- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2014-10-08
- Bylos Nr.
- 2S-2132-577/2014
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-14959-2014-4
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Jadvyga Mardosevič
- Suinteresuotas asmuo
- R. M., Vilniaus miesto 18 notarų biuro
- Pareiškėjas
- J. M.
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Jadvyga Mardosevič teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal suinteresuoto asmens R. M. atskirąjį skundu dėl apylinkės teismo 2014 m. liepos 28 d. nutarties civilinėje byloje pagal pareiškėjos J. M., už kurią veikia įstatyminė atstovė R. M., pareiškimą dėl įstatymų nustatyto termino pratęsimo, suinteresuoti asmenys R. M., Vilniaus miesto 18 notarų biuro notarė G. K., išvadą teikianti institucija Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Ginčo esmė
Pareiškėja J. M., už kurią veikia įstatyminė atstovė R. M., prašė pratęsti įstatymo nustatytą terminą palikimui priimti, kuris atsirado po pareiškėjos senelių M. M. ir I. M. mirties. Nurodė, kad viena iš termino praleidimo priežasčių buvo suinteresuoto asmens R. M. elgesys nenurodant notarei apie pareiškėją, kaip įpėdinę, kuri palikimo atsiradimo metu buvo nepilnametė.
Suinteresuotas asmuo R. M. prieštaravo, kad būtų pratęstas pareiškėjos praleistas terminas palikimui po senelių mirties priimti. Nurodė, jog pareiškėjos įstatyminė atstovė R. M. piktnaudžiauja savo procesinėmis teisėmis, nes R. M. dalimis sumokėjo jai piniginę kompensaciją, dėl ko R. M., žinodama, jog reikia priimti palikimą, sąmoningai per nustatytą 3 mėnesių terminą neiniciavo kreipimosi į notarą dėl M. M. ir I. M. palikimo priėmimo.
Suinteresuotas asmuo Vilniaus miesto 18 notarų biuro notarė G. K. atsiliepimo nepateikė.
Išvadą teikianti institucija Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius nurodė, jog pareiškimas, įvertinus nepilnametės J. M. teisėtus interesus, turėtų būti patenkintas.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
Vilniaus miesto apylinkės teismas 2014 m. liepos 28 d. nutartimi nutarė pareiškimą tenkinti, pratęsti J. M., už kurią veikia įstatyminė atstovė R. M., praleistą įstatymų nustatytą terminą senelės M. M., mirusios 2011-12-17, ir senelio I. M., mirusio 2012-01-15, palikimui priimti. Taip pat buvo paskirstytos bylinėjimosi išlaidos. Pirmos instancijos teismas nustatė, kad J. M., esant mirusiam jos tėvui, kaip vaikaitė turi teisę paveldėti dalį buto (duomenys neskelbtini), tačiau pareiškėja, kuri yra nepilnametė, praleido įstatymų nustatytą trijų mėnesių terminą palikimui priimti. Taip pat buvo nustatyta, kad R. M. ir pareiškėjos įstatyminė atstovė R. M. derino buto (duomenys neskelbtini), paveldėjimo klausimus. R. M. su savo sutuoktiniu M. M. 2012-10-14 sumokėjo R. M. 10 358,40 Lt, o 2012-12-31 - 10 000 Lt. Tarp R. M. ir R. M. kilo nesutarimas dėl kompensacijos dydžio už buto dalį, kurią būtų galėjusi paveldėti J. M.. Taip pat, suinteresuoto asmens teigimu, J. M. motinai R. M. 2012-06-17 buvo sumokėta grynais 20 000 Lt, tačiau dėl gerų tuo metu buvusių santykių nebuvo surašytas joks raštas apie pinigų perdavimą, tačiau R. M. neigė 20 000 Lt sumos gavimo faktą. R. M. teiginį, kad dėl 20 000 Lt sumos sumokėjimo dėl gerų tarpusavio santykių nebuvo surašytas joks dokumentas, pirmos instancijos teismas vertino kaip mažai įtikinamą, nes suma yra ženkli ir mažai tikėtina, kad asmuo, perdavęs tokią sumą nenorėtų turėti tą patvirtinančio įrodymo. Taigi šis teiginys buvo atmestas kaip neįrodytas. Pirmos instancijos teismas pažymėjo, kad sprendžiant termino pratęsimo klausimą esminė aplinkybė yra ta, kad paveldėtoja yra ne R. M., o jos nepilnametė dukra J. M., kuri nėra atsakinga už mamos veiksmus, nors R. M. elgesio priešingai vaiko interesams bylos nagrinėjimo nustatytas ir nebuvo. Teismas, įvertinęs nurodytas aplinkybes, konstatavo, kad įstatymo numatytas terminas buvo praleistas dėl objektyvių, nuo nepilnametės pareiškėjos J. M. valios nepriklausančių ir pripažintinų svarbiomis, priežasčių, o tai sudaro pagrindą pratęsti (atnaujinti) pareiškėjai praleistą įstatymų nustatytą terminą.
Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai
Suinteresuotas asmuo R. M. atskiruoju skundu prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. liepos 28 d. nutartį ir priimti naują nutartį – pareiškėjos pareiškimą dėl termino atnaujinimo atmesti, bei priteisti bylinėjimosi išlaidas. Apeliantė tvirtina, kad pirmos instancijos teismas neįvertino reikšmingų faktinių bylos aplinkybių, netinkamai aiškino civilinės teisės materialines teisės normas bei nesivadovavo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuota praktika, todėl priėmė neteisėtą ir nepagrįstą nutartį. Pasak apeliantės, pirmos instancijos teismas nepagrįstai vadovavosi tik prioritetiniu vaiko teisių gynybos principu ir nevertino, ar terminas iš tikrųjų yra praleistas dėl objektyvių priežasčių. Suinteresuotas asmuo tvirtina, kad pirmos instancijos teismas turėjo įvertinti, ar egzistavo pareiškėjo nurodomos aplinkybės, kuriomis ji remiasi kaip svarbiomis priežastimis, sutrukdžiusiomis priimti palikimą laiku, ir įvertinti, ar tos priežastys iš tikrųjų yra svarbios. Apeliantė atkreipia dėmesį, kad pareiškime buvo nurodyta tik viena termino praleidimo priežastis, o būtent tai, kad suinteresuotas asmuo R. M. nenurodė paveldėjimo teisės liudijimą išdavusiai notarei apie pareiškėją kaip įpėdinę, kuri palikimo atsiradimo metu buvo nepilnametė, tačiau teismas šios aplinkybės nenustatė ir tik remdamasis prioritetine vaikų teisių apsauga terminą atnaujino. Apeliantės nuomone, ta aplinkybė, kad pati pareiškėja paveldėjimo atsiradimo metu buvo nepilnametė, o jos įstatyminė atstovė nesikreipė į notarų biurą trijų mėnesių bėgyje nelaikytina svarbia priežastim bei nesudaro pagrindo atnaujinti terminą palikimui priimti. Apeliantė nesutinka ir su teismo išvada, kad pareiškėjos atstovei už atsisakymą nuo paveldimo buto dalies buvo sumokėta ne 40 000 Lt, o tik 20 326 Lt. Tvirtina, kad atsižvelgiant į tai, kad tarp šalių buvo sudaryta, bet raštu nebuvo patvirtinta sutartis dėl atsisakymo nuo paveldimo buto dalies, darytina išvada, kad šalys pasitikėdamos viena kita 2012-06-17 perduodant pinigus taip pat neįformino to jokiu dokumentu, nes viena kita pasitikėjo. Be to, apeliantė tvirtina, kad ir pirmos instancijos teismo išvados dėl buto vertės yra niekuo nepagrįstos, o priimtos remiantis vien tik prielaidomis, o ne konkrečiu buto įvertinimu. Apeliantės nuomone, pareiškėja negali pretenduoti į padidėjusią buto kainą dėl atliktų buto pagerinimo darbų. Pažymi, kad teismas turėjo įvertini pareiškėjos nesąžiningumą, nes ji pareiškime apskritai nebuvo nurodžiusi apie šalių tarpusavio susitarimą dėl atsisakymo nuo paveldėtinos turto dalies, bei to, kad pareiškėjos nurodoma kompensacinė suma yra nelogiškai didelė, ir kad ilgą laiką neturėjo jokių pretenzijų dėl kompensacinės sumos.
