- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2015-02-13
- Bylos Nr.
- 2S-970-553/2015
- Teisminio proceso Nr.
- 2-01-3-01269-2012-9
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Aldona Tilindienė
- Skolininkas
- D. S.
- Kategorijos
- 116.8pavadinimo nepavyko patikrinti
- 122.4pavadinimo nepavyko patikrinti
- 125.11.2pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Aldona Tilindienė teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo skolininko (apelianto) D. S. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014-10-22 nutarties, priimtos civilinėje byloje Nr. L2-4190-864/2014 išnagrinėjus skolininko D. S. prašymą dėl skolos mokėjimo išdėstymo bei arešto transporto priemonėms panaikinimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Ginčo esmė
Vilniaus miesto 1 apylinkės teismas 2012-01-31 išdavė teismo įsakymą dėl 7 000 Lt skolos, 2 576 Lt delspinigių, 5 procentų dydžio metinių palūkanų už priteistą sumą ir 72 Lt bylinėjimosi išlaidų priteisimo iš skolininko D. S. kreditoriaus A. B. naudai (b. l. 8-9).
Šalies argumentai
2014-08-19 Vilniaus miesto apylinkės teismui D. S. pateikė prašymą dėl skolos išdėstymo ir arešto panaikinimo. Prašyme skolininkas nurodė, jog antstolis R. V. vykdo vykdomąją bylą pagal 2012-01-31 teismo įsakymą. Pažymėjo, jog šiuo metu jis turi nuolatinį darbą Norvegijos karalystėje, iš kurio gauna nuolatines pajamas, todėl atsirado galimybė padengti įsiskolinimą. Iki šiol negalėjo padengti įsiskolinimo dėl objektyvių priežasčių – vyko skyrybos, bendro turto dalybos su sugyventine. Vadovaudamasis Civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 284 straipsniu, skolininkas prašė išdėstyti iš jo priteistą skolą A. B. naudai ir antstolio vykdymo išlaidas vienerių metų laikotarpiui, nustatant mokėjimų grafiką ir panaikinti areštą transporto priemonėms „Toyota Avensis“ (v. n. (duomenys neskelbtini) ir „Toyota Avensis“ (v. n. (duomenys neskelbtini) (b. l. 18, 25-26).
Atsiliepimas
Kreditorius A. B. pateikė teismui atsiliepimą, kuriuo prašė skolininko prašymo netenkinti. Nurodė, kad skolininkas iki šiol nėra atsiskaitęs su kreditoriumi. Skolininkas nuolat melavo, išsisukinėjo nuo skolos mokėjimo bei, nepranešęs kreditoriui, išvyko į užsienį. Kreditorius kreipėsi į ikiteisminio tyrimo instituciją, kad ši pradėtų ikiteisminį tyrimą skolininko atžvilgiu dėl galimo trukdymo antstoliui vykdyti teismo sprendimą bei sunaikino ir paslėpimo ar perleidimo antstolio areštuotą ir aprašytą turtą. Prašymas panaikinti transporto priemonių areštą yra teikiamas tik siekiant apsunkinti išieškojimą bei sudaryti galimybę šias transporto priemones realizuoti, dėl ko jis neturėtų būti tenkintinas (b. l. 38-39).
Suinteresuotas asmuo antstolis R. V. pateikė teismui atsiliepimą, kuriuo prašė skolininko prašymą atmesti. Nurodė, kad nėra galimybės nukreipti išieškojimą į areštuotus 2 automobilius, nes nėra žinoma šio turto buvimo vieta ir būklė. Už antstolio reikalavimų nevykdymą skolininkui jau buvo skirta bauda, o skolininko skola vis didėja dėl priteistų palūkanų. Šiuo metu iš skolininko yra išieškota tik 54,43 Lt, pats skolininkas skolos dalimis niekada nėra mokėjęs. Areštuoti automobiliai yra vienintelis skolos išieškojimo garantas, dėl ko pagrindo naikinti transporto priemonių areštą nėra (b. l. 40-41).
Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
Vilniaus miesto apylinkės teismas 2014-10-22 nutartimi nutarė skolininko D. S. prašymo dėl skolos mokėjimo išdėstymo bei arešto transporto priemonėms panaikinimo netenkinti. Teismas nustatė, kad iš byloje esančių įrodymų nėra pagrindo daryti išvadą, kad skolininkas turės realias galimybes tenkinus jo prašymą skolą sumokėti per vienerius metus. Taip pat teismas sprendė, kad panaikinus transporto priemonių areštą būtų nepagrįstai apsunkintas skolos išieškojimas bei akivaizdu, jog būtų pažeisti civilinių santykių subjektų lygiateisiškumo, teisinio apibrėžtumo, proporcingumo bei teisėtų lūkesčių principai (b. l. 47-49).
