Panevėžio apygardos teismo sprendimas

2015-10-21 · Civilinė byla Nr. e2-492-198/2015

Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. Pirmoji instancijaSprendimas · 2015-10-21Panevėžio apygardos teismas
  2. ApeliacijaNutartis · 2016-07-14Lietuvos apeliacinis teismas
Teismas
Panevėžio apygardos teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2015-10-21
Bylos Nr.
e2-492-198/2015
Teisminio proceso Nr.
2-59-3-00111-2015-0
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Birutė Jonaitienė
Ieškovas
N. A.
Atsakovas
N. M. A., M. A., O. S.
Advokatai
Rimantas Jonynas, Algirdas Bauža
Civilinė byla Nr. e2-492-198/2015Teisminio proceso Nr.2-59-3-00111-2015-0Procesinio sprendimo kategorijos: (S)
PANEVĖŽIO APYGARDOS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2015 m. spalio 21 d.Panevėžys
Panevėžio apygardos teismo teisėja Birutė Jonaitienė,sekretoriaujant Angelei Andrikonienei,dalyvaujant vertėjai Nijolei Vanagienei,ieškovui N. A., ieškovo atstovui advokatui Rimantui Jonynui

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo N. A. ieškinį atsakovams N. M. A., M. A., O. S. dėl skolos išieškojimo ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

ieškovas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 5 straipsniu, Lietuvos Respublikos Civilinio kodekso 6.38 straipsniu, 6.53 str. straipsniu, 6.81 straipsniu, 6.210 straipsniu prašo priteisti solidariai iš skolininkų sutuoktinių N. M. A., asmens kodas (duomenys neskelbtini) M. A., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir laiduotojos O. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) skolą sumoje 58 029 ( penkiasdešimt aštuonis tūkstančius dvidešimt devynis) JAV dolerius ir palūkanas sumoje 10 155 ( dešimt tūkstančių šimtą penkiasdešimt penkis) JAV dolerius. Iš viso 68 184 JAV dolerių bei bylinėjimosi išlaidas. Paaiškino, kad 2003 metais, gyvendamas Namibijoje, susituokė su O. S.. Namibijoje gyveno iki 2008 metų. Kartu su sutuoktine O. S. 2008 metų rudenį grįžo į Lietuvą. Iki santuokos su O. S., gyvendamas Namibijoje turėjo pelningą verslą, buvo susitaupęs nemažai pinigų. Sutuoktinė O. S. apie jo gaunamas dideles pajamas iš verslo ir apie asmenines santaupas žinojo ir prašė, įkalbėjo jį paskolinti dalį savo asmeninių lėšų jos dukros N. M. A. šeimai. O. S. garantavo, kad dukros šeima paskolą grąžins. Rašytinių paskolos sutarčių nesudarė. Dėl paskolos dydžio ir jos grąžinimo sąlygų buvo susitarta žodžiu. Pirmąją sumą - 16 000 JAV dolerių paskolino atsakovams 2005 metais. O. S. jam paaiškino, kad už minėtą sumą dukra ir jos sutuoktinis pirks butą Visagine, o vėliau pinigus atiduos. Atsakovai už paskolintus pinigus N. M. A. vardu 2005-05-25 nusipirko butą (duomenys neskelbtini). Grižęs į Lietuvą su O. S. už ieškovo lėšas išpirko iš N. M. A. minėtą butą, kuris tapo bendrąja jungtine jo ir jo sutuoktinės O. S. nuosavybe. Tuo metu paskolintų pinigų neatsiėmė, o sumokėjo dėl tos priežasties, kad A. šeima ruošėsi Danijoje pirkti namą ir jiems reikėjo pinigų. 2007 metais buto remontui ir kelionėms sutuoktiniams A. paskolino 26 000 JAV dolerių. Iki 2008 metų į asmeninę N. M. A. sąskaitą Nr.(duomenys neskelbtini), buvusią Lietuvos banke Bankas SNORAS mokėjimo pavedimais pervedė šias sumas : 2005-05-17 – 16 000 JAV dolerių, 2006-05-03 – 3000 JAV dolerių, 2006-07-24 - 3500 JAV dolerių, 2006-08-11 - 3629 JAV dolerių, 2007-06-07 – 26 000 JAV dolerių. Pinigų sumos pavedimuose įvardintos kaip paskola (credit). Ieškovas paaiškino, kad piniginiais pervedimais iš jo asmeninės sąskaitos Namibijos banke į N. M. A. asmeninę sąskaitą AB bankas SNORAS iš viso pervedė, paskolino 52 129 JAV dolerių. Paaiškino, kad atsakovės O. S. paprašytas, jos dukros šeimai 2008 m. gegužės mėnesį paskolino 5900 JAV dolerių, kuriuos 2008-05-28 atsakovo M. A. prašymu pervedė į jo asmeninę sąskaitą Nr.(duomenys neskelbtini). Iš viso atsakovams sutuoktiniams N. M. A. ir M. A. iš savo asmeninių santaupų paskolino 58 029 JAV dolerių. Ieškovo teigimu jo buvusi sutuoktinė O. S. laidavo ir garantavo, kad kai atsakovai M. ir N. M. A. pradės dirbti ir gaus didesnes pajamas, paskolintus pinigus gražins. Buvo susitarta, kad paskolintus pinigus gražins padarydami pavedimą į ieškovo atsiskaitomąją sąskaitą Lietuvos banke arba grąžins paskolintą sumą grynais pinigais. Sutiko, kad atsakovai paskolintus pinigus gražintų dalimis. Tačiau kai 2011 metais buvusi sutuoktinė O. S. pradėjo skyrybų procesą, suprato, kad atsakovai gera valia paskolintų pinigų negrąžins. Todėl 2011-07-11 išsiuntė atsakovams N. A. ir M. A. pretenziją jam žinomu adresu Danijoje ir pareikalavo grąžinti paskolintą 58 029 JAV dolerių sumą iki 2011-09-01. Atsakovai pretenziją gavo, į ją neatsakė, paskolos negražino.

Atsakovai į teismo posėdį neatvyko. Apie teismo posėdį atsakovams, jų atstovui pranešta įstatymo nustatyta tvarka. Iš teismui pateiktos 2015-05-07 atstovavimo sutarties Nr.56/2015 matyti, kad advokatui Algirdui Baužai pavesta atstovauti atsakovus O. S., N. M. A., M. A., paruošiant ir pasirašant atsiliepimą civilinėje byloje, gaunant teismo dokumentus pagal ieškovo N. A. ieškinį dėl 61 599 eurų skolos priteisimo Panevėžio apygardos teisme.

Šalies argumentai

Iš atsakovų teismui pateiktų procesinių dokumentų (atsiliepimo į ieškinį, tripliko) matyti, kad atsakovai su ieškiniu nesutinka, nurodo, kad ieškinys nepagrįstas ir neteisėtas. Nesutikimo su ieškiniu esminiai motyvai: ieškinys neteismingas Lietuvos Respublikos teismams. Atsakovė O. S. be pagrindo patraukta atsakove, ieškinyje nurodytas jos atsakomybės pagrindas – laiduotoja – negalimas, nes LR Civilinio kodekso 6.79 straipsnis nustato, kad laidavimo sutartis turi būti rašytinė, o rašytinės sutarties formos nesilaikymas laidavimo sutartį daro negaliojančia. Nei viename ieškovo prie ieškinio pridėtų dokumentų nėra žodžių „paskola“, ar „credit“ ir todėl mano, kad ieškovas savo reikalavimo neįrodė. Buto (duomenys neskelbtini) pirkimas yra ieškovo sprendimas ir pagrindo tuo grįsti reikalavimus atsakovams nėra. Preziumuojama, kad ginčo lėšos bei kitas turtas ieškovo ieškinyje nurodytu laiku buvo sutuoktinių jungtinė nuosavybė. Įrodymų, jog tai buvo ieškovo asmeninė nuosavybė teismui nepateikė. Pinigų pervedimo faktas neduoda pagrindo tenkinti ieškinį, nes nėra pagrindo pervestas pinigų sumas vertinti kaip paskolą. Atsakovai tai vertina kaip neatlygintinę tėvišką pagalbą, dovaną, kurios neprivalo gražinti. Teigia, kad atsakovai ieškovui yra suteikę daugiau materialinės paramos, nei ieškovas jiems. Nurodo, kad ieškinys pareikštas kaip atsakas dėl to, jog O. S. kreipėsi į teismą dėl santuokos nutraukimo dėl ieškovo N. A. kaltės. Visagino miesto apylinkės teismas 2012-03-15 santuoką nutraukė, turtą padalijo, o Vilniaus apygardos teismas 2013-03-26 nutartimi civilinėje byloje Nr.2A-1352-104/2013 pirmos instancijos teismo sprendimą paliko nepakeistą.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas iš dalies.

