- Teismas
- Kauno apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2022-10-18
- Bylos Nr.
- TS-172-753/2022
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-48673-2020-5
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Rasa Balsevičienė
- Nuteistasis
- T. G.
teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo (duomenys neskelbtini) apygardos prokuratūros (duomenys neskelbtini) apylinkės prokuratūros prokurorės A. B. skundą dėl Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos (duomenys neskelbtini) sektoriuje 2022 m. rugsėjo 3 d. nutarimo Nr. (duomenys neskelbtini) taikyti nuteistajam T. G. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos, pakeitimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Pravieniškių pataisos namuose-atvirojoje kolonijoje laisvės atėmimo bausmę atlieka T. G., gimęs (duomenys neskelbtini), nuteistas Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2022 m. gegužės 11 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 180 straipsnio 1 dalį, paskirta 3 metų laisvės atėmimo bausmė, vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu, paskirta 2 metų laisvės atėmimo bausmė. Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1, 3 dalimis, paskirta bausmė subendrinta su Tauragės apylinkės teismo Tauragės rūmų 2021 m. liepos 13 d. nuosprendžiu paskirta ir neatlikta bausme, pridedant dalį neatliktos bausmės, galutinė subendrinta bausmė 2 metai 6 mėnesiai laisvės atėmimo.
Tauragės apylinkės teismo Tauragės rūmų 2021 m. liepos 13 d. nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 2 dalį, paskirta 2 metų laisvės atėmimo bausmė. Vadovaujantis BK 64¹ straipsnio 1, 2 dalimis, paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu, galutinė bausmė 1 metai 4 mėnesiai laisvės atėmimo.
Bausmės pradžia – 2022 m. gegužės 11 d., pabaiga – 2024 m. lapkričio 11 d.
Anksčiau teistas.
Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisija Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos (duomenys neskelbtini) sektoriuje (toliau – Komisija) 2022 m. rugsėjo 3 d. priėmė nutarimą Nr. (duomenys neskelbtini) taikyti nuteistajam T. G. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos neatlikus 5 mėnesių 7 dienų (skaičiuojant Komisijos posėdžio dieną, t. y. 2022 m. rugsėjo 8 d.) laisvės atėmimo bausmės pagal Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 157 straipsnio 1 dalies 1 punktą. Komisijos nutarimas motyvuotas tuo, jog nuteistasis 2021 m. lapkričio 25 d. įsidarbino į VĮ „(duomenys neskelbtini)“. 2022 m. kovo 14 d. įsidarbino (duomenys neskelbtini). Buvo gauta 2022 m. liepos 15 d. parengta Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos Finansų skyriaus pažyma Nr. 25-2064 „Apie vykdomuosius dokumentus, kurioje nurodoma, kad privalo išmokėti 145,45 Eur, išskaičiuota pilnai. Gauta 2022 m. liepos 20 d. pažyma Nr. 61-3346 apie nuteistojo dalyvavimą pozityvaus užimtumo priemonės, kurioje pažymima, kad nuteistasis nuo 2022 m. sausio 1 d. iki 2022 m. liepos 18 d. dalyvavo pozityvaus užimtumo renginiuose bei užsiėmimuose. Iš psichologų gauta 2022 m. liepos 25 d. pažyma Nr. 85-417 apie nuteistojo dalyvavimą įstaigos psichologų organizuojamuose veiklose, kurioje pažymima, kad laikotarpiu nuo 2022 m. sausio 1 d. iki 2022 m. liepos 25 d. dalyvavo psichologų organizuojamuose