Vilniaus regiono apylinkės teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą, pagal ieškovės E. K. ieškinį atsakovui V. K. dėl santuokos nutraukimo dėl sutuoktinio kaltės, nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos ir bendravimo su vaiku tvarkos nustatymo, išlaikymo ir išlaikymo įsiskolinimo vaikui priteisimo, neturtinės žalos priteisimo, išvadą teikianti institucija – Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus apskrities vaiko teisių apsaugos skyrius.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Ieškinys tenkintinas visiškai

7. Byloje nustatyta, kad ieškovė ir atsakovas (duomenys neskelbtini) įregistravo santuoką Širvintų rajono savivaldybės administracijos Teisės, personalo ir civilinės metrikacijos skyriuje (įrašo Nr. (duomenys neskelbtini)). Šalys santuokoje susilaukė vaiko E. K., gim. (duomenys neskelbtini).

Dėl santuokos nutraukimo dėl atsakovo kaltės

8. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 3.60 straipsnio 2, 3 dalyse nustatyta, kad sutuoktinis pripažįstamas kaltu dėl santuokos iširimo, jeigu jis iš esmės pažeidė savo kaip sutuoktinio pareigas, numatytas šioje knygoje ir dėl to bendras sutuoktinių gyvenimas tapo negalimas. Preziumuojama, kad santuoka iširo dėl kito sutuoktinio kaltės, jeigu jis yra nuteisiamas už tyčinį nusikaltimą arba yra neištikimas, arba žiauriai elgiasi su kitu sutuoktiniu ar šeimos nariais, arba paliko šeimą ir daugiau kaip vienerius metus visiškai ja nesirūpina.

10. Bylos duomenys taip pat patvirtina, kad ieškovė stengėsi išsaugoti šeimą (tokį norą išreiškus ir atsakovui, teismas buvo nustatęs šalims terminą susitaikymui, tačiau šalims susitaikyti nepavyko). Ieškovė nurodė, kad atsakovas grįžęs iš įkalinimo įstaigos žadėjo, kad pakeis savo elgesį, rūpinsis vaiku, išlaikys šeimą, nevartos alkoholio, tačiau pažadų netesėjo, į medikus dėl priklausomybės nuo alkoholio gydymo nesikreipė, vaiko neišlaikė. Be to, ieškovės pateiktais duomenimis, 2021 m. liepos mėn. atsakovas vėl pavartojo prieš ieškovę ne tik psichologinį, bet ir fizinį smurtą, fiziškai ją sužalojo, jai buvo prakirstas antakis, teko kreiptis į medikus; policija dėl to pradėjo ikiteisminį tyrimą (atsakovui buvo įteiktas pranešimas apie įtarimą dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 140 straipsnio 2 dalyje, padarymą). Šias aplinkybes patvirtina byloje pateiktas (duomenys neskelbtini) 2021-07-18 Traumą patyrusio paciento apžiūros lapas, taip pat Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Širvintų rajono policijos komisariato 2021-07-21 pranešimas, adresuotas E. K., dėl atliekamo ikiteisminio tyrimo, kuriame nurodyta, kad atliekamas ikiteisminis tyrimas Nr. 01-1-24140-21 dėl smurto artimoje aplinkoje, pagal požymius nusikaltimo, numatyto BK 140 straipsnio 2 dalyje; E. K. pripažinta nukentėjusiąja, o pranešimas apie įtarimą dėl nusikalstamos veikos įvykdymo yra įteiktas V. K..

11. Taigi, aukščiau paminėti bylos duomenys patvirtina, kad atsakovas pažeidė savo kaip sutuoktinio pareigas, nesirūpino šeima, smurtavo prieš savo sutuoktinę, dėl ko buvo nuteistas, pradėtas naujas ikiteisminis tyrimas. Sutuoktiniai kartu nebegyvena, neveda bendro ūkio. Atsakovas atsiliepimo byloje nepateikė, į teismo posėdį neatvyko, savo nuomonės nagrinėjamu klausimu neišreiškė. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, teismas pripažįsta, kad ieškovės ir atsakovo santuoka iširo dėl atsakovo kaltės (CK 3.60 straipsnio 2, 3 dalys).

Dėl turto padalijimo ir kreditorinių įsipareigojimų

12. Ieškovės duomenimis, šalys jokio nekilnojamojo turto ar kito vertingo turto santuokos metu neįgijo. Dalintino turto šalys neturi. Byloje pateikta VĮ Registrų centro pažyma patvirtina, kad E. K. nuosavybės teisės į nekilnojamuosius daiktus, esančius Lietuvos Respublikos teritorijoje, neįregistruotos. Duomenų apie atsakovo nekilnojamąjį turtą byloje nėra.

Dėl vaiko gyvenamosios vietos ir bendravimo su atsakovu tvarkos nustatymo

14. CK 3.169 straipsnio nuostatos numato, kad kai tėvas ir motina gyvena skyrium, vaiko gyvenamoji vieta nustatoma tėvų susitarimu, o kilus ginčui tarp tėvų dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, vaiko gyvenamoji vieta teismo sprendimu nustatoma su vienu iš tėvų.

15. Nagrinėjamu atveju, šalys santuokoje susilaukė vaiko E. K., kuris gyvena kartu su ieškove, jos nuomojamame bute. Vaiko teisių apsaugos institucija, pateikusi byloje išvadą, apsilankiusi ieškovės šeimoje nustatė, kad vaikui yra sudarytos tinkamos sąlygos gyventi su ieškove. Nors institucijos atstovai nebendravo su mažamečiu vaiku dėl jo amžiaus, tačiau vaikas atrodė linksmas, žvalus, aprengtas švariais pagal sezoną drabužiais. Ieškovės teigimu, atsakovas su vaiku nenori bendrauti, nors kaip matyti iš vaiko teisių apsaugos institucijos išvados, tokį norą ir ketinimą institucijos atstovams lankantis pas jį, išreiškė, taip pat teigė sutinkantis, kad vaikas gyventų su motina ir būtų nustatyta bendravimo su vaiku tvarka. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, vaiko interesus, teismo vertinimu, yra pagrindas nustatyti nepilnamečio vaiko E. K. gyvenamąją vietą su jo motina (ieškove) (CK 3.168 straipsnio 1 dalis, 3.169 straipsnis).

16. CK 3.170 straipsnio 1 dalyje nurodyta, jog tėvas ar motina, negyvenantys kartu su vaiku, turi teisę ir pareigą bendrauti su vaiku ir dalyvauti jį auklėjant. Įstatymas įpareigoja tą iš tėvų, pas kurį gyvena vaikas, nekliudyti antrajam bendrauti su vaiku ir dalyvauti vaiko auklėjime. Ši taisyklė nustatyta taip pat ir dėl vaikų interesų, kurie reikalauja, kad vaikai būtų auklėjami abiejų tėvų (CK 3.165 straipsnis, 3.170 straipsnis).

