- Teismas
- Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmai
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2020-07-29
- Bylos Nr.
- eI-2971-243/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 3-63-3-00139-2020-2
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Instancija
- I-a instancija
- Rezultatas
- Skundas (prašymas) patenkintas iš dalies.
- Teisėjas
- Vida Stonkuvienė (pirm.)
- Atsakovas
- D. R.
- Pareiškėjas
- Viešoji įstaiga "Gargždų švara"
teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos Klaipėdos rajono savivaldybės viešosios įstaigos „Gargždų švara” patikslintą prašymą atsakovei D. R. dėl 186,35 Eur vietinės rinkliavos mokesčio už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėja Klaipėdos rajono savivaldybės viešoji įstaiga „Gargždų švara” patikslintu prašymu prašo priteisti iš atsakovės D. R., G. G. atstovės pagal įstatymą, 186,35 Eur vietinės rinkliavos mokestį už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą nekilnojamojo turto objekte gyvenamajame name, adresu (duomenys neskelbtini), laikotarpiu nuo 2015 m. sausio 1 d. iki 2019 m. sausio 31 d. Patikslintame prašyme nurodo, jog G. G. nekilnojamojo turto objektą paveldėjo iš J. G., mirusio (duomenys neskelbtini). Gyvenamasis namas 2019 m. sausio 29 d. parduotas. Nurodo, jog jai pavesta rinkti, administruoti, išieškoti vietinę rinkliavą už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą Klaipėdos rajono savivaldybės teritorijoje. Prašymo reikalavimą grindžia tuo, jog atsakovė privalėjo mokėti vietinę rinkliavą už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą, nes rinkliava yra atliekų turėtojo privaloma įmoka už atliekas, kurios tvarkomos savivaldybės komunalinių atliekų tvarkymo sistemoje, ir ji nesiejama su konkrečios paslaugos suteikimu, o yra privaloma įmoka, reglamentuota viešosios teisės normomis. Pareiškėjos teigimu, vietinė rinkliava apskaičiuota pagal valdytą, faktiškai naudotą turto objektą ir pagrindinę tikslinę naudojimo paskirtį, vadovaujantis VĮ Registrų centro Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko duomenimis ir kitais įrodymais. Pareiškėjos teigimu, apie susidariusį įsiskolinimą G.G. informuota 2018 m. rugpjūčio 13 d. mokėjimo pranešimu. Nurodo, jog neturėjo galimybės per tris mėnesius nuo J. G. mirties atlikti Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 5.63 straipsnio 1 dalyje nurodytą įpėdinių informavimo veiksmą dėl didelio darbo krūvio ir neteikia prašymo pratęsti Civilinio kodekso 5.63 straipsnio 1 dalyje numatytą praleistą terminą.
Atsakovė pateikė prieštaravimus, jog gyvenamojo namo savininkas J. G. nuo 2006 metų ginčo nekilnojamajame objekte negyveno, nes sirgo, o ji taip pat jame negyveno. Nesutinka mokėti vietinės rinkliavos mokestį. Apie teismo posėdį pranešta atsakovei pranešimu ir viešo paskelbimo būdu specialiame teismo internetiniame tinklalapyje.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Administracinės bylos ginčo dalykas yra pareiškėjos Klaipėdos rajono savivaldybės viešosios įstaigos „Gargždų švara” reikalavimo priteisti iš atsakovės D. R. 186,35 Eur vietinės rinkliavos mokesčio už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą, teisėtumo ir pagrįstumo nustatymas.