užsiėmimuose. Taip pat gauta pažyma 2022 m. liepos 20 d. Nr. 70- 836 „Teisinio ir socialinio švietimo programos įgyvendinimo“, kurioje pažymima, jog 2022 liepos 20 - 25 d. nuteistasis išklausė Teisinio ir socialinio švietimo užsiėmimų programą. Nuteistasis kreipėsi į Resocializacijos skyriaus socialinį darbuotoją dėl gyvenamosios vietos patvirtinimo. Remiantis Resocializacijos skyriaus socialinės darbuotojos J. P. įrašu individualioje darbo su nuteistuoju knygelėje „Asmuo yra deklaravęs gyvenamąją vietą adresu (duomenys neskelbtini)“. Bausmės atlikimo metu nuteistasis vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones bei lygtinio paleidimo komisijos rekomendacijas. 2022 m. liepos 27 d. buvo atliktas pakartotinis nuteistojo nusikalstamo elgesio rizikos vertinimas bei nustatyta aukšta nusikalstamo elgesio rizika. Teisės pažeidėjo nusikalstamo elgesio rizika lyginant su 2022 m. kovo 10 d. atliktu įvertinimu išliko aukšta, bet fiksuotinas rizikos mažėjimas: „gyvenimo sąlygos“ srityje, gautas gyvenamosios vietos patvirtinimo faktas, „išsilavinimas, mokymasis ir galimybė įsidarbinti” srityje - nuteistasis patvirtino aplinkybę, kad lygtinio paleidimo atvejus turės darbą ir nebus bedarbis, „piktnaudžiavimas narkotikais“ srityje nustatytos rizikos mažinimo tendencijos, kadangi pristatyta pažyma apie nuteistojo dalyvavimą priklausomybių prevencijoje. Tam tikri teigiami pokyčiai nustatyti, vertinant nuteistojo „piktnaudžiavimas alkoholiu“ srityje, kadangi pristatyta pažyma apie nuteistojo dalyvavimą priklausomybių prevencijoje. Nuo atvykimo į pataisos namus nebuvo baustas už alkoholio vartojimą, „lėšų tvarkymas ir pajamos“ sritį, kadangi nuteistasis rodo motyvaciją spręsti su finansais susijusias problemas t. y. pagal vykdomuosius dokumentus padengė turimus finansinius įsipareigojimus. Apibendrinant galima teigti, kad T. G. pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika šiuo metu yra aukšta, bet jis šiuo metu vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones bei siekia valdyti savo nusikalstamo elgesio rizikos.
(duomenys neskelbtini) apygardos prokuratūros (duomenys neskelbtini) apylinkės prokuratūros prokurorė A. B. skundžia Komisijos nutarimą ir prašo Komisijos nutarimą panaikinti (pakeisti) – netaikyti nuteistajam lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos. Skundas motyvuotas tuo, jog T. G. pagal Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2022 m. gegužės 11 d. nuosprendį nuo 2022 m. gegužės 11 d. atlieka 2 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmę. Taigi nuteistasis atliko 4 mėnesius laisvės atėmimo bausmės, skaičiuojant iki Komisijos posėdžio datos, t. y. 2022 m. rugsėjo 8 d., neatlikta bausmės dalis yra 2 metai 2 mėnesiai. Minėtu nuosprendžiu paskirtos 2 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmės trečdalis yra 10 mėnesių. Komisijos nutarime neteisingai paskaičiuota neatliktos bausmės dalis, nurodant, kad ji sudaro 5 mėnesius 7 dienas. Nuteistasis nėra atlikęs vieno trečdalio jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės, todėl jis net formaliai neatitinka lygtinio paleidimo sąlygų, numatytų BVK 157 straipsnyje. Todėl kitos nutarime nurodytos sąlygos neanalizuotinos, nes šioje situacijoje nėra reikšmingos.
Motyvuojamoji dalis
Skundas tenkintinas.
