Utenos apylinkės teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo M. A. (M. A.) netiesioginį ieškinį atsakovui M. A. (M. A.) dėl paveldėjimo teisės liudijimo išdavimo, trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, Visagino miesto 1- ojo notarų biuro notarė Ana Skrupskaja.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

2. 2019 m. gegužės 21 d. nutartimi ieškovas N. A., miręs (duomenys neskelbtini), pakeistas jo teisių perėmėju M. A. (M. A.) (II t., b. l. 22 – 23).

4. Atsakovui M. A. ieškinys ir jo priedai, pranešimas dėl atsiliepimo pateikimo bei šių dokumentų vertimai į rusų kalbą įteikti Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (EB) Nr. 1393/2007 nustatyta tvarka 2018 m. liepos 30 d. (I t., b. l. 94 – 95). Atsakovo atsiliepimas į ieškinį 2019 m. sausio 3 d. nutartimi buvo laikytas nepaduotu atsakovui nepašalinus atsiliepimo trūkumų (I t., b. l. 130 – 132, 139 - 140, 195 – 196, 199 - 200). Atsakovas apie parengiamąjį teismo posėdį bei teismo teisę, paaiškėjus, kad papildomi pasirengimo bylą nagrinėti teisme veiksmai nereikalingi, pradėti žodinį bylos nagrinėjimą iš esmės iš karto po parengiamojo teismo posėdžio informuotas 2019 m. liepos 16 d. (II t., b. l. 41 – 42). Atsakovas į teismo posėdį neatvyko, atidėti teismo posėdžio neprašė, neatvykimo priežastys nežinomos. Atsižvelgiant į byloje dalyvaujančiųjų nuomonę, byla išnagrinėta atsakovui nedalyvaujant (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 246 straipsnio 2 dalis).

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Ieškinys tenkinamas.

7. Šalių paaiškinimais, rašytiniais įrodymais nustatyta, kad Panevėžio apygardos teismas 2016 m. rugpjūčio 2 d. išdavė vykdomąjį raštą pagal 2015 m. spalio 21 d. sprendimą civilinėje byloje Nr. e2-492-198/2015 pagal ieškovo N. A. ieškinį atsakovams M. A., N. M. A., O. S. dėl skolos išieškojimo (I t., b. l. 6 – 7). Teismas nusprendė priteisti solidariai iš N. M. A. ir M. A. skolą sumoje 58 029 JAV dolerius, 10 155 JAV dolerius palūkanų, ir po 144,81 Eur bylinėjimosi išlaidų N. A. naudai, priteisti iš kiekvieno po 100 Eur ieškovui N. A. bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme. Atliekant vykdymo veiksmus dėl skolos išieškojimo iš M. A. buvo 2018 m. sausio 29 d. priimtas antstolio patvarkymas siūlyti išieškotojams N. A. ir UAB „Visagino būstas“ paimti varžytinėse neparduotą M. A. priklausantį butą (duomenys neskelbtini) (antstolio Sigito Osvaldo Grašio 2018 m. sausio 29 d. patvarkymas dėl pirmųjų varžytinių paskelbimo neįvykusiomis, pasiūlymo paimti pirmose varžytinėse neparduotą turtą Nr. S-18-168-5202, I t., b. l. 8 - 10). Vykdymo procese nustatyta, kad skolininkas nedirba, darbo užmokesčiui prilyginamų išmokų negauna, areštavus skolininko lėšas kredito įstaigose lėšų negauta, realizuotino turto, į kurį būtų galima nukreipti skolų išieškojimą, skolininko vardu registruota nėra (antstolio Sigito Osvaldo Grašio 2019 m. liepos 17 d. patvarkymas dėl paveldėto turto – juridinio fakto nustatymo Nr. S-19-168-34463, II t., b. l. ). Neišieškota skolos suma yra 58 950,80 Eur (antstolio Sigito Osvaldo Grašio 2019 m. liepos 17 d. patvarkymas dėl išieškotojo pakeitimo vykdymo procese Nr. S-18-168-5202, II t., b. l. 111 - 112). Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašų duomenimis, 11/16 dalių buto (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), bei 3/8 dalys garažo (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), nuosavybės teisė yra registruota atsakovo M. A. vardu, nuosavybės teisė į kitą šio turto dalį (5/16 dalis buto ir 5/8 dalis garažo) registruota T. A., mirusios (duomenys neskelbtini), vardu (II t., b. l. 16 – 19). Iš Visagino miesto 1 – ojo notarų biuro pateiktos T. A. paveldėjimo bylos (II t., b. l. 54 – 99) matyti, kad po T. A. mirties paveldimą turtą sudarė 5/16 buto (duomenys neskelbtini), 5/8 dalys garažo (duomenys neskelbtini), 35,92 Eur kompensuojamos senatvės pensijos. Butas (duomenys neskelbtini), T. A. testamentu buvo paliktas M. A.. Po T. A. palikimą, paduodamas pareiškimą notarui, priėmė jos sūnūs - M. A., prašydamas išduoti paveldėjimo teisės liudijimą pagal testamentą ir įstatymą, bei A. A., tačiau paveldėjimo teisės liudijimas M. A. neišduotas.

