Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje R. T., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, (duomenys neskelbtini), gyvenantis (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), dirbantis (duomenys neskelbtini), baustas administracine tvarka, teistas Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. gruodžio 20 d. baudžiamuoju įsakymų pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281¹ straipsnio 1 dalį 48 MGL dydžio bauda (sumokėta),

kaltinamas padaręs nusikalstamas veikas, numatytas BK 140 straipsnio 2 dalyje ir 140 straipsnio 3 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

R. T. mušdamas savo šeimos nariui – sugyventinei tyčia padarė nežymų sveikatos sutrikdymą ir sukėlė jai fizinį skausmą, o būtent: jis, 2022 m. kovo mėnesio pradžioje, bet ne vėliau kaip 2022 m. kovo 8 d., tiksliai nenustatytą dieną, vakare, bute, esančiame (duomenys neskelbtini), tyčia ranka suėmė sugyventinei T. S. už plaukų ir juos tempė, tampydamas už plaukų pargriovė T. S. ant grindų bei kojomis sudavė ne mažiau penkis smūgius į galvą, rankas, kojas, nugarą, šonus. Taip nukentėjusiajai T. S. padarė poodines kraujosruvas kairės akies srityje bei sukėlė fizinį skausmą.

Be to, jis smurtaudamas sukėlė fizinį skausmą mažamečiui, o būtent: jis, 2022 m. kovo mėnesio pradžioje, bet ne vėliau kaip 2022 m. kovo 8 d., tiksliai nenustatytą dieną, vakare, bute, esančiame (duomenys neskelbtini), ranka tyčia suėmė už kaklo mažamečiui N. S. ir pradėjo jį smaugti, pakėlė į viršų, tampė, po ko, koja sudavė N. S. į krūtinę, dėl ko jis nukrito ant grindų. Tokiu būdu sukėlė nukentėjusiajam mažamečiui N. S. fizinį skausmą.

Teisiamojo posėdžio metu kaltinamasis R. T. savo kaltės dėl abiejų nusikalstamų veikų nepripažino. Nurodė, kad minėtu laikotarpiu nesmurtavo. Paaiškino, kad dirba pagal darbo grafiką, jam buvo paskutinė naktinė pamaina; T. S. pradėjo gerti kovo 3 d. (ketvirtadienį), kitą dieną (kovo 4 d., penktadienį) nuvažiavo jos pasiimti iš darbo ir matė, kad ji buvo neblaivi, kadangi darbo metu buvo su bendradarbiais ir vartojo alkoholį; grįžtant namo T. S. jo dar paprašė nupirkti alkoholio, jis tą padarė ir ji gėrė. Šeštadienį (kovo 5 d.) jam nereikėjo dirbti, o T. S. reikėjo tris dienas dirbti, bet ji atsikėlus pasakė jam neisianti į darbą – ji visuomet pradėdavusi gerti nebeišeidavo į darbą. Tą dieną jie kartu vyko automobiliu, T. S. jo paprašė nuvykti į stotį ir nupirkti alkoholio, nes ten nuo 6 val. ryto yra pradedama prekiauti alkoholiu; vėliau nuvyko į (duomenys neskelbtini) pasiimti šuniuko, po jų vėl jo paprašė nupirkti dar alkoholio ir jis nupirko. Nurodė, kad šeštadienį N. S. namuose nebuvo, kadangi jo niekada namuose nebūna, jis atsikelia ir išeina, grįžta vėlai namo tik pernakvoti. Sekmadienį (kovo 6 d.), jo T. S. paprašė nupirkti alkoholio, dėl to nuėjo į parduotuvę, ten nupirko šuniui maisto ir T. S. alkoholio, kurį ji išgėrė; tą dieną su N. S. kartu buvo išėję pavedžioti šunį. Naktį iš sekmadienio į pirmadienį, apie 3 val. nakties, jo paprašė T. S. nuvažiuoti į naktį veikiančią parduotuvę („načinyką“) nupirkti dar alkoholio, dėl to nuvažiavo ir nupirko. Kadangi jam reikėjo pirmadienį į darbą, nutarė, kad neapsimoka eiti miegoti, todėl susidėjo sau pietus į darbą. Kadangi planavo išsikraustyti, tai pasiėmė savo daiktus (kompiuterį ir vieną planšetę); ryte išvyko į darbą. Būdamas darbe sulaukė T. S. skambučio, kad nuvažiuotų nupirkti alkoholio; atsiprašęs iš darbo nuvažiavo ir nupirko jai alkoholio, po to grįžo atgal į darbą. Po darbo grįžo atgal pas ją į namus, ji vėl paprašė nupirkti alkoholio; nuėjęs į parduotuvę nupirko alkoholio ir maisto, o ji kaip visuomet prisigėrė. Kovo 8 d. atsikėlė, nuvažiavo į darbą, jame sulaukė T. S. skambučio, ji paklausė ar jis atvažiuos, bet nurodė jai niekur nevažiuosiantis; vėliau dar kartą jam paskambino ir klausė, kur yra raktai nuo namų, bet į šį klausimą jai neatsakė, ji padėjo ragelį. Tuomet jis paskambinęs T. S. išgirdo, kad atsiliepė vyras; iš balso atpažino, kad tai buvęs T. S. vyras; pastarasis nurodė jam daugiau nebeskambinėti, nebevažiuoti pas juos į namus (duomenys neskelbtini), nes jam kitaip bus blogai. Nurodė, kad iki įvykio (duomenys neskelbtini) kartu su T. S. gyveno (duomenys neskelbtini) mėnesius, bendrai gyveno apie (duomenys neskelbtini) laiko; ten kartu su jais gyveno jos vaikai (tarp jų ir N. S.); vėliau persikėlė gyventi į savo namus (duomenys neskelbtini). Nurodė, kad jis neatliko jokių smurtinių veiksmų prieš T. S.; nežino iš kur pas ją atsirado nurodyti sužalojimai; nurodė, kad nuo kovo 8 d. su ja buvo jos vyras ir ji tuo laikotarpiu daug gėrė; negali nurodyti ką T. S. galvoja ir kodėl jį taip apkalba, jos vyras turi lakią fantaziją.

Dėl N. S. nurodė, kad pastarasis buvo kovo 8 d. namuose – grįžo namo vėlai, kai jis jau miegojo; tuo metu jų tarpusavio santykiai nebuvo geri; konfliktų neturėję, tačiau santykiai pablogėjo po to, kai jis pastarąjį pradėjo įtarinėti išnešant jo daiktus, dėl to sudrausmindavo vaiką, sakydavo jam geriau mokytis nei taip elgtis. Nurodė, kad prieš N. S. jokių fizinių veiksmų neatliko. Minėtu laikotarpiu nurodė alkoholinių gėrimų nevartojęs, kadangi jo darbe yra vykdoma patikra dėl alkoholio vartojimo; daug alkoholio nevartoja, išgeria tik kokį kartą per mėnesį alaus, stipresnio alkoholio dažnai nevartoja.

Teisiamojo posėdžio metu nukentėjusioji T. S. nurodė, kad yra pasimetusi datose, kada galėjo įvykti nagrinėjamas įvykis, bet mano, kad turėjo įvykti iki kovo 8 d. Prisimena, kad ją jos sugyventinis R. T. buvo pasiėmęs iš darbo, ji tą dieną darbe buvo vartojusi alkoholį, kadangi šventė kažkieno gimtadienį; kitą dieną jie vyko pasiimti šuniuko, o dar kitą dieną buvo namuose ir vakare tarp jų įvyko nagrinėjamas konfliktas. Tuo metu ji ir sugyventinis kartu gyveno apie (duomenys neskelbtini) mėnesius (duomenys neskelbtini), ten ji nuomojosi šį butą; iki šio konflikto jautėsi tarp jų įtampa, ji jautė, kad gali kas nors įvykti. Iki įvykio su sugyventiniu jie buvo kalbėję apie įvykius (duomenys neskelbtini), ji pergyveno dėl ten gyvenančios dukros su anūkais, prašė sugyventinio, kad šis duotų jai pinigų, kuriuos galėtų perduoti dukrai, bet šis nesutiko jų duoti; ji dėl to ant jo supyko ir sugyventinis nurodė jai, kad planuoja išsikraustyti. Prisimena, kad jai sugyventinis nurodė, kad nuvažiuos į parduotuvę nusipirkti degtinės ir alaus, kadangi norėjo atsipalaiduoti; važiuojant automobiliu ji prašė jo negerti, nes jautė, kad jam išgėrus gali kilti nemalonumų. Jiems grįžus namo, jie abu tylėjo, o tada tarpduryje, kai ji ėjo iš kambario į virtuvę, sugyventinis staigiai ją paėmė, pačiupo už plaukų ir už jų tempė, pradėjo talžyti, šokinėjo ant jos, praskėlė lupą; neprisimena ar ranka, ar koja jai sudavė į lupas. Pargriuvusi ant grindų gulėjo ant kairiojo šono, ant šono ir rankų jai buvo mėlynės; buvo jai suduotas antausis; jai praskėlė antakį, su koja buvo trenkta į veidą; prisimena smūgius į nugarą ir šonus; galvojo, kad jai nuims skalpą. Sugyventinis ją tempė iš kambario į virtuvę, ji maldavo jo liautis, nes ji jautė nepakeliamą skausmą. Ji bandė šaukti, kviestis pagalbą, tačiau nieko nebuvo namuose, bandė kviestis kaimynus, bet jie irgi nieko negirdėjo; negalėjo nei pabėgti nuo jo, nei iškviesti policijos. Sėdėdama virtuvėje ant grindų, pradėjo verkti, tuomet grįžo namo sūnus N. S.; ji matė, kaip tuo metu koridoriuje R. T. pradėjo smaugti sūnų, jį stumdyti. Tuo metu, kai sugyventinis smaugė sūnų, ji nieko padaryti negalėjo, kadangi neturėjo jėgų atsikelti; ji šaukė sugyventiniui, klausė kodėl jis puola vaiką, prašė jo sustoti; jis pyko, nes negalėjo rasti raktų, o norėjo kažkur išvykti. Grumtynės truko apie 15 minučių; kitų veiksmų – apart smaugimo prieš N. S. – ji nematė. Vėliau, suradęs raktus jis atsiprašė jos ir sūnaus. Sugyventiniui nusiraminus, ji užėjo pas sūnų ir paklausė jo kodėl jis neišėjo, ji bandė sūnų įspėti akimis, rodė jam išeiti, tačiau sūnus nespėjo pasišalinti. Po smurto prieš ją ir jos sūnų, R. T. nuėjo miegoti ir ryte tiesiog išvažiavo į darbą. Įvykio dieną namuose N. S. nebuvo; sūnus grįžo namo tuomet, kai ji jau sėdėjo virtuvėje; sūnus jos konflikto su sugyventiniu nematė; ji nespėjo nieko sūnui pasakyti, kai patį sūnų užpuolė sugyventinis. Pats sūnus jai apie šį įvykį papasakojo tik po kelių dienų, pirmiau apie patirtą smurtą papasakojo jos buvusiam vyrui. Mano, kad sūnus jai nepasakojo dėl to, kad matė, jog jai ir taip buvo sunku. Nurodė, kad tai buvo trečias kartas, kai ji patyrė sugyventinio R. T. smurtą prieš ją. Taip būna tik kai sugyventinis išgeria, nes išgėręs jis tampa agresyvus. Buvo ir toks įvykis, kai sugyventinis išvijo jos vaikus iš namų į šaltį. Nurodė, kad įvykio dieną ji buvo išgėrusi, tačiau nedaug, visas įvykio aplinkybes prisimena gerai; įvykio dieną ji kartu su sugyventiniu gėrė degtinę, išgėrė 3-4 taureles. Nurodo neturinti priklausomybės alkoholiui, yra (duomenys neskelbtini). Po šio įvykio ji išsikvietė savo buvusį vyrą, paprašė jo laikinai pagyventi pas ją, kadangi buvo išlaužtos buto durys, dėl šio įvykio ji jautėsi nesaugiai, R. T. jai grasino. Buvęs vyras kartu gyveno kelis mėnesius; tarp jos ir buvusio vyro jokių santykių nėra, šiuo metu jie gyvena atskirai. Po šio įvykio jai liko randas ant (duomenys neskelbtini), yra sužeidimas iš vidinės pusės ant lupos, turėjo 2 mėnesius mėlynes ant kūno, dėl to negalėjo dirbti; lankėsi pas (duomenys neskelbtini), gėrė raminamuosius; jai buvo išrauti plaukai, dalį plaukų teko kirpti dėl to, kad jie įvykio metu buvo suvelti; ją kankino nemiga ir galvos skausmas. Nurodė, kad sūnus N. S. labai bijojo, po šio įvykio ant jo kaklo ir kojų buvo mėlynės; prastai miegojo; jis ėjo mokykloje pas psichologą; vaikas nenori kalbėti apie šį įvykį (3 t., 166-175).

