvertinus šių aplinkybių visetą sprendžiama, ar sklypo ribos neaiškios ir dėl to turi būti nustatinėjamos. Sklypų ribos dėl jų faktinės ir teisinės neatitikties atsižvelgiant į konkrečias faktines aplinkybes gali būti nustatinėjamos iš naujo, kai pagal dokumentuose nustatytas ribas sklypai neatitinka savininkų įsigytų sklypų plotų, o pagal faktinį naudojimą tokių neatitikčių nėra; kai pagal esamus dokumentus žemės sklypai tarpusavyje „persidengia“; kai pagal dokumentuose nustatytas ribas labai pasunkėja naudojimasis žemės sklypu pagal jo paskirtį (pvz., nelieka įvažos) ar jame esančiais statiniais ar daugiamečiais sodiniais (jie visi ar dalis atsiduria svetimame sklype), o faktinės sklypo ribos tokių kliūčių nesukelia, ir panašiais atvejais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. gegužės 3 d. nutartis civilinėje byloje O. G. R. v. I. S., bylos Nr. 3K-3-195/2010).

Šiuo atveju teismas, nagrinėdamas kaimyninių sklypų savininkų ginčą dėl sklypų ribų, pirmiausia turi atsakyti į klausimą, ar šios ribos yra realiai pažeistos ir jei pažeistos - teismas turi nustatyti sklypų ribas, vadovaudamasis LR CK 4.45 straipsnyje nustatytais kriterijais.

Nagrinėjamoje byloje iš esančių rašytinių įrodymų nustatyta, kad ieškovė Z. R. VĮ Registrų centre 1996-05-14 įregistravo nuosavybės teises į žemės sklypą (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esantį Šakių raj. sav. Lekėčių mstl., kadastro Nr. (duomenys neskelbtin)., žemės sklypo plotas 0,9100 ha (b.l.6); ieškovas A. A. VĮ Registrų centre 1996-07-11 įregistravo nuosavybės teises į žemės sklypą (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esantį Šakių raj. sav. Lekėčių mstl., kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), žemės sklypo plotas 1,0800 ha (b.l.11). Taip pat byloje yra ieškovų asmeninio ūkio žemės sklypų abrisai (b.l.56, 59).

Byloje pateikti ir atsakovės D. M. nuosavybes teise valdomų žemės sklypų, esančių Šakių raj. sav. Lekėčių mstl. iš rašai iš Registrų centro (b.l. 42-45).

Byloje taip pat yra Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Šakių žemėtvarkos skyriaus pateikti 2009-09-21 ir 2011-05-03 aktai dėl žemės sklypų ribų atstatymo. Šiuose aktuose nurodoma, kad tiek ieškovams, tiek atsakovei buvo atstatytos jiems priklausančių žemės sklypų ribos. Patikrinimo metu atsakovė sutiko su trumpesne šiaurine žemės sklypo riba nei numatyta abrise (vietoj 174 m. buvo nustatyta 172,3 m.), tokiu būdu ieškovui A. A. buvo pamatuota abrise numatyta šiaurinė žemės sklypo riba 46 m ilgio, o pietinė to paties sklypo riba prailginta iki 49 m ilgio. 2011-05-03 patikrinimo metu buvo nustatyta, kad riboženkliai tarp žemės sklypų, priklausančių ieškovui A. A. ir atsakovei D. M., yra išlikę, bet neatitinka nustatytų riboženklių standartų. (b.l. 50, 64).

Duomenų ir įrodymų, kad atsakovės žemės sklypai būtų padidėję daugiau, nei tai leidžia Nekilnojamojo turto objektų kadastrinių matavimų ir kadastro duomenų surinkimo bei tikslinimo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2002 m. gruodžio 30 d. įsakymu Nr. 522 (Žin., 2003, Nr. 18-790), 23 punkte įtvirtinta leistina (ribinė) ploto paklaida, byloje nepateikta. Taip pat nepateikta jokių įrodymų, kad ieškovų sklypų plotas būtų sumažėjęs ir kad apskritai būtų pakitusios jo valdomo žemės sklypo ribos.

Ieškovas nurodydamas, jog jo žemės sklypo plotas yra žymiai mažesnis, negu įregistruotas Registrų centre bei ginčidamas sklypo ribų teisingumą remiasi byloje esančiu planu, patvirtintu Lekėčių apylinkės agrarinės reformos tarnybos (b.l. 16). Ieškovas A. A. remdamasis šiuo planu aiškina, kad jo sklypo ribos visada buvo tiesios, tuo tarpu pagal šiuo metu planuose esančias ribas matyti, kad jos nėra tiesios, kaip pirminiame plane, todėl, jo nuomone, sklypo plotas yra sumažėjęs. Tačiau atkreiptinas dėmesys, jog ieškovo nurodomas planas yra primityvus ir neinformatyvus ir kaip nurodė trečiasis asmuo savo atsiliepime, juo nėra vadovaujamasi, Pagal ieškovo nurodoma planą, jo sklypo ribos turėtų būti 40, 200, 40, 202 m. Tuo tarpu žemės sklypo abrise, kuris laikomas pagrindiniu žemės sklypo ribų nustatymo šaltiniu, nurodoma, kad A. A. žemės sklypo ribos yra 49, 198, 46, 245 m, kas leidžia daryti išvada, jog pagal abrisą nustatytos žemės sklypo ribos tikrai nėra mažesnės negu pirminiame plane, atitinkamai, negali būti ir sklypo plotas sumažėjęs. Ieškovas taip pat teigė, jog realiai pamatuotos sklypo ribos nėra tokios, kokios nurodomos planuose, tačiau tai patvirtinančių objektyvių duomenų teismui nepateikė.

Ieškovai taip pat pateikė žemės sklypo planą, kuriame nurodomas ieškovams A. A. ir Z. R. priklausančių žemės sklypų ribos ir plotai (b.l. 130), tačiau teismas negali jais vadovautis kaip objektyviais įrodymais. Teismo posėdžio metu apklaustas liudytojas E. N. nurodė, kad jis šį planą padarė paprašius A. A.. Žemės sklypas buvo išmatuotas pagal ieškovo nurodytas ribas, jis skirtas tik pačiam savininkui informacijai ir negali būti laikomas kadastriniu matavimu. Matuodamas plotus jis dokumentais nesivadovavo, tik matavo pagal ieškovo parodytus taškus. Kaip matyti iš pačio plano A. A. žemės sklypas buvo išmatuotas ne visas, tai yra nėra išmatuota sklypo dalis, esanti už upelio, todėl išmatavus tik dalį sklypo, negali būti sprendžiama apie viso sklypo plotą. Be to, šio plano objektyvumą paneigia ir tai, kad šiame plane Z. R. priklausantis sklypas nurodomas 6 arais didesnio ploto, negu yra įregistruotas Registrų centre, nors tuo tarpu ieškovė ieškinyje nurodo, jog jai taip pat trūksta ploto.