Iš rašytinių bylos įrodymų – mokėjimo pavedimų turinio nustatyta, kad ieškovas N. A. iš savo sąskaitos Namibijos banke į atsakovės N. M. A. asmeninę sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) AB bankas SNORAS iš viso pervedė, 52 129 JAV dolerių: 2005-05-17 – 16 000 JAV dolerių, 2005-05-03 – 3000 JAV dolerių, 2006-07-24 - 3500 JAV dolerių, 2006-08-11 - 3629 JAV dolerių, 2007-06-07 – 26 000 JAV dolerių. Į atsakovo M. A. asmeninę sąskaitą Nr.(duomenys neskelbtini) AB DNB Nord banke 2008-05-28 pervedė 5900 JAV dolerių. Iš viso ieškovas į minėtų atsakovų asmenines sąskaitas pervedė 58029 JAV dolerių ( 52 129 + 5900 ). Rašytinių paskolos sutarčių sudaryta nebuvo. Su atsakove O. S. rašytinė laidavimo sutartis sudaryta nebuvo. Banko pranešimuose apie pinigų pervedimą iš Namibijos į Lietuvos bankus nurodyta „cred“ , „medicininių išlaidų apmokėjimas“. Nustatyta, kad ieškovas N. A. ir atsakovė O. S. Visagino m. civilinės metrikacijos skyriuje (duomenys neskelbtini) įregistravo santuoką, o (duomenys neskelbtini) ištuoką. Atsakovė N. M. A. ( Š., banko pranešimuose, pavedimuose nurodyta pavardė S. N.M. ) yra atsakovės O. S. dukra, o atsakovas M. A. atsakovės N. M. A. sutuoktinis. Šių nagrinėjamoje byloje nustatytų faktinių aplinkybių šalys neginčija.

