Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Neringa Švedienė

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo E. S. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. spalio 30 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2-14665-466/2020 pagal ieškovo Likviduojamo UAB „TransRental“ ieškinį atsakovui E. S. dėl nuostolių atlyginimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Bylos esmė

2. Šalys pateikė paruošiamuosius dokumentus ir Vilniaus miesto apylinkės teismas 2020 m. liepos 22 d. nutartimi paskyrė bylą nagrinėti iš esmės žodinio proceso tvarka teismo posėdyje 2020 m. spalio 29 d. 9³⁰ val.

3. 2020 m. spalio 9 d. ieškovas Likviduojamas UAB „TransRental“ pateikė Vilniaus miesto apylinkės teismui patikslintą ieškinį, prašydamas priteisti ieškovo Likviduojamo UAB „TransRental“ naudai iš atsakovo E. S. 535 615 Eur žalą, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir taikyti laikinąsias apsaugos priemones: areštą atsakovo E. S. turtui, neviršijant 535 615 Eur sumos. Ieškovo patikslinto ieškinio pagrindas – 2019 m. spalio 12 d. ekspertinio tyrimo aktas Nr. 2019/10 dėl ieškovo komercinės veiklos įvertinimo.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

7. Nagrinėjamoje byloje sprendžiamas klausimas, ar pirmosios instancijos teismo nutartis, kuria civilinė byla, neišsprendus patikslinto ieškinio dėl 535 615 Eur žalos atlyginimo priėmimo, perduota nagrinėti Vilniaus apygardos teismui, yra pagrįsta ir teisėta. Šį klausimą apeliacinės instancijos teismas sprendžia, vadovaudamasis atskirojo skundo faktiniu ir teisiniu pagrindais bei patikrina, ar nėra absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų (CPK 320, 338 straipsniai). Nei absoliučių skundžiamos teismo nutarties negaliojimo pagrindų, nei pagrindo peržengti atskirojo skundo ribas apeliacinės instancijos teismas nenustatė, todėl byla nagrinėjama, neperžengiant atskirojo skundo ribų.

8. Pagal CPK 2 str. civilinio proceso tikslai yra ginti asmenų, kurių materialinės subjektinės teisės ar įstatymų saugomi interesai pažeisti ar ginčijami, interesus, tinkamai taikyti įstatymus, teismui nagrinėjant civilines bylas, priimant sprendimus bei juos vykdant, taip pat kuo greičiau atkurti teisinę taiką tarp ginčo šalių, aiškinti bei plėtoti teisę.

9. Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 str. ir CPK 5 str. 1 d. įtvirtinta kiekvieno asmens, manančio, kad jo teisė ar įstatymo saugomi interesai pažeisti, teisė kreiptis į teismą. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad teisė kreiptis į teismą negali būti aiškinama, kaip asmens galimybė kreiptis į teismą bet kokiu būdu, kadangi tokia teisė realizuojama tam tikra įstatymų nustatyta tvarka. Teisės kreiptis į teismą prielaidų ir tinkamo įgyvendinimo sąlygų buvimą ar nebuvimą teismas aiškinasi savo iniciatyva, ieškinio priėmimo metu spręsdamas bylos iškėlimo klausimą. Teismas šios civilinio proceso stadijos metu nustato, ar ieškinį paduodantis asmuo turi teisę pareikšti ieškinį, t. y. tikrina, ar yra teisės kreiptis į teismą prielaidos ar ne, taip pat ar asmuo tinkamai įgyvendina savo teisę kreiptis į teismą. Tuo atveju, kai nėra teisės kreiptis į teismą prielaidų, teismas atsisako priimti ieškinį pagal CPK 137 str. 2 d. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. gruodžio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-7-471-403/2018).