BVK 157 straipsnio 1 dalyje numatyta, jog nuteistieji, kurių nusikalstamo elgesio rizika žema arba kurie padarė akivaizdžią pažangą mažindami savo nusikalstamo elgesio riziką, išskyrus to paties straipsnio 2 dalyje nurodytus nuteistuosius, gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos atlikę šią bausmės dalį: 1) vieną trečdalį paskirtos laisvės atėmimo bausmės — nuteisti už dėl neatsargumo padarytus nusikaltimus asmenys, taip pat nepilnamečiai ir kiti nuteistieji, kuriems paskirta bausmė neviršija ketverių metų laisvės atėmimo; 2) pusę paskirtos laisvės atėmimo bausmės - nuteistieji, kuriems paskirta bausmė viršija ketverius metus laisvės atėmimo, bet neviršija dešimt metų laisvės atėmimo; 3) du trečdalius paskirtos laisvės atėmimo bausmės - nuteistieji, kuriems paskirta bausmė viršija dešimt metų laisvės atėmimo, bet neviršija dvidešimt penkerių metų laisvės atėmimo. Tačiau atkreiptinas dėmesys, kad įstatymų leidėjas lygtinio paleidimo taikymą įtvirtino ne kaip imperatyvų įpareigojimą kiekvienam nuteistajam, vykdančiam individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones ir atlikusiam minimalią BVK 157 straipsnyje numatytą paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį, jį taikyti, o tik kaip galimybę jam būti paleistam lygtinai, jeigu atitinka anksčiau nurodytus reikalavimus ir yra pakankamai pagrindo manyti, jog laikysis įstatymų ir nenusikals. Pagal šį teisinį reguliavimą, ar nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals, sprendžiama pagal jo nusikalstamo elgesio rizikos įvertinimą ir pažangą ją mažinant. Nuteistas asmuo lygtinai paleidžiamas tik tada, kai išimtinai teigiamai jį charakterizuojančių aplinkybių visuma, akivaizdi pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką leidžia daryti vienareikšmišką išvadą, kad jis toliau gali būti taisomas neizoliuotas nuo visuomenės, bet prižiūrimas.
Nagrinėjamu atveju T. G. nuo 2022 m. gegužės 11 d. atlieka 2 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmę pagal Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2022 m. gegužės 11 d. nuosprendį. Taigi nuteistasis atliko 4 mėnesius laisvės atėmimo bausmės, skaičiuojant iki Komisijos posėdžio datos, t. y. 2022 m. rugsėjo 8 d., neatlikta bausmės dalis yra 2 metai 2 mėnesiai. Minėtu nuosprendžiu paskirtos 2 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmės trečdalis yra 10 mėnesių. Komisijos nutarime neteisingai paskaičiuota neatliktos bausmės dalis, nurodant, kad ji sudaro 5 mėnesius 7 dienas (skaičiuojant iki Komisijos posėdžio, t. y. 2022 m. rugsėjo 8 d.). Nuteistasis T. G. nėra atlikęs vieno trečdalio jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės, todėl jis net formaliai neatitinka lygtinio paleidimo sąlygų, numatytų BVK 157 straipsnyje.
Taip pat atkreiptinas dėmesys, kad Komisijos posėdžio protokolas priimtas 2022 m. rugsėjo 8 d., o Komisijos nutarimas priimtas 2022 m. rugsėjo 3 d., t. y. Komisijos posėdis vyko po Komisijos nutarimo priėmimo.
Sprendžiant nuteistojo lygtinio paleidimo taikymo iš pataisos įstaigos klausimą svarbu ne tik tai, kad asmuo atitinka formaliąsias sąlygas, kurioms esant gali būti sprendžiamas klausimas dėl jo lygtinio paleidimo, tačiau būtina įvertinti ir tai, ar nuteistojo pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką sudaro pagrindą manyti, kad jis laikysis įstatymų ir nenusikals. Pažymėtina ir tai, kad lygtinio paleidimo taikymas yra teismo teisė, o ne pareiga. Taigi, taikyti konkrečiam nuteistajam lygtinį paleidimą kompetentingos institucijos gali įvertinusios klausimo sprendimui reikšmingų aplinkybių visumą ir padariusios išvadą, jog lygtinai paleistam asmeniui taikoma probacija pasieks tikslą.
