Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

Regionų administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Jovitos Einikienės, Violetos Petkevičienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Eglės Žulytės-Janulionienės,

viešame teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo A. B. (A. B.) skundą atsakovui Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos dėl sprendimo panaikinimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Pareiškėjui akivaizdu, kad atsakovas, priimdamas Sprendimą, vadovavosi neįsiteisėjusiu savo paties sprendimu ir pažeidė viešojo administravimo principus.

Paaiškina, kad pareiškėjui 2022 m. lapkričio 18 d. buvo išduotas leidimas laikinai gyventi Įstatymo 40 straipsnio 1 dalies 4 punkte ir 44 straipsnio 1 dalies 2 punkte nustatytu pagrindu dirbti UAB „duomenys neskelbtini“. Pareiškėjas 2023 m. birželio 26 d. Departamentui pateikė prašymą leisti pakeisti darbdavį ir dirbti UAB „duomenys neskelbtini“. Nurodo, kad Departamento 2023 m. liepos 25 d. sprendimu pareiškėjui leista pakeisti darbdavį ir jis tuo pasinaudojo, tačiau UAB „duomenys neskelbtini“ 2023 m. spalio 26 d. nutraukė darbo sutartį su pareiškėju, todėl, įvertinus tai, Departamentas priėmė Sprendimą.

Vadovaujasi Įstatymo 50 straipsnio 1 dalies 6 punktu ir teigia, kad pareiškėjas nuo sutarties nutraukimo dienos iki Sprendimo priėmimo dienos nepranešė Departamentui apie tai ir nesikreipė dėl naujo leidimo gyventi.

Vadovaujasi Įstatymo 40 straipsnio 5 dalimi ir teigia, kad užsieniečiai turi pareigą atitikti Įstatymo jiems keliamus reikalavimus ne tik leidimų laikinai gyventi išdavimo metu, bet ir visą šių leidimų galiojimo laikotarpį.

Manome, kad Sprendimas pagrįstas objektyviais duomenimis ir teisės aktų normomis, taikomos priemonės motyvuotos, Sprendimas atitinka tiek Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio 1 dalies reikalavimus.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

nagrinėjant bylą nustatyta, pareiškėjas ketino dirbti UAB „duomenys neskelbtini“ metalinių konstrukcijų montuotoju. Pareiškėjui 2022 m. rugsėjo 10 d. prašymo pagrindu Departamentas 2022 m. lapkričio 18 d. išdavė leidimą laikinai gyventi Įstatymo 40 straipsnio 1 dalies 4 punkte ir 44 straipsnio 1 dalies 2 punkte nustatytu pagrindu, kaip ketinančiam dirbti UAB „duomenys neskelbtini“. Nei šis sprendimas, nei leidimas gyventi į bylą nebuvo pateiktas, tačiau apie tai nurodyta atsiliepime.

Iš Sprendimo matyti (atsakovas jokių įrodymų apie šią aplinkybę nepateikė), kad pareiškėjo prašymu Departamentas 2023 m. liepos 25 d. leido pakeisti darbdavį į UAB „duomenys neskelbtini“.

Skundžiamame Sprendime taip pat nurodyta, kad pareiškėjas 2023 m. spalio 30 d. pateikė prašymą Departamentui pakeisti darbdavį, nes ketino dirbti UAB „duomenys neskelbtini“. Pažymėtina tai, kad Departamentas nepateikė įrodymų šiai aplinkybei pagrįsti. Skundžiamame Sprendime nėra nurodyta, ar buvo patenkintas šis pareiškėjo prašymas, o atsakovo atsiliepime iš viso nėra nurodyta aplinkybė, susijusi su pareiškėjo ketinimu. Atsakovas pateikė 2024 m. balandžio 4 d. sprendimą Nr. 24S92623, tačiau iš jo turinio nėra galimybės nustatyti, ar jis priimtas dėl pareiškėjo 2023 m. spalio 30 d. pateikto prašymo pakeisti darbdavį.

Skundžiamu Sprendimu departamentas panaikino leidimą laikinai gyventi Nr. 760300454, galiojantį iki 2024 m. spalio 27 d., dėl to, kad nutraukta darbo sutartis su asmeniu. Sprendime pateikta informacija, kad 2022 m. lapkričio 18 d. pareiškėjui buvo išduotas leidimas laikinai gyventi Įstatymo 40 straipsnio 1 dalies 4 punkte ir 44 straipsnio 1 dalies 2 punkte nustatytu pagrindu dirbti UAB „duomenys neskelbtini“. Nurodyta, kad pareiškėjas Departamentui 2023 m. birželio 26 d. pateikė prašymą leisti pakeisti darbdavį, ketindamas dirbti UAB „duomenys neskelbtini“, 2023 m. liepos 25 d. Sprendime teigiam, kad pareiškėjas pasinaudojo, tačiau UAB „duomenys neskelbtini“ darbo sutartį su pareiškėjo nutraukė 2023 m. spalio 26 d. Tuo pačiu Sprendime nurodyta, kad pareiškėjas 2023 m. spalio 30 d. Departamentui pateikė naują prašymą leisti pakeisti darbdavį, ketindamas dirbti UAB „duomenys neskelbtini“. Duomenys apie pareiškėją buvo patikrinti Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos informacinėje sistemoje. Patikrinimo metu nustatyta, kad jis nuo 2022 m. lapkričio 28 d. dirba UAB „duomenys neskelbtini“, nuo 2023 m. liepos 25 d. vykdo individualią veiklą. Sprendimas priimtas vadovaujantis Įstatymo 50 straipsnio 1 dalies 6 punktu.

Ginčas kilo dėl Sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo.

Pagal Įstatymo 50 straipsnio 1 dalies 6 punktą leidimas laikinai gyventi užsieniečiui panaikinamas, jeigu nutraukiama darbo sutartis su užsieniečiu (išskyrus šios dalies 18 ir 21 punktuose nurodytus atvejus, kai užsienietis, kuriam leidimas laikinai gyventi buvo išduotas pagal šio Įstatymo 40 straipsnio 1 dalies 41 ar 16 punktą, turi bedarbio statusą ne ilgiau negu 6 mėnesius iš eilės) arba nustatoma, kad su užsieniečiu darbo sutartis nesudaryta, arba užsienietis, kuriam leidimas laikinai gyventi išduotas pagal šio Įstatymo 44 straipsnio 1 dalies 2 punktą, pakeitė darbdavį ar darbo funkciją nesilaikydamas šio Įstatymo 44 straipsnio 6 dalyje nustatytų reikalavimų.

Kaip minėta, Sprendimu panaikintas pareiškėjo leidimais laikinai gyventi vienu iš Įstatymo 50 straipsnio 1 dalies 6 punkte nurodytu atveju – nutraukta pareiškėjo darbo sutartis, tačiau pareiškėjui neaišku, kodėl priimtas toks sprendimas, nes jis teigia ir toliau tebedirbantis UAB „duomenys neskelbtini“. Tai Sprendime nurodo ir atsakovas, tuo pačiu teigdamas, kad pareiškėjas nuo 2023 m. liepos 25 vykdo individualią veiklą.

Migracijos departamentui, kaip viešojo administravimo subjektui, taip pat taikomi VAĮ reikalavimai. Pagal VAĮ 10 straipsnio 5 dalį administraciniame sprendime, be kita ko, turi būti nurodytas administracinio sprendimo teisinis ir faktinis pagrindas ar kitos administraciniam sprendimui įtakos turėjusios aplinkybės, administracinio sprendimo motyvai. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje ne kartą akcentuota kompetentingoms institucijoms tenkanti pareiga motyvuoti jų priimamus administracinius aktus, o motyvų stokojantys Migracijos departamento sprendimai LVAT praktikoje pripažįstami neatitinkančiais VAĮ 10 straipsnio 5 dalies 5 ir 6 punktų, įtvirtinančių imperatyvą administraciniame sprendime nurodyti jo teisinį ir faktinį pagrindą ar kitas administraciniam sprendimui įtakos turėjusias aplinkybes bei administracinio sprendimo motyvus (žr., pvz., 2023 m. lapkričio 15 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-2450-624/2023, 2023 m. gruodžio 6 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eA-2446-1188/2023 ir eA-2519-662/2023, 2024 m. sausio 31 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1003-624/2024 ir pan.).

Sprendime apskritai nėra motyvų, atskleidžiančių, kokias aplinkybes ir kaip vertino Departamentas. Leidimas laikinai gyventi pareiškėjui panaikintas tik nurodant teisės aktų nuostatas ir pateikiant su pareiškėju susijusių įvykių seką, tačiau visiškai nevertinant ir nepasisakant dėl Sprendime Departamento išdėstytų aplinkybių ir nesusiejant jų su teisės normomis.

Be to, kaip jau yra nurodyta, net ir teismui nebuvo pateikti visi dokumentai, patvirtinantys Sprendime nurodytas aplinkybes, nors atsakovas buvo įpareigotas tai padaryti teisėjos 2024 m. balandžio 24 d. rezoliucija todėl nėra galimybės tinkamai įvertinti Departamento priimto Sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo.

Esant šioms aplinkybėms, VAĮ reikalavimų neatitinkantis Departamento Sprendimas negali būti laikomas nei pagrįstu, nei teisėtu, nes priimtas nenurodžius jokių argumentų ir motyvų, todėl naikintinas, įpareigojant atsakovą baigti pradėtą administravimo procedūrą. Kadangi pareiškėjo skundas tenkinamas, pareiškėjui iš atsakovo priteistini 22,50 Eur pareiškėjo sumokėto žyminio mokesčio (ABTĮ 40 straipsnio 1 dalis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 86-87 straipsniais, 88 straipsnio 2 punktu, Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ 140 straipsnio 3 dalies 1 punktu ir 4 dalimi, teismas

nusprendžia:

pareiškėjo A. B. (A. B.) skundą patenkinti.

Panaikinti Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos 2024 m. balandžio 3 d. sprendimą Nr. 24S91636 ir įpareigoti baigti pradėtą administravimo procedūrą.

Priteisti pareiškėjui A. B. (A. B.) iš atsakovo 22,50 Eur žyminio mokesčio.

Sprendimas per keturiolika dienų nuo paskelbimo apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant per Regionų administracinį teismą.