Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Aurimas Brazdeikis

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės mažosios bendrijos „Statymo sprendimai“ apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo 2023 m. vasario 27 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės mažosios bendrijos „Statymo sprendimai“ ieškinį atsakovui E. Z. dėl skolos priteisimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovė mažoji bendrija (toliau – MB) „Statymo sprendimai“ (toliau – ir ieškovė) kreipėsi į teismą prašydama priteisti iš atsakovo E. Z. (toliau – ir atsakovas) 1 209,65 Eur skolą, 0,2 proc. delspinigius nuo 1 209,65 Eur skolos, skaičiuojant nuo 2022 m. birželio 2 d., 5 proc. dydžio metines procesines palūkanas ir bylinėjimosi išlaidas. Ieškovės ieškinys ir dublikas buvo grindžiami šiais pagrindiniais argumentais:

1.1. Ieškovė ir atsakovas 2022 m. balandžio 6 d. sudarė rangos sutartį Nr. SG01-31-KLP (toliau – ir Sutartis), jos pagrindu ieškovė, veikdama kaip rangovė, įsipareigojo atlikti stulpų betonavimo, bortelių dėjimo, priekyje viso pamato įrengimą, vartų pado betonavimą. Darbų kaina – 3 500,00 Eur + pridėtinės vertės mokestis (toliau – PVM). Sutarties 6.1 punkte numatyta, jog mokėjimas už atliktus darbus išmokamas dalimis, projekto vykdymo metu pateikiami 2 darbų aktai ir dvi sąskaitos faktūros. Ieškovė laiku ir tinkamai atliko stulpų betonavimo ir bortelių dėjimo darbus, dėl to išrašė ir atsakovui elektroniniu paštu pateikė 2022 m. gegužės 27 d. PVM sąskaitą faktūrą Nr. SS 103 ir atliktų darbų aktą Nr. 1 (toliau – ir Darbų aktas). Suteiktų paslaugų kaina už atliktus darbus sudaro 1 209,65 Eur. Atsakovas dėl minėtų darbų kokybės pretenzijų nepareiškė, tačiau nepagrįstai atsisakė pasirašyti Darbų akte ir atsiskaityti už atliktus rangos darbus.

1.2. Atsakovas pretenzijas ieškovei reiškia dėl neva ieškovės netinkamai atliktų tvoros pamato priekinės (fasadinės) dalies įrengimo darbų, tačiau ieškovė reikalauja mokėjimo už kitus darbus. Atsakovas nepateikė nė vieno argumento, įrodymo ar fakto, kurie patvirtintų, jog ieškovė netinkamai atliko stulpų betonavimo ir bortelių dėjimo darbus, todėl atsakovui yra atsiradusi prievolė už tinkamai ieškovės atliktus darbus sumokėti 1 209,65 Eur sumą.

1.3. Atsakovas nurodė tikrovės neatitinkančias aplinkybes, jog atsakovas ieškovei sumokėjo 2 500,00 Eur avansą. Šalys dėl avanso mokėjimo nesitarė, tokia sąlyga nenurodyta ir Sutartyje. Atsakovas suvokdamas ir suprasdamas, kas yra rangos sutartis, ką reiškia šios Sutarties sąlygos, žinodamas, kokie yra statybos darbai, kas yra rangovas ir kas užsakovas, sumokėjo 2 500,00 Eur A. P. už statybos darbus, dėl šių darbų su šiuo asmeniu tarėsi, priėmė iš šio asmens pinigų sumokėjimą patvirtinančius dokumentus, tačiau atsiliepime teigia, kad tai buvo avansas ieškovei. Kadangi atsakovui sandoris su A. P. buvo suprantamas ir tokio sandorio atsakovas norėjo, todėl atsakovas leido tiek ieškovei, tiek A. P. vykdyti skirtingus statybos darbus ir tam neprieštaravo.

