- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2024-01-16
- Bylos Nr.
- e2S-143-886/2024
- Teisminio proceso Nr.
- 2-69-3-11314-2023-7
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Laima Kriaučiūnaitė
- Ieškovas
- Šimkų žemės ūkio bendrovės
- Atsakovas
- R. V.
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Laima Kriaučiūnaitė, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi ieškovės Šimkų žemės ūkio bendrovės atskirąjį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2023 m. spalio 26 d. nutarties byloje pagal ieškovės Šimkų žemės ūkio bendrovės patikslintą ieškinį atsakovams R. V., R. V. dėl deklaracijos apie aikštelės statybos užbaigimą pripažinimo negaliojančia.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė Šimkų ŽŪB (toliau – ir ieškovė, apeliantė) 2023 m. spalio 17 d. ieškiniu (CBP-16684), patikslintu ieškiniu (2023-10-18 DOK-125590) prašė pripažinti niekine ir negaliojančia R. V. pasirašytą 2021 m. sausio 29 d. „Deklaraciją apie statinio (-ių), jo (jų) dalies (-ių) (kai statybą numatyta užbaigti etapais) statybos užbaigimą/statinio (-ių) jo (jų) dalies (-ių)/patalpos (-ų) paskirties keitimą“ Nr. 1, kurios pagrindu Nekilnojamojo turto registre registruota aikštelė, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir nuosavybės teisės į ją; priteisti bylinėjimosi išlaidas.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
2. Kauno apylinkės teismas 2023 m. spalio 26 d. nutartimi atsisakė priimti ieškovės Šimkų ŽŪB ieškinį, nurodė Valstybinei mokesčių inspekcijai grąžinti ieškovei 109,35 Eur žyminio mokesčio.
3. Teismas nustatė, kad tarp šalių yra kilęs ginčas dėl nuosavybės teisės į nekilnojamąjį daiktą (aikštelę), tačiau ieškovė ieškiniu nereiškia materialiojo reikalavimo dėl nuosavybės teisės į daiktą pripažinimo ar paneigimo. Deklaracija, kurios pripažinimo negaliojančia siekia ieškovė, kaip vienas iš dokumentų, reikalingų nuosavybės teisių registravimui viešajame registre, ar kaip vienašalis sandoris, pati savaime nėra nuosavybės teisių įgijimo pagrindas, nes nuosavybės teisė įgyjama Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 4.47 straipsnyje numatytais pagrindais. Nagrinėjamu atveju, pagal ieškinyje nurodytas aplinkybes, aktualus CK 4.47 straipsnio 4 punkte numatytas nuosavybės įgijimo pagrindas – pagaminant naują daiktą.
4. Ieškovei palankus sprendimas dėl ieškiniu iškelto reikalavimo savaime nesukurtų jai nuosavybės teisės į ginčo nekilnojamąjį daiktą ir nepaneigtų atsakovų nuosavybės teisės. Deklaracijos pagrindu atsakovams buvo įregistruota nuosavybės teisė į ginčo aikštelę, tačiau nei nekilnojamojo daikto įregistravimas viešame registre, nei jo panaikinimas nėra teisiškai aktualios aplinkybės, pretenduojant į nuosavybės teises ar sprendžiant dėl nuosavybės santykių į nekilnojamąjį objektą buvimo ar nebuvimo. Įregistravimas viešame registre atlieka ne nuosavybės teises sukuriančią, o jas išviešinančią funkciją, nuosavybės teisė per įregistravimą nėra įgyjama (CK 4.47 straipsnis, 4.49 straipsnio 2 dalis), o per jos panaikinimą nėra prarandama (Vilniaus apygardos teismo 2012 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-802-464/2012; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. rugsėjo 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-329/2007).
