Šiaulių apylinkės teismo nutartis

nedalyvaujant suinteresuotiems asmenims Nacionalinei žemės tarnybai prie Lietuvos Respublikos Žemės ūkio ministerijos, Valstybės įmonei Turto bankas,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos J. K. pareiškimą suinteresuotiems asmenims Valstybės įmonei Turto bankas, S. K., Nacionalinei žemės tarnybai prie Lietuvos Respublikos Žemės ūkio ministerijos dėl praleisto termino palikimui priimti atnaujinimo, ir

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Pareiškėja J. K. kreipėsi su pareiškimu suinteresuotiems asmenims Valstybės įmonei Turto bankas, S. K., Nacionalinei žemės tarnybai prie Lietuvos Respublikos Žemės ūkio ministerijos dėl praleisto termino palikimui priimti atnaujinimo, prašydama atnaujinti pareiškėjai J. K. praleistą terminą priimti po jos tėvo A. K. mirties (duomenys neskelbtini) atsiradusį palikimą, kadangi kitokiu būdu ji negali gauti paveldėjimo teisės liudijimo.

Iš suinteresuoto asmens Valstybės įmonės Turto bankas per nustatytą terminą buvo gautas atsiliepimas , kuriame nurodė, kad bylą nagrinėti teismo nuožiūra teisės aktų nustatyta tvarka.

Iš suinteresuoto asmens Nacionalinės žemės tarnybos prie Lietuvos Respublikos Žemės ūkio ministerijos per nustatytą terminą buvo gautas atsiliepimas , kuriame nurodė, kad bylą nagrinėti teismo nuožiūra teisės aktų nustatyta tvarka.

Iš suinteresuoto asmens S. K. atsiliepimas negautas.

Suinteresuotų asmenų atstovai į teismo posėdį neatvyko, apie teismo posėdį jiems pranešta tinkamai, iš jų negauta prašymo atidėti bylos nagrinėjimą, todėl byla išnagrinėta, jiems nedalyvaujant . Šiuo atveju, tiek Nacionalinė žemės tarnyba, tiek Valstybės įmonė Turto bankas nurodė, kad atnaujintas terminas valstybės interesų nepažeistų.

Suinteresuotas asmuo S. K. parodė, kad jos vyras A. K. mirė (duomenys neskelbtini). Po jo mirties liko žemė (duomenys neskelbtini) kaime, žemę jie įsigijo, gyvendami santuokoje. Kad po vyro mirties per 3 mėnesius reikia kreiptis į notarą, ji žinojo, tačiau nieko nedarė, niekur nesikreipė. Kad dukra gali paveldėti- nežinojo. Ji dukrai jau po laiko ( praėjus 3 mėnesiams) pasakė , kad ji paveldėjimo dokumentų nesutvarkė, kad dukra gali pati tvarkytis dokumentus. Per tris mėnesius po vyro mirties ji dukrai nieko nesakė, todėl duktė galvojo, kad ji susitvarkė paveldėjimą. Ji paveldėjimo nesitvarkė dėl kalbų, galvojo, kad žemę norės paveldėti vyro giminės. Žemę dirba (duomenys neskelbtini) ŽŪB, ji pinigų už žemės nuomą negauna, nes neturi susitvarkiusi nuosavybės. Sutinka, kad duktė paveldėtų tėvo žemę.

Liudytoja N. Š. parodė, kad ji gyvena su J. K. dėde V. K.. Žinojo, kad V. K. brolis A. K. turi žemės. Po jo mirties paveldėjimo dokumentai nebuvo tvarkomi. Paveldėtojai- žmona ir duktė, niekas kitas į žemę nepretendavo. Kodėl jos laiku nesusitvarkė paveldėjimo dokumentų, ji nežino.

Liudytojas V. K. parodė, kad A. K. buvo jo brolis, jis mirė prieš keturis metus. Žino, kad po jo mirties liko namas ir žemė. Žmona buvo mėgėja išgerti, todėl jie galvojo, kad turtą turėtų paveldėti duktė, tačiau nei žmona, nei duktė per 3 mėnesius paveldėjimo nesusitvarkė.

Motyvuojamoji dalis

Pareiškimas tenkintinas.