Pagal Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo 6 straipsnio 31 punktą, Lietuvos Respublikos atliekų tvarkymo įstatymo 25 straipsnį komunalinių atliekų tvarkymas, antrinių žaliavų surinkimas, perdirbimo organizavimas teisės aktais yra priskirtas savivaldybių funkcijoms. Konstitucijos 121 straipsnio 2 dalis nustato, jog savivaldybių tarybos turi teisę įstatymo numatytose ribose ir tvarka nustatyti vietines rinkliavas, savo biudžeto sąskaita savivaldybių tarybos gali nustatyti mokesčių bei rinkliavų lengvatas. Rinkliavų nustatymą, rinkimą ir kontrolę reglamentuoja Rinkliavų įstatymas, kurio 2 straipsnio 3 dalis vietinę rinkliavą apibrėžia kaip savivaldybės tarybos sprendimu nustatytą privalomą įmoką, galiojančią tos savivaldybės teritorijoje. Rinkliavų įstatymo 11 straipsnio 1 dalies 8 punktas nustato, kad savivaldybės taryba turi teisę savivaldybės teritorijoje nustatyti vietines rinkliavas tik už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą. Įstatymo 12 straipsnio 1-2 punktai numato, kad savivaldybės taryba savo sprendimu nustato vietinę rinkliavą ir tvirtina vietinės rinkliavos nuostatus.
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – LVAT) praktikoje, aiškinant vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimo ir tvarkymo teisinį reglamentavimą, pažymėta, kad, skirtingai nuo Rinkliavų įstatymo 2 straipsnio 1 dalyje pateikiamos valstybinės rinkliavos, kuri apima privalomas įmokas už vietos savivaldos institucijų, įstaigų, tarnybų ar organizacijų teikiamas paslaugas, apibrėžimo, vietinės rinkliavos įstatymų leidėjas nesieja su atitinkamomis paslaugomis. Vietinės rinkliavos objektas iš esmės yra siejamas su atitinkamos teisės vietinės rinkliavos mokėtojui suteikimu, t. y. asmuo, norėdamas įgyti (naudotis) atitinkamą teisę, o ne gauti atitinkamas paslaugas, privalo sumokėti atitinkamą vietinę rinkliavą. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2010 m. kovo 29 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A525-471/2010 ir kitose bylose išaiškino, kad vietinė rinkliava už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą vertintina kaip atliekų turėtojo privaloma įmoka už atliekas, kurios tvarkomos savivaldybės komunalinių atliekų tvarkymo sistemoje. Vietinė rinkliava ir jos dydis nėra siejama su konkrečios paslaugos suteikimu. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas minėtoje nutartyje akcentavo ir tai, jog vietinės rinkliavos privalomasis pobūdis (Rinkliavų įstatymo 2 straipsnio 3 dalis) ir paskirtis lemia, kad rinkliava nėra sutartinio pobūdžio mokėjimas, ir ji reglamentuojama viešosios, o ne privatinės teisės normomis. Vietinės rinkliavos objektas negali būti laikomas komunaline paslauga (šiukšlių išvežimu) Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.584 straipsnio 1 dalies požiūriu. Toks vietinės rinkliavos aiškinimas iš esmės atitinka ir formuojamą praktiką kitose Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo bylose (2011 birželio 13 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A442-2210/2011, 2011 m. balandžio 14 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A442-1035/2011, 2014 m. sausio 28 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A556-334/2014 ir kt.).
Žemesnės instancijos teismas
Klaipėdos rajono savivaldybės taryba 2011 m. spalio 27 d. sprendimu Nr. T11-672 patvirtino Klaipėdos rajono savivaldybės vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymo nuostatus ir Klaipėdos rajono savivaldybės atliekų tvarkymo taisykles (su vėlesniais pakeitimais), 2016 m. rugpjūčio 25 sprendimu Nr. T11-295 patvirtino Nuostatus (su vėlesniais pakeitimais), kurių pagrindu pareiškėja apskaičiavo atsakovui rinkliavos dydį. Nuostatai numato, kad vietinės rinkliavos mokėtojai – komunalinių atliekų turėtojai Klaipėdos rajono savivaldybės teritorijoje, išskyrus Lietuvos banką bei įmones turinčias Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos nustatyta tvarka išduotus Taršos integruotos prevencijos ir kontrolės leidimus, kuriuose nustatyti atliekų tvarkymo reikalavimai negali būti įvykdyti savivaldybės organizuojamoje komunalinių atliekų tvarkymo sistemoje. Vietinė rinkliava už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą yra įstatymo pagrindu ir savivaldybės tarybos sprendimu nustatyta privaloma įmoka į savivaldybės biudžetą. Vietinės rinkliavos mokėtojo pasirinkimas atitinka Atliekų tvarkymo įstatymo 32 straipsnio 1 dalyje nurodytą atliekų tvarkymo srityje taikomą principą „teršėjas moka“. Nuostatai numato, kad vietinės rinkliavos lengvatas nustato Klaipėdos rajono savivaldybės taryba atskiru sprendimu.
