- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2024-12-19
- Bylos Nr.
- e2A-1055-524/2024
- Teisminio proceso Nr.
- 2-69-3-01608-2024-3
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Aušra Maškevičienė, Erinija Kazlauskienė, Erika Misiūnienė
- Atsakovas
- V. P.
- Ieškovas
- V. E.
- Trečiasis asmuo
- A. E.
- Kategorijos
Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Erinijos Kazlauskienės, Aušros Maškevičienės, Erikos Misiūnienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), veikianti Kauno apygardos teismo vardu (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 62³ straipsnis),
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo V. P. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2024 m. birželio 17 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės V. E. ieškinį atsakovui V. P. dėl paramos pilnamečiam vaikui priteisimo, trečiasis asmuo A. E.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė V. E. kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovui V. P. prašydama priteisti iš atsakovo išlaikymą (paramą) po 939,26 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo ieškinio pateikimo teismui dienos, iki ieškovė studijuos pagal (duomenys neskelbtini) vientisųjų nuolatinės formos studijų (duomenys neskelbtini) programą ir bus ne vyresnė negu 24 metų. Ieškovė taip pat prašė priteisti iš atsakovo bylinėjimosi išlaidas už advokato teisines paslaugas (1 500 Eur).
2. Ieškinyje nurodė, kad atsakovas yra jos tėvas. Ieškovė yra pilnametė, 20 metų amžiaus, (duomenys neskelbtini) vientisųjų nuolatinės formos studijų (duomenys neskelbtini) programos II kurso studentė. Atsakovas buvo pažadėjęs ieškovei, jog sumokės už studijų antrojo kurso pirmąjį pusmetį, tačiau nesumokėjo. Ieškovė savęs išlaikyti negali, darbo, suderinto su studijomis, negali rasti tiek dėl laiko stokos, tiek dėl sveikatos, todėl ją visiškai išlaiko motina, kuriai finansinė našta yra per sunki. Ieškovei reikalingos ir kitos išlaidos, tokios kaip mokestis už bendrabutį, išlaidos automobiliui, higienos reikmenims, mokymosi priemonėms, rūbams, avalynei, maistui. Ieškovė turi neįgalumo lygio pažymą – ieškovė dažnai susiduria su įvairiais sveikatos iššūkiais (problemomis). Ieškovei būtini vaistai ir vitaminai, kaip ir atitinkamas gydymas vis atsinaujinančioms sveikatos problemoms. Ieškovė yra išnaudojusi visas protingas galimybes pati pasirūpinti ir būti finansiškai nepriklausoma, tačiau esamomis sąlygomis ją išlaiko tik motina. Atsakovas prie ieškovės išlaikymo prisideda tik retkarčiais ir neproporcingai (nepakankamai, palyginti su ieškovės motinos teikiama finansine parama). Ieškovei nėra žinomos aplinkybės, dėl kurių išlaikymo priteisimas darytų esminę žalą atsakovui ar kad priteistos paramos nebūtų galima vykdyti, nes atsakovas yra dirbantis, turi nekilnojamojo ir kilnojamojo turto ir gauna pakankamas pajamas.
Atsiliepimas
3. Atsakovas atsiliepimu į ieškinį nurodė, kad su ieškiniu sutinka tik iš dalies – sutiktų mokėti po 300 Eur kiekvieną mėnesį.
4. Atsakovas atsiliepime į ieškinį nurodė, kad niekada neatsisakė savo dukrai teikti reikalingos paramos, tačiau tai daryti gali tik pagal savo galimybes, o prašomas priteisti išlaikymas yra didelis ir tokia suma jam būtų finansiškai nepakeliama. Ieškovė, pasirinkdama tokį studijų būdą, įvertino savo galimybes ir nusprendė, kad turės lėšų mokėti už studijas. Nežadėjo ieškovei sumokėti už studijas ne dėl to, kad to nenorėtų, o dėl to, kad jo gaunamos pajamos yra apie 1 000 Eur per mėnesį, kito likvidaus realizuotino ar kitokio turto, iš kurio galėtų gauti papildomų pajamų, neturi. Atsakovas turi kreditinių įsipareigojimų (apie 200 Eur per mėnesį). Kai kurios ieškovės nurodomos išlaidos yra gerokai padidintos, siekiant kuo didesnio išlaikymo. Pripažįsta, kad dukra turėjo sveikatos problemų ir jai buvo nustatytas neįgalumo lygis, tačiau lengvas neįgalumo lygis jai buvo nustatytas nuo 2010 m. rugsėjo 23 d. iki 2012 m. rugsėjo 22 d. ir šiuo metu ieškovės neįgalumo lygį patvirtinanti pažyma nėra pateikta. Ieškovė pati galėtų pasiimti paskolą studijoms ar pragyvenimui.
