- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2021-02-11
- Bylos Nr.
- 2S-536-933/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-29929-2020-4
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Irmantas Šulcas
- Pareiškėjas
- M. B.-V.
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Irmantas Šulcas
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjos M. B.-V. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. gruodžio 10 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2YT-35845-592/2020 pagal pareiškėjos M. B.-V. skundą dėl antstolio veiksmų. Suinteresuoti asmenys byloje antstolis Saulius Mulevičius, P. S., S. V.
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Pareiškėja M. B.-V. padavė skundą dėl antstolio Sauliaus Mulevičiaus veiksmų, kuriame prašė panaikinti antstolio 2020-10-12 patvarkymą Nr. S-20-170-5206 ir 2020-09-23 turto arešto aktą Nr. eS004738 dalyje dėl pareiškėjai M. B.-V. asmeninės nuosavybės teise priklausančios transporto priemonės „(duomenys neskelbtini)“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), arešto. Skundą grindė tuo, kad pareiškėjos tėvas dovanojimo sutarties pagrindu 2016-04-27 padovanojo pareiškėjai 100 000 Eur. Pareiškėja už dovanotas pinigines lėšas 2017-07-14 įsigijo transporto priemonę „(duomenys neskelbtini)“, kurią įregistravo savo (pareiškėjos) vardu VĮ „REGITRA“. Per visą laiką pareiškėja kito didelės vertės turto neįgijo. Pareiškėjo ir skolininko S. V. santuoka įregistruota (duomenys neskelbtini) Lukiškių tardymo izoliatoriuje. Sutuoktiniai nuo santuokos sudarymo bendro ūkio faktiškai neveda dėl to, kad skolininkas dar nuo 2011 m. atlieka bausmę laisvės atėmimo įstaigoje. Transporto priemonės įsigijimo metu pareiškėjos sutuoktinis pajamų negaudavo. Transporto priemonė yra pareiškėjos asmeninė nuosavybė, todėl antstolis transporto priemonei areštą taikė nepagrįstai.
Atsiliepimas
2. Suinteresuotas asmuo antstolis Saulius Mulevičius 2020-10-20 patvarkymu skundo netenkino. Nurodė, kad:
2.1. Antstolis taikė areštą skolininko sutuoktinės (pareiškėjos) vardu įregistruotai transporto priemonei „(duomenys neskelbtini)“. Automobilis įgytas santuokos metu, todėl jam taikytinas Civilinio kodekso (toliau – CK) 3.88 straipsnyje nurodytas bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės turtinis režimas. Skolininkui priklausanti turto dalis areštuotame turte nenustatyta, turtas areštuotas Civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 667 straipsnio pagrindu. Už asmenines lėšas santuokos metu įgytas turtas pripažįstamas asmenine sutuoktinio nuosavybe tik tais atvejais, kai įrodoma, kad to turto įgijimo metu buvo aiškiai išreikšta sutuoktinio valia įsigyti turtą asmeninėn, o ne bendrojon nuosavybėn. Jeigu tokia valia nebuvo išreikšta ir kyla ginčas dėl nuosavybės teisių į turtą, galioja prezumpcija, kad po santuokos sudarymo sutuoktinių arba vieno iš jų įgytas turtas yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė.
2.2. Skolininkas su pareiškėja (duomenys neskelbtini) susilaukė dukros. Transporto priemonė įsigyta naudoti šeimos bendriems poreikiams tenkinti. Kelių transporto priemonių registre transporto priemonė registruojama tik vieno savininko vardu, registre nenumatyta žymų apie turto teisinio režimo nustatymą įsigijimo metu. Vykdymo procese nepateikta rašytinių įrodymų, kurie parodytų aiškiai išreikštą sutuoktinio valią įgyti turtą asmeninėn nuosavybėn.
2.3. 2016-04-27 dovanojimo sutartyje nenurodytas dovanojimo tikslas. Nepateikta įrodymų, kad minėtais pinigais ir buvo atsiskaityta už transporto priemonę. Automobilis buvo įsigytas praėjus daugiau kaip metams po lėšų dovanojimo. Iš grynųjų pinigų dovanojimo sutarties nėra galimybės nustatyti, kad transporto priemonės įsigijimo metu buvo aiškiai išreikšta skolininko sutuoktinės valia įsigyti transporto priemonę asmeninėn, o ne bendrojon nuosavybėn. Nepateikta duomenų, kad transporto priemonė pagal pobūdį galėtų būti priskiriama asmeninei nuosavybei.
3. Suinteresuotas asmuo (skolininkas) S. V. atsiliepime prašė pareiškėjos skundą tenkinti. Pritarė pareiškėjos skunde nurodytiems argumentams. Papildomai nurodė, kad prie transporto priemonės įsigijimo savo lėšomis neprisidėjo. Transporto priemonė neįgyta iš bendrų sutuoktinių lėšų. Skolininkas neturėjo intereso įsigyti automobilį, kadangi atlieka bausmę laisvės atėmimo vietoje. Skolininko sutuoktinė automobilį pirko išimtinai savo poreikių tenkinimui.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
4. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2020-12-10 nutartimi pareiškėjos M. B.-V. skundo netenkino.
