- Teismas
- Marijampolės apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2015-04-09
- Bylos Nr.
- 1-31-876/2015
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Judita Sungailaitė
- Kaltinamasis
- R. T., S. B., E. J.
- Nukentėjusysis
- J. P., S. P., K. J.
- Advokatai
- Osvaldas Radimonas
- Kategorijos
- 1.2.14.5.2pavadinimo nepavyko patikrinti
Šakių rajono apylinkės teismo teisėja Judita Sungailaitė, sekretoriaujant Vaidai Kriaučiūnaitei, dalyvaujant prokurorui Audriui Ažukui, kaltinamiesiems R. T., S. B., E. J., jų gynėjams advokatams Osvaldui Radimonui, Angelei Fominienei, Rimantui Bučmai, nukentėjusiesiems J. P., S. P., K. J., viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje
R. T., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, 10 klasių išsilavinimo, nedirbantis, vedęs, gyvenantis (duomenys neskelbtini), šiuo metu atliekantis bausmę (duomenys neskelbtini), teistas 3 kartus: 1) 2007-09-06 Prienų rajono apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos BK 227 str. 3 d. bauda 15 MGL ( 1950 Lt ), 2008-02-19 Prienų rajono apylinkės teismo nutartimi 2007-09-06 Prienų rajono apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu paskirtą 15 MGL ( 1950 Lt ) baudą pakeisti arešto bausme, galutinė bausmė areštas 7 paros; 2) 2007-09-16 Kaišiadorių rajono apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos BK 284 str. 1 d. bauda 8 MGL ( 1050 Lt ), 2008-02-27 Kaišiadorių rajono apylinkės teismo nutartimi Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2007-09-17 baudžiamuoju įsakymu paskirtą ir nesumokėtą 8 MGL dydžio baudą pakeisti 4 parų arešto bausme, 2008-04-10 Kaišiadorių rajono apylinkės teismo nutartimi Prienų rajono apylinkės teismo 2007-09-06 baudžiamuoju įsakymu paskirtą 15 MGL baudą 2008-02-19 nutartimi pakeistą į septynių parų areštą ir Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2007-09-17 baudžiamuoju įsakymu paskirtą 8 MGL baudą 2008-02-27 nutartimi pakeistą į keturių parų areštą subendrinti iš dalies sudedant ir galutinė bausmė 10 parų arešto; 3) 2010-06-22 Kauno apygardos teismo nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos BK 180 str. 2 d., 129 str. 2 d. 6 p., 129 str. 2 d. 9 p. laisvės atėmimu 14 metų 9 mėn., vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 66 str., į paskirtą bausmę įskaityti suėmimą nuo 2008-06-04 iki 2010-06-22, atliekantis bausmę, kaltinamas nusikaltimų, numatytų Lietuvos Respublikos BK 300 str. 1 d., 182 str. 2 d., 300 str. 1 d., 182 str. 2 d., 300 str. 1 d., 182 str. 2 d. padarymu;
S. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimusi (duomenys neskelbtini), lietuvė, Lietuvos Respublikos pilietė, vidurinio išsilavinimo, dirbanti (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), išsituokusi, gyvenanti (duomenys neskelbtini), teista - 2013-08-16 Raseinių rajono apylinkės teismo nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos BK 182 str. 1 d. bauda ( 10 MGL ) 1300 Lt, kaltinama nusikaltimų, numatytų Lietuvos Respublikos BK 300 str. 1 d., 182 str. 2 d., 300 str. 1 d., 182 str. 2 d., 300 str. 1 d., 182 str. 2 d. padarymu;
E. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimusi (duomenys neskelbtini), lietuvė, Lietuvos Respublikos pilietė, vidurinio išsilavinimo, gyv. (duomenys neskelbtini), nedirbanti, nesimokanti, neteista, kaltinama nusikaltimų, numatytų Lietuvos Respublikos BK 300 str. 1 d., 182 str. 2 d., 300 str. 1 d., 182 str. 2 d., 300 str. 1 d., 182 str. 2 d. padarymu;
Aprašomoji dalis
nustatė:
R. T., S. B., E. J. veikdami bendrininkų grupėje, 2013 m. rugpjūčio 11 d. R. T., atliekančiam bausmę Pravieniškių pataisos namų – atviros kolonijos trečiojoje valdyboje, Pravieniškių II kaime, Pravieniškių seniūnijoje, Kaišiadorių rajone, paskambinus mobilaus ryšio telefonu Nr. (duomenys neskelbtini), M. B., pasiskelbusiam internetinėje svetainėje ,,www.autogidas.lt“, kad parduoda motinos J. P. vardu registruotą automobilį ,,Peugeot 406“, ir iš anksto neketindamas atsiskaityti už perkamą daiktą, sutarė dėl automobilio pirkimo bei davė tolimesnius nurodymus kaip apgaule užvaldyti automobilį S. B. ir E. J., kurioms 2013 m. rugpjūčio 12 d. 15 val. 30 min. Šakių mieste M. B. ir J. P. apgaule, tai yra teigiant, kad skambinęs telefonu E. J. vyras dirba statybose ir baigęs darbus gaus atlyginimą ir už perkamą automobilį atsiskaitys per tris savaites bei suklastojus paprastąjį vekselį, jame įrašant neegzistuojantį pirkėjo adresą - „(duomenys neskelbtini)“, įtikinus perduoti automobilį, tokiu būdu įgijo svetimą turtą - J. P. automobilį ,,Peugeot 406“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) 3500 Lt vertės, su registracijos liudijimu, kurį R. T. nurodymu S. B. ir E. J. perdavė Kauno mieste ikiteisminio tyrimo metu nenustatytiems asmenims ir tuo nukentėjusiajai J. P. padarė 3500 Lt turtinę žalą.
Be to, R. T., S. B., E. J. veikdami bendrininkų grupėje, 2013 m. rugpjūčio 12 d. R. T., atliekančiam bausmę Pravieniškių pataisos namų – atviros kolonijos trečiojoje valdyboje, Pravieniškių II kaime, Pravieniškių seniūnijoje, Kaišiadorių rajone, paskambinus mobilaus ryšio telefonu Nr. (duomenys neskelbtini), D. P., pasiskelbusiai internetinėje svetainėje ,,www.autogidas.lt“ kad parduoda savo vardu registruotą automobilį ,,Audi A4“, ir iš anksto neketindami atsiskaityti už perkamą daiktą, sutarė dėl automobilio pirkimo bei davė tolimesnius nurodymus kaip apgaule užvaldyti automobilį S. B. ir E. J., kurioms 2013 m. rugpjūčio 12 d. 19 val. Novos g. 19, Užpjaunių kaime, Sintautų seniūnijoje, Šakių rajone D. P. ir nukentėjusiąją jos dukrą S. P. apgaule, tai yra teigiant, kad skambinęs telefonu E. J. vyras dirba statybose ir baigęs darbus gaus atlyginimą ir už perkamą automobilį atsiskaitys per tris savaites bei suklastojus paprastąjį vekselį, jame įrašant neegzistuojantį pirkėjo adresą - „(duomenys neskelbtini)“ įtikinus perduoti automobilį, tokiu būdu įgijo svetimą turtą – D. P. automobilį ,,Audi A4“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) 4200 Lt vertės, su registracijos liudijimu, kurį jo nurodymu S. B. ir E. J. perdavė Kauno mieste ikiteisminio tyrimo metu nenustatytiems asmenims ir tuo nukentėjusiajai S. P. padarė 4200 Lt turtinę žalą.
Be to, R. T., S. B., E. J. veikdami bendrininkų grupėje, 2013 m. rugpjūčio 16 d. R. T., atliekančiam bausmę Pravieniškių pataisos namų – atviros kolonijos trečiojoje valdyboje, Pravieniškių II kaime, Pravieniškių seniūnijoje, Kaišiadorių rajone, paskambinus mobilaus ryšio telefonu Nr. (duomenys neskelbtini), K. J., pasiskelbusiam internetinėje svetainėje ,,www.autogidas.lt“ kad parduoda savo vardu registruotą automobilį ,,BMW525“, ir iš anksto neketindami atsiskaityti už perkamą daiktą, sutarus dėl automobilio pirkimo bei davė tolimesnius nurodymus kaip apgaule užvaldyti automobilį S. B. ir E. J., kurioms 2013 m. rugpjūčio 17 d. 12 val. 40 min. (duomenys neskelbtini) K. J. apgaule, tai yra teigiant, kad skambinęs telefonu E. J. vyras dirba statybose ir baigęs darbus gaus atlyginimą ir už perkamą automobilį atsiskaitys per tris savaites bei suklastojus paprastąjį vekselį, jame įrašant neegzistuojantį pirkėjo adresą - „(duomenys neskelbtini)“ įtikinus perduoti automobilį, tokiu būdu įgijo svetimą turtą – K. J. automobilį ,,BMW525“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) 4300 Lt vertės, su registracijos liudijimu, kurį jo nurodymu S. B. ir E. J. perdavė Kauno mieste ikiteisminio tyrimo metu nenustatytiems asmenims ir tuo nukentėjusiajam K. J. padarė 4300 Lt turtinę žalą.
Žemesnės instancijos teismas
Teismo posėdžio metu kaltinamasis R. T. nurodė, kad jie su žmona buvo susipykę ir jau ruošė dokumentus skyryboms. Tada per radiją sužinojo iš skelbimo, kad mergina ieško draugo. Jis parašė žinutę. Jie truputį pabendravo, paskui nutrūko bendravimas. Jos telefonas buvo išjungtas, adreso nežinojo kur parašyti laišką. Paskui po mėnesio ar daugiau vėl paskambino ta mergina (S. B.). Jis jai pasakė, kad tarp jų viskas baigta, bet ji vėl pasiprašė į trumpalaikį pasimatymą. Jie susitiko, pakabėjo. Nurodė, kad po to ji bendravo su jo broliu K. T.. Apie inkriminuojamus jam nusikaltimus nieko paaiškinti negali. Jis žino kas su ja buvo, bet parodymus duoti atsisakė. Teigė, kad su S. B. nusikaltimų nedarė. Jis su bylos medžiaga yra susipažinęs, teigė, kad iš to numerio skambino žmonai. Jis su S. B. nebendravo, su ja bendravo jo brolis. Nurodė, kad nieko negali paaiškinti apie nustatytus kontaktus tarp jo ir S. B.. Teismo posėdžio metu pareiškė, kad jis daugiau į klausimus neatsakinės.
Teismo posėdžio metu kaltinamoji S. B. nurodė, kad prisipažįsta, jog padarė nusikaltimą. Paaiškino, kad susipažino su R. T., bendravo, tačiau jis jai nieko nepasakojo apie tuos dalykus, pirmą kartą sužinojo, kad vyksta toks dalykas, kai jis paprašė nuvežti jo brolį į Prienus. Nepagalvojo, kad tai kažkas bloga. Šiuo metu kaip ji supranta, jo brolis atsisakė dirbti, kadangi turėjo kitą darbą. Paprašė jos, kad surastų žmogų, kuris galėtų pasirašyti vekselį. Būnant su E. J. jai paskambino R. T.. E. J. paaiškino ne tik ji, davė dar pakalbėti ir su R. T.. Pakalbėjusi E. J. sutiko. Taip viskas ir prasidėjo. Negalvojo, kad tai kažkas bloga. Nurodė, kad buvo tokių atvejų, kai su žmonėmis, kurie parduodavo automobilį, buvo nuvykę į notarų biurą, žmonės pasiklausdavo, ar čia yra realus dalykas, niekas nesakė, kad čia kažkas tokio baisaus, baudžiamo. Nes R. T. visada aiškino, kad po to pats po truputį su tais žmonėmis susitvarkys ir atsiskaitys. Nurodė, kad jei teisingai suskaičiavo su tyrėju, tai tų atvejų yra apie dvidešimt. Šiuos atvejus (Šakiuose) ir šiuos žmones (nukentėjusiuosius) prisimena. R. T. būdavo viską sukalbėjęs, duodavo numerį, liepdavo susiskambinti ir susitarti kur susitikti. Žmonės paaiškindavo kur atvažiuoti, o jos atvažiavusios papasakodavo jo sakytą istoriją. Tuo metu, kai būdavo susitikę su žmonėmis, apžiūrinėdavo mašiną, duodavo telefoną pašnekėti žmonėms, R. T. irgi kontaktavo su tais žmonėmis. Nurodė, kad žinojo apie R. T. laisvės atėmimo bausmę. Buvo du kartus susitikę. Nurodė, kad jis paskambindavo ir pasakydavo, ar gali nuvažiuoti, pvz. į Šakius, pasiimti E. J. apžiūrėti tokį ar tokį automobilį. Ji negali įvardinti konkrečios situacijos, bijo susimaišyti, pameluoti kokią nors detalę. Nurodė, kad visi atvejai buvo panašūs. R. T. pasakydavo kokį adresą rašyti į vekselį, pasakydavo kokia suma, atsiųsdavo žmogaus kontaktus, pasakydavo ką sakyti, ką jis yra sakęs kur jis ir ką dirba, kiek uždirba. Kalbėdavo telefonu ir tikrai įsitikinusi, kad tai būdavo R. T.. Teigė, kad visi pradžioje taip pirkti automobiliai yra su R. T.. Nurodė, kad ji žino, kad jis yra susitaręs su savo broliu, kad jis parašys raštą, kad ten jis buvo, nors visi žino, kad tai buvo R. T.. Tik vėliau, kai R. buvo išvežę etapu, tada tuo pačiu reikalu užsiiminėjo K. T.. Nurodė, kad jis taip pat nėra laisvėje, tai R. T. brolis. Paaiškino, kad E. J. pasirašydavo dokumentus. R. T. sakė, kad susitvarkys su tais žmonėmis perpirkinėdamas automobilius. Pinigai būdavo siunčiami į jo nurodytas sąskaitas arba perduodami E. T.. Ir taip sakė po truputį atsiskaitinės su žmonėmis. Neleisdavo joms bendrauti su pardavėjais, liepdavo pasikeisti numerius. Nurodė, kad paėmę automobilius grįždavo į Kauną. Jiems pasakydavo kur susitikti, pvz. parduotuvės aikštelėje ar prie degalinės, dažniausiai atvažiuodavo jo pažįstami, paduodavo sumą pinigų už tą automobilį. Teigė, kad dalį siųsdavo tomis sąskaitomis, kartais dalį E. T. paduodavo, dalį E. J. gaudavo, kad pasirašinėdavo ir dalis likdavo pas ją. Nepažinodavo tų asmenų, būdavo pavieniai asmenys, kurie imdavo automobilius dažniau. Susitikdavo ant prekybos centro „Akropolis“ stogo, parduotuvių aikštelėse, įvairiose vietose. Nurodė, kad pinigus gaudavo grynais, eidavo į banką, žinute atsiųsdavo sąskaitas, vardą, pavardę. Nueidavo į banką, surašydavo čekį, paduodavo kasininkei ir pervesdavo tam žmogui. Visus čekius yra išsiėmusi, taip pat telefone turi senas išsaugotas žinutes, kur iš R. T. numerio siųsta. Nurodė, kad tuo metu E. T. nepažinojo. R. T. sakė, kad reikia pinigus paduoti draugo draugei Panemunėje prie parduotuvės. Ji su ja buvo susitikus gal kokius keturis kartus. Du kartus su ja važiavo ir E. J.. Ji nežinojo, kad E. T. yra jo žmona, tik per „Facebook“ pamatė nuotrauką ir po nuotrauka užrašą E. T.. Suprato, kad čia jo žmona. Ji tuo metu buvo nėščia. Šiaip jos nepažįsta. Nurodė, kad tuos pinigus kur pervesdavo būdavo tikrai nemažos sumos, nuo visų gautų pinigų būdavo didesnė dalis siunčiama arba E. T. paduodavo. Ji yra pririnkusi čekių ir po 4000 Lt. R. T. sakė, kad atsiskaitys su tais žmonėmis. Nežino tokio atvejo, kad būtų atsiskaitęs. Joms liepdavo keisti telefono numerius tam, kad joms neskambintų žmonės, kad neprišnekėtų to ko nereikia. Jos nekontaktavo nei su vienu pardavėju. Jis sukurdavo istoriją ir joms sakydavo ką šnekėti. Žinojo, kad netiesa, kad R. T. yra E. J. vyras, taip pat žinojo, kad jis atlieka bausmę. Žinojo, kad netiesą sako, bet jis kartojo, kad atsiskaitys su žmonėmis. Adresus nurodydavo joms telefonu. Sakė, kad jei jis nespės atsiskaityti su žmonėmis, blogiausiu atveju gali išieškoti antstoliai, o pas ją antstoliai jau išieško, todėl ir paprašė surasti kitą žmogų (E. J.). Nurodė, kad sunku įvardinti už kokią sumą automobiliai būdavo parduodami. Pamena, kad gaudavo tikrai nemažai, šimtais litų. E. J. prisistatydavo kaip žmona ir pasirašydavo vekselius. P. M. nuveždavo kur joms reikia, užpildavo jam kuro. Jis nebuvo informuotas kas vyksta. Nurodė, kad šiuo metu jokių santykių su R. T. nėra. Buvo keletas skambučių iš nežinomo numerio. Klausinėjo, kodėl ji sakė, kad jis, jei ne jis taip padarė. Nurodė, kad ji tiksliai žino, kad pačioj pradžioj viskas prasidėjo su R. T., pasimatyme su juo kalbėjo. Būdami paskutiniam, antram pasimatyme aptarė visą planą. Nurodė, kad tikrai neapkalba dėl to, kad nepavyko tarp jų santykiai. Nurodė, kad P. M. yra geras pažįstamas. R. T. pasakė, kad jam yra sunku, iš jo žmonos E. T. su kuria ruošiasi skirtis, yra atimti du vaikai, kurie auga pas globėjus, kad jam reikia padėti tiems vaikams, reikia uždirbti pinigus. Nurodė, kad taip jau dirba jo brolis, mama ir patėvis, kurie jau vykstant tyrimui sužinojo, kad už šiuos dalykus yra sulaikyti. Jis papasakojo planą, nupasakojo kaip žaidimą, perki vieną, parduodi ir pan. Teigė, kad nesakė, jog P. M. jos vyras. Ji šnekėjo visą tą istoriją, bet kad jis jos vyras nesakė. Nurodė, kad vekselyje yra nurodyti E. J. duomenys. Adresas būdavo nurodomas toks, kokį pasakydavo R. T. telefonu. Nurodė, kad paimdavo automobilį, nuveždavo į Kauną ir paduodavo asmeniui, bet būdavo, kad ne visada iškart, būdavo kad tik po poros dienų atiduodavo. Nurodė, kad sumos nepriklauso nuo tos sumos kaip nurodytos vekselyje. Su kiekvienu automobiliu sumos būdavo kitokios. Nurodė, kad jie susipažino per vieną pažįstamą klube. Susipažino prieš keturis mėnesius ar pusę metų, tiksliai negali pasakyti. Nurodė, kad E. J. žinojo apie jų su R. T. santykius, kad jis yra pataisos namuose. Papasakojo apie visą istoriją, pasakė tiek, kiek ji žinojo, nurodė, kad per jos tel. bendravo su R. T.. Buvo ne vienas pokalbis tarp R. T. ir E. J.. Pradžioje nebuvo didelio bendravimo, bet po to ji daugiau bendravo. Nurodė, kad visada kartu dalyvavo, nes ji pasirašinėdavo. Jei jos būdavo be mašinos, tai prašydavo P. M., kad pavežtų. Jei jau pasiimdavo mašiną, tai su ta pačia važiuodavo. Palikdavo parduotuvės aikštelėje ir R. T. draugai atvažiuodavo ir pasiimdavo. E. J. dažniausiai būdavo kartu, o kai būdavo kartu žinodavo ir kokios sumos būdavo. E. J. mokėdavo 25 proc. nuo gautos sumos. Pradžioje apie 20 proc. Negali įvardinti konkrečių sumų, bijo, kad gali susimaišyti ir sumeluoti, tačiau nurodė, kad nebuvo didelės, nes automobiliai buvo su defektais. Nurodė, kad būdavo įvairių atvejų, kartais pildydavo pirkimo - pardavimo sutartį, būdavo įgaliojimus rašydavo, kad galima važinėti automobiliu, kad jis yra nevogtas ir pan., tam tikrą laiką, kol bus atsiskaityta. Nurodė, kad iš pradžių K. T. nepažinojo, nes bendravo tik su R. T., o po to, kai ji su R. T. susipyko, tada pradėjo skambinti K. T. ir pradėjo bendrauti. Bendravo telefonu. Iš pradžių ji tikrai žinojo, kad šneka su R. T., o po to, kai būdavo, kad per dieną skambina ir vienas, ir kitas tada tikrai būdavo, kad susimaišydavo, nes jie broliai, balsai panašūs. Kai R. T. buvo etapuotas, tada užsakymus duodavo K. T.. Kalbant apie Šakių rajono atvejus, mano, kad viskas vyko su R. T., nes tai buvo pradžia ir jis nurodydavo adresus ir istorijas. Nurodė, kad jų balsai panašūs, bet pradžioje ji su K. T. išvis net nebendravo, net nežinojo, kad toks yra, žinojo tik tai, kad R. T. turi brolį. Nurodė, kad susipažino vasaros pradžioje. Datų tiksliai neprisimena. Buvo dviejuose pasimatymuose. Taip pat R. T. yra siuntusi pinigus į parduotuvę pagal nurodytas sąskaitas. Kiekvienoje byloje pagal datas yra sudėti visi čekiai, kur buvo siunčiami pinigai. Po tų dviejų pasimatymų, dar kažkiek laiko bendravo su R. T., o po to susipyko, nepamena dėl ko ir po to tik pradėjo bendrauti su K. T.. K. T. paskambino ir pasakė, kad nori toliau tęsti tą pačią veiklą. Su tais automobiliais nuo pat pradžios su R. T. ji nieko nedarė. Ji tik vieną kartą buvo vežusi jo brolį A. T., kuris yra laisvėje į kitą rajoną. Nurodė, kad rugpjūčio mėnesį nebendravo su K. T.. Ji pradžioje bendravo tik su R. T. ir automobilius tokiu būdu pirkdavo su juo, o ne su K. T.. Jis buvo tik visai pabaigoje. Nes kai su K. T. pradėjo bendrauti, K. T. daugiau kalbėdavosi su E. J. telefonu, o ne su ja. Su ja kalbėdavo R. T.. Nurodė, kad žinojo, jog bendrauju su R. T., ji pas jį į pasimatymus važinėjo. Pažintų, kuris skambina, nes labiau švepluoja nei R. T.. Nurodė, kad jis nekeršija, mano, kad K. T. bando išsukti brolį, nes brolio žmona pagimdė vaikų ir nori išeiti anksčiau laiko. Pats K. T. yra skambinęs jai telefonu ir sakė, kad sakytų viską ant jo, nesakyti, kad R. T. taip darė. Nuo pat pradžių ji bendravo su R. T. tikrai žino, kad tai buvo jis. Buvo dar ir kiti asmenys, kurie yra įvardinti. Tai Evaldas apie 30 m. Ji jo nepažįsta, jai būdavo pasakyta kur susitikti, kad paduos pinigus, persiųsti kur ir pan. Jie iš karto žinojo, kad automobilis yra paimtas, nes ji pasakė. Tada liepė nuvežti parodyti tam pačiam Evaldui ir jam tas automobilis netiko. Jie patys surasdavo pirkėjus, kuriam reikėdavo automobilio. Jie atvažiuodavo, apžiūrėdavo ir pasiimdavo. E. J. tuo metu surašydavo pirkimo - pardavimo sutartis su žmonėms. Apie visus automobilius žinojo, kad visi jie buvo paimti, jų paimta apie dvidešimt. Nurodė, kad automobilis „Peugeot“ buvo parduotas į Vilnių, kažkur kur superka automobilius. Tiksliai neatsimena, bet už jį davė tik 700 Lt. ar 900 Lt. Pardavimo kaina visada būdavo mažesnė. Nurodė, kad supranta, ką padarė, ji prisiims už tai atsakomybę. Nurodė, kad stengsis atlyginti civilinius ieškinius. Kol kas dar neatlygino, bet buvo praeitą kartą susitarusi su S. P., pasiėmė jos numerį, sakė po truputį atsiskaitinės. Jau kai nebendravo su R. T., o bendravo su K. T., tai už tuos automobilius kiek tuo metu būdavo, tai kiek pasakydavo tiek ir pravesdavo K. T.. Visus pirmus automobilius jie ėmė su R. T.. Dar prieš tai buvo Jonavoje paimti keli automobiliai. Pirmas epizodas visas buvo Jonavoje. Ten buvo kita mergaitė, net ne E. J.. Neatsimena jos vardo ir pavardės. Jie ten turi bylą. Po to, vėliau atsirado E. J. ir su ja buvo viskas daroma. Po to jau važiavo į kitus rajonus, kur paliepdavo R. T.. Puikiai atsimena, kad bendravo su R. T. ir jie važiavo kur broliai dvyniai atvežė „Audi“, bet jie jos nepirko, nes tuo metu su R. T. susipyko ir jis pasakė neimti to automobilio, tada apsisuko ir važiavo namo. Tai vyko rugpjūčio mėnesį, nes šie visi trys automobiliai yra vieni iš pirmųjų. Neatsimena tikslių datų, tačiau tikrai žino, kad bendravo pradžioje su R. T., o su K. T. ji išvis nebendravo. Nurodė, kad jie tokiais reikalais užsiiminėdavo dar anksčiau, todėl kad baudžiamojo atsakomybėn yra patrauktas jų brolis, kuris yra laisvėje, mama ir patėvis. Su R. T. ji pradėjo bendrauti anksčiau, nes ji buvo grįžusi namo, o jo mama dar buvo atvažiavusi pas ją. Tai buvo birželio mėnesis, nes jo mama atvažiavo pas ją į parduotuvę tą dieną, kai buvo jos tėčio gimtadienis. Ji negalėjo išeiti, jo mama atvežė jai gėlių. Praėjus gal mėnesiui laiko, apie liepos mėnesį pradėjo prekiauti automobiliais. Nurodė, kad ji buvo kažkurį laiką nutraukusi bendravimą. Kai buvo pirmame pasimatyme, dar tuo neužsiiminėjo, o antrame pasimatyme kai buvo, jis jai pats pasakė, kad atvažiuotų pasikalbėti apie tuos reikalus ir jie pasimatyme apie tai šnekėjo. Datos kada buvo pasimatymas nepamena, bet tai jau buvo kai jie užsiiminėjo šia veika. Nurodė, kad niekada nebuvo kalbos apie bendrą gyvenimą su R. T.. Tik draugiškas bendravimas buvo, nes jis turėjo žmoną, o ji turėjo vyrą, nors tuo metu skyrėsi, bet apie antras vestuves tikrai nieko neplanavo ir jokios meilės tarp jų nebuvo.
Teismo posėdžio metu kaltinamoji E. J. nurodė, kad prisipažįsta, jog padarė nusikaltimą. Nurodė, kad susipažino su S. B. prieš mažiau nei pusę metų. Atvažiavo pas ją, ji tuo metu dirbo mašinų plovykloje. Jos paklausė, ar nenorėtų supirkinėti mašinas. Ji paklausė kaip, nes ji nei teisių turi, nei vairuoti nemoka. Jai pasakė, kad yra vienas žmogus, kuris suranda mašiną, sušneka viską ir jos darbas tik pasirašyti vekselį. Sakė, kad iki teismų tikrai neprieis, viskas bus atsiskaityta, blogiausiu atveju, kad antstoliai išieškos. Sakė, kad bus 25 proc., bet gaudavo 20 - 15 proc. R. T. asmeniškai nepažinojo, niekada nebuvo mačiusi, tik „Facebook“ yra mačiusi jo nuotrauką. Yra kelis kartus su juo šnekėjusi, jos darbas buvo tik pasirašyti vekselius. Jis paskambindavo S. B., pasakydavo kur važiuoti, pati matydavo kaip atsiųsdavo į S. B. telefoną numerį žmogaus kieno yra mašina. S. B. pasiskambindavo ir susitardavo su tais žmonėmis iki kur atvažiuoti ir pan. Atvažiavus E. J. apsimesdavau jo žmona, kad jis jos vyras, pasakydavo kokį adresą reikia rašyti ant vekselio. Nurodė, kad žino, jog jei iki tos dienos laiku nesumoka, nueina su tuo vekseliu pas antstolį ir gali išieškoti iš jos. Nesusigaudydavo kas ten ir kaip vyksta. Rašydavo savo asmens kodą, vardą, pavardę. Nesuprato, kad čia kažkas blogai. Sakė, kad atiduos pinigus, negalvojo, kad bus apgaulė ir kad iki teismų reikės eiti. Ji pati nei teista, nei su policija reikalų neturėjusi. Sakydavo taip, kaip R. T. nurodydavo. Tuo metu atrodė normalu, tačiau supranta, kad neteisėta klaidingus adresus rašyti. Prisimena visus šiuos atvejus. Nurodė, kad dalyvavo gal 10 - 12 tokių atvejų. Negali pasakyti tikslios sumos. Gavo didžiausią sumą 1500 Lt, visada kitais atvejais būdavo 100 - 200 Lt. Kai viena moteris susirado ją per „Facebook“, sakė, kad pavogė mašiną ir pan. Tada R. T. iš kažkur gavęs jos asmeninį numerį paskambino ir vos negrasindamas, pasakė, kad S. B. ir jį ir ją apgavo, kad visą kaltę verčiam ant S. B.. Sakė, kad jis nieko nežino, jokių pinigų negavo, bet ji pati matydavo ir ne vieną kartą ėjo kartu su S. B. į banką, kai ji duodavo R. T. žmonai E. T.. Prie jos buvo gal koki du kartai. Gaudavo žymiai mažesnę sumą nei parduota, ne visada leisdavo eiti kartu kai parduodavo mašiną. Nurodė, kad tuo metu negalvojo, nemąstė ir niekada R. T. nėra mačiusi. Tikėjo, ką sakė, kad tikrai atsiskaitys. Tuo metu klausimų nekilo. Nurodė, kad su R. T. bendravo telefonu ir tik kelis kartus. Pasakė iš dalies planą, ką jai reikės daryti, kad reikės pasirašyti. Kai R. T. buvo etapuotas, kalbėjo su jo broliu. Nurodė, kad jų balsų neįmanoma neatskirti. Balsai yra skirtingi. Kai policija pradėjo ieškoti, tada jis jai paskambinęs sakė, kad verčiam visą kaltę ant S. B.. Tada E. J. paskambino tyrėjui Bacevičiui ir pasakė, kad jai skambino. Su K. T. pradėjo bendrauti vėliau, jau pačioj pabaigoje. Susitikę nebuvo nei su vienu, tik telefonu vyko bendravimas. Su K. T. kiek daugiau bendravo. Jis sakydavo ne S. B., o jai daugiau dėl automobilių. Nurodė, kad pačioje pradžioj viskas vyko su R. T.. Kaune dalyvavo tik K. T., Šakiuose – R. T.. Paaiškino, kad R. T. buvo susitaręs su tais žmonėmis, atvažiavusios pasakydavo, kad ji jo žmona, S. B. pusseserė, ji pravažiuodavo su mašina, pasižiūrėdavo dokumentus. Paskambindavo jam ir duodavo iki galo su žmonėmis susitarti. Atvažiuodami atsiveždavo tuščią lapą, užpildydavo jį prie žmonių. Juos jai duodavo S. B.. Suprato, kad kažkas negerai kai viskas vyko Kaune, kai per „Facebook“ parašė, kad ji vagis, suprato, kad gerai nesibaigs. Nurodė, kad jos vyras šiuo metu yra įkalinimo įstaigoje, nuteistas šešiems metams. Liko trys metai. Turi dukterį, bet vaikas ne jo. Yra vieniša mama. Jis neįsivaikinęs dukros, jai du su puse metukų. Vaikas gyvena tik su ja. Jos mama, tėtis padeda rūpintis, nuomojasi butą, šalia gyvena tėvai, kurie padeda. Labai gailisi, nurodė, kad mama pasirašė su ta moterimi vekselį, kad po 300 Lt atiduos tai moteriai. Nurodė, kad gauna socialinę pašalpą, vaiko alimentus, kuriuos moka Vaikų fondas. Dar paaiškino, kad laiškus jai pradėjo rašyti pačioj pabaigoje K. T., kai viskas vyko Kaune. Tuos laiškus namuose turi. Tada buvo pabaigoje, kai pradėjo policija ieškoti. Nurodė, kad R. T. balsą ir jo brolio K. T. balsą skiria.
Teismo posėdžio metu nukentėjusioji J. P. parodė, kad buvo 2013 metų rugpjūčio mėnesis. Tuo metu dirbo sode. Paskambino anūkas M. B.. Mašina buvo jos vardu. Jis buvo įdėjęs skelbimą parduoti automobilį internete. Paskambino, kad nori atvažiuoti pirkėjai apsižiūrėti. Anūką parsivežė į Šakius. Atvažiavo pas juos į sodą. Vekselį jie jau buvo pasirašę. P. M. sakė, kad baiginėja namą, pinigų bus, jiems reikia dabar važinėti į darbą, todėl jiems kaip tik reikia mašinos. Vekselyje buvo E. J. vardas, pavardė. Adresas visai ne tas buvo. Jokio telefono nebuvo ir ji paprašė, kad užrašytų ant to vekselio. Po savaitės skambino ir niekas jau nebeatsiliepė, nebuvo tokio adresato. Ir po to ją išsikvietė tyrėjas Bacevičius. Nurodė, kad dėl pardavimo kalbėjo su anūku, jam skambino. Anūkas gyvena Kaune, jos mašina, bet anūkas buvo įdėjęs skelbimą. Bet kadangi jos mašina, turėjo grįžti į Šakius. Nurodė, kad atvažiavo trys asmenys: abi kaltinamosios ir P. M., kuris prisistatė, kad yra kažkurios vyras. Visi aiškino, kad visi dirbantys, vekselyje buvo parašytos dvi savaitės, pataisė į tris, kad tikrai suspėtų atiduoti pinigus, kad nebūtų nemalonumų. Vyriškis aiškino daugiausia. Prie mašinos vairo sėdo E. J.. Vekselį pasirašė anūkas. Nurodė, kad reiškia civilinį ieškinį, nori, kad būtų priteista 3500 Lt. Nieko apie automobilį nežino. Pirkimo metu, konkrečiai kalbėjo E. J. ir P. M.. Jie sakė, kad baigia objektą ir atveš pinigus. Prisistatė kaip statybininkas. Sakė, kai gaus pinigus ir atsiskaitys, nebuvo minimas T. Nurodė, kad vekselyje buvo jos anūko duomenys. Jokių kitokių dokumentų nesirašė. Nerašė ir pirkimo - pardavimo sutarties. Rytojaus dieną nuėjo pas notarę R. V. paklausti, ar galiojantis toks vekselis, jeigu kas nutiktų. Ji patikino ir nusiramino. Šiuo metu mašina vis dar registruota jos vardu. Manė, kad ten šeima perka. Jiems reikia mašinos, kad važiuotų į darbą, užbaiginėtų darbus. Manė, kad E. J. ir P. M. yra šeima. Nurodė, kad pavogtas automobilis dalyvavo autoįvykyje, tačiau jai niekas apie tai nieko nepaaiškino. Pasiskambinus pasitarė su specialistu ir pasakė, kad nieko niekur nereikia siųsti, rašyti. Ji paaiškinau, kad metai laiko jau mašina dingusi, kad yra pavogta, kad jos nėra. Pasakė, kada vyks byla teisme. Jai pasakė nunešti dokumentą į teismą ir, kad nieko nereikia daugiau daryti. Nurodė, kad nori žinoti, kur mašina, bet nežino, kaip jai sužinoti.
Teismo posėdžio metu nukentėjusioji S. P. parodė, kad įdėjo skelbimą į internetinį tinklalapį „Autogidas“. Viską darė su mama, nors mašina jos, bet mamos vardu registruota. Mama įdėjo skelbimą, nurodė savo telefono numerį. Jai paskambino vyras, nežino ar jis prisistatė, ar sakė savo vardą, pavardę. Sakė, kad atvažiuos jo žmona E. J., tai jos taip suprato, kad jis Jasikas, jei ji jo žmona. Ir su ja dar jo ar jos pusseserė. Atvažiavo po dviejų ar trijų dienų, atsivežė vekselį. Surašė viską prie jų akių. S. B. viską surašė, o E. J. pasirašė. Atvažiavo abi kaltinamosios ir dar du vaikinai. Jie sėdėjo mašinoje ir nelipo. Atvažiavo su J. P. mašina. Vyriškis kai skambino pasakė, kad irgi užsiima statybomis, dabar pinigų neturi, bet po kelių savaičių atiduos. Kad reikia dar vienos mašinos, nes žmonai atiduoda savo mašiną, ar reikia kitos mašinos. Susitarė, kad per tris savaites atiduos pinigus. Su mama kalbėjo vyriškis ir jis nupasakojo situaciją, kad reiktų palaukti pinigų, pasirašyti vekselį. Vekselį pasirašė jos mama ir E. J.. Po trijų savaičių skambino į telefoną ir abu buvo išjungti. Nurodė, kad neteko kalbėti su tuo pirkėju, kuris atsiuntė žmoną. Palaiko ieškinį 4200 Lt. Šiuo metu nežino, kur yra automobilis. Jos mama bendravo. Sakė, kad su vyru šnekėjo, kad jo žmona E. J. atvažiuos. Kalbėdama jokių trikdžių negirdėjo. Kalbėjo su vyru, bet kas jis toks buvo ji nežino. Teisiškai jos mama yra mašinos savininkė, bet ji yra civilinė ieškovė, kadangi mašina buvo jai palikta. Nurodė, kad apie automobilio defektus pasakė tik tada kai atvažiavo S. B. su E. J.. Tai buvo nežymūs defektai. Dažai buvo nubrozdinti, spidometras nerodė, kai merginos atvažiavo jos parodė, kas netvarkonga, nes to skelbime nebuvo įdėję. Teismo posėdžio metu patvirtino, kad buvo atvažiavusios S. B. su E. J., tačiau iš balso negali pasakyti kuris vyras kalbėjo telefonu.
Teismo posėdžio metu nukentėjęs K. J. parodė, kad buvo įdėjęs skelbimą į internetinį tinklalapį „Autogidas“, kad parduoda mašiną. Jam paskambino vyras, kuris neprisistatė, tik žadėjo atsiųsti žmoną ir pusseserę. Iš karto žadėjo rankpinigius, bet kai atvyko kalbos apie tai nebuvo. S. B. paskambino tariamam vyrui, davė jam pakalbėti, apie rankpinigius užklausė, tačiau jau jų nebebuvo. Dvejojo ar parduoti. Bet nusprendė surizikuoti. Mašiną apžiūrėjo S. B., pasibandė. Ji aiškino, kad vyras dirbą Rumšiškėse, prie statybų. Sandoris vyko vidurį savaitės, žadėjo šeštadienį dalį sumos atvežti, kitą dalį po savaitės. S. B. surašė vekselį, o E. J. pasirašė. Suma 4300 Lt. Adresas pasirodė buvo melagingas, visą vekselį kai surašė nufilmavo, turi vaizdo įrašą. Po šeštadienio, kai nesulaukė pinigų, pradėjo skambinėti. Pirkėjų telefonas neatsakė, po kelių dienų pavyko prisiskambinti S. numeriu, kuriuo ji jam skambino važiuodama čia ir klausdama kelio. Atsiliepė kažkoks vyriškis, sakė jos draugas, kad išsiaiškins ir susisieks. Atvažiavo keturi, vienas vyriškis praktiškai nesikišo. Atsivežė mažą vaiką ir buvo abi kaltinamosios. Visas pokalbis vyko su jomis ir telefonu su jos tariamu vyru. Negarantuoja, kad atskyrė balsą, nes jam atrodo, kad telefonu vyriškis kalbėjo tarsi per skudurą. Sakė kai bus pinigai bus ir pirkimo - pardavimo sutartis, iki to momento nieko nebuvo girdėjęs apie vekselius. Tyrėjas pasakė, kad tokio adreso nurodyto vekselyje nėra. Pas antstolius nesikreipė. Kai nepavyko priskambinti, iš karto kreipėsi į policiją. Prieš pasirašydamas vekselį pažiūrėjo į E. J. pasą. Nurodė, kad buvo atvažiavę su baltu „BMW“. Nurodė, kad nori atsiimti civilinį ieškinį, kurį reiškė 4300 Lt. sumai, ryšium su tuo, kad atsirado jo automobilis, todėl prašo teismo grąžinti jam mašiną. Nurodė, kad kaltinamieji daug primelavo, nes apie jokį vamzduką nebuvo kalbos kai paskambino. Tas, kuris skambino, kalbėjo apie pusseserę, ne apie jokią seserį. Sakė, kad atvažiuos žmona ir pusseserė. Pokalbis vyko ne per pietus, o vakare. Atvažiavo tik rytojaus dieną. Nurodė, kad buvo internetiniame tinklalapyje „Autogidas“ paskelbta, jog yra variklio ir tarpinės defektas. Apie jokius vamzdukų išvedimus nebuvo kalbos. Ir apie jokį lizingą nebuvo šnekos, tik tai apie vekselį. Mano, kad jam skambino ne K. T., o kitas žmogus. Jis automobilį matė, jį apžiūrėjo, iš išorės automobilis neapgadintas.
Teismo posėdžio metu liudytojas M. B. parodė, kad jam paskambino vyras, pasiteirauti dėl mašinos ar parduoda. Sakė reikia mašinos darbo reikalams, važinėti į darbą. Jis negali atvažiuoti ir atvažiuos bei paskambins jo žmona. Po to paskambino moteris, susitarė susitikti. Atvažiavo trise. Vairuotojas ir dvi kaltinamosios. S. B. prisistatė kaip žmona. Pasirašė vekselį, kad pinigai bus sumokėti vėliau ir važiavo pasižiūrėti mašinos į Šakius. Kadangi jie jį atsivežė iš Kauno, pašnekėjo dar su jo močiute, kuri yra automobilio savininkė. Susitarė, pasirašė dokumentus, viskas atrodė teisinga. Paskui pasiėmė mašiną, parvežė jį atgal į Kauną su jo mašina, tik jis sėdėjo keleivio vietoje, vairavo S. B.. Po to nepriskambino ir kreipėsi į policiją. Nurodė, kad vekselį pasirašė jos draugė E. J.. Nesirašė pirkimo - pardavimo sutarties, rašė tik vekselį. Nurodė, kad vaikinas nekalbėjo, jis tik vairuotojas buvo. Po įvykio buvo nuėjęs pas vieną advokatą liepė kreiptis iš karto į teismą su tokiais klausimais.
Liudytoja E. T. parodė, kad jai kažkokia mergina padavė 50 Lt. 2013 m. mergina su ja susisiekė telefonu. Ji paprašė R. T. paskolinti pinigų, tai šis pasakė, kad atveš jo draugė. Tai buvo vieną kartą. Jie su R. T. neišsituokę. Nurodė, kad atliekant bausmę su R. T. jie bendraudavo apie tai, kas liečia vaikus, bendravo retai, telefonu. Su asmeniu, kuris atlieka bausmę Praveiniškių pataisos namuose nebendravo. Nurodė, kad vaikui išlaikymo R. T. neteikė. Ji tik tą vieną kartą prašė, kad paskolintų pinigų. Dėl pinigų grąžinimo nesitarė ir pinigų negrąžino.
Liudytojas P. M. parodė, kad žino, jog merginos pirkdavo automobilius. Apie tai, kad daro nusikaltimus sužinojo, kai jį pakvietė į apklausą, o iki tol nieko nežinojo. Jos paprašydavo nuvežti, pasakydavo kur nuvežti ir jis jas nuveždavo į Šakius, į Trakus, į Jonavą. Nurodė, kad veždavo praeitą vasarą, savo automobiliu. Veždavo S. B. ir E. J.. S. B. pažįsta, o su E. J. bendravau tik tiek kiek veždavo. Kai nuvažiuodavo, jos išlipdavo, o jis laukdavo automobilyje. Jos jam sakydavo, kad važiuoja pasiimti automobilio. Kartais pasiimdavo automobilius. Buvo keletą kartų, kad nepasiėmė. Ką toliau darydavo su automobiliais, jis nežino. Jis jas nuveždavo iki tos vietos, kur susitardavo susitikti. Jis draugiškai padėdavo merginoms, užmokesčio negaudavo, tik kuro užpildavo. Nurodė, kad iš Šakių pasiėmė „Peugeot“ mėlynos spalvos, „BMW“ tamsios spalvos ir „Audi“ tamsios spalvos. Jam neaiškino kokiu būdu imdavo, jis nesigilindavo. Važiuodavo, tik dėl automobilio pasiėmimo. Nurodė, kad „Peugeot“ pasiėmė iš J. P.. Jis su J. P. nebendravo ir nieko nekalbėjo.
Liudytojas K. T. teismo posėdžio metu, nurodė, kad jo brolis R. T. su šiais automobiliais nėra susijęs, nes jisai su S. B. susipažino per radijo stotį, jie tik pradėjo bendrauti ir S. B. buvo uždaryta mėnesio laikotarpiui. Jai grįžus iš Kauno tardymo izoliatoriaus, susirado jo brolį R. T. ir ji atvyko antrą kartą į pasimatymą trumpalaikį, o jo brolis jau buvo susitaikęs su žmona. Ir jis su S. B. baigė visus bendravimus. Tada pradėjo jis bendrauti ir S. B. pasiūlė šį darbą. Nes ji jau anksčiau su kažkuo dirbusi iš pataisos namų, tas žmogus išėjo į laisvę, čia sakė yra legalus darbas, sakė visą uždarbį dalinsis per pusę, atsiskaitinės su savininkais visais ir perparduos už brangiau. Tada pradėjo su ja šitą veiklą ir S. B. įtraukė E. J.. Jis klausė dėl ko yra dar trečias žmogus, S. B. sakė, kad jos vyras yra pataisos namuose, dėl to, kad matys jos duomenis, kad vyras uždarytas ir bus negerai. O kad E. J. vyras taip pat sėdėjo pataisos namuose, jis tai sužinojo tik rugsėjo mėnesį. Dėl BMW automobilio jis skambino savininkui, nes jis gali ir pasakyti, koks buvo gedimas. Jam buvo problema su varikliu, buvo išvestas vamzdukas aušinamasis, nes užvirdavo vanduo ir, kad per ten išeitų garai. Paskambino savininkui, pasiklausė kokia būklė, savininkas apibūdino, pasakė problemas, o jis pasakė, kad šitą problemą susitvarkys, nes automobilis reikalingas važinėti į darbą. Tada S. B., E. J. ir S. vairuotojas ar draugas nuvežė jas ir tą BMW nupirko, vėliau kažkam S. pardavė. Už tą BMW gavo 200 Lt. uždarbio. Telefoną numerį surado savo iniciatyva iš internetinio tinklalapio „Autogidas“. Jam S. B. pasiūlė ir nurodė, kad čia yra legalus darbas. Sakė, kad nupirks iš žmonių lizingo būdu automobilius ir juos perparduos brangiau. Per tą laikotarpį iš karto atsiskaitys su tais savininkais ir tą uždirbtą dalį išsidalins, dėl to tokiu būdu jis ir sutiko. Manė, kad tai yra oficialus dalykas, legalus darbas. Nurodymą susirasti automobilius, jis turėjo iš S. B.. Ji jam viską paaiškino, kad ieškotų internete ir, kad jai po to duotų koordinates ir ji važiuos lizingo būdu pirkti automobilių. Visokių automobilių ieškojo. Nurodė, kad yra ir daugiau tų automobilių paimta. Būna vieni savininkai sutinka, kiti ne. Skambino iš eilės ir klausė žmonių, ar jie sutinka. Nurodė, kad pasiskambina, pasiklausia apie būklę, žmogus paaiškina, tada klausia, ar parduotų išsimokėtinai automobilį per dvi savaites, ar mėnesio laikotarpį. Sakė, kad atsiskaitys per du kartus arba per vieną kartą, kad pasidarys sutartį, registraciją kada atsiskaitys už tą automobilį. Nurodė, kad jis skambindavo S. B., duodavo telefono Nr. ir sakydavo kuriam mieste yra, ji pasiskambindavo ir pati važiuodavo paimti tą automobilį. Prisistatydavo, kaip S. B. vyras. Sakydavo, kad atvažiuoja jo žmona ir jo sesuo. Atvažiuodavo pas tą savininką, S. B. apžiūrėdavo automobilį, o E. J. pasirašydavo skolos sutartį, vekselį per kokį laikotarpį įsipareigoja atsiskaityti už tą automobilį. Nurodė, kad dėl „Peugeot“ automobilio jis taip pat skambino. Jis buvo pas močiutę pastatytas, o pats savininkas gyveno Kaune. Tam automobiliui nebuvo techninės apžiūros ir buvo ganėtinai parūdijęs, bet jis pasakė, kad bus tinkamas, apžiūrės žmona. S. B. ir E. J. pasiėmė savininkės, ant kurios mašina buvo užrašyta, anūką ir kartu atvyko prie „Peugeot“ automobilio. Jis pasakydavo į kur S. B. važiuoti reikia. Jam viską pasakydavo S. B.. Jis buvo pataisos namuose. Nurodė, kad viskas vyko praeitą vasarą. Brolis susitaikė su savo žmona, o jis su savo žmona pusantrų metų buvo ne santuokoje. Jis pradėjo su S. B. bendrauti, kai jam šitą darbą pasiūlė, jie pradėjo kartu dirbti. Pradėjo rimčiau draugauti rugpjūčio mėn., nes jis pradėjo skirtis su žmona, ir ji sakė, kad irgi skirsis ir jie kartu susirašys. Bet S. B. melavo, nes Kaune per apklausas su E. J. buvo daroma tarp jų akistata. E. J. pati prasitarė ir Panemunėje tyrėja yra užregistravusi, kad S. B. iš tikrųjų su juo nenorėjo kurti šeimos, o jis buvo reikalingas visai kitiems tikslams. Nurodė, kad tarp jų buvo artimas bendravimas. Vieną kartą S. B. važiavo pas jį į pasimatymą, bet jį etapavo į Šiaulius ir jos neįleido į pasimatymą, nes byla buvo paruošta etapavimui. Nurodė, kad S. du kartus buvo pas R. T.. Nurodė, kad su „Audi“ irgi taip pat viskas buvo. Skambinta, kalbėta su savininke. Visi automobiliai tokiu pačiu būdu paimti. Su automobilio savininke kalbėjo. Paklausė kokia būkle, stovis, kokie gedimai. Nebuvo gedimų, automobilis buvo prižiūrėtas ir tvarkingas. Matė tik iš nuotraukos. Paskambino savininkei, pasakė, kad jis pats negali atvykti, nes yra darbe, kad atvažiuos jo žmona ir sesuo. S. padavė telefono Nr. ir ji pasiskambino, pagal adresą nuvažiavo paimti tą automobilį. Jis tik sužinojo iš šitos medžiagos, nes jam S. B. pasakė, kad to automobilio nedavė. Taip pat ir automobilis „Peugeot“, pasakė, kad buvo labai stipriai surūdijęs, to automobilio irgi neėmė. Kada brolis gavo duomenis, kada su broliu susitaikė, nes buvo susipykę ir ilgą laiką nebendravo, jis perskaitė visus kaltinimus, pamatė, kad „Peugeot“ paimtas, o ji nuo jo nuslėpė, kad buvo paimtas, taip pat ir „Audi“. Nurodė, kad prieš du mėnesius perskaitė R. T. kaltinimus. Yra raštai, dėl kokių automobilių kaltina, vyko tyrimas. Nurodė, kad jie gyvena kartu, vienoj sekcijoje. Nurodė, kad jokios naudos neturėjo, jis tik gavo už „BMW“ 200 Lt. S. B. pasakė, kad uždarbio gavo tik 600 Lt. už tą „BMW“. Atsiskaitė su savininku, 600 Lt gavo pelno, 200 Lt man buvo, E. J. ir jai 200 Lt buvo. Bet kiek jis sužinojo rudenį E. J. yra taip pat apgauta S. B., nes yra negavusi pinigų. Pervesdavo į nurodytą sąskaitą. Negali pasakyti į kurią, nes yra S. B. vedusi į kelias sąskaitas. Pinigus pervesdavo S. B.. Nurodė, kad jis galvojo, jog bus už tuos automobilius tikrai atsiskaitoma, kad jis nieko nemeluoja teisme. Nurodė, kad sakydavo ne tiesą savininkams. Nurodė, kad viską S. B. organizavo ir jos buvo pasiūlyta. Jis telefonu tik kalbėdavo. Jis pats į tą vietą nebevažiuodavo. Nurodė, kad jis yra kaltas, nes dėl tų automobilių skambinėjo, jam užgarantavo, kad viskas čia legalu. Dėl automobilių skambinėjo jis, žinojo jų trūkumus. Dėl „Peugeot“ automobilio jis nežinojo, nes jam pasakė, kad jo nepaėmė. Dėl automobilio „Audi“ taip pat nežinojo, kad buvo paimtas. Jis tik tai sužinojo, kai prasidėjo teisminiai tyrimai, kad šie automobiliai iš tikrųjų buvo paimti. O kad „BMW“ buvo paimtas ši tą žinojo iš karto. Nurodė, kad automobilius parduodavo S. B.. Kam parduodavo jis nežino. Jis turėjo pagal skelbimus surasti automobilį. Svarbu, kad sutiktų išsimokėtinai parduoti, o po to S. B. su E. J. tą automobilį paimdavo. Kaip jam aiškino S. B., kad tie automobiliai bus parduodami už brangiau ir bus atsiskaitoma su tais savininkais. Ką uždirbs - viską pasidalins. Dėl to jis sutiko. Negali tiksliai pasakyti kada susitarė su S. B.. Susitarė telefonu kalbėdami, bendraudami. S. B. telefono Nr. gavo, kada su ja draugavo jo brolis R. T.. Jie susipažino per radijo stotį. Brolis davė jos numerį. Nurodė, kad kai ruošėsi išsiskirti su žmona tada bendravo su S. B.. S. B. kažkur mėnesio laikotarpiui buvo dingusi, nes telefonas buvo išjungtas. Per tą laikotarpį brolis susitaikė su savo žmona. Kai atsirado S. B. atvažiavo pas brolį į trumpalaikį pasimatymą. Jis tuo metu skyrėsi su savo žmona, todėl pasiėmė jos numerį ir pradėjo bendrauti. Buvo bendravimas labai artimas. S. irgi ruošėsi skirtis, sakė, kad kai išsiskirs, bus kartu. Rugsėjo mėnesį dar labiau pradėjo bendrauti, būti kartu. Jį vežė etapuoti, jos neįleido, nes jo byla jau buvo surinkta. Kai prasidėjo tyrimai, paaiškėjo, kad viskas čia buvo apgaulės būdu daroma. Tada tarp jų buvo viskas baigta. Nes tada jau jis nenorėjo su ja bendrauti. Jie nebuvo nei viename pasimatyme. Telefonu visą laiką bendravo, apsikeisdavo nuotraukomis. Dar kartą nurodė, kad jis turėdavo surasti automobilį, sakyti, kad yra E. J. vyras, o S. B. yra jo sesuo, kad automobilis reikalingas važinėti į darbą. Važiuodavo E. J. kaip jo žmona, o S. B. kaip jo sesuo. Jis surasdavo žmones, kurie parduodavo mašinas. Internetu, per mobilųjį telefoną. Mobilųjį telefoną negali tiksliai pasakyti iš kur gavo, nes yra atitverta aukšta, skardine tvora. Ir iš ten jam permetė per tvorą S. B. kažkoks pažįstamas. Nurodė, kad gavo 200 litų, tuo pinigus jam pervedė į sąskaitą S. B.. Tai buvo praeitais metais apie vasaros vidurį. Ji jam pasakė, kad uždarbis nuo šito automobilio buvo 600 litų, nes buvo gedimas. Kaip jam aiškino, ji jau yra dirbusi su kažkuo iš pataisos namų. Kažkas išėjo į laisvę, negalėjo surasti to žmogaus, dėl to jam pasiūlė, bet kad jie bus apgauti tikrai nesitikėjo. Nurodė, kad jis pats kalbėjo su pačiu „BMW“ savininku, tai buvo apie pietus. Paklausė apie būklę, jam paaiškino savininkas, kad yra variklio defektas, kiaura tarpinė ir yra išvestas vamdzukas, kad išeitų garai, tada vanduo neužverda. Pasakė savininkui, kad dėl šių gedimų nieko tokio, automobilį susitvarkys. Tada pasakė savininkui, kad pasižiūrės, kada gali atsilaisvinti nuo darbų ir atvažiuoti. Savininkui perskambinęs pasakė, kad atvažiuos jo žmona ir jo sesuo. Kalbėjo su savininku ir kai S. B. ir E. J. buvo nuvykusios. Jam pasakė savininkas, kad nufilmuos merginas, kad turėtų įrodymus, kad jos tikrai buvo. Sakė pasidarys pasų kopijas ir sakė, kad galima. Tada prisistatė E. J. vyru. Neseniai sužinojo, kad E. J. vyras pataisos namuose sėdi, o kad S. B. vyras sėdėjo jau seniai žinojo. Nurodė, kad dėl „Peugeot“ automobilio, jis pasiskambino savininkės anūkui, kuris gyveno prie „Urmo bazės“ Kaune. Jie kalbėjo, pasakė kas yra, kad nėra techninės apžiūros. Susitarė, kad jei automobilis tiks, tai parduos. Tada perskambino savininkui, pasakė, kad automobilį paims žmona ir sesuo. Paklausė nuo kur galėtų pasiimti. Pasakė, kad nuo „Urmo bazės“. Jam paskui S. E.T. pasakė, kad to automobilio nedavė, kad močiutė nesutiko duoti išsimokėtinai automobilio. Nurodė, kad su „Audi“ irgi taip pat viskas vyko. Skambino, kalbėjo, sakė, kad reikia važinėti į darbą, negali atsakyti ar per vieną ar per kelis kartus, kad atsiskaitys už automobilį, kad dirbam, gaunam atlyginimus. Šią informaciją pasakydavo iškart automobilių savininkams kai skambindavo. Tada S. B. paduodavau telefono nr. Su savininke kalbėjo jis. Pasiklausė apie automobilio stovį, būklę, jam viską apibūdino, pasakė, kad tinkamas. Jam sakė, kad nesigailės tikrai, buvo visą laiką prižiūrimas automobilis, jokių rūpesčių neturėsim. Tada pasakė, kad norėtų išsimokėtinai. S. B. padavė telefono Nr. Tuo laiku su E. J. jis nebuvo kalbėjęs, su ja tik pradėjo bendrauti nuo rugsėjo mėnesio. Skelbimus rado internetiniame tinklalapyje „Autogidas“. Daug skambino dėl automobilių pirkimo. Nurodė, kad iš kokių 40 skelbimų sutinka tik 1-2 pardavėjai. Būdavo šimtas skambučių per dieną, skambindavo per visą Lietuvą. Būdavo 4 - 5 žmonės papuola, būna vienas žmogus. Pradėjo skambinti nuo birželio mėnesio, kai pradėjo su S. B. bendrauti. Iki lapkričio mėnesio skambino. Nurodė, kad jis visų automobilių prisimena. nebuvo apklaustas šitoje byloje ikiteisminio tyrimo metu. Nurodė, kad jam visą laiką sakydavo, kad pasirašydavo specialų vekselį. Ką ten rašydavo jis nežino, nes kada rašydavo jo ten nebūdavo. Jis tik sukalbėdavo ir paduodavo S. B. telefono Nr. ir tada S. B. ir E. J. su savininkais susitikdavo. Nežino, kad „Peugeot“ automobilis turėjo eismo įvykį. Nežinojo, kad jis buvo paimtas. Dėl automobilio „Audi“ negali nieko pasakyti, kadangi jam pasakė, kad to automobilio nepaėmė, kad persigalvojo ir jo nedavė. Dėl vekselio yra jis kalbėjęs dėl visų automobilių. Sakė, kad pasirašys skolos vekselį, nes jam taip pasakė S. B., nes ji iš kažkur buvo išsiėmusi, bet iš kur jis nežino. Apie vekselį kalbėjo ir su „BMW“ savininku. Jo neklausdavo adreso, kur gyvena, tik paklausdavo iš kur, pasakydavo, kad iš Kauno. Jos pačios sakydavo adresą. Kainų derinimo nebūdavo. Nurodė, kad nežino dėl ko taip buvo nurodyta, kad ne jis, o jo brolis R. T. padarė nusikalstamas veikas. Nurodė, kad tarp S. B. ir jo brolio yra piktumas, nes brolis susitaikė su savo žmona. Ji yra pasakius ne vieną kartą, kad jis atsiims už viską ir gailėsis. Nurodė, kad jeigu būtų žinojęs, kad tai yra nelegalu, būtų nepradėjęs ir nesutikęs. Vienintelį kartą padarė nusikaltimą, dėl kurio gailisi. Jis sėdėjo ramiai, nes kitais metais jau bandė išeiti į laisvę. Nurodė, kad automobilių buvo paimta pakankamai nemažai: Kaune - šeši automobiliai, Trakuose - vienas, Alytuje – du automobiliai. R. T. nesitarė dėl nei vieno automobilio. Jis jam duodavo pasiskambinti žmonai, jis net nežinojo, kas yra daroma su šiuo telefonu. Negalėjo naudotis kiti nuteistieji. Jis naudodavosi ir duodavo vienam broliui ir kitam broliui pasiskambinti. Pas juos negali būti atvirai telefonai. Jis yra telefono savininkas. Jis tik pasiskambindavo žmonai. Niekada nekalbėjęs dėl automobilio pirkimo. Kai jis skambindavo, šalia nieko nebūdavo. Pas juos yra darbo būrys, dieną žmonės dirba, vienas lieki sekcijoje, niekas nevaikšto, svetimiems draudžiama įeiti. Jis nedirbdavo, nes pasiimdavau nedarbingumo pažymėjimą.
Motyvuojamoji dalis
Kaltinamųjų kaltę taip pat patvirtina kiti byloje esantys įrodymai:
Protokolas – pareiškimas, kuriuo K. J. pranešė apie galimai padarytą nusikalstamą veiką. (t. 1, b.l. 7).
Daiktų, dokumentų pateikimo protokolas, kuriame nurodoma, kad iš nukentėjusiojo K. J. paimtas paprastasis vekselis, kuriame įrašyta, kad 2013-08-17 E. J., gyv. (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini), per tris savaites be sąlygų įsipareigoja sumokėti K. J. 4300 Lt. Pateiktų dokumentų apžiūros protokolas ( 1 t., b. l. Nr. 10, 11, 13-14 ).
Bylos nagrinėjimo teisme metu buvo rastas automobilis BMW525, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) Automobilis išreikalautas iš P. L.. Automobilis buvo apžiūrėtas (t. 4, b.l. 150-153, t. 5, b.l. 14-17).
Vykdant teismo pavedimą buvo paimti dokumentai bei apklaustas automobilį įsigijęs P. L. (t. 5, b.l. 20-23).
Protokolas pareiškimas, kuriuo S. P. pranešė apie galimai padarytą nusikalstamą veiką (t. 1, b.l. 17).
Daiktų, dokumentų pateikimo protokolas, kuriame nurodoma, kad iš nukentėjusiosios S. P. paimtas paprastasis vekselis, kuriame įrašyta, kad 2013-08-12 E. J., gyv. (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini), per tris savaites įsipareigoja be sąlygų sumokėti 4200 Lt D. P.. Pateiktų dokumentų apžiūros protokolas. (1 t., b. l. Nr. 18, 19, 20-23).
Protokolas – pareiškimas, kuriuo J. P. pranešė apie galimai padarytą nusikalstamą veiką (t. 1, b.l. 27)
Daiktų, dokumentų pateikimo protokolas, kuriame nurodoma, kad iš liudytojo M. B. paimta paprastojo vekselio kopija, kurioje yra įrašyta, kad 2013-08-12 E. J. gyv. (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) be sąlygų įsipareigoja per tris savaites sumokėti M. B. 3500 Lt, įrašytas mobilaus ryšio telefono Nr. (duomenys neskelbtini). Pateiktų dokumentų apžiūros protokolas. (1 t., b. l. Nr. 31, 32, 33-36 ).
Bylos nagrinėjimo metu buvo rastas automobilis Peugeot 406, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) kuris pagal reikalaujamų daiktų pateikimo protokolą paimtas iš V. K.. (t. 6, b.l. 4-7). Taip pat pateiktos transporto priemonės pirkimo – pardavimo sutartys, pagal automobilį J. P. pardavė E. J., taip pat E. J. pardavė automobilį V. K.. (t. 6, b.l. 7, 8). Rastas automobilis apžiūrėtas ir aprašytas (t. 6, b.l. 82-84).
UAB ,,Tele2“ nurodo, kad nusikaltimų padarymo metu asmens, skambinusio dėl automobilių pirkimo iš telefono Nr. (duomenys neskelbtini) buvo naudojamas mobilaus ryšio telefone, kurio IMEI (duomenys neskelbtini). Į šį telefoną buvo dedamos ir kitos SIM kortelės ( 1 t., b. l. Nr. 41-42, 96).
Iš mobiliojo ryšio abonento Nr. (duomenys neskelbtini) išklotinių nustatyta, kad šio telefono vartotojas yra pastoviai vienoje vietoje, tai yra aptarnaujantis telefoną bokštas nesikeičia ir jis stovi Pravieniškių II kaime, Pravieniškių seniūnijoje, Kaišiadorių rajone, nusikaltimų darymo metu bendraudavo su nukentėjusiaisiais, pastoviai su S. B. naudojamu mobilaus ryšio telefonu (duomenys neskelbtini), kitais numeriais; iš S. B. naudojamo mobiliojo ryšio abonento Nr. (duomenys neskelbtini) išklotinių nustatyta, kad ji labai dažnai bendraudavo telefonu su R. T., kitais asmenimis ir įgyjant automobilius Šakių mieste ir Šakių rajone ji būdavo nusikaltimo padarymo vietoje veikiančio mobiliojo ryšio bokšto zonoje (1 t., b. l. Nr. 99, 101-150, 2 t., b. l. Nr. 1-4, 5-6, 7; 2 t. b.l. Nr. 26, 27-43, 44-45, 46-47).
UAB ,,Tele2“ pateiktoje informacijoje matyti, kad 2013-08-12 skambinusi įtariamoji S. B. iš telefono, kurio Nr. (duomenys neskelbtini), 2013 m. rugpjūčio – rugsėjo mėn. naudojo ne vieną mobilaus ryšio telefoną ir juose dažnai keisdavo SIM korteles (1 t., b. l. Nr. 78-93 ).
2013 m. spalio 23 d. kratos protokolas, kuriame nurodoma, kad atliktos kratos pas įtariamąją S. B. metu buvo rastos ir paimtos trys SIM kortelės ,,PILDYK“, keturios kortelės ,,PILDYK“ be SIM kortelių, viena kortelė ,,LABAS“ be SIM kortelės ( 2 t., b. 52-53 ).
Kratos metu paimti daiktai apžiūrėti ir aprašyti apžiūros protokole (t. 2, b.l. 113-121)
Iš liudytojo P. M. naudojamo mobilaus ryšio abonento Nr. (duomenys neskelbtini) išklotinės nustatyta, kad jis 2013-08-12 du kartus, o 2013-08-17 vieną kartą buvo atvykęs į Šakių rajoną; nustatyta, kad mobiliojo ryšio abonentu Nr. (duomenys neskelbtini) naudojasi R. T. žmona E. T., kuri dažnai kontaktuoja su asmeniu, kuris naudojasi abonentu 867754871 (2 t., b. l. Nr. 69, 72-88, 102, 103-105, 106 ).
Daiktų, dokumentų pateikimo protokolas, kuriame nurodoma, kad E. J. pateikė dvi ,,PILDYK korteles be SIM kortelių. Pateikti daiktai apžiūrėti ir aprašyti apžiūros protokole (2 t., b. l. Nr. 124, 125-129).
