Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartis

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Igoris Kasimovas rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos M. B.-V. skundą dėl antstolio veiksmų, suinteresuoti asmenys antstolis Saulius Mulevičius, P. S., S. V..

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Antstolis Saulius Mulevičius 2020 m. spalio 20 d. patvarkymu skundo netenkino ir persiuntė teismui. Nurodė, kad areštavo skolininko sutuoktinės M. B.-V. vardu įregistruotą automobilį (duomenys neskelbtini), valstybinis numeris (duomenys neskelbtini). Automobilis įgytas santuokos metu, todėl šiam turtui taikomas Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.88 straipsnyje nurodytas bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės turtinis režimas. Skolininkui priklausanti turto dalis areštuotame turte nenustatyta, turtas areštuotas Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 667 straipsnio pagrindu. Pažymėjo, kad pagal teismų praktiką netgi už asmenines lėšas santuokos metu įgytas turtas pripažįstamas asmenine sutuoktinio nuosavybe tik tais atvejais, kai įrodoma, kad to turto įgijimo metu buvo aiškiai išreikšta sutuoktinio valia įsigyti turtą asmeninėn, o ne bendrojon nuosavybėn. Jeigu tokia valia nebuvo išreikšta ir kyla ginčas dėl nuosavybės teisių į turtą, galioja prezumpcija, kad po santuokos sudarymo sutuoktinių arba vieno iš jų įgytas turtas yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė.

Antstolis taip pat pažymėjo, kad skolininkas su pareiškėja 2017 m. spalio 25 d. susilaukė dukros. Šiuo atveju galima daryti išvadą, kad automobilis buvo įsigytas naudoti jį šeimos bendriems poreikiams tenkinti. Atkreipė dėmesį į tai, kad Kelių transporto priemonių registre transporto priemonė visada registruojama tik vieno savininko vardu, registre nėra numatytų žymų apie turto teisinio režimo nustatymą įsigijimo metu. Vykdymo procese nebuvo pateikta rašytinių įrodymų (pvz. transporto priemonės pirkimo-pardavimo sutarties), kurie parodytų aiškiai išreikštą sutuoktinio valią įgyti turtą asmeninėn nuosavybėn. Taip pat pažymėjo, kad 2016 m. balandžio 27 d. dovanojimo sutartyje nėra nurodytas dovanojimo tikslas (pvz., automobilio įsigijimui). Šiuo atveju nėra pateikta jokių objektyvių įrodymų, kad būtent minėtais pinigais ir buvo atsiskaityta už transporto priemonę. Automobilis buvo įsigytas praėjus daugiau kaip metams po šių lėšų dovanojimo. Iš grynųjų pinigų dovanojimo sutarties nėra galimybės nustatyti, kad automobilio įsigijimo metu buvo aiškiai išreikšta skolininko sutuoktinės valia įsigyti šį automobilį asmeninėn, o ne bendrojon nuosavybėn. Taip pat nepateikta duomenų, kad automobilis pagal jo pobūdį (pvz., pritaikytas specialiems poreikiams, lenktyninis, skirtas darbinei veiklai ir pan.) galėtų būti priskiriamas asmeninei nuosavybei.

Byla nagrinėjama rašytinio proceso tvarka, šalims apie teismo posėdžio datą, laiką, vietą ir teismo sudėtį pranešta CPK 133 straipsnio 3 dalyje nustatyta tvarka.

Motyvuojamoji dalis

Skundas atmestinas.

Iš civilinės bylos bei vykdomosios bylos Nr. 0170/20/0076 medžiagos nustatyta, kad antstolis Saulius Mulevičius vykdo Klaipėdos apygardos teismo 2020 m. gegužės 7 d. vykdomąjį raštą baudžiamojoje byloje Nr. 1-26-462/2017 dėl 20 000 Eur žalos išieškojimo iš skolininko S. V. išieškotojai P. S..

Vykdymo procese antstolis nustatė, kad skolininkas (duomenys neskelbtini) sudarė santuoką su M. B.-V..