Pareiškėja prašo priteisti iš atsakovės vietinės rinkliavos mokestį už laikotarpį nuo 2015 m. sausio 1 d. iki 2019 m. sausio 31 d.
Mokesčių teisiniuose santykiuose senaties terminai, per kuriuos gali būti išieškomi mokesčiai (tame tarpe rinkliavos ir kiti privalomi mokėjimai) yra nustatomi arba konkretaus mokesčio mokėjimo klausimus reglamentuojančiame teisės akte, arba Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatyme, kuris konkretaus mokesčio mokėjimo klausimus reglamentuojančio teisės akto atžvilgiu yra bendroji teisės norma, t.y. šios teisės normos tarpusavyje sąveikauja kaip specialioji ir bendroji teisės normos. Rinkliavų įstatyme nuostatų dėl senaties terminų nėra įtvirtinta, todėl sprendžiant šį klausimą vadovaujamasi Mokesčių administravimo įstatymo nuostatomis. Nagrinėjamu atveju taikytina Mokesčių administravimo įstatymo 68 straipsnio 1 dalis, kurioje įtvirtinta, jog tuo atveju, jeigu kitaip nenustatyta atitinkamo mokesčio įstatyme, mokesčių mokėtojas ar mokesčių administratorius mokestį apskaičiuoti arba perskaičiuoti gali ne daugiau kaip už einamuosius ir trejus praėjusius kalendorinius metus, skaičiuojamus atgal nuo tų metų, kada pradedama mokestį apskaičiuoti arba perskaičiuoti, sausio 1 dienos ( 2018 m. birželio 28 d. įstatymo Nr. XIII Nr. 1329 redakcija, galiojanti nuo 2020 m. sausio 1 d.) Tokios praktikos analogiškose bylose nuosekliai laikosi Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (žr., pvz., 2012-09-27 nutartis administracinėje byloje Nr. A438-2346/2012; 2012-10-25 nutartis administracinėje byloje Nr. A438-2405/2012; 2015-03-12 nutartis administracinėje byloje Nr. A-1360-575/2015; 2015-03-12 nutartis administracinėje byloje Nr. A-1335-575/2015, kt.). Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra nurodęs, jog mokestiniuose ginčuose mokesčio apskaičiavimo ir perskaičiavimo senatį teismas privalo taikyti ex officio (savo iniciatyva) (žr., pvz., LVAT 2005-04-27 nutartį administracinėje byloje Nr. A15-485/2005 ir kt.). Mokesčių administravimo įstatymo 68 straipsnio taikymo požiūriu šioje teisės normoje nustatyto termino skaičiavimo pradžia nagrinėjamos bylos kontekste yra sietina su pareiškėjos kreipimosi į teismą dėl nesumokėtos vietinės rinkliavos priteisimo diena. Pareiškėja prašymą dėl nesumokėtos vietinės rinkliavos priteisimo į teismą padavė 2020 m. vasario 4 d. todėl, vadovaujantis nurodytomis įstatymo nuostatomis, iš atsakovės priteistina vietinė rinkliava galėjo būti apskaičiuojama už einamuosius 2020 m. ir trejus praėjusius kalendorinius metus, skaičiuojamus atgal nuo 2020 m. sausio 1 d., t. y. už laikotarpį nuo 2017 m. sausio 1 d. Nagrinėjamu atveju yra pasibaigęs senaties terminas, per kurį pareiškėja turėjo teisę reikalauti iš atsakovės sumokėti vietinę rinkliavą už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą už 2015-2016 metus, kuri pagal pateiktą pažymą ir mokėjimo pranešimus sudaro 95,52 Eur . Prašymas šioje dalyje atmestinas kaip nepagrįstas, neanalizuojant kitų prašymo nepagrįstumo motyvų šioje dalyje (ABTĮ 88 straipsnio 1 punktas).
Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašo ir kitais duomenis nustatyta, kad nekilnojamo turto objektas pastatas – gyvenamasis namas, adresu (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklausė J.G.(duomenys neskelbtini). G. G. 2018 m. liepos 31 d. išduotas paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimas. Nurodyti duomenys patvirtina, kad G. G. yra J.G. teisių perėmėja. Ji yra gimusi (duomenys neskelbtini), yra nepilnametė, todėl jos atstovė pagal įstatymą yra atsakovė D.R.
Nei Rinkliavų įstatymas, nei Nuostatai nereglamentuoja teisinių santykių, susijusių su mirusio fizinio asmens vietinės rinkliavos prievolių vykdymu (išieškojimu). Vadovaujantis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika šiuo klausimu pirmiausia taikytinas panašius santykius reglamentuojantis Mokesčių administravimo įstatymas (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. kovo 31 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-2486-602/2016). MAĮ 92 straipsnyje įtvirtina, kad mirusio fizinio asmens mokestinę nepriemoką privalo padengti šio asmens turto paveldėtojai Civilinio kodekso nustatyta tvarka. Teismų praktikoje yra išaiškinta, jog palikimą priėmusiems įpėdiniams ar paveldimą turtą perėmusiai valstybei tenka pareiga vykdyti ir iki palikėjo mirties atsiradusias prievoles, t. y. paveldėtus įsipareigojimus (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. kovo 7 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-91/2013; Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. kovo 31 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-2486-602/2016). Kreditoriaus reikalavimų pareiškimo ir tenkinimo tvarką reglamentuojančio Civilinio kodekso 5.63 straipsnio 1 dalyje įtvirtina, kad palikėjo kreditoriai turi teisę per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos pareikšti reikalavimus priėmusiems palikimą įpėdiniams, testamento vykdytojui arba palikimo administratoriui arba pareikšti teisme ieškinį dėl paveldimo turto. Teismas gali atnaujinti šioje nuostatoje numatytą terminą, jeigu terminas buvo praleistas dėl svarbių priežasčių ir nuo palikimo atsiradimo dienos nepraėjo daugiau kaip treji metai (Civilinio kodekso 5.63 str. 4 d.). Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinė teisėjų kolegija 2016 m. kovo 31 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A-2486-602/2016 akcentavo, jog pareiga įrodyti (pateikti tai patvirtinančius dokumentus ar (ir) kitus įrodymus), jog yra įvykdytas Civilinio kodekso 5.63 straipsnio 1 dalies reikalavimas, pirmiausia tenka kreditoriui.
Teisėjo 2020 m. gegužės 28 d. nutartimi pareiškėjai buvo nurodyta, jog ji prašyme nenurodė ir nepridėjo įrodymų, patvirtinančių, ar atsakovei buvo siunčiami pranešimai mokėti vietinę rinkliavą už 2015 - 2018 metus; pasiūlyta pateikti Civilinio kodekso 5.63 straipsnio 1 dalyje numatyto reikalavimo įgyvendinimą patvirtinančius duomenis; išaiškinta teisė teismo prašyti pratęsti Civilinio kodekso 5.63 straipsnio 1 dalyje numatytą terminą ir nurodyti priežastis, dėl kurių Civilinio kodekso 5.63 straipsnio 1 dalies reikalavimo neįgyvendino.
