Lietuvos apeliacinio teismo nuosprendis, 1A-188-579/2021

Teismas: Lietuvos apeliacinis teismas
Dokumentas: Nuosprendis
Data: 2021-07-08
Bylos Nr.: 1A-188-579/2021
Bylos rūšis: baudžiamoji byla

Teisėjai: Evaldas Gražys, Regina Pocienė, Linas Šiukšta
Nuteistasis: E. L.
Advokatai: Linas Belevičius, Arūnas Petrauskas, Arūnas Petraus

Baudžiamoji byla Nr. 1A-188-579/2021

Teismo proceso Nr. 1-01-6-00012-2018-2

Procesinio sprendimo kategorijos: (S) 1.1.6.6; 1.1.8.1.1; 1.1.8.1.2; 1.1.8.2; 1.2.23.1.1; 1.2.23.2.1; 1.2.29.1.1; 1.2.29.3.1; 2.1.7.4.1; 2.3.4.6.2; 2.4.6.1; 2.4.6.4.1

LIETUVOS Apeliacinis teismasNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2021 m. liepos 8 d.Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Evaldo Gražio (kolegijos pirmininko ir pranešėjo), Reginos Pocienės, Lino Šiukštos,

sekretoriaujant Agatai Minkel,dalyvaujant prokurorui Rimui Juodžiui,nuteistajam E. L.,atleistam nuo baudžiamosios atsakomybės R. B.,gynėjams advokatams Arūnui Petrauskui, Linui Belevičiui,

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal Vilniaus apygardos prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo skyriaus prokuroro ir nuteistojo E. L. apeliacinius skundus dėl Vilniaus apygardos teismo 2020 m. gruodžio 18 d. nuosprendžio, kuriuo:

E. L. pripažintas kaltu padaręs nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 260 straipsnio 3 dalyje, 300 straipsnio 1 dalyje ir 302 straipsnio 1 dalyje, ir nuteistas:

- pagal Lietuvos BK 260 straipsnio 3 dalį, taikant BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatas, laisvės atėmimu 7 (septyneriems) metams;

- pagal BK 300 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu 3 (trims) mėnesiams;

- pagal BK 302 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu 4 (keturiems) mėnesiams.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 5 dalies 1, 2 punktais, paskirtos bausmės subendrintos apėmimo būdu ir E. L. paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 7 (septyneriems) metams.

Vadovaujantis BK 72 straipsnio 2, 5 dalimis, iš E. L. konfiskuota 630 Eur, kaip uždraustos veikos rezultatą atitinkanti pinigų suma.

R. B., padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 259 straipsnio 1 dalyje, vadovaujantis BK 40 straipsniu, nuo baudžiamosios atsakomybės atleistas, perduodant jį pagal laidavimą be užstato N. B. (N. B.) atsakomybei, nustatant 1 (vienerių) metų laidavimo terminą.

Taip pat R. B. dėl kaltinimo pagal BK 260 straipsnio 1 dalį išteisintas, nes nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi baudžiamąją bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Pirmosios instancijos teismo nuosprendžio esmė

1. E. L. nuteistas už tai, kad:

1.1. tyrimo nenustatytomis aplinkybėmis, bet ne vėliau kaip 2018 m. lapkričio 28 d., neteisėtai, turėdamas tikslą parduoti ar kitaip platinti, nuomojamame bute, esančiame (duomenys neskelbtini), laikė labai didelį kiekį narkotinių ir psichotropinių medžiagų, t. y. ne mažiau kaip 513,137 g miltelių, kurių sudėtyje yra 241,099 g narkotinės medžiagos – kokaino, 1 634,676 g narkotinės medžiagos – kanapių (antžeminių dalių), 647,287 g narkotinės medžiagos – kanapių dervos, 692,955 g miltelių, kurių sudėtyje yra 177,11 g psichotropinės medžiagos – MDMA, kurių dalį, t. y. ne mažiau kaip 65,978 g narkotinės medžiagos – kanapių (antžeminių dalių), 23,351 g kanapių dervos, 0,953 g miltelių, kurių sudėtyje yra 0,749 g kokaino, bei psichotropinių medžiagų, t. y. ne mažiau kaip 5,933 g miltelių, kurių sudėtyje 2,177 g MDMA, tyrimo tiksliai nenustatytą dieną, bet ne vėliau kaip iki 2018 m. lapkričio 28 d., nuomojamame bute, esančiame (duomenys neskelbtini), neteisėtai išplatino R. B. parduodamas skirtingomis kainomis nuo 7 Eur iki 50 Eur už vieną gramą, o likusią dalį narkotinių medžiagų – 512,184 g miltelių, kurių sudėtyje yra labai didelis kiekis 240,35 g kokaino, labai didelį kiekį – 623,936 g kanapių dervos, 1 568,698 g kanapių (antžeminių dalių) ir 687,022 g miltelių, kurių sudėtyje labai didelis kiekis 174,933 g psichotropinės medžiagos – MDMA, neteisėtai laikė iki 2018 m. lapkričio 28 d., nuomojamo buto, esančio (duomenys neskelbtini), kambaryje, pažymėtame Nr. 2, kai apie 07.05 val. atliktos kratos metu, policijos pareigūnai rado ir paėmė minėtus kiekius narkotinių ir psichotropinių medžiagų.

1.2. siekdamas išvengti jo tapatybės nustatymo, suklastojo dokumentą, t. y. pasinaudodamas svetimo asmens A. S. (gim. (duomenys neskelbtini)) duomenimis, suklastojo asmens parašą pasirašydamas 2015 m. lapkričio 14 d. patalpų nuomos sutartį su (duomenys neskelbtini) universiteto filialu dėl buto, esančio (duomenys neskelbtini), nuomos. Po to, E. L., tęsdamas nusikalstamą veiką ir pratęsdamas buto nuomos sutartį, 2017 m. lapkričio 14 d. siekdamas išvengti jo tapatybės nustatymo, suklastojo dokumentą, t. y. pasinaudodamas svetimo asmens A. S. (gim. (duomenys neskelbtini)) duomenimis, suklastojo asmens parašą pasirašydamas 2017 m. lapkričio 14 d. patalpų nuomos sutartį su (duomenys neskelbtini) universiteto filialu dėl buto, esančio (duomenys neskelbtini), nuomos.

1.3. neturėdamas teisėto pagrindo, iki 2019 m. kovo 6 d. savo gyvenamojoje vietoje, bute, esančiame (duomenys neskelbtini), laikė fizinio asmens dokumentą, t. y. Jungtinės Karalystės laikinąjį (mokinio) vairuotojo pažymėjimą Nr. (duomenys neskelbtini), išduotą A. D. T. (gim. (duomenys neskelbtini)), kai 2019 m. kovo 6 d., apie 11.27 val., atliktos kratos metu policijos pareigūnai rado ir paėmė šį fizinio asmens dokumentą.

2. R. B. atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės už tai, kad 2017 metais tyrimo nenustatytomis aplinkybėmis ir iš nenustatytų asmenų, neteisėtai įgijo psichotropines medžiagas, t. y. ne mažiau kaip 0,096 g DMT, 0,0002 g lizergido (LSD), 4,867 g psilocybe genties grybų vaisiakūnių ir jų dalių, turinčių psilocino, ir ne mažiau kaip 0,211 g medžiagos, kurios sudėtyje yra 0,142 g tetrahidrokanabinolio. Po to, ne vėliau kaip 2018 m. lapkričio 28 d., nuomojamame bute, esančiame (duomenys neskelbtini), nusipirkdamas iš E. L. skirtingomis kainomis nuo 7 Eur iki 50 Eur už vieną gramą, neteisėtai įgijo narkotinių medžiagų – ne mažiau kaip 65,978 g kanapių (antžeminių dalių), ne mažiau kaip 23,351 g kanapių dervos, ne mažiau kaip 0,953 g miltelių, kurių sudėtyje yra 0,749 g kokaino, bei psichotropinių medžiagų – ne mažiau kaip 5,933 g miltelių, kurių sudėtyje 2,177 g MDMA, ir 23,351 g kanapių dervos, 0,953 g miltelių, kurių sudėtyje yra 0,749 g kokaino, bei psichotropinių medžiagų – 5,933 g miltelių, kurių sudėtyje 2,177 g MDMA, 0,096 g DMT, 0,0002 g lizergido (LSD), 4,867 g psilocybe genties grybų vaisiakūnių ir jų dalių, turinčių psilocino, ir 0,211 g medžiagos, kurios sudėtyje yra 0,142 g tetrahidrokanabinolio, neteisėtai laikė iki 2018 m. lapkričio 28 d. nuomojamame bute, esančiame (duomenys neskelbtini), kai apie 07.05 val. atliktos kratos metu policijos pareigūnai rado ir paėmė šias narkotines ir psichotropines medžiagas.

3. R. B. buvo kaltinamas tuo, kad turėdamas du tikslus: neteisėtai platinti ir be tikslo platinti, 2017 metais tyrimo nenustatytomis aplinkybėmis ir iš nenustatyto asmens, neteisėtai įgijo psichotropines medžiagas, t. y. ne mažiau kaip 0,096 g DMT, 0,0002 g lizergido (LSD), 4,867 g psilocybe genties grybų vaisiakūnių ir jų dalių, turinčių psilocino, ir ne mažiau kaip 0,211 g medžiagos, kurios sudėtyje yra 0,142 g tetrahidrokanabinolio. Po to, ne vėliau kaip 2018 m. lapkričio 28 d., nuomojamame bute, esančiame (duomenys neskelbtini), nusipirkdamas iš E. L. skirtingomis kainomis nuo 7 Eur iki 50 Eur už vieną gramą, neteisėtai įgijęs narkotinių medžiagų – ne mažiau kaip 65,978 g kanapių (antžeminių dalių), ne mažiau kaip 23,351 g kanapių dervos, ne mažiau kaip 0,953 g miltelių, kurių sudėtyje yra 0,749 g kokaino bei psichotropinių medžiagų – ne mažiau kaip 5,933 g miltelių, kurių sudėtyje 2,177 g MDMA, nenustatytą jų dalį išplatino D. V., A. St. bei kitiems asmenims.

II. Apeliacinių skundų argumentai

4. Vilniaus apygardos prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo skyriaus prokuroras Rimas Juodis apeliaciniame skunde prašo Vilniaus apygardos teismo 2020 m. gruodžio 18 d. nuosprendį pakeisti:

- Panaikinti skundžiamo nuosprendžio dalį, kurioje R. B. išteisintas pagal BK 260 straipsnio 1 dalį, o dėl padarytos nusikalstamos veikos, numatytos BK 259 straipsnio 1 dalyje, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, ir šioje dalyje priimti naują apkaltinamąjį nuosprendį. R. B. pripažinti kaltu ir nuteisti pagal BK 259 straipsnio 1 dalį, paskiriant 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę; pagal BK 260 straipsnio 1 dalį, paskiriant 2 (dvejų) metų 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2 dalimis, 5 dalies 2 punktu, paskirtas bausmes subendrinti apėmimo būdu, ir R. B. paskirti galutinę subendrintą bausmę – laisvės atėmimą 2 (dvejiems) metams 6 (šešiems) mėnesiams, bausmę paskiriant atlikti pataisos namuose.

- Skundžiamo nuosprendžio dalį, kuria E. L. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal BK 260 straipsnio 3 dalį, taikant BK 54 straipsnio 3 dalį, 7 (septyneriems) metams laisvės atėmimo, pakeisti ir E. L. už inkriminuotą nusikalstamą veiką pagal BK 260 straipsnio 3 dalį paskirti 10 (dešimties) metų laisvės atėmimo bausmę. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 5 dalies 2 punktu, šią bausmę subendrinti apėmimo būdu su skundžiamu nuosprendžiu paskirtomis bausmėmis pagal BK 300 straipsnio 1 dalį ir BK 302 straipsnio 1 dalį, ir E. L. paskirti galutinę subendrintą bausmę – laisvės atėmimą 10 (dešimčiai) metų, bausmę paskiriant atlikti pataisos namuose.

Šalies argumentai

4.1. Apeliaciniame skunde nurodoma, kad pirmosios instancijos teismas, išteisindamas R. B. pagal BK 260 straipsnio 1 dalį, o dėl padarytos nusikalstamos veikos pagal BK 259 straipsnio 1 dalį atleisdamas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą (BK 40 straipsnis), netinkamai įvertino baudžiamojoje byloje nustatytas faktines aplinkybes, pažeidė Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 20 straipsnio, 305 straipsnio 3 dalies 3 punkto nuostatas, ir dėl to padarė prieštaringas ir nepagrįstas išvadas bei netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą. Nuteistojo E. L. atžvilgiu pirmosios instancijos teismas nepagrįstai taikė BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatas skirdamas bausmę pagal BK 260 straipsnio 3 dalį ir dėl to nuteistajam buvo paskirta neteisinga bausmė.

4.2. Skundo autorius nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvadomis, kad nagrinėjamoje byloje nepasitvirtino aplinkybės, jog R. B. įsigydamas bei laikydamas narkotines ir psichotropines medžiagas, būtų turėjęs tikslą šias medžiagas platinti. Apelianto vertinimu, skundžiamo nuosprendžio išvados nei patvirtina, nei paneigia, kad R. B. narkotines ir psichotropines medžiagas įsigydavo tik savo reikmėms. Vien tai, kad R. B. psichotropines ir narkotines medžiagas įgijo galimai neturėdamas išankstinio sumanymo jomis pasidalinti su kitais asmenimis, t. y. su D. V. ir A. St., prokuroro nuomone, jokios reikšmės R. B. veiksmų kvalifikavimui pagal BK 260 straipsnio 1 dalį, neturi. Skunde atkreipiamas dėmesys į teismų praktiką ir pažymima, kad jei kaltininkas, įsigydamas narkotinių ar psichotropinių medžiagų, neturėjo tikslo jų parduoti ar kitaip platinti, tačiau vėliau nusprendė visas šias medžiagas ar jų dalį parduoti ar kitaip platinti, jo veika kvalifikuojama pagal BK 260 straipsnį, t. y. kaip neteisėtas disponavimas narkotinėmis ar psichotropinėmis medžiagomis turint tikslą jas platinti (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-781/2007). Be to, tyčios platinti kaltininko turimas narkotines ar psichotropines medžiagas susiformavimo momentas iki ar po jų įsigijimo, neturi įtakos jo veiksmų kvalifikavimui pagal BK 260 straipsnį (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-21-139/2015). Tai, kad kaltininkas pats vartoja narkotines ar psichotropines medžiagas, savaime dar nereiškia, jog jis negali turėti tikslo šias medžiagas parduoti ar kitaip platinti (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-247/2010, 2K-52-699/2015, 2K-105-699/2016 ir kt.). Nagrinėjamoje byloje atsižvelgtina į E. L., D. V. ir A. St. parodymus, kurių turinys patvirtina, jog jie dažnai lankydavosi R. B. namuose, ir juose vartodavo narkotines ir psichotropines medžiagas, kuriomis vaišindavo (dalindavosi) R. B..