2. Atsakovas pateikė teismui atsiliepimą ir tripliką, juose nurodė, kad su ieškiniu nesutinka. Atsakovo atsikirtimai buvo grindžiami šiais pagrindiniais argumentais:

2.1. Pradedant statybos darbus atsakovas sumokėjo ieškovei 2 500,00 Eur dydžio avansą. Ieškovė (rangovas) neatliko visų Sutartimi nustatytų atlikti darbų. Pagal Sutarties 1.1 punktą rangovas savo jėgomis ir rizika įsipareigojo atlikti šiuos statybos darbus: stulpų betonavimą, bortelių sudėjimą, priekyje viso tvoros pamato įrengimą ir vartų pado išbetonavimą. Tačiau vienas iš Sutartimi numatytų atlikti darbų – vartų pado išbetonavimas – nebuvo atliktas ir užbaigtas. Ieškovei neatlikus visų Sutartimi numatytų darbų, neatsirado užsakovo pareiga darbų rezultatą priimti ir už jį sumokėti.

2.2. Ieškovė niekaip ir jokia forma neinformavo atsakovo apie darbų pagal Sutartį užbaigimą ir darbų rezultato perdavimo užsakovui laiką ir vietą, todėl nebuvo ir faktinio atliktų darbų perdavimo, nebuvo surašytas atliktų darbų aktas, kuriame atsakovas būtų galėjęs padaryti pastabas apie atliktų darbų rezultato trūkumus ir defektus, sąlygojančius rangovo pareigą darbų rezultato trūkumus ir defektus pašalinti.

2.3. Dar 2022 m. balandžio mėn. išaiškėjo ieškovės atliekamų darbų trūkumai, kuriuos jai nurodė atsakovas. Nepaisant to, iki 2022 m. gegužės 27 d. PVM sąskaitos faktūros išrašymo dienos nė vienas iš paaiškėjusių ir atskirai užsakovo ieškovei nurodytų darbų trūkumų pašalintas nebuvo.

2.4. Ieškovė nepagrįstai skaido Sutartimi sutartus atlikti statybos darbus. Sutartis aiškiai apibrėžė šalių tarpusavio įsipareigojimų (užsakytų darbų) apimtį ir nustatė, kad rangovas savo jėgomis ir rizika įsipareigoja atlikti šiuos statybos darbus: stulpų betonavimą, bortelių sudėjimą, priekyje viso pamato įrengimą, vartų pado betonavimą. Sutarties 2.1 punktu šalys aiškiai apibrėžė, kad sutartų darbų kaina apima: stulpų betonavimą (rangovas savo lėšomis pasirūpina žvyru, cementu), bortelių dėjimą, priekyje viso pamato įrengimą (rangovas savo lėšomis pasirūpina žvyru, armatūra, cementu), vartų pado betonavimą (rangovas savo lėšomis pasirūpina medžiagomis). Sutarties 3 punkte ieškovė detalizavo atliktinų rangos darbų charakteristikas. Būtent nurodytus darbus ieškovė ir atliko. Atsakovas jokių kitų statybos rangos sutarčių dėl tvoros pamato betonavimo darbų atlikimo su jokiais kitais rangovais nesudarė. Tai, kad į 2022 m. gegužės 27 d. Darbų aktą ieškovė įtraukė tik stulpų betonavimo ir bortelių dėjimo darbus, nereiškia, kad šalys Sutartimi susitarė tik dėl šių statybos rangos darbų atlikimo. Ieškovė yra gavusi iš atsakovo 2 500,00 Eur dydžio avanso mokėjimą ir jai aktualu bet kokia kaina ir priemonėmis gauti likusios statybos darbų kainos dalies mokėjimą.

2.5. Atsakovas 2022 m. balandžio 7 d. el. paštu ieškovės paprašė sumokėto avanso mokėjimo dokumento išdavimo. Ieškovės vadovas 2022 m. balandžio 22 d. atsakovui perdavė A. P., vykdančio individualią veiklą, vardu išduotą pinigų priėmimo kvitą, kurio bendra suma 2 500,00 Eur. Taip pat ieškovės vadovas atsakovui el. paštu atsiuntė Nuolatinio Lietuvos gyventojo (A. P.) individualios veiklos vykdymo pažymos kopiją. Šie ieškovės veiksmai liudija, kad avanso sumos gavimą patvirtinusio A. P. ir ieškovės tarpusavio ryšiai yra daugiau nei akivaizdūs – A. P. yra (buvo) pas ieškovę dirbantis (ne darbo teisinių santykių, o išduotų patentų pagrindu) asmuo ir jo vardu avanso gavimą patvirtinantis dokumentas buvo išrašytas būtent ieškovės nurodymu. Priešingai, nei teigia ieškovė, atsakovo ir A. P. nesiejo jokie sutartiniai santykiai.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