Pareiškėja patikslintame prašyme nurodo, jog apie susidariusį įsiskolinimą G.G. buvo informuota 2018 m. rugpjūčio 13 d. mokėjimo pranešimu Nr.10089236. Nurodo, jog sužinojusi apie J. G. mirties faktą, buvo aktyvi, domėjosi paveldėjimo eiga, administruoja apie 34 773 vietinės rinkliavos mokėtojų, todėl neturi galimybės iš karto sužinoti apie kiekvieno mokėtojo mirtį. Pripažįsta, jog per tris mėnesius nuo J. G. mirties neatliko Civilinio kodekso 5.63 straipsnio 1 dalyje nurodytą įpėdinių informavimo veiksmą. Pareiškėja teismui pateiktame 2020 m. liepos 16 d. prašyme nurodo, jog, vadovaujantis Civilinio kodekso 5.63 straipsnio 1 dalyje numatytu terminu nepareiškė teismui ieškinio dėl J. G. paveldimo turto.
Administracinės bylos duomenys: 2018 m. rugpjūčio 13 d. mokėjimo pranešimas Nr.10089236, pareiškėjos patikslintame prašyme 2020 m. liepos 16 d. nurodytos aplinkybės patvirtina, kad pareiškėjos 2018 m. rugpjūčio 13 d. mokėjimo pranešimu Nr.10089236 pateikti reikalavimai J. G. palikimą priėmusiai įpėdiniai G. G.(jos įstatyminei atstovei) pareikšti praleidus Civilinio kodekso 5.63 straipsnio 1 dalyje nustatytą terminą. Pareiškėja iki bylos nagrinėjimo iš esmės pabaigos teismui nepateikė prašymo pratęsti CK 5.63 straipsnio 1 dalyje nurodytą terminą. Iš pareiškėjos 2020 m. vasario 4 d. pažymos „Apie vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą skolą”, 2017 m. rugpjūčio 18 d. mokėjimo pranešimo Nr. 10043621, 2018 m. rugpjūčio 18 d. mokėjimo pranešimo Nr. 10089236 nustatyta, kad ginčo nekilnojamojo turto objektas 2017 m. apmokestintas 43,60 Eur, 2018 m. - 43,60 Eur . Pareiškėja praleido Civilinio kodekso 5.63 straipsnio 1 dalyje nustatytą terminą ir neteikia teismui prašymo terminą pratęsti, todėl jos prašymas dalyje dėl 58,13 Eur (43,60 Eur + 43,60 Eur : 12 mėn. x 4 mėn.) priteisimo vietinės rinkliavos mokesčio iš atsakovės už laikotarpį nuo 2017 m. sausio 1 d. iki nekilnojamo turto objekto gyvenamojo namo savininko (palikėjo) J. G. mirties (duomenys neskelbtini) atmestinas kaip nepagrįstas, vadovaujantis ABTĮ 88 straipsnio 1 punktu.
Teismų praktikoje nurodoma, jog prievolės, atsiradusios po palikėjo mirties, nėra palikėjo prievolės - tai yra naujo turto savininko (įpėdinio) prievolės, atsiradusios dėl jo, kaip turto savininko, ir kitų asmenų prievolinių teisinių santykių (žr., pvz., LAT 2014 m. balandžio 14 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-7-18/2014, LVAT 2015 m. rugsėjo 7 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1682-575/2015 ir kt.). Reikalavimams dėl vietinės rinkliavos priteisimo iš įpėdinio už laikotarpį po palikėjo mirties, t. y. po palikimo atsiradimo dienos, pareikšti nėra taikomas Civilinio kodekso 5.63 straipsnio 1 dalyje nustatytas trijų mėnesių terminas, tačiau nesant atitinkamų įstatymų ir juos lydinčių teisės aktų nuostatų, reikalavimams dėl vietinės rinkliavos priteisimo pagal analogiją taikoma MAĮ 68 straipsnio 1 dalies nuostata, kurioje numatyta taisyklė ir vietinė rinkliava priteisiama už ne ilgesnį laikotarpį nei einamuosius ir trejus praėjusius kalendorinius metus, skaičiuojant nuo prašymo priteisti rinkliavą teismui padavimo dienos (žr., pvz., LVAT 2016-03-31 nutartį administracinėje byloje Nr. A2486-602/2016).