8. Byloje kilo ginčas dėl to, kad atsakovas neįregistruoja nuosavybės teisės į paveldėtą butą bei kitą paveldėtą turtą. Ieškovas teigia, kad taip atsakovas pažeidžia jo kaip kreditoriaus teises, nes nėra galimybės išieškoti iš atsakovui priklausančio turto.

9. Nuosavybės teisė į paveldėtą turtą atsiranda palikimo priėmimu ir priklauso įpėdiniui nuo palikimo atsiradimo momento (Lietuvos Aukščiausiojo teismo 2008 m. balandžio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-240/2008). Vadovaujantis CK 5.50 straipsnio 2 dalimi, įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, kai jis faktiškai pradėjo paveldimą turtą valdyti arba padavė palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą dėl palikimo priėmimo. Paveldėjimo teisės liudijimas – tai valstybės nustatytos formos dokumentas, kuris patvirtina, kad įpėdinis priėmė palikimą ir įgijo nuosavybės teisę į paveldėtą turtą. Kai palikimą priėmęs įpėdinis nėra išsiėmęs paveldėjimo teisės liudijimo ir nėra įregistravęs paveldėto nekilnojamojo turto Nekilnojamojo turto registre, jis turi teisę paveldėtą turtą valdyti ir juo naudotis, tačiau ribojama jo teisė šiuo turtu disponuoti, t. y. ribojama teisė visa apimtimi įgyvendinti įstatyme (CK 4.37 straipsnis) įtvirtintas savininko teises.

10. Pagrindinės subjektinės daiktinės teisės yra nuosavybės teisė ir valdymas. Šias teises savininkas ar valdytojas kaip autonomiškas subjektas įgyja tik savo valios pastangomis: įstatymų nustatyta tvarka daiktą pasisavindamas; jį pagamindamas arba sandorių pagrindu įsigydamas iš kito asmens. Atsakovas nuosavybės teises į minėtą turtą įgijo paveldėjimu (CK 4.47 straipsnio 2 punktas), todėl atitinkamas nekilnojamasis turtas jam priklauso nuosavybės teise nepriklausomai nuo tuo, kad nėra atlikta teisinė registracija jo vardu. T. A. mirė (duomenys neskelbtini) (Paveldėjimo bylos duomenys, II t. b. l. 56). Atsakovas M. A. pateikė pareiškimą dėl palikimo priėmimo, kuriuo pareiškė, kad priima palikimą pagal testamentą ir įstatymą (T. A. priklaususias dalis buto (duomenys neskelbtini), ir garažo, pinigines lėšas) (II t., b. l. 54). Palikimo priėmimo faktas registruotas Testamentų registre (duomenys neskelbtini) (I t., b. l. 11 – 12, II t., b. l. 59). Įpėdiniui nesikreipus su prašymu išduoti paveldėjimo teisės liudijimą ir nepateikus giminystės ryšį patvirtinančių dokumentų, paveldėjimo teisės liudijimas atsakovui nėra išduotas. Tai patvirtina Visagino miesto 1 - ojo notarų biuro notarės Anos Skrupskajos teismo posėdžio metu duoti paaiškinimai bei paveldėjimo bylos duomenys. Butas (duomenys neskelbtini), T. A. testamentu buvo paliktas M. A.. T. A. palikimą taip pat sudarė 5/8 dalys garažo, esančio (duomenys neskelbtini), šią palikimo dalį, pateikdami pareiškimą notarui priėmė atsakovas M. A. ir A. A., kitos 3/8 dalys asmeninės nuosavybės teise priklausė M. A.. Byloj nėra duomenų, kad kiti asmenys nei T. A. sūnūs M. A. ir A. A. pretenduotų į jos palikimą (II t., b. l. 57 – 58). Taigi, atsakovas priėmė T. A. palikimą įstatyme numatytu būdu pateikdamas notarui pareiškimą (CK 5.50 straipsnio 2 dalis), todėl nuo 2016-06-28 yra pagrindas atsakovą laikyti palikimo - buto (duomenys neskelbtini), kuris jam buvo paliktas testamentu, bei 11/16 dalių garažo, paveldėto pagal įstatymą kartu su broliu A. A., savininku (CK 1.75 straipsnio 1 dalis).