Ikiteisminio tyrimo metu pas ikiteisminio tyrimo teisėją apklaustas nepilnametis N. S. nurodė, kad neprisimena kokia buvo kalendoriaus diena, kada viskas nutiko, bet tai kas atsitiko, jis viską gerai atsimena. Jis grįžo namo po 21-22 val. Tai įvyko gal trečią – ketvirtą mėnesį, dienos tiksliai neatsimena. Tai buvo gal arčiau kovo 8 d. Viskas įvyko bute, adresu (duomenys neskelbtini) ar (duomenys neskelbtini), atrodo (duomenys neskelbtini) bute. Atrodo, kad konflikto pradžia vyko virtuvėje, bet jis atėjo į konflikto pabaigą. Jis įėjo į butą, nespėjo nusiauti batų ir pamatė, kaip koridoriuje jį pradėjo pulti patėvis R. T. Jis jį stvėrė už gerklės, pradėjo tampyti. Patėvis paėmė jį už gerklės, pakėlė jį, jam ant kaklo liko mėlynės; patėvis jį už kaklo suėmė viena ranka, neatsimena kuria. Patėvis klausė, kur raktai, jis nesuprato kokie raktai. Tada jis suprato, kad tai raktai nuo kito buto, iš kurio jie persikraustė. Jis paskui pradėjo rėkti, klausti jo, kur tie raktai, tampyti jį ir pradėjo sakyti, kad jis eitų ieškoti raktų. Patėvis jam dar sudavė į krūtinę, sudavė su koja. Viskas įvyko jo kambaryje. Jam buvo sunku kvėpuoti. Jis kai nukrito po smūgio ant kelių, jautė fizinį skausmą, kvėpuoti negalėjo, jis buvo šoke, jam skaudėjo. Jis pamatė, kad mama visa sumušta, matė mėlynes, kraują. Jis patyrė didelį šoką, nežinojo ką daryti, nesuprato, kas įvyko ir kodėl taip įvyko. Atrodo, kad viskas vyko vieną dieną. Jis paskui po 3-4 dienų išėjo ir paliko juos. Tada atėjo jo brolio tėvas. Mama sakė, kad su R. T. gyveno apie metus laiko. Mamą sumušė patėvis, nes mama negalėjo niekur nukristi, nes buvo daug mėlynių, ant kūno, ant rankų, daug kraujo, matė, kad lūpa buvo prakirsta. Tai šimtas procentų, kas jis ją sumušė. Jis dar pats matė, kaip jis ją tampė už plaukų. Mamai reikėjo plaukus patrumpinti, nes jis juos gal kažkuo apipylė, jis nežino. Jis labai nenori matyti R. T. Jis kai jį pamatė koridoriuje, iš karto atsiminė tą momentą, apie kurį šiandien pasakojo, jam kaip šiurpas perėjo (2 t., b. l. 115-116).

Teisiamojo posėdžio metu liudytoja L. K. nurodė, kad nuomojo butą kaltinamajam ir nukentėjusiajai. Turėjo susitikti su T. S. pasiimti nuomos mokesčio, bet kai susisiekė su ja, ji nenorėjo su ja susitikti, sakė, kad to padaryti negali. Kai atvyko pas ją, ji buvo prie vonios su chalatu be rankovių. Įėjusi į namus, liudytoja pamatė, kad nukentėjusioji visa mėlyna – jos rankos, kojos, veidas sumuštas, apatinė lūpa prakirsta – iki tol nėra mačiusi tiek sumušto žmogaus. Kai T. S. nusiėmė rankšluostį nuo galvos, pamatė, kad plaukai buvo suvelti į kaltūną. Ji klausė jos, ar ji kreipėsi į ką nors, tačiau ji atsakė, kad nesikreipė ir kad gal kreipsis vėliau. Apie šį įvykį ji pakalbėjo su savo šeima, kuri paskatino ją pranešti apie šį įvykį, todėl paskambino T. S. ir nurodė, kad praneš apie šį įvykį. Nurodė, kad T. S. nuomavo jos butą, kai kartu su ja atsikėlė gyventi R. T., jie deklaravo esantys šeima; kiek žino gyveno kartu ir vaikai. Jai buvo skambinęs R. T., kuris nurodė, kad neketina daugiau gyventi šiame bute, nes nesutaria su T. S., dėl to išsikrausto; T. S. liko gyventi šiame bute. Jai pasiteiravus T. S. pastaroji nurodė, kad įvyko šeimyninis konfliktas, ją sužalojo R. T., bet nenurodė to priežasties. Matė, kad mėlynės ant T. S. kūno buvo ne visiškai šviežios, kelių dienų, o pati moteris buvo šoke; jai irgi buvo šokas pamačius tokią T. S. Negalėjo nurodyti, ar tuo metu T. S. buvo neblaivi (4 t., b. l. 13-17).