Pagal bylos duomenis gyvenamasis namas 2019 m. sausio 29 d. parduotas. Teismas sprendžia, jog už laikotarpį nuo (duomenys neskelbtini) iki 2019 m. sausio 29 d. vietinės rinkliavos mokėtoja, kaip faktinė nekilnojamojo turto objekto valdytoja, laikytina atsakovė, kuri yra G.G. atstovė pagal įstatymą.
Nuostatų 69.3. punkte nustatyta, kad įgijus nekilnojamojo turto objektą iki einamojo mėnesio 15 d. imtinai, vietinė rinkliava už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą skaičiuojama nuo einamojo mėnesio 1 d., įgijus po einamojo mėnesio 15 d., vietinė rinkliava už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą skaičiuojama nuo sekančio mėnesio 1 d. Pagal šį Nuostatų punktą atsakovei vietinė rinkliava turėjo būti paskaičiuota nuo 2018 m. gegužės 1 d. iki 2019 m. sausio 31 d.
Iš pareiškėjos 2020 m. vasario 4 d. pažymos „Apie vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą skolą” nustatyta, kad ginčo nekilnojamojo turto objektas 2018 m. apmokestintas 43,60 Eur, o 2019 m. sausio mėn. – 3,63 Eur. Vietinės rinkliavos mokestis apskaičiuotas taikant Klaipėdos rajono savivaldybės tarybos nustatytus vietinės rinkliavos dydžius. Vietinės rinkliavos mokestis už laikotarpį nuo 2018 m. gegužės 1 d. iki 2019 m. sausio 31 d. vietinės rinkliavos suma yra 32,70 Eur (43,60 Eur : 12 mėn. x 8 mėn. + 3,63 Eur).
Atsakovei argumentuojant, jog J. G. ir ji negyveno nekilnojamojo turto objekte, nurodytina, jog atsakovė nepagrindė vietinės rinkliavos mokesčio mokėjimo pareigos nebuvimą ar kitokio dydžio mokesčio mokėjimą arba jo nemokėjimą. Atsakovė prieštaravimuose nurodytų aplinkybių nepagrindė įrodymais, todėl nepaneigė pareigos mokėti vietinės rinkliavos mokestį už laikotarpį nuo (duomenys neskelbtini) iki 2019 m. sausio 31 d.
Nustatytų teisinių ir faktinių aplinkybių pagrindu pareiškėjos prašymas tenkintinas dalinai, vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.38 straipsniu, Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 88 straipsnio 4 punktu, pareiškėjai iš atsakovės priteistinas 32,70 Eur vietinės rinkliavos mokestis. Kitoje dalyje patikslintas prašymas atmetstinas kaip nepagrįstas (ABTĮ 88 straipsnio 1 punktas).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84 -88 straipsniais
nusprendžia:
Patenkinti pareiškėjos Klaipėdos rajono savivaldybės viešosios įstaigos „Gargždų švara“ patikslintą prašymą dalinai,
priteisti iš atsakovės D. R., gim. (duomenys neskelbtini), pareiškėjai Klaipėdos rajono savivaldybės viešajai įstaigai „Gargždų švara” 32,70 Eur (trisdešimt du eurai 70 centų) vietinės rinkliavos mokestį už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą.
atmesti patikslintą prašymą dalyje dėl 153,65 Eur vietinės rinkliavos mokesčio priteisimo.
Sprendimas gali būti skundžiamas apeliacine tvarka per trisdešimt kalendorinių dienų nuo paskelbimo dienos Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant skundą Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmams.