- Teismas
- Klaipėdos apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2017-08-14
- Bylos Nr.
- e2-153-941/2017
- Teisminio proceso Nr.
- 2-24-3-02057-2016-4
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Vaida Rimkienė
- Ieškovas
- E. P.
- Atsakovas
- I. B.
- Trečiasis asmuo
- Ergo Insurance SE
- Advokatai
- Dainius Žiedas, Vilius Vismantas, Julius Sakalauskas, Julius Sakala
Klaipėdos rajono apylinkės teismo teisėja Vaida Rimkienė, sekretoriaujant Jurgai Šideikienei, dalyvaujant ieškovei E. P., jos atstovui advokatui Dainiui Žiedui, atsakovei I. B., jos atstovui advokato padėjėjui Viliui Vismantui, trečiojo asmens Ergo Insurance SE, veikiančios per Lietuvos filialą, atstovui advokatui Juliui Sakalauskui, viešame teismo posėdyje išnagrinėjusi civilinę bylą pagal ieškovės E. P. ieškinį atsakovei I. B. dėl žalos priteisimo ir atsakovės I. B. priešieškinį ieškovei E. P., trečiajam asmeniui Ergo Insurance SE, veikiančiam per Lietuvos filialą, dėl neturtinės žalos atlyginimo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
ieškovė E. P. 2016-09-01 pateiktu ir 2016-09-22, pašalinus 2016-09-14 nutartimi nustatytus trūkumus, priimtu ieškiniu prašo priteisti iš atsakovės I. B. 1603 Eur nuostoliams atlyginti bei 5 procentų procesines palūkanas. Nurodo, kad atsakovė 2015-10-26 16.21 val. Klaipėdos r., Lėbartų k., E. M. g. judėjo kelio viduriu ne prieš transporto priemonių judėjimo kryptį. Ieškovės automobiliui priartėjus jai iš nugaros, metėsi į dešinę kelio pusę ir buvo kliudyta automobilio, dėl ko įvykio metu ji buvo sužalota ir apgadintas automobilis Peugeot 407, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) Atsakovė pažeidė KET 9 p., 37 p. reikalavimus bei padarė LR (duomenys neskelbtini) str. 4 d., 131 str. 5 d. numatytus administracinius pažeidimus, kas konstatuota Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2016-07-21 nutartimi administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. II-124-890/2016. Atsakovės neteisėti veiksmai buvo pagrindinė sąlyga eismo įvykiui kilti. Ieškovė dėl automobilio apgadinimo patyrė žalą. Patirtos žalos dydį įrodo 2015-12-07 UAB „Pajūrio autorika“ vertinimo ataskaita, pagal kurią ieškovės automobilio atkūrimo (remonto) kaštai, įvertinus dalių nusidėvėjimą, yra 1553 Eur. Ieškovė už patirtos žalos įvertinimą sumokėjo 50 Eur.
Atsiliepimas
Atsakovė I. B. 2016-10-10 pateiktu ir 2016-10-14 priimtu atsiliepimu į ieškinį su ieškiniu nesutiko, prašė jį atmesti kaip nepagrįstą. Nurodė, kad 2016-07-21 nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. II-124-890/2016 nėra įsiteisėjusi, dėl jos yra pateiktas apeliacinis skundas, todėl atsakovė negali būti laikoma kalta dėl eismo įvykio, iš kurio ieškovė kildina žalą. Ieškovė neįrodė atsakovės nei neteisėtų veiksmų, nei kaltės, kas yra būtinosios civilinės atsakomybės sąlygos.
Šalies argumentai
Atsakovė I. B. 2016-12-05 pateiktu ir 2016-12-05 protokoline nutartimi priimtu priešieškiniu prašo priteisti iš ieškovės E. P. 5000 Eur neturtinės žalos atlyginimą ir 5 procentų procesines palūkanas. Nurodo, kad eismo įvykio metu jai buvo padarytas sveikatos sutrikdymas, dėl ko kilo neturtinė žala. Už šią žalą yra atsakinga ieškovė kaip padidinto pavojaus šaltinio valdytoja. Administracinio teisės pažeidimo byloje buvo sprendžiamas atsakovės atsakomybės klausimas, tačiau visiškai nebuvo vertinti ieškovės – automobilio Peugeot 407, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) vairuotojos veiksmai ir pažeidimai. Atsakovės įsitikinimu, ieškovė kaip padidinto pavojaus šaltinio valdytoja 2015-10-26 įvykusio autoįvykio metu nebuvo pakankamai rūpestinga, atidi, nesilaikė KET 9 p., 172., 173 p. reikalavimų. Vertinant šių KET punktų reikalavimus, ieškovė dalyvaudama eisme nesiėmė visų būtinų atsargumo priemonių, kad nekiltų pavojus kitiems eismo dalyviams, nebuvo atidi, nepastebėjo pėsčiojo (kliūties), arba pastebėjusi kliūtį nespėjo sustabdyti transporto priemonės ir kliudė pėsčiąją bei ją sužalojo. Ieškovė, matydama atsakovę, net ir bėgančią kelio viduryje, privalėjo lenkimo manevrą atlikti atsakovę apvažiuodama iš kairės pusės, o ne artėti link jos tiesiai iš už nugaros nemažinamu greičiu, tokiu būdu pavojingu atstumu priartėjus prie atsakovės, ją išgąsdinant taip, kad ji atlikdama instinktyvų veiksmą – metimąsi nuo automobilio, nespėjo pasitraukti nuo ieškovės pavojingai valdomo automobilio ir buvo partrenkta, dėl ko patyrė daugybinius sužalojimus, tarp jų ir veide. Ieškovė nesilaikė KET 173 p. reikalavimų, atsiradus kliūčiai, sulėtinti greitį ar net visiškai sustabdyti transporto priemonę ir saugiai apvažiuoti kliūtį, kad būtų išvengta susidūrimo. Atsakovei diagnozuota galvos, veido sumušimas, galvos smegenų sukrėtimas, trumpalaikis sąmonės sutrikimas, dešinės krūtinės ląstos pusės sumušimas, dešinės blauzdos sumušimas, dešinės pusės dubens pusės odos nubrozdinimas, dešinės plaštakos odos nubrozdinimas, nosies muštinė žaizda, kuri buvo susiūta, trauminis šokas. Atsakovė dėl sužalojimų kentė didelį skausmą, dėl to jai buvo suleisti kenksmingi (morphini 1 proc.) vaistai, 4 dienas gulėjo ligoninėje, buvo priversta gydytis, negalėjo lankyti mokymosi įstaigos. Patyrė dvasinį sukrėtimą, dvasinius išgyvenimus, emocinę depresiją, išgąstį. Veido nubrozdinimai vėliau pasidengė šašais, kas bjaurojo išvaizdą ir kėlė nepatogumų. Patirtą neturtinę žalą vertina 5000 Eur.
Atsiliepimas
Ieškovė E. P. atsiliepimu su priešieškiniu nesutinka. Mano, kad atsakovė savo priešieškiniu nesąžiningai kvestionuoja įsiteisėjusį teismo sprendimą administracinio teisės pažeidimo byloje ir piktnaudžiauja procesinėmis teisėmis. Prašo priešieškinį atmesti ir skirti atsakovei baudą už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis nesąžiningai pareiškus nepagrįstą ieškinį.