4.3. Prokuroras skunde nurodo ir tai, kad pirmosios instancijos teismas neįvertino visų įrodymų, esančių nagrinėjamoje byloje, kurie patvirtina R. B. kaltę padarius BK 260 straipsnio 1 dalyje numatytą nusikalstamą veiką, t. y. 2018 m. lapkričio 29 d. elektroninių ryšių tinklais perduodamos informacijos kontrolės, jos fiksavimo ir kaupimo atlikimo protokolo turinio, kuris patvirtina, jog D. V. prašo R. B. leisti užeiti į jo namus, kad galėtų pavartoti psichotropinių ar narkotinių medžiagų; taip pat paties R. B. parodymai duoti 2019 m. sausio 4 d. ikiteisminio tyrimo metu, kurių metu patvirtino, jog iš E. L. įgytas narkotines ir psichotropines medžiagas vartodavo tiek vienas, tiek su draugais, kurie jam už tai nesumokėdavo; liudytojo D. V. ikiteisminio tyrimo metu duotų parodymų apie šį užfiksuotą telefoninį pokalbį bei tai, jog dažnai pas R. B. namuose vartodavo narkotines ir psichotropines medžiagas (t. y. rūkė kanapes bei kanapių dervą, hašišą, marihuaną) bei žinojo jų poveikį; liudytojo A. St. ikiteisminio tyrimo metu duotų parodymų, kurių metu patvirtino, kad rūkydavo kanapes, kai jomis pavaišindavo R. B..

4.4. Apelianto nuomone, nors pirmosios instancijos teisme liudytojai A. St. ir D. V. parodymų metu nurodė naujas aplinkybes, t. y. kad vartodami (rūkydami) įvairias medžiagas pas R. B., nebuvo įsitikinę, jog šios medžiagos yra narkotinės ir psichotropinės, o R. B. teisiamajame posėdyje tvirtino, kad savo draugus vaišino kanapėmis, kurios nėra narkotinės, t. y. legalios ir parduodamos Lietuvoje, tačiau toks parodymų keitimas vertintinas kaip siekis sudaryti R. B. palankesnę teisinę situaciją. Tačiau, prokuroro vertinimu, išdėstyti ikiteisminio tyrimo duomenys, patvirtina, kad R. B. įgytas narkotines ir psichotropines iš E. L., neatlygintinai platino savo draugams, t. y. A. St. ir D. V., kurie taip pat suvokė ir žinojo apie R. B. laikomas ir platinamas būtent narkotines ir psichotropines medžiagas

4.5. Skundo autoriaus teigimu, R. B. kaltės nepaneigia ir pateiktos nenarkotinių medžiagų pakuotės bei susirašinėjimo turinys su tokių kanapių gamintojais, nes kratos metu R. B. namuose buvo rastos būtent narkotinės ir psichotropinės medžiagos. Be to, ir liudytojas D. V. parodymų metu nurodė, kad R. B. narkotinėmis ir psichotropinėmis medžiagomis vaišindavo iš nedidelio polietileninio maišelio, o ne iš pakuotės nuo legalių kanapių, kurią tyrimui pateikė pats R. B.. Prokuroro nuomone, R. B. pateikta pakuotė nuo nenarkotinių kanapių bei susirašinėjimo tekstas su šių medžiagų gamintoju neatitinka BPK 20 straipsnio 3 dalies nuostatų.

4.6. Taip pat skunde nurodoma, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai R. B. dėl padarytos nusikalstamos veikos, numatytos BK 259 straipsnio 1 dalyje, atleido nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, nes tam nebuvo visų BK 40 straipsnyje numatytų sąlygų.

4.7. Prokuroro nuomone, pirmosios instancijos teismas, priimdamas sprendimą atleisti R. B. nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, parinko netinkamą laiduotoją, t. y. N. B.. Pažymima, kad R. B. ir N. B. santykiai yra formalūs. Laiduotojas daug laiko praleidžia darbe, todėl jo tikslas daryti teigiamą įtaką R. B. sportuojant nėra įtikinamas. Be to, N. B. praktikuojama sporto šaka (važinėjimas dviračiu) nėra tinkama R. B. dėl turimų sveikatos problemų. Atkreipiamas dėmesys ir į tai, kad R. B. yra uždaro būdo, ne itin socialus, jo draugų ratas labai mažas, o laisvalaikio pomėgis – kompiuteriniai žaidimai. Anksčiau tiek R. B., tiek N. B. kartu nėra sportavę. Laiduotojui nebuvo žinoma ir tai, kad R. B. serga depresija bei dešimt metų vartoja narkotines ir psichotropines medžiagas. Bylos medžiagoje nėra patvirtinančių duomenų ir apie tai, kad šiuos asmenis sieja kokie nors artimi ar draugiški santykiai. Iš nurodytų aplinkybių negalima spręsti, kad R. B. perdavus N. B. atsakomybei pagal laidavimą, pastarasis galės daryti R. B. teigiamą įtaką.

4.8. Skunde teigiama, kad byloje nustatytos R. B. teigiamai charakterizuojančios aplinkybės nesudaro pagrindo išvadai, jog ateityje R. B. nedarys naujų teisės pažeidimų ar nusikaltimų ir laikysis įstatymų. Šiame kontekste atkreipiamas dėmesys į tai, kad R. B. žalingas polinkis vartoti narkotines ir psichotropines medžiagas yra tvirtai susiformavęs, todėl tikėtina, kad atleidus nuo atsakomybės pagal laidavimą, R. B. bus sunkiai kontroliuojamas ir tai neleis įgyvendinti prevencinių tikslų.

4.9. Prokuroras nesutinka ir su pirmosios instancijos teismo sprendimu, skiriant E. L. bausmę pagal BK 260 straipsnio 3 dalį, taikyti BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatas. Skundo autoriaus teigimu, byloje nebuvo nustatytos išimtinės aplinkybės, dėl kurių BK 260 straipsnio 3 dalies sankcijoje numatytos bausmės paskyrimas E. L. aiškiai prieštarautų teisingumo principui. Tai, kad E. L. sieja tvirti šeiminiai ir socialiniai ryšiai (t. y. jis dirba, augina mažamečius vaikus ir kt.), praeityje neteistas, administracine tvarka nebaustas, po inkriminuotų nusikaltimų naujų teisės pažeidimų nepadarė, akivaizdžiai, nesuteikia pagrindo konstatuoti, jog šios aplinkybės vertinamos kaip išimtinės, t. y. tokios kurios būtų nesuderinamos su bendraisiais bausmės skyrimo pagrindais ir teisingumo principo įgyvendinimu. Be to, būtina atsižvelgti ir į tai, kad E. L. darydamas nusikalstamas veikas į šeimos interesus neatsižvelgė, o mažamečių vaikų turėjimas nuo šių veikų neatgrasė.

4.10. Atkreipiamas dėmesys ir į tai, kad priešingai nei nurodoma skundžiamame nuosprendyje, E. L. inkriminuota nusikalstama veika nebuvo atsitiktinė, nes nuteistasis narkotines ir psichotropines medžiagas sistemingai platino beveik trejus metus, t. y. nuo 2016 metų. Be to, nuteistasis platindamas narkotines ir psichotropines medžiagas, siekė nuslėpti savo tapatybę, dėl to padarė ir kitą nusikaltimą, numatytą BK 300 straipsnio 1 dalyje. Apelianto vertinimu, šios aplinkybės neabejotinai patvirtina didesnį E. L. asmenybės pavojingumą, tačiau pirmosios instancijos teismas šių aplinkybių neįvertino. Tuo labiau kad nuteistasis savo elgesio nevertina kritiškai, o ikiteisminio tyrimo metu dėl jam inkriminuojamų nusikalstamų veikų savo kaltę neigė ir stengėsi švelninti savo teisinę padėtį.

5. Nuteistasis E. L. apeliaciniame skunde prašo Vilniaus apygardos teismo 2020 m. gruodžio 18 d. nuosprendį pakeisti. Panaikinti nuosprendžio dalį, kuria E. L. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal BK 260 straipsnio 3 dalį, BK 300 straipsnio 1 dalį (dėl 2017 m. lapkričio 14 d. epizodo), BK 302 straipsnio 1 dalį, ir šioje dalyje priimti išteisinamąjį nuosprendį. Dėl padarytos nusikalstamos veikos pagal BK 300 straipsnio 1 dalį (dėl 2015 m. lapkričio 14 d. epizodo), pritaikius BK 37 straipsnio nuostatas, atleisti E. L. nuo baudžiamosios atsakomybės dėl nusikaltimo mažareikšmiškumo.

5.1. Apeliaciniame skunde nurodoma, kad skundžiamas nuosprendis yra neteisėtas ir nepagrįstas, pirmosios instancijos teismas pažeidė BPK 20 straipsnio, 305 straipsnio 1 dalies 2 punkto nuostatas, netinkamai vertino baudžiamojoje byloje esančius įrodymus, jų tiesiogiai neištyrė, taip pat nepašalino prieštaravimų, abejonių tarp esminių bylos aplinkybių, neįvertino reikšmingų bylos duomenų visumos, todėl netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą.

5.2. Nuteistasis E. L. neigia kaltę dėl jam inkriminuotos nusikalstamos veikos, numatytos BK 260 straipsnio 3 dalyje, ir tvirtina, kad narkotinės ir psichotropinės medžiagos, kurios 2018 m. lapkričio 28 d. vykusios kratos metu buvo rastos nuomojame bute, jam nepriklausė ir jis šiomis medžiagomis nedisponavo.

5.3. Skunde pažymima, kad buto, kuriame buvo rastos narkotinės ir psichotropinės medžiagos, E. L. nenuomojo, nes šiame bute gyveno R. B., pas kurį apeliantas lankydavosi kaip svečias. Šias aplinkybes patvirtina tiek liudytojo D. S. parodymai, tiek kratos protokolų bei pareigūnų tarnybinių pranešimų turinys, iš kurių matyti, kad vykusios kratos metu nuomojame bute nebuvo rasta E. L. asmeninių daiktų. Tai, kad minimame bute E. L. negyveno, patvirtino ir liudytojai D. V. bei A. St., kurie dažnai lankydavosi tame bute pas R. B.. Be to, liudytojais apklausti E. G., D. J. (D. J.) ir O. M. patvirtino, kad tiek sudarant šių patalpų nuomos sutartį, tiek sprendžiant klausimus dėl nuomos apmokėjimo ir kitų reikalų, visada bendraudavo tik su R. B., o galimo antro buto nuomininko niekas nėra nei matęs, nei apie tai žinojo.

5.4. Skunde kritikuojami R. B. parodymai ir teigiama, kad R. B. melavo, jog nežinojo E. L. tikro vardo ir pavardės. Skundo autoriaus teigimu, jie su R. B. mokėsi vienoje mokykloje ir vienas kitą pažįsta seniai. Be to, tiek susitikimų metu, tiek vykusių susirašinėjimų metu, R. B. visada į jį kreipdavosi vardu. Šias aplinkybes, t. y. kad su R. B. buvo pažįstami ir dažnai susitikdavo, patvirtino ir liudytoju apklaustas D. V.. Neatitinka byloje nustatytų aplinkybių ir R. B. parodymai, kad jis neva nesinaudojo bute esančiu antru kambariu, kadangi kratos metu kambaryje buvo rasti būtent R. B. priklausantys daiktai: asmeninis kompiuteris, šaunamasis ginklas, asmeninė kortelė ir pan.

5.5. Apelianto nuomone, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai vadovavosi liudytojų E. B. bei D. J. teisiamajame posėdyje duotais parodymais, jog jie atpažįsta E. L. kaip asmenį, kuris kartu su R. B. nuomojo butą. Tačiau D. J., dalyvavęs asmens atpažinime ikiteisminio tyrimo metu, jo (E. L.) neatpažino ir negalėjo nurodyti, kuris asmuo kartu su R. B. nuomojosi butą. Tuo tarpu, E. B. ikiteisminiame tyrime, priešingai nei teisiamojo posėdžio metu, tvirtino, kad negalėtų atpažinti asmens, kuris galimai gyveno kartu su R. B..

5.6. Be to, byloje nenustatyta, jog E. L. turėjo raktus tiek nuo nuomojamo buto, tiek nuo lagaminų, kuriuose buvo rastos narkotinės ir psichotropinės medžiagos. Atkreipiamas dėmesys į tai, kad ant lagaminų nebuvo rasta skundo autoriaus pirštų antspaudų ir DNR pėdsakų. Iš bylos medžiagos matyti, kad narkotinės ir psichotropinės medžiagos, kurios rastos tiek pas R. B., tiek lagamine, buvo analogiškos, todėl akivaizdu, jog visos rastos šios medžiagos priklausė būtent R. B., kuris gyveno nuomojamo buto abiejuose kambariuose bei pats vartojo šias medžiagas ir vaišindavo savo draugus.

5.7. Taip pat skunde teigiama, kad E. L. nepagrįstai pripažintas kaltu ir nuteistas pagal BK 300 straipsnio 1 dalį, kadangi nuteistasis 2017 m. lapkričio 14 d. patalpų nuomos sutarties, pasirašant A. S. vardu, neklastojo. Šių aplinkybių nepatvirtina nei liudytojų E. G., D. J., O. M. parodymai, nei specialisto išvada, kurioje pateikiamos tik tikėtinos išvados, nei kiti nagrinėjamoje byloje esantis duomenys. Tuo tarpu dėl 2015 m. lapkričio 14 d. patalpų nuomos sutarties suklastojimo skundo autorius savo kaltę pripažįsta ir nurodo, kad pasitikėdamas R. B. bei nesuvokdamas galimų pasekmių, pasirašė jam pateiktoje sutartyje svetimu parašu. Apeliantas nurodo, kad dėl šių savo neteisėtų veiksmų labai gailisi ir prašo atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal BK 37 straipsnio nuostatas. Atkreipiamas dėmesys ir į tai, kad dėl E. L. neteisėtų veiksmų iš esmės jokių reikšmingų teisinių padarinių neatsirado, nes R. B., kuris ir gyveno tame bute, visada laiku sumokėdavo nuomos mokestį bei apmokėdavo visas pateiktas sąskaitas.

5.8. Skundo autorius nesutinka ir su pirmosios instancijos teismo išvadomis dėl BK 302 straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo sudėties požymių konstatavimo jo (E. L.) veikoje. Pagal BK 302 straipsnį asmuo gali būti traukiamas baudžiamojon atsakomybėn tik tada, kai nustatoma, jog jis veikė tiesiogine tyčia. Tačiau apeliantas tvirtina, kad 2015 metais radęs laikinąjį (mokinio) vairuotojo pažymėjimą, išduotą A. D. T., kurio galiojimo terminas buvo pasibaigęs, tikrai neturėjo jokio sąmoningo noro ir tikslo šį pažymėjimą neteisėtai laikyti. Priešingai, bandė įvairiais būdais grąžinti savininkui, tačiau praėjus tam tikram laiko tarpui ir nepavykus rasti savininko, apeliantas tiesiog apie šį pažymėjimą pamiršo, kol kratos metu rado ir paėmė ikiteisminio tyrimo pareigūnai. Apelianto vertinimu, rastas laikino vairuotojo pažymėjimas nelaikytinas dokumentu, nes jo galiojimo terminas yra pasibaigęs, t. y. netekęs savo juridinės galios ir neatitinka įtvirtintos dokumento sąvokos pagal BK 302 straipsnio nuostatas. Be to, iš byloje esančių duomenų matyti, kad 2014 metais A. D. T. buvo išduotas naujas (t. y. pastovus) vairuotojo pažymėjimas.