Taip pat teismas vertina, jog nuteistasis šiuo metu atlieka subendrintą laisvės atėmimo bausmę ne už vienos nusikalstamos veikos padarymą, anksčiau ne kartą teistas, nuteistojo atžvilgiu kelis kartus buvo taikyti bausmės vykdymo atidėjimai, tačiau paskutinis iš jų buvo panaikintas ir teisės pažeidėjas buvo pasiųstas atlikti laisvės atėmimo bausmę, be to, nuteistojo atžvilgiu buvo taikytas lygtinio paleidimo institutas, tačiau lygtinio paleidimo metu nuteistasis nesilaikė nustatytų sąlygų bei vykdė naujas nusikalstamas veikas, todėl lygtinis paleidimas buvo panaikintas ir subendrinus bausmes nuteistasis pasiųstas atlikti realią laisvės atėmimo bausmę, tačiau tai įtakos nuteistojo elgesiui nepadarė, jis ir toliau darė nusikaltimus, kas, teismo vertinimu, neabejotinai atskleidžia antivisuomenines nuteistojo nuostatas, nihilistinį požiūrį į visuomenėje priimtas moralės bei elgesio normas, rodo, jog vertinamu atveju jis nusikalto ne atsitiktinai, o dėl susiformavusios neigiamos vertybių orientacijos, kas neabejotinai didina tiek nuteistojo padarytų nusikaltimų, tiek ir jo paties pavojingumą visuomenei ir leidžia pagrįstai abejoti lygtinio paleidimo instituto efektyvumu nuteistojo atžvilgiu.
Socialinio tyrimo išvadoje nurodyta, kad nuteistasis turi patvirtintą gyvenamąją vietą ir įsidarbinimo galimybę lygtinio paleidimo atveju. Atvykęs į pataisos namus nuteistasis sutiko dirbti pataisos įstaigos administracijos pasiūlytą mokamą darbą. Šiuo metu dirba sanitaru. Visgi nuteistasis dažniausiai vykdė finansinio pobūdžio nusikalstamas veikas (vagystes, plėšimai), kurios buvo nukreiptos į siekį lengvu ir greitu būdu pasipelnyti. Pokalbio metu pripažįsta, jog dalį iš šių nusikalstamų veikų įvykdė, nes namuose buvo sunki finansinė padėtis (tuo metu, kai buvo nepilnametis), o vėliau neturėjo oficialaus pajamų šaltinio, t. y. buvo nedirbantis ar dirbo neoficialiai. Visgi, nurodo, jog kai kuriuos nusikaltimus įvykdė iš kvailumo, nežinojimo ar dėl to, kad buvo apsvaigęs nuo alkoholio. Atkreipiamas dėmesys, kad nuteistojo vykdytos finansinio pobūdžio nusikalstamos veikos yra glaudžiai susijusios su jo negebėjimu teisėtu būdu įgyti lėšų pragyvenimui ir turimas lėšas tinkamai paskirstyti. Šiuo metu nuteistasis sulaukia pakankamai palaikymo tiek iš artimųjų, tiek ir sužadėtinės. Nuteistasis nuo 2005 metų nuolat, sistemingai įsitraukia į nusikalstamas veikas. Pirmą kartą nusikalto dar būdamas nepilnametis - (duomenys neskelbtini). Asmens atžvilgiu buvo taikytas lygtinis paleidimas, kurio metu, nepraėjus nė dvejiems mėnesiams nuo paleidimo iš įkalinimo įstaigos, padarė naują nusikalstamą veiką. T. G. atlikęs paskutiniąją laisvės atėmimo bausmę buvo išleistas (duomenys neskelbtini), o jau (duomenys neskelbtini) (nepraėjus nė penkiems mėnesiams) įvykdė naują nusikalstamą veiką. Dažniausiai nusikalsdavo būdamas apsvaigęs, o taip pat ir veikdamas kartu su kitais asmenimis. Nuteistasis pripažįsta, jog ankstesnes nusikalstamas veikas įtakojo draugai, noras prieš juos pasirodyti, prie jų pritapti. Kalbėdamas apie paskutinę veiką nurodo, jog jos metu buvo apsvaigęs nuo alkoholio, piktas dėl įvykusio konflikto su drauge ir visa tai, jo manymu, įtakojo jo nusikalstamo elgesio pasireiškimą. Nuteistasis turi asmeninę nuomonę, tačiau ne visuomet geba ją apginti, nutyli bei pasiduoda psichologiškai tvirtesnių asmenų įtakai, nes tam tikrų situacijų metu visgi pernelyg pasitiki draugais, pasiduoda