3. Klaipėdos apylinkės teismas 2023 m. vasario 27 d. sprendimu ieškinį atmetė ir priteisė iš ieškovės 1 346,66 Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimą atsakovo naudai ir 15,60 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, valstybei. Teismo nustatytos aplinkybės ir pagrindiniai motyvai:

3.1. Teismo posėdžio metu liudytojas A. P. teismui nurodė, jog jį (A. P.) susirado M. S., nes ieškovė nespėjo atlikti visų darbų, dėl darbų apimties pas atsakovą tarėsi su M. S., dėl atlyginimo – taip pat tarėsi su M. S., su atsakovu nieko nesitarė.

3.2. Teismas pažymėjo, kad ieškovė nepateikė jokių įrodymų, kurie patvirtintų, kad Sutartis, sudaryta su atsakovu, buvo pakeista, kad su atsakovo sutikimu ir leidimu dalis darbų buvo perduota atlikti liudytojui A. P.. Ta aplinkybė, kad liudytojas A. P. atliko dalį rangos darbų, kad atsakovas tam neprieštaravo ir leido dirbti tai, dėl ko buvo susitarta su ieškove, nėra pagrindas pripažinti, jog tokiu būdu buvo pakeista Sutartis ir ieškovė beliko atsakinga tik už dalies darbų atlikimą, t. y. tik už stulpų betonavimo ir bortelių dėjimo darbus. Atsakovas teismui nurodė, jog dėl darbų buvo tartasi tik su M. S., jis prisiėmė atlikti visus darbus, su jokiais kitais žmonėmis jis (atsakovas) nesitarė. Pasak atsakovo, M. S. įmonė atvažiavusi viską atliko, jis keitė žmones, nieko atsakovui nepasakęs. Be to, atsakovas teismui nurodė, jog 2 500,00 Eur sumą darbų pradžioje jis perdavė būtent ieškovės direktoriui, o ne A. P.. M. S. patvirtino, kad 2 500,00 Eur sumą iš atsakovo priėmė jis. Į bylą taip pat yra pateikti atsakovo siųsti el. laiškai ieškovės direktoriui, būtent jam reikštos pretenzijos dėl tvoros pamato ir kitų defektų.

3.3. Teismas padarė išvadą, kad atsakovas liudytoją A. P. laikė tik ieškovės darbuotoju, o ne asmeniu, kuris yra tiesiogiai atsakingas už dalies darbų (priekyje viso pamato įrengimą, vartų pado betonavimą) tinkamą atlikimą ir dalies Sutarties tinkamą įvykdymą arba kuriam turėtų teisę reikšti pretenzijas dėl netinkamos darbų kokybės. A. P. su atsakovu dėl darbų kainos nesitarė, dėl darbų kainos atsakovas tarėsi išimtinai su ieškovės direktoriumi. Be to, liudytojas A. P. nurodė, jog pinigų priėmimo kvite, pagal kurį atsakovas sumokėjo 2 500,00 Eur sumą, jis tik pasirašė ir kvitą perdavė M. S., kad šis surašytų likusią informaciją. Tai teismui leido padaryti išvadą, jog A. P. jokia sandorio informacija nebuvo žinoma, visa informacija disponavo tikroji sandorio šalis – ieškovė, atstovaujama direktoriaus M. S..

3.4. Teismas nustatė, kad A. P. nesitarė su atsakovu dėl darbų atlikimo, mokėjimo, darbų perdavimo, garantijos ir kitų sąlygų. Nepateikta į bylą jokių rašytinių įrodymų, kad atsakovas bendravo su A. P. kaip užsakovas su rangovu. Todėl teismas konstatavo, kad sutartiniai vartojimo rangos teisiniai santykiai šiuo konkrečiu atveju susiklostė tarp ieškovės ir atsakovo, o atsakovo ir liudytojo A. P. jokie sutartiniai (rašytiniai ir (ar) žodiniai) susitarimai dėl rangos darbų atlikimo nesieja.

3.5. Teismas padarė labiau tikėtiną išvadą, kad atsakovo sumokėta 2 500,00 Eur suma – tai avansas ieškovei pagal Sutartį. Įvertinus tai, jog atsakovas ieškovei jau yra sumokėjęs 2 500,00 Eur sumą, antrasis mokėjimas / galutinis atsiskaitymas gali būti atliktas tik tinkamai užbaigus ir perdavus visus darbus atsakovui taip, kaip yra sutarta Sutartimi. Kadangi tie darbai, kurie buvo sutarti Sutartyje, atsakovui perduoti nebuvo, darbų perdavimas neįvyko, todėl atsakovo pareiga papildomai mokėti ieškovui šiuo metu neegzistuoja.

3.6. Teismas, įvertinęs situacijos visumą, o ne vien faktą, kad darbai pagal 2022 m. gegužės 27 d. PVM sąskaitą faktūrą Nr. SS 103 iš esmės atlikti, padarė išvadą, jog ieškovė, kuriai darbų pradžioje jau buvo sumokėta 2 500,00 Eur suma (pirmasis mokėjimas), šiuo metu neturi teisės reikalauti atsiskaitymo iš atsakovo pagal 2022 m. gegužės 27 d. PVM sąskaitą faktūrą Nr. SS 103 (antrojo, galutinio mokėjimo), todėl atmetė ieškovės ieškinį.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

4. Ieškovė apeliaciniu skundu prašo panaikinti Klaipėdos apylinkės teismo 2023 m. vasario 27 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį tenkinti, taip pat priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais pagrindiniais motyvais ir argumentais:

4.1. Statybų rangos sutartis neprivalo būti rašytinė, todėl ieškovė ir atsakovas Sutarties sąlygą, kad dalį darbų atliks ieškovė, o kitą dalį A. P., turėjo teisę ir galėjo pakeisti žodiniu susitarimu. Kadangi susitarimas tarp šalių buvo žodinis, todėl nėra galimybės pateikti tokį susitarimą įrodančius rašytinius įrodymus. Kadangi atsakovas žinojo, kad dalį darbų atlieka asmuo, teikiantis paslaugas individualios veiklos pagrindu, ir tam atsakovas neprieštaravo, leido dirbti, tiesiogiai kontroliavo šių darbų eigą, už tai sumokėjo 2 500,00 Eur pagal A. P. išrašytą pinigų priėmimo kvitą, todėl laikytina, jog Sutarties sąlyga dėl ieškovės darbų apimties buvo pakeista šalių susitarimu.

4.2. Byloje nėra nuginčyto fakto, kad A. P. gali ir turi teisę teikti statybos rangos paslaugas verslo liudijimo pagrindu. Byloje nėra įrodymų, jog A. P. ir ieškovę ginčo metu siejo darbo santykiai. Taip pat nėra nuginčytas ir šiuo metu galioja A. P. vardu išrašytas ir jo ir atsakovo pasirašytas 2022 m. balandžio 22 d. pinigų priėmimo kvitas, kuriame aiškiai nurodyta, jog atsakovas sumoka už pamato betonavimo darbus, o sumokėta suma – 2 500,00 Eur. A. P. patvirtino faktą, kad 2 500,00 Eur sumą jam perdavė ieškovės vadovas.

4.3. Priekinio pamato ir vartų pado betonavimo darbų perdavimo–priėmimo aktą privalėjo surašyti A. P., kadangi jis savo atsakomybe atliko šiuos darbus ir už juos gavo 2 500,00 Eur. Byloje nėra surinkta įrodymų, jog priekinio pamato ir vartų pado betonavimo darbus atliko ne A. P., taip pat nėra paneigtas faktas, jog jis šiuos darbus atliko ne individualios veiklos pagrindu.

