- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2013-02-15
- Bylos Nr.
- 2S-12-450/2013
- Teisminio proceso Nr.
- 2-02-3-10350-2012-1
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Asta Radzevičienė
- Ieškovas
- S. M.
- Atsakovas
- Advokatų profesinei bendrijai Markevičius, Gerasičkinas
- Advokatai
- Deividas Poška
- Kategorijos
- 103.4pavadinimo nepavyko patikrinti
- 121.21pavadinimo nepavyko patikrinti
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės S. M. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2012 m. spalio 25 d. nutarties, kuria atsisakyta priimti ieškovės ieškinį, civilinėje byloje pagal ieškovės S. M. ieškinį atsakovui Advokatų profesinei bendrijai Markevičius, Gerasičkinas ir partneriai dėl moralinės ir materialinės žalos atlyginimo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
Ieškovė S. M. kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama pripažinti atsakovo Advokatų profesinės bendrijos Markevičius, Gerasičkinas ir partneriai advokatų Deivido Poškos ir Juliaus Petrulionio veiksmus civilinėse byloje Nr. 2-639-233/2010, A2-81-544/2011, 2-2239-647/2010, 2A-1002-302/2012, A2-1529-723/2012, 2SA-275-656/2012 klaidingais, neteisėtais ir nesąžiningais bei priteisti iš Advokatų profesinės bendrijos Markevičius, Gerasičkinas ir partneriai ieškovės patirtą 33776 Lt dydžio žalos atlyginimą.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
Vilniaus miesto 2 apylinkės teismas 2012 m. spalio 25 d. nutartimi atsisakė priimti ieškovės S. M. ieškinį atsakovui Advokatų profesinei bendrijai Markevičius, Gerasičkinas ir partneriai dėl moralinės ir materialinės žalos atlyginimo bei nurodė grąžinti ieškovei sumokėtą 136,80 Lt žyminį mokestį. Teismas nurodė, kad pateiktu ieškiniu ieškovė prašo pripažinti advokatų Deivido Poškos ir Juliaus Petrulionio pasisakymus, nagrinėjant konkrečias civilines bylas, klaidingais, neteisėtais ir nesąžiningais. Teismas pažymėjo, kad minėtos bylos yra išspręstos, juose priimti teismo sprendimai yra įsiteisėję. Ieškovė, teigdama, kad atsakovai minėtų bylų nagrinėjimo metu elgėsi klaidinančiai, neteisėtai ir nesąžiningai, atstovaudami priešingai šaliai, kvestionuoja įsiteisėjusiais teismo sprendimais nustatytas aplinkybes. Teismo sprendimui įsiteisėjus jis tampa ne tik privalomas vykdyti visiems asmenims, bet kartu įtvirtinama, kad įsiteisėjusiu teismo sprendimu nustatytos aplinkybės iš tikrųjų egzistavo ir jų egzistavimas nebegali būti kvestionuojamas. Ieškovė, kaip minėta, nurodydama, kad atsakovai teismo posėdžių metu elgėsi nesąžiningai, neteisėtai ir klaidinančiai, kvestionuoja įsiteisėjusius teismo sprendimus, kartu kildindama iš minėtų atsakovų veiksmų jai atsiradusią žalą. Įstatymu leidėjas įtvirtina teisę skųsti teismo sprendimus, tačiau ieškovė šia teise jau pasinaudojo. Be to, įstatymų leidėjas įtvirtina galimybę atnaujinti procesą CPK 366 str. 1 d. įtvirtintais pagrindais, tačiau ieškovė tokia savo teise taip pat jau pasinaudojo. Teismas pažymėjo, kad teismų praktikoje laikomasi nuomonės, kad, sprendžiant ieškinio priėmimo klausimą, egzistuoja viešasis interesas, jog procesu nebūtų piktnaudžiaujama, į teismą nesąžiningai kreipiantis be pagrindo. Piktnaudžiavimas procesu daro žalą jame dalyvaujantiems asmenims, nes gynimuisi nuo nepagrįsto reikalavimo jie priversti eikvoti savo lėšas, laiką, patiria neigiamų emocijų. Neužkirtus kelio galimybei teismo procesą naudoti nesąžiningai, priešingai jo tikslams, mažėja pasitikėjimas teismais. Teismas ex officio privalo užtikrinti viešojo intereso apsaugą šiuo aspektu, panaudodamas visas jam suteiktas teises. Taigi teismo teisė taikyti įstatyme nustatytas priemones užkirsti kelią nesąžiningam procesui yra ir teismo pareiga. Teismas privalo užkirsti kelią piktnaudžiauti procesu ne tik nagrinėjant bylą, bet ir ją išnagrinėjus bei nustačius, kad ieškovas nesąžiningai pareiškė nepagrįstą ieškinį - taikyti įstatyme nustatytas sankcijas, prevenciškai užkertant kelią nepagrįstam kreipimuisi į teismą ateityje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. balandžio mėn. 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-181/2009). Ieškovė kreipdamasi į teismą su ieškiniu dėl išnagrinėtose civilinėse bylose, kuriose procesas jau yra baigtas, priešingos šalies atstovų veiksmų pripažinimo neteisėtais iš tikrųjų bando ginčyti įsiteisėjusius teismo sprendimus. Priėmus tokį ieškinį, būtų pažeidžiamas viešasis interesas ir CPK įtvirtinta teismo sprendimų apskundimo tvarka, todėl ieškovės ieškinį atsisakyta priimti.