6. Apeliacinės instancijos teismo posėdyje prokuroras Rimas Juodis prašė Vilniaus apygardos prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo skyriaus prokuroro apeliacinį skundą tenkinti, nuteistojo E. L. apeliacinį skundą atmesti. Nuteistasis E. L. ir jo gynėjas advokatas Arūnas Petrauskas prašė nuteistojo E. L. apeliacinį skundą tenkinti, prokuroro apeliacinį skundą atmesti. Atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės R. B. ir jo gynėjas advokatas Linas Belevičius prašė prokuroro apeliacinį skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

Vilniaus apygardos prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo skyriaus prokuroro apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies. Nuteistojo E. L. apeliacinis skundas atmetamas.

7. BPK 320 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad apeliacinės instancijos teismas patikrina bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniuose skunduose, ir tik dėl tų asmenų, kurie padavė apeliacinius skundus ar dėl kurių tokie skundai buvo paduoti.

8. Prokuroro apeliaciniame skunde prašoma pripažinti R. B. kaltu ir nuteisti už nusikalstamos veikos, numatytos BK 260 straipsnio 1 dalyje, padarymą, taip pat, panaikinus pirmosios instancijos teismo taikytą atleidimą nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą (BK 40 straipsnis), pripažinti R. B. kaltu ir nuteisti už nusikalstamos veikos, numatytos BK 259 straipsnio 1 dalyje, padarymą. Nuteistojo E. L. apeliaciniame skunde prašoma išteisinti nuteistąjį dėl kaltinimų pagal BK 260 straipsnio 3 dalį, BK 302 straipsnio 1 dalį ir BK 300 straipsnio 1 dalį (dėl 2017 m. lapkričio 14 d. epizodo), dėl likusios kaltinimo dalies pagal BK 300 straipsnio 1 dalį (dėl 2015 m. lapkričio 14 d. epizodo), kurią nuteistasis pripažįsta, atleisti E. L. nuo baudžiamosios atsakomybės pagal BK 37 straipsnį dėl mažareikšmiškumo.

9. Teisėjų kolegija, įvertinusi baudžiamojoje byloje surinktus ir ištirtus įrodymus, išnagrinėjusi apeliacinių skundų ir apeliacinės instancijos teismui proceso dalyvių pateiktus argumentus, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai E. L. pripažino kaltu dėl jam inkriminuotų nusikalstamų veikų, numatytų BK 260 straipsnio 3 dalyje, 300 straipsnio 1 dalyje ir 302 straipsnio 1 dalyje, t. y. dėl neteisėto labai didelio kiekio narkotinių ir psichotropinių medžiagų laikymo, turint tikslą jas parduoti ar kitaip platinti, bei dėl dalies šių medžiagų išplatinimo R. B., dokumento suklastojimo ir svetimo fizinio asmens dokumento laikymo. Taip pat pirmosios instancijos teismas pagrįstai R. B. padarytoje veikoje nustatė nusikalstamos veikos, numatytos BK 259 straipsnio 1 dalyje, objektyviuosius ir subjektyviuosius požymius, o dėl kaltinimo pagal BK 260 straipsnio 1 dalį R. B. išteisino, nes nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių. Priešingai nei teigiama prokuroro ir nuteistojo E. L. apeliaciniuose skunduose, skundžiamo nuosprendžio turinys iš esmės atitinka jam baudžiamojo proceso įstatymo keliamus reikalavimus, nuosprendyje išsamiai aprašytas byloje ištirtų įrodymų turinys, pateikti aiškūs ir išsamūs įrodymų vertinimo motyvai, pirmosios instancijos teismas įvertino byloje surinktus ir teisiamajame posėdyje ištirtus įrodymus nepažeisdamas BPK 20 straipsnio 5 dalies reikalavimų, taip pat byloje nenustatyta esminių BPK pažeidimų gaunant duomenis, kurie teismo buvo pripažinti įrodymais, juos vertinant bei nagrinėjant baudžiamąją bylą. Be to, pirmosios instancijos teismas, įvertinęs visas bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes, atsižvelgęs į bausmės tikslus, nuteistajam E. L. paskyrė teisingas bei adekvačias nuteistojo asmenybei ir jo padarytoms nusikalstamoms veikos bausmes, pagrįstai taikė BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatas skirdamas bausmę už BK 260 straipsnio 3 dalyje numatytą nusikalstamą veiką. Tačiau, teisėjų kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismas, spręsdamas dėl galimybės atleisti R. B. nuo baudžiamosios atsakomybės, netinkamai įvertino byloje nustatytas aplinkybes, dėl ko neteisingai pritaikius baudžiamąjį įstatymą, t. y. BK 40 straipsnio nuostatas, nepagrįstai konstatavo, jog yra nustatytos visos atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą sąlygos, bei atleido R. B. nuo baudžiamosios atsakomybės už BK 259 straipsnio 1 dalyje numatytą nusikalstamą veiką. Atsižvelgiant į tai, skundžiamas Vilniaus apygardos teismo 2020 m. gruodžio 18 d. nuosprendis keičiamas BPK 328 straipsnio 1 punkto pagrindu.

Dėl R. B. išteisinimo pagal BK 260 straipsnio 1 dalį

10. Prokuroro apeliaciniame skunde, ginčijant pirmosios instancijos teismo išvadas dėl R. B. išteisinimo, nesutinkama su apygardos teismo įrodymų – pirmiausia paties R. B., liudytojų A. St. ir D. V. parodymų – vertinimu, teigiama, kad dėl netinkamai įvertintų įrodymų apygardos teismas padarė bylos aplinkybių neatitinkančias išvadas.

11. Tačiau tokie prokuroro apeliacinio skundo teiginiai yra nepagrįsti. Išnagrinėjusi bylą apeliacine tvarka ir įvertinusi byloje surinktus bei teisiamajame posėdyje ištirtus įrodymus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad nėra objektyvaus pagrindo nesutikti su pirmosios instancijos teismo įrodymų vertinimu ir įrodymų vertinimo pasėkoje padarytomis išvadomis, kurios yra pagrįstos išsamiu ir nešališku įrodymų vertinimu. Įrodymų vertinimo rezultatas – išvada dėl įrodymų pakankamumo teismo išvadoms pagrįsti. Įrodymų vertinimas neatsiejamai susijęs su baudžiamosios teisės nuostata, jog asmuo, gali būti pripažintas kaltu, jeigu visi kaltinimo elementai yra pagrįsti įrodymais, neginčijamai patvirtinančiais kaltinamojo kaltę padarius nusikalstamą veiką bei kitas svarbias bylos aplinkybes. To paties reikalauja ir nekaltumo prezumpcijos principas, reiškiantis, kad kaltininko kaltė baudžiamojoje teisėje nėra preziumuojama. Nesurinkus byloje neginčijamų įrodymų, patikimai patvirtinančių kaltinime nurodytų veikų padarymą, būtina vadovautis bendruoju baudžiamosios teisės principu in dubio pro reo (visi neaiškumai ir netikslumai aiškinami kaltininko naudai), kas taip pat reiškia, kad apkaltinamasis nuosprendis negali būti grindžiamas prielaidomis.

12. BK 259 straipsnio 1 dalyje numatyta baudžiamoji atsakomybė tam, kas neteisėtai gamino, perdirbo, įgijo, laikė, gabeno ar siuntė narkotines ar psichotropines medžiagas turėdamas tikslą jas parduoti ar kitaip platinti arba pardavė ar kitaip platino narkotines ar psichotropines medžiagas. Pagal BK 260 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas neteisėtai gamino, perdirbo, įgijo, laikė, gabeno ar siuntė narkotines ar psichotropines medžiagas turėdamas tikslą jas parduoti ar kitaip platinti arba pardavė ar kitaip platino narkotines ar psichotropines medžiagas. Aptariamų nusikalstamų veikų sudėtys yra formalios, jose nurodytos veikos (gamino, perdirbo, įgijo, laikė, gabeno, siuntė, o BK 260 straipsnio 1 dalies atveju papildomai dar ir pardavė ar kitaip platino) turi alternatyvią savarankiškų veikų teisinę reikšmę, todėl šiuose straipsniuose numatyti nusikaltimai laikomi baigtais nuo to momento, kai kaltininkas atliko bet kurią iš minėtų alternatyvių veikų, nepriklausomai nuo padarinių atsiradimo (neatsiradimo). Aptariami nusikaltimai padaromi tik tiesiogine tyčia, t. y. darydamas nusikalstamą veiką asmuo suvokia pavojingą jos pobūdį ir nori taip veikti.

13. Tikslas parduoti ar kitaip platinti narkotines ar psichotropines medžiagas, kaip BK 260 straipsnyje nurodytų nusikalstamų veikų būtinasis požymis, reiškia kaltininko siekį atlygintinai ar neatlygintinai perduoti šias medžiagas kitiems asmenims, ir yra esminis požymis, pagal kurį atribojamos BK 259 straipsnyje ir BK 260 straipsnyje numatytos nusikalstamos veikos. Tikslo turėjimas įrodinėjamas remiantis ne tik kaltininko parodymais, jo prisipažinimu ar neprisipažinimu padarius nusikalstamą veiką, bet ir objektyviais bylos duomenimis: šių medžiagų kiekiu, jų įgijimo, laikymo ar suradimo aplinkybėmis, paruoštų vartoti dozių skaičiumi, taip pat ir tuo, ar kaltininkas pats vartoja šias medžiagas, ar anksčiau jas yra platinęs, ar buvo susitarimas su vartotoju ir kt. (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-173/2014, 2K-52-699/2015, 2K-155-693/2016, 2K-162-976/2018 ir kt.). Asmuo, neteisėtai disponuodamas narkotinėmis ar psichotropinėmis medžiagomis, gali turėti ir du tikslus – vartoti ir parduoti (ar kitaip platinti), todėl tokiu atveju veika kvalifikuotina kaip idealioji BK 259 straipsnyje ir 260 straipsnyje nurodytų nusikaltimų sutaptis (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-195/2009, 2K-263/2012, 2K-315-139/2015, 2K-309-495/2019). Pažymėtina, kad kaltinamajame akte R. B. inkriminuotos nusikalstamos veikos būtent ir buvo aprašytos kaip padarytos esant idealiajai veikų sutapčiai.

14. Byloje nustatyta, kad R. B. nuomojosi butą, esantį (duomenys neskelbtini), kuriame be bendrų patalpų taip pat buvo du gyvenamieji kambariai, pažymėti Nr. 1 ir Nr. 2. 2018 m. lapkričio 28 d. atliktos kratos metu kambaryje Nr. 1 buvo rastos ir paimtos narkotinės ir psichotropinės medžiagos – kanapių (antžeminių dalių), kanapių dervos, kokaino, MDMA, DMT, lizergido (LSD), psilocybe genties grybų vaisiakūnių ir jų dalių, turinčių psilocino, medžiagos, kurios sudėtyje yra tetrahidrokanabinolio (t. 1, b. l. 54-64, 151-152, 161-167). Byloje nėra ginčo dėl to, kad R. B. gyvenamojoje vietoje, t. y. kambaryje Nr. 1, atliktos kratos metu rastos narkotinės ir psichotropinės medžiagos priklausė R. B..

15. R. B. neneigė įgijęs ir laikęs jam inkriminuotos nusikalstamos veikos aprašyme nurodytas narkotines ir psichotropines medžiagas, tačiau proceso metu nuosekliai tvirtino, kad narkotines ir psichotropines medžiagas įsigijo savo reikmėms, nes serga depresija ir dėl to apie 15 metų nuolat vartoja įvairias narkotines, psichotropines medžiagas. R. B. parodymus apie jam nustatytą depresiją patvirtina byloje gauti medicininiai duomenys (proceso dalyvių asmens duomenų tomas, b. l. 77; t. 5, b. l. 126-128). Valstybinį kaltinimą byloje palaikantis prokuroras taip pat pripažįsta, kad atleistas nuo atsakomybės pagal laidavimą asmuo vartojo narkotines ir psichotropines medžiagas, ką liudija R. B. pateiktas kaltinimas ir tai, kad skundžiamo nuosprendžio dalis dėl BK 259 straipsnio 1 dalies apeliacine tvarka nėra skundžiama. Tačiau R. B. inkriminuotos BK 259 straipsnyje ir BK 260 straipsnyje numatytos nusikalstamos veikos yra savarankiškos ir kiekviena atskirai užtraukia baudžiamąją atsakomybę, todėl kiekvienos iš veikų aplinkybės, jų padarymo faktas ir kaltininko kaltė turi būti neginčijamai įrodyta byloje surinktais įrodymais, nekeliant nė vienos iš šių veikų įrodinėjimui bei pagrindimui skirtingų (mažesnių ar didesnių) reikalavimų. Taigi, vien narkotinių ir psichotropinių medžiagų turėjimo faktas savaime nepatvirtina aplinkybės, jog šios medžiagos buvo įgytos ir laikomos turint tikslą jas platinti. Priešingai, byloje esantys duomenys apie narkotinių ir psichotropinių medžiagų vartojimą visų pirma sudaro pagrindą manyti, jog narkotinėmis ir psichotropinėmis medžiagomis buvo disponuojama savo asmeninėms reikmėms.

16. R. B. pirmosios instancijos teisme parodė, kad narkotines ir psichotropines medžiagas laikė savo vartojimui, įvairias narkotines, psichotropines medžiagas, daugiausia kanapes, vartojo apie 15 metų, pradėjo vartoti, nes sirgo depresija. Pripažino, kad visas kratos metu rastas narkotines ir psichotropines medžiagas yra bandęs, dalį buvo įsigijęs anksčiau muzikos festivalyje, dalį pirko iš E. L.. Iš R. B. parodymų matyti, kad jis buvo pakankamai patyręs narkotinių ir psichotropinių medžiagų vartotojas, pagal savo būseną, nuotaiką vartodavo skirtingas (narkotines ar psichotropines) medžiagas, bet, kaip paaiškino pats R. B., geriausiai depresijai malšinti tikdavo kanapės. Atsižvelgiant į tokius R. B. parodymus, nagrinėjamoje byloje kratos metu rastų narkotinių ir psichotropinių medžiagų įvairovė taip pat neleidžia daryti išvados apie disponavimą tokiomis medžiagomis turint tikslą jas platinti, tuo labiau kad kitų narkotinių ir psichotropinių medžiagų, išskyrus kanapes, rasti kiekiai yra pakankamai maži.