Trečiasis asmuo Ergo Insurance SE, veikiantis per Lietuvos filialą, įtrauktas į bylą teismo 2016-12-20 nutartimi, 2017-01-04 pateiktu atsiliepimu su priešieškiniu nesutinka. Nurodo, kad atsakovė I. B. į automobilio Peugeot 407, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) valdytojo civilinės atsakomybės draudiką dėl žalos atlyginimo nesikreipė. Atsižvelgiant į privalomojo transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės draudimo tikslus, pirmiausia turi būti vykdomos prievolės, atsirandančio iš šios sutarties, t.y. nukentėjęs asmuo turi tenkinti savo reikalavimą pareikšdamas jį tiesiogiai draudikui. Tiesioginio reikalavimo teisė draudikui reiškia, kad jis negali atsisakyti šios teisės LR CK 6.191 str. 2 d. nustatyta tvarka, ir draudikas, egzistuojant šiems draudimo prievoliniams santykiams, yra pagrindinis skolininkas. Priešieškinio sumai neviršijant LR TPVCAPD įstatymo 11 str. nustatytos 5000 Eur sumos dėl neturtinės žalos padarymo, apdraustoji E. P. priešieškiniu yra nepagrįstai traukiama atsakove. Administracinio teisės pažeidimo byloje nustatytomis prejudicinę reikšmę turinčiomis aplinkybėmis, nėra transporto priemonės valdytojos E. P. kaltės dėl eismo įvykio, nes ji jokių KET reikalavimų nepažeidė. Padidinto pavojaus šaltinio valdytojo atsakomybė taip pat nėra absoliuti. I. B. elgesys ne tik prieštaravo imperatyviems KET reikalavimams, bet ir elementarioms savisaugos bei atsargumo taisyklėms, todėl turi būti vertinamas kaip jos pačios didelis neatsargumas bei pagrindas ieškinį atmesti. Be to reikalaujama neturtinės žalos suma yra neadekvataus dydžio, neatitinka patirtų sužalojimų masto, jų pasekmių ir įprastai teismų praktikoje priteisiamų neturtinės žalos atlyginimo sumų nežymių sveikatos sutrikdymų atvejais. Prašo priešieškinį atmesti.
Šalies argumentai
Ieškovė E. P. ir jos atstovas patikslintą ieškinį palaiko, su priešieškiniu nesutinka.
Ieškovė E. P. papildomai paaiškino, kad teisę vairuoti įgijo 2005 m. Įvykio dieną du kartus matė atsakovę. Iš pradžių važiuodama link Lėbartų matė ją bėgiojančią su ausinukais. Grįžtant maždaug po 20 minučių ji bėgo kairiąja kelio puse, arčiau vidurio, pagal jos važiavimo kryptį. Netikėtai sugalvojo ir norėjo perbėgti gatvę, staigiai metėsi į dešinę pusę bei atsitrenkė į jos automobilio kairiąją pusę. Apgadino automobilio kairįjį žibintą, įlenkė kairės pusės dureles, statramstį, sudaužė savo telefoną į automobilio priekinį stiklą ir įskėlė stiklą. Ji bandydama išvengti susidūrimo nuvažiavo į dešinės pusės kelkraštį. Ten buvo kažkokie krūmai. Iš įvykio vietos pati negalėjo išvažiuoti, automobilį išsikelti ir išvažiuoti padėjo policijos pareigūnas. Į šakas buvo subraižytas visas dešinysis automobilio šonas – nuo priekinio dešinės pusės sparno iki galinių durelių rankenos. Nežino, kodėl policijos pareigūnai neužfiksavo automobilio dešinės pusės apgadinimų. Temo, todėl galėjo jų nepastebėti. Pati juos pamatė vėliau. Negali paaiškinti, kodėl apie vėliau pastebėtus neužfiksuotus apgadinimus neinformavo policijos. Po įvykio apie mėnesį laikė automobilį, neremontavo ir juo nesinaudojo, nes taip nurodė policijos pareigūnai. Patys policininkai pasiūlė atlikti automobilio vertinimą. Vertinimas atliktas 2015 m. gruodžio mėnesį. Automobilis pilnai sutvarkytas 2015 m. gruodžio pabaigoje – per 2-3 savaites po vertinimo. 2015 m. sausio pradžioje atlikta automobilio techninė apžiūra. Užsienyje dirbantis vyras automobilio remontui jai pervedė 1400 Eur. Automobilio remontu rūpinosi tėvas ir ji pinigus perdavė tėvui. Automobilį tvarkė įvairūs meistrai, nežino kiek jiems buvo sumokėta. Išlaidas patvirtinančių dokumentų nekaupė ir nesaugojo, nes neketino bylinėtis. Nusprendė prisiteisti turtinę žalą, nes atsakovė neigė savo kaltę dėl eismo įvykio administracinio teisės pažeidimo byloje ir keitinėjo parodymus. Ji pati dėl eismo įvykio patyrė stresą ir gydėsi, iki šiol bijo vairuoti automobilį.
Ieškovės atstovas advokatas Dainius Žiedas papildomai paaiškino, kad atsakovė kelyje elgėsi savižudiškai, pati užšoko ant automobilio, susižalojo pati ir dar apgadino automobilį. Tik ji yra kalta dėl eismo įvykio ir savo patirtų sužalojimų. Turi atlyginti ieškovei padarytą turtinę žalą pagal UAB „Pajūrio autorika“ parengtą automobilio vertinimo ataskaitą. Ieškovė faktiškai patirtas automobilio remonto išlaidas patvirtinančių dokumentų neteiks, nes automobilio vertinimo ataskaita yra tinkamas įrodymas padarytos žalos dydžiui nustatyti.
Atsiliepimas
Atsakovė I. B. ir jos atstovas su ieškiniu nesutinka, priešieškinį palaiko.
Atsakovė I. B. papildomai paaiškino, kad per vieną ausinę klausydama muzikos bėgiojo krosą. Išgirdo atvažiuojantį automobilį, atsisukusi per petį pamatė, kad jis visai šalia, ir išsigandusi šoko nuo jo, į kurią pusę nesusigaudė. Dėl patirto išgąsčio, sąmonės netekimo ir streso, eismo įvykio aplinkybių nepamena. Po eismo įvykio atrodė baisiai, iš pradžių jai net neleido žiūrėti į veidrodį, visas veidas buvo sužalotas. Veide, siuvimo vietoje liko randas. Eismo įvykio metu jai buvo 17 metų. Administracinio teisės pažeidimo bylą jos vardu vedė mama ir advokatas. Šiuo metu gyvena pas tėvus, yra jų išlaikoma, mokosi suaugusiųjų mokykloje ir dirba, pajamos sudaro apie 100 Eur per mėnesį. Mokyklos anksčiau nebaigė, nes dėl finansinių sunkumų šeimoje reikėjo dirbti.
Atsakovės atstovas advokato padėjėjas Vilius Vismantas papildomai paaiškino, kad ieškovės pateikta automobilio vertinimo ataskaita nepatvirtina žalos dydžio, jos realumas abejotinas, nėra duomenų, kad ataskaitoje nurodyti pažeidimai buvo padaryti įvykio metu. Ieškovė suremontavo automobilį savo jėgomis, tačiau realias išlaidas patvirtinančių įrodymų nepateikė, todėl ieškinys turi būti atmestas. Duomenys apie automobilio valdytojo civilinės atsakomybės draudiką pateikti tik civilinės bylos nagrinėjimo metu, todėl ieškovė yra tinkama atsakovė pagal priešieškinį.
Trečiojo asmens Ergo Insurance SE, veikiančio per Lietuvos filialą, atstovas advokatas Julius Sakalauskas nurodė, kad trečiasis asmuo dėl ieškinio suinteresuotumo neturi ir palieka spręsti teismo nuožiūra, nesutinka su priešieškiniu atsiliepime į jį išdėstytais motyvais.
Motyvuojamoji dalis
Ieškinys ir priešieškinis tenkintini iš dalies.
Byloje esančiais rašytiniais įrodymais, dalyvaujančių byloje asmenų paaiškinimais nustatyta, kad 2015-10-26 apie 16.21 val. Klaipėdos r., Lėbartų k., E. M. gatvėje įvyko eismo įvykis, kurio metu ieškovės E. (G.) Pečiulienės vairuojamas automobilis Peugeot 407, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) partrenkė pėsčiąją I. B.. Eismo įvykio metu sužalota pėsčioji I. B. (tuo metu nepilnametė – 17 m.) ir apgadintas automobilis.