11. Pagal Nekilnojamojo turto registro įstatymo 3 straipsnį nekilnojamieji daiktai, daiktinės teisės į juos, šių teisių suvaržymai, juridiniai faktai laikomi įregistruotais, kai atitinkami duomenys įrašomi į Nekilnojamojo turto registrą. Duomenų įrašymo į centrinį duomenų banką tvarką nustato Nekilnojamojo turto registro nuostatai. Pagal Nekilnojamojo turto registro įstatymo 23 straipsnio 1 dalį prašymą įregistruoti nuosavybės teisę į nekilnojamąjį daiktą paduoda jį įgijęs asmuo, o kai registruojamos kitos daiktinės teisės, taip pat šių teisių į nekilnojamuosius daiktus suvaržymai, – šių teisių turėtojas arba asmuo, suinteresuotas jų įregistravimu. Analogiška nuostata įtvirtinta ir CK 4.256 straipsnio 2 dalyje. Pažymėtina, kad Civilinio kodekso nuostatose privalomos nekilnojamo turto teisinės registracijos nenustatyta. Taigi, įstatymo nuostatos nenumato nekilnojamo turto savininkui pareigos išviešinti nuosavybės teisių į nekilnojamą turtą faktą viešame registre. Civilinio proceso nuostatos, reglamentuojančios teismo sprendimų vykdymą, o būtent CPK 690 straipsnio 1 dalis, įpareigoja antstolį nustatyti skolininkui priklausančio nekilnojamo turto faktą, t. y. ar visas turtas priklauso skolininkui, kokia jo tikroji vertė, taip pat ar turtas nėra įkeistas, ar neareštuotas ir kokie nustatyti jam apribojimai. Todėl ieškovas pagrįstai teigia, jog nėra galimybės nukreipti išieškojimą pagal vykdomąjį raštą į atsakovo paveldėtą turtą, nes atsakovas, priėmęs palikimą, nesikreipdamas į notarą dėl paveldėjimo teisės liudijimo išdavimo (CK 5.66 straipsnis), kurio pagrindu galėtų registruoti nuosavybės teises į mirusios T. A. turtą, užkerta kelią realiai įvykdyti išieškojimą, taip pažeisdama ieškovo, kaip išieškotojo ir kreditoriaus, interesus.

12. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. gruodžio 12 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-455-611/2017 išaiškinta, kad CK 6.68 straipsnyje įtvirtinta kreditoriaus teisė įgyvendinti skolininko turimą teisę taip pat apima ir situaciją, kai skolininkas vengia viešame registre įregistruoti teisės aktų nustatyta tvarka registruotinas turimas daiktines teises, į kurias gali būti nukreiptas išieškojimas kreditoriaus naudai. Netiesioginį ieškinį pareikšti galima tik esant visoms būtinosioms įstatymo nustatytoms sąlygoms. Kreditorius neturės teisės reikšti netiesioginį ieškinį, jei skolininkas turi pakankamai turto reikalavimui patenkinti. Be to, jis taip pat neturi teisės netiesioginiu ieškiniu reikalauti įgyvendinti su skolininko asmeniu susijusias teises (pvz., teisės į neturtinės žalos atlyginimą, išlaikymą, žalos, padarytos sužalojant sveikatą, atlyginimą ir pan.) (CK 6.68 straipsnio 3 dalis). Nesant nors vienos šių sąlygų, netiesioginis ieškinys negalimas. Nagrinėjamu atveju yra visos CK 6.68 straipsnio 1 ir 2 dalyse nustatytos sąlygos, kurioms esant gali būti pareikštas netiesioginis ieškinys.

