- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2014-11-18
- Bylos Nr.
- A2-1850-153/2014
- Teisminio proceso Nr.
- 2-05-3-22504-2009-4
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Galina Blaževič
- Pareiškėjas
- „Swedbank“, „Swedbank lizingas“, A. B.
- Kategorijos
- 102.2pavadinimo nepavyko patikrinti
- 114.11pavadinimo nepavyko patikrinti
- 122.3pavadinimo nepavyko patikrinti
- 122.4pavadinimo nepavyko patikrinti
- 124.1pavadinimo nepavyko patikrinti
- 124.3pavadinimo nepavyko patikrinti
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Galina Blaževič teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo „Swedbank“, AB, atskirąjį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2014 m. gegužės 26 d. nutarties civilinėje byloje Nr. A2-8538-877/2014 pagal pareiškėjų „Swedbank lizingas“, UAB, ir „Swedbank“, AB, prašymus dėl proceso atnaujinimo civilinėje byloje Nr. 2-29761-584/2009 pagal pareiškėjų A. B. ir A. B. prašymą dėl santuokos nutraukimo abiejų sutuoktinių bendru sutikimu.
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
Kauno miesto apylinkės teismas civilinėje byloje Nr. 2-29761-584/2009 pagal pareiškėjų A. B. ir A. B. prašymą nutraukti santuoką abiejų sutuoktinių bendru sutikimu 2009-12-10 sprendimu tenkino, A. B. ir A. B. santuoką, sudarytą (duomenys neskelbtini) Kauno miesto Civilinės metrikacijos skyriuje (akto įrašo Nr. (duomenys neskelbtini)), nutraukė abiejų sutuoktinių bendru sutikimu, po santuokos nutraukimo paliko pavardes B., B., patvirtino sutartį, sudarytą tarp pareiškėjų dėl santuokos nutraukimo pasekmių. Teismo sprendimas įsiteisėjęs.
Šalies argumentai
2014-03-19 pareiškėjas „Swedbank“, AB, ir 2014-03-20 pareiškėja „Swedbank lizingas“, UAB, pateikė prašymus dėl proceso atnaujinimo, kuriuose prašė: atnaujinti procesą Kauno miesto apylinkės teismo civilinėje byloje Nr. 2-29761-584/2009 ir šioje byloje priimti naują nutartį ir atsisakyti tvirtinti pareiškėjų pateiktą sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių, atgręžti Kauno miesto apylinkės teismo 2009-12-10 sprendimo civ. b. Nr. 2-29761-584/2009 įvykdymą ir bylą dėl santuokos nutraukimo sustabdyti, kol bus išspręsti A. B. kreditorių reikalavimai jam iškeltoje bankroto byloje.
Pareiškėjai nurodė, kad 2013-12-20 gavo Alytaus rajono apylinkės teismo pranešimą civilinėje byloje Nr. 2FB-4333-292/2013 su A. B. pareiškimu dėl fizinio asmens bankroto bylos iškėlimo. Iš prie šio pareiškimo pridėto Kauno miesto apylinkės teismo 2009-12-10 sprendimo civ. b. Nr. 2-29761-584/2009 ištraukos tapo žinoma, kad šiuo sprendimu buvo nutraukta A. B. ir A. B. santuoka, patvirtinta tarp šalių sudaryta sutartis dėl santuokos nutraukimo pasekmių, ir taip A. B. atiteko visas sutuoktiniams priklausęs nekilnojamasis turtas, o A. B. atiteko tik beverčių 600 vienetų paprastųjų vardinių UAB „Barasta“ akcijų (2010-03-05 UAB „Barasta“ buvo iškelta bankroto byla). Pareiškėjams nebuvo pranešta apie A. B. santuokos nutraukimą ir turto padalijimą, sutartyje dėl santuokos nutraukimo pasekmių nebuvo aptartas klausimas dėl A. B. įsipareigojimų kreditoriams, šios aplinkybės lėmė, kad Kauno miesto apylinkės teismas, priimdamas 2009-12-10 sprendimą civilinėje byloje Nr. 2-29761-584/2009, patvirtino sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių, kuri pažeidžia AB „Swedbank“, kaip kreditoriaus, teises, neatitinka CK 3.53 str. reikalavimų ir prieštarauja viešajai tvarkai. Taigi buvo padaryta aiški CPK 539 str. 2 d., CK 3.126 str., LCK 3.53 str. taikymo klaida ir teismas, nesąžiningai padalinęs sutuoktiniams priklausantį turtą, pažeidė į bylą neįtrauktų kreditorių teises, tai sudaro CPK 366 str. 1 d. 9 p. ir 1 d. 7 p. numatytą pagrindą proceso atnaujinimui.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
Kauno apylinkės teismas 2014-05-26 nutartimi atsisakė atnaujinti procesą civilinėje byloje Nr. 2-29761-584/2009. Pareiškėjai prašė atnaujinti procesą remiantis dviem pagrindais: CPK 366 str. 1 d. 7 p. (jeigu sprendimu teismas nusprendė dėl neįtrauktų į bylos nagrinėjimą asmenų materialiųjų teisių ar pareigų) ir 9 p. (jeigu pirmosios instancijos teismo sprendime yra padaryta aiški teisės normos taikymo klaida, kuri galėjo turėti įtakos priimant neteisėtą sprendimą, ir sprendimas nebuvo peržiūrėtas apeliacine tvarka).