Atsiliepimas
Pareiškėja J. M., už kurią veikia įstatyminė atstovė R. M., atsiliepime į atskirąjį skundą nurodė, kad su atskiruoju skundu nesutinka ir prašo pirmos instancijos teismo nutartį palikti nepakeistą bei priteisti bylinėjimosi išlaidas. Pareiškėjos nuomone, turėtų būti atmestini kaip nepagrįsti apeliantės argumentai, kad pirmos instancijos teismas netinkamai taikė ir aiškino CK 5.57 str. 1 d. nuostatas bei nukrypo nuo kasacinio teismo suformuotos teisės aiškinimo ir taikymo praktikos. Pareiškėja atkreipia dėmesį, kad apeliantės nurodytos kasacinės bylos nėra tapačios su nagrinėjama byla, nes nurodytose bylose pareiškėjai, kurie kreipėsi dėl termino pratęsimo buvo pilnamečiai asmenys, o pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą praktiką aiškinant ir taikant teisės normas dėl praleisto termino palikimui priimti pareiškėjui neturint civilinio veiksnumo atstovo pagal įstatymą veiksmai ar neveikimas negali turėti lemiamos neigiamos įtakos pareiškėjo civilinių teisių gynimui ir įgyvendinimui. Taip pat atmestini ir skundo argumentai dėl nutarties motyvų abstraktumo.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą analizuodamas atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė, todėl pasisako tik dėl atskirojo skundo argumentų. Nagrinėjant atskiruosius skundus taikomos taisyklės, reglamentuojančios civilinį procesą apeliacinės instancijos teisme (CPK 338 str.).
Iš bylos medžiagos matyti, kad pareiškėja J. M. yra R. M. ir M. M., kuris 2011-10-01 mirė, dukra (b.l. 6, 10). Po tėvo mirties M. M. palikimą priėmė dukra J. M. (b.l. 11,13). M. M. motina M. M. (pareiškėjos senelė) mirė 2011-12-17, o M. M. tėvas I. M. (pareiškėjos senelis) mirė 2012-01-15 (b.l. 14,15). Po jų mirties liko paveldimas turtas – butas (duomenys neskelbtini), kurį kaip palikimą priėmė M. M. sesuo R. M.. Įgijusi nuosavybės teisę, suinteresuotas asmuo R. M. paveldėtą butą pardavė (b.l. 16-24). Remiantis Lietuvos Respublikos Civilinio kodekso (toliau – CK) 5.12 str., J. M., esant mirusiam jos tėvui, kaip vaikaitė turi teisę paveldėti dalį buto (duomenys neskelbtini), tačiau pareiškėja, kuri yra nepilnametė, nesikreipė į notarą per CK 5.50 str. 3 d. numatytą trijų mėnesių terminą dėl palikimo priėmimo, t.y. pareiškėja praleido įstatymų nustatytą trijų mėnesių terminą palikimui priimti, kurį dabar ir prašo pratęsti.
Taigi nagrinėjamoje byloje kilo ginčas dėl to, ar yra pagrindas atnaujinti praleistą palikimo priėmimo terminą. Pažymėtina, kad šiuo atveju yra svarbios aplinkybės ir priežastys, dėl kurių pareiškėja praleido įstatymo nustatytą terminą, o teismas nurodytą terminą gali pratęsti, jeigu pripažįsta, kad terminas praleistas dėl svarbių priežasčių (CK 5.57 str. 1d.).