Tuo tarpu Šakių žemėtvarkos skyrius yra pateikęs aktus dėl žemės sklypų ribų atstatymo. Kaip matyti šių žemės sklypų ribos buvo matuotos ne kartą. Sklypai buvo išmatuoti sudarytos kompetentingos komisijos, tai atlikti įgaliotų asmenų, byloje pateikti ginčo žemės sklypų ortografiniai planai. (b.l. 82-83). Teismo posėdžio metu apklausti liudytojai R. P., P. A., trečiojo asmens atstovas A. V. paaiškino, kaip buvo atliekami patikrinimai, kokiu būdu buvo išmatuoti žemės sklypų plotai. Šie apklausti asmenys nurodė, kad tai yra preliminarūs matavimai ir gali būti netikslumų, kurie gali būti koreguojami atliktus tikslius kadastrinius matavimus. R. P. nurodė, kad patikrinimo metu atlikto 2009-09-21 buvo nustatyta kad ploto trūksta atsakovei, tačiau ji neprieštaravo dėl jai trūkstančių 4 metrų. Ieškovas A. A. viso proceso metu aiškino, kad jam trūkstamas plotas buvo neteisėtai pridėtas atsakovei D. M. ir kad atsakovės plotas patikrinimų metu nebuvo matuojamas, tačiau šiuos jo argumentus paneigia byloje esanti medžiaga – kaip matyti Šakių žemėtvarkos skyriaus atliktų patikrinimų metu buvo pamatuoti visi ginčo sklypai ir nustatyti jų plotai, kurių ribos pagal esančius abrisus ir pateiktus planus atitinka faktiškai valdomus plotus. (b.l. 56,59, 82-83).

Iš nurodytų žemės sklypų ribų patikrinimo aktų (b.l. 50-52, 64-66) matyti, jog patikrinus žemės sklypų linijų ilgius, jie atitiko ieškovų ir atsakovės nuosavybės teise įregistruoto namų valdos žemės sklypo plano išmatavimus. Įvertinus žemės sklypų naudojimo trukmę ir aplinkybes, byloje pateiktus įrodymus, matyti, jog ieškovų ir atsakovės žemės sklypai yra registruoti Nekilnojamojo turto registre, sklypų ribos yra nustatytos pagal preliminarius matavimus, sklypai yra įkelti į Nekilnojamojo turto registro žemėlapį, sklypų ribos, užfiksuotos Nekilnojamojo turto registro žemėlapyje, neprasikeičia ir viena kitos nedengia, tokių įrodymų, kurie turėtų esminės įtakos nustatytoms sklypų riboms, ar jas paneigtų, ieškovas nepateikė. LR Žemės reformos įstatymo 21 str. 3 d. reglamentuoja, jog vietovėje paženklintos privačios žemės ribos vėliau atliekant kadastrinius matavimus nekeičiamos. Žemė sklypo plotas apskaičiuotas nustačius nekilnojamojo daikto kadastro duomenis atliekant kadastrinius matavimus tomis pačiomis ribomis naudojant tikslesnes už ankstesnių matavimų priemones, gali skirtis nuo Nekilnojamo turto registre įregistruoto žemės sklypo ploto pagal leistiną (ribinę) ploto paklaidą (Nekilnojamojo turto kadastro nuostatų 21 p.). Ši nuostata numato, kad kadastrinių matavimų atlikimo metu naujos žemės sklypo ribos nenustatomos – tomis pačiomis ribomis matuojant tikslesnėmis priemonėmis galimas tik sklypo ploto kitimas. Ieškovai jokių įrodymų, jog jo valdomo žemės sklypo ribos, ar plotas neatitinka nepateikė, todėl teismas laiko, jog trečiojo asmens Šakių žemėtvarkos skyriaus pateikti aktai yra rašytiniai įrodymai, kurie nėra nuginčyti, todėl nėra pagrindo teigti, kad žemės sklypų plotai ar ribos yra neteisingi. Ieškovas nurodė, kad jo nurodomas aplinkybes patvirtina byloje apklausti liudytojai G. S., K. B., tačiau atkreiptinas dėmesys, jog šie liudytoja tik nurodė, jog atmatuotos A. sklypo ribos buvo tiesios, tačiau šie liudytojų parodymai negali paneigti byloje esančių rašytinių įrodymų – Šakių žemėtvarkos skyriaus aktų.