Teisiamojo posėdžio metu liudytoja D. B. nurodė, kad yra (duomenys neskelbtini), ji buvo iškviesta į įvykį dėl smurto. Juos iškvietė policijos pareigūnai, užėję į butą virtuvėje apžiūrėjo nukentėjusiąją. Matė, kad ant nukentėjusios galvos plaukai buvo suvelti, ant rankų buvo mėlynės, po marškiniais matėsi hematomos ant šonų, jų spalva jau buvo pakitusi – buvo ne mėlynos, o gelsvos – ne tos pačios dienos hematomos; mano, kad galėjo būti 2-3 dienų hematomos. Nukentėjusioji nurodė, kad ją sužalojo sugyventinis. Nukentėjusiajai pasiūlius varyti į ligoninę, ji pagalbos atsisakė, nurodė, kad jai reikės vykti į darbą; mano, kad nukentėjusioji buvo neblaivi (4 t., b. l. 13-17).

2022 m. balandžio 21 d. Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus specialisto išvadoje Nr. (duomenys neskelbtini) nurodyta, kad T. S. nustatytos poodinė kraujosruvos kairės akies srityje, padaryta minėtą sritį paveikus kietu buku, prieš kreipiantis medicininės pagalbos į VšĮ RVUL skubios pagalbos ir priėmimo skyrių, tai yra iki 2022 m. kovo 15 d., 13.30 val. Nustatytos lūpos ir burnos ertmės paviršinio sužalojimo/sumušimo, galvos plaukuotosios dalies paviršinio sužalojimo/sumušimo, nugaros apatinės dalies ir dubens sumušimo bei kojos sumušimo diagnozės kaip sužalojimai nėra vertinamos, nes nėra pagrįstos sužalojimams būdingų makromorfologinių požymių aprašymu. Nustatyta poodinė kraujosruva kairės akies srityje kvalifikuojama nežymiu sveikatos sutrikdymu. Patiriant nustatytą sužalojimą nukentėjusioji galėjo jausti fizinį skausmą. Nustatytas sužalojimas padarytas mažiausiai vienu trauminiu poveikiu. Nustatytas sužalojimas galėjo būti padarytas užduotyje nurodytomis aplinkybėmis (1 t., b. l. 115-118).

2022 m. kovo 11 d. Greitosios medicinos pagalbos 0871 kvietimo kortelėje užfiksuota, kad buvo apžiūrėta pacientė T. S., kurią prieš tris dienas sumušė sugyventinis. Stebimi dauginiai sumušimai, hematomos rankų, kojų galvos srityse. Jokių nusiskundimų neturi, jaučiasi gerai. Nuo hospitalizacijos atsisako (1 t., b. l. 97-98).

Motyvuojamoji dalis

Duomenų vertinimas ir veikos kvalifikavimas

Pagal BK 140 straipsnio 2 dalies nuostatas, tas, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė savo artimajam giminaičiui ar šeimos nariui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino, baudžiamas viešaisiais darbais arba laisvės apribojimu, arba areštu, arba laisvės atėmimu iki dvejų metų. Nusikaltimą padariusio asmens šeimos nariai yra kartu su juo gyvenantys tėvai (įtėviai), vaikai (įvaikiai), broliai, seserys ir jų sutuoktiniai, taip pat nusikaltimą padariusio asmens sutuoktinis arba asmuo, su kuriuo nusikaltimą padaręs asmuo bendrai gyvena neįregistravęs santuokos (partnerystė), sutuoktinio tėvai (BK 248 straipsnio 2 dalis).

Pagal BK 140 straipsnio 3 dalį, tas, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė mažamečiui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino, baudžiamas bauda arba areštu, arba laisvės atėmimu iki dvejų metų. Subjektyviai ši nusikalstama veika pasireiškia tiesiogine ar netiesiogine tyčia – suprantant, kad dėl konkretaus fizinio smurto – pavojingos veikos – gali kilti atitinkami padariniai (fizinis skausmas asmeniui, jo nežymus sužalojimas ar trumpalaikis susargdinimas), ir jų siekiant, arba nors ir nesiekiant šių konkrečių padarinių, bet sąmoningai leidžiant jiems atsirasti.

Nors kaltinamasis teigė, kad jį nukentėjusioji apkalba, nepagrįstai kaltina, byloje esančių įrodymų visuma tai paneigia. Pažymėtina, kad pati nukentėjusioji pagalbos į pareigūnus ar medikus nesikreipė ir pagal byloje esančius įrodymus galima spręsti, jog net ir neketino to daryti. Sprendimą pranešti apie pamatytą sumuštą nukentėjusiąją priėmė vienašališkai liudytoja L. K. Net ir atvykus padėti liudytojui S. Š., nei pastarasis, nei nukentėjusioji nepranešė apie įvykdytą nusikalstamą veiką. Nesudaro pagrindo netikėti nukentėjusiosios paaiškinimais ir tai, jog nagrinėjamo įvykio metu ji galėjo būti pavartojusi alkoholio. Ši aplinkybė nešalina kaltinamojo atsakomybės ir neteisina jo veiksmų. Nukentėjusiosios poziciją patvirtina kitų byloje surinktų įrodymų visuma, kuriais netikėti teismas neturi pagrindo. Byloje nėra jokių kitų įrodymų, kad smurtauti prieš nukentėjusiąją galėjo kitas asmuo, o ne kaltinamasis. Taip pat pagal jai padarytų sužalojimų skaičių, lokalizaciją bei pobūdį, nėra pagrindo manyti, kad nukentėjusioji galėjo susižaloti pati.

Nors atliekant tyrimą, dėl jau praėjusio po įvykio laiko tarpo buvo nustatyta (užfiksuota) tik viena likusi ant nukentėjusiosios kūno žymė – poodinė kraujosruva kairės akies srityje, iš byloje esančių įrodymų (tarp jų pareigūnų vaizdo įrašo bei jų darytų nukentėjusiosios nuotraukų) matyti, jog nukentėjusiajai smūgiai buvo suduoti ir į galvą, kojas, rankas, nugarą bei šonus, taip pat nukentėjusioji buvo tampoma už plaukų, kurie buvo suvelti į vientisą kuokštą (dredą) ir šių veiksmų prieš nukentėjusiąją atlikimo metu bei po to nukentėjusioji neabejotinai jautė didelį fizinį skausmą. Įvertinus kaltinamojo veiksmų prieš nukentėjusiąją pobūdį bei intensyvumą, darytina išvada, jog kaltinamasis veikė tiesiogine tyčia, t. y. nesant jokios smurtą pateisinančios priežasties, jis atliko daugybę smurtinio pobūdžio veiksmų prieš nukentėjusiąją, suprasdamas jų pavojingumą bei galinčias kilti pasekmes ir jų norėdamas.

Apibendrinant darytina išvada, jog byloje visiškai įrodyta, kad kaltinamasis R. T. 2022 m. kovo mėnesio pradžioje, bet ne vėliau kaip 2022 m. kovo 8 d., tiksliai nenustatytą dieną, vakare, bute, esančiame (duomenys neskelbtini), tyčia ranka suėmė sugyventinei T. S. už plaukų ir juos tempė, tampydamas už plaukų pargriovė T. S. ant grindų bei kojomis sudavė ne mažiau kaip penkis smūgius į galvą, rankas, kojas, nugarą, šonus. Taip nukentėjusiajai T. S. padarė poodines kraujosruvas kairės akies srityje bei sukėlė fizinį skausmą, šiais savo veiksmais įvykdydamas nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje.

Be to, byloje esančių įrodymų visuma patvirtina, kad iš karto po šio nusikaltimo prieš nukentėjusiąją padarymo, namo grįžus mažamečiui nukentėjusiajam N. S., kaltinamasis smurtavo ir prieš jį. Tai patvirtina pakankamai nuoseklūs bei logiški mažamečio nukentėjusiojo N. S. parodymai ikiteisminio tyrimo metu, jį apklausiant pas ikiteisminio tyrimo teisėją. N. S. nurodė, kad įvykio vakarą jam grįžus namo, koridoriuje jį puolė kaltinamasis, „stvėrė už gerklės“, pakėlė nukentėjusįjį ir pradėjo tampyti, po to nutempęs iki nukentėjusiojo kambario jam spyrė koja į krūtinę, po ko nukentėjusysis nukrito; po įvyko jam ant kaklo buvo mėlynė, jautė fizinį skausmą, buvo šoke, iki šiol bijo kaltinamojo. Šiuos nukentėjusiojo N. S. paaiškinimus patvirtino nukentėjusioji T. S., kuri vienintelė matė veiksmus prieš vaiką, kitų asmenų tuo metu bute nebuvo. Iš nukentėjusiųjų pasakojimų apie kaltinamojo veiksmus prieš N. S. sužinojo ir liudytojais apklausti S. Š., I. T., G. B. (buvusi Ž.). Nukentėjusioji T. S. nurodė, kad vaikas jai išsamiai apie šį įvykį nepasakojo, nes matė, kad ir jai buvo sunku, bet pasakojo S. Š. Liudytojas S. Š. teisme paaiškino, jog N. S. jam papasakojo, kad kaltinamasis jam buvo suėmęs už kaklo. Taip pat paaiškino, jog jis tokių veiksmų nelaiko mušimu, dėl to, atsakydamas į klausimus, ar dar prieš ką nors smurtavo kaltinamasis, nurodė, jog ne. I. T. bei G. B. apie smurtą prieš nukentėjusįjį N. S. sužinojo iš T. S. Pagrindo netikėti šiais pakankamai nuosekliais bei vienas kitą patvirtinančiais bei papildančiais įrodymais teismas neturi pagrindo.

Objektyvių duomenų apie nukentėjusiojo N. S. sužalojimą (mėlynę ant nukentėjusiojo) nebuvo surinkta, kadangi įvykio prieš nukentėjusįjį aplinkybės buvo pradėtos tirti tik po to, kai 2022 m. balandžio 1 d. buvo gautas Vilniaus miesto vaiko teisių apsaugos skyriaus pranešimas, t. y. praėjus maždaug trims savaitėms po įvykio. Kaltinamojo teigimu, tai, jog dėl vaiko sumušimo buvo pranešta žymiai vėliau nei įvyko įvykis, rodo, jog tai yra išgalvota ir kaltinamasis yra nepagrįstai apkaltintas. Su šia kaltinamojo pozicija nesutiktina. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad nei nukentėjusioji T. S., nei nukentėjęs mažametis ar T. S. vyras S. Š. savo iniciatyva nesikreipė į pareigūnus. Pranešimas buvo gautas po to, kai gavus pranešimą apie galimai pažeidžiamas vaikų teises ir teisėtus interesus dėl nukentėjusiosios T. S. elgesio, Vaiko teisių apsaugos skyriaus specialistams nagrinėjant šį pranešimą iš T. S. buvo gauti duomenys apie galimą smurtą prieš vaiką. Minėta, jog T. S. suinteresuotumas apkalbėti ar apskirtai netgi apkaltinti kaltinamąjį nėra nustatytas.

Taip pat svarbu ir tai, jog nukentėjusioji (dėl patirto šoko po įvykio prieš ją), taip pat pareigūnai, specialistai bei liudytojai (kurie matė ir bendravo su nukentėjusiąja) savo dėmesį buvo sukoncentravę į veiką prieš nukentėjusiąją dėl daugybinių jos sužalojimų bei susiklosčiusios situacijos, o apie smurtą prieš mažametį nukentėjusįjį buvo išsiaiškinta tik įsitraukus Vilniaus miesto vaiko teisių apsaugos skyriaus specialistams, siekiant nustatyti, kokia mažamečių vaikų padėtis nukentėjusiosios namuose. Tuomet apklausus abu nukentėjusiuosius bei asmenis, bendravusius su jais, buvo nustatytos smurto prieš mažametį nukentėjusįjį aplinkybės. Vien tai, jog institucijos sužinojo apie smurtą prieš vaiką praėjus kelioms savaitėms po įvykio, nesudaro pagrindo abejoti byloje surinktų įrodymų (liudytojų paaiškinimų) patikimumu. Be to, pagal byloje surinktus įrodymus, darytina išvada, jog tiek mažametis nukentėjusysis, tiek ir jo artima aplinka (mama, jos sutuoktinis) kaltinamojo veiksmų prieš mažametį nukentėjusįjį nelaikė mušimu ar neleistinu elgesiu, už kurį kyla baudžiamoji atsakomybė.

Įvertinus tai, kas išdėstyta aukščiau, darytina išvada, jog byloje įrodyta, kad kaltinamasis R. T. 2022 m. kovo mėnesio pradžioje, bet ne vėliau kaip 2022 m. kovo 8 d., tiksliai nenustatytą dieną, vakare, bute, esančiame (duomenys neskelbtini), ranka tyčia suėmęs už kaklo mažamečiui N. S. ir pradėjęs jį smaugti, pakėlė N. S. į viršų, tampė jį, po ko koja sudavė N. S. į krūtinę, dėl ko jis nukrito ant grindų, šiais savo veiksmais sukeldamas mažamečiui N. S. fizinį skausmą ir padarydamas nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 3 dalyje.

Dėl bausmės

Teismas, skirdamas bausmę kaltinamajam R. T., atsižvelgia į padarytų nusikaltimų pobūdį, jų pavojingumo laipsnį ir kaltės formą – įvykdyti du baigti, nesunkūs, tyčiniai, smurtiniai nusikaltimai, kurių pasekmė – fizinio skausmo sukėlimas nukentėjusiesiems, kurių vienas mažametis, kitas – tuometinė kaltinamojo sugyventinė T. S. – kaltinamojo šeimos narys, kuriai buvo sukeltas nežymus sveikatos sutrikdymas. Nukentėjusiajai T. S. buvo suduotas tiksliai nenustatytas skaičius smūgių, tačiau iš padarytų sužalojimų bei nukentėjusiosios paaiškinimų nustatyta, kad smūgių skaičius buvo didelis, su nukentėjusiąja buvo elgiamasi žiauriai (po visą butą tampoma už plaukų tiek, kad plaukai buvo suvelti į vieną didelį kuokštą, kurį vėliau reikėjo nukirpti), po to buvo suduoti smūgiai nukentėjusiajai kojomis, šokinėjama ant nukentėjusiosios, mėlynės buvo matomos ant viso jos kūno (galvos, veido, rankų, kojų, nugaros bei šonų), dėl šių kaltinamojo veiksmų nukentėjusioji T. S. patyrė didelį fizinį skausmą bei dvasinius išgyvenimus, šoką. Prieš mažametį nukentėjusįjį N. S. buvo smurtauta nesant jokios priežasties, vaikui grįžus namo, dėl ko buvo sukeltas fizinis skausmas, išgąstis, baimė. Taip pat įvertintinos šių nusikaltimų įvykdymo aplinkybės – nusikaltimai įvykdyti buvusiuose kaltinamojo namuose, be priežasties, kilusių žodinių konfliktų metu, iš pradžių smurtavus prieš nukentėjusiąją, vėliau – prieš į namus grįžusį mažametį nukentėjusįjį; į tai, kad nenustatyta kaltinamojo atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių. Taip pat teismas įvertina duomenis, charakterizuojančius kaltinamojo asmenybę – brandaus amžiaus, nuolat dirbantis, (duomenys neskelbtini), šiuo metu gyvenantis vienas savo nuosavame bute, dėl kurio paimta būsto paskola, turi kitų finansinių įsipareigojimų, administracine tvarka pastaruoju metu nebaustas, duomenų apie priklausomybę alkoholiui, narkotinėms ar psichotropinėms medžiagoms, byloje nėra, teistas vieną kartą – 2019 m. gruodžio 20 d. teismo baudžiamuoju įsakymu pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį 48 MGL bauda, baudą sumokėjęs. Bylos duomenimis, priverstinis skolų išieškojimas kaltinamojo atžvilgiu nevykdomas.

Įvertinęs šias aplinkybes, teismas sprendžia, kad nagrinėjamu atveju švelniausiomis BK 140 straipsnio 2 ir 3 dalyje numatytomis bausmėmis – bauda arba viešaisiais darbais nebus pasiekti BK 41 straipsnyje numatyti bausmės tikslai, kadangi kaltinamasis nuolat dirba jau nuo (duomenys neskelbtini) metų, o paskirta ir sumokėta bauda pagal 2019 m. gruodžio 20 d. teismo baudžiamąjį įsakymą kaltinamojo nesulaikė nuo naujų nusikalstamų veikų padarymo. Dėl nurodytų aplinkybių kaltinamajam už nusikalstamos veikos, numatytos BK 140 straipsnio 2 dalyje (prieš nukentėjusiąją T. S.) padarymą skirtina artima vidurkiui laisvės apribojimo bausmė – 1 metų laisvės apribojimo bausmė, bausmės atlikimo laikotarpiu vietoj intensyvios priežiūros įpareigojant kaltinamąjį: 1) dalyvauti elgesio pataisos programoje; 2) atlyginti nusikalstama veika padarytą turtinę ir neturinę žalą; 3) dirbti (tęsti darbą), o nedirbant – be pažeidimų registruotis Užimtumo tarnyboje (BK 48 straipsnio 2 dalis, 4 dalies 1, 3-4 punktai, 6 dalis). Už nusikalstamos veikos, numatytos BK 140 straipsnio 3 dalyje (prieš nukentėjusįjį N. S.) padarymą, kaltinamajam skirtina prokuroro pasiūlyta trumpalaikio laisvės atėmimo – arešto bausmė, jos dydį nustatant artimą vidurkiui – 50 parų arešto bausmė.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis, 65 straipsnio 1 dalies 2 punkto c) papunkčiu, 2 dalimi, šias bausmes subendrinus dalinio bausmių sudėjimo būdu, kaltinamajam paskirtina galutinė subendrinta 90 parų arešto bausmė.

Įvertinus tai, kad kaltinamasis pirmą kartą yra nuteistas arešto bausme, turi nuolatinę gyvenamąją vietą, nuolat dirba, gauna pastovias pajamas, jo įvykdytomis nusikalstamomis veikomis buvo padaryta turtinė bei neturtinė žala, kurią kaltinamasis privalo atlyginti nukentėjusiesiems bei civiliniam ieškovui, taip pat įvertinus padarytų nusikalstamų veikų pobūdį bei aplinkybes, iš kurių matyti, kad reikalinga specialistų pagalba, koreguojant kaltinamojo elgesį, teismas nutaria, jog nagrinėjamu atveju bausmės tikslai gali būti pasiekti, atidėjus kaltinamajam paskirtos arešto bausmės vykdymą aštuonerių mėnesių laikotarpiui, jam paskiriant intensyvią priežiūrą – nuteistojo buvimo vietos pagal nustatytą laiką kontrolę elektroninio stebėjimo priemonėmis, nustatant būti gyvenamojoje vietoje nuo 23.00 val. iki 6.00 val., jeigu tai nesusiję su darbu, mokslu ar gydymusi (BK 75 straipsnio 1, 4 dalys).