I. B. už tai, kad judėjo kelio viduriu, ne prieš transporto priemonių judėjimo kryptį, atvažiavus automobiliui iš nugaros pusės, metėsi į dešinę pusę ir buvo kliudyta automobilio, tuo pažeidė KET 9 p., 37 p. reikalavimus, patraukta administracinėn atsakomybėn. Jai Klaipėdos apskrities VPK 2016-03-29 nutarimu, įsiteisėjusiu 2016-10-07, už LR (duomenys neskelbtini) str. 4 d., 131 str. 5 d. numatytus administracinius teisės pažeidimus paskirta 28 Eur bauda. I. B. skundai dėl nutarimo atmesti Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2016-07-21 ir Klaipėdos apygardos teismo 2016-10-07 nutartimis administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. II-124-890/2016 (toliau – ir ATP byla).
E. P. administracinėn atsakomybėn dėl eismo įvykio traukiama nebuvo.
Eismo įvykio metu automobiliui Peugeot 407, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) apgadinta priekinis stiklas, priekinis kairės pusės sparnas, variklio dangtis, priekinis kairės pusės žibintas, priekinis kairės pusės statramstis (ATP byla b.l. 17, 38-42). Automobilis (apžiūrėtas teismo posėdžio metu) iš esmės, išskyrus nežymų variklio dangčio (kapoto) įlenkimą, suremontuotas ieškovės šeimos narių pastangomis ir pas įvairius meistrus. Remonto bei dalių įsigijimo išlaidas patvirtinančių dokumentų nėra arba jie neišsaugoti.
Žemesnės instancijos teismas
Teismo eksperto 2015-12-14 išvada konstatuota, kad eismo įvykio metu I. B. padaryti sužalojimai: galvos ir veido sumušimas, galvos smegenų sukrėtimas, dešinės krūtinės ląstos pusės sumušimas, dešinės blauzdos sumušimas, dešinės dubens pusės odos nubrozdinimas, dešinės plaštakos odos nubrozdinimas, daugybinės poodinės kraujosruvos veide, muštinė žaizda nosies srityje. Sužalojimai yra nežymaus sveikatos sutrikdymo masto atitikties (APT byla b.l. 30-32). 2015-10-26, po eismo įvykio pristačius I. B. į VšĮ Klaipėdos vaikų ligoninę, taip pat diagnozuotas trauminis šokas. Jai susiūta nosies srities žaizda, ji gydyta stacionare iki 2015-10-30 (4 dienas), išrašant nurodyta 3 savaites tęsti ambulatorinį gydymą, po 6-7 dienų pašalinti nosies žaizdos siūlus.
Automobilis Peugeot 407, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) 2006 m. gamybos. E. P. registruotas 2011-12-02. Eismo įvykio metu automobilis buvo apdraustas privalomuoju civilinės atsakomybės draudimu draudimo bendrovėje Ergo Insurance SE, draudimo sutarties Nr. 02-2908089, liudijimas LT / ACA 7234049. Ieškovė E. P. draudikui apie eismo įvykį nepranešė. Atsakovė I. B. į transporto priemonės valdytojo atsakomybės draudiką dėl žalos atlyginimo nesikreipė.
Ieškovė E. P. prašo priteisti iš atsakovės I. B. turtinę žalą dėl transporto priemonės apgadinimo.
Atsakovė I. B. prašo priteisti iš ieškovės E. P. neturtinę žalą dėl patirtų sužalojimų ir dvasinių išgyvenimų.
Kiekvienas asmuo turi pareigą laikytis tokio elgesio taisyklių, kad savo veiksmais nepadarytų kitam asmeniui žalos. Padarytą žalą privalo atlyginti už jos atsiradimą atsakingas asmuo (LR CK 6.263 str.). Deliktinė civilinė atsakomybė atsiranda esant visiems keturiems jos atsiradimo pagrindams – neteisėtiems veiksmams, žalai ir nuostoliams, priežastiniam ryšiui, kaltei, išskyrus atvejus, kai civilinė atsakomybė atsiranda be kaltės. Neteisėti veiksmai, kaip civilinės atsakomybės pagrindas, yra įstatymuose ar sutartyje nustatytos pareigos neįvykdymas arba įstatymu ar sutartimi draudžiamų veiksmų atlikimas arba bendro pobūdžio pareigos elgtis atidžiai ir rūpestingai pažeidimas. Neteisėti veiksmai nustatomi pagal tai, ar asmuo turėjo teisinę pareigą ir ar objektyviai šią pareigą įvykdė. Ieškovui tenka pareiga įrodyti neteisėtus veiksmus, žalą ir nuostolius bei jų priežastinį ryšį. Kaltė yra preziumuojama. (LR CK 6.246-6.249 str.). Padidinto pavojaus šaltinio valdytojui atsakomybė kyla be kaltės (LR CK 6.270 str.).
Eismą keliuose reglamentuojantys teisės aktai nustato taisykles, kurių eismo keliuose dalyviai privalo laikytis. Eismo dalyvių elgesys grindžiamas savitarpio pagarba ir atsargumu. Visi eismo dalyviai privalo žinoti kelių eismo taisykles ir jų laikytis. Tačiau tik transporto priemonių vairuotojų žinios yra tikrinamos egzaminuose, taip užtikrinant, kad vairuotojai suvoktų eisme vykstančius procesus, galimus pavojus ir būdus jų išvengti. Eismo dalyviai privalo laikytis visų būtinų atsargumo priemonių, nekelti pavojaus kitų eismo dalyvių, kitų asmenų ar jų turto saugumui ir aplinkai, taip pat, siekdami išvengti nuostolingų padarinių arba juos sumažinti, privalo imtis visų būtinų priemonių, išskyrus atvejus, kai dėl to kiltų pavojus jų pačių, kitų žmonių gyvybei ar sveikatai arba tokios priemonės padarytų dar daugiau žalos, palyginti su ta, kurios būtų galima išvengti. Vairuotojas, pasirinkdamas važiavimo greitį, turi atsižvelgti į važiavimo sąlygas, taip pat eismo intensyvumą, kad galėtų sustabdyti transporto priemonę iki bet kurios iš anksto numatomos kliūties. Vairuotojas turi sulėtinti greitį ir prireikus sustoti, jeigu to reikia dėl susidariusių aplinkybių, ypač kai blogas matomumas. Jeigu atsirado kliūtis ar iškilo grėsmė eismo saugumui, vairuotojas privalo sulėtinti greitį, net visiškai sustabdyti transporto priemonę arba apvažiuoti kliūtį nesukeldamas pavojaus kitiems eismo dalyviams (LR Saugaus eismo automobilių keliais įstatymo(toliau – ir SEAKĮ) 12 str. 1 d., 5 d., 13 str., 11 d., Kelių eismo taisyklės (toliau – ir KET) 9 p., 127 p., 128 p.). Kelkraščiu arba važiuojamosios dalies pakraščiu einantys pėstieji turi judėti prieš transporto priemonių važiavimo kryptį (KET 37 p.).
Šalys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus, išskyrus atvejus, kai remiamasi aplinkybėmis, kurių įrodinėti nereikia (LR CPK 178 str.).
Atsakovė I. B. patraukta administracinėn atsakomybėn už KET 9 p. bendro pobūdžio reikalavimų (laikytis visų būtinų atsargumo priemonių, nekelti pavojaus kitų eismo dalyvių, kitų asmenų ar jų turto saugumui ir aplinkai) ir 37 p. pėstiesiems nustatyto (nevaikščioti kelio viduriu, kelkraščiu arba važiuojamosios dalies pakraščiu judėti prieš transporto priemonių važiavimo kryptį) reikalavimo pažeidimus.