4.1. Apylinkės teismas nustatė, kad antstolis Saulius Mulevičius vykdomojoje byloje Nr. 0170/ 20/0076 vykdo Klaipėdos apygardos teismo 2020-05-07 vykdomąjį raštą baudžiamojoje byloje Nr. 1-26-462/2017 dėl 20 000 Eur žalos išieškojimo iš skolininko S. V. išieškotojai P. S. Vykdymo procese antstolis nustatė, kad skolininkas (duomenys neskelbtini) sudarė santuoką su pareiškėja M. B.-V.
4.2. Antstolis Turto arešto 2020-09-23 aktu Nr. eS004738 taikė areštą M. B.-V. vardu registruotai transporto priemonei „(duomenys neskelbtini)“. Taikęs transporto priemonei areštą, antstolis 2020-10-08 pasiūlė skolininkei pateikti nustatytos formos sutikimą dėl turto dalies nustatymo ar turto padalijimo bendru skolininko ir kitų bendraturčių susitarimu, patvirtintu notarine forma. Antstolis 2020-10-12 patvarkymu Nr. S-20-170-5206 netenkino prašymo dėl taikyto transporto priemonei arešto panaikinimo bei nustatė išieškotojai terminą iki 2020-11-16 kreiptis į teismą dėl skolininko turto („(duomenys neskelbtini)“), kuris yra bendras su kitais asmenimis, dalies nustatymo, taip pat išaiškino, kad per nustatytą terminą nepateikus teismui prašymo, antstolis išieškojimą iš turto nutrauks.
4.3. Apylinkės teismas nustatė, kad nėra ginčo dėl to, kad transporto priemonė įgyta santuokos metu iki 2020-07-15 vedybų sutarties sudarymo. Tarp skolininko ir pareiškėjos 2020-07-15 sudarytoje vedybų sutartyje nustatyta, kad sutuoktinių įgytas turtas bei jo nuosavybės teisė nuo jų santuokos sudarymo dienos iki vedybų sutarties sudarymo dienos nustatoma pagal CK 3.88–3.89 straipsnius (2.4 papunktis). Vedybų sutartyje nurodyta, kad nuo santuokos sudarymo dienos iki vedybų sutarties sudarymo dienos abiejų sutuoktinių arba vieno iš jų vardu įgyto turto teisinis režimas vedybų sutartimi nekeičiamas (2.7 papunktis).
4.4. Pirmosios instancijos teismas pažymėjo, kad pareiškėja nepateikė į bylą įrodymų, kurie patvirtintų, jog Transporto priemonės įsigijimui pareiškėja panaudojo būtent tėvo padovanotas pinigines lėšas. Pareiškėja nei antstoliui, nei teismui nepateikė transporto priemonės pirkimo–pardavimo sutarties, taip pat kitų įrodymų, kurie leistų spręsti, jog transporto priemonės įsigijimo metu pareiškėja, būdama santuokoje su skolininku S. V., būtų aiškiai (objektyvia forma) išreiškusi savo valią transporto priemonę įsigyti būtent asmeninės nuosavybės teise (CK 3.89 straipsnio 1 dalies 7 punktas). Tuo atveju, jei piniginės lėšos pareiškėjai ir buvo padovanotos (perduotos) 2016-04-27, transporto priemonė įsigyta tik 2017-07-14, t. y. praėjus daugiau kaip metams. Tokia aplinkybė dar labiau mažina tikėtinumą, kad galėjo būti panaudotos dovanotos lėšos. Pareiškėja nepaneigė CK 3.87 straipsnio 1 dalyje įtvirtintos bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės prezumpcijos.
4.5. Apylinkės teismas nurodė, jog vien ta aplinkybė, kad pareiškėja su sutuoktiniu kartu negyvena, neveda bendro ūkio, nekeičia turto teisinio režimo, nes sutuoktinių bendroji jungtinė nuosavybė laiko atžvilgiu egzistuoja tol, kol nepadalyta arba nepasibaigia kitokiu būdu (CK 3.87 straipsnio 2 dalis, 3.100 straipsnis). Antstolis pagrįstai transporto priemonę laikė bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimų į atskirąjį skundą argumentai
5. Pareiškėja M. B.-V. atskiruoju skundu prašė panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020-12-10 nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – tenkinti pareiškėjos skundą. Atskirąjį skundą grindė tuo, kad:
5.1. Teismas formaliai taikė materialinės teisės normas, reguliuojančias asmeninę sutuoktinio nuosavybę, netinkamai įvertino pareiškėjos pateiktus įrodymus bei teisiškai reikšmingas faktines aplinkybes, nepaisė kasacinio teismo praktikos ginčui aktualiu klausimu. Tai, kad transporto priemonė įgyta dar iki vedybų sutarties sudarymo, savaime nereiškia, kad automobilis negali būti laikomas asmenine sutuoktinio (pareiškėjos) nuosavybe. Teismo argumentas dėl to, kad transporto priemonė įgyta iki vedybų sutarties sudarymo teisiškai nereikšmingas.