5. Tai, kad pareikšto reikalavimo tenkinimas savaime nesukelia materialiųjų teisinių padarinių, supranta ir ieškovė, ieškinyje nurodžiusi, jog: 1) teismui patenkinus ieškinį, jai atsirastų teisinis pagrindas kreiptis į teismą dėl proceso kitoje išnagrinėtoje civilinėje byloje, kurioje buvo sprendžiamas šalių ginčas dėl nuosavybės teisės į tą pačią aikštelę, atnaujinimo, naujai paaiškėjus esminei aplinkybei; 2) ieškinio patenkinimas įgalintų ieškovę ginti ir savo valdymą aikštelės daliai. Taigi, pareikštu ieškiniu siekiama tik nustatyti prejudicinius faktus ieškovės kreipimuisi į teismą dėl proceso atnaujinimo kitoje civilinėje byloje ar ateityje galimai pareikštinam ieškiniui dėl valdymo teisės gynimo.
Žemesnės instancijos teismas
6. Teismas vertino, kad ieškiniu ieškovė siekia nustatyti prejudicinius faktus kitai civilinei bylai, todėl atsisakė ieškinį priimti kaip nenagrinėtiną teisme civilinio proceso tvarka (CPK 137 straipsnio 2 dalies 1 punktas).
III. Atskirojo skundo teisiniai argumentai
7. Ieškovė atskiruoju skundu (2023-11-03 DOK-131647) prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2023 m. spalio 26 d. nutartį ir perduoti patikslinto ieškinio priėmimo klausimą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Atskirąjį skundą grindžia šiais argumentais:
7.1 Teismas neteisėtai ir nepagrįstai sprendė, kad deklaracija nesukelia teisinių padarinių ir todėl ji negali būti ginčijama teisme. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką deklaracija yra laikytina vienašaliu sandoriu. Kiekvienas sandoris sukelia teisinius padarinius. Teismas nepagrįstai sprendė, kad deklaracija nesukelia teisinių padarinių. Apie tai, kad deklaracija apie statybos užbaigimą sukelia teisinius padarinius yra ir tiesiogiai pažymėta Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartyse. Be to yra tiesiogiai nurodyta, kad deklaracija apie statybos užbaigimą gali būti ginčijama teisme, netgi nurodyta, kad tokie ginčai teismingi bendrosios kompetencijos teismui, ir kad reikalavimui dėl deklaracijos apie statybos užbaigimą pripažinimui negaliojančia taikytinas bendrasis 10 metų ieškinio senaties terminas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2023-03-09 nutartis c. b. Nr. e3K-3-78-1120/2023, 2020-07-02 nutartis c. b. Nr. 3K-3-61-403/2020, 2020-05-27 nutartis c. b. Nr. e3K-3-155-916/2020, 2018-02-28 nutartis c. b. Nr. e3K-3-26-701/2018 ir kt.).
7.2 Deklaracija savo esme reiškia konstatavimą, kad R. V. tariamai laikydamasis teisės normų nustatytos tvarkos ir sąlygų pastatė aikštelę, t. y. kad jis pagamino tokį tariamai naują daiktą. O juk naujo daikto pagaminimas yra vienas iš nuosavybės teisių įgijimo pagrindų (CK 4.47 straipsnio 4 punktas). Taigi deklaracija, kaip vienašalis sandoris, yra nuosavybės teisių į aikštelę įgijimo pagrindas. Būtent jos pagrindu ir yra įregistruotos R. V. nuosavybės teisės į aikštelę.
7.3 Deklaracija yra privalomasis statybos užbaigimo procedūros dokumentas. Deklaracija, kaip vienašalis sandoris, ir yra tas galutinis teisinis dokumentas (vienašalis sandoris), kuris teisiškai įformina naujo nekilnojamojo daikto – aikštelės – pagaminimą, o kartu yra ir R. V. bei R. V. nuosavybės teisių į ją įgijimo pagrindas. Todėl pagal jau minėtą Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką ir Nekilnojamojo turto registro įstatymo 4 straipsnį tam, kad būtų nuginčytas aikštelės suformavimas ir R. V. ir R. V. nuosavybės teisės į ją, ieškovė turi nuginčyti viso to pagrindą – deklaraciją. Todėl ieškovė savo ieškiniu ir ginčija deklaracijos galiojimą.
7.4 Ieškovės aikštelė buvo pastatyta 1973 m. ir atsakovai R. V. ir R. V. niekada nebuvo jos statytojai, jokios ieškovės aikštelės dalies jokiais įstatyme numatytais pagrindais nėra įgiję nuosavybės teise. Tačiau R. V. ir R. V. 2020 m. rugpjūčio 17 d. piktnaudžiaudami teise, nesąžiningai, paslapčia nuo ieškovės kadastriniais matavimais susimatavo dalį ieškovės aikštelės kaip tariamai atskirą ir tariamai savo statinį – t. y. kaip aikštelę. 2021 m. sausio 29 d. susirašė deklaraciją Nr. 1, šios deklaracijos ir 2020 m. rugpjūčio 17 d. kadastro duomenų bylos pagrindu susiformavo aikštelės dalį kaip atskirą daiktą – aikštelę – ir nuo 2021 m. vasario 5 d. minėtos deklaracijos pagrindu įsiregistravo savo nuosavybės teises į ją, kuri iš tikrųjų yra ieškovės aikštelės dalis. Šia deklaracija atsakovai pažeidė ieškovės nuosavybės teises ir teisėtus interesus į ieškovės aikštelės dalį.
7.5 Atsakovai pareiškė 2022 m. spalio 6 d. prašymą dėl proceso kitos bylos dalyje dėl ieškovės aikštelės dalies atnaujinimo. Kauno apygardos teismas 2022 m. spalio 24 d. nutartimi atnaujinęs procesą išnagrinėtos bylos dalyje ir ją išnagrinėjęs, priėmė 2023 m. vasario 28 d. sprendimą civilinėje byloje Nr. eA2-524-657/2023, kuriuo nusprendė R. V. ir R. V. reikalavimus patenkinti, t. y. 2022 m. balandžio 20 d. sprendimo dalį dėl ieškovės nuosavybės teisių į ieškovės aikštelę pripažinimo pakeitė, rezoliucinės dalies 2-ą punktą išdėstant taip:
7.5.01 pripažino Šimkų žemės ūkio bendrovės nuosavybės teises į 1973 m. statybos betoninės aikštelės (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), žymėjimas plane b1 ir b2), esančios (duomenys neskelbtini) dalį – 3 443,15 kv. m, kurios duomenys nustatyti UAB „Archimatas“ Nekilnojamojo daikto kadastrinių matavimų byloje, ir kuri šiaurės vakarinėje pusėje ribojasi su pareiškėjams R. V. ir R. V. nuosavybės teise priklausančio žemės sklypo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio (duomenys neskelbtini) įregistruoto Nekilnojamojo turto registre, riba, kuri 2023 m. 4 sausio 24 d. geodezininko M. G. parengtame Inžinerinių statinių (aikštelių) plane pažymėta žalia spalva (koordinačių taškai Nr. 1 ((duomenys neskelbtini)), Nr. 8 ((duomenys neskelbtini)), ir tašku Nr. 4 ((duomenys neskelbtini)) pagal UAB „Inventora“ 2020 m. rugsėjo 21 d. parengtą žemės sklypo planą).
7.6 Bylą išnagrinėjęs apeliacine tvarka Lietuvos apeliacinis teismas 2023 m. liepos 11 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2A-436- 516/2023 minėtą Kauno apygardos teismo 2023 m. vasario 28 d. sprendimą paliko nepakeistą.
7.7 Teismai 2023 m. vasario 28 d. sprendimą ir 2023 m. liepos 11 d. nutartį priėmė, vadovaudamiesi kaip teisingais ir nenuginčytais Registrų centro duomenimis dėl nuosavybės teisių R. V. ir R. V. įregistravimo į aikštelę, kuri realiai yra ieškovės aikštelės dalis. Tuo metu deklaracija buvo įregistruota Nekilnojamojo turto registre. Byloje nebuvo pareikšta reikalavimų dėl deklaracijos pripažinimo negaliojančia, todėl teismai negalėjo spręsti dėl deklaracijos (ne-)galiojimo, nes tuo būtų peržengę bylos nagrinėjimo ribas. Todėl Kauno apygardos teismas 2023 m. vasario 28 d. sprendime ir Lietuvos apeliacinis teismas 2023 m. liepos 11 d. nutartyje nesprendė dėl deklaracijos (ne- )galiojimo.
7.8 Ieškovė anksčiau teisme nebuvo reiškusi reikalavimų dėl deklaracijos pripažinimo negaliojančia, todėl iš jos negali būti atimta galimybė ginčyti deklaracijos galiojimą, priešingu atveju būtų paneigta ieškovės teisė į pažeistų teisių teisminę gynybą.
7.9 Nekilnojamojo turto registro tvarkytojui nėra suteikta kompetencijos kvestionuoti registracijai pateiktų dokumentų galiojimo. Todėl Nekilnojamojo turto registro tvarkytojas neturėjo kitos išeities, kaip pagal deklaraciją įregistruoti aikštelę ir R. V. nuosavybės teises į ją. Tokia registracija gali būti nuginčyta tik nuginčijus jos pagrindą – deklaraciją. Ieškinį patenkinantis įsiteisėjęs galutinis teismo sprendimas būtų pagrindas išregistruoti iš Nekilnojamojo turto registro aikštelę ir R. V. nuosavybės teises į ją. Deklaracijos pripažinimas negaliojančia reikštų, kad atsakovai neturi jokių teisių į aikštelę, ir kad vienintelė teisių ir teisėtų interesų į aikštelę, kaip ieškovės aikštelės dalį turėtoja, yra ieškovė. Ieškinio tenkinimas pašalintų šį ieškovės teisių ir teisėtų interesų pažeidimą, todėl neabejotinai sukeltų ieškovei materialinių teisinių padarinių.
Šalies argumentai
7.10 Teismas nepagrįstai atsisakymą priimti ieškinį grindė tuo, kad ieškovė ieškiniu nereiškia materialiojo reikalavimo dėl nuosavybės teisės į daiktą pripažinimo ar paneigimo. Šiuo atžvilgiu pažymėtina, kad nuosavybės teisės turėjimas ir teisminis nuosavybės teisės pripažinimas nėra tapatu. Ieškovė nuosavybės teises į visą aikštelę, kaip į Mechaninių dirbtuvių priklausinį, yra įgijusi kartu su nuosavybės teisėmis į Mechanines dirbtuves, kaip pagrindinį daiktą. Teismo pripažinimas ieškovės nuosavybės teisių į visą ieškovės aikštelę, tik įgalintų ieškovę įsiregistruoti šias teises ir visavertiškai įgyvendinti nuosavybės teises į ieškovės aikštelę, o ne sukurtų ieškovės nuosavybės teises į ją.
7.11 Skundžiamoje nutartyje teismas nepagrįstai neatsižvelgė į situacijos specifiką – būtent tai, kad ieškovė reikalavimą dėl jos nuosavybės teisių į visą aikštelę (įskaitant ir aikštelę, kaip jos dalį) pripažinimo jau yra pareiškusi Kauno apygardos teismo civilinėje byloje Nr. eA2-524-657/2023, todėl negali iš naujo tokio paties reikalavimo reikšti byloje. Reikalavimą dėl nuosavybės teisių pripažinimo į visą ieškovės aikštelę ieškovė turės ginti civilinėje byloje Nr. eA2-524-657/2023, pasinaudodama proceso atnaujinimo institutu, po to, kai dabar nagrinėjamoje byloje įsiteisėjusiu galutiniu teismo sprendimu bus patenkintas ieškinys dėl deklaracijos pripažinimo negaliojančia, nes tokiu teismo sprendimu būtų grindžiamas proceso atnaujinimo civilinėje byloje Nr. eA2-524-657/2023 pagrindas.
Šalies argumentai
7.12 Ieškovė ieškinyje išdėstė, kad ji yra ir vienintelė teisėta visos aikštelės valdytoja, ir kad jos valdymo neteko dėl ginčijamo sandorio – deklaracijos. Deklaraciją pripažinus negaliojančia, turėtų būti taikoma restitucija, t. y. aikštelės jei ne nuosavybės teisė, tai bent jau valdymas turėtų būti grąžinamas ieškovei. Valdymas (net ir nesant nuosavybės teisių) taip pat yra civilinė teisė, t. y. – materialinė teisė. Todėl ieškinio tenkinimas neabejotinai sukurtų materialinių teisinių padarinių ieškovei.
Motyvuojamoji dalis
7.13 Nagrinėjamoje stadijoje yra sprendžiamas tik ieškinio priėmimo klausimas, todėl neturi ir negali būti sprendžiama dėl ieškinio pagrįstumo iš esmės, nes tai galės būti atliekama tik proceso nustatyta tvarka išnagrinėjus bylą ir priimant joje galutinį teismo sprendimą.
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
8. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą apskųstoje dalyje ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis.
Dėl ginčo esmės
9. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka dalykas – pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria atsisakyta priimti ieškinį, kaip nenagrinėtiną teisme civilinio proceso tvarka, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
10. Apeliantės teigimu, teismas neteisėtai ir nepagrįstai sprendė, kad deklaracija nesukelia teisinių padarinių ir todėl ji negali būti ginčijama teisme. Deklaracijos pripažinimas negaliojančia reikštų, kad atsakovai neturi jokių teisių į aikštelę ir, kad vienintelė teisių ir teisėtų interesų į aikštelę, kaip ieškovės aikštelės dalį turėtoja yra ieškovė. Ieškinio tenkinimas pašalintų šį ieškovės teisių ir teisėtų interesų pažeidimą, todėl neabejotinai sukeltų ieškovei materialinių teisinių padarinių. Taip pat nurodo, kad pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką deklaracija yra laikytina vienašaliu sandoriu, o kiekvienas sandoris sukelia teisinius padarinius. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su nurodomais argumentais.
11. CPK 137 straipsnio 2 dalies 1 punkte nustatyta, kad teismas atsisako priimti ieškinį, jeigu teismo žinioje yra byla dėl ginčo tarp tų pačių šalių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu.
12. Teisė į teismą turi būti įgyvendinama laikantis įstatyme nustatytos tvarkos, todėl asmuo, kuris kreipiasi į teismą siekdamas civilinių teisių gynybos, inter alia turi nurodyti, kokių materialiųjų teisinių padarinių jis siekia. Tais atvejais, kai asmuo kreipiasi į teismą su reikalavimu, kurio patenkinimas nesukelia materialiųjų teisinių padarinių, teismas, priklausomai nuo procesinės situacijos, turi arba nustatyti terminą ieškinio trūkumams pašalinti, arba atsisakyti priimti tokį reikalavimą kaip nenagrinėtiną teisme civilinio proceso tvarka (CPK 137 straipsnio 2 dalies 1 punktas).
13. Taigi, ieškovas turi teisę ir pareigą pasirinkti bei tiksliai suformuluoti ieškinio dalyką, t. y. suformuluoti jį taip, kad būtų aišku, kokio materialinio teisinio rezultato siekiama iškeliant bylą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. birželio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-203-684/2021, 24 punktas). Materialinis teisinis rezultatas, kurio siekia ieškovas, tam, kad jo teisės ir interesai būtų ginami teisme turi atitikti materialinio teisinio suinteresuotumo kriterijų.
14. Teismų praktikoje ieškovo suinteresuotumas kaip teisės kreiptis į teismą prielaida yra aiškinamas kaip materialinis teisinis suinteresuotumas. Įgyvendinus teisę į teisminę gynybą pasiekiamas teisinis efektas, t. y. modifikuojamos (sukuriamos, panaikinamos, pakeičiamos) suinteresuoto asmens subjektinės teisės ar pareigos. Materialiųjų teisinių padarinių nesukeliantis reikalavimas negali būti savarankiškas bylos nagrinėjimo dalykas, nes jo nagrinėjimas ir patenkinimas nėra teisės į teisminę gynybą įgyvendinimas. Tai reiškia, kad materialinis teisinis reikalavimas yra toks prašymas teismui, kurį išsprendus ir įgyvendinus sukuriamos, pakeičiamos ar panaikinamos į teismą besikreipusio asmens teisės ir pareigos. Atitinkamai, jeigu aktai ar veiksmai, dėl kurių reiškiamas reikalavimas teismui, nenustato į teismą besikreipiančio asmens teisių ir pareigų, tai toks reikalavimas nevertinamas kaip materialinis teisinis reikalavimas, sudarantis ieškinio dalyką (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. vasario 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-27-684/2020, 23 punktas).
15. Nagrinėjamu atveju ieškovė patikslintu ieškiniu prašė pripažinti niekine ir negaliojančia atsakovo pasirašytą 2021 m. sausio 29 d. Deklaraciją, kurios pagrindu Nekilnojamojo turto registre registruota aikštelė, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir nuosavybės teisės į ją.
16. Kasacinio teismo praktikoje yra nurodyta, kad deklaracija įstatymų nustatyta tvarka sukuria tam tikras civilines teises ir pareigas, ji pripažintina vienašaliu sandoriu (CK 1.63 straipsnis), kuriam ginčyti taikomas bendrasis dešimties metų senaties terminas (CK 1.125 straipsnio 1 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2023 m. kovo 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-78-1120/2023; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. vasario 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-26-701/2018, 86 punktas).
17. Atsižvelgiant į nurodytą kasacinio teismo praktiką ir teisinį reglamentavimą, akivaizdu, kad deklaracija apie statybos užbaigimą kaip statytojo parengiamas ir pasirašomas dokumentas įstatymų nustatyta tvarka sukuria tam tikras civilines teises ir pareigas, todėl pripažintina vienašaliu sandoriu (CK 1.63 straipsnis), kuris gali būti ginčijamas teisme.
18. Nekilnojamojo turto registro duomenimis atsakovams R. V. ir R. V. bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklauso 0,25 ha žemės sklypas, esantis adresu (duomenys neskelbtini), įgytas pagal 2021 m. gegužės 18 d. valstybinės žemės sklypo pirkimo–pardavimo sutartį ir tos pačios dienos perdavimo–priėmimo aktą. R. V. vardu registruoti žemės sklype esantys kiti inžineriniai statiniai: aikštelė (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) 331,77 kv. m bendro ploto, stoginė (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) bendras plotas 316,08 kv. m, stoginė (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) bendras plotas 239,20 kv. m, stoginė (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) bendras plotas 198,12 kv. m, stoginė (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) bendras plotas 251,13 kv. m. (CBP-16684 priedas).
19. Iš Nekilnojamojo turto registro duomenų (NTR CDB 2022-10-04 išrašo) matyti, kad betoninė aikštelė b1, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 331,77 kv. m ploto, (statybos pradžios ir pabaigos metai nurodyti 2000 m.), nuosavybės teise priklauso atsakovui R. V., įregistravimo pagrindas – 2021 m. sausio 29 d. Deklaracija apie statybos užbaigimą/paskirties pakeitimą Nr. 1, įrašas galioja nuo 2021-02-05. Daikto registravimo ir kadastro žymose nuo 2021-02-03 padaryta žyma, kad ši betoninė aikštelė suformuota kaip naujas daiktas (daikto registravimas) pagrindas - 2020-08-17 Nekilnojamojo daikto kadastro duomenų byla ir minėta 2021-01-29 Deklaracija.
20. Iš Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenų nusatatyta, kad Kauno apygardos teismas 2022 m. balandžio 20 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-972-638/2022 patenkino ieškovės Šimkų ŽŪB ieškinį ir pripažino Šimkų ŽŪB nuosavybės teisę į 1973 m. statybos dyzelinio kuro saugyklą (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), žymėjimas plane 2F1p, plotas 35 kv. m, esančią (duomenys neskelbtini), kurios duomenys nustatyti UAB „Archimatas“ Nekilnojamojo daikto kadastrinių matavimų byloje, ir 1973 m. statybos betoninę aikštelę (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), žymėjimas plane b1 ir b2, plotas 3 690,15 kv. m, esančią (duomenys neskelbtini), kurios duomenys nustatyti UAB „Archimatas“ Nekilnojamojo daikto kadastrinių matavimų byloje.
