Alytaus apylinkės teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo J. S. pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, suinteresuoti asmenys D. S., R. K., S. T., Valstybės įmonė Turto bankas.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Santuokoje su J. S. užgyveno nekilnojamą turtą - (duomenys neskelbtini), ir (duomenys neskelbtini). Po J. S. mirties liko gyventi šiame bute, kur deklaruota ir jo gyvenamoji vieta, ir gyvena iki šiol, naudojasi garažo boksu, rūpinasi butu, prižiūri jį ir garažo boksą, moka visus mokesčius už teikiamas komunalines paslaugas ir buto renovaciją. Mirus sutuoktinei negali pilnai realizuoti nuosavybės teisių į paliktą turtą, kadangi nepriėmus palikimo šis priklauso bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise, todėl kreipiasi į teismą dėl palikimo priėmimo fakto nustatymo siekiant įrodyti, jog per įstatymo nustatytą terminą pradėjo faktiškai valdyti paveldimą turtą ir tokiu būdu priėmė palikimą. Juridinis faktas nustatomas tikslu gauti paveldėjimo teisės liudijimą nuosavybės teisėms įregistruoti.

Teismo posėdyje suinteresuotas asmuo R. K. prašė pareiškimą tenkinti.

Suinteresuoti asmenys D. S., S. T. prašo bylą nagrinėti joms nedalyvaujant, pareiškimui neprieštarauja.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

pareiškimas tenkinamas.

Pareiškėjo paaiškinimais, liudytojos L. V. parodymais, byloje esančiais rašytiniais įrodymais - Druskininkų savivaldybės 1-ojo notaro biuro 2022 -11-15 pažyma Nr.S-144, mirties liudijimu, santuokos liudijimu ir santuokos sudarymo įrašu, viešojo registro išrašais, gyvenamos vietos deklaravimo pažyma, gimimo liudijimais, kredito grafiku, paskolos palūkanų paskaičiavimu, nustatyta, kad pareiškėjas J. S. yra J. S., mirusios (duomenys neskelbtini), sutuoktinis. Santuoka sudaryta (duomenys neskelbtini). Santuokoje gimė dukros R. K., S. T. ir D. S..

Mirusiosios J. S. vardu registruoto nekilnojamojo turto nėra, tačiau pareiškėjo J. S. vardu yra registruotas (duomenys neskelbtini), įgytas (duomenys neskelbtini) Pirkimo - pardavimo sutarties pagal LR 1991.05.28 įstatymą Nr.l-1374 N r. 1-5586 pagrindu, ir (duomenys neskelbtini), įgytas (duomenys neskelbtini) Garažų statybos kooperatyvo pažymos Nr. 1 pagrindu, t. y. santuokoje, ir buvo sutuoktinių bendroji jungtinė nuosavybė (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.87 straipsnio 1 dalis).

Po J. S. mirties paveldėjimo byla neužvesta. Pareiškėjas gyvenamąją vietą deklaravęs adresu (duomenys neskelbtini), dėl namo renovacijos (duomenys neskelbtini) sudarė Kreditavimo sutartį Nr. DNKS-2015-4512-19.

Pagal Lietuvos Respublikos CK 5.50 straipsnio 2 dalį, 5.51 straipsnį įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, kai faktiškai pradėjo valdyti paveldimą turtą arba padavė palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą dėl palikimo priėmimo. Nors asmens valia, pradėjus faktiškai valdyti paveldėtą turtą, nėra išreiškiama oficialia forma paduodant įgaliotai institucijai pareiškimą, prašymą ar pan., tačiau toks palikimo priėmimo būdas sukuria tokius pat teisinius padarinius, kaip ir pasinaudojus kitu įstatyme nustatytu palikimo priėmimo būdu – asmuo laikomas priėmusiu palikimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2016 m. gruodžio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-78-248/2016; 2011 m. spalio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-381/2011; kt.). Pagal Lietuvos Respublikos CK 5.50 straipsnio nuostatą įpėdinis, įgyvendindamas savo teisę į palikimą, palikimo priėmimo veiksmus turi atlikti per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos. Praleidus šį terminą ir jo įstatymo nustatyta tvarka nepratęsus, įpėdinis praranda paveldėjimo teisę. Ar asmuo priėmė palikimą, pradėjęs jį faktiškai valdyti, teismas sprendžia iš veiksmų fakto ir veiksmų pobūdžio. Teismų praktikoje įtvirtinta, kokie įpėdinių veiksmai laikytini palikimo priėmimu, pradedant faktiškai jį valdyti, taip pat kad tai, jog įpėdinis tęsė naudojimąsi turtu ir turto priežiūrą, pradėtus iki palikėjo mirties tokiu pagrindu, kuris nesukuria nuosavybės teisės, vienareikšmiškai nepatvirtina įpėdinio valios teisę naudotis turtu perkelti į kokybiškai naują stadiją – naudojimąsi, valdymą ir disponavimą turtu kaip nuosavybe (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2001 m. sausio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-7/2001; 2006 m. vasario 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-152/2006; 2007 m. kovo 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-86/2007; 2009 m. gruodžio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-600/2009). Pagal kasacinio teismo praktiką pagrindinis kriterijus, pagal kurį sprendžiama, priėmė asmuo palikimą, pradėdamas faktiškai valdyti paveldimą turtą, ar ne, yra įpėdinio elgesys dėl paveldimo turto, t. y. ar įpėdinis elgėsi kaip paveldimo turto savininkas (bendraturtis), ar kaip asmuo, neturintis teisių į palikimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. vasario 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-152/2006).