impulsams ir veikia destabilizuojančios aplinkos įtakojamas. Nuteistasis susidūrė su piktnaudžiavimo narkotinėmis medžiagomis sunkumais ir tai buvo betarpiškai susiję su viena jo nusikalstama veika. Bausmės atlikimo metu pradėjo spręsti šias problemos, tačiau kol kas tai tik vienetiniai atvejai. Taip pat susidūrė su piktnaudžiavimo alkoholiu problema, jos nesprendė, ir tai įtakojo jo nusikalstamo elgesio raišką (taip visų kitų ir smurtinio pobūdžio). Bausmės atlikimo metu pradėjo spręsti šias problemos, tačiau kol kas tai tik vienetiniai atvejai. Dalis asmens draugų bei pažįstamų vadovaujasi asocialiomis vertybėmis, yra linkę nesilaikyti taisyklių, nusikalsti ir pan. Be to, atkreipiamas dėmesys į tai, kad nors asmuo ir geba megzti ryšius, tačiau nepereina į aukštesnį, artimesnį lygmenį bei yra linkęs apsiriboti formaliais ryšiais. Koreguotinų savybių vertinimo metu neįvardina, nors sutinka, kad nėra tobulas ir yra ką reikėtų pakeisti. Nuteistasis iki šiol yra linkęs susikoncentruoti tik į save, jam trūksta moralinės brandos, o jo vertybinė sistema - nepakankamai susiformavusi. Kalbėdamas apie nusikalstamas veikas kaltę pripažįsta bei nurodo, jog gailisi dėl tokio savo elgesio. Visgi, stebima, jog asmuo negeba pasimokyti iš ankstesnio patyrimo bei vėl ir vėl naudoja jau išmoktus savo elgesio modelius, neįvertindamas galimų pasekmių. Vertinimo metu kalbant apie asmens nusikalstamą elgesį paaiškėja, jog dalį iš įvykdytų nusikaltimų planavo, tačiau buvo ir tokių, kurių metu elgėsi spontaniškai, pagautas tuometinio impulso. Asmuo ne kartą teistas už instrumentinės agresijos panaudojimą, kuomet siekdamas apiplėšti nukentėjusiuosius jų atžvilgiu naudojo fizinį ar psichinį smurtą. Nuteistasis yra jautrus, lengvai pasiduodantis stresiniams išgyvenimams (ypač asmeniniuose santykiuose), o jo tolerancija frustracijai yra vidutinė. Ne visuomet geba atpažinti jį nusikalsti paskatinusius veiksnius, stebima, jog jo situacijos bei savęs analizė apysilpnė, buitinio lygmens. Kalbėdamas apie nusikaltimus kaltina alkoholį bei draugų įtaką ir nors kaltę pripažįsta, tačiau nėra linkęs ieškoti nusikaltimų įvykdymo priežasčių savyje. Šiuo metu stebima, jog asmuo linkęs pasikliauti aplinka, o ne savimi (t. y. tikisi, kad naujų santykių sukūrimas padės jam spręsti sunkumus). Dėl pagalbos sprendžiant sunkumus į specialistus linkęs kreiptis tik kraštutiniu atveju ir dažniausiai dėl to, kad šie jam išrašytų medikamentų. Nuteistasis geba suvokti savo elgesio pasekmes, tačiau susikoncentruoja į pasekmes sau bei savo artimai aplinkai bei stokoja empatijos jausmo nukentėjusių asmenų atžvilgiu. Be to, stebima, jog asmuo yra labiau linkęs susikoncentruoti į teigiamas, pageidaujamas pasekmes, ignoruodamas galimas neigiamas. Pernelyg pasitiki savo tiesioginiu patyrimu, tam tikrose situacijose stokoja lankstumo bei naudoja jau išmoktus elgesio modelius, nesiekdamas išmokti kažko naujo. Nuteistojo ankstesnė negatyvi patirtis ir dabar deklaruojama nuomonė suponuoja prielaidas apie nuteistojo nepakankamą gebėjimą gerbti visuomenėje nustatytas taisykles bei moralines normas. Vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas pataisos priemones ir Komisijos nurodytas rekomendacijas. Iš pažymos apie nuteistojo pažeidimus ir paskatinimu matyti, kad nuteistasis vieną kartą pažeidė vidaus tvarkos taisykles ir režimo reikalavimus, nuobauda neskirta, pasiribota svarstymu, vieną kartą skatintas.