Šalies argumentai
Teismas nustatė, kad pareiškėjai A. B. ir A. B., pateikdami teismui pareiškimą dėl santuokos nutraukimo ir sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių ir nurodydami, kad neturi kreditorių, neįvykdė CK 3.126 str. 2 d. reikalavimų ir neinformavo kreditorių „Swedbank“, AB, ir „Swedbank lizingas“, UAB, apie santuokos nutraukimo bylos iškėlimą, dėl ko kreditoriai neteko teisės reikšti reikalavimų dėl prievolės pobūdžio ir pareikšti prieštaravimų dėl turto padalinimo. Dėl tokių pareiškėjų nesąžiningų veiksmų buvo nuspręsta dėl neįtrauktų į bylą kreditorių teisių ir pareigų apimties, nes padalinus santuokos metu įgytą turtą, kreditoriai neteko galimybės išieškoti iš A. B. turto dalies.
Žemesnės instancijos teismas
Teismas nurodė, neįtraukti į bylos nagrinėjimą asmenys gali paduoti prašymus atnaujinti procesą tik CPK 366 straipsnio 1 dalies 7 punkte numatytais pagrindais – jeigu sprendimu teismas nusprendė dėl neįtrauktų į bylos nagrinėjimą asmenų materialiųjų teisių ir pareigų (CPK 365 str. 1 d.), todėl prašymą atnaujinti procesą CPK 366 str. 1 d. 9 p. pagrindu atmetė.
LITEKO duomenimis teismas nustatė, kad Kauno apygardos teismas 2010-05-10 nutartimi civilinėje byloje Nr. 2-1238-173/2010 ieškovo „Swedbank“, AB, reikalavimams užtikrinti areštavo 343 100,27 Lt vertės solidariųjų atsakovų UAB „Barasta“, A. B. ir A. R. kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą, o jo nesant arba nepakankant, atitinkamą dalį atsakovų piniginių lėšų ar turtinių teisių, esančių pas juos arba trečiuosius asmenis, uždraudė areštuotu turtu disponuoti. Nutarties vykdymą pavedė ieškovo pasirinktam antstoliui. 2010-08-09 nutartimi ankstesnė nutartis buvo patikslinta – nurodyta, jog atsakovui A. B. leidžiama iš areštuotų piniginių lėšų, esančių banko sąskaitoje Nr. (duomenys neskelbtini), naudotis netekto darbingumo pensija. Pagal šias aplinkybes teismas darė išvadą , kad kreditorius kreipėsi į antstolį, buvo užvestos vykdomosios bylos, todėl dar 2010 m. gegužės mėn. „Swedbank“, AB, turėjo būti žinoma apie tai, kokį konkretų turtą tuo metu turi A. B., nes nutarties vykdymas buvo pavestas ieškovo pasirinktam antstoliui, ieškovas turėjo domėtis vykdymo eiga. Analogišką išvadą darė teismas ir apie „Swedbank lizingas“, UAB, naudai vykdomą nuo 2010 metų išieškojimą pagal 2009 m. gruodžio 10 d. vykdomąjį įrašą. Pažymėjo, kad 2010-01-21 Vedybų sutarčių registre buvo įregistruotas A. B. ir A. B. turto padalijimo faktas, duomenys apie nuosavybės teisės perėjimą 2010-01-18 įregistruoti Nekilnojamojo turto registre, todėl nuo šios dienos šie duomenys buvo vieši ir prieinami tiek antstoliams, vykdantiems išieškojimą, tiek kreditoriams.
Teismas, atsižvelgęs į protingumo ir teisingumo principus, tikslia minimų aplinkybių sužinojimo data laikė 2010-08-09 Kauno apygardos teismui nutarus patikslinti nutartį, kuria buvo pakeistos pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės A. B. turtui, nes iš šios nutarties akivaizdu, kad skolininkui priklausantis turtas buvo aprašytas ir areštuotas, dėl ko jo duomenys tapo žinomi ir išieškotojams, todėl konstatavo, kad CPK 368 str. 1 dalyje nustatytas terminas yra praleistas daugiau kaip trejetą metų, kurio pareiškėjai neprašo atnaujinti.