17. Atsižvelgiant į 15 punkte nurodytas aplinkybes, tai, kad vaikas turi būti auklėjamas abiejų tėvų ir tėvo ryšys su vaiku jo vystymuisi yra svarbus ir reikalingas, taip pat tai, kad vaiko teisių apsaugos institucija neprieštaravo ieškovės siūlomai atsakovo bendravimo su vaiku tvarkai, yra tenkintinas ieškovės reikalavimas dėl atsakovo bendravimo su vaiku tvarkos, nustatant, kad: 1) Ieškovė įsipareigoja sudaryti sąlygas atsakovui dalyvauti auklėjant nepilnametį sūnų, matytis, bendrauti su vaiku, taip pat rūpintis jo sveikata, švietimu, dvasiniu ir moraliniu ugdymu, jei tai neprieštarauja vaiko teisėms ir interesams; 2) Susitikimo su nepilnamečiu sūnumi laikas ir vieta turi būti aptartas abiejų tėvų sutarimu; 3) Šalių susitarimu, bet ne rečiau kaip kas antrą savaitgalį, ieškovas turi teisę paimti nepilnametį sūnų iš jo gyvenamosios vietos ar mokymo įstaigos penktadienį nuo 16.00 val. ir praleisti su juo visą laiką savo nuožiūra pasirinktoje vietoje iki tos pačios savaitės sekmadienio 18.00 val. Sekmadienį 18.00 val. sūnus pristatomas į jo gyvenamąją vietą; 4) Atsakovas papildomai turi teisę savo nuožiūra, du kartus per savaitę, darbo dienomis, paimti nepilnametį sūnų iš jo gyvenamosios vietos ar mokymo įstaigos nuo 16.00 val. ir praleisti su vaiku visą laiką savo nuožiūra pasirinktoje vietoje iki 19.00 val. Apie numatomą tokį pasimatymą su vaiku atsakovas iš anksto informuoja ieškovę telefonu ar SMS žinute ne vėliau kaip 4 val. prieš susitikimą; 5) Ieškovė įsipareigoja teikti informaciją atsakovui apie sūnaus sveikatos būklę jo ligos atveju, kokioje gydymosi įstaigoje sūnus lankosi, pas kokį šeimos gydytoją gydosi; 6) Ieškovė įsipareigoja netrukdyti atsakovui bendrauti su sūnumi visomis ryšio priemonėmis darbo dienomis nuo 18 val. iki 21 val., savaitgaliais, poilsio ir švenčių dienomis nuo 10 val. iki 21 val.; 7) Ieškovė įsipareigoja laikytis šios bendravimo su vaiku nustatytos tvarkos, išskyrus atvejus, kai tai akivaizdžiai kenktų vaiko ir tėvo santykiams arba kai tai neįmanoma dėl objektyvių priežasčių (nepilnamečio vaiko liga, iš anksto suplanuotas išvykimas ir pan.).

18. Teismas pažymi, kad pasikeitus aplinkybėms ir kilus tarp šalių ginčui dėl bendravimu su vaiku tvarkos, šalys turi teisę kreiptis su savarankišku ieškiniu į teismą dėl bendravimo su vaiku tvarkos pakeitimo.

Dėl išlaikymo vaikui ir išlaikymo įsiskolinimo priteisimo

19. Ieškovė prašo priteisti iš atsakovo vaiko išlaikymui po 200 Eur per mėnesį, nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos iki vaiko pilnametystės.

20. CK 3.192 straipsnio 1 dalis numato, jog tėvai privalo materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus. Visuotinai pripažįstama kiekvieno vaiko teise turėti tokias gyvenimo sąlygas, kokių reikia jo fiziniam, protiniam, doroviniam ir socialiniam vystymuisi, bei tėvų didžiausia atsakomybe už gyvenimo sąlygų, būtinų vaikui vystytis, sudarymą pagal tėvų sugebėjimus ir finansines galimybes (Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 27 straipsnio 1, 2 dalys).

21. CK 3.192 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad tėvų teikiamo materialinio išlaikymo savo vaikams dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Įstatyme įtvirtintas proporcingumo tarp vaiko poreikių ir tėvų turtinės padėties principas reiškia, kad vaiko išlaikymo dydis tiesiogiai priklauso nuo nepilnamečio vaiko poreikių ir tėvų galimybės šiuos poreikius tenkinti. Priteisiant išlaikymą, būtina atsižvelgti į vaiko realius poreikius ir tėvų galimybes.

22. Bylos duomenimis, ieškovė gauna nedideles pajamas. Ieškovė nurodė, kad pastovaus darbo neturi, verčiasi sezoniniais darbais pas ūkininką, jos pajamos yra minimalios – apie 20 Eur už darbo dieną, taip pat ji gauna išmoką vaikui. Ieškovės duomenimis, atsakovas dirba, dengia stogus. Visgi, įrodymų, patvirtinančių atsakovo šiuo metu gaunamas pajamas ar turimus kreditorius, nėra. Kita vertus, nėra duomenų ir apie tai, kad atsakovui būtų nustatytas nedarbingumo lygis ar specialūs poreikiai, todėl teismo vertinimu, atsakovas, būdamas sveikas, jauno amžiaus, privalo savo vaikui užtikrinti normalias gyvenimo sąlygas ir prisidėti prie jo poreikių patenkinimo, nepaliekant išlaikymo naštos vien vaiko motinai.

23. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, formuodamas vienodą praktiką šios kategorijos bylose ne kartą yra konstatavęs, kad tėvams šiuo aspektu tenka dalytis normalaus vaikų vystymosi asmenine atsakomybe, kurios negalima atsisakyti. Netinkamas tėvų pareigų vykdymas arba visiškas jų nevykdymas yra pateisinami tik išimtiniais, nepriklausiančiais nuo tėvų valios atvejais, visais kitais atvejais tėvams objektyviai esant pajėgiems teikti išlaikymą, privalu teikti tokio dydžio išlaikymą, kuris leistų užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas (CK 3.192 straipsnio 2 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis byloje Nr. 3K-3-259/2004). Kasacinio teismo formuojamoje praktikoje nustatytas orientacinis kriterijus – teiktino iš abiejų tėvų išlaikymo, kuris garantuoja minimalų, socialiai priimtiną poreikių patenkinimo lygį ir yra siejamas su minimalia mėnesio alga. CK nenustatyta jokių išlaikymo viršutinių ribų, išlaikymo dydis siejamas pirmiausia su vaiko poreikiais ir tėvų turtine padėtimi, todėl jei tėvų turtinė padėtis leidžia, turi būti nustatytas maksimaliai patenkinantis vaiko poreikius išlaikymo dydis, jei ne – tai išlaikymo dydis turi patenkinti būtinus vaiko poreikius (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-495/2009). Be to, kasacinis teismas yra nurodęs, jog siekiant, kad vaikas taptų visaverte asmenybe, išlaikymo dydis negali būti ribojamas vien vaiko minimalių poreikių tenkinimu ir būtina atsižvelgti į tai, kad visapusiškam vaiko vystymuisi turi būti tenkinami ne tik jo būtinieji poreikiai (maistas, apranga, higiena ir pan.), bet skiriamas dėmesys vaiko laisvalaikio, bendravimo, saviraiškos pomėgiams, lavinami gabumai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010-10-26 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-419/2010).

24. Nagrinėjamu atveju, ieškovė prašydama priteisti iš atsakovo po 200 Eur išlaikymą vaikui, pateikė pagrindinių lėšų, reikalingų vaiko išlaikymui per mėnesį, paskaičiavimus 400 Eur sumai, kurią sudaro reikalingos išlaidos maitinimui, būsto išlaikymui, drabužiams, avalynei, vaistams, maisto papildams, higienos prekėms, mokėjimui už lopšelį-darželį, kirpyklos paslaugoms, patalynei, rankšluosčiams, ir kitos nenumatytos išlaidos. Todėl atsižvelgiant į šios bylos aplinkybes, į atsakovo jauną ir darbingą amžių, pirmiau aptartą kasacinio teismo praktiką, sprendžiant vaiko išlaikymo dydžio klausimą, teismo vertinimu, 400 Eur vaiko išlaikymo suma per mėnesį atitinka protingumo ir teisingumo principus (CK 1.5 straipsnis) bei vaiko interesus. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes ir aptartas teisės normas, teismas tenkina ieškinio reikalavimą dėl išlaikymo vaikui priteisimo ir nepilnamečio vaiko E. K. išlaikymui iš atsakovo priteisia po 200 Eur per mėnesį, nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos iki vaiko pilnametystės (CK 3.194 straipsnis). Teismas pažymi, kad iš esmės pasikeitus šalių turtinei padėčiai ar vaiko poreikiams, šalys gali kreiptis į teismą dėl priteisto išlaikymo dydžio pakeitimo.

25. Pagal CK 3.208 straipsnį, išlaikymo periodinėmis išmokomis suma indeksuojama kasmet Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją, todėl priteistino išlaikymo dydis indeksuotinas Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka.

26. CK 3.200 straipsnyje nustatyta, kad išlaikymas priteisiamas nuo teisės į išlaikymą atsiradimo dienos, tačiau išlaikymo įsiskolinimas negali būti išieškotas daugiau kaip už 3 metus iki ieškinio pareiškimo dienos.

27. Ieškovė nurodė, kad atsakovas finansiškai neremia vaiko nuo 2019 m. gegužės mėn. (ieškovės teigimu, nuo 2019 m. gegužės mėn. atsakovas kelis kartus yra davęs sūnui nedideles (iki 50 Eur) pinigų sumas) ir prašė priteisti iš atsakovo 3 000 Eur išlaikymo vaikui įsiskolinimą, nuo 2019-06-01 iki 2020-09-01. Bylos nagrinėjimo metu nustatyta, kad vaiko tėvas nesirūpino šeima ir neišlaikė vaiko. CK 3.192 straipsnio 1 dalis numato abiem tėvams prievolę išlaikyti vaikus. Atsižvelgiant į šias aplinkybes ir aukščiau nurodytas teisės normas, ieškovei iš atsakovo priteisiamas 3 000 Eur išlaikymo įsiskolinimas, nuo 2019-06-01 iki 2020-09-01 (15 mėn. x 200 Eur).

28. Atsižvelgiant į CK 3.185, 3.190 straipsnių nuostatas, ieškovė skirtina iš atsakovo priteisto išlaikymo vaikui tvarkytoja uzufrukto teise.

29. Vilniaus regiono apylinkės teismo 2020-09-09 nutartimi, išsprendus laikinųjų apsaugos priemonių taikymo šioje byloje klausimą, buvo priteistas iš atsakovo laikinas išlaikymas šalių nepilnamečiui vaikui E. K., po 200 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis, jas pervedant į ieškovės banko sąskaitą, nuo 2020-09-07 iki teismo sprendimo civilinėje byloje įsiteisėjimo. Taigi, pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės paliekamos galioti iki teismo sprendimo šioje byloje įsiteisėjimo, o jam įsiteisėjus, panaikintinos (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 150 straipsnis).

Dėl neturtinės žalos priteisimo

31. CK 3.70 straipsnio 2 dalis numato, kad kitas sutuoktinis turi teisę reikalauti iš kalto dėl santuokos nutraukimo sutuoktinio atlyginti turtinę žalą, susijusią su santuokos nutraukimu, taip pat ir neturtinę žalą, padarytą dėl santuokos nutraukimo. Neturtinė žala santuokos nutraukimo atveju suprantama, kaip dėl neteisėtų ir/ar amoralių sutuoktinio veiksmų, kuriais pasireiškė jo santuokinių pareigų pažeidimas bei kaltė ir kurie sąlygojo santuokos iširimą, atsiradę ir kito sutuoktinio jaučiami dvasiniai išgyvenimai, kančios, psichinis ar/ir fizinis skausmas, moralinis sukrėtimas, psichologinis smūgis, emocinė depresija, nepatogumai, pažeminimas tiek paties sutuoktinio, kitų šeimos narių, tiek aplinkinių akyse, garbės ir orumo sumenkinimas, sutuoktinio vertės sutrypimas, reputacijos pablogėjimas, visuomeninio vertinimo pasikeitimas ir kiti neigiami nematerialaus pobūdžio jutimai bei pasikeitimai darbinėje, visuomeninėje, šeimyninėje, dvasinėje gyvenimo sferose.

32. Nagrinėjamu atveju, santuoka nutraukta dėl atsakovo kaltės. Atsakovo smurtiniai neteisėti veiksmai prieš ieškovę, apie kuriuos, kaip minėta, patvirtina ir šio sprendimo 9 punkte nurodyti baudžiamosiose bylose teismo priimti procesiniai sprendimai, pradėtas naujas ikiteisminis tyrimas, neabejotinai sukėlė ieškovei dvasinius išgyvenimus, skausmą, pažeminimą bei kitus neigiamus išgyvenimus, todėl šiuo atveju ieškovė įgijo teisę į neturinės žalos atlyginimą. Įvertinus šalių santuokos trukmę, aptartą santuokinių pareigų pažeidimo pobūdį, ieškovės nurodytas aplinkybės dėl patirtų išgyvenimų dėl atsakovo kaltės, reikalavimas dėl neturtinės žalos priteisimo yra tenkinimas ir iš atsakovo ieškovei priteistina 3 000 Eur neturtinė žala.