Pažymėtina, kad teisės aktuose nėra nustatytas baigtinis sąrašas aplinkybių, į kurias atsižvelgiama, sprendžiant dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos taikymo, todėl sprendžiant šį klausimą visapusiškai įvertintinos ir tokios aplinkybės, kaip padarytų nusikalstamų veikų pavojingumas, jų padarymo aplinkybės, kaltininko požiūris į padarytas nusikaltimas veikas, BK 4 straipsnyje numatytų bausmės tikslų įgyvendinimas, kuris pasireiškia nukentėjusiųjų ir visuomenę interesu, kad nusikalstamą veiką padaręs asmuo turi būti nubaustas ir atlikti tokią bausmę ar jos dalį, kuri paveiktų nuteistąjį, kad jis laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų bei būtų užtikrintas teisingumo principo įgyvendinimas. Visa tai rodo, jog sprendžiant dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos taikymo, neapsiribotina tik atliktos bausmės dalimi, įvykdytomis socialinės reabilitacijos programomis ar nuteistojo elgesiu bausmės atlikimo metu. Sprendžiant lygtinio paleidimo klausimą, reikia vadovautis paskirtos bausmės tikslais, bausmės vykdymo principais bei lygtinio paleidimo tikslais. Sprendžiant dėl lyginio paleidimo iš pataisos įstaigos (ne)taikymo nuteistajam atsižvelgiama į padarytų nusikalstamų veikų, už kurias nuteistasis atlieka laisvės atėmimo bausmę, bei anksčiau padarytų veikų pavojingumą, sunkumą ir pobūdį, nuteistojo elgesį laisvės atėmimo metu, atliktą bausmės dalį, galimybes adaptuotis laisvėje, socialinius ryšius, asmenybę charakterizuojančius duomenis ir kitas svarbias aplinkybes. Nors nusikaltimo sunkumas BVK nėra numatytas kaip lygtinio paleidimo netaikymo pagrindas, tačiau teismų praktikoje pažymima, kad sprendžiant lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos klausimą, analizuojant nuteistojo asmenybę bei jos pokyčius, svarstant nuteistojo elgesio pažangos pakankamumą, šios aplinkybės negali būti sumenkinamos (Kauno apygardos teismo 2020 m. kovo 3 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1S-140-966/2020; 2020 m. balandžio 16 d. nutartis byloje Nr. 1S-306-397/2020). Būtina atsižvelgti į nuteistojo praeities įvykius ( jo padarytų nusikaltimų sunkumą, pobūdį ir pan.), kadangi apie tai, ar asmuo gali būti toliau taisomas neizoliuotas nuo visuomenės, jis laikysis įstatymų ir nenusikals, t. y. vertinant nuteistojo galimo elgesio perspektyvas laisvėje, spręstina tik iš jo ankstesnio elgesio (Vilniaus apygardos teismo 2020 m. balandžio 8 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1S-81-935/2020).
Pagal „OASys“ metodiką nuteistajam nustatyta aukšta pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika, taip pat išlieka kriminogeniniai veiksniai didinantys nusikalstamąjį elgesį - kriminalinė istorija (viso teistas 9 kartus, šiuo metu atlieka 3 su laisvės atėmimu susijusią bausmę); pirmas teistumas jauname amžiuje (tuo metu buvo (duomenys neskelbtini) metų); smurtinis elgesys, esant apsvaigus nuo alkoholio; būdingas nusikalstamo elgesio modelis (finansinio pobūdžio nusikalstamos veikos); priežiūros bendruomenėje sąlygų pažeidimai; nepastovi, nepatvirtinta gyvenamoji vieta; nestabili, maža oficiali darbinė patirtis; turi skolų ir menką galimybę jas padengti, o taip pat susiduria su lėšų tvarkymo sunkumais; gyvenimo stiliaus ypatumai, neskatinantys prosocialaus elgesio raiškos; piktnaudžiavimas alkoholiu bei žema motyvacija keisti alkoholio vartojimo įpročius; piktnaudžiavimas narkotinėmis medžiagomis bei žema motyvacija keisti narkotinių medžiagų vartojimo įpročius; patiriami emociniai sunkumai, stresiniai išgyvenimai; būdingas tų pačių klaidų kartojimas; nepakankami problemų identifikavimo įgūdžiai; nepakankami problemų sprendimo įgūdžiai; nepakankamas gebėjimas įvertinti tolesnes savo elgesio