Šiaulių apygardos teismo nutartis

Šiaulių apygardos teismo civilinių bylų skyriaus teisėjas Egidijus Mockevičius

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo Ž. R. atskirąjį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo Radviliškio rūmų 2023 m. gegužės 29 d. nutarties, priimtos civilinėje byloje Nr. e2-3647-767/2023 pagal ieškovo Ž. R. ieškinį atsakovei L. R., išvadą teikianti institucija Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Šiaulių apskrities vaiko teisių apsaugos skyrius dėl santuokos nutraukimo dėl sutuoktinio kaltės, vaikų gyvenamosios vietos nustatymo, išlaikymo nepilnamečiams vaikams priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Atskirasis skundas tenkintinas

8. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas atskirajame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs atskirąjį skundą, absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų, nurodytų CPK 329 straipsnio 2 dalies 1–7 punktuose, nenustatė.

Dėl naujų įrodymų priėmimo

9. Apeliantas kartu su atskiruoju skundu pateikė naujus įrodymus: talonus apsilankymui pas gydytojus 2023 m. gegužės 23 d., 2023 m. gegužės 25 d. ir 2023 m. birželio 6 d.

10. Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad taikydamas CPK 314 straipsnyje nustatytą išimtį ir spręsdamas dėl naujų įrodymų priėmimo, apeliacinės instancijos teismas patikrina: ar buvo objektyvi galimybė pateikti juos bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme; ar vėlesnis jų pateikimas neužvilkins bylos nagrinėjimo; ar naujai prašomas priimti įrodymas (-ai) turės įtakos sprendžiant šalių ginčą; ar šalis nepiktnaudžiauja įrodymų vėlesnio pateikimo teise (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. spalio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-237-684/2019). Teismų praktikoje taip pat akcentuojama, jog pagrindinis bet kurios instancijos teismo tikslas yra teisingas bylos išnagrinėjimas, siekiant nustatyti materialią tiesą byloje. Teismo pareiga – ištirti visas bylai reikšmingas aplinkybes ir priimti teisingą sprendimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. balandžio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-179-611/2017).

11. Apeliacinės instancijos teismas įvertinęs tai, kad skundžiamą nutartį pirmosios instancijos teismas priėmė nedalyvaujant apeliantui ir jis neturėjo galimybės pateikti naujų įrodymų, be to nauji įrodymai gali turėti įtakos vertinant įrodinėjamas aplinkybes, sprendžia apelianto pateiktus naujus įrodymus priimti ir juos vertinti kartu su kitais byloje esančiais įrodymais.

Dėl ieškinio palikto nenagrinėtu, ieškovui neatvykus į parengiamąjį teismo posėdį

12. CPK 246 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kai į teismo posėdį neatvyksta ieškovas, kuriam tinkamai nepranešta apie teismo posėdžio laiką ir vietą, ir jis neturi atstovo, teismas bylos nagrinėjimą atideda. Bylos nagrinėjimas atidedamas taip pat tuo atveju, kai ieškovas bylą veda per atstovą, tačiau į teismo posėdį neatvyksta ieškovas ir jo atstovas ir tinkamai apie teismo posėdžio vietą ir laiką nepranešta ieškovo atstovui. Bylos nagrinėjimas gali būti atidėtas ieškovo ar jo atstovo prašymu, jeigu ieškovas ar jo atstovas iki teismo posėdžio pradžios pateikia dokumentus, pateisinančius savo neatvykimą, ir teismas neatvykimo priežastis pripažįsta svarbiomis. Neatvykimo priežasčių svarbą įvertina teismas, atsižvelgdamas į bylos nagrinėjimo stadiją, ieškovo ir jo atstovo ankstesnį procesinį elgesį ir kitas svarbias aplinkybes. Kitais atvejais teismas atsakovo prašymu ir šio Kodekso nustatyta tvarka priima sprendimą už akių. Kai atsakovas neprašo priimti sprendimo už akių, teismas palieka ieškinį nenagrinėtą.

13. Apeliantas neginčija, kad jam buvo žinoma apie 2023 m. gegužės 23 d. 13.30 val. paskirtą teismo parengiamąjį posėdį. Byloje nėra duomenų, kad apeliantas būtų iki paskirto teismo posėdžio pradžios informavęs teismą, jog negalės dalyvauti parengiamajame teismo posėdyje ir nurodęs nedalyvavimo priežastis.

14. Iš apelianto kartu su atskiruoju skundu pateiktų gydymo įstaigų talonų matyti, kad apeliantas 2023 m. gegužės 23 d. 12.40 val. turėjo taloną pas gydytoją ir tikėtinai gydymo įstaigoje apsilankė, nes vizitui pas kitus gydytojus jis buvo užregistruotas 2023 m. gegužės 25 d. ir 2023 m. birželio 6 d.