Dėl pavardžių po santuokos nutraukimo, šalių tarpusavio išlaikymo

33. Sutuoktinis po santuokos nutraukimo gali pasilikti savo santuokinę arba iki santuokos turėtą pavardę (CK 3.69 straipsnio 1 dalis). Ieškovė prašo po santuokos nutraukimo palikti jai santuokinę pavardę. Atsakovas atsiliepimo nepateikė. Atsižvelgiant į šias aplinkybes bei minėtą teisės normą, po santuokos nutraukimo šalims paliekamos santuokinės pavardės.

34. Byloje pripažinus, jog santuoka iširo dėl atsakovo kaltės, atsakovas neturi teisės į išlaikymą (CK 3.72 straipsnio 4 dalis).

Dėl bylinėjimosi išlaidų

35. Ieškovė nuo žyminio mokesčio atleista. Jai Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Vilniaus skyriaus 2020-08-04 sprendimu suteikta antrinė teisinė pagalba ir ji 100 procentų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų.

36. Bylinėjimosi išlaidos, nuo kurių mokėjimo ieškovė buvo atleista, išieškomos iš atsakovo į valstybės biudžetą, todėl ieškinį patenkinus, atsižvelgiant į tai, kad procesiniai dokumentai šioje byloje buvo teikiami elektroninių ryšių priemonėmis (CPK 80 straipsnio 7 dalis), valstybei iš atsakovo priteistina 150 Eur žyminio mokesčio už neturtinius reikalavimus (75 Eur už reikalavimą dėl santuokos nutraukimo, 75 Eur už reikalavimą dėl vaiko gyvenamosios vietos ir bendravimo tvarkos nustatymo), 189 Eur už turtinius reikalavimus (54 Eur už reikalavimą dėl išlaikymo priteisimo (200 Eur x 12 mėn. x 3 proc. x 0,75), 67,50 Eur už reikalavimą dėl išlaikymo įsiskolinimo priteisimo (3 000 Eur x 3 proc. x 0,75), 67,50 Eur už reikalavimą dėl 3 000 Eur neturtinės žalos priteisimo), viso 339 Eur žyminio mokesčio (CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 6 punktas, 7 dalis, 85 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 93, 96 straipsniai).

37. Valstybei iš atsakovo priteisiama 9,88 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu (CPK 96 straipsnis).

38. Ieškovė prašė priteisti iš atsakovo ir bylinėjimosi išlaidas už suteiktą antrinę teisinę pagalbą. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos 2021-08-20 pažyma „Dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų“ patvirtina, kad šioje byloje buvo patirta 248,06 Eur teisinės pagalbos išlaidų, todėl teismas tenkina prašymą ir šioje dalyje (CPK 96 straipsnio 1 dalis, 98 straipsnio 1 dalis, 99 straipsnis).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 270 straipsniais,

nusprendžia:

Ieškinį patenkinti visiškai.

Nutraukti ieškovės E. K. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir atsakovo V. K. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) santuoką, sudarytą (duomenys neskelbtini) Širvintų rajono savivaldybės administracijos Teisės, personalo ir civilinės metrikacijos skyriuje (įrašo Nr. (duomenys neskelbtini)) dėl atsakovo V. K. kaltės.

Po santuokos nutraukimo E. K. palikti pavardę „K.“, V. K. – pavardę „K.“.

Nustatyti nepilnamečio vaiko E. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimusiam (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą su ieškove E. K..