5. Trečiasis asmuo A. E. atsiliepimu į ieškinį prašė ieškinį tenkinti. Nurodė, kad ji yra ieškovės motina. Nors dukra yra pilnametė, tačiau trečiasis asmuo ją visiškai išlaiko, apmoka visas išlaidas, tenkina būtinuosius dukters poreikius. Prie dukters išlaikymo daug prisideda ir jos seneliai, t. y. trečiojo asmens tėvai. Dukra nedirba dėl sveikatos problemų ir įtempto studijų grafiko. A. E. nurodė nedirbanti šiuo metu, gauna pajamas, kurių nebeužtenka net jos pačios poreikiams. Jai yra nustatytas 35 procentų neįgalumo lygis, išduotas neįgaliojo pažymėjimas. Nuo 2022 m. liepos 1 d. yra pensinio amžiaus, todėl gauna pareigūnų ir karių valstybinę pensiją. Yra įsigijusi butą išsimokėtinai kreditavimo sutarties pagrindu, taigi, vykdo įsipareigojimus kredito davėjui. Šį būstą nuomoja, už nuomą gaunamos pajamos yra dalis trečiojo asmens pajamų. Jai pačiai padeda jos dabartinis vyras bei jos tėvai. Be to, ji turi išlaikyti kitą savo nepilnametį (mažametį) vaiką, kuriam taip pat reikia didelių išlaidų. Turi du automobilius, iš kurių vienas yra perduotas naudotis ieškovei. Ieškovės tėvas prie jos išlaikymo neprisideda, nors jo finansinė padėtis yra stabili. Atsakovas buvo pažadėjęs dukrai sumokėti už mokslus, bet pažado nevykdė. Per mėnesį, kartu apskaičiavus ir studijų kainą, dukros išlaikymui trečiasis asmuo, padedamas kitų asmenų (trečiojo asmens tėvai ir gyvenimo partneris), skiria apie 1 800 Eur.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
6. Kauno apylinkės teismas 2024 m. birželio 17 d. sprendimu ieškinį tenkino iš dalies ir priteisė iš atsakovo ieškovei paramą po 800 Eur periodinėmis išmokomis, mokamomis kas mėnesį nuo kreipimosi į teismą dienos (2024 m. vasario 7 d.), iki ieškovė mokysis pagal (duomenys neskelbtini) vientisųjų nuolatinės formos studijų (duomenys neskelbtini) programą ir bus ne vyresnė negu 24 metų. Taip pat priteisė iš atsakovo ieškovei 1 277,55 Eur bylinėjimosi išlaidas, valstybei 216 Eur. Likusią ieškinio reikalavimų dalį atmetė.
7. Teismas nurodė, kad byloje esantys įrodymai patvirtina, jog ieškovė sąžiningai vykdė ir iki šiol vykdo pareigą mokytis (siekti mokytis) pažangiai. Visi byloje ištirti įrodymai (rašytiniai įrodymai, šalių paaiškinimai, liudytojos parodymai) paneigia atsakovo teiginius, kad jo turtinė padėtis yra sunki. Atsakovas turi ir galimybę, ir pareigą teikti ieškovei finansinę paramą, kol ji studijuos aukštojoje mokykloje pagal nuolatinės studijų formos programą, be ne vėliau kaip iki 24 metų.
8. Teismas konstatavo, kad ieškovė leistinomis įrodinėjimo priemonėmis įrodė, kad 1 770,72 Eur suma yra reikalinga jos mėnesio poreikiams patenkinti. Byloje taip pat nustatyta, kad šiuos poreikius didžiąja dalimi paskutiniu metu tenkina tiek trečiasis asmuo (ieškovės motina, padedama savo gyvenimo partnerio), tiek ieškovės seneliai (trečiojo asmens tėvai). Teismo vertinimu, byloje yra duomenys, pagrindžiantys, kad ieškovė turi galimybes nedaug pati gerinti savo turtinę padėtį – pati gauti pajamų iš individualios veiklos, darbo santykių ar pan. apytiksliai 170 Eur sumą per mėnesį. Tokia teismo išvada grindžiama dar ir ta aplinkybe, kad ieškovės žemesni studijų rezultatai neatspindi maksimalių pastangų mokymosi procese. Ieškovės abiem tėvams (atsakovui ir trečiajam asmeniui) tenkanti išlaikymo suma sudaro apie 1 600 Eur (1 770,72 Eur – 170 Eur). Ieškinys tenkintas iš dalies – ieškovei priteista iš atsakovo parama po 800 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo ieškinio pateikimo teismui dienos (2024 m. vasario 7 d.), iki ieškovė studijuos pagal (duomenys neskelbtini) vientisųjų nuolatinės formos studijų (duomenys neskelbtini) programą ir bus ne vyresnė negu 24 metų .
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į apeliacinį skundą argumentai
9. Atsakovas apeliaciniu skundu prašo pakeisti Kauno apylinkes teismo 2024 m. birželio l7 d. sprendimą priteisiant iš atsakovo ieškovei paramą po 300 Eur periodinėmis išmokomis, mokamomis kas mėnesį nuo kreipimosi į teismą dienos (2024 m. liepos 7 d.), iki ieškovė mokysis pagal (duomenys neskelbtini) vientisųjų nuolatines formos studijų programą ir bus ne vyresnė negu 24 metų, taip pat priteisti visas patirtas bylinėjimosi išlaidas.
10. Apeliaciniame skunde nurodoma, kad atsakovas sutinka remti ieškovę materialiai ir tai daro nuolat, tačiau negali teikti tokios paramos, kuri smarkiai viršija atsakovo finansines galimybes. Nors teismas sprendime pažymėjo, kad studijų rezultatai nėra geri, tačiau, nepaisant to, iš atsakovo ieškovei priteisė labai didelę piniginės paramos sumą, kurios išmokėti jis neturės jokių finansinių galimybių. Nesutiktina su teismo motyvais, jog ieškovė tik dabar susiduria su laikinais sunkumais ir dėl to jos mokymosi vidurkis yra žemas. Susiklosčiusi situacija dėl ieškovės pažangumo, tuo labiau kad proceso metu paaiškėjo, jog ieškovė netgi turi ir keletą skolų, kaip tik patvirtina, kad paramos reikalingas asmuo sąžiningai nevykdo pareigos mokytis pažangiai.