2020 m. rugsėjo 23 d. Turto arešto aktu Nr. eS004738 antstolis areštavo M. B.-V. vardu registruotą transporto priemonę (duomenys neskelbtini), valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) (arešto pagrindas – CPK 667 straipsnis).

Areštavęs automobilį, antstolis 2020 m. spalio 8 d. pasiūlė skolininkui pateikti nustatytos formos sutikimą dėl turto dalies nustatymo ar turto padalijimo bendru skolininko ir kitų bendraturčių susitarimu, patvirtintu notarine forma.

2020 m. spalio 12 d. patvarkymu Nr. S-20-170-5206 antstolis netenkino prašymo dėl arešto automobiliui panaikinimo, nustatė ieškotojai terminą iki 2020 m. lapkričio 16 d. kreiptis į teismą dėl skolininko turto (automobilio (duomenys neskelbtini)), kuris yra bendras su kitais asmenimis, dalies nustatymo, taip pat išaiškino, kad per nustatytą terminą nepateikus teismui prašymo, antstolis išieškojimą iš turto nutraukia.

Pareiškėja skundu prašo panaikinti 2020 m. spalio 12 d. patvarkymą Nr. S-20-170-5206 ir 2020 m. rugsėjo 23 d. turto arešto aktą Nr. eS004738 dalyje dėl transporto priemonės (duomenys neskelbtini), valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), arešto. Pareiškėja teigia, kad santuokos metu įgytas automobilis (duomenys neskelbtini) yra pareiškėjos asmeninė nuosavybė, nes jis įgytas už pareiškėjai padovanotas, t. y. jai asmeninės nuosavybės teise priklausančias, pinigines lėšas. Pareiškėja nurodytą aplinkybę grindžia 2016 m. balandžio 27 d. pinigų dovanojimo sutartimi, kuria pareiškėjos tėvas jai padovanojo 100 000 Eur grynaisiais pinigais.

CPK 666 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad išieškojimas iš fizinių asmenų nukreipiamas į turtą, jo dalį bendrojoje dalinėje nuosavybėje, taip pat jo dalį jungtinėje nuosavybėje. CPK 667 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad jeigu skolininkui priklausanti turto, kuris yra bendras su kitais asmenimis, dalis nenustatyta, antstolis areštuoja bendrąjį turtą ir pasiūlo skolininkui per dvidešimt dienų nuo turto arešto akto surašymo dienos pateikti antstoliui Sprendimų vykdymo instrukcijoje nustatytos formos sutikimą dėl turto dalies nustatymo ar turto pasidalijimo bendru skolininko ir kitų bendraturčių susitarimu, patvirtintu notarine tvarka.

CK 3.87 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad turtas, sutuoktinių įgytas po santuokos sudarymo, yra jų bendroji jungtinė nuosavybė. Bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe pripažįstamas turtas, įgytas po santuokos sudarymo abiejų sutuoktinių ar vieno jų vardu (CK 3.88 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Sutuoktinių turtas yra jų bendroji jungtinė nuosavybė, kol jis nėra padalytas arba kol bendrosios jungtinės nuosavybės teisė nėra pasibaigusi kitokiu būdu (CK 3.87 straipsnio 2 dalis).

CK 3.89 straipsnio 1 dalyje nurodytas turtas, kuris yra pripažįstamas asmenine sutuoktinių nuosavybe, tarp jo – sutuoktinio įgytas turtas už asmenines lėšas arba lėšas, gautas realizavus jo asmenine nuosavybe esantį turtą, jeigu to turto įgijimo metu buvo aiškiai išreikšta sutuoktinio valia įgyti turtą asmeninėn nuosavybėn (CK 3.89 straipsnio 1 dalies 7 punktas). Faktas, kad tam tikras turtas priklauso asmeninei vieno sutuoktinio nuosavybei, gali būti įrodytas tik rašytiniais įrodymais (CK 3.89 straipsnio 2 dalis).