13. Iš antstolio Sigito Osvaldo Grašio patvarkyme dėl juridinio fakto nustatymo nurodytų duomenų nustatyta, kad antstolio kontoroje vykdomas išieškojimas 61 336,11 Eur sumai, neskaičiuojant vykdymo išlaidų (II t., b. l. 108 – 110), iš M. A. ieškovo naudai pagal įsiteisėjusį Panevėžio apygardos teismo sprendimą, priimtą 2015 m. spalio 21 d., 58 950,80 Eur dydžio skola šio patvarkymo pateikimo ieškovui dienai nebuvo išieškota priverstine tvarka ar sumokėta atsakovo geruoju (II t., b. l. 111 – 112). Įsiteisėjęs teismo sprendimas įgyja res judicata galią, kas reiškia, jog šalių ginčas yra galutinai išspręstas, o teismo sprendimas šalims turi įstatymo galią. Teismo sprendimo prejudicinė galia reiškia, kad įsiteisėjusiu teismo sprendimu nustatytų faktų ir teisinių santykių šalys, kiti dalyvaujantys byloje asmenys ir jų teisių perėmėjai nebegali ginčyti kitose bylose (CPK 279 straipsnio 4 dalis). Atsižvelgus į tai, darytina išvada, jog įsiteisėjęs 2015 m. spalio 21 d. sprendimas turi atsakovui res judicata ir prejudicinę galią, juo nustatyti faktai iš naujo neįrodinėtini. Kadangi ieškovas turi aiškiai apibrėžtą, galiojančią, vykdytiną reikalavimo teisę atsakovo atžvilgiu, CK 6.68 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta sąlyga, būtina netiesioginiam ieškiniui pareikšti, laikoma nustatyta.

14. CK 1.137 straipsnyje numatyta, jog asmenys savo nuožiūra laisvai naudojasi civilinėmis teisėmis, o įgyvendindami savo teises bei vykdydami pareigas, asmenys turi laikytis įstatymų, gerbti bendro gyvenimo taisykles ir geros moralės principus bei veikti sąžiningai, laikytis protingumo ir teisingumo principų. Draudžiama piktnaudžiauti savo teise, t. y. draudžiama įgyvendinti civilines teises tokiu būdu ir priemonėmis, kurios be teisinio pagrindo pažeistų ar varžytų kitų asmenų teises ar įstatymų saugomus interesus ar darytų žalos kitiems asmenims arba prieštarautų subjektinės teisės paskirčiai (Vilniaus apygardos teismo 2018 m. kovo 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-241-431/2018). Šiuo atveju matyti, kad atsakovas naudodamasis savo subjektinėmis teisėmis, nevykdo tam tikrų pareigų.

15. Tam, kad būtų nustatyta, ar asmuo tinkamai įgyvendino rūpestingumo pareigą, yra taikomas rūpestingo asmens standartas, t. y. sprendžiama, ar asmens veiksmai konkrečioje situacijoje atitiko protingo, rūpestingo asmens bonus pater familias elgesio adekvačioje situacijoje etaloną. Atsakovas priteistos skolos nemoka, vykdymo procese nedalyvauja, vykdymo procese jam atstovauja teismo paskirtas kuratorius. Atsakovas savo neveikimu nesikreipdamas į notarą dėl paveldėjimo teisės liudijimo išdavimo ir nuosavybės teisių įregistravimo, pažeidžia kreditoriaus (ieškovo) interesus, nes tokiais savo veiksmais apsunkina skolos išieškojimą. Vykdymo procese nustatyta, kad skolininkas nedirba, darbo užmokesčiui prilyginamų išmokų negauna, areštavus skolininko lėšas kredito įstaigose lėšų negauta, realizuotino turto, į kurį būtų galima nukreipti skolų išieškojimą, skolininko vardu registruota nėra (antstolio Sigito Osvaldo Grašio 2019 m. liepos 17 d. patvarkymas dėl paveldėto turto – juridinio fakto nustatymo Nr. S-19-168-34463, II t., b. l. 108 – 110). Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašo duomenimis, buto (duomenys neskelbtini), vidutinė rinkos vertė 18 043 Eur, neišieškota skola 58 950,80 Eur, todėl išieškojimas iš atsakovo nuosavybės teise registruotos šio turto dalies (11/16) būtų nepakankamas ieškovo reikalavimui patenkinti. Darytina išvada, kad atsakovas yra nepakankamai mokus ir neturi kito turto ieškovo reikalavimui patenkinti, pažeidžiami ieškovo interesai nukreipti skolos išieškojimą į turtą.