17. Pažymėtina, kad nagrinėjamos bylos ribas apibrėžia kaltinamasis aktas ir baudžiamoji byla teisme nagrinėjama tik dėl tų veikų, dėl kurių buvo perduota nagrinėti teisiamajame posėdyje (BPK 255 straipsnio 1 dalis). Pagal pareikštą kaltinimą R. B. buvo kaltinamas tuo, kad narkotines ir psichotropines medžiagas įsigijo turėdamas tikslą jas platinti, todėl pirmosios instancijos teismas visiškai pagrįstai vertino, ar bylos duomenys tokią aplinkybę patvirtina. Tačiau byloje nėra surinkta jokių duomenų, iš kurių būtų galima spręsti, kad R. B. būtų vertęsis narkotinių ir psichotropinių medžiagų platinimu. Kaip matyti iš baudžiamosios bylos medžiagos, nepaisant to, kad R. B. telefoniniai pokalbiai buvo kontroliuojami, slaptų tyrimo veiksmų atlikimo metu nebuvo gauta informacijos, kuri leistų susieti R. B. su vykdyta narkotinių ir psichotropinių medžiagų platinimo veikla. Prokuroro apeliaciniame skunde be deklaratyvaus ir nesavitikslio teismų praktikos citavimo taip pat nenurodyti jokie duomenys, kurie patvirtintų kaltinime nurodytas aplinkybes. Iš esmės prokuroro apeliacinio skundo argumentai yra pagrįsti liudytojų D. V. ir A. St. parodymų vertinimu, dėl kurių parodymų dar bus pasisakyta, kiti asmenys, kuriems R. B. tariamai būtų galėjęs išplatinti narkotines ir psichotropines medžiagas nėra nustatyti. Kita vertus, net minėti liudytojai D. V. ir A. St., kurių parodymais prašoma remtis prokuroro apeliaciniame skunde, nurodė tik apie kanapių, bet ne apie kitų narkotinių ir psichotropinių medžiagų, bendrą vartojimą. Atsižvelgiant į tai, pirmosios instancijos teismas skundžiamame nuosprendyje visiškai pagrįstai pažymėjo, kad byloje nėra jokių duomenų apie tai, jog jau įsigydamas narkotines ir psichotropines medžiagas R. B. būtų bent žinojęs ar numanęs, kad dalį šių medžiagų jis išplatins kitiems asmenims, ar kad kitiems asmenims dalį narkotinių ir psichotropinių medžiagų išplatino. Šios aplinkybės iš esmės yra grindžiamos prielaidomis ir nagrinėjamoje byloje nepasitvirtino.

18. Nagrinėjamoje byloje apklausti liudytojai D. V. ir A. St. parodė, kad buvo draugai su R. B., lankydavosi pas jį namuose, pripažino ir tai, kad kiekvienas iš jų yra kartu su R. B. rūkę kanapes („žolę“), kuria juos vaišindavo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą asmuo. Dėl narkotinių medžiagų platinimo D. V. ir A. St. pirmosios instancijos teisme R. B. paaiškino, kad draugus vaišindavo ne narkotinėmis, iš E. L. įsigytomis kanapėmis, o legaliomis, kurias buvo pirkęs internetu, tačiau kadangi pačiam R. B. legalių kanapių poveikis buvo per silpnas, todėl jomis pasidalino su draugais. R. B. tvirtino, kad legalias kanapes du kartus pirko internetu maždaug prieš pusmetį ir metus iki kratos atlikimo. Nors R. B. ir negalėjo nurodyti interneto svetainės, iš kurios pirko kanapes, ar pateikti kitų pirkimą patvirtinančių dokumentų, bet šis asmuo pateikė tokių kanapių pakuotę (t. 5, b. l. 120). Tai iš esmės leidžia manyti, kad atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą asmuo galėjo disponuoti ne tik narkotinėmis, bet ir legaliomis kanapėmis, todėl negalima atmesti R. B. parodymų kaip visiškai nepagrįstų.

19. Priešingai nei teigiama prokuroro apeliaciniame skunde, iš esmės analogiškos pozicijos R. B. laikėsi ir ikiteisminio tyrimo metu. Pirmos apklausos metu, 2018 m. lapkričio 29 d., jis paaiškino, kad su draugais A. St. ir D. V. narkotinių medžiagų nėra vartojęs (t. 3, b. l. 151-153). Papildomos apklausos metu 2019 m. sausio 4 d. R. B. parodė, kad narkotines medžiagas dažniausiai vartodavo vienas, su draugais kelis kartus yra rūkęs savo kanapes (t. 3, b. l. 157-160). Teisme R. B. paaiškino, kad savo kanapėmis įvardijo būtent internetu pirktas legalias kanapes. Taip pat ir 2019 m. gruodžio 17 d. ikiteisminio tyrimo metu atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą asmuo nurodė, kad draugus vaišindavo tik legaliomis kanapėmis, o narkotinėmis, iš E. L. įsigytomis kanapėmis, draugų nevaišindavo, jas vartodavo pats (t. 3, b. l. 169-170).

20. Negalima sutikti su prokuroro apeliacinio skundo teiginiais, jog R. B. parodymus paneigia liudytojų A. St. ir D. V. parodymai. Nei vienas iš šių liudytojų negalėjo tiksliau apibūdinti pakuotės, iš kurios R. B. paimdavo kanapes, kurias paskui kartu surūkydavo. Be to, A. St. iš viso tiksliai neįvardijo datos, kada paskutinį kartą rūkė kanapes su R. B., o D. V. nurodė, kad tai galėjo būti 2018 m. vasarą. Taip pat negalima suabsoliutinti liudytojų A. St. ir D. V. parodymuose, ypač duotuose ikiteisminio tyrimo metu, nurodytų aplinkybių, kad, liudytojų manymu, jie rūkydavo narkotines kanapes. Atsakydami į užduodamus klausimus pirmosios instancijos teisme liudytojai pripažino, kad nėra narkotinių medžiagų specialistai ir iš esmės negalėtų atskirti narkotinių kanapių nuo nenarkotinių. Apklausiami liudytojai papasakojo apie savo pojūčius parūkius kanapes kartu su R. B., bet tokio subjektyvaus savo būsenos interpretavimo, ypač kai nėra aišku, kokiomis (narkotinėmis ar nenarkotinėmis) kanapėmis liudytojai svaiginosi, nepakanka byloje esančioms abejonėms pašalinti. Liudytojas A. St. parodė, kad parūkęs jausdavosi truputį apsvaigęs. Liudytojas D. V. taip pat nurodė, kad stipraus apsvaigimo nejausdavo. Šie liudytojų parodymai atitinka R. B. nurodytas aplinkybes, jog jam legalių kanapių poveikis pasirodė per silpnas tam, kad numalšintų depresijos simptomus. Tuo labiau kad byloje nėra nustatytas ir aiškus tariamo narkotinių medžiagų išplatinimo laikas, nėra ir specialisto išvados apie minėtų liudytojų organizme rastus narkotinių medžiagų pėdsakus.

21. Taip pat nepagrįstai prokuroro apeliaciniame skunde akcentuojamas užfiksuotas 2018 m. lapkričio 3 d. 0.01 val. įvykęs R. B. ir D. V. tarpusavio telefoninis pokalbis (2018 m. lapkričio 29 d. elektroninių ryšių tinklais perduodamos informacijos kontrolės, jos fiksavimo ir kaupimo protokolas (t. 3, b. l. 7-8)). Prokuroras apeliaciniame skunde remiasi pokalbio metu D. V. ištarta fraze „taip įpūst norėčiau“, kurią pats D. V. paaiškino tuo, kad tokiu būdu klausė R. B., ar šis nepavaišintų kanapėmis. Iš pokalbio garso įraše užfiksuotų neadekvačių D. V. pasisakymų, šūkavimo ir necenzūrinių išsireiškimų vartojimo galima suprasti, kad D. V. yra akivaizdžiai neblaivus, ką teisme patvirtino ir pats liudytojas. Tokio asmens išsakytos atskiros frazės pokalbio metu nepagrindžia R. B. inkriminuoto narkotinių medžiagų platinimo. Tuo labiau kad D. V. pasakytos frazės negalima vertinti atsietai nuo viso pokalbio konteksto, kadangi R. B. pokalbio metu aiškiai atsisakė susitikti su liudytoju, todėl akivaizdu, kad tuo metu R. B. jokių narkotinių medžiagų niekam neišplatino.

22. Atsižvelgdama į aukščiau išdėstytas aplinkybes, teisėjų kolegija konstatuoja, kad byloje nėra surinkta duomenų, pagrindžiančių R. B. inkriminuotą nusikalstamos veikos epizodą dėl narkotinių ir psichotropinių medžiagų įsigijimo ir laikymo turint tikslą jas platinti, taip pat išplatinimo A. St., D. V. ir kitiems asmenims, todėl skundžiamas nuosprendis dėl R. B. išteisinimo pagal BK 260 straipsnio 1 dalį yra pagrįstas ir jo naikinti prokuroro apeliacinio skundo motyvais nėra pagrindo.

Dėl E. L. nuteisimo pagal BK 260 straipsnio 3 dalį, 300 straipsnio 1 dalį, 302 straipsnio 1 dalį

23. Nuteistojo E. L. apeliaciniame skunde iš dalies pripažįstama E. L. kaltė tik dėl BK 300 straipsnio 1 dalies epizodo, pasirašant 2015 m. lapkričio 14 d. nuomos sutartį, dėl kitų nusikalstamų veikų prašoma nuteistąjį išteisinti. Apeliaciniame skunde nesutinkama su pirmosios instancijos teismo įrodymų vertinimu, teigiama, kad byloje nėra surinkta įrodymų, patvirtinančių E. L. kaltę dėl jam inkriminuotų nusikalstamų veikų, o apkaltinamasis nuosprendis E. L. atžvilgiu buvo priimtas nepašalinus byloje esančių prieštaravimų ir abejonių, kurios vertintinos apelianto naudai.

24. Tačiau įvertinusi byloje surinktus ir pirmosios instancijos teisme ištirtus įrodymus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad nėra objektyvaus pagrindo nesutikti su pirmosios instancijos teismo įrodymų vertinimu ir įrodymų vertinimo pasėkoje padarytomis išvadomis dėl E. L. kaltės neteisėtai disponavus labai dideliu narkotinių ir psichotropinių medžiagų kiekiu bei dalį šių medžiagų išplatinus R. B., suklastojus dokumentą (nuomos sutartį) ir laikius svetimą fizinio asmens dokumentą. Pažymėtina, kad pagal baudžiamojo proceso įstatymą duomenų pripažinimas įrodymais, jų vertinimas ir jais pagrįstų išvadų byloje sprendžiamais klausimais darymas yra teismo prerogatyva. Proceso dalyviai teismui gali teikti tik savo nuomonę, pasiūlymus dėl duomenų pripažinimo ar nepripažinimo įrodymais, dėl darytinų išvadų vertinant įrodymus, tačiau jiems nepriimtinos teismų išvados dėl įrodymų vertinimo, bylos faktinių aplinkybių nustatymo ar veikos kvalifikavimo savaime negali būti laikomos prieštaraujančios įstatymui ar patvirtinančios bylą nagrinėjusio teismo šališkumą. BPK 20 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad būtina sąlyga vertinant įrodymus yra vidinis įsitikinimas, kuris turi būti pagrįstas išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, tai yra teismas turi įsitikinti, ar įrodymai yra patikimi, tai nustatoma išanalizavus jų gavimo tvarką, patikrinus BPK nustatytais veiksmais ir palyginus su kitais byloje esančiais įrodymais, kas ir buvo padaryta priimant apkaltinamąjį nuosprendį E. L. atžvilgiu. Taigi, vertindamas įrodymus pirmosios instancijos teismas nepažeidė BPK 20 straipsnio 5 dalies nuostatų ir nustatė visas bylai teisingai išnagrinėti reikšmingas aplinkybes bei jas įvertino skundžiamame nuosprendyje. Priešingai, būtent nuteistojo E. L. apeliaciniame skunde akcentuojami tik išimtinai nuteistojo parodymus atitinkantys įrodymai, be jokio objektyvaus pagrindo ignoruojant ar sumenkinant kitų byloje surinktų duomenų įrodomąją reikšmę. Be to, nuteistojo apeliacinis skundas grindžiamas iš esmės tomis pačiomis aplinkybėmis, kurios buvo apelianto ir jo gynėjo išsakytos dar pirmosios instancijos teisme ir kurios bylą nagrinėjant teisme buvo ištirtos ir įvertintos priimant skundžiamą nuosprendį.

25. Nuteistajam E. L. pagal BK 260 straipsnio 3 dalį inkriminuotas 2018 m. lapkričio 28 d. atliktos kratos metu kambaryje Nr. 2 rastų narkotinių ir psichotropinių medžiagų laikymas ir dalies jų pardavimas R. B. (t. 1, b. l. 54-64, 188-190; t. 2, b. l. 10-16).

26. Nuteistasis E. L. savo kaltės pagal BK 260 straipsnio 3 dalį nepripažino ir pirmosios instancijos teisme paaiškino, kad niekada nėra įgijęs, laikęs ar kam nors pardavęs narkotinių medžiagų. Nuteistasis paaiškino, kad mėgsta žaisti kompiuterinius žaidimus, būtent žaisdamas prieš 10-15 metų ir susipažino su R. B., iš pradžių žaisdavo per internetą, paskui atsitiktinai su R. B. susitiko kažkokiame žaidimų turnyre, vakarėliuose ar muzikos festivaliuose, pirmą kartą svečiuose pas atleistą nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą asmenį buvo gal 2010-2012 metais, kai R. B. dar nuomojosi kitą butą. Į butą, esantį (duomenys neskelbtini) gatvėje, E. L. taip pat ne kartą buvo atėjęs, o 2017 m. pabaigoje – 2018 m. pradžioje pirmą kartą liko nakvoti, iš viso tame bute yra nakvojęs apie 10 kartų. Nuteistojo teigimu, jis nakvodavo kambaryje Nr. 2 ant lovos, be patalynės, šis kambarys buvo netvarkingas, todėl norint miegoti kai kuriuos daiktus reikėdavo patraukti (nuo lovos), be to, E. L. pripažino, kad iš smalsumo yra lietęs kai kuriuos daiktus, spintoje matė lagaminus, bet jų nelietė ir neatidarinėjo. Šis nuteistasis kategoriškai neigė, kad nuomojosi kambarį bute pas R. B.. Taip pat E. L. nurodė, kad yra matęs, kaip pas R. B. ateidavo nepažįstami asmenys, su jais atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą asmuo trumpam nueidavo į kambarį Nr. 2 ir paskui nepažįstami asmenys išeidavo.

27. Nors nuteistasis E. L. savo kaltės nepripažino, tačiau jo parodymus paneigia tiek R. B. parodymai, tiek kitų liudytojais apklaustų asmenų parodymai, taip pat specialisto išvados dėl rankų ir pirštų antspaudų ir biologinių pėdsakų nustatymo ant kratos metu rastų ir paimtų daiktų.

28. Kaip jau buvo nurodyta, R. B. savo kaltę pripažino tik dėl disponavimo tomis narkotinėmis ir psichotropinėmis medžiagomis, kurios buvo rastos nuomojamo buto kambaryje Nr. 1, kuriuo naudojosi pats R. B., tuo tarpu narkotinės ir psichotropinės medžiagos rastos kambaryje Nr. 2, atleisto nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą asmens tvirtinimu, priklausė E. L.. R. B., duodamas parodymus dėl E. L., nurodė, kad atsikraustęs į butą, esantį (duomenys neskelbtini), ieškojo kambarioko, pagal skelbimą atsiliepė asmuo, prisistatęs A. S., kuris buvo iš matymo pažįstamas, kaip spėjo, jie galėjo būti susipažinę anksčiau muzikos festivalyje. R. B. pasipasakojus, jog jis rūko kanapes, maždaug po pusmečio nuo atsikraustymo, 2016 metais, kambariokas pasiūlė įsigyti kanapių, dar vėliau, gal 2018 metais, pasiūlė įsigyti kokaino ir MDMA, visų šių medžiagų R. B. įsigydavo savo reikmėms skirtingus nedidelius kiekius, dažniausiai pirkdavo kanapes po 5-10 gramų. Atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą asmuo paaiškino, kad kartą nugirdo, kaip A. S. prisistatęs asmuo pokalbio telefonu metu nurodė kitą vardą, tada E. L. atskleidė tikrus savo asmens duomenis. Kaip nurodė R. B., E. L. į butą ateidavo keletą kartų per savaitę, pabūdavo kažkurį laiką ir išeidavo, bute nėra nakvojęs. R. B. teigimu, jis yra matęs, kaip nuteistasis iš lagamino išėmė kažkokį kiekį narkotinių medžiagų, taip pat kaip E. L. su vakuumavimo aparatu supakuodavo perkamą didesnį kiekį kanapių. Apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu dėl nuomojamo buto kambaryje Nr. 2 rastų narkotinių ir psichotropinių medžiagų, dėl kambario Nr. 2 išnuomojimo E. L. (prisistačiusiam A. S.) aplinkybių R. B. buvo nuoseklus ir nurodė iš esmės analogiškas aplinkybes kaip ir pirmosios instancijos teisme (t. 3, b. l. 151-153, 157-160, 169-170). Tik atliekamos kratos metu, kaip paaiškino atliekant kratą dalyvavęs pareigūnas D. S., R. B. neįvardijo E. L. kaip asmens, kuris buvo išsinuomavęs kambarį, o nurodė, kad kambaryje Nr. 2 rastos narkotinės ir psichotropinės medžiagos priklauso šį kambarį besinuomojusiam A. S.. Tačiau jau per pirmą apklausą R. B. nurodė, kad kambariu Nr. 2 iš tikrųjų naudojosi E. L., prisidengęs A. S. vardu, ir tokios pozicijos nuosekliai laikėsi viso proceso metu.

29. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad kitų bylos duomenų neatitinka tik R. B. parodymų dalis apie tai, ar E. L. dalyvavo pasirašant buto nuomos sutartį. R. B. parodė, kad pasirašant nuomos sutartį be jo ir agentės E. G., ūkvedžio D. J. dalyvavo ir E. L., prisistatęs A. S.. Tačiau E. G., pagal skelbimą išnuomojusi butą R. B., parodė, kad su atleistu nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą asmeniu buvo pasirašyta standartinės formos buto nuomos sutartis, prieš pasirašant sutartį liudytoja į sutartį kompiuteriu įrašė R. B. vardą ir pavardę, sutarties pasirašymo metu ji savo ranka įrašė duomenis apie minėtą asmenį, R. B. parodė savo asmens dokumentą, tačiau sutarties pasirašymo metu kitas nuomininkas nedalyvavo, bet pats R. B. jai buvo sakęs, jog gyvens ne vienas, kito nuomininko duomenis vėliau galėjo įrašyti pats R. B. arba tai padaryti D. J.. Liudytojas D. J. parodė, kad dalyvavo buto nuomos sutarties pasirašyme, buvo pakviestas į butą, kai patalpos buvo perduodamos nuomininkui, iš buto nuomininkų tada dalyvavo tik R. B., bet jis sakė, jog gyvens ne vienas, o su kambarioku. Taigi, iš pradžių buto nuomos sutartį pasirašė tik R. B. ir tik vėliau tai padarė E. L. A. S. vardu. Akivaizdu, jog dėl nuomos sutarties pasirašymo aplinkybių atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą asmuo tiesiog susipainiojo, nes pats pripažino, kad kito nuomininko pradėjo ieškoti tik po to, kai išsinuomojo butą. Tačiau vien šis netikslumas nesudaro pagrindo R. B. parodymus pripažinti nepatikimais visa apimtimi ir jais nesivadovauti nustatant bylos aplinkybes.

30. Butą, esantį (duomenys neskelbtini), išnuomojęs (duomenys neskelbtini) universiteto filialas pateikė buto nuomos sutartis, iš kurių matyti, kad 2015 m. lapkričio 14 d., 2016 m. lapkričio 14 d., 2017 m. lapkričio 14 d. nuomos sutartys dėl buto nuomos yra sudarytos su R. B. ir A. S.. 2019 m. gegužės 24 d. specialisto išvadoje Nr. 140-(2215)-IS1-2656 nurodyta, kad 2015 m. lapkričio 14 d. patalpų nuomos sutarties, pasirašytos tarp nuomotojo (duomenys neskelbtini) Universiteto filialo ir nuomininkų R. B. bei A. S. pirmajame lape esantį rankraštinį įrašą „A. S. (duomenys neskelbtini)“ ir devintajame lape „A. S.“ parašė E. L., parašus esančius 2015 m. lapkričio 14 d. Patalpų nuomos sutarties visuose devyniuose lapuose, pasirašytus A. S. vardu, tikriausiai pasirašė E. L., parašus, esančius 2017 m. lapkričio 14 d. Patalpų nuomos sutarties, visuose devyniuose lapuose, pasirašytus A. S. vardu, tikriausiai pasirašė E. L. (t. 2, b. l. 204-207).

31. Priešingai nei teigiama nuteistojo E. L. apeliaciniame skunde, apklausti R. B. draugai D. V. ir A. St. patvirtino, kad ne tik iš R. B. pasakojimų žinojo, jog atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą asmuo gyvena su kambarioku, bet kai lankydavosi pas R. B., yra girdėję garsus iš kito kambario. Taigi, nors liudytojai ir nematė asmens, išsinuomavusio kitą kambarį, bet paneigė apelianto teiginius, jog R. B. kambariokas neva buvo išgalvotas kaip priedanga vykdomai nusikalstamai veiklai.

32. Pažymėtina, kad nuteistąjį E. L. kaip besinaudojusį bute esančiu kambariu Nr. 2 ir kartu šio kambario nuomininką identifikavo ir butą išnuomojusio (duomenys neskelbtini) universiteto filialo darbuotojai.

32.1. Liudytoja E. B. parodė, kad R. B. prašymu 1-2 kartus per mėnesį tvarkydavo butą, kurį nuomojosi atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą asmuo, tiksliau buto bendrąsias patalpas, virtuvę ir kambarį Nr. 1, kuriame gyveno R. B.. Liudytoja nurodė, kad kambario Nr. 2 netvarkydavo, nes R. B. jai buvo sakęs, kad šitame kambaryje gyvena kitas nuomininkas. Paprašyta papasakoti apie kambario Nr. 2 nuomininką liudytoja nurodė, kad per visą laiką šį asmenį (kitą nuomininką) bute yra mačius kelis kartus (ikiteisminio tyrimo metu liudytoja nurodė 5 kartus, paskutinį kartą apie 1,5 mėnesio iki kratos (t. 3, b. l. 110-113)). Paprašius teisme E. L. atsistoti ir nusiimti kaukę, liudytoja E. B. be jokių dvejonių atpažino E. L. kaip asmenį, kuris jai tvarkant butą buvo atėjęs į butą ir įeidavo į kambarį Nr. 2. Pažymėtina, kad nei 2020 m. birželio 10 d. teismo posėdžio protokole nurodytos aplinkybės, nei teismo posėdžio garso įrašas nepatvirtina apelianto teiginių, jog liudytoja E. B. teismo posėdžių salėje atpažino E. L. dar net nenusiėmus kaukės. Liudytoja nurodė, kad tvarkydama butą matydavo kaip nuteistasis įeina į butą, nors visą laiką jo nestebėjo, bet tvarkydamasi girdėjo, kaip į butą įėjęs E. L. atsirakina ar atsidaro kambario Nr. 2 duris, pabūna 10-15 minučių ir vėl išeina iš buto. E. B. negalėjo tiksliai įvardinti, ar E. L. atsirakindavo ar tiesiog atsidarydavo kambario Nr. 2 duris, bet tai paaiškinama tuo, jog liudytoja, tvarkydama butą, nematydavo paties momento, kai E. L. įeidavo į kambarį Nr. 2, bet apie tai spręsdavo iš atidaromų durų garso. Nėra pagrindo abejoti tuo, kad tuo metu E. L. užeidavo būtent į kambarį Nr. 2, nes liudytojai tvarkant butą būtent kambario Nr. 2 durys būdavo uždarytos.

32.2. Liudytojas D. J. parodė, kad kaip ūkvedys po buto nuomos sutarties pasirašymo kiekvieną mėnesį ateidavo nurašyti skaitiklių rodmenų, vėliau bute lankydavosi rečiau, nes R. B. pats pranešdavo skaitiklių duomenis, taip pat į butą ateidavo, kai reikėdavo atlikti einamąjį remontą ar kažką pataisyti. Liudytojas nurodė, kad vieną kartą, gal 2016 metais, kai atnešė buhalterės išrašytus dokumentus, buto antrajame kambaryje matė nepažįstamą vaikiną, buvo įsitikinęs, kad tai antrasis nuomininkas. D. J. pirmosios instancijos teismo posėdyje atpažino E. L. kaip vaikiną, kurį matė kambaryje Nr. 2.

32.3. Ikiteisminio tyrimo metu tiek E. B., tiek D. J. davė analogiškus parodymus dėl asmens, kurį įvardijo kaip kambario Nr. 2 nuomininką, bet nebuvo tokie užtikrinti dėl šio asmens atpažinimo. Apklausta ikiteisminio tyrimo metu E. B. kambariu Nr. 2 besinaudojusį asmenį apibūdino kaip apie 35 metų amžiaus vyriškį, apie 175 cm ūgio, vidutinio kūno sudėjimo, tamsių plaukų, bet jo bruožų neįsidėmėjo, todėl atpažinti negalėtų. Pažymėtina, kad su liudytoja asmens parodymas atpažinti nebuvo atliekamas. Ikiteisminio tyrimo metu D. J. kambariu Nr. 2 besinaudojusį asmenį apibūdino kaip apie 30 metų vaikiną, aukštesnį ir stambesnio kūno sudėjimo už R. B., šviesesniais plaukais. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad liudytojas nurodė, jog nežino, ar galės atpažinti šį asmenį, nebent jei jį pamatytų (t. 3, b. l. 87-88). Vis dėlto su D. J. buvo atliktas asmens parodymo atpažinti iš nuotraukų veiksmas, kurio metu liudytojas iš jam parodytų šešių nuotraukų neatpažino asmens, apie kurį davė parodymus kaip apie kambario Nr. 2 nuomininką (t. 3, b. l. 91-93). D. J. paaiškino, kad asmens atpažinti negali, nes nuomininką matė labai trumpai.

32.4. BPK 191 straipsnyje nustatyta, kad apklaustojo asmens parodymams apie tam tikrą asmenį, daiktą ar kitokį materialų objektą patikrinti gali būti daromas parodymas atpažinti. Atpažįstantis asmuo pirmiau turi būti apklaustas apie aplinkybes, kuriomis jis matė ar kitaip įsidėmėjo atpažintiną asmenį, daiktą ar kitokį objektą, taip pat apie žymes ir ypatybes, pagal kurias jis gali atpažinti tą asmenį, daiktą ar kitokį objektą. Pagal BPK 192 straipsnio nuostatas asmens parodymas atpažinti yra atliekamas dviem būdais: 1) atpažintinas asmuo parodomas atpažįstančiajam drauge su kitais tos pačios lyties asmenimis, pagal išorę kuo panašesniais į atpažintiną (1 dalis); 2) atpažinimas daromas pagal nuotrauką, jeigu parodyti asmens negalima arba kai to reikia liudytojo ar nukentėjusiojo saugumui užtikrinti (6 dalis). Taigi, atpažinimas pagal nuotrauką yra atliekamas tik tada, kai egzistuoja objektyvios priežastys, trukdančios parodyti atpažintiną asmenį, arba kai yra būtina užtikrinti proceso dalyvių saugumą.

32.5. Kaip jau buvo nurodyta, ikiteisminio tyrimo metu apklausiami liudytojai E. B. ir D. J. nurodė tik bendrus kambario Nr. 2 nuomininko bruožus, dalis kurių tarpusavyje nesutapo (pavyzdžiui, plaukų spalva). Liudytojai negalėjo nurodyti detalesnių asmens bruožų motyvuodami tuo, kad asmenį matė pakankamai trumpai. D. J. taip pat nebuvo įsitikinęs, ar asmenį atpažintų, nebent jį pamatytų. Pirmosios instancijos teisme liudytojas D. J. paaiškino, kad pamatęs E. L. gyvai jį iš karto atpažino, tuo tarpu iš nuotraukos buvo sunku tai padaryti (atpažinti). Taigi, iš šio liudytojo parodymų matyti, kad jis būtų galėjęs atpažinti asmenį, jei jį būtų pamatęs gyvai. Visgi su D. J. asmens parodymas atpažinti buvo atliktas iš nuotraukų. Pagal bylos duomenis, liudytojų apklausų ir asmens parodymo atpažinti metu E. L. buvo išvykęs iš Lietuvos į Tenerifę, todėl objektyviai tuo metu asmens parodymas atpažinti „gyvai“ negalėjo būti atliktas, bet kyla pagrįstų abejonių, kodėl nebuvo bandyta asmens parodymą atpažinti atlikti jau grįžus E. L. į Lietuvą, ypač kai liudytojas nurodė, jog asmenį, apie kurį davė parodymus, galėtų atpažinti tik pamatęs gyvai. Nepaisant kylančių abejonių dėl ikiteisminio tyrimo metu pasirinktos tyrimo veiksmų atlikimo taktikos, tai nemenkina liudytojų E. B. ir D. J. parodymų įrodomosios reikšmės, tuo labiau kad abu liudytojai teisminio bylos nagrinėjimo metu pamatę E. L. kategoriškai tvirtino, kad būtent šį asmenį matė pas R. B. bute.

33. Tai, kad nuteistasis E. L. naudojosi kambariu Nr. 2 patvirtina ne tik aptarti R. B. ir liudytojų parodymai, bet ir atlikus specialių žinių reikalaujančius tyrimus gauti duomenys. 2019 m. sausio 11 d. specialisto išvadoje Nr. 140-(6070)-IS1-141 ir 2019 m. kovo 14 d. specialisto išvadoje Nr. 140-(1079)-IS1-1304 nustatyta, kad trys rankų pirštų pėdsakai, išryškinti ant stiklinio bongo ir vakuumavimo aparato dėžutės, yra palikti E. L. kairės rankos nykščiu (t. 1, b. l. 192-193, 199-200). 2019 m. birželio 18 d. specialisto išvadoje Nr. 140-(6069)-IS1-3139 konstatuota, kad ant tirti pateikto tampono su nuoplova, paimta nuo kanapėms rūkyti skirto įrenginio, tiriant pažymėta Nr. 4, rasta vyro biologiniu pėdsakų, kurio genotipas sutapo E. L. genotipu (t. 2, b. l. 28-29, 30). Be to, minėtoje specialisto išvadoje nustatyta, kad E. L. biologinių pėdsakų rasta ne tik ant kambaryje Nr. 2 atvirai laikytų daiktų, bet ir ant spintose buvusių užrakintų lagaminų su narkotinėmis ir psichotropinėmis medžiagomis bei kitais daiktais. Ant tirti pateikto tampono su nuoplova, paimta nuo kanceliarinio peiliuko, buvusio juodai geltonos spalvos lagamine, tiriant pažymėta Nr. 6, rasta susimaišiusių ne mažiau kaip dviejų asmenų biologinių pėdsakų, tinkamų vieno asmens vyro tapatybei nustatyti tiriant DNR, ir kurios genotipas sutampa su E. L. genotipu. Taip pat ir 2019 m. kovo 14 d. specialisto išvadoje Nr. 140-(6069)-IS1-1318 nustatyta, kad ant lagaminuose rasto maišelio rankos delno ir rankos piršto pėdsakai yra palikti E. L. kairės rankos delnu ir kairės rankos didžiuoju pirštu, rankos piršto pėdsakas ant skaidraus kvadratinio indelio yra paliktas E. L. dešinės rankos mažyliu pirštu, rankos piršto pėdsakas ant plastikinio indo su užrašu „Whey“ yra paliktas E. L. kairės rankos nykščiu (t. 2, b. l. 19-22).