pasekmes; negebėjimas išsikelti tikslų bei kryptingai jų siekti; nepakankamas jo atžvilgiu taikomų poveikio priemonių priėmimas (priežiūros / apribojimų pažeidimai). Minėti kriminogeniniai veiksniai nustatyti vertinant tiek T. G. praeitį, tiek ir elgesį jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymo metu. Būtent nuteisto asmens praeities įvertinimas, jo elgesio jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu kontekste, teismui, sprendžiančiam tokio asmens lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos klausimą, leidžia pagrįstai konstatuoti pakankamą / nepakankamą nuteistojo elgesio korekciją, todėl tais atvejais, kai nustatomi neigiamai nuteistojo elgesį apibūdinantys kriminogeniniai ar jiems artimi rizikos veiksniai, ypatingą reikšmę turi konkretūs nuteistojo veiksmai bei pastangos siekiant minimalizuoti šių kriminogeninių veiksnių įtaką galimam savo pakartotiniam nusikalstamumui. Taigi nuteistasis, vykdydamas individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones ir Komisijos rekomendacijas, šią riziką ne tik gali, bet ir privalo mažinti.
Sprendžiant laisvės atėmimo bausmę atliekančio asmens lygtinio paleidimo klausimą, neatliktos bausmės dalis taip pat negali būti visiškai sumenkinama. Svarbu atsižvelgti ir į tai, kad vien bausmės paskyrimas faktiškai jokių apribojimų nesukelia ir realiai jokio poveikio neturi. Bausmės tikslai – teisingumas, proporcingumas realiai užtikrinami tik ją atliekant, todėl ir bausmės atlikimo procese, sprendžiant dėl lygtinio paleidimo, teisingumo principo užtikrinimo, sėkmingos probacijos, į šias aplinkybes, privaloma atsižvelgti. Vienas iš bausmės tikslų yra kaltininko nubaudimas, tai reiškia, kad jis dėl padarytos nusikalstamos veikos privalo patirti tam tikrus suvaržymus ir kitas neigiamas pasekmes. Teismo vertinimu, T. G. neatliktos bausmės dalis (2 metai 2 mėnesiai, skaičiuojant nuo paskutinio nuosprendžio), įvertinus nuteistojo elgesį atliekant laisvės atėmimo bausmę, taip pat, jog jo nusikalstamo elgesio rizika – aukšta, atlieka subendrintą laisvės atėmimo bausmę už ne vienos nusikalstamos veikos padarymą, neleidžia daryti išvados, kad nuteistojo pataisos procesas jau yra baigtas, o jam paskirtos bausmės tikslai – pasiekti.
Atsižvelgus į visas šias aplinkybes, darytina išvada, jog nuteistasis formaliai neatitinka lygtinio paleidimo sąlygų, numatytų BVK 157 straipsnyje, nuteistojo pažanga ir jo pastangos integruotis į visuomenę dar nėra pakankamos, todėl negalima vertinti, jog pataisos procesas nuteistajam jau yra užtikrinantis, kad galimos probacijos metu jis laikysis įstatymų ir nebenusikals, taip pat, kad bus pasiekti paskirtos bausmės tikslai, todėl nuteistajam lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos netaikytinas – prokurorės skundas tenkintinas ir Komisijos nutarimas keistinas, netaikant nuteistajam lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 157 straipsnio 1 dalimi, 164 straipsniu, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 360 straipsniu, teismas
nutaria:
Kauno apygardos prokuratūros Alytaus apylinkės prokuratūros prokurorės A. B. skundą tenkinti.
Pakeisti Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos (duomenys neskelbtini) sektoriuje 2022 m. rugsėjo 3 d. nutarimą Nr. (duomenys neskelbtini) dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos taikymo nuteistajam ir nuteistajam T. G. netaikyti lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos pagal Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 157 straipsnio 1 dalies 1 punktą.
Nutartis per 7 (septynias) dienas nuo jos nuorašo įteikimo gali būti skundžiama Kauno apygardos teismui, skundą paduodant per Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmus.