- Teismas
- Lietuvos Aukščiausiasis Teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2025-12-02
- Bylos Nr.
- BIK-676/2025
- Teisminio proceso Nr.
- 1-03-7-00003-2021-9
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Alvydas Pikelis (pirm.), Artūras Ridikas, Artūras Pažarskis
- Nuteistasis
- M. L.
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų atrankos kolegija, susidedanti iš teisėjų Alvydo Pikelio (kolegijos pirmininkas), Artūro Ridiko ir Artūro Pažarskio, spręsdama nuteistosios M. L. kasacinio skundo dėl Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2024 m. balandžio 30 d. nuosprendžio ir Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2025 m. rugsėjo 9 d. nuosprendžio priėmimo ir šių nuosprendžių vykdymo sustabdymo klausimus,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Nuteistoji M. L. kasaciniu skundu prašo panaikinti nuosprendžių dalį, kuria jai už nusikalstamos veikos, numatytos BK 227 straipsnio 2 dalyje, padarymą paskirta bauda ir atleisti ją nuo baudžiamosios atsakomybės taikant BK 40 straipsnio nuostatas, o baudžiamąją bylą jos atžvilgiu nutraukti; jeigu teismas neatleistų jos nuo baudžiamosios atsakomybės šiuo pagrindu, sumažinti baudos, paskirtos pagal BK 227 straipsnio 2 dalį, dydį.
Šalies argumentai
Kasatorė pažymi, kad teismų sprendimai, netaikyti jai BK 40 straipsnio nuostatų, yra nepagrįsti ir neteisėti. Žemesnės instancijos teismai, pasak kasatorės, esant visoms būtinoms atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą taikymo sąlygoms, netaikė jos atžvilgiu BK 40 straipsnio nuostatų. Kasatorė teigia, jog ji kategoriškai nesutinka su žemesnės instancijos teismų motyvais netaikyti jai BK 40 straipsnio nuostatų ir laiko juos tendencingais, neaiškiais, nelogiškais, formaliais, nesuprantamais, neatitinkančiais suformuotos Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikos. Neaišku dėl kokių konkrečių priežasčių nebuvo taikytas atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, kokios kliūtys teismams sutrukdė taikyti BK 40 straipsnio nuostatas jos atžvilgiu. Kasatorė akcentuoja, kad teismai atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą netaikymo motyvų neindividualizavo, neatskyrė nuo motyvų, kuriais remiantis buvo atsisakyta taikyti laidavimą nuteistajam B. L., o apsiribojo šablonišku, perrašytu iš kitose bylose priimtų teisės taikymo aktų teiginių išdėstymu. Kasatorė teigia, kad jos, kaip advokatės veikla nėra kliūtis taikyti atleidimą nuo baudžiamosios atsakomybės, be to, padaryta nusikalstama veika nebuvo logiška ir dėsninga jos gyvenimo būdo ar profesinės veiklos išdava, ji yra greičiau atsitiktinio pobūdžio, padaryta dėl nepalankiai susiklosčiusių aplinkybių, norint užkirsti kelią žmogaus savižudybei. Kasatorė pažymi, kad ji padarė vieną tęstinę veiką, kuri tęsėsi neilgą laiko tarpą, duodama parodymus tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek nagrinėjant bylą teismuose nurodė, kad nuoširdžiai gailisi ir smerkia savo poelgį; turtinė žala įstatymo saugomiems gėriams nebuvo padaryta; nuo nusikalstamos veikos padarymo praėjo daugiau kaip ketveri metai. Per šį laikotarpį jokių naujų nusikalstamų veikų ji nepadarė. Kasatorė taip pat nesutinka su teismų nuosprendžių teiginiais, kad jos pusseserė L. S. negali daryti jai realaus teigiamo poveikio, t. y. ji netinkama laiduotoja, kadangi negalėjo paaiškinti kaip ir kokiu būdu jai (kasatorei) darys teigiamą poveikį. Teismo išvedžiojimai šiuo atžvilgiu, pasak kasatorės, yra ydingi ir prieštaraujantys kasacinio teismo suformuotai praktikai ir visa tai rodo, kad yra teisinis pagrindas taikyti jai BK 40 straipsnio nuostatas.