Teismas pareiškėjų prašymą dėl proceso atnaujinimo atmetė kaip pateiktą praleidus teisės aktų nustatytą terminą (CPK 368 str. 1 d., 370 str. 3 d.).
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai
Atskirajame skunde pareiškėjas „Swedbank“, AB, (toliau – Bankas) prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2014-05 nutartį, išspręsti proceso atnaujinimo klausimą iš esmės, atnaujinti procesą Kauno miesto apylinkės teismo civilinėje byloje Nr. 2-29761-584/2009, kitą klausimo dalį perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Su teismo nutartimi nesutinka šiais argumentais:
1. Teismo motyvai dėl termino, kada Bankui turėjo būti žinoma apie pareiškėjo santuokos nutraukimą, yra visiškai nepagrįsti ir yra tik prielaidos. Byloje nėra jokių duomenų, kad Bankui buvo žinoma, kad A. B. buvo sudaręs santuoką ir / ar kad santuoką nutraukė. Be to, tam, kad būtų įvertinta, ar sudarytas sandoris (šiuo atveju sutartis dėl santuokos nutraukimo pasekmių) pažeidžia kreditoriaus teises, būtina susipažinti su konkretaus sandorio sąlygomis. Šiuo atveju Bankui sutarties dėl santuokos nutraukimo sąlygos nėra žinomos net ir dabar, nes Bankas yra susipažinęs tik su Kauno miesto apylinkės teismo 2009-12-10 sprendimo ištrauka. Būtent susipažinęs tik su teismo sprendimo ištrauka, Bankas, veikdamas apdairiai ir rūpestingai, pateikė prašymą dėl proceso atnaujinimo.
2. Byloje taip pat nėra duomenų, kad A. B. turto areštą vykdęs antstolis turėjo ar galėjo turėti duomenų, kad daugiau kaip prieš pusę metų iki nutarties, kuria buvo nutarta areštuoti A. B. turtą, jis skyrybų proceso metu neteko didžiosios dalies savo turto. Antstolis tokių duomenų neturėjo, taigi ir Bankas tokių duomenų vykdomojoje byloje taip pat sužinoti negalėjo.
3. 2010-05-10 teismo nutartis (civ. b. Nr. 2-1238-173/2010) buvo pagrindas areštuoti tik turimą A. B. turtą, o Bankui buvo išduoti vykdomieji raštai dėl skolos išieškojimo iš A. B. tik 2014-02-11 įsiteisėjus 2013-02-21 Kauno apygardos teismo sprendimui civ. b. Nr. 2-818-254/2013, t. y. Bankas įgijo neginčytiną teisę priverstinai išieškoti iš A. B. skolą ir tikrinti A. B. praeityje sudarytus sandorius įgijo.
4. Banko teisės buvo pažeistos dėl sąmoningų A. B. veiksmų skyrybų byloje akivaizdžiai nuslepiant duomenis apie kreditorius. Esant tokioms aplinkybėms yra neteisinga ir nesąžininga tokių A. B. tyčinių veiksmų pasekmes perkelti Bankui. Šiuo atveju patenkinus Banko prašymą būtų užkirsta galimybė A. B. piktnaudžiauti teise ir įteisinti kreditorių teises pažeidžiantį niekinį sandorį.
6. Teismas, pripažinęs, kad buvo praleistas terminas pateikti prašymą dėl proceso atnaujinimo, atsižvelgdamas į bylos aplinkybes turėjo svarstyti klausimą dėl termino atnaujinimo ir praleistą terminą atnaujinti kaip praleistą dėl svarbių priežasčių.
Atsiliepimas
Atsiliepime į atskirąjį skundą pareiškėja A. B. prašo skundžiamą teismo nutartį palikti nepakeistą. Nurodo, kad teismo sprendimas dėl santuokos nutraukimo įsiteisėjo 2010-01-10, 2010-01-21 turto padalijimo faktas buvo įregistruotas Centrinėje hipotekos įstaigoje, 2010-01-18 nuosavybės teisės pasikeitimas buvo įregistruotas NT Registre. Kadangi registro duomenys yra vieši, apeliantui jie galėjo būti žinomi nuo įregistravimo dienos. Finansinę veiklą vykdantiems juridiniams asmenims keliami didesni atsargumo ir rūpestingumo reikalavimai. Todėl pareiškėjai turėjo rūpintis dėl savo teisių pažeidimo, domėtis savo skolininko turtine padėtimi, jo nekilnojamojo turto teisiniu režimu, tačiau nei Bankas, nei lizingo bendrovė sąmoningai nesiėmė aktyvių veiksmų savo skolininko turtui nustatyti. Pažymi, kad santuokos nutraukimo metu Banko skolininkas buvo ne A. B., o UAB „Barasta“, todėl atmestinas atskirojo skundo argumentas, kad A. B. tyčia, apgalvotai ir nesąžiningai neįtraukė Banko į skyrybų bylos nagrinėjimą. Teismas teisę (ne pareigą) procesinio termino atnaujinimo klausimą svarstyti savo iniciatyva turi tik tuo atveju, kai iš bylos medžiagos matyti, kad terminas praleistas dėl svarbių priežasčių. Byloje nėra įrodymų, kad Bankas terminą praleido dėl svarbių priežasčių.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Atskirasis skundas atmestinas.
Apeliacijos objektą sudaro teismo nutarties, kuria atmestas pareiškėjo prašymas dėl proceso atnaujinimo, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas. Šį klausimą apeliacinės instancijos teismas sprendžia vadovaudamasis atskirojo skundo faktiniu ir teisiniu pagrindais ir patikrina, ar nėra absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų (CPK 320, 338 straipsniai). Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų nagrinėjamoje byloje nenustatyta.
Pareiškėjai ‚Swedbank“, AB, ir „Swedbank lizingas“, UAB, pateikė teismui prašymus atnaujinti procesą CPK 366 straipsnio 1 dalies 7 punkte numatytu pagrindu. Pagal CPK 366 straipsnio 1 dalies 7 punktą, procesas gali būti atnaujinamas, jeigu sprendimu teismas nusprendė dėl neįtrauktų į bylos nagrinėjimą asmenų materialiųjų teisių ir pareigų. CPK 368 straipsnio 1 dalis nustato, kad prašymas atnaujinti procesą gali būti pateikiamas per tris mėnesius nuo tos dienos, kurią jį pateikiantis asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti aplinkybes, sudarančias proceso atnaujinimo pagrindą.
Pirmosios instancijos teismas skundžiamoje nutartyje sprendė, kad būtų pagrindas atnaujinti procesą civilinėje byloje Nr. 2-29761-584/2009 CPK 366 straipsnio 1 dalies 7 punkto pagrindu, tačiau teismas prašymą atnaujinti procesą atmetė motyvuodamas tuo, kad prašymas pateiktas praleidus CPK 368 straipsnio 1 dalyje nustatytą trijų mėnesių terminą ir jo neprašoma atnaujinti.
Byloje ginčo, kad yra teisinis pagrindas nagrinėjamu atveju atnaujinti procesą remiantis CPK 366 straipsnio 1 dalies 7 punktu, nėra, todėl apeliacinės instancijos teismas dėl šių teismo argumentų ir išvadų nepasisako. Apeliantas nesutinka su teismo išvada, jog terminas prašymui dėl proceso atnaujinimo paduoti turi būti skaičiuojamas nuo 2010-08-09. Apelianto nuomone, teismas netinkamai įvertino aplinkybes dėl termino praleidimo.
Siekdamas pagrįsti savo teiginius, jog CPK 368 straipsnio 1 dalyje nustatyto trijų mėnesių termino procesui atnaujinti nepraleido, nes apie aplinkybes, sudarančias proceso atnaujinimo pagrindą, jis sužinojo 2013-12-20 gavęs teismo pranešimą su A. B. pareiškimu dėl fizinio asmens bankroto bylos iškėlimo su priedais, nurodo, kad pasirašydamas 2007-10-02 ir 2008-05-16 laidavimo sutartis su A. B. Bankas nesidomėjo laiduotojo turimu turtu, Bankui netgi ir pateikiant atskirąjį skundą nėra žinomos A. Ir A. B. sutarties dėl santuokos nutraukimo sąlygos (Bankas susipažinęs tik su teismo sprendimo ištrauka), antstolis, vykdęs A. B. turto areštą, ir Bankas vykdomojoje byloje neturėjo duomenų apie A. B. skyrybų procese netektą turtą, be to, Bankas vykdymo procesą dėl skolos išieškojimo iš A. B. galėjo pradėti vykdyti tik 2014-02-11 įsiteisėjus Kauno apygardos teismo 2013-02-21 sprendimui civilinėje byloje Nr. 2-818-254/2013.