Nagrinėjamu atveju byloje nekilo ginčas dėl to, kad automobilis buvo įgytas santuokos metu iki 2020 liepos 15 d. vedybų sutarties sudarymo.

Tarp skolininko ir pareiškėjos 2020 m. liepos 15 d. sudarytoje vedybų sutartyje nustatyta, kad sutuoktinių įgytas turtas bei jo nuosavybės teisė nuo jų santuokos sudarymo dienos iki vedybų sutarties sudarymo dienos nustatoma pagal CK 3.88 ir 3.89 straipsnius (2.4 punktas). Sutartyje taip pat nurodyta, kad nuo santuokos sudarymo dienos iki vedybų sutarties sudarymo dienos abiejų sutuoktinių arba vieno iš jų vardu įgyto turto teisinis režimas vedybų sutartimi nekeičiamas (2.7 punktas).

Sprendžiant klausimą dėl to, ar byloje yra paneigta pareiškėjos ir skolininko bendrosios jungtinės nuosavybės prezumpcija (automobilio (duomenys neskelbtini) atžvilgiu), reikšminga tai, kad pareiškėja nepateikė į bylą įrodymų, patvirtinančių, kad automobilio įsigijimui ji panaudojo būtent tėvo jai padovanotas pinigines lėšas. Pažymėtina ir tai, kad pareiškėja nei antstoliui, nei teismui nepateikė pačios automobilio pirkimo–pardavimo sutarties, taip pat kitų įrodymų, kurie teiktų pagrindą spręsti, jog automobilio įsigijimo metu pareiškėja, būdama santuokoje su skolininku S. V., būtų aiškiai (objektyvia forma) išreiškusi savo valią automobilį įsigyti būtent asmeninės nuosavybės teise (CK 3.89 straipsnio 1 dalies 7 punktas). Kartu atkreiptinas dėmesys ir į tai, jog tuo atveju, jei piniginės lėšos pareiškėjai ir buvo padovanotos (perduotos) 2016 m. balandžio 27 d., automobilis įsigytas tik 2017 m. liepos 14 d., t. y. praėjus daugiau kaip metams – tai dar labiau mažina tikėtinumą, kad galėjo būti panaudotos dovanotos lėšos (CPK 185 straipsnis).

Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, pareiškėjos argumentai, kad jos vardu įregistruotas automobilis laikytinas jos asmenine nuosavybe, vertinami kaip neįrodyti. Teismo vertinimu, pareiškėja nepaneigė CK 3.87 straipsnio 1 dalyje įtvirtintos bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės prezumpcijos.

Teismas taip pat pažymi, jog vien ta aplinkybė, kad pareiškėja su sutuoktiniu kartu negyvena, neveda bendro ūkio, nekeičia turto teisinio režimo, nes sutuoktinių bendroji jungtinė nuosavybė laiko atžvilgiu egzistuoja tol, kol ji nėra padalyta arba nepasibaigia kitokiu būdu (CK 3.87 straipsnio 2 dalis, 3.100 straipsnis).

Nurodytų motyvų pagrindu darytina išvada, kad antstolis, neturėdamas įrodymų, kurie būtų pakankami spręsti, jog automobilis yra pareiškėjos asmeninė nuosavybe, pagrįstai šį turtą laikė bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe ir jį areštavo. Atsižvelgiant į tai, konstatuotina, kad antstolis priimdamas 2020 m. spalio 12 d. patvarkymą Nr. S-20-170-5206 ir 2020 m. rugsėjo 23 d. turto arešto aktą Nr. eS004738, veikė teisėtai ir pagal jam įstatymų suteiktus įgaliojimus (intra vires), todėl pareiškėjos skundas dėl antstolio veiksmų atmestinas kaip nepagrįstas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 290–291, 443, 513 straipsniais,

nutaria:

Atmesti pareiškėjo pareiškėjos M. B.-V. skundą dėl antstolio Sauliaus Mulevičiaus veiksmų.

Nutartis per 7 (septynias) dienas nuo jos kopijos įteikimo dienos gali būti skundžiama Vilniaus apygardos teismui, atskirąjį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.