11. Apeliaciniame skunde teigiama, jog teismas neįvertino ir to, jog ieškovė, nusprendusi studijuoti brangiai kainuojančius medicinos mokslus, turėjo ir pati tinkamai apgalvoti, ar tikrai bus lėšų šioms studijoms. Priešingai, negu nurodoma teismo sprendime, atsakovas niekada nežadėjo mokėti ieškovei bet kokias sumas už jos pasirinktas studijas. Atsakovas sutiko prisidėti prie išlaidų, tačiau tik tokia suma, kokią realiai gali tam skirti. Niekada nebuvo kalbos ar tuo labiau pažadų, jog kas mėnesį ieškovės patiriamoms išlaidoms padengti atsakovas mokės po beveik tūkstantį eurų. Kaip matyti iš pateiktų rašytinių įrodymų teismui, atsakovas neturi realių galimybių mokėti ieškovei priteistos paramos sumos – po 800 Eur kas mėnesį. Atsakovo gaunamas darbo užmokestis yra apie vienas tūkstantis eurų kas mėnesį. Likvidaus realizuotino ar kitokio turto, iš kurio galėtų gauti papildomų pajamų, atsakovas neturi. Tai patvirtina ir ta aplinkybė, kad atsakovas turi kreditinių įsipareigojimų, kuriems įvykdyti kas mėnesį privalo skirti apie 200 Eur. Atsakovui nuosavybės teise priklausantys ir sprendime nurodyti du garažai, tvartas, kiti kiemo statiniai yra tik priklausiniai namų valdoje, kurioje atsakovas gyvena, ir šių statinių panaudoti papildomoms pajamoms gauti nėra jokių galimybių.
12. Apeliaciniame skunde nurodoma, kad ieškovė, žinodama, jog gali būti finansinių sunkumų, mokantis pagal valstybės nefinansuojamą programą, galėjo pasirinkti ir kitas medicinos krypties studijas, kurioms patiriamos išlaidos būtų mažesnės, o tuomet, jau įgijusi pirmąją kvalifikaciją, tobulinti savo kompetencijas, mokytis ir tokiu būdu pati labiau prisidėti prie galutinio tikslo siekimo. Priimdamas skundžiamą sprendimą, teismas nepagrįstai neatsižvelgė ir tinkamai neįvertino galimybės ieškovei pasinaudoti valstybės remiamos paskolos galimybe. Proceso metu ieškovė išdėstė, kokiems jos poreikiams ir kokios sumos yra reikalingos, tačiau šios išlaidos yra pernelyg didelės. Nurodytos pernelyg didelės išlaidos maistui, rūbams ir avalynei, transportui bei gydymo paslaugoms. Tuo labiau, kad ieškovė nepateikė jokių įrodymų apie tai, kad šiuo metu jai būtų nustatytas neįgalumas ar kitokie sveikatos sutrikimai, dėl kurių yra reikalinga nuolatinė medicininė pagalba ar medicininės priemonės, ir tai sudaro papildomas išlaidas.
Atsiliepimas
13. Ieškovė atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo apeliacinį skundą atmesti ir priteisti bylinėjimosi išlaidas, patirtas apeliacinės instancijos teisme.
14. Ieškovės atsiliepime į apeliacinį skundą nurodoma, kad atsakovo argumentai, jog vien dėl ieškovės mokslų rezultatų yra pagrindas sumažinti priteistiną paramos sumą, yra nepagrįsti. Atsakovas nepateikė duomenų, kad ieškovė būtų nesąžininga studentė. Atsakovo, kaip tėvo, pažado sumokėti už visas studijas faktą patvirtino trečiasis asmuo ir liudytoja. Pirmosios instancijos teismas padarė tinkamą išvadą, kad atsakovo turtinė padėtis išties gera, be to, atsakovas turi galimybes ieškoti būdų, kaip gerinti savo turtinę padėtį. Pirmosios instancijos teismas teisingai vertino, kad atsakovas yra finansiškai pajėgus teikti materialinę paramą ieškovei. Pirmosios instancijos teismas pateikė teisinį vertinimą dėl priteistinos paramos dydžio, kurią sumažino iki 800 Eur (aštuonių šimtų eurų), kartu įvertinęs ieškovės galimybę pačiai gauti pajamų ir kitas svarbias aplinkybes. Į civilinę bylą ieškovė yra pateikusi duomenis apie jai skirtas operacijas, turimas sveikatos problemas. Atsakovas nepagrįstai apeliaciniame skunde teigia, kad pernelyg didelės išlaidos ieškovės būtiniesiems poreikiams tenkinti, nors teismo posėdyje nesutiko tik dėl išlaidų maistui ir transportui, dėl ko pirmosios instancijos teismas teisingai pasisakė ir vertino, kad atsakovo argumentai yra deklaratyvūs. Atsakovas savo reikalavimo nepagrindė, nesivadovavo formuojama teismų praktika, pats neteikė jokių pagrįstų įrodymų, dėstė deklaratyvius teiginius, o pirmosios instancijos teismas tinkamai ir teisingai aiškino priimto sprendimo pagrįstumą, todėl sprendimas neturėtų būti keičiamas.
15. Trečiasis asmuo A. E. atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo apeliacinį skundą atmesti ir skundžiamą pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą. Nurodo, kad apeliacinis skundas netenkintinas dėl nepagrįstumo. Priešingai, nei tvirtina atsakovas, pirmosios instancijos teismas išaiškino ir nustatė visas reikšmingas bylos aplinkybes, iš esmės teisingai įvertino byloje esančius įrodymus, taigi, atskleidė bylos esmę ir tinkamai pritaikė materialiosios bei proceso teisės normas, teismo sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas, pakeisti ar panaikinti jį apeliacinio skundo motyvais nėra pagrindo.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, argumentai ir išvados
Dėl apeliacinio skundo nagrinėjimo ribų ir tvarkos
16. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas bylą nagrinėja neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus, kai to reikalauja viešasis interesas (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Taip pat apeliacinės instancijos teismas, neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo motyvus bei reikalavimus, patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnio 2 dalyje ir 3 dalyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Teismas, išnagrinėjęs bylą, konstatuoja, kad absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų ir aplinkybių, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinio skundo ribos, byloje nenustatyta.
17. CPK 321 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus CPK 322 straipsnyje nurodytas išimtis, tai yra, jeigu bylą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas būtinas. Atsižvelgdamas į tai, kad šalys savo argumentus yra išdėsčiusios procesiniuose dokumentuose, įvertinęs ginčo objektą ir byloje esančią medžiagą, apeliacinės instancijos teismas mano, kad žodinis bylos nagrinėjimas nėra būtinas, o teisingo bylos išnagrinėjimo tikslas šiuo atveju gali būti pasiektas ir rašytinio proceso priemonėmis (CPK 321 straipsnio 1 dalis).
18. Nagrinėjamos bylos apeliacijos objektą sudaro Kauno apylinkės teismo 2024 m. birželio 17 d. sprendimas, kuriuo tenkintas iš dalies ieškovės V. E. ieškinys atsakovui V. P. dėl paramos pilnamečiam vaikui priteisimo ir priteista iš atsakovo ieškovei parama po 800 Eur periodinėmis išmokomis, mokamomis kas mėnesį nuo kreipimosi į teismą dienos (2024 m. vasario 7 d.), iki ieškovė mokysis pagal (duomenys neskelbtini) vientisųjų nuolatinės formos studijų (duomenys neskelbtini) programą ir bus ne vyresnė negu 24 metų.
Žemesnės instancijos teismas
19. Apeliacinis skundas iš esmės motyvuojamas tuo, kad skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas yra nepagristas, neatitinkantis protingumo kriterijų, teismas priimdamas skundžiamą sprendimą, kuris yra prieštaringas, netinkamai vertino ir interpretavo byloje esančią rašytinę medžiagą.
Dėl skundžiamo sprendimo teisėtumo
20. Remiantis byloje esančiais duomenimis nustatyta, kad ieškovės V. E., gimusios (duomenys neskelbtini), tėvai yra atsakovas V. P. ir trečiasis asmuo A. E. Ieškovė pilnametystės sulaukė (duomenys neskelbtini).
21. Ieškovė nuo 2022 m. rugsėjo 1 d. studijuoja pagal (duomenys neskelbtini) vientisųjų nuolatinės formos studijų (duomenys neskelbtini) valstybės nefinansuojamą programą. Numatoma studijų pabaiga yra 2028 m. birželio 30 d.
22. Ieškovė V. E. kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovui V. P. prašydama priteisti iš atsakovo išlaikymą (paramą) po 939,26 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo ieškinio pateikimo teismui dienos, iki ieškovė studijuos pagal (duomenys neskelbtini) vientisųjų nuolatinės formos studijų (duomenys neskelbtini) programą ir bus ne vyresnė negu 24 metų.
23. Ieškovė ir jos atstovas teismo posėdžio metu patikslinę nurodė, kad ieškovei per mėnesį yra reikalinga 1 770,72 Eur suma šiems ieškovės poreikiams tenkinti: 1) maistui – 550 Eur; 2) mokestis už studijas – 427,92 Eur; 3) už apgyvendinimą bendrabutyje – 153 Eur; 4) išlaidos, susijusios su mokslais, – 50 Eur; 5) rūbai, avalynė – 100 Eur; 6) higienos priemonės – 50 Eur; 7) gydymo paslaugos (vaistai, vitaminai) – 80 Eur; 8) asmens draudimas nuo nelaimingų atsitikimų, ligos atvejų – 9,80 Eur; 10) transporto išlaidos (degalai) – 200 Eur; 11) transportas (draudimas, eksploatacinės išlaidos) – 100 Eur; 12) nenumatytos išlaidos – 50 Eur.
24. Pirmosios instancijos teismas skundžiamu sprendimu konstatavo, kad ieškovė turi galimybes nedaug pati gerinti savo turtinę padėtį – apytiksliai 170 Eur per mėnesį, nes anksčiau užsiėmė individualia veikla, iš kurios gaudavo tokio dydžio pajamas. Šios pirmosios instancijos teismo nustatytos teismo aplinkybės šalys neginčija. Atsižvelgdamas į šią aplinkybę, taip pat įvertinęs ieškovės nurodytų poreikių pagrįstumą pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime padarė išvadą, kad ieškovės abiem tėvams (atsakovui ir trečiajam asmeniui) per mėnesį tenkanti išlaikymo suma sudaro apie 1 600 Eur (1 770,72 Eur – 170 Eur), todėl ieškovei iš atsakovo priteistina parama po 800 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis.
25. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad pilnamečių vaikų išlaikymo tvarka reglamentuota Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 3.192¹ straipsnio 1 dalyje. Nurodyta nuostata įtvirtina, jog tėvai, turintys galimybę, privalo išlaikyti savo vaikus, sulaukusius pilnametystės, kurie mokosi pagal vidurinio ugdymo programą ar pagal formaliojo profesinio mokymo programą pirmajai kvalifikacijai įgyti arba studijuoja aukštojoje mokykloje pagal nuolatinės studijų formos programą ir yra ne vyresni negu 24 metų ir kuriems būtina materialinė parama, atsižvelgiant į vaikų, sulaukusių pilnametystės, turtinę padėtį, gaunamas pajamas, galimybę patiems gauti pajamų ir kitas svarbias aplinkybes; tėvai neprivalo išlaikyti vaikų, sulaukusių pilnametystės, kurie siekia ne pirmojo aukštojo išsilavinimo ar profesinės kvalifikacijos. Jeigu vaiko, sulaukusio pilnametystės, tėvai (ar vienas iš jų) nevykdo pareigos materialiai išlaikyti savo vaiką, vaikas turi teisę kreiptis į teismą dėl išlaikymo priteisimo (CK 3.192¹ straipsnio 2 dalis). Teismas, priimdamas sprendimą dėl išlaikymo priteisimo ir nustatydamas išlaikymo dydį, atsižvelgia į vaiko ir jo tėvų šeiminę bei turtinę padėtį, taip pat kitas bylai svarbias aplinkybes (CK 3.192¹ straipsnio 3 dalis). CK 3.192¹ straipsnio 4 dalyje nustatyta, jog vaikų, sulaukusių pilnametystės, išlaikymo tvarkai mutatis mutandis (su būtinais (atitinkamais) pakeitimais) taikomi šio kodekso 3.192, 3.193, 3.194, 3.196, 3.197, 3.198, 3.199, 3.200, 3.201, 3.208 straipsniai.
26. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas yra nurodęs, kad paramos reikalingų pilnamečių vaikų, besimokančių vidurinių, aukštųjų ar profesinių mokyklų dieniniuose skyriuose, išlaikymo institutas iš esmės skiriasi nuo nepilnamečių vaikų išlaikymo instituto. Pagal CK 2.5 straipsnio 1 dalį pilnametystės sulaukęs asmuo, t. y. kai jam sueina aštuoniolika metų, turi visišką civilinį veiksnumą – jis gali savo veiksmais įgyti civilines teises ir sukurti civilines pareigas, todėl, sprendžiant dėl išlaikymo teikimo pilnamečiams vaikams, besimokantiems aukštosiose mokyklose, turi būti paisoma aplinkybės, kad šiuo atveju teisiniai santykiai atsiranda tarp pilnamečių asmenų – aukštosios mokyklos studento ir jo vieno iš tėvų ar abiejų tėvų. Tai lemia, jog nors tėvų ir vaikų, net sulaukusių pilnametystės, santykiai daugeliu atžvilgių yra ypatingi, jų ryšiai yra konstituciškai vertingi, tačiau tai savaime nereiškia, jog galima nustatyti tokį teisinį reguliavimą, kad pilnametystės sulaukusių vaikų savarankiškai priimtų sprendimų įgyvendinimo našta būtų besąlygiškai perkeliama tėvams, kurie tuos sprendimus priimantiems pilnamečiams vaikams jau neturi (pagal CK) ir negali turėti (pagal Konstituciją) jokios valdžios (tėvų valdžios) (žr. Konstitucinio Teismo 2007 m. birželio 7 d. nutarimą).
27. Šios konstitucinės jurisprudencijos kontekste Lietuvos Aukščiausiasis Teismas išskyrė sąlygas, kurioms esant teismas gali priteisti išlaikymą pilnamečiam vaikui, besimokančiam aukštojoje mokykloje: pirma, sunki vaikų turtinė padėtis; tėvai turi turėti galimybių išlaikymui teikti; antra, negalima iš esmės pabloginti paramą teikiančių tėvų ir kitų šeimos narių turtinės padėties; priteistą paramą turi būti įmanoma įvykdyti; tėvams patiems turi būti nereikalinga parama, globa ir pan.; trečia, paramos reikalingas pilnametis vaikas turi būti išnaudojęs visas protingas galimybes pats pasirūpinti mokytis reikalingomis lėšomis bei vaiko sąžiningas ir pažangus mokymasis (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. vasario 8 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-37/2010, 2012 m. kovo 22 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-119/2012, 2015 m. kovo 6 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-121-313/2015, 2015 m. balandžio 8 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-194-219/2015).
28. Taigi, kaip matyti, šie teismų išaiškinimai yra skirti minimalios tėvų pareigos išlaikyti savo pilnamečius besimokančius vaikus kilimo sąlygoms apibrėžti, kilus ginčui tarp tėvų ir vaikų dėl tokio išlaikymo poreikio ir (ar) jo dydžio, kai, be kita ko, konkrečiu atveju yra nustatoma, ar išlaikymo prašančiam pilnamečiam besimokančiam asmeniui išlaikymas yra būtinas, įvertinamos realios tėvų galimybės tokį išlaikymą teikti ir sprendžiama dėl konkretaus išlaikymo dydžio priteisimo.
29. Pažymėtina, kad apeliaciniame skunde atsakovas sutinka ir nurodo, kad ieškovei reikalinga jo parama, tačiau teigia, kad jo turtinė padėtis neleidžia ieškovės remti didesnėmis nei 300 Eur periodinėmis išmokomis, mokamomis kas mėnesį.
30. Pirma, atsakovas apeliaciniame skunde nurodo aplinkybes, jog proceso metu paaiškėjo, kad ieškovė turi keletą skolų iš akademinių dalykų, be to, jos mokymosi balo vidurkis antro kurso pirmame semestre suprastėjo. Atsakovo vertinimu, tai patvirtina, kad ieškovė sąžiningai nevykdo pareigos mokytis pažangiai ir tai sudaro pagrindą sumažinti priteistiną paramos sumą.
31. Atsakydamas į šiuos apeliacinio skundo argumentus, apeliacinės instancijos teismas iš esmės pritaria skundžiamame pirmosios instancijos teismo sprendime nurodytiems argumentams, kad nors ieškovės studijų rezultatai pastaruoju metu nėra labai geri, tačiau ieškovė galbūt susiduria su laikinais sunkumais. Ieškovės studijų knygelė patvirtina, jog ieškovės pažymių vidurkis pirmo kurso I semestre buvo 6 balai, pirmo kurso II semestre buvo 7,86 balo, antro kurso I semestre – 5 balai. Nėra duomenų, kad ieškovės mokymasis būtų tiek nepažangus, jog būtų akivaizdu, kad ieškovė studijų nebaigs. Sutiktina, kad byloje nėra duomenų, jog ieškovė būtų nesąžininga studentė, pavyzdžiui, mokytųsi tik dėl to, kad gautų paramą. Kita vertus, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nepažangus mokymasis galėtų būti pagrindas apskritai neteikti paramos, bet ne pagrindas ją sumažinti, kadangi vien tik paramos sumažinimas dėl nepažangaus mokymosi gali tik dar labiau apsunkti asmens, kuriam reikalinga parama, padėtį, o tai dar labiau galėtų atsiliepti mokymosi pažangumui. Vis dėlto, kaip minėta, atsakovas pripažįsta, kad ieškovė savo tikslų siekia ir jai reikalinga jo parama. Todėl šie atsakovo argumentai, susiję su ieškovės mokymosi pažangumu, atmestini kaip nepagrįsti.