10. Ieškinio suformulavimas ir jo pateikimas teismui yra ieškovo procesinė teisė, kuria jis savo nuožiūra disponuoja (CPK 42 straipsnio 1 dalis). Teisminio nagrinėjimo dalyką apibrėžia svarbiausi ieškinio turinį sudarantys elementai – ieškinio dalykas ir ieškinio pagrindas. Kaip ieškinio dalykas suprantamas ieškovo per teismą atsakovui pareikštas materialusis teisinis reikalavimas, o ieškinio pagrindas – tai faktinės aplinkybės, kuriomis ieškovas grindžia savo materialųjį teisinį reikalavimą, t. y. ieškinio dalyką (CPK 135 straipsnio 1 dalies 2, 4 punktai). Teismas privalo ginčą spręsti pagal ieškovo pareikštus reikalavimus, negali pats nei suformuluoti, nei pakeisti ieškinio dalyko (pvz., negali priteisti šaliai to, ko ji neprašo, arba priteisti daugiau, nei šalis prašo) ar faktinio pagrindo (negali savo sprendime remtis tokiais faktais, kurių šalys teismui nenurodė, ir įrodymais, kurių byloje nėra). Kitaip tariant, teismas, priimdamas sprendimą, negali peržengti ieškinio ribų. Bylos nagrinėjimo ribas ieškovas turi apibrėžti teismui teikiamame ieškinyje, suformuluodamas jame ieškinio dalyką ir faktinį pagrindą (CPK 135 straipsnio 1 dalis). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra ne kartą konstatavęs, kad ieškovas privalo nurodyti tik faktinį ieškinio pagrindą, o teisinių santykių kvalifikavimą vykdo teismas. Skirtingai nei faktinis, ieškovo nurodytas teisinis ieškinio pagrindas teismui neprivalomas ir jo nesaisto (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. birželio 25 d. nutartis UAB „Dujų ūkio prekės“ v. Kauno miesto savivaldybės administracija, bylos Nr. 3K-3-338/2008; 2010 m. birželio 14 d. nutartis UAB ,,Telegausa“ v. UAB ,,TELE2“, bylos Nr. 3K-3-176/2010).

11. CPK 141 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta ieškovo teisė keisti ieškinio pagrindą arba dalyką. Atsižvelgiant į prieš tai aptartą teisinį ir faktinį ieškinio pagrindo aspektus, laikytina, kad ši norma yra dėl faktinio ieškinio pagrindo keitimo. CPK 141 straipsnio 1 dalyje nustatytas ir tokio keitimo terminas – iki nutarties skirti bylą nagrinėti teismo posėdyje priėmimo. Vėlesnis ieškinio dalyko ar ieškinio pagrindo keitimas įstatymo leidžiamas tik tais atvejais, kai tokio pakeitimo būtinumas iškilo vėliau arba jeigu yra gautas priešingos šalies sutikimas, arba jeigu teismas mano, kad tai neužvilkins bylos nagrinėjimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. sausio 25 d. nutartis V. Š. v. A. T., bylos Nr. 3K-3-34/2008).

12. CPK 137 str. 2 d. 2 p. nurodyta, kad teismas turi atsisakyti priimti ieškinį, jei ieškinys neteismingas tam teismui. Pagal CPK nuostatas tinkamas teisės kreiptis į teismą įgyvendinimas siejamas su ieškovo pareiga tiksliai suformuluoti ieškinio pagrindą ir dalyką, nes būtent ieškinio pagrindo ir dalyko tinkamas suformulavimas leidžia apibrėžti teisminio nagrinėjimo ribas ir užtikrinti visišką ginčo išsprendimą. Ieškinio pagrindo ir dalyko tinkamas suformulavimas reikšmingas ir todėl, kad pagal juos sprendžiama, koks yra ginčo pobūdis. Ieškinio dalykas – tai yra materialinis teisinis reikalavimas, ieškovo pasirinktas pažeistų ar ginčijamų teisių gynimo būdas. Ieškovas turi teisę ir pareigą pasirinkti bei tiksliai suformuluoti ieškinio dalyką, t. y. suformuluoti jį taip, kad būtų aišku, kokio materialinio teisinio rezultato siekiama iškeliant bylą, nes būtent ieškinio dalyko (ir pagrindo) tinkamas suformulavimas užtikrina tinkamą teisės kreiptis į teismą įgyvendinimą, leidžia apibrėžti bylos teisminio nagrinėjimo ribas ir sudaro pagrindą įstatymo nustatytu ir ieškovo pasirinktu būdu apginti pažeistas teises (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. spalio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-398/2011).