Nereikia įrodinėti administracinio nusižengimo padarinių, nustatytų įsiteisėjusiu teismo nutarimu (prejudiciniai faktai) (LR CPK 182 str. 3 p.). Tačiau administracinio nusižengimo (teisės pažeidimo), kaip ir baudžiamojoje, byloje nustatyti faktai turi ribotą prejudicinę galią civilinėje byloje. Asmens veiksmai administracinio teisės pažeidimo byloje tiriami ir vertinami administracinės atsakomybės taikymo aspektu. Esant abipusei kaltei, dėl eismo įvykio administracinėn (ir baudžiamojon) atsakomybėn traukiamas tik tas asmuo, kuriuo padaryti KET pažeidimai yra tiesioginė eismo įvykio kilimo priežastis. Tai, kad už KET pažeidimus administracinėn atsakomybėn patraukta tik atsakovė, reiškia, kad jos padaryti KET pažeidimai buvo tiesioginė eismo įvykio priežastis ir ji administracine teisine prasme yra eismo įvykio kaltininkė. Tačiau tai ir tai, kad ieškovė dėl eismo įvykio administracinėn atsakomybėn nebuvo traukiama, nesudaro pagrindo išvadai, kad ji nepažeidė (laikėsi) bendro pobūdžio visiems eismo dalyviams ir specialių vairuotojams keliamų KET reikalavimų.
To paties asmens veiksmai civilinėje byloje vertinami pagal civilinio proceso ir civilinių įstatymų reikalavimus. Įrodinėjimo dalykai administracinio teisės pažeidimo (baudžiamojoje) ir civilinėje bylose yra skirtingi. Civilinėje byloje asmens veiksmai vertinami civilinės atsakomybės požiūriu. Administracinio teisės pažeidimo (baudžiamojoje) ir civilinėje teisėje asmens veiksmų neteisėtumas, kaltė vertinami pagal skirtingus kriterijus. Dėl to administracinės (baudžiamosios) teisės požiūriu asmens veiksmai gali būti teisėti, o civilinės teisės – neteisėti. Tai reiškia, kad asmens veiksmai gali nesukelti administracinės (baudžiamosios) atsakomybės, tačiau gali sukelti civilinius teisinius padarinius. Tai, kad eismo įvykio kaltininke administracine teisine prasme pripažinta atsakovė (pėsčioji), nesudaro pagrindo išvadai, kad ieškovė (transporto priemonės vairuotoja) laikėsi saugų eismą reglamentuojančių KET reikalavimų ir bendros pareigos elgtis atsargiai ir rūpestingai. Taip pat nesudaro pagrindo ieškovei (transporto priemonės vairuotojai) atsisakyti taikyti civilinę atsakomybę (LAT nutartys civilinėse byloje Nr. 3K-3-378/2009, Nr. 3K-3-219/2010, Nr. 3K-3-454/2011, Nr. 3K3-445/2012, Nr. 3K-3-597-421/2015).
Ieškovė, pačios paaiškinimais šioje ir ATP byloje, važiuodama pirma nuo Dovilų link Lėbartų jau matė keliu su ausinukais (ar ausinuku) bėgiojančią mergaitę (atsakovę). Grįždama atgal nuo Lėbartų link Dovilų vėl iš toli matė kairiąją kelio puse, arčiau kelio vidurio, jos važiavimo kryptimi, nugara į besiartinančią jos vairuojamą transporto priemonę, bėgiojančią tą pačią mergaitę (atsakovę). Akivaizdžiai suprato, kad pėsčioji nemato jai iš nugaros atvažiuojančio automobilio. Kadangi prieš tai jau buvo prasilenkusi, žinojo, kad mergaitė bėgioja su ausinukais (ar ausinuku), ir ne tik nemato, bet labai tikėtina gali ir negirdėti besiartinančios transporto priemonės. Automobilio nesustabdė ir nesulėtino greičio taip, kad galėtų sustabdyti. Tikėjosi, važiuodama savo eismo juosta pravažiuoti lygiagrečiai beveik kelio viduriu ir neleistina kryptimi judančią pėsčiąją, kuri jos nemato ir tikėtina negirdi. Pačios paaiškinimais, garsinį signalą įjungė ir pradėjo stabdyti tik pėsčiajai pradėjus keisti judėjimo kryptį – nuo kelio vidurio į dešinę pusę. Eismo įvykis įvyko žvyruotame kaimo kelyje, kur eismas nėra intensyvus, kas nepateisina, bet sudaro sąlygas pėsčiajam jame laisviau ir mažiau atsakingai elgtis. Ieškovė, turėdama pakankamą vairavimo stažą (pačios paaiškinimais nuo 2005 m. – t.y. 10 metų), būdama rūpestinga ir atidi vairuotoja, tokiomis aplinkybėmis turėjo ir galėjo numatyti eisme galinčius vykti procesus, galimus pavojus ir būdus jų išvengti. Tačiau nebuvo tiek rūpestinga ir atidi, kiek atitinkamomis sąlygomis tai buvo būtina, t.y. kaip būtų elgęsis bonus pater familias. Ar atsakovė staiga keitė judėjimo kryptį nematydama artėjančio automobilio (kaip paaiškino ieškovė), ar atsakovė per petį pamačiusi arti savęs automobilį iš išgąsčio instinktyviai šoko nuo jo nesuprasdama į kurią pusę (kaip paaiškino atsakovė), objektyviai nustatyti, byloje esančiais duomenimis, neįmanoma. Tačiau ši aplinkybė esminės reikšmės neturi. Automobilio vairuotoja, iš toli matydama pažeidžiant KET beveik kelio viduriu judančią pėsčiąją, turėjo ir galėjo numatyti, kad ji bet kokiu momentu gali sudaryti jai kliūtį ir imtis priemonių susidūrimui išvengti – maksimaliai sulėtinti greitį arba sustoti, garsiniu signalu ar kitu būdu atkreipti pėsčiosios dėmesį, įsitikinti, kad pėsčioji mato atvažiuojantį automobilį, ir tik tada saugiai važiuoti. Taigi taip pat pažeidė (nesilaikė) KET 9 p., 127 p., 128 p. reikalavimus, kas taip pat buvo priežastiniame ryšyje ir turėjo didelės reikšmės eismo įvykiui kilti. Pažymėtina, kad taikant deliktinę atsakomybę asmens veiksmų neteisėtumas ir kaltė gali būti konstatuojami ne tik dėl konkrečios normos pažeidimo, bet ir dėl asmens nepakankamai atidaus, atsargaus elgesio, šiuo atveju – dalyvaujant eisme su transporto priemone.
Įvertinus duomenis apie eismo įvykį, eismo įvykio mechanizmą, darytina išvada, kad civiline teisine prasme tiriamas eismo įvykis įvyko dėl abiejų eismo įvykio dalyvių veiksmų. Konstatuotina abipusė – po 50 procentų abiejų eismo įvykio dalyvių kaltė.
Dėl ieškinio
Atsakovės neteisėti veiksmai – KET pažeidimai, lėmę eismo įvykio kilimą nustatyti įsiteisėjusiu nutarimu, kuriuo atsakovė patraukta administracinėn atsakomybėn. Šie veiksmai tuo pačiu yra ir bendro pobūdžio pareigos elgtis atidžiai ir rūpestingai pažeidimas, kaltės požiūriu vertintini kaip didelis neatsargumas. Dėl to apgadinti automobilio priekinis stiklas, priekinis kairės pusės sparnas, variklio dangtis, priekinis kairės pusės žibintas, priekinis kairės pusės statramstis. Žalos faktą įrodo ATP byloje esantys transporto priemonės techninės būklės patikrinimo ir apžiūros protokolas, fotonuotraukos (ATPB b.l. 17, 38-41, 54 voke CD su nuotraukomis).
Žalos dydžio įrodinėjimo našta tenka nukentėjusiam asmeniui, t. y. žalos dydį turi įrodyti asmuo, teigiantis, kad jos patyrė. Taigi ieškovei tenka pareiga įrodyti žalos dydį. Iš žalą padariusio asmens galima reikalauti ir gauti tik realų ir pagrįstą žalos atlyginimą.