CK 6.870 straipsnyje apibrėžta paskolos samprata – paskolos sutartimi viena šalis (paskolos davėjas) perduoda kitos šalies (paskolos gavėjo) nuosavybėn pinigus, o paskolos gavėjas įsipareigoja grąžinti paskolos davėjui tokią pat pinigų sumą bei mokėti palūkanas, jei sutartis nenustato ko kita. Šio straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad paskolos sutartis pripažįstama sudaryta nuo pinigų arba daiktų perdavimo momento. Taigi, įstatymu paskolos sutartis priskiriama prie realinių sutarčių. Realine ji laikoma todėl, kad paskolos teisiniams santykiams atsirasti vien šalių susitarimo dėl paskolos neužtenka. Esminės paskolos sutarties sąlygos – paskolos dalyko perdavimas paskolos gavėjo nuosavybėn ir paskolos gavėjo įsipareigojimas grąžinti paskolos davėjui tokią pat pinigų sumą. Tik esant šioms sąlygoms laikoma, kad tarp šalių atsirado paskolos teisiniai santykiai. Be to, pinigų perdavimas yra valinis veiksmas ir, kaip ir bet kuris sandoris, negali būti veikiamas kitų asmenų nesąžiningų veiksmų. Fizinių asmenų paskolos sutartis turi būti rašytinė, jeigu paskolos suma viršija du tūkstančius litų (CK 6.871 straipsnio 1 dalis). Bendroji rašytinės sandorio formos nesilaikymo pasekmių taisyklė yra ta, kad rašytinės formos reikalavimo pažeidimas paprastai nedaro sandorio negaliojančio, tačiau nesilaikiusios įstatymo reikalaujamos rašytinės formos šalys netenka teisės remtis liudytojų parodymais įrodinėdamos sandorio sudarymo ir jo įvykdymo faktą (CK 1.93 straipsnio 2 dalis). Kaip minėta, rašytinės formos paskolos sutarties šalys nebuvo sudariusios. Dėl to kvalifikuojant tarp šalių susiformavusius civilinius teisinius santykius ir vertinant jų pagrindu kylančias šalių teises bei pareigas, teismas vertino faktus, kurių pagrindu sprendė apie santykių tarp šalių pobūdį. Akivaizdu, kad pinigų pervedimas yra tam tikrų įsipareigojimų vykdymą liudijantis veiksmas, tačiau prievolės, susijusios su pinigų pervedimu, gali kilti ne tik paskolos sutartinių teisinių, bet ir kitokių santykių pagrindu. Iš ieškovo paaiškinimo nustatyta, kad jis turėjo pelningą verslą Namibijoje, iš kurio gaudavo pajamas ir iki santuokos su O. S. buvo sutaupęs nemažą sumą pinigų. Su atsakove O. S. susipažino interneto pagalba, pakvietė atvykti, finansavo jos kelionę į Namibiją. Santykiai buvo labai geri, su atsakove O. S. siejo savo ateitį, planavo grįžti į Lietuvą. Atsakove O. S. labai pasitikėjo ir jos prašymu sutiko paskolinti jos dukros šeimai pinigus, kuriuos pervedė į atsakovės dukros N. M. A. ir jos sutuoktinio M. A. sąskaitas Lietuvos bankuose. Ieškovas paaiškino, kad atsakovai ne kartą jam siuntė elektroninius laiškus, kuriuose patikindavo, jog skolą grąžins. Elektroninių laiškų pateikti negali, nes buvusi sutuoktinė juos ištrynė. Tačiau ieškovas nurodė ir pateikė netiesioginį įrodymą - elektroninio laiško kopiją, iš kurios matyti, kad atsakovės O. S. sūnus A. D. prašė ieškovo paskolinti mažiausiai 80 000 kronų, patikindamas kad paskolą grąžins kai tik parduos namą, maždaug po mėnesio ( Liteko informacinėje sistemoje civilinės bylos Nr. e2-492-198/2015 dokumentas reg. Nr.Dok-6984). Ieškovo paaiškinimai nuoseklūs, įtikinami ir netikėti jais teismas neturi pagrindo. Ieškovo 2011-07-11 pretenziją dėl paskolos 58 029 JAV dolerių sumai grąžinimo iki 2011-09-01 atsakovai N. M. A. ir M. A. gavo, į pretenziją neatsakė, paskolos negrąžino. Atsakovų argumentai, kad ieškovo pervestos pinigų sumos yra jo neatlygintinė tėviška pagalba, dovana, kurios neprivaloma grąžinti, vertintini kritiškai, yra neįtikinami. Liudytojas K. N. J. paaiškino, kad jis kaip ir ieškovas gyveno ir dirbo Namibijoje, jo žmona dirbo banke ir ji konsultavo ieškovą dėl pinigų pervedimo iš Namibijos banko į Lietuvos bankus. Namibijos priežiūros institucijos pinigų pervedimams iš Namibijos į kitas valstybes nustato griežtus reikalavimus, todėl jo (liudytojo) žmona paaiškindavo ieškovui kokią pinigų pervedimo paskirtį tikslinga nurodyti (pavyzdžiui gydymo išlaidoms, mokslui ir pan.). Ištyrus ir įvertinus byloje surinktų įrodymų visumą (CPK 185 straipsnis) nenustatytas kokių nors kitokių nei paskolos teisinių santykių egzistavimas tarp ginčo šalių - ieškovo ir atsakovų N. M. A. ir M. A. . Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, formuodamas teismų praktiką dėl CPK normų, reglamentuojančių įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą, aiškinimo ir taikymo, ne kartą yra pažymėjęs, kad įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiškia, jog bet kokios ginčui išspręsti reikšmingos informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais. Įrodymų vertinimas civilinėje byloje grindžiamas taisykle, kad tam tikrų faktinių aplinkybių buvimą teismas konstatuoja tada, kai byloje esančių įrodymų tyrimo ir įvertinimo pagrindu įsitikinama dėl tų aplinkybių egzistavimo. Ieškovas nurodytais banko pavedimais įrodė pinigų perdavimo paskolos gavėjams N. M. A. ir M. A. faktą, taip įrodydamas paskolos sutartinių teisinių santykių tarp ginčo šalių egzistavimą o atsakovai nepateikė įrodymų apie paskolos ieškovui N. A. sugrąžinimą (CPK 178 str.).

LR Civilinio kodekso 6.63 str. 3 d. nustatyta, jeigu prievolės įvykdymo terminas nebuvo nustatytas, skolininkas laikomas pažeidusiu prievolę nuo to momento, kai kreditorius raštu pareikalavo įvykdyti prievolę ir nustatė terminą, o skolininkas per šį terminą prievolės neįvykdė. Terminą praleidęs skolininkas turi mokėti 5 procentų metines palūkanas. Palūkanos pagrįstai ir teisingai paskaičiuotos už laikotarpį nuo 2011-09-01 iki 2015-03-01 ( 3 metai ir 6 mėnesiai) nuo negrąžintos paskolos sumos (58029 JAV dolerių) sudaro 10155 JAV dolerius.

LR Civilinio kodekso 6.79 straipsnyje nustatyta, kad laidavimo sutartis turi būti rašytinė. Rašytinės formos nesilaikymas laidavimo sutartį daro negaliojančia. Su atsakove O. S. rašytinė laidavimo sutartis sudaryta nebuvo. Todėl ieškovo reikalavimai, pareikšti atsakovei O. S. kaip laiduotojai atmestini.

Nagrinėjamos civilinės bylos teismingumo klausimas išspręstas Lietuvos apeliacinio teismo 2015-02-26 nutartimi civilinėje byloje Nr.e2-291-464/2015 – nagrinėjama civilinė byla teisminga Lietuvos Respublikos teismui.

Ieškovui iš atsakovų N. M. A. ir M. A. priteistinos ieškovo turėtos bylinėjimosi išlaidos ( žyminis mokestis) – iš kiekvieno po 144,81 € ir bylinėjimosi išlaidos (žyminis mokestis) valstybei – iš kiekvieno po 425,69 € ( LR CPK 80 str. 1 d. 1 p., 93 str. 1 d., 96 str. 1 d. )

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 270 straipsniu

nusprendžia:

Ieškinį tenkinti iš dalies.

Priteisti solidariai iš N. M. A., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir M. A., asmens kodas (duomenys neskelbtini) skolą sumoje 58 029 ( penkiasdešimt aštuonis tūkstančius dvidešimt devynis) JAV dolerius, 10 155 ( dešimt tūkstančių šimtą penkiasdešimt penkis) JAV dolerius palūkanų, ir po 144,81 € bylinėjimosi išlaidų N. A., asmens kodas (duomenys neskelbtini) naudai.

Ieškinį atsakovei O. S. atmesti.

Priteisti iš N. M. A., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir M. A., asmens kodas (duomenys neskelbtini) po 425,69 € bylinėjimosi išlaidų valstybei.

Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas Lietuvos apeliaciniam teismui, skundą paduodant Panevėžio apygardos teisme.

Teisėja Birutė Jonaitienė