Paveldėjimas – tai mirusio fizinio asmens turtinių teisių, pareigų ir kai kurių asmeninių neturtinių teisių perėjimas jo įpėdiniams pagal įstatymą arba pagal testamentą. Tam, kad įpėdinis įgytų palikimą, jis turi jį priimti vienu iš įstatyme įvardytų būdų per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos (CK 5.50 str. 1-3 d.). Lietuvos Respublikos CK 5.50 straipsnio 3 dalyje nustatytą palikimui priimti terminą teismas gali pratęsti, jeigu pripažįsta, kad terminas praleistas dėl svarbių priežasčių. Palikimas gali būti priimamas pasibaigus terminui ir be kreipimosi į teismą, jeigu su tuo sutinka visi kiti priėmę palikimą įpėdiniai (CK 5.57 str. 1 d.).

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, formuodamas vienodą teisminę praktiką bylose dėl termino palikimui priimti pratęsimo, laikosi nuostatos, kad teismai, spręsdami klausimą dėl termino palikimui priimti pratęsimo, turi įvertinti ne tik objektyvias aplinkybes, dėl kurių terminas buvo praleistas, ir tai, kiek jis buvo praleistas, bet ir kitas teisinės reikšmės turinčias priežastis, trukdžiusias asmeniui laiku kreiptis dėl palikimo priėmimo. Klausimą, ar konkrečios termino palikimui priimti praleidimo priežastys pripažintinos svarbiomis ir ar jos yra pagrindas terminui pratęsti, teismai turi spręsti atsižvelgdami į terminų, nustatytų palikimui priimti, paskirtį, teisinius padarinius, konkrečias bylos aplinkybes, byloje dalyvaujančių šalių elgesį, asmens, prašančio pratęsti terminą (arba kurio vardu prašoma priimti palikimą), teisinį statusą, pareiškėjo elgesį bei kitas reikšmingas aplinkybes. Vertinant pareiškėjo elgesį, būtina atsižvelgti į tai, ar jis buvo pakankamai atidus, sąžiningas, ar, priešingai, savo teises įgyvendino nerūpestingai, aplaidžiai. Šia prasme kiekvienam konkrečiam atvejui taikytini ne vidutiniai, o individualūs sąžiningo, atidaus bei rūpestingo elgesio standartai. Šį klausimą teismai turi spręsti visų bylos aplinkybių kontekste. Teismas, spręsdamas termino palikimui priimti pratęsimo klausimą, turi įvertinti, ar nebus pažeisti kitų asmenų teisėti interesai bei viešasis interesas (pvz. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006-01-16 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-46/2006; 2007-06-15 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-258/2007; 2011 m. gegužės 17 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-246/2011 ir kt.).

Iš pareiškėjos J. K. pareiškimo ir kitų byloje esančių rašytinių įrodymų, pareiškėjos J. K., suinteresuoto asmens S. K. paaiškinimų, liudytojų parodymų teismo posėdžio metu, nustatyta, kad pareiškėjos tėvas A. K. mirė (duomenys neskelbtini). Jam gyvenant santuokoje su pareiškėjos motina S. K., santuokos metu, buvo įgytas turtas : 0,2500 ha ploto žemės sklypas, 2,8700 ha žemės sklypas, esantys (duomenys neskelbtini). Žemės sklypai yra registruoti A. K. vardu, tačiau jie laikomi sutuoktinių bendrąja jungtine nuosavybe. Mirus tėvui, pareiškėja J. K. galvojo, kad po tėvo mirties likęs turtas priklauso jos motinai, kuri šį turtą turėjo paveldėti. Todėl ji, kaip duktė, į notarą dėl paveldėjimo ir nesikreipė. 2018 m. balandžio mėnesį pareiškėja sužinojo, kad po jos tėvo mirties turto niekas nepaveldėjo, todėl turtas gali tapti bešeimininkis ,ir jį perims valstybė. Ji kreipėsi į notarą dėl palikimo priėmimo po tėvo A. K. mirties, tačiau buvo atsisakyta atlikti notarinį veiksmą, nes praleistas 3 mėnesių terminas palikimui priimti.

Iš notarės liudijimo matyti, kad po A. K. mirties Testamentų registre nėra įregistruoto palikėjo A. K. palikimo priėmimo bei palikimo atsisakymo faktų, į notarų biurą iki 2018 m. gegužės 16 d. dėl turto paveldėjimo niekas nesikreipė, paveldėjimo byla nėra užvesta nei pagal įstatymą, nei pagal testamentą.