Eismo įvykyje dalyvavęs automobilis iš esmės, išskyrus nežymų variklio dangčio (kapoto) įlenkimą, suremontuotas. Automobilis, ieškovės paaiškinimais, suremontuotas jos tėvo pastangomis pas įvairius meistrus. Ieškovei buvo kelis kartus (rengiantis bylos nagrinėjimui ir nagrinėjant bylą iš esmės) siūlyta pateikti automobilio dalių įsigijimą, kitų medžiagų ir remonto darbų išlaidais patvirtinančius dokumentus ar kitus įrodymus. Ieškovės atstovas kategoriškai paaiškino, kad ieškovė to nedarys. Pati ieškovė paaiškino, kad išlaidas patvirtinančių dokumentų nekaupė ir neišsaugojo. Taigi byloje remonto bei dalių įsigijimo išlaidas patvirtinančių dokumentų nėra arba jie neišsaugoti.
Žalos dydis įrodinėjamas ir ieškinys grindžiamas 2015-12-07 UAB „Pajūrio autorika“ automobilio vertinimo ataskaita, pagal kurią automobilio rinkos vertė 2765 Eur, automobilio atkūrimo (remonto) kaštai su PVM, įvertinus keistinų dalių nusidėvėjimą, 1553 Eur (56 proc. toje pačioje ataskaitoje nurodytos vertės).
Automobilio vertinimo ataskaitoje be policijos pareigūnų po įvykio užfiksuotų apgadinimų fiksuoti kiti, tiriant eismo įvykį, neužfiksuoti apgadinimai - priekinio buferio, kairės pusės rūko žibinto, visos automobilio dešinės pusės – sparno, priekinių ir galinių durelių.
Transporto priemonė pagaminta 2006 m. Ieškovės vardu registruota 2011 m. Eismo įvykis įvyko 2015-10-26. Neaišku, kokios būklės transporto priemonės buvo iki įvykio. Transporto priemonė vertintojų apžiūrėta 2015-12-07 – praėjus daugiau nei mėnesiui, beveik pusantro mėnesio, po įvykio. Jokių objektyvių duomenų, kad transporto priemonei po eismo įvykio būtų buvę uždrausta dalyvauti eisme, nėra. Automobilis iš eismo įvykio vietos nebuvo nuvežtas. Ieškovė po įvykio įforminimo iš įvykio vietos išvažiavo automobiliu. Įvykio apžiūros metu užfiksuoti sugadinimai nedideli. Sugadinimų pobūdis ir dydis, atitinkantys tai, kuo (t.y. partrenkto vaiko – paauglės mergaitės kūnu) jie padaryti, taip pat nesudaro pagrindo išvadai, kad automobiliu nebūtų galima dalyvauti eisme. Ieškovės paaiškinimai, kad policijos pareigūnai neleido jai naudotis automobiliu kol bus atliekamas tyrimas, nepagrįsti jokiais objektyviais duomenimis. Todėl labai tikėtina, kad automobiliu nuo įvykio iki apžiūros buvo naudojamasi. Per tą laiką įvairiomis aplinkybėmis galėjo atsirasti naujų apgadinimų, kurie neužfiksuoti iš karto po eismo įvykio, tačiau nurodyti vertinimo ataskaitoje. Iš vertinimo ataskaitos aiškinamojo rašto matyti, kad duomenys apie eismo įvykį – būtent iš karto po eismo įvykio konstatuotų transporto priemonės apgadinimų aprašymas, vertintojui nebuvo pateiktas, paaiškinimus pateikė transporto priemonės savininkas (t.y. ieškovė). Taigi vertinimo ataskaita nėra susieta su konkrečiu tiriamu eismo įvykiu bei jo metu padarytais apgadinimais, užfiksuotais pradiniuose dokumentuose. Transporto priemonės vertinime atsakovės įstatyminis ar kitas atstovas nedalyvavo.
Įvertinus policijos pareigūnų užfiksuotus apgadinimus - jų pobūdį ir dydį, neproporcingai didelė yra transporto priemonės atkūrimo vertės sąmata lyginant su tuo pačiu vertinimu nustatyta transporto priemonės rinkos verte. Skirti 56 procentus rinkos vertės seno automobilio remontui yra neracionalu ir neekonomiška. Protingas ir racionalus žmogus už tokią kainą, neremontuotų seno automobilio, verčiau įsigytų kitą automobilį arba ieškotų būdų, kaip mažesnėmis lėšomis susiremontuoti apgadintąjį. Tai patvirtina ir pačios ieškovės veiksmai. Automobilis buvo remontuojamas pas įvairius meistrus, tikėtina perkant ne naujas detales, tuo siekiant nepatirti neproporcingai didelių išlaidų. Todėl nesąžininga tokio dydžio (beje nepatirtų) išlaidų atlyginimo reikalauti iš žalą padariusio asmens.
Iš ATP byloje sudaryto autoavarijos vietos plano, policijos pareigūnės tarnybinio pranešimo ir po eismo įvykio fiksuojant įvykio vietą darytų ir teismo posėdyje peržiūrėtų fotonuotraukų matyti, kad ieškovės vairuotas automobilis nuo kelio nuvažiavęs priekine dalimi (ATP byla b.l. 10, 15, nuotraukos CD diske voke b.l. 54). Iš nuotraukų matyti, kad kelkraštyje ties vieta, kurioje priekine dalimi nuvažiavęs automobilis, buvo suverstų šakų. Policijos pareigūnų nėra užfiksuota, kad automobilis nuvažiuodamas priekiu nuo kelio būtų su jomis kontaktavęs. Jokie dešinės pusės apgadinimai įvykio vietos apžiūros metu ir vėliau policijos pareigūnų neužfiksuoti. Fotonuotraukose taip pat nesimato, kad automobilis būtų kontaktavęs su šakomis. Pagal automobilio padėtį po eismo įvykio ir fotonuotraukose užfiksuotus bei teismo posėdyje peržiūrėtus vaizdus, visa automobilio dešinė pusė (kaip nurodo ieškovė) negalėjo būti apibraižyta į kelkraštyje buvusias šakas, nes galinė automobilio dalis po įvykio buvo ant kelio (ne kelkraštyje). Įvertinus ieškovės paaiškinimus, labai tikėtina, kad automobilio dešinės pusės apgadinimai buvo padaryti pačiai ieškovei, policijos pareigūnui padedant, išvažiuojant iš įvykio vietos. Tokiu atveju automobilio dešinės pusės apgadinimai nėra priežastiniame ryšyje su atsakovės veiksmais. Tai sudaro pagrindą išvadai, kad automobilio dešinės pusės sparno, priekinių ir galinių durelių dažymas (dažymui reikalingos medžiagos ir darbo sąnaudos) į prašomą priteisti turtinės žalos sumą įskaičiuotos nepagrįstai.
Pažymėtina, kad pagal nuosekliai išplėtotą teismų praktiką nukentėjusio asmens patirtų turtinių netekimų dydis gali būti nustatytas nuostolius apskaičiuojant pagal prarasto turto atkuriamąją vertę, tik tais atvejais, kai turtas neatkurtas po sugadinimo ir nukentėjęs asmuo neturėjo realių išlaidų (LAT nutartis civilinėse bylose Nr. 3K-3-763/2001, Nr. 3K-3-166/2009, Nr. 3K-3-417/2014, Nr. 3K-3-130-378/2016).
Kadangi automobilis yra suremontuotas ir dėl to buvo patirtos realios išlaidos, automobilio vertinimo ataskaita, parengta apskaičiuojant turto atkuriamąją vertę, įtraukiant ir apgadinimus, kurių sąsajumas priežastiniu ryšiu su atsakovės veiksmais labai abejotinas ir neįrodytas, kaip vientisas dokumentas nepagrindžia ir neįrodo ieškovei padarytos žalos dydžio. Tai kad ieškovė nepateikė realias išlaidas patvirtinančių dokumentų (nors ne kartą tai buvo siūlyta), sudarytų pagrindą konstatuoti, kad ji neįrodė patirtos žalos dydžio ir ieškinio netenkinti.