5.2. Pareiškėja teikė rašytinius įrodymus, kurie pagrindžia, jog transporto priemonė yra pareiškėjos asmeninė nuosavybė. Pareiškėja teikė oficialų rašytinį įrodymą – Dovanojimo sutartį, patvirtintą notarės. Dovanojimo sutartimi pareiškėja santuokos metu iki transporto priemonės įsigijimo asmeninės nuosavybės teise gavo 100 000 Eur. Visos sumos transporto priemonei įsigyti nereikėjo. Transporto priemonė pirkta iš JAV, jai buvo reikalingas remontas, jos kaina buvo 3 000 Eur. Tai, kad nuo dovanojimo sutarties ir transporto priemonės įsigijimo praėjo daugiau kaip metai savaime negali reikšti, jog transporto priemonė negalėjo būti įgyta iš dovanotų lėšų, ar kad automobilis neįgytas kaip asmeninė nuosavybė. Priešingas teismo vertinimas neteisingas, nes dovanota suma ženkli, nuo jos gavimo iki automobilio įsigijimo nepraėjo labai ilgas laikas.
5.3. Tai, kad pareiškėja nepateikė transporto priemonės pirkimo–pardavimo sutarties (neišsaugota), nepaneigia pareiškėjos valios, jog transporto priemonė registruota kaip pareiškėjos nuosavybė, o ne bendra nuosavybė su vyru. Tokie duomenys įregistruoti VĮ „REGITRA“ duomenų bazėje. Teismas ignoravo CK 3.88 straipsnio 3 dalį, kurioje įtvirtinta, kad turto, kuris yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė, savininkai viešame registre turi būti nurodyti abu sutuoktiniai. Kai turtas įregistruotas tik vieno sutuoktinio vardu, jis pripažįstamas kaip bendroji jungtinė nuosavybė, jeigu registre jis nurodytas kaip bendroji jungtinė nuosavybė. Turtas registruotas pareiškėjos vardu, kaip jos asmeninė nuosavybė.
5.4. Bendroji jungtinė nuosavybė skirta bendriems sutuoktinių tikslams ir bendroms pareigoms įgyvendinti. Bendrajai jungtinei nuosavybei nustatyti būtina įvertinti ne tik pajamų ar turto šaltinį ir įgijimo laiką, bet ir naudojimo paskirtį. Sutuoktinių bendrosios jungtinės nuosavybės prezumpcijos paneigimas tam tikru sandorio pagrindu turi būti vertinamas sistemiškai, pasitelkiant ne vieną kurį nors įrodymą (pavyzdžiui, turto registraciją ar lėšas, panaudotas jam sukurti) kaip visa lemiantį, bet įrodymų visumą, leidžiančią nuosekliai įvertinti ginčo šalių gyvenimo sąlygas, susitarimus, ketinimus ir lūkesčius. Tiek antstolis, tiek ir pirmosios instancijos teismas nevertino sutuoktinių faktinio atskiro gyvenimo, gyvenimo sąlygų, poreikių, ketinimų ir lūkesčių. Pareiškėja aiškiai išreiškė valią transporto priemonę įgyti savo asmeninėn nuosavybėn, savo poreikiams, nes bendrų poreikių, tikslų dėl to turto įsigijimo, naudojimo negalėjo turėti, to neturėjo ir pareiškėjos sutuoktinis. Net ir suradus pirkimo–pardavimo sutartį, joje būtų tik ta pati informacija, kuri registruota VĮ „REGITRA“ duomenų bazėje, nes pirkėja buvo tik pareiškėja. Pirkimo–pardavimo sutarties pateikimas nepakeistų teismo išvadų. Skolininko sutuoktinės valia transporto priemonę įsigyti asmeninės nuosavybės teise akivaizdi, transporto priemonė sutuoktiniui nereikalinga.
Atsiliepimas
6. Suinteresuotas asmuo antstolis Saulius Mulevičius atsiliepime į pareiškėjos M. B.-V. atskirąjį skundą prašė Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020-12-10 nutartį palikti nepakeistą. Atsiliepimą grindė tuo, kad:
6.1. Iš Gyventojų, kelių transporto priemonių bei vedybų sutarčių registrų duomenų nustatyta, kad turtas įgytas santuokoje (2017-07-14) bei iki povedybinės sutarties tarp sutuoktinių sudarymo dienos (2020-07-15). Dėl šios priežasties turtui taikomas CK 3.87–3.88 straipsniuose nurodytas bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės turtinis režimas. Sutuoktinių turtas yra jų bendroji jungtinė nuosavybė, kol turtas nepadalytas arba kol bendrosios jungtinės nuosavybės teisė nepasibaigusi kitokiu būdu (CK 3.87 straipsnio 2 dalis). Tarp skolininko ir apeliantės sudarytoje vedybų sutartyje nustatyta, kad nuo santuokos sudarymo dienos iki vedybų sutarties sudarymo dienos abiejų sutuoktinių arba vieno iš jų vardu įgyto turto teisinis režimas vedybų sutartimi nekeičiamas (2.7 papunktis).