15. Akivaizdu, kad apeliantas dokumentą, pateisinantį nedalyvavimą teismo posėdyje, pateikė teismui tik su atskiruoju skundu, o pirmosios instancijos teismui priimat skundžiamą nutartį nebuvo žinomos ieškovo nedalyvavimo teismo parengiamajame posėdyje priežastys. Atsižvelgiant į tai, kad į teismo parengiamąjį posėdį neatvyko ieškovas, kurioms apie posėdžio vietą ir laiką buvo pranešta tinkamai, prašymo dėl teismo posėdžio atidėjimo, perkėlimo ieškovas teismui nepateikė, atsakovės atstovė prašė ieškinį palikti nenagrinėtą, šios rūšies byloje sprendimas už akių nėra galimas (CPK 378 straipsnis), apeliacinės instancijos teismas pripažįsta, kad formaliai sąlygos ieškinį palikti nenagrinėtu vadovaujantis CPK 246 straipsnio 1 dalimi nagrinėjamu atveju egzistavo.

16. Lietuvos apeliacinis teismas yra suformavęs praktiką, kad ieškinio palikimo nenagrinėtu institutas – tai neigiama procesinė pasekmė, kuri taikoma ieškovui tuo atveju, kai nustatomas ieškovo piktnaudžiavimas procesinėmis teisėmis bei siekis nepagrįstai užtęsti (vilkinti) procesą. Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje pažymima, kad dėl teismo sprendimo ieškinį palikti nenagrinėtą nepagrįstai pailgėja bylos išnagrinėjimo trukmė, kas nesuderinama ir su proceso ekonomiškumo principu, kadangi ieškovas, norėdamas apginti savo pažeistus interesus, turėtų iš naujo inicijuoti kitą procesą, kuriame pakartotinai būtų eikvojamos valstybės lėšos, teismo bei proceso dalyvių laikas rengiantis bylos nagrinėjimui teisme (Lietuvos apeliacinio teismo 2013 m. spalio 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-2407/2013). Pagal Lietuvos apeliacinio teismo praktiką, ieškinį palikus nenagrinėtą, kai nėra duomenų, jog ieškovas nebesuinteresuotas bylinėtis, nepagrįstai dėl kreipimosi į teismą pakartotinai pailgėtų bylos išnagrinėjimo trukmė, galėtų būti pažeista ieškovo teisė į bylos išsprendimą per įmanomai trumpiausią laiką (Lietuvos apeliacinio teismo 2014 m. kovo 6 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-498/2014).

17. Nagrinėjamu atveju apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog apeliantas įrodymus, kuriais grindžiamas jo negalėjimas atvykti į parengiamąjį teismo posėdį, pateikė pavėluotai, tik su atskiruoju skundu, tačiau atsižvelgtina į tai, kad apeliantas teismo posėdžio dieną sirgo, kaip nurodė atskirajame skunde į gydymo įstaigą kreipėsi tą pačią dieną, kurią buvo paskirtas teismo parengiamasis posėdis, talonas apsilankymui pas gydytoją buvo išduotas 12.40 val., dėl patirto streso apeliantas neturėjo galimybės pranešti teismui iki teismo posėdžio pradžios, jog negalės dalyvauti parengiamajame teismo posėdyje dėl objektyvių priežasčių.

18. Nors ieškovas būdamas rūpestingas ir žinodamas apie savo sveikatos būklę turėjo pareigą pranešti teismui dar iki apsilankant pas gydytoją, jog galimai jis negalės dalyvauti parengiamajame teismo posėdyje, tačiau apeliacinio teismo vertinimu, esant įrodymams, kad posėdžio dieną apeliantas sirgo, vadovaujantis teisingumo, protingumo principais, ši priežastis gali būti laikoma pateisinanti jo veiksmus.

19. Nustatyta, kad apeliantas 2023 m. gegužės 23 d. kreipėsi į gydymo įstaigą dėl ligos, jam vizitas pas gydytoją buvo paskirtas, esant nepilnai valandai iki teismo posėdžio pradžios, todėl apeliacinio teismo vertinimu sveikatos būklės pablogėjimas, dėl to kreipimasis į medicinos įstaigą negali būti kliūtis teisei į teismą įgyvendinti, ir apeliantas dėl to neturėtų patirti neigiamų pasekmių. Pažymėtina, jog byloje nėra duomenų apie tai, jog ieškovas proceso metu elgėsi netinkamai, vilkino procesą, piktnaudžiavo procesinėmis teisėmis, iš esmės nesidomėjo bylos eiga, nevykdė teismo nurodymų, nėra suinteresuotas bylos nagrinėjimo tęsimu. Atsakovės atsiliepime į atskirąjį skundą nurodyta aplinkybė, kad apeliantas byloje buvo pareiškęs nušalinimą teisėjai nagrinėjančiai bylai, tačiau pareiškimas Šiaulių apylinkės teismo pirmininko pavaduotojo 2023 m. gegužės 2 d. nutartimi buvo atmestas, nesudaro pagrindo pripažinti, kad apeliantas piktnaudžiauja procesinėmis teisėmis.