Kita vertus žalos faktas yra įrodytas. Jeigu šalis nuostolių dydžio negali tiksliai įrodyti, jų dydį nustato teismas (LR CK 6.249. str. 1 d.). Tai reiškia, kad tuo atveju, kai žalos padarymo faktas, kaip pagrindas prievolei dėl žalos atlyginimo atsirasti, yra įrodytas, ieškinys dėl žalos atlyginimo negali būti atmestas tik tuo pagrindu, kad suinteresuota šalis tinkamai neįrodė patirtų nuostolių dydžio (LAT nutartys civilinėse bylose Nr. 3K-3-69/2009, Nr. 3K-3-166/2009, Nr. 3K-3-177/2011).
Beje atsakovė, atstovaujama profesionalaus teisininko, nesutikdama su žalos dydžiu, jokių įrodymų apie galimą žalos dydį nepateikė, kokį žalos dydį pripažįsta nenurodė. Automobilio vertinimo ataskaitoje nurodytų automobilio rinkos vertės, pagal objektyviai užfiksuotus apgadinimus keistinų dalių bei detalių, verčių neginčijo.
Pagal ataskaitą žibinto vertė su PVM, įvertinus 43 proc. nusidėvėjimą – 173,37 Eur, stiklo - 123,91 Eur. Priekinės kairės pusės sparno ir statramsčio apgadinimai nedideli, tačiau jų pašalinti neatlikus visos dalies dažymo neįmanoma. Variklio dangčio (kapoto) įlenkimas nežymus, praėjus nuo įvykio beveik 2 metams nepašalintas, automobilio eksploatacijai ir naudojimui pagal paskirtį įtakos neturi, o automobilio vertei reikšmė labai tikėtina nežymi. Dešinės pusės automobilio sparno ir abiejų durelių dažymo būtinumas anksčiau išdėstytais motyvais labai abejotinas. Įvairių meistrų, kurių ieškovė neįvardino, tikėtina dirbančių individualiai, darbo valandos įkainis kelis kartus mažesnis, nei ataskaitoje parinktas 21,72 Eur dydžio autoserviso meistrų darbo valandos įkainis. Įvertinus visas aplinkybes, pakeistų stiklo ir žibinto vertes, objektyviai užfiksuotų apgadintų detalių/dalių (priekinis kairės pusės sparno ir statramsčio bei variklio dangčio) dažymui pagal ataskaitą reikalingų medžiagų vertę, remonto darbų tikėtinus kaštus, vadovaujantis teisingumo, protingumo sąžiningumo principais, nustatytinas tikėtinas ne didesnis kaip 25 procentai transporto priemonės rinkos vertės žalos dydis – t.y. 691,25 Eur. Atsižvelgiant į pačios ieškovės kaltę – didelį neatsargumą, nustatytos turtinės žalos dydis mažintinas per pusę iki 345,63 Eur.
Ieškovė kaip turtinę žalą prašo priteisti ir už automobilio vertinimo ataskaitą sumokėtą sumą – 50 Eur. Jeigu ieškovė būtų pateikusi faktiškai patirtas ir realias automobilio remonto išlaidas patvirtinančius įrodymus, tai šių išlaidų nebūtų patyrusi. Kita vertus, teismas nustatydamas turtinės žalos dydį, remiasi kai kuriais vertinimo ataskaitoje pateiktais duomenimis. Anksčiau išdėstytais motyvais, pripažintina, kad 25 procentai šios sumos, t.y. 12,50 Eur, yra ieškovės su tiriamu eismo įvykiu priežastiniu ryšiu susijusi patirta žala.
Išdėstytais motyvais, ieškovei iš atsakovės priteistina 358,13 Eur turtinei žalai atlyginti. Taip pat priteistinos 5 procentų metinės palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.
Dėl priešieškinio
Neteisėtais veiksmais gali būti pakenkiami neturtiniai asmens interesai, kuriuos taip pat saugo ir gina teisė (LR CK 1 str. 1 d.). Neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais (LR CK 6.250 str. 1 d.). Neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta asmens sveikatai. Civilinėje atsakomybėje galioja principas, kad kuo aiškesnė ir svarbesnė yra vertybė, tuo stipriau ji ginama. Jei išgyvenimai yra sukeliami dėl asmeniui gyvybiškų svarbių dalykų - sveikatos sužalojimo, tai išgyvenimai negali būti vertinami menkais. Asmens sveikata yra viena iš svarbiausių, nesunkiai pažeidžiamų, ne visada atkuriamų ar neįmanomų atkurti vertybių, nepalyginamai svarbesnė ir reikšmingesnė, nei materialūs daiktai (šiuo atveju 9 m. senumo automobilis), todėl turi būti itin saugoma ir ginama.
Tiriamo eismo įvykio metu atsakovei I. B. padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas. Tai neabejotinai sukėlė neigiamas pasekmes – fizinį skausmą, dvasinius išgyvenimus ir nepatogumus. Atsakovė I. B. turi teisę į neturtinės žalos atlyginimą. Anksčiau išdėstytais motyvais, ieškovė civiline teisine prasme kalta dėl eismo įvykio, tiek pat kiek ir atsakovė. Be to, ieškovei, kaip padidinto pavojaus šaltinio valdytojai, atsakomybė kyla ir be kaltės.
Neturtinės žalos atlyginimo srityje visiško žalos atlyginimo principas, įtvirtintas LR CK 6.283 str. 1 d., objektyviai negali būti taikomas visa apimtimi, kadangi neturtinės žalos tiksliai įvertinti pinigais neįmanoma. Įstatymas numato piniginę satisfakciją, kuria siekiama kiek įmanoma teisingiau kompensuoti nukentėjusiojo patirtą dvasinį, fizinį skausmą ir kt. Teismo funkcija yra nustatyti teisingą piniginę kompensaciją už patirtą skriaudą. Nustatydamas neturtinės žalos dydį teismas vadovaujasi CK 6.250 str. 2 d. įtvirtintais neturtinės žalos piniginio įvertinimo kriterijais. Atsakovei I. B., tuo metu dar 17 metų vaikui, padaryti sužalojimai - galvos ir veido sumušimas, galvos smegenų sukrėtimas, krūtinės ląstos ir blauzdos sumušimai, dubens ir plaštakos odos nubrozdinimai, daugybinės poodinės kraujosruvos veide, muštinė žaizda nosies srityje, kas atitinka nežymų sveikatos sutrikdymą. Dėl medikų ir specialisto išvada konstatuotų sužalojimų, I. B. teko patirti skausmą, buvo siuvama nosies muštinė žaizda, ji 4 dienas buvo gydoma vaikų ligoninėje stacionare, po to paskirtas 3 savaičių ambulatorinis gydymas. Dėl gausiai sužaloto veido buvo apribotos galimybės bendrauti, kelias savaites negalėjo lankyti mokyklos. Dėl nosies žaizdos, kuri buvo susiūta, yra likęs randas. Nepaisant to, pasekmės nesunkios. Eismo įvykis įvyko dėl abiejų šalių didelio neatsargumo. Transporto priemonės vairuotoja ieškovė sąmoningai nesiekė sukelti atsakovei dvasinių išgyvenimų, po įvykio pasirūpino greitosios medicininės pagalbos iškvietimu. Atsakovė labai jauna – 19 m. Atsakovės paaiškinimais, ji mokosi suaugusiųjų mokykloje ir faktiškai yra tėvų išlaikoma, pačios pajamos per mėnesį sudaro apie 100 Eur. Mokyklos laiku nebaigė, nes dėl sunkios finansinės padėties šeimoje reikėjo dirbti. Ieškovė yra ištekėjusi, sutuoktinis, sprendžiant pagal paaiškinimus, dirba užsienyje, šeimoje auga mažametis vaikas. Objektyvių duomenų apie ieškovės ir atsakovės turtines padėtis byloje nėra. Tačiau, atsižvelgiant į šalių amžių bei šeimines padėtis, ieškovės turtinė padėtis labiausiai tikėtina, yra ženkliai geresnė, nei atsakovės. Pagal suformuotą teismų praktiką, nežymaus sveikatos sutrikdymo atvejais neturtinės žalos dydis nukentėjusiesiems nustatomas nuo 500 Lt iki 4000 Lt (vidutiniškai 2250 Lt), kas atitinka nuo 145 Eur iki 1158 Eur (vidutiniškai 651,5 Eur). Įvertinus byloje nustatytas aplinkybes ir aptartų kriterijų visumą, atsižvelgiant į suformuotą teismų praktiką dėl žalos atlyginimo nežymaus sveikatos sutrikdymo atvejais, vadovaujantis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais, nustatytinas didesnis už teismų suformuotos praktikos vidurkį - 800 Eur neturtinės žalos dydis. Dėl patirtų sužalojimų ir jų sukeltų išgyvenimų bei nepatogumų kalta ir pati atsakovė, nes nebuvo pakankamai atidi ir atsargi, judėdama kelio viduriu ne prieš eismo kryptį, suvaržė sau galimybę pamatyti atvažiuojantį automobilį. Atsižvelgiant į pačios atsakovės kaltę – didelį neatsargumą, nustatytos neturtinės žalos dydis mažintinas per pusę iki 400 Eur.