Nustatyti atsakovo V. K. bendravimo su nepilnamečiu vaiku E. K. tvarką: 1) Ieškovė įsipareigoja sudaryti sąlygas atsakovui dalyvauti auklėjant nepilnametį sūnų, matytis, bendrauti su vaiku, taip pat rūpintis jo sveikata, švietimu, dvasiniu ir moraliniu ugdymu, jei tai neprieštarauja vaiko teisėms ir interesams; 2) Susitikimo su nepilnamečiu sūnumi laikas ir vieta turi būti aptartas abiejų tėvų sutarimu; 3) Šalių susitarimu, bet ne rečiau kaip kas antrą savaitgalį, ieškovas turi teisę paimti nepilnametį sūnų iš jo gyvenamosios vietos ar mokymo įstaigos penktadienį nuo 16.00 val. ir praleisti su juo visą laiką savo nuožiūra pasirinktoje vietoje iki tos pačios savaitės sekmadienio 18.00 val. Sekmadienį 18.00 val. sūnus pristatomas į jo gyvenamąją vietą; 4) Atsakovas papildomai turi teisę savo nuožiūra, du kartus per savaitę, darbo dienomis, paimti nepilnametį sūnų iš jo gyvenamosios vietos ar mokymo įstaigos nuo 16.00 val. ir praleisti su vaiku visą laiką savo nuožiūra pasirinktoje vietoje iki 19.00 val. Apie numatomą tokį pasimatymą su vaiku atsakovas iš anksto informuoja ieškovę telefonu ar SMS žinute ne vėliau kaip 4 val. prieš susitikimą; 5) Ieškovė įsipareigoja teikti informaciją atsakovui apie sūnaus sveikatos būklę jo ligos atveju, kokioje gydymosi įstaigoje sūnus lankosi, pas kokį šeimos gydytoją gydosi; 6) Ieškovė įsipareigoja netrukdyti atsakovui bendrauti su sūnumi visomis ryšio priemonėmis darbo dienomis nuo 18 val. iki 21 val., savaitgaliais, poilsio ir švenčių dienomis nuo 10 val. iki 21 val.; 7) Ieškovė įsipareigoja laikytis šios bendravimo su vaiku nustatytos tvarkos, išskyrus atvejus, kai tai akivaizdžiai kenktų vaiko ir tėvo santykiams arba kai tai neįmanoma dėl objektyvių priežasčių (nepilnamečio vaiko liga, iš anksto suplanuotas išvykimas ir pan.).

Priteisti iš atsakovo V. K. nepilnamečio vaiko E. K. išlaikymui po 200 Eur per mėnesį, periodinėmis išmokomis, nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos iki vaiko pilnametystės, pervedant pinigus už einamąjį mėnesį ne vėliau kiekvieno mėnesio 25 d. į E. K. banko sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), esančią akcinėje bendrovėje „Swedbank“, priteistas lėšas kasmet indeksuojant Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka.

Priteisti ieškovei E. K. iš atsakovo V. K. 3 000 Eur vaiko išlaikymo įsiskolinimą už laikotarpį nuo 2019-06-01 iki 2020-09-01.

Paskirti uzufrukto teise ieškovę E. K. nepilnamečiui vaikui E. K. priteistų lėšų tvarkytoja.

Priteisti ieškovei E. K. iš atsakovo V. K. 3 000 Eur neturtinę žalą.

Priteisti valstybei iš atsakovo V. K. 248,06 Eur antrinės teisinės pagalbos išlaidų, kurios turi būti sumokėtos į pasirinktą Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą (Nr. (duomenys neskelbtini) – AB „Swedbank“ banke; (duomenys neskelbtini) – AB „Citadele banka“; (duomenys neskelbtini) – Luminor Bank AS; (duomenys neskelbtini) – AB SEB banke; (duomenys neskelbtini) – AB Šiaulių banke; (duomenys neskelbtini) – UAB Medicinos banke; nurodant juridinio asmens kodą – 188659752, įmokos kodą – 5630, mokėjimo paskirtį – įmoka už suteiktą antrinę teisinę pagalbą).

Priteisti valstybei iš atsakovo V. K. 339 Eur žyminio mokesčio, 9,88 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu (įmokos kodas – 5660).

Vilniaus regiono apylinkės teismo 2020-09-09 nutartimi taikytas laikinąsias apsaugos priemones palikti galioti iki šio teismo sprendimo įsiteisėjimo, o jam įsiteisėjus, panaikinti.

Sprendimo dalį, dėl išlaikymo priteisimo, vykdyti skubiai.

Įsiteisėjusį sprendimą išsiųsti civilinės metrikacijos įstaigai.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per sprendimą priėmusį teismą.