Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš Evaldo Burzdiko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Leono Jachimavičiaus ir Virginijos Gudynienės teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės (apeliantės) E. Č. apeliacinį skundą dėl Marijampolės rajono apylinkės teismo 2014 m. sausio 8 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės E. Č. ieškinį atsakovei D. K., institucijoms, teikiančioms byloje išvadą, Marijampolės savivaldybės administracijos Socialinių reikalų departamento Vaikų teisių apsaugos skyriui, Wolverhampton miesto tarybos Vaikų teisių centrui dėl motinos valdžios apribojimo panaikinimo, nuolatinės globos nustatymo ir globėjo skyrimo panaikinimo, materialinio išlaikymo priteisimo panaikinimo, vaiko gyvenamosios vietos nustatymo su motina.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Ginčo esmė

Pirmosios instancijos ir apeliacinės instancijos teismų sprendimo esmė

Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai:

Neatitinka faktinių aplinkybių, kad ieškovės namuose girtaujama. Tokias išvadas teismas darė remiantis ieškovės tėvo ir brolio parodymais, tačiau neišsiaiškino, kada minėti asmenys buvo atvykę į Angliją ir apsistoję pas ieškovę, kodėl išsikėlė iš ieškovės ir kokie tarpusavio santykiai. Santykiai yra pašliję, dėl to teisme duoti neobjektyvūs ir neteisingi parodymai. Teismo sprendimo nurodytos aplinkybės prieštarauja vienai kitai. Išnyko aplinkybės, dėl ko buvo apribota valdžia. Ieškovę su A. Č. sieja draugystė, tačiau jis nuolat pas ieškovę negyvena. Nepagrįsta teismo nuomone, jog, jei ieškovė gyvena su draugu, tai ji neįrodo, kad ji gali tinkamai auklėti dukrą. Teismas nesiaiškino dukros ir A. Č. santykių. Teismas visiškai ignoravo tą aplinkybę, kad, kol ieškovė buvo su dukra tiek Anglijoje, tiek Lietuvoje, dukra visą laikė sakė, kad nori gyventi su ieškove (mama). Dukrai J. tiek atsakovės, tiek Vaiko teisių apsaugos tarnybos atstovės darytas stiprus poveikis. Teismui nesvarbu, kad gyvendama Lietuvoje dukra pradėjo daryti nusikaltimus, įvykdė vagystę (,,IKI CENTO“ parduotuvėje slapta pagrobė žaislą, šokoladuką bei pirštines), todėl atsakovė buvo baudžiama. Teismui nebuvo aktuali vaiko gyvenamoji aplinka (gyvenimas bendrabutyje, kuriame piktnaudžiaujama alkoholiu, kambariuose rūkoma ir kt.).Ieškovė 2010 m. lapkričio mėnesį buvo išsivežusi dukrą į Angliją, ji buvo pradėjusi lankyti (duomenys neskelbtini) pradinę mokyklą, norėjo pasilikti su ieškove. Atsakovei globėjos statusas reikalingas vien tam, kad galėtų gauti išmokas, priklausančias kaip globėjai, nors dukra pilnai išlaikoma ieškovės, dukrą ieškovė lanko 3-4 per mėnesį. Globėja 2010-2013 m. ne vieną kartą buvo bausta administracine tvarka tiek už pačios, tiek už nepilnamečio sūnaus A. P. padarytus administracinius teisės pažeidimus. Marijampolės rajono apylinkės teismo 2013-02-04 nubausta įspėjimu už netinkamą auklėjimą, nepanaudojant tėvų valdžios.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Apeliacinis skundas atmestinas.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, nurodytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje, patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Teismas CPK 329 straipsnio 2 dalyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatė, todėl pasisako dėl apeliacinio skundo faktinių bei teisinių pagrindų.

Prie apeliacinio skundo apeliantė pateikė prašymą priimti nutartį dėl medžiagos apie galimai padarytą nusikalstamą veiką (dėl motyvuoto prašymo pasirašymo už ją) perdavimo prokuratūrai. Prašymas atmestinas, nes: pirma, jis nėra aiškus, nėra suprantama, kokį galimai suklastotą dokumentą apeliantė nori įvertinti baudžiamąja tvarka; antra, apeliantė nenurodo, kad šiuo dokumentu pirmosios instancijos teismas rėmėsi priimdamas sprendimą; trečia, apeliantė apie galimai nusikalstamą veiką jos atžvilgiu turi teisę pati pranešti prokuratūrai ir prašyti pradėti ikiteisminį tyrimą.

Nustatyta, kad 2010 m. gegužės 20 d. Marijampolės rajono apylinkės teismo sprendimu apeliantės motinos valdžia dukros J. K. atžvilgiu buvo neterminuotai apribota, o dukros globėja paskirta vaiko senelė atsakovė D. K., kuri ją augina nuo gimimo. 2011 m. liepos 29 d. Marijampolės rajono apylinkės teismo sprendimu buvo pakeistas neterminuotas motinos valdžios ribojimas dukros J. atžvilgiu į laikiną. Apeliantė turi 4 vaikus, tačiau nei vieno jų neaugina, gyvena Anglijoje nuomojamame bute, dirba. Priteisto išlaikymo dukrai J. iš esmės nemoka (atlikti tik 4 mokėjimai, t. 1. b. l. 127), įsiskolinimas 2013 m. rugpjūčio 1 d. – 7 398 Lt. 2014 m. kovo 7 d. Marijampolės rajono apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu apeliantė nuteista 780 Lt bauda už pareigos išlaikyti dukrą P. nevykdymą (išlaikymo įsiskolinimas 2013 m. balandžio 24 d. – 8 230 Lt). 2014 m. vasario 13 d. Marijampolės rajono apylinkės teismo sprendimu už akių iš apeliantės priteista 3 427,70 Lt negrąžintos paskolos ir 167,62 Lt delspinigių ieškovei UAB „SNORAS distressed assets“ (civ. byla Nr. 2-741-301/2014).

Lietuvos Respublikos Konstitucijos 38 straipsnio 6 dalis įtvirtina tėvų pareigą auklėti ir išlaikyti savo vaikus. Šios pareigos vykdymas neįmanomas be nuolatinio bendravimo su vaiku, rūpinimosi jo materialine ir dvasine gerove. Jeigu tėvai nesirūpina vaikais, su jais nebendrauja, jų materialiai neišlaiko, reiškia, jog jie nevykdo savo konstitucinės pareigos, tai yra pakankamas pagrindas taikyti tokiems tėvams sankciją - tėvų valdžios apribojimą. Vienas iš šeimos santykių teisinio reglamentavimo principų, įtvirtintų CK 3.3 straipsnio 1 dalyje, yra prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principas, reiškiantis, kad teismas, priimdamas sprendimą visų pirma turi tai įvertinti vaiko teisių ir interesų atžvilgiu. Šis principas taip pat įtvirtintas Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 3 straipsnio 1 dalyje ir Lietuvos Respublikos vaikų teisių apsaugos pagrindų įstatymo 4 straipsnio 1 dalies 1 punkte. Šiuo principu vadovaujantis turi būti aiškinamos ne tik CK 3.180 straipsnio 1 dalyje nustatytos tėvų valdžios apribojimo sąlygos, bet ir CK 3.181 straipsnyje nustatytos tėvų valdžios apribojimo panaikinimo sąlygos.

CK 3.181 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad vaiko atskyrimas nuo tėvų (tėvo ar motinos) panaikinamas išnykus aplinkybėms, dėl kurių vaikas nuo tėvų atskirtas. Šio straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad tėvų valdžios laikinas ar neterminuotas apribojimas gali būti panaikinamas, jei įrodoma, kad tėvai (tėvas ar motina) pakeitė savo elgesį ir gali auklėti vaiką, ir jei tėvų valdžios apribojimo panaikinimas neprieštarauja vaiko interesams.

Kaip nustatyta, neterminuotai apeliantei motinos valdžia buvo apribota, nes ji neatliko pareigos auklėti, prižiūrėti, išlaikyti nepilnametę dukrą J. (civ. b. Nr. 2-1327-399/2011, t. 1, b. l. 54-55), o 2011 m. liepos 29 d. pakeistas neterminuotas motinos valdžios ribojimas dukros J. atžvilgiu į laikiną, nes buvo nustatyta, kad apeliantė turi tinkamas sąlygas vaikui augti, tačiau ji nėra reikiamai pasirengusi vykdyti tėvų valdžią, neturi įgūdžių pastoviai rūpintis vaiku, nėra atkūrusi emocinio ryšio su dukra, neteikia jai pastovaus išlaikymo bei dukra nenorinti gyventi su apeliante. Nagrinėjamu atveju, pirmosios instancijos teismas atmetė apeliantės reikalavimą panaikinti laikiną motinos valdžios apribojimą, nes apeliantė neįrodė, kad gali tinkamai auklėti dukrą (gyvenamojoje vietoje savaitgaliais girtaujama, apeliantė gyvena su sugyventiniu A. Č.) bei neįrodė, kad tai geriausia atitiktų vaiko interesus (dukra nori gyventi su atsakove (senele)).

Teisėjų kolegija neturi pagrindo nesutikti su pirmosios instancijos teismo išvadomis.

Teisėjų kolegija pažymi, kad būtent apeliantė turi įrodinėjimo pareigą, patvirtinti aplinkybes, kad jos elgesys yra pasikeitęs ir ji gali tinkamai auklėti dukrą, ir kad tėvų valdžios panaikinimas neprieštarauja vaiko interesams. Iš byloje nustatytų aplinkybių galima daryti išvadą, kad apeliantės elgesys pradėjo keistis (ji dirba, pradėjo bendrauti su dukra, atsiranda emocinis ryšys tarp jos ir dukros), tačiau pasikeitimai nėra pakankami, kad būtų galima panaikinti laikiną motinos valdžios apribojimą. Byloje nustatytos aplinkybės: 1) kad apeliantė nuomojamame bute Anglijoje gyvena su sugyventiniu A. Č., kuris yra teistas už chuliganizmą, išžaginimą, 2) savaitgaliais apeliantė vartoja alkoholinius gėrimus net ir viešint dukrai J. (patvirtina atsakovė, nepilnametė dukra J., liudytojai V. K. ir V. K.), 3) viešint pas apeliantę, dukra J. buvo paliekama viena namuose, pati pasiimdavo valgyti, apeliantė negamino (dukros paaiškinimas, V. K. parodymai, t. 2, b. l. 28, 125), 4) apeliantė neteikia priteisto išlaikymo dukrai J. (nors dirba ir pakankamai uždirba), 5) apeliantė neaugina ir neteikia išlaikymo kitiems savo vaikams, turi įsiskolinimų kitiems asmenims, 6) dukra J. ne kartą aiškiai išreiškė norą gyventi Lietuvoje su senele D. K., 7) Vaikų teisių apsaugos tarnyba nurodo, kad mergaitės tarpusavio emocinis ryšys su senele D. K. yra gerokai stipresnis negu su apeliante, atskyrimas mergaitės nuo senelės mergaitę paveiktų neigiamai, D. K. tinkamai atlieka savo kaip globėjos pareigas, todėl mergaitės interesus atitinka jos gyvenimas su globėja (t. 1, b. l. 62-63, t. 2, b. l. 23, 75-76), - leidžia spręsti, kad šiuo metu nėra pakankamo pagrindo apeliantės reikalavimą tenkinti ir pripažinti, jog apeliantės elgesys iš esmės pasikeitė ir ji gali tinkamai auklėti dukrą, ir kad toks sprendimas neprieštaraus vaiko interesams.

Apeliaciniame skunde ieškovė savo nesutikimą su teismo sprendimu iš esmės grindžia globėjos netinkamumu, tinkamų gyvenimo sąlygų nebuvimu, tačiau apeliantė savo ieškinio reikalavimui pagrįsti turi įrodinėti ne globėjos netinkamumą (netinkamas globėjas gali būti pakeistas tinkamu), o savo kaip motinos elgesio pasikeitimą, galėjimą tinkamai auklėti vaiką, ir kad esamos padėties pakeitimas atitiks vaiko interesus. Be to, teisėjų kolegija sprendžia, kad pagal byloje esančius duomenis, nėra pagrindo abejoti globėjos D. K. tinkamu savo pareigų vykdymu, apie jos rūpinimąsi J. nėra neigiamų atsiliepimų, o pati J. jaučiasi gerai gyvendama su globėja. Tai, kad J. 2012 m. gruodžio 2 d. įvykdė smulkią vagystę (vienkartinis atvejis), už ką nubausta globėja, nėra pagrindas spręsti, jog globėja netinkamai atlieka savo pareigas.

2014 m. balandžio 28 d. apeliantė pateikė teismui prašymą prieš priimant sprendimą kreiptis į Vaikų teisių apsaugos tarnybą, tikslu įvertinti dukros esamas gyvenimo sąlygas sprendimo priėmimo momentui. Prašymas atmestinas, nes jis neturi reikšmės teismo sprendimo priėmimo teisėtumui ir pagrįstumui. Šiuo atveju sprendžiamas apeliantės kaip motinos tinkamumas vykdyti tėvų valdžią, o ne globėjos tinkamumas vykdyti savo pareigas. Be to, prašymas pateiktas ne laiku, toks prašymas galėjo būti reiškiamas pirmosios instancijos teisme. Šio prašymo pateikimas apeliacinės instancijos teismui vertintinas, kaip bandymas vilkinti bylos nagrinėjimą.

Nepagrįstu laikytinas apeliantės argumentas, kad dukra J. nori gyventi su ja Anglijoje. Byloje yra aiškiai ir ne vieną kartą (taip pat apklausiant mergaitę teisme) išreikšta mergaitės nuomonė (paaiškinimai kodėl), jog ji nori gyventi Lietuvoje su globėja (senele D. K.), abejoti jos išreikšta nuomone, teisėjų kolegija neturi pagrindo.

Kiti apeliacinio skundo argumentai nesvarstytini, nes jie neturi įtakos teismo sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui.

Esant aukščiau išdėstytoms aplinkybėms, teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas, priėmė teisėtą ir pagrįstą teismo sprendimą, dėl ko jis paliktinas nepakeistas, o apeliacinis skundas atmestinas (CPK 326 str. 1 d. 1 p.).

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CPK 325 straipsniu, 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu,

nutaria:

Marijampolės rajono apylinkės teismo 2014 m. sausio 8 d. sprendimą palikti nepakeistą.