Transporto priemonės, kaip didesnio pavojaus šaltinis aplinkiniams, sukuria imperatyvią pareigą jos valdytojams draustis civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu ir laikytis tam tikrų reikalavimų jas eksploatuojant. 2015-10-26 eismo įvykio metu ieškovės vairuotas automobilis Peugeot 407, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) buvo apdraustas privalomuoju civilinės atsakomybės draudimu draudimo bendrovėje Ergo Insurance SE. Nukentėjęs trečiasis asmuo pretenziją dėl padarytos žalos gali pateikti atsakingam už padarytą žalą asmeniui (kaltininkui), tiesiogiai draudimo įmonei, apdraudusiai kaltininko civilinę atsakomybę, atsakingo draudiko atstovui (Transporto priemonių savininkų ir valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo (toliau TPVCAPDĮ) 13 str. 1 d.). Nukentėjusiam asmeniui įstatymo nustatyta teisė reikšti pretenziją dėl padarytos žalos pasirinktinai vienam iš joje nurodytam subjektui, tiesiogine prasme, suprantama ir kaip nukentėjusio asmens teisė teisme reikšti ieškinį eismo įvykio kaltininkui dėl žalos atlyginimo. Tokia buvo ir teismų praktika (LAT civilinėje byloje Nr. 3K-3-155/2009). Vertinant TPVCAPD teisinio reguliavimo ypatumus bendrųjų draudimo teisinių santykių reguliavimo tikslų kontekste, remiantis sisteminiu TPVCAPDĮ normų ir tikslų aiškinimu, atsižvelgiant privalomojo draudimo tikslus, kryptingai suformuota praktika, kad iš privalomojo civilinės atsakomybės draudimo sutarties atsiradusi prievolė vykdytina pirmiau už deliktinę prievolę. TPVCAPDĮ tikslais ir reguliavimu per teismų praktiką (precedentus) įtvirtinta, kad egzistuojant šiems prievoliniams draudimo santykiams, pagrindinis skolininkas yra draudikas, neviršijant draudimo sutartyje ir TPVCAPDĮ 11 str. nustatytų draudimo sumų. Transporto priemonės valdytojo prievolė prieš žalą patyrusį asmenį – subsidiari (papildoma), kai nepakanka draudimo išmokos patirtai žalai atlyginti (LAT nutartys civilinėse bylose Nr. 3K-3-521/2014, Nr. 3K-7-43-706/2016).
Atsakovei buvo siūloma spręsti dėl priešieškinio patikslinimo bei draudiko įtraukimo atsakovu ir/ar atsakovo pakeitimo. Atsakovė, atstovaujama profesionalaus teisininko, motyvuodama įstatyminiu reglamentavimu, skirtingomis faktinėmis aplinkybėmis šioje ir nurodytose bylose, atsisakė tai daryti.
TPVCAPD reglamentavimas pagal teismų praktiką nėra pakeistas. TPVCAPDĮ 13 str. 1 d. numato nukentėjusiam asmeniui teisę reikšti reikalavimą dėl žalos atlyginimo kaltininkui ir draudikui (draudiko atsakingam asmeniui). TPVCAPDĮ 12 str. 1 d 6) p. nustato transporto priemonės valdytojo pareigą per 5 darbo dienas raštu pranešti draudikui, apdraudusiam jo civilinę atsakomybę, apie pateiktą pretenziją atlyginti žalą ar teisme pareikštą ieškinį dėl žalos atlyginimo, pateikti visus būtinus paaiškinimus ir turimą informaciją. Tiesiogiai, lingvistiškai, sistemiškai ir logiškai aiškinant šias TPVCAPDĮ 12 str. 1 d 6) p. ir 13 str. 1 d. nuostatas, pagal galiojantį teisinį reglamentavimą, ieškinys gali būti reiškiamas kaltininkui, nesiejant šios teisės su reikalavimų dydžiu.
Lietuvos Respublikos teisinėje sistemoje pagrindinis ir pirminis teisės šaltinis yra įstatymas (ne precedentas). Aukščiausiojo Teismo praktikoje taip pat nuosekliai pasisakoma, kad teismai turi vadovautis teismų praktika ne a priori, bet atsižvelgdami į konkrečioje nagrinėjamoje byloje nustatytų aplinkybių kontekstą. Reikalavimus, atsikirtimus, skundus, tai pat ir sprendimus galima grįsti tik tokiais Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išaiškinimais (ratio decidendi), kurie suformuluoti savo faktinėmis aplinkybėmis analogiškose arba iš esmės panašiose bylose.
Šioje byloje eismo įvykio dalyviai nelygiaverčiai. Transporto priemonės vairuotoja, 28 metų, turinti 10 metų vairavimo stažą, ir 17 m. mergaitė, nepilnametė neturinti visiško civilinio (taip pat ir procesinio) veiksnumo, tačiau turinti pakankamą amžių administracinei atsakomybei kilti. Įvykus eismo įvykiui, su juo susijęs transporto priemonės valdytojas, be kita ko, privalo pateikti kitiems eismo įvykio dalyviams informaciją, būtiną jo civilinę atsakomybę apdraudusiai draudimo įmonei nustatyti, taip pat per 3 dienas nuo eismo įvykio dienos pranešti draudikui, apdraudusiam jo civilinę atsakomybę, apie eismo įvykį, ir tuo atveju, kai neaišku, kuris eismo dalyvis yra dėl jo atsakingas (TPVCAPDĮ 12 str. 1 d. 4 p. 5 p.). Duomenų, kad ieškovė būtų įvykdžiusi šias įstatymo imperatyviai nustatytas pareigas, nėra. Objektyvūs duomenys apie transporto priemonės valdytojo draudiką pateikti tik šios civilinės bylos nagrinėjimo metu, teismui išreikalavus. Iš trečiojo asmens draudiko atsiliepimo turinio, darytina išvada, kad draudikas apie įvykį nebuvo informuotas. Reikalavimas atlyginti neturtinę žalą, patirtą dėl sveikatos sužalojimo eismo įvykio metu pareikštas, tik po to, kai buvo pareikštas ieškinys atlyginti turtinę žalą dėl automobilio apgadinimo to paties eismo įvykio metu. Pretenzijai draudikui pareikšti yra praleistas įstatymo nustatytas 1 metų terminas ir ieškinio senaties 1 metų terminas. Reikalavimams iš draudimo teisinių santykių terminas yra 3 kartus trumpesnis, nei ieškinio senaties terminas reikalavimui dėl žalos atlyginimo pareikšti, nesant draudimo teisinių santykių. Šiuo požiūriu ir taip silpnesniąja šalimi dėl amžiaus tiriamo įvykio metu bei socialinės brandos bylos nagrinėjimo metu laikytina atsakovė, yra neproporcingai nelygiavertėje padėtyje lyginant su ieškove. Nagrinėjama byla savo faktinėmis aplinkybėmis skiriasi nuo bylų, kuriose išaiškinta dėl draudiko ir žalą padariusio asmens atsakomybių (pagrindinės ir subsidiarios) pobūdžio.