13. Teismingumas yra numatytas, kaip viena iš tinkamo teisės kreiptis į teismą įgyvendinimo sąlygų, kurios buvimą teismas privalo aiškintis savo iniciatyva ieškinio priėmimo metu. Jeigu ieškinys neteismingas tam teismui, teismas turi atsisakyti priimti ieškinį (CPK 137 str. 2 d. 2 p.).

14. Vilniaus apygardos teismas, kaip apeliacinės instancijos teismas, pažymi, kad nagrinėjamu atveju Vilniaus m. apylinkės teismas nepagrįstai sprendė, kad ieškovui pareiškus 2020 m. spalio 9 d. patikslintą ieškinį, byla savaime tapo teisminga Vilniaus apygardos teismui. Pirmosios instancijos teismas 2020 m. spalio 30 d. nutartimi tenkino atskirąjį skundą ir panaikino 2020 m. spalio 9 d. nutartį, kuria byla buvo perduota Vilniaus apygardos teismui, bei nutarė patikslinto ieškinio priėmimo klausimą išspręsti iš naujo. Kadangi 2020 m. spalio 9 d. patikslinto ieškinio priėmimo klausimas iki šiol nėra išspręstas, todėl Vilniaus apygardos teismui buvo perduota civilinė byla dėl 363 Eur priteisimo iš atsakovo, kuri pagal rūšinį teismingumą priskirtina apylinkės teismo kompetencijai.

15. Iki teisėjo rezoliucijos dėl 2020 m. spalio 9 d. patikslinto ieškinio priėmimo byla yra teisminga Vilniaus miesto apylinkės teismui ir tik šis teismas, kaip pirmosios instancijos teismas, sprendžia, ar pateiktas 2020 m. spalio 9 d. patikslintas ieškinys gali būti priimamas pagal rūšinio teismingumo taisykles, įvertinus tai, kad Vilniaus miesto apylinkės teismas 2020 m. liepos 22 d. nutartimi buvo paskyręs bylą nagrinėti iš esmės žodinio proceso tvarka teismo posėdyje 2020 m. spalio 29 d. 9³⁰ val., atsižvelgiant į CPK 141 straipsnio 1 dalyje nustatytą ieškinio pagrindo arba dalyko keitimo terminą – iki nutarties skirti bylą nagrinėti teismo posėdyje priėmimo.

16. Pažymėtina, kad po teisėjo rezoliucijos priėmimo ieškinys tampa bylos dalimi, todėl bylos tapimas teisminga apygardos teismui negali būti sietinas su patikslinto ieškinio užregistravimu Lietuvos teismų informacinėje sistemoje, bet su teismo procesinio veiksmo, sukeliančio procesines pasekmes, atlikimu – teisėjo rezoliucijos priimti ieškinį pasirašymu arba nutarties atsisakyti priimti ieškinį, kaip neteismingą apylinkės teismui (CPK 137 straipsnio 2 dalies 2 punktas). Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad Vilniaus miesto apylinkės teismui nėra priskirta ieškinio pagal rūšinį teismingumą persiuntimo funkcija, nes tam yra numatyta procesines pasekmes sukeliantis dokumentas – nutartis atsisakyti priimti reikalavimus, kaip neteismingus apylinkės teismui, išaiškinant teisę kreiptis į tinkamą teismą pagal rūšinio teismingumo taisykles.

17. Apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis naikintina dėl netinkamo procesinės teisės normų taikymo, perduodant bylą kartu su patikslinto ieškinio priėmimo klausimu nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš naujo, nes patikslinto ieškinio priėmimo klausimas yra pirmosios instancijos teismo prerogatyva. Apeliacinės instancijos teismas nevertina kitų argumentų, kaip teisiškai nereikšmingų apeliacijos objektui, ir nenagrinėja patikslintame ieškinyje nurodyto prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, nes pagal CPK 147 straipsnio 1 dalį prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sprendžiamas tik išsprendus patikslinto ieškinio, kuriame prašoma jas taikyti, priėmimo klausimą (CPK 2 str., 3 str., 7 str., 26–32 str., 137 str., 141 str., 329 str. 1 d., 338 str.).

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 str. 1 d. 3 p.,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. spalio 30 d. nutartį ir perduoti bylą su patikslinto ieškinio priėmimo klausimu Vilniaus miesto apylinkės teismui nagrinėti iš naujo.