21. Pareiškėjai R. V. ir R. V. prašė teismo atnaujinti procesą Kauno apygardos teismo civilinėje byloje Nr. e2-972-638/2022 ir pakeisti Kauno apygardos teismo 2022 m. balandžio 20 d. sprendimo dalį dėl ieškovės Šimkų ŽŪB nuosavybės teisės pripažinimo į aikštelę, ir šią ieškinio dalį tenkinti iš dalies – pripažinti ieškovės Šimkų ŽŪB nuosavybės teisę į 1973 m. statybos patikslinto (mažesnio nei 3 690,15 kv. m) ploto betoninę aikštelę (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), žymėjimas plane b1 ir b2, esančią adresu (duomenys neskelbtini), užtikrinant, kad ši aikštelė neperžengtų pareiškėjų R. V. ir R. V. žemės sklypo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio adresu (duomenys neskelbtini), ribos ir nesutaptų su pareiškėjų R. V. ir R. V. aikštele (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančia adresu (duomenys neskelbtini), priteisti iš ieškovės bylinėjimosi išlaidas. Kauno apygardos teismo 2022 m. spalio 24 d. nutartimi buvo atnaujintas procesas civilinėje byloje Nr. e2-972-638/2022.
22. Kauno apygardos teismas 2023 m. vasario 28 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. eA2-524-657/2023 pakeitė Kauno apygardos teismo 2022 m. balandžio 20 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-972-638/2022 dalį dėl ieškovės Šimkų ŽŪB nuosavybės teisių į betoninę aikštelę pripažinimo ir sprendimo rezoliucinės dalies 2 punktą išdėstė taip: pripažino Šimkų ŽŪB nuosavybės teises į 1973 m. statybos betoninės aikštelės (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), žymėjimas plane b1 ir b2), esančios (duomenys neskelbtini), dalį – 3 443,15 kv. m, kurios duomenys nustatyti UAB „Archimatas“ Nekilnojamojo daikto kadastrinių matavimų byloje ir kuri šiaurės vakarinėje pusėje ribojasi su pareiškėjams R. V. ir R. V. nuosavybės teise priklausančio žemės sklypo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio (duomenys neskelbtini), įregistruoto Nekilnojamojo turto registre, riba, kuri 2023 m. sausio 24 d. geodezininko M. G. parengtame Inžinerinių statinių (aikštelių) plane pažymėta žalia spalva (koordinačių taškai Nr. 1 ((duomenys neskelbtini)), Nr. 8 ((duomenys neskelbtini)), ir tašku Nr. 4 ((duomenys neskelbtini)) pagal UAB „Inventora“ 2020 m. rugsėjo 21 d. parengtą žemės sklypo planą. Kitą sprendimo dalį paliko nepakeistą, paskirstė bylinėjimosi išlaidas.