Atskirojo skundo ir atsiliepimų į jį argumentai
Atskiruoju skundu skolininkas (apeliantas) D. S. prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014-10-22 nutartį ir priimti naują sprendimą – tenkinti jo prašymą. Nurodo, kad teismas visiškai neatsižvelgė į skolininko padėtį, kuri buvo sudėtinga visą laiką iki tol, kol jis nebuvo susiradęs nuolatinio darbo. Teismas turėjo atsižvelgti į tai, kad skolininkas visai neseniai įgijo galimybę atsiskaityti su kreditoriumi, ir išdėstyti skolos išieškojimą 1 metų laikotarpiui tam, jog nepakenktų skolininko mokumui ir kartu kreditoriaus interesams. Neišdėsčius mokėjimų, gali susidaryti situacija, kad skolininkas neteks darbo, o antstoliui nurašius visas lėšas, skolininkas neturės pinigų būtiniausioms išlaidoms ir pragyvenimui. Skolininkas negalėjo pateikti duomenų iš darbovietės Norvegijoje, nes ten pradėjo dirbti neseniai, o prašymą dėl skolos išdėstymo skolininkas pateikė teismui, kai buvo Lietuvoje, todėl tuo metu jis net negalėjo pateikti užklausos darbdaviui dėl informacijos pateikimo. Teismas, žinodamas faktą, kad skolininkas neseniai pradėjo dirbti Norvegijoje, galėjo skolininkui nustatyti terminą pateikti teismui reikalingą informaciją (b. l. 62-63).
Atsiliepimas
Suinteresuotas asmuo antstolis R. V. atsiliepimu į atskirąjį skundą prašo skundžiamą nutartį palikti nepakeistą. Be atsiliepime į skolininko prašymą nurodytų argumentų, antstolis papildomai pažymi, kad 2014-11-21 dienai skolininko įsiskolinimas vykdomojoje byloje sudaro 10 991,48 Lt skolos ir 2 358,57 Lt vykdymo išlaidų, viso 13 823,05 Lt. Skolininkui niekada nebuvo draudžiama skolą mokėti dalimis, jis net buvo raginamas tai daryti, bet nedarė. Skolos išieškojimas antstoliui yra perduotas nuo 2012 m., todėl skolininkas gali kreiptis į antstolį dėl skolos ir vykdymo išlaidų apmokėjimo terminų bei dalių (b. l. 67-68).
Kreditorius A. B. atsiliepimu į atskirąjį skundą prašo skundą atmesti ir skundžiamą nutartį palikti nepakeistą. Be atsiliepime į skolininko prašymą nurodytų argumentų, kreditorius papildomai pažymi, kad teigdamas pradinį prašymą, skolininkas nepagrindė teigiamų aplinkybių jokiais objektyviais įrodymais. Skolininko atžvilgiu yra pradėtas ikiteisminis tyrimas pagal Baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 231 straipsnio 1 dalį ir 246 straipsnio 1 dalį. Skolininkas jau daugiau nei 2 metus tyčia nevykdo antstolio įpareigojimo pristatyti apžiūrai areštuotas transporto priemones (b. l. 70-72).
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio (atskirojo) skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame (atskirajame) skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų, būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Absoliučių skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnio 2 ir 3 dalys, 338 straipsnis).
Nagrinėjamu atveju apeliacijos dalykas – patikrinimas, ar pirmosios instancijos teismas pagrįstai nutarė netenkinti skolininko (apelianto) prašymo dėl skolos mokėjimo išdėstymo bei arešto transporto priemonėms panaikinimo. Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs apelianto atskirajame skunde nurodytas aplinkybes, kurios sudaro skundo faktinį ir teisinį pagrindą, atsiliepimų į atskirąjį skundą argumentus ir byloje surinktus įrodymus, daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį atmesti apelianto prašymą. Lietuvos Aukščiausias Teismas formuoja praktiką (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008-03-14 nutartis byloje Nr. 3K-7-38/2008, 2010-06-01 nutartis byloje Nr. 3K-3-252/2010, 2010-03-16 nutartis byloje Nr. 3K-3-107/2010, 2011-02-15 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-52/2011 ir kt.), kad atmesdamas apeliacinį (atskirąjį) skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo (nutarties) motyvams.
Atskirajame skunde apeliantas nurodė, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai neatsižvelgė į jo padėtį, kuri buvo sudėtinga visą laiką iki tol, kol jis nebuvo susiradęs nuolatinio darbo, ir į tai, kad skolininkas visai neseniai įgijo galimybę atsiskaityti su kreditoriumi. Apelianto nuomone, teismas galėjo jam nustatyti terminą pateikti teismui reikalingą informaciją ir turėjo išdėstyti skolos išieškojimą 1 metų laikotarpiui tam, jog nepakenktų skolininko mokumui ir kartu kreditoriaus interesams. Apeliacinės instancijos teismas minėtus atskirojo skundo argumentus atmeta kaip nepagrįstus dėl žemiau nurodytų motyvų.