Civilinio proceso tikslas apginti asmenų pažeistas teises bei įstatymų saugomus interesus. Kilęs ginčas turi būti išspręstas taip, kad iš jo nekiltų kitos civilinės bylos. Draudikas, gavęs duomenis apie administruotiną draudiminį įvykį, pateiktu atsiliepimu aiškiai pareiškė, kad su ieškiniu nesutinka ir ne tik dėl to, kad jis pareikštas netinkamam atsakovui pagal teismų praktiką, bet ir dėl to, kad mano, jog dėl eismo įvykio apdraustam transporto priemonės valdytojui civilinė atsakomybė nekyla. Tokią poziciją atstovas palaikė ir teismo posėdyje. Byloje nustatytomis aplinkybėmis, konstatuota abipusė eismo įvykio dalyvių kaltė. Išdėstytais motyvais transporto priemonės valdytojai ieškovei dėl padarytos neturtinės žalos atsakovei atsiranda civilinė atsakomybė. Esant tokioms aplinkybėms, pagal teismų praktiką bylose, kuriose faktinės aplinkybės skiriasi, formaliai atmetus priešieškinį dėl neturtinės žalos atlyginimo dėl netinkamo atsakovo, neišvengimai būtų užprogramuota dar viena civilinė byla su tais pačiais dalyvaujančiais byloje asmenimis, kai ginčui išspręsti visos faktinės aplinkybės yra nustatytos. Tai būtų nesuderinama su civilinio proceso paskirtimi ir principais.
Prioritetiškai vadovaujantis įstatymo nustatytu reglamentavimu, taip pat vadovaujantis teismų praktikos suformuotomis principinėmis nuostatomis dėl draudiko ir kaltininko atsakomybės, vadovaujantis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais, atsakovei iš ieškovės priteistinas nustatytas 400 Eur neturtinės žalos dydis, išieškojimą nukreipiant į ieškovės civilinės atsakomybės draudiką. Taip pat priteistinos 5 procentų metinės palūkanos nuo priteistos sumos nuo priešieškinio pareiškimo dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.
Dėl bylinėjimosi išlaidų ir kitų klausimų
Ieškovė sumokėjo 35 Eur (24+11) žyminį mokestį ir patyrė 850 Eur (150 už ieškinį+350 už atsliepimą į priešieškinį+250 už atstovavimą) teisinės pagalbos išlaidų, iš viso patyrė 885 Eur bylinėjimosi išlaidų. Atsakovė patyrė 600 Eur (200 Eur už priešieškinį+400 Eur už atstovavimą) teisinės pagalbos išlaidų. Trečiasis asmuo Ergo Insurance SE patyrė 605 Eur bylinėjimosi išlaidų.
Bylinėjimosi išlaidos priteisiamos šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, bylinėjimosi išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai (LR CPK 93 str. 1 d., 2 d.). Teismas gali nukrypti nuo šių bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklių, atsižvelgdamas į šalių procesinį elgesį ir įvertindamas priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos.
Proporcingai patenkintiems ieškinio reikalavimams ieškovei atlygintina 22,34 proc., t.y. 7,60 Eur, žyminio mokesčio. Įvertinus ieškovės teisinės pagalbos išlaidas detalizuojančius duomenis, laikytina kad ieškiniui tenka 58 proc. (493 Eur) ir priešieškiniui tenka 42 proc. (357 Eur) teisinės pagalbos išlaidų. Proporcingai patenkintiems ieškinio reikalavimams ieškovei atlygintina 22,34 proc., t.y. 110 Eur, ieškiniui tenkančių teisinės pagalbos išlaidų. Įvertinus atsiliepimo į priešieškinį turinį bei priimtą sprendimą, priešieškiniui tenkančios teisinės pagalbos išlaidos neatlygintinos. Iš viso ieškovei iš atsakovės atlygintina 117,60 Eur bylinėjimosi išlaidų.
Reikalavimams dėl neturtinės žalos atlyginimo proporcingumo principas netaikomas, nes neturtinės žalos dydį nustato teismas, o reikalavimą reiškiančio asmens nurodytas neturtinės žalos dydis yra tik vienas iš kriterijų, jį nustatant. Įvertinus atsakovės teisinės pagalbos išlaidas detalizuojančius duomenis bei iki priešieškinio pareiškimo pateikto atsiliepimo turinį, laikytina kad ieškiniui tenka 30 proc. (180 Eur) ir priešieškiniui tenka 70 proc. (420 Eur) teisinės pagalbos išlaidų. Proporcingai atmestiems ieškinio reikalavimams atsakovei atlygintina 77,66 proc., t.y. 140 Eur, ieškiniui tenkančių teisinės pagalbos išlaidų. Atsižvelgiant į reikalautos ir nustatytos neturtinės žalos dydį bei priteisimo būdą, atsakovei atlygintina 30 proc., t.y. 126 Eur, priešieškiniui tenkančių teisinės pagalbos išlaidų. Iš viso atsakovei iš ieškovės atlygintina 266 Eur bylinėjimosi išlaidų.
Vadovaujantis protingumo, operatyvumo ir ekonomiškumo ir principais, įskaičius šalių viena kitai atlygintinas bylinėjimosi išlaidas, iš ieškovės priteistina atsakovei 148,40 Eur bylinėjimosi išlaidų.
Įvertinus trečiojo asmens poziciją dėl priešieškinio, priešieškinio reikalavimų tenkinimo apimtį ir būdą, vadovaujantis protingumo, sąžiningumo ir teisingumo principais, trečiasis asmuo (ieškovės pusėje) paliktinas prie jo patirtų bylinėjimosi išlaidų.
Proporcingai patenkintiems priešieškinio reikalavimams, iš ieškovės valstybei priteistinas 15 Eur žyminis mokestis, nuo kurio mokėjimo atsakovė atleista. Išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu sudaro 5 Eur. Atsižvelgiant į bylos eiga ir priimtą sprendimą, šios išlaidos šalims paskirstytinos lygiomis dalimis po 2,50 Eur.
Atsakovės priešieškinis, sprendime išdėstytais motyvais, nėra nepagrįstas ir iš dalies patenkintas. Ieškovės prašymas dėl baudos atsakovei už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis skyrimo atmestinas.
Rezoliucinė dalis
Teismas, remdamasis tuo, kas išdėstyta, ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 259 str., 270 str.,
nusprendžia:
ieškinį ir priešieškinį tenkinti iš dalies.
Priteisti iš atsakovės I. B. 358,13 Eur turtinei žalai atlyginti, 5 procentų metines palūkanas nuo priteistos 358,13 Eur sumos nuo bylos iškėlimo teisme 2016-09-22 iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ieškovei E. P..
Priteisti iš ieškovės E. P. 400 Eur neturtinei žalai atlyginti, 5 procentų metines palūkanas nuo priteistos 400 Eur sumos nuo priešieškinio pareiškimo 2016-12-05 iki teismo sprendimo visiško įvykdymo atsakovei I. B., išieškojimą nukreipiant į trečiąjį asmenį draudiką Ergo Insurance SE, veikiantį per Lietuvos filialą.
Kitas ieškinio ir priešieškinio dalis atmesti.
Priteisti iš ieškovės E. P. 148,40 Eur bylinėjimosi išlaidų atsakovei I. B..
Priteisti iš ieškovės E. P. 17,50 Eur bylinėjimosi išlaidų valstybei (įmokos kodas5660).
Priteisti iš atsakovės I. B. 2,50 Eur bylinėjimosi išlaidų valstybei (įmokos kodas5660).
Sprendimas per 30 dienų nuo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos rajono apylinkės teismą.