Teismas pažymi, kad civiliniame procese galiojantis rungimosi principas (LR CPK 12 straipsnis) lemia tai, kad įrodinėjimo pareiga ir pagrindinis vaidmuo įrodinėjant tenka įrodinėjamų aplinkybių nustatymu suinteresuotoms šalims (LR CPK 178 straipsnis), o teismas, vertindamas šalių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle. Išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu (LR CPK 185 straipsnio 1 dalis; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. gegužės 10 d. nutartis civilinėje byloje daugiabučių namų savininkų bendrija ,,Eglutė“ v. E. R., bylos Nr. 3K-3-206/2010; 2010 m. balandžio 8 d. nutartis civilinėje byloje UAB ,,Interbolis“ v. VĮ Registrų centras, bylos Nr. 3K-3-155/2010). Dėl to teismas turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę, bet ir įrodymų visetą, ir tik iš įrodymų visumos daryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą. Vertindamas konkrečioje byloje surinktus faktinius duomenis, teismas privalo vadovautis ir teisingumo, protingumo, sąžiningumo kriterijais (LR CPK 3 straipsnio 7 dalis).

Esant auščiau nustatytoms faktinėms bylos aplinkybėms bei įstatyminei reglamentacijai, preziumuojama, kad reikalavimai nustatyti A. A. ir Z. R. nuosavybės teise priklausančių žemės sklypų ribas pagal valstybinės įmonės registrų centro Nekilnojamojo turto centrinio duomenų banko duomenis, netenkintini, nes byloje nėra jokių įrodymų, kad ieškovų žemės sklypo ribos ir plotas šiuo metu skirtųsi nuo Registrų centre įregistruotų žemės sklypų plotų. Kadangi duomenų ir įrodymų apie tai, kad žemės sklypo plotas ir ribos pakito, nėra pagrindo tenkinti reikalavimo – nustatyti ieškovams priklausančių žemės sklypų ribas.Atkreiptinas dėmesys, kad kilus ginčui dėl žemės sklypų ribų, sklypo ribų plane turi būti pavaizduoti visi su prašoma nustatyti riba besiribojantys žemės sklypai, nurodant šių sklypų plotą bei kitus LR CK 4. 45 str. taikymui reikšmingus duomenis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis Nr. 3K-3-189/2011). Taigi nagrinėjamoje byloje ieškovas nepareiškė tinkamo reikalavimo dėl žemės sklypų ribų nustatymo, neteikė tokiam reikalavimui pagrįsti būtino visų sklypų bendro plano ir nesirėmė tokiam reikalavimui spręsti reikšmingomis faktinėmis aplinkybėmis.

Atmetus ieškinį iš ieškovų turi būti priteistos atsakovo ir trečiojo asmens atsakovo pusėje turėtos išlaidos advokato pagalbai apmokėti (LR CPK 93 str.). CPK 98 straipsnio 1 ir 2 dalyse įtvirtinta išlaidų už advokato ar advokato padėjėjo pagalbą apmokėjimo tvarka ir sąlygos.

Iš bylos medžiagos matyti, kad atsakovės atstovė advokatė dalyvavo teismo posėdžiuose ir atsakovė D. M. advokatui už atstovavimą sumokėjo 700 Lt (b. l. 95 ). Ši suma atitinka teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 ir Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu patvirtintas Rekomendacijas dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio (CPK 98 straipsnio 2 dalis), todėl priteistina iš ieškovų. Be to atsakovė pateikė prašymą atlyginti kelionės išlaidas, patirtas atvykimui į teismo posėdžius. Teismas laiko, jog šios išlaidos yra pagrįstos, todėl jos priteistinos.

Valstybei iš ieškovų nepriteistinos išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, nes jos neviršija nustatytos minimalaus dydžio.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 259 straipsniu, 263 straipsniu, 270 straipsniu, teismas

nusprendžia:

ieškinį atmesti.

Priteisti iš ieškovų A. A. ir Z. R. lygiomis dalimis 700 Lt išlaidų advokato pagalbai apmokėti bei 42,25 Lt už išlaidas kelionei, tai yra po 371, 12 Lt iš kiekvieno, atsakovei D. M..

Sprendimas per 30 dienų apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Šakių rajono apylinkės teismą.