32. Antra, atsakovas apeliaciniame skunde taip pat nurodo, kad iš teismui pateiktų rašytinių įrodymų matyti, jog jis neturi realių galimybių mokėti ieškovei priteistos paramos sumos – po 800 Eur kas mėnesį.
33. Pasisakydamas dėl šių atsakovo apeliacinio skundo argumentų, apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad byloje esančiais duomenimis nustatyta, jog atsakovo darbo užmokestis 2023 m. sausio–gruodžio mėnesiais vidutiniškai sudarė 1 013,69 Eur, o laikotarpiu nuo 2023 m. sausio 1 d. iki 2024 m. balandžio 30 d. – 1 841,90 Eur neatskaičius mokesčių, kas atskaičius mokesčius sudarytų 1 171,96 Eur į rankas. Nors byloje nustatyta, kad atsakovas namų valdoje turi gyvenamąjį namą su jam priklausančiais statiniais, kuriame atsakovas ir gyvena, taip pat kelias transporto priemones, tačiau sutiktina su atsakovo argumentais, kad byloje nėra duomenų, jog atsakovas turėtų likvidaus realizuotino ar kitokio turto, iš kurio galėtų gauti papildomų pajamų. Pavyzdžiui, kaip nurodė atsakovas, du automobiliai, kuriuos jis turi, yra 10 ir 20 metų senumo, taigi akivaizdu, kad net ir juos realizavus iš esmės atsakovo turtinė padėtis nepasikeistų. Vertinant šias aplinkybes akivaizdu, kad iš atsakovo priteisus mokėti 800 Eur per mėnesį paramą ieškovei iš esmės yra pabloginama jo turtinė padėtis, kadangi jam iš atlyginimo beliktų 371,96 Eur (1 171,96 Eur – 800 Eur), o minimalių vartojimo poreikių dydis 2024 metais yra 446 Eur (Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro 2023 m. gruodžio 22 d. įsakymas Nr. A1-896 „Dėl 2024 metų minimalių vartojimo poreikių dydžio patvirtinimo“). Šiuo aspektu atsižvelgtina ir į tai, kad, kaip nurodė atsakovas ir dėl to ginčo nekilo, atsakovas pagal galimybes remia dar vieną iš savo pilnamečių vaikų, taip pat studijuojantį aukštojoje mokykloje.
34. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su atsakovo apeliacinio skundo argumentais, kad tai, jog atsakovas buvo žadėjęs, ką patvirtino ir teismo posėdyje apklausta liudytoja, jog padės išlaikyti dukrą, „prisidės prie mokslų“, nereiškia, jog atsakovas pasižadėjo prisidėti labiau, nei leis jo galimybės. Nors trečiasis asmuo nurodo, kad atsakovas buvo nurodęs, jog apmokės visas ieškovės studijas, tokias aplinkybes patvirtinančių konkrečių įrodymų byloje nėra. Šių aplinkybių nekeičia ir tai, kad atsakovas praeityje taip pat rėmė kitus savo tris aukštosiose mokyklose studijavusius dabar jau pilnamečius vaikus, kadangi neaišku, kokia apimtimi atsakovui juos teko remti ir kokios buvo jo galimybės tuo metu, be to, tai neturi įtakos galimybei pakeisti dabartinę atsakovo turtinę padėtį. Kaip minėta, remiantis Konstitucinio Teismo nutarimu, nėra pagrindo pilnametystės sulaukusių vaikų savarankiškai priimtų sprendimų įgyvendinimo naštą besąlygiškai perkelti tėvams, todėl sutiktina su apeliacinio skundo argumentais, kad ieškovė, nusprendusi studijuoti valstybės nefinansuojamus brangiai kainuojančius medicinos mokslus, turėjo ir pati tinkamai apgalvoti, ar tikrai bus lėšų šioms studijoms.
35. Kita vertus, apeliacinės instancijos teismas sutinka su skundžiamame pirmosios instancijos teismo sprendime padarytomis išvadomis, kad atsakovas būdamas darbingas, turėdamas didelę profesinę patirtį, aukštąjį išsilavinimą, neturėdamas sveikatos problemų, kurios trukdytų profesinei veiklai, turi galimybes ieškoti būdų, kaip gerinti savo turtinę padėtį.
36. Trečia, atsakovas, be kita ko, apeliaciniame skunde nurodo, kad, priimdamas skundžiamą sprendimą, teismas nepagrįstai neatsižvelgė ir tinkamai neįvertino galimybės ieškovei pasinaudoti valstybės remiamos paskolos galimybe. Ieškovė ieškinyje buvo nurodžiusi, kad nenori prisiimti papildomų kreditinių įsipareigojimų, tokių kaip valstybės remiama studijų paskola ar paskola pragyvenimo išlaidoms padengti, ir kad pagal teisės aktų reikalavimus studentui gali būti skiriama ne didesnė nei 3 920 Eur suma per metus, taigi, tokia suma nepadengtų ieškovės turimų būtinųjų poreikių.
37. Pasisakydamas dėl šių šalių argumentų, apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog, priklausomai nuo byloje nustatytų faktinių aplinkybių, teismų praktikoje laikomasi nuomonės, kad vien galimybės gauti lengvatinę paskolą iš studijų fondo buvimas negali būti laikomas aplinkybe, paneigiančia paramos būtinumą ir reikalingumą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. sausio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-11/2011, 2015 m. gegužės 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-366-687/2015). Kita vertus, perdėtai atsargus požiūris į naudojimąsi kreditavimo galimybėmis ir abejonė savo finansiniu pajėgumu ateityje, lemiantys atsisakymą prisiimti kreditinių įsipareigojimų, dažniausiai negali būti vertinami kaip pakankamas pagrindas lėšų teikimo naštą perkelti kitam asmeniui, nagrinėjamu atveju – tėvui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. sausio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-11/2011).
38. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, atsižvelgiant į būtent nagrinėjamu atveju susiklosčiusias aplinkybes, t. y. į didesnius ieškovės poreikius ir mažesnes atsakovo galimybes teikti paramą, ieškovė pasinaudodama galimybe gauti lengvatinę paskolą iš studijų fondo, išnaudotų protingą galimybę prisidėti prie jai reikalingų mokymuisi lėšų. Tokiu būdu ieškovė turėtų galimybę dar šiek tiek pati pagerinti savo turtinę padėtį – apytiksliai 327 Eur (3 920 Eur / 12 mėn.) per mėnesį.
39. Ketvirta, atsakovas apeliaciniame skunde nurodo, kad ieškovės nurodytos išlaidos per mėnesį jos poreikiams tenkinti yra pernelyg didelės ir ieškovė, neturėdama finansinių galimybių tokiems poreikiams tenkinti, natūralu, kad turėtų labiau juos apriboti. Teigia, kad nurodytos pernelyg didelės išlaidos maistui, rūbams ir avalynei, transportui ir gydymo paslaugoms.
40. Apeliacinės instancijos eismas iš dalies su šiais atsakovo argumentais sutinka. Byloje pateikti medicininiai duomenys patvirtina, jog ieškovė turi sveikatos problemų, todėl nėra pagrindo teigti, kad ieškovės nurodyta išlaidų per mėnesį suma gydymo paslaugoms (vaistai, vitaminai) – 80 Eur yra per didelė. Tačiau, kaip matyti iš ieškovės nurodytų išlaidų, be mokesčių už studijas, už gyvenamąją vietą, išlaidų, susijusių su mokslais, ir išlaidų už gydymo paslaugas, ieškovė pragyvenimui skiria 1 059,80 Eur (1 770,72 Eur – 427,92 Eur – 153 Eur – 50 Eur – 80 Eur), t. y. daugiau nei minimalioji mėnesinė alga, kuri 2024 m. nustatyta 924 Eur (Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2023 m. birželio 28 d. nutarimas Nr. 516 „Dėl 2024 metais taikomo minimaliojo darbo užmokesčio“). Pavyzdžiui, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, asmens draudimas nuo nelaimingų atsitikimų, ligos atvejų yra savanoriškas ir nėra būtinas, todėl šios 9,80 Eur išlaidos nėra pagrįstos. Taip pat, apeliacinės instancijos vertinimu, 300 Eur išlaidos per mėnesį transportui – būtent automobiliui taip pat galėtų būti mažinamos. Sutiktina, kad ieškovei kartais tenka vykti į paskaitas ar grįžti iš paskaitų nepatogiu laiku ar skubiai, tačiau ji kitu laiku gali naudotis viešuoju transportu ir tik esant poreikiui pasinaudoti taksi ar pavėžėjų paslaugomis. Taip pat nėra duomenų, kad viešasis transportas nevažiuotų iš (duomenys neskelbtini), kur ieškovė mokosi, į (duomenys neskelbtini), kur gyvena ieškovės šeima, todėl vien dėl to, kad ieškovė nori savaitgaliais grįžti pas šeimą, nėra objektyviai reikalinga nuolatos išlaikyti nuosavą automobilį. Pagal viešai prieinamą informaciją, 2024 metais vidutiniškai 500–600 Eur maistui išleidžia 4 asmenų šeima, todėl darytina išvada, kad ieškovės išlaidos maistui taip pat gali būti mažinamos.
41. Teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą, o apeliacinės instancijos teismas, atmesdamas apeliacinį skundą, gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010, 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010 it kt.). Kiti apeliacinio skundo ir atsiliepimų į apeliacinį skundą motyvai ir argumentai, kaip neturintys reikšmės teisingam šios bylos išnagrinėjimui, plačiau neanalizuotini ir dėl jų nepasisakytina.
42. Apibendrindamas visą tai, kas išdėstyta, atsižvelgdamas į ieškovės poreikius ir galimybes juos mažinti, atsižvelgdamas į atsakovo turtinę padėtį ir galimybes teikti paramą, atsižvelgdamas į šalių galimybes pasigerinti kiekvienai savo turtinę padėtį, taip pat į visas kitas paminėtas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas nusprendžia, kad skundžiamu pirmosios instancijos teismo sprendimu priteistos paramos pilnamečiam vaikui dydis – 800 Eur per mėnesį nagrinėjamu atveju yra per didelis ir sumažintinas iki 600 Eur per mėnesį. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, būtent toks paramos dydis užtikrins šalių interesų pusiausvyrą, nepažeis CK 1.5 straipsnyje, CPK 3 straipsnio 1 dalyje įtvirtintų teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principų. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, skundžiama pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis tiek, kiek iš atsakovo priteista parama ieškovei viršija 600 Eur sumą, mokamą periodinėmis išmokomis per mėnesį, laikytina neteisėta ir nepagrįsta. Kita skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis laikytina teisėta ir pagrįsta.
Dėl bylos procesinės baigties
43. Atsižvelgdamas į anksčiau išdėstytus argumentus, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad yra pagrindas skundžiamą pirmosios instancijos teismo sprendimą pakeisti ir šiuo sprendimu iš atsakovo ieškovei priteistą paramą nuo 800 Eur sumažinti iki 600 Eur periodinėmis išmokomis, mokamomis kas mėnesį nuo kreipimosi į teismą dienos (2024 m. vasario 7 d.), iki ieškovė mokysis pagal (duomenys neskelbtini) vientisųjų nuolatinės formos studijų (duomenys neskelbtini) programą ir bus ne vyresnė negu 24 metų (CPK 326 straipsnio 1 dalies 3 punktas).