6.2. Net už asmenines lėšas santuokos metu įgytas turtas pripažįstamas asmenine sutuoktinio nuosavybe tik tais atvejais, kai leistinomis priemonėmis įrodoma, kad to turto įgijimo metu buvo aiškiai išreikšta sutuoktinio valia įsigyti turtą asmeninėn, o ne bendrojon nuosavybėn. Nepaisant egzistuojančios asmeninės nuosavybės turto prezumpcijos, įgyjant turtą turi būti aiškiai išreikšta sutuoktinio valia įgyti turtą asmeninėn nuosavybėn. Jeigu tokia valia neaiškiai išreikšta ir kyla ginčas dėl nuosavybės teisių į turtą, galioja prezumpcija, kad po santuokos sudarymo sutuoktinių arba vieno iš jų įsigytas turtas yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė. Turto teisinio režimo nustatymui aktualus ir jo įsigijimo momentas (santuokos metu) ir kokių poreikių tenkinimui jis buvo skirtas (bendrų šeimos poreikių tenkinimui). Vykdymo proceso metu nepateikta rašytinių įrodymų, kurie parodytų aiškiai išreikštą sutuoktinio valią įgyti turtą asmeninėn nuosavybėn. Dėl šios priežasties turtui taikytinas CK 3.88 straipsnyje nurodytas bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės turtinis režimas. Nepateikta duomenų, kad automobilis pagal jo pobūdį galėtų būti priskiriamas asmeninei nuosavybei.
6.3. Nors ir galioja bendra taisyklė, kad sutuoktiniui dovanotas po santuokos sudarymo turtas (grynieji pinigai) pripažintinas asmenine nuosavybe, jeigu sutartyje nenurodoma, kad turtas perduodamas sutuoktiniams bendrojon jungtinėn nuosavybėn, tačiau sutartį reikia aiškinti atsižvelgiant į šalių ketinimus bei sistemiškai vertinamų aplinkybių visumą, į dovanojimo tikslą. Kaip matyti iš dovanojimo sutarties, skolininko sutuoktinei buvo padovanoti grynieji pinigai, tačiau dovanojimo tikslas nenurodytas. Nepateikta objektyvių įrodymų, kad būtent minėtais pinigais ir buvo atsiskaityta už transporto priemonę. Iš rašytinių įrodymų matyti, jog automobilis buvo įgytas praėjus daugiau nei metams po šių lėšų dovanojimo, kas dar labiau mažina tikėtinumą, kad turto įsigijimui galėjo būti panaudotos dovanotos lėšos. Iš grynųjų pinigų dovanojimo sutarties turinio nėra galimybės nustatyti, kad transporto priemonės įgijimo metu buvo aiškiai išreikšta skolininko sutuoktinės valia įsigyti šį turtą asmeninėn, o ne bendrojon nuosavybėn. Vien tik dovanojimo sutarties pateikimas negali suponuoti išvados, jog santuokos metu įgytas areštuotas turtas yra skolininko sutuoktinės asmeninė nuosavybė.
6.4. Dėl turto specifikos, transporto priemonės Kelių transporto priemonių registre visada registruojamos tik vieno savininko vardu (vieno iš sutuoktinių) (Motorinių transporto priemonių ir jų priekabų registravimo taisyklių 8 punktas), o pačiame registre nenumatyta žymų juridiniams faktams apie turto teisinio režimo nustatymą įsigijimo momentu. Turto teisinio režimo nustatymui aktualus jo įsigijimo momentas (santuokos metu). Nors skolininkas atlieka laisvės atėmimo bausmę, šalių santuoka sudaryta (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) šeimoje gimė dukra. Transporto priemonės įsigijimas bus naudojamas šeimos bendriems poreikiams tenkinti.
7. Suinteresuotas asmuo (skolininkas) S. V. atsiliepime į pareiškėjos M. B.-V. atskirąjį skundą prašė pareiškėjos atskirąjį skundą tenkinti. Nurodė, kad pareiškėjai dovanota pinigų suma ženkli. Nuo lėšų dovanojimo iki automobilio įgijimo apeliantė vertingo kilnojamo ar nekilnojamo turto neįgijo, todėl darytina išvada, jog transporto priemonė galėjo būti įgyta būtent už dovanotas lėšas. Jei pareiškėja būtų norėjusi, kad transporto priemonė būtų įgyta kartu su sutuoktiniu, tai taip būtų ir nurodyta registre. Skolininkas atlieka ilgalaikę laisvės atėmimo bausmę, todėl transporto priemonės, kurios eksploatacija turi tam tikras ribas, įsigijimas bendrojon nuosavybėn tokioje situacijoje nelogiškas.