Teismo sprendimo vykdymo išdėstymas (CPK 284 straipsnio 1 dalis) reiškia nukrypimą nuo bendrosios sprendimų vykdymo tvarkos, todėl galimas tik išimtiniais atvejais, kai sprendimo įvykdyti iš karto negalima dėl laikinai sunkios skolininko turtinės padėties ar kitų ypač svarbių aplinkybių. Sprendžiant klausimą dėl teismo sprendimo vykdymo atidėjimo ar išdėstymo yra aktualūs lygiateisiškumo ir teisėtų lūkesčių principai; turi būti išlaikyta abiejų šalių teisėtų interesų pusiausvyra, atsižvelgta į tai, ar, atidėjus teismo sprendimo įvykdymą, bus užtikrintas tinkamas jo įvykdymas, ar nebus iš esmės paneigtas teismo sprendimas ir pažeisti šalies, kurios naudai jis priimtas, teisėti lūkesčiai. Teismo sprendimo vykdymo išdėstymas neturi suteikti nepagrįstą pranašumą skolininkui, o išieškotojas neturi patirti nepagrįstų nuostolių. Nagrinėjamu atveju skolininkas prašo išdėstyti 2012-01-31 teismo įsakymu iš jo priteista skolą bei vykdymo išlaidas ne dėl to, kad skolininko padėtis laikinai pablogėjo, o dėl to, kad ji pagerėjo. Kaip nurodė antstolis, minėto teismo įsakymo pagrindu pradėtą priverstinį skolos išieškojimą antstolis vykdo nuo 2012 metų, tačiau per visą tą laiką skolininkas pats skolos dalimis niekada nėra mokėjęs, išieškota suma sudaro 54,43 Lt, o 2014-11-21 dienai skolininko įsiskolinimas vykdomojoje byloje buvo 10 991,48 Lt skolos ir 2 358,57 Lt vykdymo išlaidų, viso 13 823,05 Lt. Taigi skolininkas per daugiau nei 2 metų laikotarpį geranoriškai nėra nieko sumokėjęs. Jeigu skolininko turtinė padėtis pagerėjo (jis susirado darbą užsienyje), tai neaišku, kokios objektyvios priežastys sutrukdė skolininkui sumokėti bent dalį įsiskolinimo ir apie tai informuoti antstolį arba į tą patį antstolį kreiptis su prašymu išdėstyti susidariusio įsiskolinimo mokėjimą. Nagrinėjamu atveju akivaizdu, kad pagrindinis skolininko tikslas, kurio jis siekė pateikdamas teismui prašymą dėl skolos išdėstymo ir arešto panaikinimo, buvo panaikinti antstolio uždėtą areštą dviems skolininkui priklausančioms transporto priemonės. Iš civilinės bylos medžiagos ir Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO (CPK 179 straipsnio 3 dalis) duomenų matyti, kad minėtas turtas yra vienintelis antstolio surastas skolininkui priklausantis turtas, tačiau ir jo antstolis neturi galimybės realizuoti ir tokiu būdu visiškai ar iš dalies padengti išieškomą skolą, nes skolininkas šio turto antstoliui neperdavė nepaisant to, kad teismas jam buvo skyręs baudą už šio antstolio įpareigojimo nevykdymą.
Dėl apelianto argumento, kad teismas galėjo nustatyti jam terminą pateikti teismui reikalingą informaciją, apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014-08-22 nutartimi buvo nustatyti trūkumai apelianto 204-08-19 teismui pateiktam prašymui dėl skolos išdėstymo ir arešto panaikinimo (b. l. 21-22), tarp kurių buvo reikalavimas pagrįsti savo turtinę padėtį. Šalindamas minėtus trūkumus, apeliantas 2014-09-08 teismui pateikė patikslintą prašymą, kuriame nurodė, kad „Tikslius duomenis apie gaunamas pajamas dirbant pagal darbo sutartį Norvegijoje galėsiu pateikti proceso metu, nes per teismo nustatytą terminą tai padaryti pakankamai sudėtinga“ (b. l. 25-26). Pažymėtina, kad iki skundžiamos pirmosios instancijos teismo 2014-10-22 nutarties priėmimo, apeliantas, kurį byloje atstovavo advokatas, taip ir nepateikė teismui minėtų duomenų apie jo gaunamas pajamas dirbant Norvegijos karalystėje. Šalis turi pareigą pateikti į bylą įrodymus, kuriais grindžia savo reikalavimus (CPK 178 straipsnis). Nagrinėjamu atveju apeliantas, nepaisant fakto, kad jį atstovavo profesionalus teisininkas, per 2 mėnesių laikotarpį į bylą nepateikė įrodymų apie savo pajamas, o aplinkybė, kad teismas nepareikalavo iš apelianto į bylą pateikti būtent šiuos įrodymus, nėra ta objektyvi priežastis, pateisinantį minėtą apelianto neveikimą.
Kiti atskirojo skundo argumentai nesudaro pagrindo kitokiam apeliacine instancija nagrinėjamo klausimo išsprendimui, todėl apeliacinės instancijos teismas plačiau dėl jų nepasisako.
Vadovaudamasis anksčiau išdėstytais argumentais, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas ištyrė visas reikšmingas bylos aplinkybes, tinkamai taikė galiojančias teisės normas ir teisingai nustatė, kad apelianto prašymas dėl skolos išdėstymo ir arešto panaikinimo yra nepagrįstas, todėl skundžiama nutartis paliekama nepakeista.
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014-10-22 nutartį palikti nepakeistą.