20. Nors formaliai vertinant apeliantas savalaikiai neinformavo pirmosios instancijos teismo apie negalėjimą dalyvauti parengiamajame teismo posėdyje ir nepateikė tai pagrindžiančių įrodymų, tačiau vertintina ir tai, kad tokia susiklosčiusi faktinė situacija nesudaro pagrindo konstatuoti apelianto pasyvaus elgesio, sistemingai neatliekamų procesinių veiksmų, piktybiškai vilkinamo proceso, kurį pats apeliantas inicijavo, sudarančių pagrindą taikyti proceso įstatyme įtvirtintas neigiamo pobūdžio procesines pasekmes – palikti ieškinį nenagrinėtą.

21. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju svarbu atsižvelgti ir į tai, kad nors ieškinį palikus nenagrinėtą ieškovas nepraranda teisės vėl kreiptis į teismą su ieškiniu bendra tvarka (CPK 297 straipsnio 2 dalis), tačiau dėl to nepagrįstai pailgėja bylos išnagrinėjimo trukmė, be to, proceso dalyviai pakartotinai turėtų atlikti visas procedūras, kurios šioje byloje jau atliktos – išspręstas ieškinio priėmimo klausimas, procesiniai dokumentai įteikti kitai šaliai, gautas atsiliepimas į ieškinį, pateikta Vaiko teisių apsaugos skyriaus išvada. Tokiu būdu užsitęs bylos nagrinėjimo laikas, padidės laiko sąnaudos, proceso dalyvių ir teismo išlaidos, todėl neekonomiška ir neprotinga užvesti kitą analogišką bylą tam, kad būtų išnagrinėtas ir išspręstas tas pats ginčas, kuris pradėtas nagrinėti šioje byloje.

22. Ieškinio palikimo nenagrinėtu instituto paskirtis – užkirsti galimybes vilkinti procesą, todėl ši priemonė negali būti taikoma formaliai, vien nustačius ieškovo ir/ar jo atstovo neatvykimo į teismo posėdį be svarbios priežasties faktą (pvz. Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. rugpjūčio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1065-464/2018). Šiuo konkrečiu atveju prioriteto suteikimas formaliesiems aspektams paneigtų esminius civilinio proceso principus – kuo greičiau atkurti teisinę taiką tarp ginčo šalių, proceso ekonomiškumo ir koncentruotumo principus (pvz. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. liepos 30 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-348/2010).

23. Atsižvelgdamas į byloje nustatytas aplinkybes ir nurodytus motyvus, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad neigiamų procesinių padarinių taikymas apeliantui (ieškovui) dėl to, kad jis neatvyko į paskirtą parengiamąjį teismo posėdį, nenustačius, kad anksčiau byloje būtų piktnaudžiavęs savo procesinėmis teisėmis, neatitinka ieškinio palikimo nenagrinėtu instituto tikrosios paskirties, proceso operatyvumo ir ekonomiškumo, teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principų bei teismų praktikos (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 1.5 straipsnio 4 dalis, CPK 2 ir 7 straipsniai), todėl esant nustatytoms aplinkybėms apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai ieškovo ieškinį paliko nenagrinėtą.

Dėl bylos procesinės baigties

24. Apibendrinus šios apeliacinės instancijos teismo nutarties motyvuojamojoje dalyje nurodytas aplinkybes, išdėstytus argumentus ir išvadas, konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai, per daug formaliai taikė ieškinio palikimo nenagrinėtu reglamentuojančias proceso teisės normas, dėl ko priėmė nepagrįstą nutartį. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta pirmosios instancijos teismo 2023 m. gegužės 29 d. nutartis naikintina ir byla perduodama nagrinėti tam pačiam pirmosios instancijos teismui tolimesniam nagrinėjimui (CPK 337 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Perduodant civilinę bylą nagrinėti iš naujo, klausimas dėl šalių bylinėjimosi išlaidų priteisimo nespręstinas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 3 punktu,

nutaria:

Šiaulių apylinkės teismo Radviliškio rūmų 2023 m. gegužės 29 d. nutartį panaikinti ir bylą perduoti nagrinėti iš pirmosios instancijos teismui.

Nutarties patvirtintą kopiją išsiųsti šalims.

Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.