4.4. Teismas, perkeldamas įrodinėjimo dėl pamato ir vartų pado betonavimo darbų kokybės naštą ieškovei, išėjo už ieškinio ribų ir nusprendė bei išsprendė su ieškinio pagrindu ir dalyku nesusijusį ginčą. Ieškovė negali ir neturi pagrindo rinkti ir teikti įrodymų dėl darbų, kurių ji neatliko ir jų nedarė, kokybės.

4.5. Teismas, nagrinėdamas ieškinį, visiškai nesprendė klausimo dėl stulpų betonavimo ir bortelių dėjimo darbų, o išsprendė galimą ginčą dėl pamato ir vartų pado betonavimo darbų, kuriuos atliko ir už kuriuos pinigus gavo ne ieškovė, o A. P.. Konstatavo faktą, kad pamato ir vartų pado betonavimo darbai atlikti nekokybiškai. Toks teismo sprendimas užkirto kelią teisingam ir objektyviam galimam ginčo išsprendimui tarp A. P. ir atsakovo. Vadovaujantis tokiu teismo sprendimu tam tikros teisinės pasekmės kiltų ir A. P., kadangi jis privalėtų grąžinti 2 500,00 Eur sumą ieškovei. Taip pat A. P. turėtų koreguoti deklaraciją ir tikslinti savo apskaitos dokumentus, tą patį turėtų atlikti ir ieškovė. Taigi, teismo sprendimas sukelia teisių ir pareigų byloje nesančiam proceso dalyviui.

5. Atsiliepimu į ieškovės apeliacinį skundą atsakovas prašo jį atmesti ir priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimas grindžiamas šiais pagrindiniais motyvais ir argumentais:

5.1. Byloje nėra ginčo dėl to, kad tarp šalių buvo sudaryta rašytinė sutartis. Remiantis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.192 straipsnio 4 dalimi, tarp šalių esant sudarytai rašytinei sutarčiai, bet kokie jos pakeitimai, ypatingai, jei tai susiję su darbų apimties, atsiskaitymo dydžio pakeitimu, turėjo būti sudaryti raštu. Tačiau paties ieškovės atstovo, vadovo M. S. teismo posėdžio metu duoti paaiškinimai, taip pat liudytojo A. P. duoti parodymai ieškovės poziciją dėl buvusio Sutarties pakeitimo ir dalies darbų perdavimo atlikti A. P. buvo paneigti.

5.2. Bylos nagrinėjimo metu A. P. aiškiai nurodė, kad ieškovės direktorių M. S. jis pažįsta, M. S. jam duoda darbų, dėl darbų ir atlyginimo tarėsi su M. S., M. S. jam turėjo sumokėti, o su atsakovu nieko nesitarė. Dar daugiau, A. P. negalėjo paaiškinti, kaip nustatė savo darbų kainą. Nurodytos aplinkybės daugiau nei akivaizdžiai patvirtina, kad jokio susitarimo tarp atsakovo ir A. P. dėl dalies darbų, numatytų Sutartyje, atlikimo nebuvo, rangos darbų atlikimo vietoje A. P. dirbo kaip ieškovės samdytas subrangovas, o atsižvelgiant į tai, kad A. P. negalėjo paaiškinti, kaip buvo nustatyta jo darbų kaina, manytina, kad A. P. dirbo kaip faktiškai ieškovės samdomas darbuotojas, kurio darbo teisiniai santykiai buvo slepiami po A. P. išduotu individualios veiklos pažymėjimu.

5.3. Vykdydama Sutartį, ieškovė sukčiavo – gavusi didesnės darbų kainos pagal Sutartį mokėjimą, atsiradus atsakovo pretenzijoms dėl neužbaigtų darbų ir atliktų darbų netinkamos kokybės ir supratusi, kad mažais kaštais padarytų defektų pašalinti nepavyks, nutraukusi darbus, likusią Sutartimi nustatytų darbų kainos dalį pabandė gauti iš atsakovo apgaule, neva perduodama tik dalį darbų, dėl kurių kokybės atsakovas pretenzijų nepareiškė ir kurių kaina „netikėtai“ tapo lygia likusiam nesumokėtam Sutartimi nustatytos visų darbų kainos skirtumui.

