Vilniaus apygardos teismo nutartis

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo kreditoriaus (apelianto) V. P. (V. P.) atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. birželio 1 d. nutarties civilinėje byloje pagal kreditoriaus V. P. prašymą dėl baudos panaikinimo,

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

Vilniaus miesto apylinkės teismas 2018 m. gegužės 8 d. nutartimi atsisakė priimti V. P. pareiškimą dėl teismo įsakymo išdavimo ir skyrė kreditoriui 120,00 EUR baudą už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis.Kreditorius pateikė prašymą dėl baudos panaikinimo. Nurodė, kad sausio mėnesį jo pareiškimas buvo priimtas, teismas nukrypo nuo įprastos praktikos, teismas nenurodė kas lėmė išlaidų vertinimą kaip nepagrįstą, neaišku kokiu būdu turi būti taisomi trūkumai. Vienintelis būdas įsitikinti, ar nebuvo padaryta klaida buvo galimybė teikti pareiškimą pakartotinai.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Vilniaus miesto apylinkės teismas 2018 m. birželio 1 d. nutartimi atmetė kreditoriaus prašymą. Teismas, susipažinęs su kreditoriaus pareiškimais, teiktais bylose eL2-19045-608/2018 ir eL2-19537-808/2018, atkreipė dėmesį, jog šie kreditoriaus pareiškimai yra identiški, net pareiškimo data nėra pakeista. Teismas atkreipė dėmesį, kad jokių trūkumų teikdamas naują pareiškimą kreditorius nešalino. Pažymėjo, jog nutartis byloje eL2-19045-608/2018 yra įsiteisėjusi, kreditorius su jos turiniu yra susipažinęs, jam buvo suprantama dėl kokių priežasčių teismas atsisakė priimti jo pareiškimą. Tačiau kreditorius, vietoje to, kad teikdamas naują pareiškimą, įvertintų nutartyje išdėstytus argumentus ir ištaisytų nutartyje nurodytus trūkumus, pakartotinai teikė tapatų pareiškimą, tikėdamasis kad jis bus priimtas. Remiantis tuo, teismas padarė išvadą, jog kreditorius sąmoningai ir tyčia teikė tapačius pareiškimus, nešalindamas nutartyje nurodytų trūkumų, tikėdamasis, kad teismas to nepastebės ir išduos teismo įsakymą pagal jo pareiškimą.

III. Atskirojo skundo argumentai

Kreditorius V. P. pateikė atskirąjį skundą, kuriuo prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. birželio 1 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – skirtą baudą panaikinti. Atskirąją skundą grindžia šiais argumentais:Šių metų sausio mėnesį kreditoriaus pareiškimas dėl teismo įsakymo išdavimo buvo priimtas ir teismo įsakymas išduotas analogiškoje situacijoje, kilusioje iš tų pačių teisinių santykių, tik prašant priteisti skolą už kitą laikotarpį. Iš 2018 m. gegužės 4 d. nebuvo aišku kokiu pagrindu išlaidos advokato teisinei pagalbai laikytinos ,,aiškiai nepagrįstomis“, nei kaip kreditorius turėtų šį pažeidimą ištaisyti. Teismas netgi pateikė dar daugiau neaiškumo įnešančius duomenis, nuorodą į rekomendacijas, pagal kurias maksimalus išlaidų dydis yra dvigubai didesnis nei kreditorius reikalavo pareiškimu. Teismo nutartis buvo abstrakti, neparemta jokia konkrečia teisės norma. Kreditorius pasirinko patį ekonomiškiausią ir operatyviausią procesinį savo teisių gynimo būdą, kreditorius neabejotinai laikė, kad jo elgesys yra sąžiningas ir protingas. Jei kreditorius būtų reiškęs ieškinį, jo bylinėjimosi išlaidos būtų dar labiau išaugusios. Be to, priėmus teismo įsakymą, skolininkė būtų turėjusi galimybę pareikšti prieštaravimus, kas atitiktų prašomų priteisti bylinėjimosi išlaidų dydžio kontrolę. Kreditorius manė, jog teismas padarė klaidą. Kadangi nutartis neskundžiama, jis pakartotinai teikė pareiškimą. Nagrinėjamu atveju nesąžininga yra skolininkė, kuri ir nesumoka skolos, dėl ko kreditorius yra priverstas kreiptis į teismą.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Atskirasis skundas atmestinas

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio ar atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių procesinio sprendimo negaliojimo pagrindų nebuvimo patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis.Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų, numatytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje, apeliacinės instancijos teismas nenustatė, todėl civilinė byla nagrinėjama neperžengiant atskirojo skundo ribų.Apeliacijos dalyką sudaro pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria atmestas kreditoriaus prašymas panaikinti skirtą baudą už piktnaudžiavimą procesu, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas. Atskirajame skunde teigiama, jog pirmosios instancijos teismas, nenustatęs kreditoriaus piktnaudžiavimo teise fakto, nepagrįstai kreditoriui skyrė baudą už piktnaudžiavimą procesine teise. Su šiais apelianto argumentais nesutiktina ir kartu pabrėžtina, kad nagrinėjamu atveju apeliacinės instancijos teismas nevertina Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. gegužės 4 d. nutarties teisėtumo ir pagrįstumo. Pagal CPK 95 straipsnio nuostatas, baudai dėl piktnaudžiavimo procesinėmis teisėmis paskirti būtinos sąlygos: šalies nesąžiningumas ir ieškinio (skundo) nepagrįstumas jį pateikiant teismui arba sąmoningas veikimas prieš teisingą ir greitą bylos išnagrinėjimą ir išsprendimą. Pagal kasacinio teismo praktiką, įstatyme nustatytos teisės įgyvendinimas gali būti laikomas piktnaudžiavimu tik išimtiniais atvejais, kai tokia teise akivaizdžiai naudojamasi ne pagal jos paskirtį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. kovo 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-94/2010, 2013 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-146/2013).Atskirajame skunde akcentuojama tai, jog Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. gegužės 4 d. nutartis buvo neaiški, nebuvo suprantama kaip kreditoriui panaikinti trūkumus. Pastebėtina, kad tame pačiame atskirajame skunde apeliantas teigia, jog jis buvo giliai įsitikinęs, jog teismas padarė klaidą, todėl pareiškimą pateikė dar kartą. Taigi, apelianto teiginiai prieštarauja vieni kitiems, nes apeliantas vienu atveju teigia nesuvokęs nutarties turinio, o kitu – jog nutartyje padaryta klaida, kas reiškia, jog teismo nutarties motyvus jis suprato. Pabrėžtina, kad tiesiog pakartotinis pareiškimo pateikimas, nepašalina Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. gegužės 4 d. nutartyje, apelianto nuomone, teismo nustatytų neaiškių trūkumų. Kiekvienas apdairus, atsakingas ir protingas asmuo, nesuvokdamas, kas yra parašyta teismo procesiniame dokumente, taip pat neturėdamas pakankamai teisinių žinių (kaip nurodo pats apeliantas), gali kreiptis į kvalifikuotą teisininką, kuris suteiks teisinę pagalbą. Nagrinėjamu atveju apeliantas tiesiog įvertino teismo darbą kaip klaidą ir be jokių pareiškimo trūkumų pašalinimo kreipėsi pakarotinai, tikėdamasis, kad teismas to nepastebės ir išduos teismo įsakymą pagal jo tapatų pareiškimą.Apeliantas nurodo, jog ji nesiekė trukdyti procesui, o šiuo atveju priešingai – ji naudodamasis teismo įsakymo išdavimo institutu siekė operatyvesnio kreditoriui priklausančių lėšų susigrąžinimo. Su šiuo apelianto teiginiu sutikti negalima, kadangi, jis, žinodamas, jog jo pareiškimas neatitinka CPK reikalavimų, sąmoningai pakartotinai, neištaisęs teismo nustatytų trūkumų, teikė pareiškimą dėl teismo įsakymo išdavimo. Tokiu būdu buvo eikvojami teismo žmogiškieji bei materialieji ištekliai, kas apeliacinės instancijos teismo vertinimu, laikytina sąmoningų veikimu prieš teisingą ir greitą bylos išnagrinėjimą ir išsprendimą. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad apelianto atskirojo skundo argumentai nesudaro pagrindo naikinti teisėtą ir pagrįstą nutartį, todėl kreditoriaus atskirasis skundas atmestinas, o Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. birželio 1 d nutartis paliktina nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Dėl kitų atskirojo skundo argumentų apeliacinės instancijos teismas nepasisako, nes jie nedaro įtakos skundžiamos nutarties teisėtumui ir pagrįstumui. Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Atmesdamas atskirąjį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008, 2010 m. birželio 1 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010, 2010 m. kovo 16 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336 straipsniu, 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 338 straipsniu,

nutaria:

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. birželio 1 d. nutartį palikti nepakeistą.