III. Atskirojo skundo argumentai
Atskiruoju skundu ieškovė S. M. prašo apeliacinės instancijos teismo panaikinti Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2012 m. spalio 25 d. nutartį bei išspręsti klausimą iš esmės – tenkinti pateiktą ieškinį. Nurodė, kad kai jos ieškinį atmetė pirmos ir apeliacinės instancijos teismas, o Lietuvos Aukščiausiasis Teismas nepriėmė jos kasacinio skundo, neturėjo pinigų mokėti advokatui. Tuo pagrindu buvo priversta kreiptis į Vilniaus apygardos teismo pirmininką ir apeliacinio teismo pirmininką. Pastarieji pirmininkai davė rašytinę informaciją - suinteresuotas asmuo, nesutikdamas su atitinkamais teismo procesiniais sprendimais, turi teisę pasinaudoti civilinio proceso įstatymo nustatytomis teismo procesinio sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo kontrolės formomis - apeliacija, kasacija, proceso atnaujinimo institutu. Atsižvelgiant į tai, ji kreipėsi su prašymu dėl proceso atnaujinimo į Vilniaus rajono apylinkės teismą, tačiau prašymas buvo atmestas. Paaiškino, kad nurodyti advokatai ignoravo jos teisę dėl proceso atnaujinimo, prašė jos ieškinį ir prašymą dėl proceso atnaujinimo atmesti, prašė priteisti bylinėjimosi išlaidas. Neteisėti advokatų veiksmai paveikė teismų sprendimus. Advokatų pateikti paaiškinimai faktiškai prieštaravo jos pateiktiems neginčijamiems rašytiniams archyvo įrodymams - dėl žemės savininkų, taip pat kaip dabar paaiškėjo, prieštarauja ir faktinėms bylos aplinkybėms. Tokiu būdu priimti teismo sprendimai buvo šališki bei neobjektyvūs. Nurodė, kad kreipėsi su apeliacija į Vilniaus apygardos teismą, kuriame šiuo metu procesas nebaigtas. Ieškovė nurodė, kad šiuo atveju nėra ginčijami įsiteisėję teismų sprendimai, tačiau ji turi teisę ir prašo pripažinti advokatų veiksmus neteisėtus, klaidingus, o jų pagrindu padarytą žalą atlyginti. Taigi dėl neteisėtų advokatų veiksmų, kuriais buvo paveiktas teismo sprendimas, teismas neteisėtu sprendimu priteisė iš jos pinigų mokėjimą. Atkreipė dėmesį, kad ji neturi iš ko mokėti netgi bylinėjimosi išlaidų atsakovui, kurios buvo priteistos teismų sprendimais. Ieškovės teigimu, advokatų piktnaudžiavimas procesu padarė jai didelę moralinę ir materialinę žalą, nes iš jos, senos moters, turinčios antros grupės neįgalumą, atimta žemė ir pragyvenimo šaltinis.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Atskirasis skundas atmestinas, Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2012 m. spalio 25 d. nutartis paliktina nepakeista.
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos taisyklės, reglamentuojančios procesą apeliacinės instancijos teisme (CPK 338 str.).