5.4. Darbų akto parengimo metu visi Sutartimi numatyti atlikti darbai atlikti nebuvo, ieškovė neinformavo atsakovo apie darbų rezultato perdavimą (nei dalinį, nei galutinį) ir darbų perdavime nedalyvavo, atsakovas dėl darbų rezultato kokybės ieškovei pareiškė pastabas ir pretenzijas. Todėl teismas pagrįstai nusprendė, kad, ieškovei neįvykdžius savo sutartinių įsipareigojimų atsakovui, ji neįgijo galutinio mokėjimo reikalavimo teisės.

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, argumentai ir išvados

6. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas bylą nagrinėja neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus, kai to reikalauja viešasis interesas (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Taip pat apeliacinės instancijos teismas, neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo motyvus bei reikalavimus, patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnio 2 dalyje ir 3 dalyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų.

7. Ieškovė apeliacinį skundą, be kita ko, grindžia argumentu, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas sukelia teisių ir pareigų į bylą neįtrauktam proceso dalyviui. Pasak ieškovės, teismas išsprendė galimą ginčą dėl pamato ir vartų pado betonavimo darbų, kuriuos atliko ir už kuriuos pinigus gavo ne ieškovė, o A. P.. Konstatavo faktą, kad pamato ir vartų pado betonavimo darbai atlikti nekokybiškai. Toks teismo sprendimas užkirto kelią teisingam ir objektyviam galimam ginčo tarp A. P. ir atsakovo išsprendimui. Vadovaujantis tokiu teismo sprendimu tam tikros teisinės pasekmės kiltų ir A. P., kadangi jis privalėtų grąžinti 2 500,00 Eur sumą ieškovei. Apeliacinės instancijos teismas iš esmės sutinka su tokiais ieškovės argumentais.

8. Pagal CPK 329 straipsnio 2 dalies 2 punktą absoliučiu sprendimo negaliojimo pagrindu yra pripažįstami tokie atvejai, kai pirmosios instancijos teismas nusprendė dėl neįtrauktų dalyvauti byloje asmenų materialiųjų teisių ir pareigų. Pagal CPK 266 straipsnį yra draudžiama teismui nagrinėjant bylą spręsti klausimus dėl neįtrauktų dalyvauti byloje asmenų teisių ar pareigų (CPK 266 straipsnis), o šio draudimo nepaisymas ir nusprendimas dėl tokių asmenų teisių ir pareigų yra vienas iš teismo sprendimo absoliučių negaliojimo pagrindų (CPK 329 straipsnio 2 dalies 2 punktas). Nusprendimas kasacinio teismo praktikoje suprantamas kaip teisių ar pareigų asmeniui nustatymas, pripažinimas, pakeitimas, panaikinimas ar kitoks nusprendimas, kuris turi įtakos neįtraukto dalyvauti byloje asmens teisinei padėčiai ar padariniams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. vasario 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-61-684/2015). Dėl to aukštesnės instancijos teismas gali panaikinti žemesnės instancijos teismo sprendimą CPK 329 straipsnio 2 dalyje 2 punkte nurodytu pagrindu tik nustatęs ir įvardijęs, kokią konkrečiai įtaką teismo sprendimas turėjo neįtraukto į procesą asmens teisinei padėčiai ir kokius įstatymo nustatytus padarinius teismo sprendimas sukėlė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. gruodžio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-455-611/2017). Sprendimu CPK 329 straipsnio 2 dalies 2 punkto prasme turi būti paveiktos nedalyvaujančio byloje asmens materialiosios teisės ir pareigos, be to, įtaka šioms teisėms ir pareigoms turi būti tiesioginė – sprendimu turi būti modifikuota asmens teisinė padėtis, t. y. nustatytos, pripažintos, pakeistos, panaikintos (ir pan.) materialiosios teisės ar pareigos. Tik kartu egzistuojant šioms dviem sąlygoms, gali būti konstatuotas aptariamas sprendimo negaliojimo pagrindas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. sausio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-123-823/2022).