16. Esant nurodytoms aplinkybėms bei atsižvelgus į tai, kad antstoliui, vadovaujantis CPK 690 straipsnio nuostatomis, nustatant turto savininką reikalinga vadovautis viešojo registro duomenimis, teismas pripažįsta, kad ieškovo reikalavimas yra teisėtas ir pagrįstas (CK 3 straipsnio 7 dalis, CK 1.138 straipsnis).

17. Teismo posėdžio metu trečiasis asmuo notarė Ana Skrupskaja išsakė nuomonę, kad teismo sprendimu ji turėtų būti įpareigota išduoti ieškovui paveldėjimo teisės liudijimą.

18. Ieškovas ieškiniu prašė pripažinti jam teisę T. A. paveldėjimo byloje atsakovo vardu pateikti prašymą išduoti paveldėjimo teisės liudijimą, pateikti dokumentus, liudijančius M. A. giminystės ryšį su palikėją bei palikėjos nekilnojamojo turto nuosavybės dokumentus, sumokėti notaro nustatytą rinkliavą, gauti paveldėjimo teisės liudijimą bei įregistruoti gautą paveldėjimo teisės liudijimą Nekilnojamojo turto registre, atlikti visus kitus veiksmus už M. A., būtinus atlikti gaunant bei registruojant paveldėjimo teisės liudijimą. Teismo posėdžio metu ieškovo atstovas tikslino reikalavimo formuluotę, nurodydamas, kad prašo pripažinti ieškovui teisę T. A. paveldėjimo byloje atsakovo vardu pateikti prašymą išduoti paveldėjimo teisės liudijimą, pateikti reikalingus dokumentus pagal Notariato taisykles, sumokėti rinkliavą, gauti paveldėjimo teisės liudijimą ir įregistruoti jį viešame registre.

19. Įsiteisėjęs teismo sprendimas yra privalomas valstybės ar savivaldybių institucijoms, tarnautojams ar pareigūnams, fiziniams bei juridiniams asmenims ir turi būti vykdomi visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje (CPK 18 straipsnis). Notaras yra valstybės įgaliotas asmuo, atliekantis įstatyme nustatytas funkcijas, užtikrinančias, kad civiliniuose santykiuose nebūtų neteisėtų sandorių ir dokumentų (Notariato įstatymo 2 straipsnio 1 dalis, 26 straipsnis). Tam, kad sprendimas būtų vykdomas pakankama formuluotė yra pagal ieškovo reikalavimą, pagal kurį pripažintina ieškovo teisė kreiptis į notarą ir gauti paveldėjimo teisės liudijimą už atsakovą. Taigi, tuo pačiu notaras, vykdydamas teismo sprendimą bus įpareigotas ir jį išduoti. Todėl teismas sprendžia, kad ieškovo reikalavimas yra pagrįstas, ieškovui pripažintina teisė kreiptis į notarą ir gauti paveldėjimo teisės liudijimą bei teisė įregistruoti VĮ Registrų centre nuosavybės teisę už atsakovą, pagal gautą iš notaro paveldėjimo teisės liudijimą. Paveldėjimo teisės liudijimo išdavimas priklauso išimtinai notaro kompetencijai, vykdant šį teismo sprendimą. Be to, ieškovo reikalavime taip pat formuluojama perteklinė sąvokai „atlikti visus kitus veiksmus už M. A., būtinus atlikti gaunant bei registruojant paveldėjimo teisės liudijimą“ ar „pateikti reikalingus dokumentus notarui pagal Notariato taisykles“. Tokia netikslia sąvoka teismo sprendimo rezoliucinė dalis negali būti formuluojama, kadangi teismo sprendimas negali būti grindžiamas prielaidomis (CPK 263 straipsnis, 267 straipsnis, 270 straipsnio 5 dalis). Nėra būtina ir sąvoka „sumokėti notaro nustatytą rinkliavą“, kadangi ieškovui jau leidžiama kreiptis į notarą ir gauti paveldėjimo teisės liudijimą už atsakovą be atsakovo sutikimo, todėl papildomai sprendimo rezoliucinėje dalyje nenurodoma. Taip pat tikslintinas ieškovo prašymas leisti be atsakovo sutikimo įregistruoti paveldėjimo teisės liudijimą, kadangi Nekilnojamojo turto registre registruojamos daiktinės teisės į nekilnojamąjį daiktą (Nekilnojamojo turto registro įstatymo 11 straipsnio 1 dalies 1 punktas), o paveldėjimo teisės liudijimas yra dokumentas, kurio remiantis registruojamas daiktinių teisių atsiradimas (Nekilnojamojo turto registro įstatymo 22 straipsnio 5 punktas), tuo tarpu pagal ieškinio dalyką ir pagrindą ieškovas siekia, kad atsakovo nuosavybės teisė būtų įregistruota Nekilnojamojo turto registre ir iš turto būtų galima išieškoti.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