LR CPK 13 str. nustatyta, kad šalys ir kiti proceso dalyviai, laikydamiesi šio Kodekso nuostatų, turi teisę laisvai disponuoti joms priklausančiomis procesinėmis teisėmis. Šis įstatyme įtvirtintas dispozityvumo principas reiškia, kad šalys turi teisę laisvai disponuoti procesinėmis teisėmis, t. y. procesinės teisės turėtojas sprendžia, kaip jomis naudotis ir pats pasirenka pažeistos teisės gynimo būdą. LR CPK 5 str. 1 d. nustatyta, kad kiekvienas suinteresuotas asmuo turi teisę įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė arba įstatymų saugomas interesas. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad CPK 5 str. 1 d. įtvirtintas teisminės gynybos prieinamumo principas tiesiogiai susijęs su CPK 13 str. įtvirtintu dispozityvumo principu, kuris reiškia, kad asmuo, manantis, jog jo teisės pažeistos, tik pats sprendžia, ar ginti pažeistą teisę ir kokį pažeistų teisių gynimo būdą pasirinkti [Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. balandžio mėn. 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-199/2011]. Įstatymų normos neriboja asmenų teisės ginti galimai pažeistų materialiųjų subjektinių teisių įstatymuose numatytais būdais (CK 1.138 str.). Įstatymai iš esmės nenustato draudimų asmenims pasirinkti tokius įstatymuose įtvirtintus civilinių teisių gynimo būdus, kurie jiems atrodo priimtini ir tinkami. Vienok gindami galimai pažeistas civilines teises įstatymuose numatytais būdais, asmenys privalo vykdyti vienintelį reikalavimą – elgtis sąžiningai ir nepiktnaudžiauti subjektine teise (CK 1.137 str.). Asmuo, pasirinkęs galimai pažeistos subjektinės teisės teisminį gynimo būdą, privalo laikytis proceso įstatyme nustatytų reikalavimų. Teisė į teisminę gynybą ir teisingą procesą teisėje pripažįstama prigimtine teise, kuri įtvirtinta ne tik aukščiausią galią turinčiuose nacionaliniuose įstatymuose, bet ir tarptautiniuose dokumentuose (Visuotinės žmogaus teisių deklaracijos 8 str., Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 str. 1 d., LR Konstitucijos 30 str. 1 d., CPK 5 str.). Visgi net ir ši teisė, būdama visų materialiųjų subjektinių teisių garantas, nėra absoliuti. Jos įgyvendinimo tvarką bei sąlygas nustato nacionaliniai įstatymai. Teisė į teisminę gynybą nereiškia, kad teismas privalo priimti ir nagrinėti bet kurį suinteresuoto asmens pareikštą reikalavimą. Ieškinys (skundas, pareiškimas) bus priimtas ir civilinė byla iškelta tik tuo atveju, jei asmuo laikysis ir įstatymo nustatytos kreipimosi į teismą tvarkos. Teisminėje praktikoje yra pažymėta, kad kreipimosi į teismą formalizavimas reikšmingas, nes įgalina aiškiai ir tiksliai apibrėžti teisme nagrinėtino ginčo ribas bei sukuria prielaidas teisingam ir operatyviam bylos išnagrinėjimui [Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010m. kovo 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-109/2010].