23. Lietuvos apeliacinis teismas 2023 m. liepos 11 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2A-436-516/2023 Kauno apygardos teismo 2023 m. vasario 28 d. sprendimą paliko nepakeistą. Teismas nustatė, kad Šimkų ŽŪB ne tik nepateikė byloje jokių įrodymų, pagrindžiančių aikštelių b1 ir b2 įsigijimą nuosavybės teise, bet ir įrodymų, kad būtent 3 690,15 kv. m ploto aikštelė yra (ir visada buvo) būtent tik mechaninių dirbtuvių priklausinys. Teismas akcentavo, kad pačias mechanines dirbtuves ieškovė nuosavybės teise įgijo tik 2018 m., remiantis Kauno apylinkės teismo 2018 m. rugpjūčio 22 d. nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. e2YT-1397-920/2018, kuria patvirtinta Puikonių ŽŪB ir Šimkų ŽŪB taikos sutartis. Priklausinio ieškovė nuosavybės teise negalėjo įgyti anksčiau, negu įgijo pagrindinį daiktą, todėl ieškovės nurodomus argumentus, esą ji aikštelę kaip savininkė valdė nuo 2004 m., laikė nepagrįstais. Šimkų ŽŪB mechanines dirbtuves įsigijus taikos sutarties, patvirtintos Kauno apylinkės teismo 2018 m. rugpjūčio 22 d. nutartimi, pagrindu, žemės sklypas prie pastato nebuvo suformuotas. Remiantis bylos duomenimis, dalis ieškovės Šimkų ŽŪB prašomos pripažinti nuosavybės teise aikštelės patenka į pareiškėjams suformuotą žemės sklypą ir persidengia su pareiškėjams R. V. ir R. V. nuosavybės teise priklausančio žemės sklypo ir jame esančios aikštelės dalimi. Apeliacinis teismas nustatęs šias aplinkybes, vertino, kad pirmosios instancijos teismas visiškai pagrįstai pripažino ieškovei nuosavybės teisę į betoninę aikštelę, kurios plotas yra 3 443,15 kv. m (3 690,15 kv. m – 247 kv. m), t. y. į tą aikštelės dalį, kuri nuosavybės teise nepriklauso kitiems asmenims, šiuo atveju – pareiškėjams.
24. Pirmosios instancijos teismas 2023 m. spalio 26 d. nutartimi vertino, kad ieškovė Šimkų ŽŪB teismui pateiktu ieškiniu ir patikslintu ieškiniu (2023-10-17 CBP-16684, 2023-10-18 DOK-125590) siekia tik nustatyti prejudicinius faktus ieškovės kreipimuisi į teismą dėl proceso atnaujinimo kitoje civilinėje byloje ar ateityje galimai pareikštinam ieškiniui dėl valdymo teisės gynimo. Apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo sutikti su tokiu vertinimu.
25. Kaip teisingai nurodė apeliantė, civilinėje byloje Nr. eA2-524-657/2023 nebuvo pareikšta reikalavimų dėl deklaracijos pripažinimo negaliojančia, todėl Kauno apygardos teismas 2023 m. vasario 28 d. sprendime ir Lietuvos apeliacinis teismas 2023 m. liepos 11 d. nutartyje nesprendė dėl deklaracijos galiojimo/negaliojimo. Ieškovė nebuvo pareiškusi reikalavimų dėl deklaracijos pripažinimo negaliojančia, išnagrinėtoje byloje tokį reikalavimą pareikšti riboja civilinio proceso atnaujinimą reglamentuojančios teisės normos. Ieškovė neturi kitų procesinių priemonių ginti savo pažeistas teises, todėl atsisakymas priimti ieškinį, atimant teisę teismine tvarka ginčyti deklaracijos (kurios pagrindu nuosavybės teisė įregistruota kitam asmeniu) teisėtumą, reikštų nepagrįstą asmens teisės kreiptis į teismą teisminės gynybos apribojimą.
26. Priešingai, nei vertino pirmosios instancijos teismas, reikalavimas pripažinti negaliojančia ir niekine Deklaraciją gali būti materialinio pobūdžio reikalavimo dalyku ir teismų praktikoje yra pripažįstama galimybė ją ginčyti.
Dėl procesinės bylos baigties
27. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė ir aiškino CPK 137 straipsnio 2 dalies 1 punkto nuostatas, neatsižvelgė į kasacinio teismo išaiškinimus, dėl ko priėmė nepagrįstą ir neteisėtą nutartį. Todėl ieškovės atskirasis skundas tenkinamas, skundžiama nutartis naikinama ir ieškinio priėmimo klausimas perduodamas pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (CPK 337 straipsnio 1 dalies 3 punktas)
Kauno apygardos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 336 straipsniu, 337 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 339 straipsniu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Kauno apylinkės teismo 2023 m. spalio 26 d. nutartį panaikinti ir ieškinio priėmimo klausimą perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.
Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.