Motyvuojamoji dalis
konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
11. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindai ir absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas atskirajame skunde nustatytų ribų, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 338 straipsnis).
12. Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs atskirąjį skundą, absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų, nurodytų CPK 329 straipsnio 2 dalies 1–7 punktuose, nenustatė.
13. Byloje ginčas kilo dėl pirmosios instancijos teismo nutarties (b. l. 19–22), kuria netenkintas pareiškėjos M. B.-V. skundas dėl antstolio Sauliaus Mulevičiaus veiksmų vykdomojoje byloje Nr. 0170/20/00776 (b. l. 5–9). Pareiškėja skundu prašė panaikinti antstolio Sauliaus Mulevičiaus 2020-10-12 patvarkymą (v. b. l. 84–85) bei Turto arešto 2020-09-23 aktą (v. b. l. 49–51) dalyje dėl pareiškėjai asmeninės nuosavybės teise priklausančios transporto priemonės „(duomenys neskelbtini)“.
Dėl faktinių bylos aplinkybių
14. Antstolis Saulius Mulevičius vykdomojoje byloje Nr. 0170/20/0076 vykdo Klaipėdos apygardos teismo 2020-05-07 vykdomąjį raštą baudžiamojoje byloje Nr. 1-26-462/2017 dėl 20 000 Eur žalos išieškojimo iš skolininko S. V. ir D. R. išieškotojai P. S. (v. b. l. 1–8). Vykdymo proceso metu antstolis nustatė, kad skolininkas (duomenys neskelbtini) sudarė santuoką su pareiškėja M. B.-V. (v. b. l. 16). Antstolis Turto arešto 2020-09-23 aktu taikė areštą M. B.-V. vardu registruotai transporto priemonei „(duomenys neskelbtini)“. Taikęs transporto priemonei areštą, antstolis 2020-10-08 pasiūlė skolininkei pateikti nustatytos formos sutikimą dėl turto dalies nustatymo ar turto padalijimo bendru skolininko ir kitų bendraturčių susitarimu, patvirtintu notarine forma (v. b. l. 74–76).
15. Antstolio Sauliaus Mulevičiaus kontoroje 2020-10-08 gautas pareiškėjos prašymas, kuriame pareiškėja prašė panaikinti Turto arešto 2020-09-23 aktu taikytą pareiškėjos transporto priemonės areštą, t. y. panaikinti apribojimus disponuoti transporto priemone „(duomenys neskelbtini)“ (v. b. l. 83). Antstolis 2020-10-12 patvarkymu pareiškėjos 2020-10-08 prašymo netenkino (v. b. l. 84–85).
Dėl atskirojo skundo (ne)pagrįstumo
16. Vykdomojoje byloje Nr. 0170/20/0076 kilo ginčas dėl transporto priemonei „(duomenys neskelbtini)“ taikyto arešto. Antstolis teigia, jog transporto priemonė „(duomenys neskelbtini)“ yra bendroji pareiškėjos M. B.-V. ir S. V. jungtinė sutuoktinių nuosavybė, todėl yra teisinis pagrindas, vadovaujantis CPK 667 straipsniu, taikyti turto (transporto) priemonės areštą ir pasiūlyti skolininkui pateikti antstoliui Sprendimų vykdymo instrukcijoje nustatytos formos sutikimą dėl turto dalies nustatymo ar turto pasidalijimo bendru skolininko ir kitų bendraturčių susitarimu, patvirtintu notarine tvarka. Pareiškėja teigia, jog transporto priemonė „(duomenys neskelbtini)“ laikytina asmenine jos nuosavybe, todėl arešto taikymui teisinio pagrindo nėra.
17. Byloje nėra ginčo dėl to, kad transporto priemonė buvo įgyta 2017-07-14, esant sudarytai pareiškėjos ir skolininko santuokai (santuoka sudaryta (duomenys neskelbtini)) bei dar nesat sudarytos povedybinės sutarties (povedybinė sutartis sudaryta 2020-07-15). Tai reiškia, jog turtui, kaip teisingai nurodė apylinkės teismas, kuris buvo įgytas po santuokos sudarymo, iki 2020-07-15 (sudaryta povedybinė sutartis), galioja sutuoktinių turto teisinis režimas, kuris nustato bendrąją jungtinę (sutuoktinių) nuosavybę (CK 3.87 straipsnis). Visgi, bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės prezumpcija gali būti paneigta CK 3.89 straipsnyje nurodytais pagrindais.
18. CK 3.89 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad asmenine sutuoktinių nuosavybe pripažįstamas turtas: i) abiejų sutuoktinių atskirai įgytas iki santuokos sudarymo (CK 3.89 straipsnio 1 dalies 1 punktas); ii) sutuoktiniui dovanotas ar jo paveldėtas po santuokos sudarymo, jeigu dovanojimo sutartyje ar testamente nėra nurodyta, kad turtas perduodamas bendrojon jungtinėn sutuoktinių nuosavybėn (CK 3.89 straipsnio 1 dalies 2 punktas); iii) sutuoktinių asmeninio naudojimo daiktai (avalynė, drabužiai, profesinės veiklos įrankiai) (CK 3.89 straipsnio 1 dalies 3 punktas); iv) intelektinės ir pramoninės nuosavybės teisės, išskyrus pajamas, gaunamas iš intelektinės veiklos (CK 3.89 straipsnio 1 dalies 4 punktas); iv) lėšos ir daiktai, reikalingi asmeniniam sutuoktinio verslui, išskyrus lėšas ir daiktus, skirtus verslui, kuriuo verčiasi abu sutuoktiniai bendrai (CK 3.89 straipsnio 1 dalies 5 punktas); vi) lėšos, vieno sutuoktinio gautos kaip žalos atlyginimas ar kitokia kompensacija už žalą, padarytą dėl sveikatos sužalojimo, ir neturtinę žalą, tikslinė materialinė parama ir kitokios išmokos, išimtinai susijusios tik su jas gavusio sutuoktinio asmeniu, teisės, kurių negalima perleisti kitiems asmenims (CK 3.89 straipsnio 1 dalies 6 punktas); vii) sutuoktinio įgytas turtas už asmenines lėšas arba lėšas, gautas realizavus jo asmenine nuosavybe esantį turtą, jeigu to turto įgijimo metu buvo aiškiai išreikšta sutuoktinio valia įgyti turtą asmeninėn nuosavybėn (CK 3.89 straipsnio 7 punktas). CK 3.89 straipsnio 2 dalyje numatyta, jog faktas, kad tam tikras turtas priklauso asmeninei vieno sutuoktinio nuosavybei, gali būti įrodytas tik rašytiniais įrodymais, išskyrus atvejus, kai įstatymas leidžia liudytojų parodymus arba to turto prigimtis ir pobūdis patys savaime įrodo, kad turtas yra vieno sutuoktinio asmeninė nuosavybė.
19. Kasacinio teismo išaiškinta (CPK 4 straipsnis), kad: i) netgi už asmenines lėšas santuokos metu įgytas turtas pripažįstamas asmenine sutuoktinio nuosavybe tik tais atvejais, kai leistinomis priemonėmis įrodoma, kad to turto įgijimo metu buvo aiškiai išreikšta sutuoktinio valia įsigyti turtą asmeninėn, o ne bendrojon nuosavybėn; ii) vertinant, ar ginčo turtas atitinka CK 3.89 straipsnio 1 dalies 7 punkte įtvirtintą sąlygą, kad įgyjant turtą turi būti aiškiai išreikšta sutuoktinio valia įgyti turtą asmeninėn nuosavybėn, reikšminga yra ir tai, koks atitinkamos valios išreiškimo būdas buvo pripažįstamas pakankamu (aiškiu) sudarant turto įgijimo sandorį, kokie asmens veiksmai šiuo atžvilgiu buvo laikomi teisiškai reikšmingais ir garantavo teisėtų interesų apsaugą. CK 3.89 straipsnio 1 dalies 7 punkte nustatyta norma reikalauja, kad įgyjant turtą būtų aiškiai išreikšta sutuoktinio valia įgyti turtą asmeninėn nuosavybėn (pavyzdžiui, pirkimo–pardavimo sutartyje yra sąlyga, kad turtą sutuoktinis perka asmeninėn nuosavybėn). Jeigu tokia valia nebuvo aiškiai išreikšta ir nesutariama dėl nuosavybės teisių į turtą, reikia vadovautis CK 3.88 straipsnio 2 dalies prezumpcija; iii) sprendžiant dėl šalių tikrųjų ketinimų sudarant sandorius, reikia ne apsiriboti tik tam tikrų aplinkybių vertinimu, bet vertinti jas visas kompleksiškai. Sutuoktinių bendrosios jungtinės nuosavybės prezumpcijos paneigimas tam tikrų sandorių pagrindu taip pat turi būti vertinamas sistemiškai, pasitelkiant ne vieną kurį nors įrodymą (pavyzdžiui, turto registraciją ar lėšas, panaudotas jam sukurti) kaip visa lemiantį, bet įrodymų visumą, leidžiančią nuosekliai įvertinti ginčo šalių gyvenimo sąlygas, susitarimus, ketinimus ir lūkesčius (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019-11-11 nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-332-687/2019, nutarties 31–33, 42 punktai).