Įpėdiniui praleidus terminą palikimui priimti, CK 5.57 str. nustatyta galimybė kreiptis į teismą dėl termino palikimui priimti pratęsimo ir įrodinėti, kad šis terminas praleistas dėl svarbių priežasčių, pripažintinų pagrindu jam pratęsti, t. y. kad tam tikros priežastys lėmė, jog įpėdinis dėl nuo jo nepriklausančių priežasčių tinkamai negalėjo įgyvendinti įstatyme įtvirtintų savo teisių. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad teismas, nagrinėjantis įpėdinio prašymą pratęsti terminą palikimui priimti, turi: pirma, nustatyti, ar egzistavo pareiškėjo nurodytos aplinkybės, kuriomis jis remiasi kaip svarbiomis priežastimis, sutrukdžiusiomis priimti palikimą; antra, konstatavęs, kad atitinkamos aplinkybės buvo, teismas turi vertinti, ar jos yra svarbios pateisinti termino praleidimą; trečia, teismas turi išsiaiškinti palikimą priėmusių įpėdinių ar kitų suinteresuotų asmenų poziciją dėl termino pratęsimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. birželio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-295/2011, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. balandžio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-191/2012). Atsižvelgdamas į tai, kad su materialiosios teisės normomis nustatytų terminų pabaiga įstatymas sieja asmenų tam tikrų teisių ar pareigų, materialinių teisinių santykių atsiradimą, pasikeitimą ar pasibaigimą, taip pat į tai, kad sprendimas pratęsti ar nepratęsti terminą palikimui priimti gali turėti neigiamų padarinių tiek asmens, prašiusio pratęsti terminą, tiek kitų asmenų teisių ir pareigų apimčiai, kasacinis teismas taip pat yra išaiškinęs, jog teismai spręsdami klausimą dėl termino palikimui priimti pratęsimo turi įvertinti ne tik objektyvias aplinkybes, dėl kurių terminas buvo praleistas ir tai, kiek jis buvo praleistas, bet ir kitas teisinę reikšmę turinčias priežastis, trukdžiusias asmeniui laiku kreiptis dėl palikimo priėmimo. Klausimą, ar konkrečios termino palikimui priimti praleidimo priežastys pripažintinos svarbiomis, ar šios yra pagrindas jį pratęsti, teismai turi spręsti atsižvelgdami į terminų, nustatytų palikimui priimti, paskirtį, teisinius padarinius, konkrečias bylos aplinkybes, byloje dalyvaujančių šalių elgesį, asmens, prašančio pratęsti terminą, teisinį statusą, pareiškėjo elgesį bei kitas reikšmingas aplinkybes, taip pat į protingumo, sąžiningumo bei teisingumo kriterijus (CK 1.5 str.) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. kovo 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-91/2011; 2010 m. kovo 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-115/2010; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. balandžio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-191/2012 ir kt.). Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad teismai kiekvienu konkrečiu atveju turi ieškoti proporcingos pareiškėjo, prašančio atnaujinti praleistą terminą, ir asmenų, kurių teises bei pareigas paveiktų toks atnaujinimas, teisėtų interesų gynybos pusiausvyros.
Šioje civilinėje byloje pareiškėja, prašanti pratęsti terminą palikimui priimti, yra nepilnametė, kuri palikimo atsiradimo metu buvo vos 10 metų amžiaus, todėl akivaizdu, kad ji pati negalėjo tinkamai suvokti ir įvertinti susidariusios situacijos bei dėl savo riboto veiksnumo imtis kokių nors veiksmų ar daryti, kokią nors esminę įtaką savo mamai ar suinteresuotam asmeniui R. M. sprendžiant palikimo priėmimo klausimus. Esant nurodytoms aplinkybėms, apeliacinės instancijos teismo nuomone, pareiškėjos teisių gynimo teisme galimybė nagrinėtina ne tik individualaus, bet ir viešojo intereso aspektu. Pareiškėjos motina, įstatyminė atstovė, per įstatyme nustatytą trijų mėnesių terminą nesikreipė dėl palikimo priėmimo. Byloje yra nustatyta, kad palikėjas yra pareiškėjos senelis, pareiškėja yra įpėdinė, pagal įstatymą paveldinti jos mirusiam tėvui tenkančią palikimo dalį atstovavimo teise. Įvertinus tokias bylos aplinkybes, darytina išvada, kad atsisakymas pratęsti terminą palikimui priimti, kurį pareiškėja praleido ne dėl savo kaltės, nes ji, būdama nepilnametė, neturi visiško civilinio veiksnumo ir negali savarankiškai dalyvauti civiliniuose santykiuose (CK 2.8 straipsnis), pažeistų pareiškėjos interesus. Tai, kad pareiškėjos motina, kaip įstatyminė jos atstovė, laiku neatliko įstatyme nurodytų veiksmų dėl palikimo priėmimo, neturėtų lemti neigiamų pasekmių (teisės paveldėti praradimo) atsiradimo pareiškėjai. Sutiktina su apeliantės argumentu, kad nepilnamečio teisių ir teisėtų interesų apsaugos prioriteto principas negali būti suabsoliutintas, tačiau šioje byloje teismas įvertino ir kitas reikšmingas bylos aplinkybes, ir iš jų viseto padarė pagrįstą išvadą, kad yra pagrindas pratęsti pareiškėjai terminą palikimui priimti.