9. Iš bylos duomenų nustatyta, kad ieškovė, atstovaujama direktoriaus M. S., su atsakovu 2022 m. balandžio 6 d. sudarė Sutartį, pagal kurią ieškovė įsipareigojo savo jėgomis ir rizika atlikti stulpų betonavimo, bortelių dėjimo, priekyje viso pamato įrengimą, vartų pado betonavimą. Byloje taip pat nėra ginčo, kad dalis Sutartimi sutartų darbų buvo atlikta liudytojo A. P., tačiau šalys nesutarė dėl šio asmens santykio su ieškove ir atsakovu – pasak ieškovės, su šiuo asmeniu atsakovas sudarė atskirą sandorį dėl tam tikrų darbų atlikimo ir atsiskaitymo už juos, todėl būtent su juo atsakovas turėtų aiškintis dėl atsakovo nurodomų defektų. Tuo tarpu atsakovas su tokia ieškovės pozicija nesutiko, nurodydamas, kad jokio kito sandorio nebuvo sudaręs, o A. P. vertino kaip ieškovės darbuotoją, todėl būtent ieškovei tenka atsakomybė už nustatytus defektus.

10. Pirmosios instancijos teismas, skundžiamu sprendimu atmesdamas ieškovės ieškinį, nusprendė, kad A. P. nėra ginčo Sutarties teisinių santykių šalis ir nėra atskirai susijęs sutartiniais rangos santykiais su atsakovu, tačiau šio asmens atlikta darbų dalis yra su defektais. Be to, pirmosios instancijos teismas byloje pateiktą 2022 m. balandžio 22 d. pinigų priėmimo kvitą dėl 2 500 Eur sumos perdavimo, pasirašytą A. P. ir atsakovo, iš esmės kvalifikavo kaip apsimestinio pobūdžio, nes konstatavo, kad tokiu būdu buvo įformintas (apmokėtas) ne A. P. paslaugų suteikimas tiesiogiai atsakovui ir atsakovo mokėjimas už jas, bet atsakovo sumokėtas avansas ieškovei pagal Sutartį.

11. Atsižvelgdamas į tai, kas paminėta anksčiau, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas nagrinėjamu atveju tiesiogiai nusprendė dėl į bylą neįtraukto A. P. ir atsakovo, taip pat A. P. ir ieškovo materialiųjų teisių ir pareigų. Pirmosios instancijos teismas iš esmės nusprendė, kad, nors A. P. išrašė ir atsakovas pasirašė 2022 m. balandžio 22 d. pinigų priėmimo kvitą už betonavimo darbus, materialieji teisiniai santykiai egzistavo, materialiosios teisės ir pareigos atsirado ne tarp A. P. ir atsakovo, bet tarp ieškovės ir A. P., t. y. kad ieškovė 2022 m. balandžio 6 d. Sutarties vykdymui pasitelkė A. P. subrangos ar kitu teisiniu pagrindu, todėl ir turi atsakyti už jo veiksmus. Ši išvada lemia, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas turi būti panaikintas, nes juo buvo nuspręsta dėl neįtraukto į bylą asmens, ir byla perduotina pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (CPK 327 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 329 straipsnio 2 dalies 2 punktas).

12. Panaikinus skundžiamą sprendimą CPK 329 straipsnio 2 dalies 2 punkto pagrindu, dėl apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentų, susijusių su ginčo esme, apeliacinės instancijos teismas nepasisako, nes šios aplinkybės bus tiriamos, vertinamos ir dėl jų pasisakoma iš naujo nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme, į bylos nagrinėjimą įtraukus A. P..

13. Skundžiamą teismo sprendimą panaikinus ir perdavus bylą nagrinėti pirmosios instancijos teismui visa apimtimi, šalių patirtų bylinėjimosi išlaidų klausimas paliekamas spręsti pirmosios instancijos teismui, nagrinėsiančiam bylą iš naujo (CPK 93 straipsnio 5 dalis), tačiau ieškovei grąžintinas už apeliacinį skundą sumokėtas žyminis mokestis (CPK 87 straipsnio 1 dalies 9 punktas).

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 324–331 straipsniais, teismas

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Klaipėdos apylinkės teismo 2023 m. vasario 27 d. sprendimą panaikinti ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Grąžinti ieškovei mažajai bendrijai „Statymo sprendimai“ 27 Eur žyminio mokesčio, sumokėto už apeliacinį skundą.