20. Apeliantė (pareiškėja) teigia, kad vien tai, jog transporto priemonė įgyta dar iki vedybų sutarties sudarymo savaime nereiškia, kad transporto priemonė negali būti laikoma asmenine sutuoktinio (pareiškėjos) nuosavybe, todėl teismo argumentas, jog transporto priemonė įgyta iki vedybų sutarties sudarymo teisiškai nereikšmingas. Viena vertus, apeliacinės instancijos teismas sutinka su apeliante, jog įstatymai (CK 3.89 straipsnis) numato galimybę paneigti bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės prezumpciją. Tai reiškia, jog iš tiesų gali egzistuoti situacijos, kuomet santuokos metu sutuoktinis gali įgyti turtą ne bendrojon jungtinėn, o asmeninėn nuosavybėn. Kita vertus, skundžiamoje nutartyje ir nenurodyta, jog pareiškėjos skundas netenkinamas tik dėl tos aplinkybės, jog transporto priemonė „(duomenys neskelbtini)“ buvo įgyta dar iki povedybinės sutarties sudarymo 2020-07-15. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog tai, kad transporto priemonė įgyta dar iki povedybinės sutarties sudarymo negali būti pripažinta nereikšminga aplinkybe analizuojamos bylos atveju, kadangi toks faktas (aplinkybė) turi reikšmę vertinant byloje esančius įrodymus pagal teismo vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu (CPK 185 straipsnio 1 dalis). Aptarta faktinė aplinkybė kaip tik indikuoja į tai, kad sutuoktiniams turi būti taikomas sutuoktinių turto, o ne asmeninės nuosavybės, teisinis režimas.
21. Antstoliui buvo pateikta tarp pareiškėjos ir pareiškėjos tėvo 2016-04-27 sudaryta dovanojimo sutartis, pagal kurią pareiškėja apdovanota 100 000 Eur (v. b. l. 81). Dovanojimo sutartyje nenurodyta, jog lėšos dovanojamos bendrojon jungtinėn sutuoktinių nuosavybėn. Visgi, apeliacinės instancijos teismas vertina tai, jog 100 000 Eur buvo dovanoti grynais, kurie buvo perduoti dar iki notarinės dovanojimo sutarties sudarymo. Net jei ir laikyti, jog aptarta pinigų suma buvo gauta 2016-04-27, tai iki 2017-07-14 praėjo pakankamai ilgas laikas. Dovanojimo sutartyje nenurodytas dovanojimo tikslas. Teismo vertinimu, pareiškėja, norėdama paneigti bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės prezumpciją, turėjo pateikti konkretesnių rašytinių įrodymų, kurie teismui leistų suformuoti įsitikinimą, jog dalis (ar visos) dovanotos lėšos 2017-07-14 buvo panaudotos būtent ginčo transporto priemonės įsigijimui (CPK 185 straipsnis). Vien ta aplinkybė, jog aptarta suma pareiškėjai laikytina ženkli, savaime nepaneigia įstatyminio sutuoktinių turto teisinio režimo prezumpcijos. CK 3.89 straipsnio 1 dalies 7 punktas expressis verbis (liet. aiškiais žodžiais) nurodo, kad turto įgijimas asmeninės nuosavybės teise, galiojant santuokai, įrodinėjamas tik rašytiniais įrodymais. Kokių nors rašytinių įrodymų, kurių pagrindu teismas bent tikėtinai galėtų daryti išvadą, jog transporto priemonė buvo įgyta būtent už dovanotas lėšas ir būtent asmeninės nuosavybės teise, pareiškėja (apeliantė) nepateikė.
22. Apeliantės teigimu aplinkybė, jog į bylą nepateikta transporto priemonės pirkimo–pardavimo sutartis, nepaneigia fakto, jog transporto priemonė nelaikytina asmenine nuosavybe. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog sutuoktinių turto registracija viešame registre atlieka tik teisių išviešinimo, bet ne teises nustatančią funkciją (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019-11-11 nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-3-332-687/2019, nutarties 26 punktą). Dėl šios priežasties vien ta aplinkybė, jog transporto priemonė registruota VĮ „REGITRA“ pareiškėjos vardu teisiškai nepaneigia bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės prezumpcijos. Be kita ko, teismas pastebi, kad Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2001-05-25 įsakymu Nr. 260 patvirtintų Motorinių transporto priemonių ir jų priekabų registravimo taisyklių (toliau – Taisyklės) 47 punkte nurodyta, jog VĮ „REGITRA“ nevertina transporto priemonių valdymo pagrindų teisėtumo. Tai tik dar labiau patvirtina aplinkybę, jog registruojant transporto priemonę viešasis registratorius nevertina transporto priemonės nuosavybės teisės rūšies (bendroji jungtinė, bendroji dalinė ar asmeninė), o tik išviešina faktą, jog transporto priemonė turi valdytoją. Aptariamu atveju nuosavybės teisę sukuria ne transporto priemonės registracija viešame registre, o būtent atitinkamas pirkimo–pardavimo (ar kitas) sandoris. Pareiškėja taip pat nurodė, jog yra neišsaugojusi transporto priemonės pirkimo–pardavimo sutarties, tačiau Taisyklių 110 punkte nurodyta, kad dokumentai ir (ar) jų kopijos, kurių pagrindu registruojamos transporto priemonės, saugomi VĮ „REGITRA“ archyvuose pagal transporto priemonių registravimo procedūrų atlikimo vietą ir (ar) elektroniniame archyve teisės aktų nustatytą laikotarpį. Pareiškėja teismui neteikė duomenų apie tai, kad kreipėsi į VĮ „REGITRA“, o ši būtų pateikusi atsakymą, kad archyve neišlikusi transporto priemonės pirkimo–pardavimo sutartis (ar (skaitmeninė) sutarties kopija).