34. Aukščiau išdėstytos aplinkybės paneigia nuteistojo E. L. parodymus, kad jis kambario Nr. 2 nesinuomojo, šiuo kambariu nesinaudojo, išskyrus atvejus, kai buvo likęs nakvoti pas R. B., taip pat kad tik iš smalsumo ar norėdamas perkelti į kitą vietą lietė kai kuriuos daiktus, buvusius kambaryje Nr. 2. Tiek palikti biologiniai pėdsakai, tiek rankų pirštų atspaudai ant užrakintuose lagaminuose buvusių daiktų, ant kurių nebuvo rasta jokių R. B. pėdsakų, vertinant juos su kitais aptartais įrodymais, neginčytinai patvirtina, kad kambaryje Nr. 2 rastomis narkotinėmis ir psichotropinėmis medžiagomis disponavo E. L.. Kambaryje Nr. 2 buvo rasta ir R. B. priklausančių daiktų (planšetinis kompiuteris, dujinis ginklas, džiovyklė ir kiti), bet atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą asmuo paaiškino, kad naudotis kambariu Nr. 2 savo daiktams pasidėti leido E. L., kuris minėtame kambaryje nuolatos negyveno, ateidavo tik trumpam, taip pat R. B. pripažino kambaryje Nr. 2 lietęs kanapėms rūkyti skirtą įrenginį (bongą), vakuumavimo aparatą. Tačiau atskirų R. B. daiktų laikymas kambaryje Nr. 2 nepaneigia neginčytinai nustatytų nuteistojo E. L. sąsajų su kambaryje Nr. 2 laikytomis narkotinėmis ir psichotropinėmis medžiagomis. Teismo išvados nepaneigia ir tai, kad pas E. L. nebuvo rasti raktai nuo buto, esančio (duomenys neskelbtini) gatvėje, ir A. S. asmens dokumentas, kadangi iš karto po R. B. sulaikymo nuteistasis su šeima išvyko į Tenerifę, o grįžus į Lietuvą, krata pas E. L. atlikta tik 2019 m. kovo 6 d. Nors nuteistasis tvirtina, kad jam nebuvo tikslo nuomotis kitą butą, nes jis pats turi gyvenamąją vietą, kur gyvena su šeima, bet iš byloje nustatytų aplinkybių matyti, kad E. L. reikėjo buto (kambario) skirto ne gyvenimui, o narkotinių ir psichotropinių medžiagų laikymui, į kurį nuteistasis ateidavo pakankamai retai, jame būdavo trumpai, tai paaiškina ir kodėl kambaryje Nr. 2 nebuvo rasta jokių asmeninių E. L. daiktų.

35. Papildomai atkreipiamas dėmesys į paties E. L. parodymų prieštaravimus. Pirmosios instancijos teisme šis nuteistasis tvirtino, kad narkotinių medžiagų nevartoja, yra tik porą kartų bandęs rūkyti kanapes R. B. pasiūlius. Tačiau ikiteisminio tyrimo metu 2019 m. kovo 7 d. apklaustas E. L. pripažino, kad kartais vartoja narkotines medžiagas – kanapes, paskutinį kartą vartojo prieš mėnesį, vartoja labai retai, per šventes, atostogas, yra vartojęs ir su R. B. (t. 3, b. l. 174-176). Nuteistojo domėjimąsi narkotinėmis medžiagomis, o ne vien atsitiktinio pobūdžio kanapių parūkymą patvirtina ir pas E. L. 2019 m. kovo 6 d. kratos metu paimtame nešiojamame kietajame diske rasta išsami informacija apie kanapių auginimą, priežiūrą (t. 2, b. l. 81-84). Be to, tos pačios apklausos metu E. L. paaiškino, kad 2018 m. lapkričio 28 d., kai pas R. B. buvo atliekama krata, buvo susitaręs susitikti su atleistu nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą asmeniu ir parodyti jam naujus kompiuterinius žaidimus, todėl iš anksto nepranešęs ir nepaskambinęs atėjo pas R. B. į butą. Tačiau atliekant kratą dalyvavęs pareigūnas D. S. parodė, kad kratos metu į butą įėjęs E. L. nurodė kitą savo atvykimo priežastį – neva atėjęs patikrinti, ar kas nors nenutiko R. B., nes negalėjo jam prisiskambinti. Taip pat byloje surinkti duomenys nepatvirtina E. L. parodymų, jog jis ir R. B. vienas kitą gerai pažinojo apie 10 metų ir R. B. žinojo nuteistojo vardą ir pavardę. Kaip matyti iš kartu su apeliaciniu skundu pateikto susirašinėjimo socialiniame tinkle, R. B. save pristato kaip D. V. draugą, tai atitinka R. B. parodymus, kad jis su E. L. galėjo būti susitikę bendrame vakarėlyje ar muzikos festivalyje bendroje draugų kompanijoje, todėl R. B. įvardijo E. L. kaip iš matymo pažįstamą. Kita vertus, pateiktas susirašinėjimas kelia abejonių dėl savo vientisumo, nes susirašinėjime apsiribojama tik pasisveikinimais ir bendromis frazėmis, taip pat neaišku ir kokiomis aplinkybės susirašinėjimas vyko.

36. Įvertinus surinktus įrodymus tiek kiekvieną atskirai, tiek jų visumą, byloje nustatytas aplinkybes galima susieti į vieną loginę grandinę ir tai leidžia daryti neginčytiną išvadą, kad E. L., apsimesdamas A. S., atsiliepęs į R. B. skelbimą, pasirašė buto nuomos sutartį, pagal kurią išsinuomojo bute esantį kambarį Nr. 2, ir kuriame laikė narkotines ir psichotropines medžiagas, kurių dalį pardavė R. B.. Nuteistasis neabejotinai suprato savo veiksmų pavojingumą, suvokė laikantis itin didelius kiekius narkotinių ir psichotropinių medžiagų ir norėjo taip veikti, t. y. veikė tiesiogine tyčia. Atsižvelgiant į tai, E. L. veikoje yra nustatyti visi objektyvieji ir subjektyvieji BK 260 straipsnio 3 dalyje numatyto nusikaltimo sudėties požymiai.

37. E. L. pagal BK 300 straipsnio 1 dalį nuteistas už tai, kad pasirašydamas svetimu A. S. vardu ir pavarde bei parašu suklastojo buto, esančio (duomenys neskelbtini), 2015 ir 2017 metų nuomos sutartis.

38. Pagal BK 300 straipsnį atsako tas, kas pagamino netikrą dokumentą, suklastojo tikrą dokumentą arba žinomai netikrą arba žinomai suklastotą dokumentą laikė, gabeno, siuntė, panaudojo ar realizavo. Tikro dokumento suklastojimas suprantamas kaip dokumento tikrumo ir jo turinio teisingumo pakeitimas. Tikro dokumento suklastojimas yra ne tik tada, kai kaltininkas neteisėtai pakeičia autentiško dokumento formą ir (ar) turinį, tokiais neteisėtais veiksmais įtvirtindamas tikrovės neatitinkančią informaciją ir siekdamas paleisti tokį dokumentą į teisinę apyvartą kaip tikrą, bet ir tada, kai kaltininkas, objektyviai turėdamas teisę savo vardu surašyti, atspausdinti ar kitaip pagaminti tam tikrus dokumentus, neteisėtai savo vardu surašo, atspausdina ar kitaip pagamina tokį dokumentą, jame įtvirtindamas tikrovės neatitinkančią informaciją, arba kito asmens į dokumentą įtrauktus objektyvios tikrovės neatitinkančius duomenis patvirtina parašu, antspaudu arba kitokiu būdu, siekdamas paleisti tokį dokumentą į teisinę apyvartą kaip tikrą (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-35/2011).

39. Pažymėtina, kad teismų praktikoje dokumentu laikomas kiekvienas rašytinis aktas ar kitoks materialaus pasaulio dalykas, įtvirtinantis juridinę reikšmę turinčią informaciją, kuri pagal savo pobūdį ir reikšmę yra teisės, pareigos, teisinio santykio atsiradimo, pasikeitimo ar pasibaigimo įrodymas, taip pat juridinių faktų ar juridinę reikšmę turinčių aplinkybių įrodymas (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-200/2008, 2K-114/2009, 2K-235/2014, 2K-432-696/2016, 2K-117-697/2017 ir kt.). Dokumentu gali būti pripažįstamas bet kokia forma ant popieriaus, elektroninėje erdvėje ar kompiuterinėje laikmenoje padarytas įrašas, tačiau dokumentas turi turėti tam tikrus privalomus jo turinio elementus (pavadinimą, datą, sudarytojo vardą, pavardę, parašą, antspaudą ir pan.), be kurių jis negalioja, ir suteikti informacijos apie įvykį, veiksmą ar asmenį. Taigi dokumentas – tai tam tikra forma padarytas įrašas, kuris nustato, pakeičia ar panaikina teisiškai reikšmingą faktą (juridinį faktą).

40. 2019 m. gegužės 24 d. specialisto išvadoje Nr. 140-(2215)-IS1-2656 nustatyta, kad 2015 m. lapkričio 14 d. patalpų nuomos sutarties, pasirašytos tarp nuomotojo (duomenys neskelbtini) Universiteto filialo ir nuomininkų R. B. bei A. S. pirmajame lape esantį rankraštinį įrašą „A. S. (duomenys neskelbtini)“ ir devintajame lape „A. S.“ parašė E. L.; parašus esančius 2015 m. lapkričio 14 d. Patalpų nuomos sutarties, pasirašytos tarp Nuomotojo (duomenys neskelbtini) Universiteto filialo ir Nuomininkų R. B. bei A. S. visuose devyniuose lapuose, pasirašytus A. S. vardu, tikriausiai pasirašė E. L.; Parašus, esančius 2017 m. lapkričio 14 d. Patalpų nuomos sutarties, pasirašytos tarp Nuomotojo (duomenys neskelbtini) Universiteto filialo ir Nuomininkų R. B. bei A. S. visuose devyniuose lapuose, pasirašytus A. S. vardu, tikriausiai pasirašė E. L. (t. 2, b. l. 204-207).

41. Nuteistasis E. L. tvirtino, kad nuomos sutarčių neklastojo ir to nesiekė, bet galėjo 2015 metų nuomos sutartį pasirašyti, kai svečiavosi pas R. B. ir šis davė pasirašyti kažkokius popierius, sakė, jog tai tik formalumas, kad reikia pasirašyti R. B. draugo vardu, kadangi E. L. pasitikėjo R. B., todėl nesigilindamas į galimas pasekmes pasirašė sutartį kito asmens duomenimis.

42. Nors E. L. savo kaltės nepripažįsta, bet aukščiau aptartos aplinkybės patvirtina, kad būtent E. L. nuomojosi kambarį Nr. 2 bute, adresu (duomenys neskelbtini), ir šiuo kambariu naudojosi narkotinėms ir psichotropinėms medžiagoms laikyti. Kartu tai paneigia ir E. L. pateiktą gynybinę versiją, jog 2015 metais nuomos sutartį jis pasirašė paprašytas R. B. ir nesuprasdamas tokių savo veiksmų pasekmių. Byloje nustatytų aplinkybių kontekste darytina išvada, kad E. L. sąmoningai nuomos sutartį pasirašė ne savo vardu, kadangi jam reikėjo buto nusikalstamai veiklai vykdyti, todėl savo tikrų duomenų atskleidimas būtų nelogiškas.

43. Be to, paties E. L. pozicija dėl nuomos sutarties suklastojimo baudžiamojo proceso metu buvo nenuosekli. Apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu E. L. kategoriškai tvirtino jokių nuomos sutarčių nepasirašinėjęs ir jų neklastojęs, netgi klausiamas, ar galėjo nuomos sutartį pasirašyti A. S. vardu, E. L. tai neigė (2019 m. kovo 7 d. apklausa (t. 3, b. l. 174-176), 2019 m. gruodžio 18 d. apklausa (t. 3, b. l. 184-185)), tokios pačios pozicijos E. L. laikėsi ir per 2020 m. sausio 20 d. akistatą su R. B. (t. 3, b. l. 188-190). 2019 m. kovo 7 d. paimant E. L. rašysenos pavyzdžius lyginamajam tyrimui, E. L. buvo paprašyta parašyti tekstą, kuris buvo nurodytas 2015 m. lapkričio 14 d. nuomos sutartyje, bei parodytas A. S. vardu pasirašytas parašas iš 215 m. lapkričio 14 d. nuomos sutarties (t. 2, b. l. 196). Taigi, ikiteisminio tyrimo metu tiek per apklausas, akistatą, tiek paimant rašysenos pavyzdžius lyginamajam tyrimui E. L. suprato apie kokias nuomos sutartis ir kokiomis aplinkybėmis sudarytas yra kalbama, todėl nuteistojo paaiškinimai, kad tik susipažinęs su bylos medžiaga suprato, apie ką buvo klausiamas, ir prisiminė tikrąsias pasirašymo aplinkybes, atmetami kaip nepagrįsti.

44. Kaip jau buvo nurodyta, E. L. nuomos sutartį pasirašė vėliau nei R. B., nedalyvaujant butą išnuomojusiai agentei E. G. ir ūkvedžiui D. J., kadangi R. B. asmens, su kuriuo kartu gyventų viename bute, pradėjo ieškoti tik po to kai pats išsinuomojo butą. Liudytoja E. G. nurodė, kad antrasis nuomininkas buto nuomos sutartį galėjo pasirašyti vėliau, parašus galėjo paimti arba pats R. B., arba ūkvedys D. J.. Liudytoja O. M., dirbusi butą išnuomojusiame universitete buhaltere, parodė, kad R. B. pirmą kartą pamatė 2019 m. sausio mėnesį, kai jis atėjo kartu su D. J. persirašyti nuomos sutarties, pagal kurią butą atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą asmuo nuo šiol nuomojasi vienas. Dėl 2015 metų nuomos sutarties liudytoja paaiškino, kad ši sutartis su parašais jai buvo atnešta į buhalteriją, liudytoja nematė, kas ir kokiu būdu pasirašinėjo sutartį, 2016 metais pratęsiant sutartį liudytojai sutarties šabloną atsiuntė agentė, į kurią nuomininkų duomenis liudytoja savo ranka nurašė nuo 2015 metų sutarties, 2017 metų sutartis jau yra su atspausdintais nuomininkų duomenimis, sutartį pagal ankstesnių sutarčių duomenis atspausdino pati liudytoja, kai liudytoja parengdavo sutartis, jas perduodavo D. J. arba E. B., kad šie pateiktų nuomininkams pasirašyti, kurie paskui jai sutartis grąžindavo jau su parašais. Išdėstytos aplinkybės patvirtina, kad sudarant nuomos sutartis buvo laikomasi tokios praktikos, kai nuomos sutartį nuomininkai galėjo pasirašyti nebūtinai vienu metu ir ne butą nuomojusio universiteto darbuotojų akivaizdoje, kas ir sudarė sąlygas E. L. ne savo vardu pasirašyti ne tik 2015 metų, bet ir 2017 metų buto nuomos sutartį.