Nagrinėjamu atveju ieškovė S. M. kreipėsi į teismą su ieškiniu, kuriame suformulavo tokius reikalavimus: pripažinti atsakovo Advokatų profesinės bendrijos Markevičius, Gerasičkinas ir partneriai advokatų Deivido Poškos ir Juliaus Petrulionio veiksmus civilinėse byloje Nr. 2-639-233/2010, A2-81-544/2011, 2-2239-647/2010, 2A-1002-302/2012, A2-1529-723/2012, 2SA-275-656/2012 klaidingais, neteisėtais ir nesąžiningais bei priteisti iš Advokatų profesinės bendrijos Markevičius, Gerasičkinas ir partneriai ieškovės patirtą 33776 Lt dydžio žalą. Dėstydama šios bylos faktines aplinkybes, ieškovė ieškinyje nurodė konkrečius minimose civilinėse bylose priešingos šalies [atsakovo] atstovų advokatų Deivido Poškos ir/ar Juliaus Petrulionio veiksmus, t.y. pasisakymus, bylose duotus paaiškinimus bei išsakytus argumentus bylos nagrinėjimo klausimais, kurie, ieškovės teigimu, buvo klaidingi, neteisėti, nesąžiningi. Ieškovės tvirtinimu, dėl tokių neteisėtų atsakovo atstovų veiksmų buvo priimti jai nepalankūs bei neteisėti teismų sprendimai, atitinkamai sąlygoję ieškovės patirtą žalą, kurią prašoma atlyginti pateiktu šiuo ieškiniu. Iš ieškovės nurodytų faktinių bylos aplinkybių, matyti, ieškovės nurodytos civilinės bylos, kuriose prašoma pripažinti neteisėtais priešingos šalies atstovų veiksmus, jau yra išnagrinėtos, priimant įsiteisėjusius teismų procesinius sprendimus. Ieškovė taip pat patvirtina, kad pasinaudojo civilinio proceso įstatymo nustatytomis teismo procesinio sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo kontrolės formomis - apeliacija, kasacija bei proceso atnaujinimo institutu. Esant įsiteisėjusiems teismų procesiniams sprendimams, darytina išvada, kad išnagrinėtose civilinėse bylose jau buvo išnagrinėtos bei įvertintos faktinės aplinkybės, įskaitant tas aplinkybes, kurios buvo nurodytos minimų advokatų, o jų pagrindu priimti atitinkami procesiniai sprendimai. Kaip matyti iš ieškovės teiginių, ji nesutinka su priimtais teismų sprendimais ir juose nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis. Iš to seka, kad, nors pareikštu ieškiniu prašoma pripažinti neteisėtus advokatų veiksmus [pasisakymus, paaiškinimus] konkrečiose išnagrinėtose bylose, tačiau tokiu būdu iš esmės ginčijami arba, kaip nurodė pirmosios instancijos teismas, kvestionuojami įsiteisėję teismų procesiniai sprendimai bei juose nustatytos faktinės aplinkybės. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad įsiteisėjęs teismo sprendimas yra privalomas valstybės ar savivaldybių institucijoms, tarnautojams ir pareigūnams, fiziniams bei juridiniams asmenims ir turi būti vykdomas visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje [LR CPK 18 str.]. Įsiteisėjęs teismo sprendimas įgyja įstatymo galią ir niekas negali atsisakyti jo vykdyti ar kitokiu būdu nepaisyti. Įsiteisėjusiam teismo sprendimui yra būdinga privalomumo (CPK 18 str.), prejudicialumo (182 str. 2 d.) savybė ir res judicata galia (CPK 279 str. 4 d.). Teismo sprendimui įsiteisėjus, jis tampa ne tik privalomas vykdyti visiems asmenims, bet kartu įtvirtinama, kad įsiteisėjusiu teismo sprendimu nustatytos aplinkybės iš tikrųjų egzistavo ir jų egzistavimas nebegali būti kvestionuojamas. Atsižvelgiant į nurodytas įstatymų normas bei nurodytas aplinkybes, kad ieškovė, pareikšdama ieškinį dėl galimai neteisėtų advokatų veiksmų ir jų pagrindu jai padarytos žalos atlyginimo, iš esmės kvestionuoja įsiteisėjusius teismo procesinius sprendimus bei jais nustatytas faktines aplinkybes, todėl apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pareikštas ieškinys nenagrinėtinas teisme civilinio proceso tvarka ir ieškininis pareiškimas atsisakytinas priimti LR CPK 137 str. 2 d. 1 p. pagrindu. Pirmosios instancijos teismas, darydamas analogiškas išvadas, bei atsisakydamas priimti pateiktą ieškinį, ieškovės teisės į teisminę gynybą nepažeidė. Pirmos instancijos teismas nenurodė aiškaus CPK 137 straipsnyje išvardinto pagrindo, kuriuo remiantis atsisakoma priimti ieškinį, todėl apeliacinės instancijos teismas įstatymo pagrindą aiškiai įvardijo.
Remiantis tuo, kas išdėstyta, konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas, atsisakydamas priimti ir grąžindamas ieškovei ieškinį, teisingai aiškino ir taikė civilinio proceso kodekso normas, ieškovės S. M. ieškinio priėmimo klausimą išsprendė teisingai, todėl naikinti teisėtą bei pagrįstą Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2012 m. spalio 25 d. nutartį nėra teisinio pagrindo [LR CPK 337 str. 1 d. 1 p.].
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2012 m. spalio 25 d. nutartį palikti nepakeistą.