Kasacinio teismo praktikoje įstatymų aiškinimo ir taikymo nuostatos dėl praleisto termino palikimui priimti atnaujinimo (pratęsimo) išaiškinta, jog įpėdinis turi įrodyti, kad įstatymo nustatytas terminas yra praleistas dėl svarbių priežasčių, pripažintinų pagrindu jam pratęsti, t. y. kad tam tikros priežastys lėmė, jog įpėdinis dėl nuo jo nepriklausančių priežasčių tinkamai negalėjo įgyvendinti įstatyme nustatytų savo teisių. Be to, kasacinis teismas taip pat yra pasisakęs ir tuo aspektu, kad terminas palikimui priimti gali būti pratęstas tik tokiam įpėdiniui, kuris nuo palikimo atsiradimo pradžios išreiškė norą jį priimti, tačiau dėl susiklosčiusių individualių gyvenimo aplinkybių negalėjo atlikti įstatymo nustatytų palikimo priėmimo veiksmų (pvz. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007-03-15 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-103/2007).

Teismas, įvertinęs šioje byloje nurodytus pareiškėjos argumentus dėl priežasčių, pripažintinų pagrindu atnaujinti jai įstatymo nustatytą terminą palikimui priimti, laiko reikšminga tai, kad byloje nustatyta, jog pareiškėja J. K. terminą palikimui priimti praleido dėl svarbių priežasčių visumos-teisinių žinių stokos, įsitikinimo, kad po tėvo mirties viską paveldėjo jos mama, kad mama laiku susitvarkė paveldėjimo dokumentus.

Vertinant terminą, kuris nagrinėjamu atveju praleistas, pažymėtina, jog jis praleistas 4 metus ir, nors įstatymų nežinojimas ar netinkamas jų nuostatų suvokimas neatleidžia nuo juose numatytų sankcijų taikymo ir nepateisina įstatymų reikalavimų nevykdymo ar netinkamo jų vykdymo (CK 1.6 str.), o kartu ir reikalauja, kad kiekvienas asmuo domėtųsi savo teisėmis ir pareigomis, t. y. elgtųsi protingai, kadangi pažeistos teisės gali būti ginamos tik tada, kai pats asmuo elgiasi sąžiningai, apdairiai ir rūpestingai (CK 1.137 str.), tačiau šiame kontekste pažymėtina, kad teismo vertinimu, pareiškėjos argumentai, kad terminas buvo praleistas, nes pareiškėja klaidingai manė, jog po tėvo mirties viską paveldėjo jos mama, kuri laiku susitvarkė paveldėjimo dokumentus , suponuoja išvadą, jog tai būtent ir buvo pagrindinės gyvenimiškos priežastys, sutrukdžiusios jai laiku ir tinkamai įgyvendinti savo teises dėl palikimo priėmimo (CK 5.50 str.).

Bylos duomenys taip pat neginčijamai patvirtina, kad nagrinėjamu atveju iki šiol nėra įpėdinių, priėmusių A. K. palikimą, ir nėra išduotas paveldėjimo teisės liudijimas, t. y. A. K. palikimo tinkamai ir laiku niekas nepriėmė (CK 5.2 str., 5.50 str., 5.62 str., 5.66-5.67 str.), todėl pareiškėja dar gali atlikti veiksmus, susijusius su paveldėjimo reikalais, atnaujinus jai praleistą terminą (CK 5.57 str.). Taigi, termino atnaujinimas šiuo atveju neturės įtakos kitų asmenų teisėtiems interesams bei viešajam interesui. Todėl, teismo vertinimu, vien formaliais pagrindais negali būti užkirstas kelias pareiškėjai, kaip įstatyminei įpėdinei, paveldėti turtą, likusį po jos tėvo A. K. mirties.

Teismas, įvertinęs visumą byloje nustatytų aplinkybių, t. y., susidariusią teisinę ir gyvenimišką situaciją, vadovaudamasis sąžiningumo, protingumo ir teisingumo kriterijais , konstatuoja, jog pareiškėja J. K. praleido įstatyme nustatytą trijų mėnesių terminą palikimui priimti dėl aukščiau nurodytų priežasčių, kurias teismas pripažįsta svarbiomis, todėl pareiškėjos J. K. pareiškimas tenkintinas ir atnaujintinas įstatymo nustatytas terminas palikimui, atsiradusiam po A. K., mirusios (duomenys neskelbtini), priimti (CK 5.57 str. 1 d.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 290-292, 334-335, 578 straipsniais, teismas

nutaria:

Pareiškimą tenkinti ir atnaujinti pareiškėjai J. K. a. k. (duomenys neskelbtini) gyvenančiai (duomenys neskelbtini), terminą kreiptis į palikimo vietos notarą dėl palikimo, likusio po jos tėvo A. K., a. k. (duomenys neskelbtini) mirusio (duomenys neskelbtini), mirties.

Nutartis per 7 dienas nuo jos priėmimo dienos gali būti skundžiama atskiruoju skundu Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismo Pakruojo rūmus.