45. Nors specialisto išvadoje nurodyta, kad išvada dėl parašo A. S. vardu pasirašymo yra tikėtina, tačiau tai yra dėl to, kad tiriamasis ir lyginamieji parašai yra paprastos konstrukcijos, trumpi, mažo grafinio informatyvumo, didelio E. L. parašų variantiškumo (pasirašant A. S. vardu), skirtingos parašų atlikimo sąlygos. Atsižvelgiant į nuomos sutarčių sudarymo aplinkybes, įvertinus tai, kad išnuomotame bute esančiu kambariu Nr. 2 naudojosi būtent E. L., nekyla abejonių dėl to, kad nuteistasis ne tik 2015 m. lapkričio 14 d. nuomos sutartyje įrašė duomenis apie A. S., bet taip pat šioje ir 2017 m. lapkričio 14 d. sutartyje pasirašė A. S. vardu. Akivaizdu, kad nuteistasis suvokė savo veiksmų pavojingumų, suprato dokumentą (nuomos sutartį) pasirašantis svetimu vardu ir sąmoningai taip elgėsi, t. y. veikė tiesiogine tyčia. Kadangi suklastota nuomos sutartis buvo apskaityta butą išnuomojusio universiteto apskaitoje (įtvirtino juridinę reikšmę turinčią informaciją), todėl nuomos sutarties suklastojimo negalima vertinti kaip mažareikšmio ir nepavojingo veiksmo. Atsižvelgiant į tai, E. L. buvo pagrįstai pripažintas kaltu padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 300 straipsnio 1 dalyje.

46. Pagal BK 302 straipsnio 1 dalį E. L. nuteistas už tai, kad neturėdamas teisėto pagrindo savo gyvenamojoje vietoje laikė fizinio asmens dokumentą – Jungtinės Karalystės laikinąjį (mokinio) vairuotojo pažymėjimą Nr. (duomenys neskelbtini), išduotą A. D. T. (gim. (duomenys neskelbtini)).

47. Pagal BK 302 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas pagrobė ar neturėdamas teisėto pagrindo įgijo, laikė, gabeno, siuntė, panaudojo ar realizavo fizinio ar juridinio asmens antspaudą, spaudą, dokumentą ar griežtos atskaitomybės blanką. BK 302 straipsnis yra BK skyriuje, kuris numato baudžiamąją atsakomybę už nusikaltimus ir baudžiamuosius nusižengimus valdymo tvarkai, susijusius su dokumentų ar matavimo priemonių klastojimu. Šiame skyriuje įtvirtinta teisinės apyvartos funkcionalumo ir patikimumo kaip baudžiamojo įstatymo saugomų gėrių apsauga. Teisinė apyvarta suprantama kaip dokumentuose fiksuojamų juridinių faktų, dėl kurių atsiranda, keičiasi ir pasibaigia teisiniai santykiai, visuma. Teisinės apyvartos funkcionalumas ir patikimumas – būtina valstybės valdymo ir normalios visuomeninės tvarkos sąlyga. Šio nusikaltimo sudėtis yra formalioji, todėl nusikaltimas laikomas baigtu nuo bent vienos iš BK 302 straipsnio 1 dalies dispozicijoje numatytų alternatyvių veikų padarymo momento. Dokumento laikymas – tai jo turėjimas savo žinioje (valdymas), neatsižvelgiant į to turėjimo trukmę, kai kaltininkas, neturėdamas teisėto pagrindo, dokumentą laiko gyvenamojoje ar darbovietės patalpoje, automobilyje, slėptuvėje ar kitoje jo pasirinktoje vietoje. Laikant dokumentą neturint tam teisėto pagrindo šis nusikaltimas laikomas baigtu nuo to dokumento laikymo bet kurioje vietoje pradžios. Šis nusikaltimas gali būti padaromas tik tiesiogine tyčia: kaltininkas supranta, kad neturėdamas teisinio pagrindo įgyja, laiko, gabena, siunčia, panaudoja ar realizuoja antspaudą, spaudą, dokumentą ar griežtos atskaitomybės blanką, ir nori taip elgtis.

48. Nuteistasis E. L. savo kaltės nepripažįsta ir tvirtina, kad Jungtinės Karalystės laikiną vairuotojo pažymėjimą rado 2015 metais Vilniuje pamestą ant žemės ir jį parsinešė į namus, niekada neturėjo tikslo jį laikyti ar kaip nors panaudoti.

49. Nustatyta, kad 2019 m. kovo 6 d. per kratą pas E. L. bute rastas Jungtinės Karalystės laikinasis (mokinio) vairuotojo pažymėjimas Nr. CB40197844, yra tikras (t. 2, b. l. 74-75). Iš Jungtinės Karalystės kompetentingų institucijų gauta informacija, kad PROVISIONAL DRIVING LICENCE Nr. (duomenys neskelbtini), buvo išduotas A. D. T., dokumentas nėra registruotas kaip vogtas ar pamestas, 2014 metais šiam asmeniui buvo išduotas naujas vairuotojo pažymėjimas (t. 2, b. l. 80).

50. Iš esmės nuteistojo apeliacinis skundas grindžiamas tuo, kad vairuotojo pažymėjimo radimo metu jis nebebuvo galiojantis, nes dar 2014 metais Jungtinės Karalystės piliečiui buvo išduotas naujas vairuotojo pažymėjimas. Apelianto tvirtinimu, negaliojantis vairuotojo pažymėjimas neatitinka BK 302 straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos dalyko požymių. Tačiau tokie apelianto argumentai atmetami kaip nepagrįsti, kadangi paties dokumento galiojimo laiko negalima tapatinti su dokumento kaip BK 302 straipsnyje įtvirtinto nusikaltimo dalyko požymiais. Visų pirma, baudžiamasis įstatymas atskirai neišskiria galiojančio/negaliojančio dokumento laikymo neturint tam teisinio pagrindo. Kaip jau buvo nurodyta, dokumentu laikomas kiekvienas rašytinis aktas, įtvirtinantis juridinę reikšmę turinčią informaciją, kuri pagal savo pobūdį ir reikšmę yra teisės, pareigos, teisinio santykio atsiradimo, pasikeitimo ar pasibaigimo įrodymu, taip pat juridinių faktų ar turinčių juridinę reikšmę aplinkybių įrodymu. Dokumentas, kurio galiojimas pasibaigė, apskritai netampa niekiniu, jei dokumento negaliojimas nėra atitinkamai pažymimas (pavyzdžiui, išmušant skyles dokumente), toks dokumentas ir toliau atitinka visus būtinus dokumentui keliamus reikalavimus bei jame yra įtvirtinta konkreti juridinę reikšmę turinti informacija, todėl tokį dokumentą ir toliau galimai panaudoti įvairiuose gyvenimo srityse. Jungtinėje Karalystėje išduoto vairuotojo pažymėjimo atveju pažymėtina, kad pagal 2006 m. gruodžio 20 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2006/126/EB Valstybių narių išduodami vairuotojo pažymėjimai yra tarpusavyje pripažįstami (direktyvos 2 straipsnio 1 dalis), Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 13 straipsnio 9 dalyje, 22 straipsnio 3 dalyje taip pat nurodyta, kad Lietuvos Respublikoje išduoto vairuotojo pažymėjimo nereikia turėti asmenims, turintiems Europos Sąjungos valstybėse narėse ir Europos laisvosios prekybos asociacijos šalyse išduotus galiojančius vairuotojo pažymėjimus. Tai, kad dokumentas, kurio galiojimas pasibaigė, yra laikytinas dokumentu BK 302 straipsnio prasme pasisakyta Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje dėl savo pobūdžiu iš esmės analogiškų situacijų, tik sprendžiant dėl nebegaliojančios asmens tapatybės kortelės (baudžiamosios bylos Nr. 1A-512-449/2017, 1A-88-654/2021 ir kt.).

51. Nuteistasis E. L. neturėjo teisėto pagrindo laikyti rastą Jungtinės Karalystės laikiną vairuotojo pažymėjimą. Atmetus apelianto argumentus dėl negaliojančio vairuotojo pažymėjimo nepripažinimo dokumentu, atkreiptinas dėmesys į tai, kad apie vairuotojo pažymėjimo negaliojimą informacija buvo gauta tik ikiteisminio tyrimo metu, todėl laikydamas laikiną vairuotojo pažymėjimą E. L. tokios informacijos neturėjo. Nors E. L. tvirtino, kad radęs vairuotojo pažymėjimą bandė ieškoti jo savininko ar informacijos kaip vairuotojo pažymėjimą grąžinti, tačiau jokie bylos duomenys tokių deklaratyvių nuteistojo teiginių nepatvirtina. Taigi, neturėdamas teisėto pagrindo laikyti rastą laikiną vairuotojo pažymėjimą, E. L. jokių veiksmų dėl dokumento grąžinimo savininkui ar bent perdavimo įgaliotoms institucijoms neatliko, o rastą laikiną vairuotojo pažymėjimą (neturėdamas teisėto pagrindo) turėjo savo žinioje ir laikė nuo 2015 metų iki kol veika nutrūko 2019 m. kovo 6 d., kai laikiną vairuotojo pažymėjimą kratos metu surado policijos pareigūnai. Nuteistasis neabejotinai suprato, kad laiko dokumentą neturėdamas teisėto pagrindo, ir norėjo taip veikti, t. y. veikė tiesiogine tyčia. Atsižvelgiant į tai, E. L. pagrįstai pripažintas kaltu pagal BK 302 straipsnio 1 dalį.

Dėl BK 40 straipsnio taikymo ir bausmės skyrimo R. B.

52. Prokuroro apeliaciniame skunde taip pat prašoma panaikinti R. B. atleidimą nuo baudžiamosios atsakomybės už BK 259 straipsnio 1 dalyje numatytą nusikalstamą veiką pagal laidavimą.

53. Asmuo, padaręs baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, teismo gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu yra asmens, kuris vertas teismo pasitikėjimo, prašymas perduoti kaltininką jo atsakomybei pagal laidavimą. Laidavimas gali būti paskirtas su užstatu arba be jo (BK 40 straipsnio 1 dalis). Asmuo teismo gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, jeigu: 1) jis pirmą kartą padarė nusikalstamą veiką ir 2) visiškai pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką, ir 3) bent iš dalies atlygino ar pašalino padarytą žalą arba įsipareigojo ją atlyginti, jeigu ji buvo padaryta, ir 4) yra pagrindas manyti, kad jis visiškai atlygins ar pašalins padarytą žalą, laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų (BK 40 straipsnio 2 dalis). BK 40 straipsnio 3 dalyje numatyta, kad laiduotojas gali būti kaltininko tėvai, artimieji giminaičiai ar kiti teismo pasitikėjimo verti asmenys. Teismas, priimdamas sprendimą, atsižvelgia į laiduotojo asmenines savybes ar veiklos pobūdį ir galimybę daryti teigiamą įtaką kaltininkui.

54. Byloje nustatyta, kad R. B. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 259 straipsnio 1 dalyje, kuri priskiriama nesunkių nusikaltimų kategorijai. Jis anksčiau neteistas, nusikalto pirmą kartą. Dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 259 straipsnio 1 dalyje, savo kaltę pripažino ir nuoširdžiai gailėjosi nusikalstęs. Nusikalstama veika žalos nebuvo padaryta. R. B. charakterizuojamas išimtinai teigiamai, anksčiau neteistas, dirba, yra (duomenys neskelbtini) technologijos specialistas, baigęs magistratūros studijas (duomenys neskelbtini) universitete, (duomenys neskelbtini) universiteto doktorantas, yra (duomenys neskelbtini) darbo grupės narys, skaitė pranešimus specialistams įvairiose užsienio valstybėse, bendradarbiauja su (duomenys neskelbtini) universitetu, skaitė mokslinius pranešimus, paskaitas minėto universiteto studentams, (duomenys neskelbtini) moksleiviams, dalyvavo vykdomame projekte (duomenys neskelbtini), skaitė paskaitas gimnazijose ir mokyklose, mokslinį pranešimą (duomenys neskelbtini) (t. 5, b. l. 130-133). Nors R. B. narkotines ir psichotropines medžiagas vartojo pakankamai ilgą laiką, apie 10 metų, tačiau tai darė siekdamas malšinti depresijos simptomus, po sulaikymo kreipėsi į gydymo įstaigą, šiuo metu vartoja vaistus, reguliariai lankosi pas psichologą. Tai leidžia spręsti apie tai, kad R. B. yra pasiryžęs pakeisti savo elgesį.

55. Taigi, nagrinėjamoje byloje yra tenkinama dalis iš BK 40 straipsnio 1-3 dalyse numatytų sąlygų atleisti asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą. Tačiau Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje išaiškinta, kad, net ir nustačius visas BK 40 straipsnyje nurodytas formalias sąlygas, teismui paliekama diskrecija motyvuotai apsispręsti tiek dėl asmens atleidimo, tiek ir dėl atsisakymo atleisti asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą. Teismas negali apsiriboti tik formaliu laidavimo sąlygų nustatymu, turi būti atsižvelgiama ir į kitas svarbias bylos ypatybes. Tai yra teismas, priimdamas sprendimą atleisti asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, turi pagal savo vidinį įsitikinimą įvertinti byloje esančius įrodymus ir visų sąlygų, nustatytų BK 40 straipsnio 2 dalyje, buvimą bei tai, ar pasirinktas laiduotojas turės teigiamos įtakos kaltininkui. Teismui nustačius, kad nėra bent vienos iš aptartų sąlygų, BK 40 straipsnio taikymas tampa negalimas (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-82/2010, 2K-445-489/2016, 2K-52-648/2017, 2K-142-303/2021).

56. Pažymėtina, kad teismų praktikoje asmenimis, vertais teismo pasitikėjimo, laikomi pilnamečiai asmenys, turintys autoritetą nusikalstamą veiką padariusiam asmeniui ir galintys daryti jam teigiamą įtaką. Pripažįstant asmenį turinčiu pasitikėjimą ir galinčiu būti laiduotoju turėtų būti atsižvelgiama į asmenines laiduotojo savybes ar veiklos pobūdį ir galimybę daryti teigiamą įtaką kaltininkui, jo charakteristiką bei kitus duomenis, pvz., argumentus, kuriais grindžiamas laidavimo prašymas (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-160/2010, 2K-305/2011, 2K-221-693/2017, 2K-134-1073/2018, 2K-186-942/2018), taip pat nustatoma, ar jis nebuvo teistas arba baustas administracine tvarka, ar teistumai yra išnykę ar panaikinti ir pan. (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-312/2011, 2K-145-895/2018, 2K-186-942/2018). Laiduotojui, be kita ko, keliami reikalavimai atskleisti savo požiūrį į kaltininko padarytą veiką, įvertinti veikos pavojingumą, nurodyti savo būsimos teigiamos įtakos pobūdį atleidžiamam nuo baudžiamosios atsakomybės asmeniui (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-82/2010, 2K-305/2011, 2K-186-942/2018). Taigi laiduotoju gali būti tik toks asmuo, kurio galimybė daryti teigiamą įtaką kaltininkui yra akivaizdi (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-67-942/2019).

57. Skundžiamu nuosprendžiu laiduotoju paskirtas N. B.. Pirmosios instancijos teisme N. B. parodė, kad kartu su R. B. dirba ir šiam asmeniui gali daryti teigiamą įtaką. Tačiau iš pateiktų duomenų matyti, kad N. B. įsidarbino toje pačioje įmonėje su R. B. tik nuo 2019 m. vasario 26 d. Bylos duomenys nepatvirtina laiduotojo teiginių apie pažintį su R. B. nuo 2015 metų. Atsakydamas į užduodamus klausimus N. B. nurodė, kad jį su R. B. labiau sieja profesiniai, darbiniai santykiai, apie padarytą nusikaltimą sužinojo ne iš paties R. B., o iš įmonės vadovo. Tai rodo, kad N. B. ir R. B. artimo tarpusavio ryšio neturi. Vertinant, ar asmuo galės daryti kaltininkui teigiamą įtaką, nepakanka vien kaltininką ir laiduotoją siejančių formalaus pobūdžio darbinių ryšių, kadangi tarpusavio bendradarbiavimas darbinėje srityje savaime nereiškia, jog laiduotojas objektyviai galės daryti įtaką kaltininkui. Be to, N. B. nurodė, esantis darboholikas, dirbantis ir po daro valandų, kas taip pat kelia abejonių, ar laidavimo metu galės skirti pakankamai laiko ir pastangų R. B.. Deklaratyvus laiduotojo įsitikinimas, jog jis galės daryti įtaką per sportą, yra nepakankamas spręsti apie N. B. realią galimybę daryti teigiamą įtaką R. B.. Tuo labiau kad pats laiduotojas pripažino, jog dviračių sportas, kuriuo jis užsiima, atleistam nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą asmeniui netinka. Išdėstytų aplinkybių kontekste atsižvelgtina ir į tai, kad N. B. metų laikotarpyje buvo du kartus baustas administracine tvarka už Kelių eismo taisyklių pažeidimus. Nors pažeidimai nėra sunkūs, bet visgi tai neigiamai apibūdina laiduotoją ir tik sustiprina teismo įsitikinimą, kad pats būdamas teisės pažeidėju laiduotojas negalės būti tinkamas pavyzdys ir autoritetas kitam asmeniui.

58. Atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes, daroma išvada, kad N. B. asmeninės savybės, darbiniai ir tarpusavio santykiai su atleistu nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą asmeniu nesudaro jokio pagrindo manyti, kad šis asmuo galės daryti realią teigiamą įtaką R. B.. Taigi, nagrinėjamoje byloje nėra tenkinama būtinoji atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės sąlyga, t. y. byloje nėra tinkamo laiduotojo, galinčio daryti R. B. teigiamą įtaką. Todėl skundžiamas nuosprendis keičiamas dėl netinkamo baudžiamojo įstatymo, t. y. BK 40 straipsnio 1-3 dalių nuostatų, taikymo, panaikinant skundžiamo nuosprendžio dalį dėl R. B. atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės už nusikalstamą veiką, numatytą BK 259 straipsnio 1 dalyje, pagal laidavimą (BPK 328 straipsnio 1 punktas).

59. Panaikinus R. B. atleidimą nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, spręstina dėl bausmės skyrimo šiam asmeniui.

59.1. Pagal baudžiamąjį įstatymą bausmė yra valstybės prievartos priemonė, skiriama teismo nuosprendžiu nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą padariusiam asmeniui (BK 41 straipsnio 1 dalis). Bausmės paskirtis yra sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo; nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį; atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas; paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų; užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą (BK 41 straipsnio 2 dalies 1-5 punktai). Bausmės paskirtis yra sąlygojama minėtų tikslų visuma. Tokius reikalavimus turi atitikti kiekviena konkrečiam nuteistajam skiriama bausmė.

59.2. Pagal BK 54 straipsnio 1 dalį teismas skiria bausmę vadovaudamasis BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankcija ir BK bendrosios dalies nuostatomis. Skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, asmens, kaip bendrininko, dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes, nusikalstama veika padarytą žalą (BK 54 straipsnio 2 dalis). Baudžiamajame įstatyme taip pat nustatyta, kad teismas, skirdamas bausmę, atsižvelgia į tai, ar yra nustatyta tik atsakomybę lengvinančių ar tik atsakomybę sunkinančių aplinkybių, ar yra ir atsakomybę lengvinančių, ir atsakomybę sunkinančių aplinkybių, ir įvertina kiekvienos aplinkybės reikšmę. Teismas, įvertinęs atsakomybę lengvinančias ir (ar) atsakomybę sunkinančias aplinkybes, jų kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį, taip pat kitas minėtas aplinkybes, motyvuotai parenka švelnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį, taip pat skiriamos bausmės dydį, skaičiuodamas nuo jos vidurkio (BK 61 straipsnio 1, 2 dalys).

59.3. Pažymėtina, kad kaltininkui turi būti paskirta teisinga bausmė, kurią paskyrus būtų pasiekti bausmės tikslai ir kuri, vertinant nusikalstamos veikos pobūdį, kitas jos aplinkybes ir kaltininko asmenybę, nebūtų per griežta ar per švelni.

59.4. BK 259 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatyta, kad asmuo baudžiamas bauda, areštu arba laisvės atėmimu iki dvejų metų.

59.5. R. B. atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Jis pripažino, kad savo asmeninėms reikmėms laikė narkotines ir psichotropines medžiagas, t. y. pripažino savo kaltę dėl BK 259 straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos, ir nuoširdžiai gailėjosi dėl padaryto nusikaltimo. Tai pripažįstama R. B. atsakomybę lengvinančia aplinkybe, numatyta BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkte.

59.6. R. B. pripažintas kaltu padaręs vieną nesunkų baigtą tyčinį nusikaltimą. Nors jis neteisėtai disponavo 8 skirtingomis narkotinėmis ir psichotropinėmis medžiagomis, bet visas jas įgijo ir laikė išimtinai asmeniniam vartojimui, taip siekdamas slopinti depresijos požymius, ką darė net apie 10 metų. R. B. anksčiau neteistas, dirba, kaip jau buvo nurodyta dalyje dėl laidavimo taikymo pagrįstumo, yra charakterizuojamas išimtinai teigiamai, aktyviai dalyvauja įvairioje visuomeninėje veikloje, skaito pranešimus, paskaitas.

59.7. BK 55 straipsnyje nustatyta, kad asmeniui, pirmą kartą teisiamam už neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, teismas paprastai skiria su areštu arba terminuotu laisvės atėmimu nesusijusias bausmes. Skirdamas arešto arba terminuoto laisvės atėmimo bausmę, teismas privalo motyvuoti savo sprendimą.

59.8. Nors prokuroras apeliaciniame skunde siūlo R. B. už BK 259 straipsnio 1 dalį paskirti šešių mėnesių laisvės atėmimo bausmę, bet jokių motyvų, kodėl pirmą kartą teisiamam asmeniui turėtų būti paskirta su laisvės atėmimu susijusi bausmė nenurodė. Teisėjų kolegijos nuomone, įvertinus visas BK 54 straipsnio 2 dalyje numatytas bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes, atsakomybę lengvinančią aplinkybę, atsakomybę sunkinančių aplinkybių nebuvimą, R. B. asmenybę ir padaryto nusikaltimo pobūdį, šiam asmeniui skirtina sankcijoje numatyta bausmės rūšis – bauda, kurios dydis nustatytinas tris kartus didesnis už BK 47 straipsnio 3 dalies 2 punkte numatytą minimalią ribą ir kuri užtikrins bausmės tikslų įgyvendinimą bei neprieštaraus teisingumo ir proporcingumo principams.

59.9. BPK 352 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad nuosprendį paskelbęs teismas išaiškina nuteistajam paskirtos bausmės savanoriško ir priverstinio įvykdymo tvarką, sąlygas, jo teises ir pareigas bei nustato terminą, per kurį turi būti savanoriškai sumokėta bauda. Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 22 straipsnio 2 dalyje, kurioje nurodyta, jog nuosprendį paskelbęs teismas išaiškina nuteistajam, kad jis privalo sumokėti baudą į teritorinės mokesčių inspekcijos sąskaitą per du mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos ar per kitą teismo nustatytą laikotarpį. Nors R. B. dirba, bet šiuo nuosprendžiu paskirta bauda yra pakankamai ženkli, todėl siekiant, kad paskirta bausmė būtų realiai įvykdyta, baudos sumokėjimui nustatomas dvylikos mėnesių terminas.

Dėl BK 54 straipsnio 3 dalies taikymo E. L.

60. Taip pat prokuroro apeliaciniame skunde prašoma panaikinti BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatų taikymą skiriant E. L. bausmę pagal BK 260 straipsnio 3 dalį.

61. BK 260 straipsnio 3 dalies sankcijoje numatyta, kad asmuo baudžiamas laisvės atėmimu nuo dešimties iki penkiolikos metų. Skundžiamu nuosprendžiu E. L., pritaikius BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatas, pagal BK 260 straipsnio 3 dalį buvo paskirta septynerių metų laisvės atėmimo bausmė.

62. Kaip jau buvo nurodyta, kaltininkui turi būti paskirta teisinga bausmė, kurią paskyrus būtų pasiekti bausmės tikslai ir kuri, vertinant nusikalstamos veikos pobūdį, kitas jos aplinkybes ir kaltininko asmenybę, nebūtų per griežta ar per švelni. BK 54 straipsnio 2 dalyje numatyti bendrieji bausmių skyrimo pagrindai ir tvarka. BK 54 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad tais atvejais, kai straipsnio sankcijoje numatytos bausmės paskyrimas aiškiai prieštarauja teisingumo principui, teismas, vadovaudamasis bausmės paskirtimi, gali motyvuotai paskirti švelnesnę bausmę. Šis bausmės švelninimo pagrindas sietinas su aplinkybių, apibūdinančių nusikalstamos veikos pavojingumą ir šią veiką padariusį asmenį, visumos vertinimu bei išvada, kad bendros bausmės skyrimo taisyklės nėra pakankamos teisingumo principui įgyvendinti ir teisingai bausmei paskirti (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-89/2014, 2K-2/2015 ir kt.). Pagal teismų praktiką teismas, švelnindamas bausmę BK 54 straipsnio 3 dalies pagrindu, taip pat turi nurodyti, kokios yra išimtinės aplinkybės, rodančios, kad straipsnio sankcijoje numatytos bausmės paskyrimas asmeniui už nusikalstamos veikos padarymą aiškiai prieštarautų teisingumo principui (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-3/2010, 2K-7/2010, 2K-128/2011, 2K-300/2012, 2K-544/2014, 2K-P-89/2014, 2K-432/2014 ir kt.). Apibendrinant pasakytina tai, kad BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatos, skirtos byloms, susijusioms su daug mažesniu nuteistojo asmenybės ir veikos pavojingumo vertinimu, kai, vadovaujantis įstatyme įtvirtintomis bendrosiomis bausmės skyrimo taisyklėmis, skirtina kad ir minimali sankcijoje numatyta bausmė vis tiek prieštarauja teisingumo principui, todėl nuteistam asmeniui parinktina švelnesnė bausmė ar kita jos rūšis.

63. E. L. pripažintas kaltu padaręs tris baigtus tyčinius nusikaltimus, priskiriamus labai sunkių, apysunkių ir nesunkių nusikaltimų kategorijoms. BK 260 straipsnio 3 dalyje numatytas nusikaltimas yra susijęs su labai didelio kiekio narkotinių ir psichotropinių medžiagų disponavimu. Sutiktina su tuo, kad su neteisėtu disponavimu narkotinėmis ir psichotropinėmis medžiagomis susiję nusikaltimai kelia didelį pavojų žmonių sveikatai ar net gyvybei, todėl pati savaime ši nusikalstama veika yra labai pavojinga. Į tai atsižvelgė ir įstatymų leidėjas, numatęs už šį nusikaltimą pakankamai griežtą bausmę, kurios minimali riba prasideda nuo dešimties metų laisvės atėmimo. Kita vertus, negalima sutikti su prokuroru, kad E. L. veika buvo sisteminga ir sukėlė realius neigiamus padarinius. Pagal byloje nustatytas aplinkybes, nuteistasis neteisėtai laikytas narkotines ir psichotropines medžiagas išplatino tik R. B., kuris jau prieš tai daug metų vartojo tokias medžiagas siekdamas numalšinti depresijos simptomus. Byloje taip pat nenustatyti jokie E. L. kontaktai su galimais narkotinių ir psichotropinių medžiagų pirkėjais. Taigi, ikiteisminio tyrimo metu nuteistojo E. L. vykdyta nusikalstama veikla visapusiškai atskleista nebuvo, todėl negalima daryti prielaidų pobūdžio išvadų apie sistemingą tokio pobūdžio veiklą, organizuotumą, kaip būna įprasta disponuojant labai dideliu narkotinių ir psichotropinių medžiagų kiekiu.

64. Nuteistojo atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Tačiau E. L. anksčiau neteistas, vedęs, kartu su sutuoktine augina du mažamečius vaikus, vykdo individualią veiklą, po padaryto nusikaltimo daugiau teisės pažeidimų nepadarė. Negalima sutikti su prokuroru, kad į nuteistojo asmenybę, jo socialinius, šeiminius, darbinius ryšius apibūdinančias aplinkybes neatsižvelgtina sprendžiant dėl BK 54 straipsnio 3 dalies taikymo. Visų šių aplinkybių visuma taip pat svarbi vertinant kaltininko asmenybės pavojingumą.

65. Teisėjų kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismas visiškai pagrįstai pažymėjo, kad išdėstytų aplinkybių visumos vertinimas leidžia spręsti apie mažesnį už rūšinį E. L. padaryto nusikaltimo pavojingumą bei mažesnį nuteistojo asmenybės pavojingumą, todėl net ir BK 260 straipsnio 3 dalies sankcijoje nustatyta minimali dešimties metų laisvės atėmimo bausmė, nesant galimybei atidėti bausmės vykdymą, yra aiškiai per griežta ir neatitiktų teisingumo principo. Atsižvelgiant į tai, daroma išvada, kad pirmosios instancijos teismas teisingai aiškino ir taikė BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatas, todėl šioje dalyje prokuroro apeliacinis skundas atmetamas.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 2 dalies 2 punktu, 328 straipsnio 1 punktu,

nusprendžia:

Vilniaus apygardos teismo 2020 m. gruodžio 18 d. nuosprendį pakeisti.

Panaikinti nuosprendžio dalį, kuria R. B. atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės už BK 259 straipsnio 1 dalyje numatytą nusikalstamą veiką pagal laidavimą ir buvo perduotas laiduotojo N. B. (N. B.) atsakomybėn, nustačius 1 (vienerių) metų laidavimo terminą be užstato, ir R. B. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 259 straipsnio 1 dalyje, ir paskirti jam 150 MGL (7 500 Eur) dydžio baudą.

Vadovaujantis BK 65 straipsnio 1 dalies 2 punkto „a“ papunkčiu, 66 straipsnio 2 dalimi, į bausmę įskaityti laikinajame sulaikyme ir suėmime išbūtą laiką nuo 2018 m. lapkričio 28 d. iki 2019 m. sausio 9 d., t. y. 43 paras, vieną dieną prilyginant dviejų MGL dydžio baudai, ir nustatyti kad R. B. paskirta galutinė bausmė yra 64 MGL (3 200 Eur).

Vadovaujantis BVK 22 straipsnio 2 dalimi, įpareigoti R. B. nuosprendžiu paskirtą baudą sumokėti per 12 (dvylika) mėnesių nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Nuteistojo E. L. apeliacinį skundą atmesti.

Kitos nuosprendžio dalies nekeisti.

Teisėjai Evaldas GražysRegina PocienėLinas Šiukšta