Be to, teismas, spręsdamas įstatymų nustatyto termino tam tikriems veiksmams atlikti atnaujinimo klausimą, visais atvejais turi įvertinti, ar sprendimas atnaujinti asmens praleistą terminą nepažeis kitų suinteresuotų asmenų teisių ir teisėtų interesų. Nagrinėjamoje byloje teismai nenustatė aplinkybių, iš kurių būtų galima daryti išvadą, kad termino palikimui priimti pratęsimas ypač neigiamai paveiktų suinteresuotų asmenų teisėtus interesus. Pažymėtina, kad tokias aplinkybes turėjo įrodyti suinteresuoti asmenys (CPK 178 str.), tačiau jie tokių įrodymų nepateikė nei pirmosios, nei apeliacinės instancijos teisme. Esant nurodytoms aplinkybėms, termino palikimui priimti pratęsimas šiuo atveju nevertintinas ir kaip nepagrįstai ir neteisėtai suvaržantis ar pažeidžiantis suinteresuotų asmenų teises.
Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme
Pareiškėjos, atstovaujamos įstatyminės atstovės R. M. ir suinteresuoto asmens R. M. suinteresuotumas bylos baigtimi yra skirtingas, todėl, atmetant suinteresuoto asmens skundą, pareiškėjai priteistinos bylinėjimosi išlaidos, kurias ji patyrė bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme. Iš į bylą pateiktų rašytinių įrodymų matyti, kad pareiškėja už atsiliepimo į atskirąjį skundą, kuris buvo atmestas, surašymą sumokėjo 800 Lt (2 T., b.l. 41-42). Pažymėtina, kad teismas, spręsdamas dėl bylinėjimosi išlaidų dydžio, atsižvelgia į tokias aplinkybes: 1) Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) nurodytus maksimalius dydžius bei šiame teisės akte nurodytus kriterijus; 2) bylos sudėtingumą; 3) advokato darbo ir laiko sąnaudas; 4) bylos sudėtingumą, teisinių paslaugų kompleksiškumą, specialiųjų žinių reikalingumą, ankstesnį (pakartotinį) dalyvavimą toje byloje, turto (pinigų sumų) dydį (priteistiną ar ginčijamą), teisinių paslaugų teikimo pastovumą ir pobūdį, sprendžiamų teisinių klausimų naujumą ir kitas svarbias aplinkybes (Rekomendacijų 2 p.). Apeliacinės instancijos teismo įsitikinimu, vertinant minėtus kriterijus ir atsižvelgiant į nagrinėjamų klausimų pobūdį, pareiškėjos prašoma priteisti bylinėjimosi išlaidų suma yra pagrįsta ir vertintina kaip protinga, todėl pareiškėjos naudai iš suinteresuoto asmens R. M. priteistina 800 Lt bylinėjimosi išlaidų.
Taigi, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį, kurią atskirojo skundo argumentais naikinti arba keisti nėra jokio nei faktinio, nei teisinio pagrindo, todėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. liepos 28 d. nutartis paliktina nepakeista, nutarties rezoliucinėje dalyje nurodant, kad terminas palikimui priimti pratęsiamas trims mėnesiams nuo Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. liepos 28 d. nutarties įsiteisėjimo dienos (CPK 337 str. 1 str. 1 d.).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis CPK 336 str., 337 str. 1 d. 1 p., 338 str., teismas
nutaria:
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. liepos 28 d. nutartį palikti nepakeistą, nutarties rezoliucinėje dalyje nurodant, kad terminas palikimui priimti pratęsiamas trims mėnesiams nuo Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. liepos 28 d. nutarties įsiteisėjimo dienos.
Priteisti iš suinteresuoto asmens R. M., a.k. (duomenys neskelbtini) J. M., a.k. (duomenys neskelbtini) už kurią veikia įstatyminė atstovė R. M., a.k. (duomenys neskelbtini) 800 Lt bylinėjimosi išlaidas apeliacinės instancijos teisme.