23. Apeliantė (pareiškėja) nurodė, jog sutuoktinės valia transporto priemonę įsigyti asmeninės nuosavybės teise akivaizdi, kadangi transporto priemonė sutuoktiniui nereikalinga. Visgi, apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog galiojant sutuoktinių turto teisinio režimo prezumpcijai vien tik konkretaus sutuoktinio valios įsigyti transporto priemonę asmeninėn nuosavybėn nepakanka, kadangi tokia sutuoktinio valia turi būti tinkamai įforminama rašytiniais dokumentais (įrodymais) (CK 3.89 straipsnio 2 dalis). Aptariamu atvejui teismui nepateikta konkrečių įrodymų, kurių pagrindu bent tikėtinai būtų galima spręsti (svarstyti) apie egzistuojančias prielaidas, kurios paneigtų sutuoktinių turto teisinio režimo prezumpciją transporto priemonės nuosavybės teisės kontekste.
24. Pareiškėja taip pat teigė, jog apylinkės teismas nevertino sutuoktinių faktinio atskiro gyvenimo, gyvenimo sąlygų, poreikių, ketinimų ir lūkesčių. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, apeliantės teiginiai, susiję su tuo, kad pareiškėjos sutuoktinis atlieka bausmę laisvės atėmimo įstaigoje, savaime nereiškia, jog transporto priemonė įgyjama išimtinai kito sutuoktinio asmeninėn nuosavybėn. Įstatymai nenumato, jog vienam iš sutuoktinių atliekant bausmę laisvės atėmimo įstaigoje turi (gali) būti nebesivadovaujama įstatymų nustatytu sutuoktinių turto teisiniu režimu. Bausmės atlikimas laisvės atėmimo įstaigoje nesuspenduoja nei sutuoktinių turto teisinio režimo, nei kitų bausmę atliekančio sutuoktinio santuokinių turtinių civilinių teisių ir pareigų. Transporto priemonė įgyta 2017-07-14, o povedybinė sutartis sudaryta 2020-07-15, kas leidžia daryti išvadą, jog net ir po 2017-07-14 tris metus sutuoktinius tenkino bendrosios jungtinės nuosavybės teisinis režimas. Taip pat vien ta aplinkybė, jog vienas iš sutuoktinių atlieka bausmę laisvės įkalinimo įstaigoje nereiškia, kad sutuoktiniai bendro santuokinio gyvenimo negyvena. Asmens, atliekančio bausmę įkalinimo įstaigoje, apribota tik laisvė nevaržomai bendrauti su sutuoktine bei kitais šeimos nariais, tačiau bausmės atlikimas įkalinimo įstaigoje savaime neįrodo bendrų (santuokinių) ryšių bei bendrų šeimyninių poreikių nebuvimo. Priešingai, sutuoktiniai turi nepilnametį vaiką, santuokos yra nenutraukę, sudarę povedybinę sutartį 2020-07-15, kas įgalina teismą, atsižvelgus į įrodymų visumą, spręsti apie tai, jog skolininko ir pareiškėjos gynybinė pozicija (versija), jog transporto priemonė buvo įgyta asmeninėn pareiškėjos nuosavybėn, neįrodyta.
25. Neįrodžius aplinkybės, jog transporto priemonė įgyta pareiškėjos asmeninėn nuosavybėn, teisinio pagrindo naikinti nei 2020-10-12 patvarkymo, nei Turto arešto 2020-09-23 akto nėra.
26. Kiti (likę) atskirajame skunde nurodyti argumentai skundžiama nutartimi priimto teisinio rezultato neįtakoja. Pareiškėjos pozicija ir į bylą pateikti rašytiniai įrodymai nepaneigia įstatymų nustatyto sutuoktinių turto teisinio režimo (bendrosios jungtinės nuosavybės) įsigytos transporto priemonės atžvilgiu. Pažymėtina, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Atmesdamas apeliacinį (atskirąjį) skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo (nutarties) motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019-06-28 nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-237-684/2019, nutarties 42 punktas).
27. Atsižvelgiant į išdėstytus argumentus darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas, spręsdamas pareiškėjos skundą dėl antstolio veiksmų, tinkamai įvertino reikšmingas aplinkybes, tinkamai taikė teisės normas, todėl atskirasis skundas atmetamas, o skundžiama nutartis paliekama nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 338 straipsniu,
nutaria:
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. gruodžio 10 d. nutartį palikti nepakeistą.