Kaip teisingai pažymėjo pirmosios instancijos teismas, skaičiuojant termino kreiptis dėl proceso atnaujinimo pradžią, atsižvelgiama ne tik į pareiškėjo nurodomą sužinojimo momentą, bet įvertinama, kada asmuo objektyviai turėjo sužinoti apie savo teisių pažeidimą, veikdamas atitinkamoje situacijoje kaip apdairus, rūpestingas asmuo. Sutiktina ir su atsiliepime į atskirąjį skundą pareiškėjos A. B. argumentu, kad finansinę veiklą vykdantiems juridiniams asmenims keliami didesni atsargumo ir rūpestingumo reikalavimai. Kaip nurodo pats apeliantas, nei sudarydamas laidavimo sutartis su A. B., nei UAB „Barasta“ nevykdant įsipareigojimų pagal kreditų sutartis, kurių įvykdymą laidavo A. B., nei vykdant teismo nutartį dėl A. B. turto arešto civilinėje byloje Nr. 2-818-254/2013 Bankas nesidomėjo A. B. turimu turtu, jo mastu. Pažymėtina, kad 2009-12-02 kreipdamasis į teismą su ieškiniu dėl skolos pagal minėtas laidavimo sutartis priteisimo ir teismui taikius laikinąsias apsaugos priemones – A. B. turto areštą, pareiškėjas bet kuriuo metu galėjo kreiptis į antstolį dėl skolininko A. B. turtinės padėties patikrinimo ir įvertinimo. Be to, kaip nustatė pirmosios instancijos teismas, 2010-01-21 Vedybų sutarčių registre buvo įregistruotas A. B. ir A. B. turto padalijimo faktas, duomenys apie nuosavybės teisės perėjimą 2010-01-18 įregistruoti Nekilnojamojo turto registre, todėl nuo tos dienos šie duomenys buvo vieši ir prieinami Bankui. Atsižvelgiant į pareiškėjo neveikimą ir nesidomėjimą laiduotojo (vėliau skolininko) turtine padėtimi, pareiškėjas nagrinėjamoje situacijoje negali būti vertinamas kaip verslo subjektas, veikiantis atidžiai ir rūpestingai. Todėl negalima sutikti su apelianto nuomone, kad terminas turi būti skaičiuojamas nuo to momento, kada jam buvo įteiktas teismo pranešimas su A. B. pareiškimu dėl fizinio asmens bankroto bylos iškėlimo su priedais, tarp kurių buvo ir Kauno miesto apylinkės teismo 2009-12-10 teismo sprendimo kopija. Be to, toks aiškinimas reikštų, kad termino pradžia priklauso nuo pareiškėjo subjektyvių savybių, jo rūpestingumo ir atidumo laipsnio, termino pradžios momentą lemtų pareiškėjo pasirinkimas. Tokiu atveju nustatytas trijų mėnesių terminas nebetektų prasmės ir nebūtų pasiektas terminų nustatymo tikslas – garantuoti teisinių santykių stabilumą ir apibrėžtumą.
Apeliacinės instancijos teismas laiko nepagrįstu atskirojo skundo argumentą, kad teismas, pripažinęs, jog buvo praleistas terminas pateikti prašymą dėl proceso atnaujinimo, turėjo svarstyti klausimą dėl termino atnaujinimo savo iniciatyva. CPK 78 straipsnis numato teismo teisę atnaujinti praleistą terminą savo iniciatyva, kai iš turimos medžiagos matyti, kad terminas praleistas dėl svarbių priežasčių. Nagrinėjamoje byloje pirmosios instancijos teismas, įvertinęs aukščiau nutartyje nurodytas termino praleidimo priežastis, termino, per kurį galima paduoti prašymą atnaujinti procesą, praleidimo trukmę, pareiškėjo statusą, vadovaudamasis bendraisiais protingumo, teisingumo ir sąžiningumo principais, sprendė, kad terminas praleistas ne dėl svarbių priežasčių, todėl nebuvo pagrindo teismui svarstyti klausimą dėl termino atnaujinimo savo iniciatyva.
Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010-06-01 nutartis c. b. Nr. 3K-3-252/2010, 2010-03-16 nutartis c. b. Nr. 3K-3-107/2010, 2010 m. gruodžio 20 d. nutartis c. b. Nr. 3K-3-536/2010 ir kt.).
Esant aukščiau nurodytoms aplinkybėms, darytina išvada, kad Kauno apylinkės teismo 2014 m. gegužės 26 d. nutartis iš esmės yra teisinga, todėl nėra teisinio pagrindo jos naikinti atskirajame skunde nurodytais argumentais (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Kauno apylinkės teismo 2014 m. gegužės 26 d. nutartį palikti nepakeistą.