Turtas, įgytas santuokos metu, laikomas priklausančiu abiem sutuoktiniams. Kaip matyti iš byloje esančių duomenų, palikimas atsirado po J. S. mirties, t. y. po (duomenys neskelbtini)

(CK 5.3 straipsnio 1 dalis). Jos sutuoktinis – pareiškėjas, ir vaikai per įstatymo nustatytą terminą į notarą dėl palikimo priėmimo nesikreipė, mirusioji kitų įpėdinių neturėjo. Ar įpėdinis priėmė palikimą, svarbiausią reikšmę turi įpėdinio valios priimti palikimą išreiškimas, o ne jos įforminimas. Tai patvirtina ir CK 5.51 straipsnio 1 dalis, numatanti, kad įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, jeigu jis pradėjo valdyti turtą, juo rūpintis kaip savo turtu (valdo, naudoja ir juo disponuoja, prižiūri jį), kreipėsi į teismą, išreikšdamas valią priimti palikimą. Pareiškėjas nurodo, kad jis iš kart po sutuoktinės mirties liko toliau gyventi jų bendruose namuose, būdamas dalies buto savininku, jis rūpinosi visu turtu, mokėjo už butui teikiamas komunalines paslaugas ir renovaciją, naudojosi garažo boksu, t. y. jis priėmė mirusiosios palikimą iškart po jos mirties aktyviais veiksmais faktiškai pradėdamas turtą valdyti. Liudytojos L. V. parodymai, byloje surinkti ir ištirti rašytiniai įrodymai atitinka pareiškėjo pareiškime dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo nurodytas aplinkybes.

Tokiu būdu, nors J. S. palikimo priėmimo fakto įstatymų nustatyta tvarka neįteisino pas notarą, vertinant aukščiau aptartų įrodymų visumą (pradėjus faktiškai paveldimą turtą valdyti, jo vaikams per įstatymo nustatytą terminą į notarą dėl palikimo priėmimo nesikreipus, nesant kitų įpėdinių) laikoma, kad J. S. po sutuoktinės J. S. mirties priėmė jos palikimą faktiškai pradėdamas paveldimą turtą valdyti, juo rūpintis kaip savu turtu, siekdamas įgyti nuosavybės teises į paveldimą turtą. Kitokiu būdu gauti šį faktą patvirtinančių dokumentų pareiškėjas negali, todėl palikimo priėmimo faktas nustatytas teismine tvarka (CPK 444 straipsnio 2 dalis 8 punktas).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 268-270 straipsniais, 448 straipsniu,

nusprendžia:

pareiškimą tenkinti.

Nustatyti paveldėjimo teisės liudijimo išdavimo tikslu juridinę reikšmę turintį faktą, kad pareiškėjas J. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) po sutuoktinės J. S. asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirties (duomenys neskelbtini), faktiniu valdymu priėmė sutuoktinės J. S. palikimą pradėdamas jį valdyti - ½ dalį (duomenys neskelbtini), ½ dalį (duomenys neskelbtini).

Sprendimas per 30 dienų nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui apeliacinį skundą paduodant per Alytaus apylinkės teismo Druskininkų rūmus.