Siekiant kontroliuoti bei pakeisti kaltinamojo elgesį ir jo nuostatas, užtikrinti nusikalstama veika padarytos žalos atlyginimą, kaltinamasis R. T. bausmės vykdymo atidėjimo metu įpareigotinas: 1) dalyvauti elgesio pataisos programoje; 2) atlyginti nusikalstama veika padarytą turtinę ir neturinę žalą; 3) dirbti (tęsti darbą), o nedirbant – be pažeidimų registruotis Užimtumo tarnyboje (BK 75 straipsnio 5 dalies 5-6 punktai, 6 dalis). Kaltinamasis BPK 140 straipsnyje nustatyta tvarka nebuvo laikinai sulaikytas.

Dėl civilinių ieškinių

Šioje byloje civilinis ieškovas Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyrius pareiškė 102,53 Eur dydžio civilinį ieškinį dėl patirtų išlaidų, apmokant nukentėjusiosios T. S. nedarbingumo laikotarpį dėl jai padarytų sužalojimų nagrinėjamo įvykio metu, atsiradusių dėl kaltinamojo nusikalstamų veiksmų prieš nukentėjusiąją (1 t., b. l. 45-53). Pareikštas civilinis ieškinys yra pagrįstas į bylą pateiktais įrodymais ir tenkintinas visiškai: iš kaltinamojo civilio ieškovo naudai priteistina 102,53 Eur turtinės žalos (CK 6.290 straipsnis, BPK 109-110, 112 straipsniai).

Be to, šioje byloje nukentėjusioji T. S. pareiškė civilinį ieškinį dėl 5 500 Eur neturtinės žalos atlyginimo (1 t., b. l. 120-122). Teisiamojo posėdžio metu nukentėjusioji nurodė, kad dėl kaltinamojo veiksmų ji jautė didelį fizinį skausmą, turėjo nusikirpti ilgus plaukus, du mėnesius ant jos kūno matėsi mėlynės, liko randas ant (duomenys neskelbtini), buvo sužeidimas iš vidinės pusės ant lūpos, patyrė šoką, dvasinius išgyvenimus, baimę, kvietėsi kartu su ja namuose būti liudytoją S. Š., nes bijojo, kad kaltinamasis gali grįžti, sutriko miegas, kankino (duomenys neskelbtini) skausmai. Byloje nustatyta, kad kaltinamasis įvykio metu, suėmęs nukentėjusiosios plaukus, tampė nukentėjusiąją, tyčia daug kartų (ne mažiau kaip penkis kartus) sudavė nukentėjusiajai smūgius į įvairias kūno vietas, dėl ko nukentėjusioji neabejotinai tiek įvykio metu, tiek ir po jo jautė didelį fizinį skausmą, patyrė baimę, išgąstį, nerimą, ant jos kūno dar ilgą laiką buvo matomos mėlynės, nukentėjusiajai reikėjo nusikirpti plaukus, turėjo nedarbingumą, patyrė nepatogumus, laiko sąnaudas dėl prasidėjusio ikiteisminio tyrimo bei bylos nagrinėjimo teisme.

Įvertintinos ir kitos aplinkybės, reikšmingos neturtinės žalos dydžio nustatymui, tarp jų – padarytos nusikalstamos veikos aplinkybės bei jos pavojingumas, kilusios pasekmės nukentėjusiosios fizinei bei psichinei sveikatai dėl žiauraus ir intensyvaus smurtinio kaltinamojo elgesio prieš nukentėjusiąją, kaltinamojo finansinę padėtį (nuolat dirba, gauna pastovias pajams, turi būsto kreditą, kitų įsipareigojimų dėl vartojimo kredito bei išsimokėtinai įsigytų daiktų ir paslaugų), taip pat į suformuotą teismų praktiką dėl neturtinės žalos dydžio nustatymo esant tokio pobūdžio sužalojimams (kuri yra orientacinė, nes neturtinės žalos dydžio nustatymo bylose suvienodinti teismų praktiką priteistinos neturtinės žalos dydžio prasme faktiškai neįmanoma, kadangi kiekvienu konkrečiu atveju būtina vertinti kriterijų neturtinės žalos dydžiui nustatyti visumą, o individualioje byloje šie kriterijai, jų reikšmė ir tarpusavio santykis gali skirtis).

Apibendrinant visumą aplinkybių, reikšmingų neturtinės žalos dydžio nustatymui šioje byloje, darytina išvada, kad šiuo konkrečiu atveju yra pagrindo iš dalies patenkinti nukentėjusiosios T. S. reikalavimą dėl neturtinės žalos priteisimo ir iš kaltinamojo nukentėjusiosios naudai priteisti 1 500 Eur neturtinės žalos atlyginimo (CK 6.250 str.). Tai atitinka ir teisingumo bei protingumo kriterijus.

Mažamečio nukentėjusiojo N. S. atstovas nukentėjusiojo vardu pareiškė civilinį ieškinį, prašydamas priteisti iš kaltinamojo 2 000 Eur neturtinės žalos. Įvertinus kaltinamojo veiksmų prieš N. S. pobūdį bei pavojingumą (kaltinamasis suėmė mažamečiui nukentėjusiajam už kaklo, pradėjo smaugti bei tampyti nukentėjusįjį, po ko sudavė jam koja į krūtinę), taip pat pasekmes, sukeltas nukentėjusiajam dėl šių kaltinamojo veiksmų (įvykio metu jautė fizinį skausmą, po įvykio jautė išgąstį, baimę, patyrė šoką, iki šiol bijo kaltinamojo), nukentėjusiojo amžių (dėl vaikystėje patirto smurto gali likti ilgalaikės potrauminės pasekmės), kitas svarbias aplinkybes (grįžęs namo nukentėjusysis ne tik pats patyrė smurtą, bet ir matė ką tik kaltinamojo žiauriai sužalotą vaiko mamą), be kita ko, įvertinus ir jau minėtas aplinkybes dėl kaltinamojo turtinės padėties, jam šiuo teismo nuosprendžiu priteistos atlygintinos žalos dydžio, teismų praktikos pavyzdžius, darytina išvada, jog teisinga ir protinga iš kaltinamojo mažamečio nukentėjusiojo N. S. atžvilgiu priteisti 500 Eur neturtinės žalos atlyginimą.

Dėl kitų klausimų

Kaltinamajam paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti su nustatytais įpareigojimais, paliktina nepakeista iki teismo nuosprendžio vykdymo pradžios, o jį pradėjus vykdyti – panaikintina (3 t., b. l. 51-58).

Šioje byloje gautas Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos prašymas priteisti iš kaltinamojo valstybės naudai 286,67 Eur valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų, susidariusių dėl mažamečio nukentėjusiojo N. S. įgaliotojo atstovo advokato Šarūno Vadeikio dalyvavimo šioje baudžiamojoje byloje, kuris yra pagrįstas ir tenkintinas, iš kaltinamojo valstybės naudai priteisiant šias išlaidas (4 t., b. l. 24-28; BPK 105 straipsnio 1 dalis, 106 straipsnio 2 dalis).

Kompaktiniai diskai su vaizdo ir garso įrašais, prisegti byloje vokuose, teismo nuosprendžiui įsiteisėjus, paliktini saugoti byloje (BPK 94 straipsnio 2 dalis).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 304-305 straipsniais, 307-308 straipsniais, 313 straipsniu, 432 straipsniu,

nusprendžia:

R. T., asmens kodas (duomenys neskelbtini) pripažinti kaltu, padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje, ir paskirti jam 1 (vienerių) metų laisvės apribojimo bausmę. Bausmės atlikimo laikotarpiu vietoj intensyvios priežiūros įpareigojant R. T.: 1) dalyvauti elgesio pataisos programoje; 2) atlyginti nusikalstama veika padarytą turtinę ir neturinę žalą; 3) dirbti (tęsti darbą), o nedirbant – be pažeidimų registruotis Užimtumo tarnyboje.

R. T. pripažinti kaltu, padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 3 dalyje, ir paskirti jam 50 (penkiasdešimties) parų arešto bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1, 4 dalimis, 65 straipsnio 1 dalies 2 punkto c) papunkčiu, 2 dalimi, paskirtas bausmes subendrinti dalinio bausmių sudėjimo būdu ir R. T. paskirti subendrintą 90 (devyniasdešimties) parų arešto bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsnio 1, 4 dalimis, R. T. paskirtos arešto bausmės vykdymą atidėti 8 (aštuoneriems) mėnesiams, paskiriant intensyvią priežiūrą – jo buvimo vietos pagal nustatytą laiką kontrolę elektroninio stebėjimo priemonėmis, nustatant būti gyvenamojoje vietoje nuo 23.00 val. iki 6.00 val., jeigu tai nesusiję su darbu, mokslu ar gydymusi, bei įpareigojant R. T. bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį: 1) dalyvauti elgesio pataisos programoje; 2) atlyginti nusikalstama veika padarytą turtinę ir neturinę žalą; 3) dirbti (tęsti darbą), o nedirbant – be pažeidimų registruotis Užimtumo tarnyboje.

Bausmės vykdymo atidėjimo pradžią skaičiuoti nuo šio teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Patenkinti civilinio ieškovo Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos ieškinį ir priteisti iš R. T. civilinio ieškovo Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos naudai 102,53 Eur (vieną šimtą du eurus penkiasdešimt tris centus) turtinės žalos atlyginimo.

Iš dalies patenkinti nukentėjusiosios T. S. civilinį ieškinį ir priteisti iš R. T. T. S. naudai 1 500 Eur (vieną tūkstantį penkis šimtus eurų) neturtinės žalos atlyginimo.

Iš dalies patenkinti nukentėjusiojo N. S. civilinį ieškinį ir priteisti iš R. T. N. S. naudai 500 Eur (penkis šimtus eurų) neturtinės žalos atlyginimo.

Patenkinti Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos prašymą ir priteisti iš R. T. valstybės naudai 286,67 Eur (du šimtus aštuoniasdešimt šešis eurus šešiasdešimt septynis centus) išlaidų advokato paslaugoms apmokėti.

Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti su paskirtais įpareigojimais, palikti galioti iki bausmės vykdymo pradžios, ją pradėjus vykdyti, kardomąją priemonę panaikinti.

Teismo nuosprendžiui įsiteisėjus, kompaktinius diskus su vaizdo ir garso įrašais, prisegtus vokuose byloje, palikti saugoti byloje.

Informuoti nuteistąjį, kad bausmės vykdymo atidėjimo vykdymo tvarką ir sąlygas reglamentuoja Lietuvos Respublikos probacijos įstatymas.

Nuteistieji, kuriems paskirtas bausmės vykdymo atidėjimas, privalo:

1) atvykti į probacijos tarnybą (Vilniuje – Lietuvos probacijos tarnybos Vilniaus regiono skyrius, Kareivių g. 1, tel. (8 5) 212 3551) per tris darbo dienas nuo teismo nuosprendžio, kuriuo paskirta probacija, įsiteisėjimo arba probuotojo šaukimo gavimo dienos;

2) vykdyti probacijos sąlygas ir individualiame probuojamojo priežiūros plane nustatytas priemones, padedančias įvykdyti probacijos sąlygas, informuoti probuotoją apie jų vykdymą ir (ar) pateikti tai patvirtinančius dokumentus;

3) pranešti probuotojui apie savo gyvenamąją, darbo ar mokymosi vietą, išvykimą už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų;

4) jei nuteistasis neturi nuolatinės gyvenamosios vietos, įsiteisėjus teismo sprendimui, jis turi nuvykti į gyvenamosios vietos probacijos tarnybą.

Nuosprendis per 20 dienų nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.