20. Ieškovas prašė priteisti bylinėjimosi išlaidas, kurias sudaro jos sumokėtas 75 Eur žyminis mokestis už ieškinio pareiškimą (I t., b. l. 4, 27). Ieškinį patenkinus, vadovaujantis CPK 93 straipsnio 1 dalimi, iš atsakovo ieškovui priteistina 75 Eur žyminio mokesčio.

21. Pašto išlaidos, kurios sudaro 16,34 Eur, priteistinos iš atsakovo valstybei (CPK 92 straipsnis, 96 straipsnio 1 dalis).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 269, 270 straipsniais,

nusprendžia:

ieškinį tenkinti visiškai.

Pripažinti ieškovui M. A., gim. (duomenys neskelbtini), teisę kreiptis į notarą ir gauti paveldėjimo teisės liudijimą T. A., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirusios (duomenys neskelbtini), paveldėjimo byloje, už atsakovą M. A., asmens kodas (duomenys neskelbtini) be atskiro atsakovo sutikimo, pateikiant notarui įsiteisėjusį teismo sprendimą, kad M. A. turi teisę kreiptis į notarą ir gauti paveldėjimo teisės liudijimą už atsakovą M. A., dokumentus, patvirtinančius giminystės ryšį su mirusiąja T. A., dokumentus, pagal kuriuos nuosavybė mirusiosios T. A. vardu įregistruota VĮ „Registrų centre“.

Pripažinti M. A., (duomenys neskelbtini), teisę įregistruoti atsakovo M. A., asmens kodas (duomenys neskelbtini) nuosavybės teises į T. A. asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirusios (duomenys neskelbtini), paveldėjimo byloje atsakovui M. A. išduotame paveldėjimo teisės liudijime nurodytus, atsakovo M. A. paveldėtus nekilnojamuosius daiktus viešajame registre VĮ „Registrų centras“, ieškovui M. A. paduodant prašymą įregistruoti nuosavybės teisę į paveldėjimo teisės liudijime nurodytą turtą, be atskiro atsakovo M. A. sutikimo.

Priteisti ieškovui M. A., (duomenys neskelbtini), iš atsakovo M. A., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 75 Eur bylinėjimosi išlaidų.

Priteisti iš atsakovo M. A., asmens kodas (duomenys neskelbtini) į valstybės biudžetą 16,34 Eur teismo turėtų pašto išlaidų į vieną Valstybinės mokesčių inspekcijos biudžeto pajamų surenkamųjų sąskaitų, įmokos kodas 5660.

Sprendimas per 30 dienų nuo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Panevėžio apygardos teismui, paduodant skundą per Utenos apylinkės teismo Visagino rūmus.