Dėl bylinėjimosi išlaidų
44. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, šiame straipsnyje nurodytos išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai (CPK 93 straipsnio 2 dalis). CPK 93 straipsnyje išdėstytos taisyklės taikomos taip pat ir tam žyminiam mokesčiui, kurį šalys įmoka paduodamos apeliacinius ir kasacinius skundus, taip pat prašymus dėl proceso atnaujinimo (CPK 93 straipsnio 3 dalis). Teismas gali nukrypti nuo CPK 93 straipsnio 1, 2 ir 3 dalyse nustatytų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklių, atsižvelgdamas į tai, ar šalių procesinis elgesys buvo tinkamas, ir įvertindamas priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos; šalies procesinis elgesys laikomas tinkamu, jeigu ji sąžiningai naudojosi procesinėmis teisėmis ir sąžiningai atliko procesines pareigas; teismas, nustatęs, kad šalis neargumentuotai atsisakė pasinaudoti privalomąja mediacija arba prašymą perduoti ginčą spręsti mediacijos būdu pareiškė nesąžiningai, arba nesąžiningai naudojosi mediacija, arba mediacijos metu reiškė nesąžiningus prašymus, taip pat gali nukrypti nuo šio straipsnio 1, 2 ir 3 dalyse nustatytų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklių (CPK 93 straipsnio 4 dalis). CPK 93 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad jeigu apeliacinės instancijos teismas ar kasacinis teismas, neperduodamas bylos iš naujo nagrinėti, pakeičia teismo sprendimą arba priima naują sprendimą, jis atitinkamai pakeičia bylinėjimosi išlaidų paskirstymą.
45. CPK 98 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas; dėl šių išlaidų priteisimo šalis teismui raštu pateikia prašymą su išlaidų apskaičiavimu ir pagrindimu; šios išlaidos negali būti priteisiamos, jeigu prašymas dėl jų priteisimo ir išlaidų dydį patvirtinantys įrodymai nepateikti iki bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos. CPK 98 straipsnio 2 dalyje nustatyta, jog šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio (Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 (teisingumo ministro 2015 m. kovo 19 d. įsakymo Nr. 1R-77 redakcija) patvirtintos Rekomendacijos dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio (toliau – ir Rekomendacijos).
46. CPK 93 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta teisės norma nustato bendrąją bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklę, kurios pagrindu laikomasi principo „pralaimėjęs moka“. Taikant šią taisyklę, atsakomybė už bylinėjimosi išlaidas nustatoma pagal bylos proceso rezultatą (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. liepos 12 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-321-313/2017, 2021 m. kovo 10 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-3-47-916/2021).
47. Ieškovė pirmosios instancijos teisme prašė priteisti ir pateikė duomenis, patvirtinančius, jog patyrė 1 500 Eur bylinėjimosi išlaidų advokato pagalbai apmokėti. Ieškovės nurodytų pirmojoje instancijoje patirtų bylinėjimosi išlaidų dydžiai neviršija nustatytųjų Rekomendacijose. Šia apeliacinės instancijos teismo nutartimi ieškinys tenkintinas iš dalies (patenkinta dalis – 64 procentai, nes prašyta priteisti suma – 939,26 Eur, o priteista suma – 600 Eur), todėl ieškovei iš atsakovo priteistina 960 Eur (1 500 Eur × 64 proc.) bylinėjimosi išlaidų, patirtų pirmosios instancijos teisme.
48. Ieškovė yra atleista nuo žyminio mokesčio už reikalavimą dėl išlaikymo priteisimo (CPK 83 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Tenkinus ieškovės reikalavimą iš dalies, mokėtinas žyminis mokestis priteistinas iš atsakovo. Iš atsakovo priteistinas žyminis mokestis yra 150 Eur (600 Eur × 12 mėnesių × 3 procentai × 75 procentai × 1,449 koef. × 64 proc.).
49. Atsakovas pirmosios instancijos teisme bylinėjimosi išlaidų priteisti neprašė.
50. Ieškovė apeliacinės instancijos teisme prašė priteisti ir pateikė duomenis, patvirtinančius, jog patyrė 500 Eur bylinėjimosi išlaidų advokato pagalbai apmokėti. Atsakovas apeliacinės instancijos teisme prašė priteisti ir pateikė duomenis, patvirtinančius, jog patyrė 606 Eur bylinėjimosi išlaidų, iš kurių 136 žyminis mokestis ir 470 Eur advokato pagalbai apmokėti. Šalių nurodytų apeliacinėje instancijoje patirtų bylinėjimosi išlaidų dydžiai neviršija nustatytųjų Rekomendacijose.
51. Šia apeliacinės instancijos teismo nutartimi apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies (patenkinta dalis – 40 procentų, nes prašyta sumažinti priteistą sumą 500 Eur, o priteista suma sumažinta 200 Eur). Todėl ieškovei iš atsakovo priteistina 300 Eur (500 Eur × 60 proc.) bylinėjimosi išlaidų, patirtų pirmosios instancijos teisme. Atsakovui iš ieškovės priteistina 242 Eur (606 Eur × 40 proc.). Atlikus įskaitymą ieškovei iš atsakovo priteistina 58 Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme (CPK 93 straipsnio 2 dalis).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 324–331 straipsniais, teismas
nutaria:
Apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.
Kauno apylinkės teismo 2024 m. birželio 17 d. sprendimą pakeisti ir šiuo sprendimu iš atsakovo ieškovei priteistą paramą sumažinti iki 600 Eur periodinėmis išmokomis, mokamomis kas mėnesį nuo kreipimosi į teismą dienos (2024 m. vasario 7 d.), iki ieškovė mokysis pagal (duomenys neskelbtini) vientisųjų nuolatinės formos studijų (duomenys neskelbtini) programą ir bus ne vyresnė negu 24 metų (CPK 326 straipsnio 1 dalies 3 punktas).
Ieškovei V. E. priteisti iš atsakovo V. P. 960 Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų pirmosios instancijos teisme.
Valstybei priteisti iš atsakovo V. P. 150 Eur žyminį mokestį už ieškinį (sumokėti į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, juridinio asmens kodas 188659752, biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 5660).
Ieškovei V. E. priteisti iš atsakovo V. P. 58 Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme.
Nutartis įsigalioja nuo jos priėmimo dienos.