Pravieniškių pataisos namų – atvirosios kolonijos administracija praneša, kad 2013 m. spalio 11 d. neplaninės kratos metu trečiojoje valdybos 11-ame būryje, kuriame bausmę atlieka R. T., buvo rastas ir paimtas mobilaus ryšio telefonas ,,Nokia 113“, kurio IMEI (duomenys neskelbtini), su SIM kortele. Pagal reikalaujamų daiktų, dokumentų pateikimo protokolą rastas telefonas pridėtas prie baudžiamosios bylos, bei apžiūrėtas ir aprašytas. (2 t., b. l. Nr. 131, 133, 134-138).
Pravieniškių pataisos namų – atvirosios kolonijos administracija praneša, kad nuteistasis R. T. laikotarpyje nuo 2013 m. rugpjūčio 10 d. iki 2013 m. rugsėjo 1 d. bausmę atlikinėjo Pravieniškių pataisos namuose – atvirojoje kolonijoje Trečiojoje valdyboje, į Šiaulių tardymo izoliatorių buvo konvojuotas 2013-09-26. S. B. su nuteistuoju R. T. buvo trumpalaikiame pasimatyme 2013-05-11 ir 2013-07-16. (2 t., b. l. Nr. 142 ).
Pravieniškių pataisos namų – atvirosios kolonijos administracija praneša, kad 2013 m. lapkričio 25 d. R. T. gyvenamojoje patalpoje neplaninės kratos metu buvo rastas ir mobilaus ryšio telefonas ,,Samsung GT-E1200M su SIM kortele ,,PILDYK“ ir dar vieną tokį mobilaus ryšio telefoną su SIM kortele ,,PILDYK“ atidavė R. T. ( 2 t., b. l. Nr. 144 ).
Pravieniškių pataisos namai – atviroji kolonija pateikė duomenis, kad S. B. 2013 m. rugpjūčio 1 d. pravedė R. T. 400 Lt, 2013 m. spalio 8 d. S. B. pravedė 400 Lt K. T.. (t. 5, b.l. 110).
AB „Swedbank“ nurodo, kad laikotarpyje nuo 2013 m. rugpjūčio 12 d. iki 2013 m. rugsėjo 9 d. S. B. sąskaitose banke operacijų nebuvo, S. B. Nemuno klientų aptarnavimo centre, (duomenys neskelbtini) įnešė 500 Lt į D. V. sąskaitą (2 t., b. l. Nr. 150 ).
Akistatos protokolas, kuriame nurodoma, kad atlikus akistatą tarp įtariamųjų R. T. ir S. B., pastaroji patvirtino savo ankstesnius parodymus. (3 t., b. l. Nr. 40-41).
Žemesnės instancijos teismas
Teismas laiko, kad byloje surinkti duomenys patvirtina aplinkybes, jog R. T., S. B. ir E. J. padarė jiems inkriminuojamas nusikalstamas veikas.
Dėl nusikalstamų veikų kvalifikavimo
Pagal BK 182 straipsnio dispoziciją sukčiavimas yra apgaule svetimo turto ar turtinės teisės įgijimas, turtinės prievolės išvengimas arba jos panaikinimas. Sukčiavimo nusikaltimo pasekmė – neteisėtai įgyjamas turtas ar teisė į jį ar neteisėtai išvengta ar panaikinta turtinė prievolė. Sukčiavimą kaip nusikalstamą veiką įstatyme apibūdina dvi veikos: apgaulės panaudojimas ir neteisėtas svetimo turto ar turtinės teisės įgijimas arba prievolės išvengimas, panaikinimas. Sukčiavimo sudėtis yra materiali. Taigi nusikaltimas yra baigtas, kai dėl panaudotos apgaulės suklaidintas nukentėjusysis netenka turto ar teisės į turtą, negaudamas už jį tolygaus ekvivalento, o kaltininkas jį neteisėtai užvaldo, paverčia savo ar kitų trečiųjų asmenų nuosavybe. Jei panaudojus apgaulę, svetimo turto užvaldyti nepavyko dėl priežasčių, nepriklausančių nuo kaltininko valios, veika kvalifikuojama kaip pasikėsinimas sukčiauti. Esminis sukčiavimo kaip nusikaltimo nuosavybei požymis, skiriantis jį nuo kitų nusikaltimų ir civilinės teisės pažeidimų bei darantis jį neteisėtą, yra apgaulės naudojimas prieš turto savininkus, teisėtus valdytojus, asmenis, kurių žinioje yra turtas, ar asmenis, turinčius teisę spręsti teisinį ginčą ir priimančius privalomai vykdytiną sprendimą, siekiant įgyti (užvaldyti) svetimą turtą ar turtinę teisę, išvengti turtinės prievolės arba ją panaikinti. Teismai turi nustatyti apgaulės faktą. Pažymėtina, kad apgaulė sukčiavimo atveju naudojama kaip turto ar turtinės teisės į jį įgijimo, turtinės prievolės išvengimo arba jos panaikinimo būdas. Apgaulė – tai turto savininko, teisėto valdytojo, asmens, kurio žinioje yra turtas, ar asmens, turinčio teisę priimti privalomus vykdyti sprendimus, suklaidinimas dėl kaltininko asmenybės, jo ketinimų, turimos tariamos teisės į turtą, taip pat dėl teisės disponuoti turtu, ir tokiu būdu „privertimas“ jį perduoti kaltininko ar trečiųjų asmenų nuosavybei ar laikinam valdymui arba konstatuoti tokią teisę (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-620/2010). Turto savininkas ar valdytojas gali būti kaltininko suklaidinamas įvairiais būdais. Tačiau visų jų esmė apsunkinti asmens, užvaldžiusio turtą, nustatymą arba padaryti problemišką pažeistos teisės atkūrimą. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad apgaulė sukčiavimo atveju turi būti esminė, t. y. suklaidinimas turi turėti lemiamą įtaką asmens apsisprendimui dėl turto perdavimo kitam asmeniui. Jei asmens suklaidinimas neturėjo lemiamos įtakos asmens apsisprendimui perduoti turtą, tokia apgaulė nedaro veikos sukčiavimo nusikaltimu (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-851/2001, 2K-387/2009, 2K-538/2010). Paprastai toks suklaidinimas daromas pateikiant suklastotus dokumentus, liudijančius teisę į turtą, arba tikri kaltininko ketinimai maskuojami suklaidinant dėl esminių sutarties aplinkybių ar asmens identifikacinių duomenų, siekiant apsunkinti sutarties vykdymą, ar asmens, užvaldžiusio turtą, nustatymą.
Svetimas, t. y. kitam asmeniui nuosavybės teise priklausantis, turtas gali būti įgyjamas taip pat ir civilinių sutarčių, tarp jų ir pirkimo – pardavimo sutarties, pagrindu. Tačiau civilinių sutarčių pagrindu nuosavybės teisė įgyjama teisėtai, sutarties sudarymo momentu šalims išreiškus savo tikrą valią (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-454/2012). Perduodant turtą valdyti pagal civilinę pirkimo–pardavimo sutartį, viena sutarties šalis – pirkėjas perduoda pardavėjui sutartą pinigų sumą, o pardavėjas įsipareigoja perduoti savo nuosavybėje esantį turtą pirkėjui. Siekiant užtikrinti turto perdavimą pirkėjui, galimi susitarimai dėl avansinių mokėjimų. Civilinės sutarties sąlygų pažeidimas pats savaime dar nesuponuoja baudžiamosios atsakomybės, jei vienai iš sutarties šalių nepadaroma žala arba nėra kliūčių padarytą žalą atlyginti civilinės teisės priemonėmis. Sutarties šalys turi teisę kreiptis į teismą su civiliniu ieškiniu. Tam, kad tokią veiką būtų galima laikyti nusikaltimu, nepakanka vien sutarties sąlygų nevykdymo. Baudžiamajai atsakomybei reikia tokios apgaulės, kuri esmingai apsunkintų pažeistos teisės atkūrimą civilinio proceso tvarka. Pateikdamas suklastotus dokumentus (pvz. sutartį, kuri nebuvo sudaryta) arba į tikrus dokumentus įrašydamas netikrus duomenis (pateikdamas netikrus duomenis apie save, gyvenamąją ar darbo vietą arba kitokius duomenis, apsunkinančius jo identifikavimą, arba duomenis apie turto priklausomybę, suklastodamas parašą), kaltininkas ne tik suklaidina turto savininką ar valdytoją dėl savo ketinimų ar teisių į turtą, bet ir apsunkina pažeistos teisės atkūrimą civilinio proceso tvarka be kriminalinės justicijos įsikišimo. Būtent tai padarytą veiką daro nusikalstama (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-329/2011, 2K-514/2014).
BK 300 straipsnio 1 dalis nustato baudžiamąją atsakomybę už netikro dokumento pagaminimą, tikro dokumento suklastojimą arba žinomai netikro ar žinomai suklastoto tikro dokumento laikymą, gabenimą, siuntimą, panaudojimą ar realizavimą. Kadangi šie BK 300 straipsnio 1 dalies dispozicijoje nurodyti požymiai suformuluoti kaip alternatyvūs, todėl baudžiamajai atsakomybei pakanka, kad būtų padaryta bent viena iš šiame BK straipsnyje nurodytų veikų. BK 300 straipsnis saugo tokią vertybę kaip dokumentų ir juose esančių įrašų tikrumas, informacijos dokumente patikimumas ir taip užtikrina normalią, teisingą dokumentų apyvartą, jų pagrindu sudaromų teisiškai reikšmingų sandorių ar rengiamų kitų dokumentų tikrumą. Tikro dokumento suklastojimas – tai tokie veiksmai, kuriais pakeičiamas dokumento turinio teisingumas, t. y. įrašoma tikrovės neatitinkanti informacija, o žinomai suklastoto tikro dokumento panaudojimas – tai dokumento pateikimas įmonei, įstaigai, organizacijai, pareigūnui ar kitam asmeniui. Įstatymas nenustato reikalavimų dokumento formai. Dokumentu gali būti pripažįstamas bet kokia forma ant popieriaus, elektroninėje erdvėje ar kompiuterinėje laikmenoje padarytas įrašas, tačiau keliami reikalavimai dokumento turiniui. Dokumentas turi suteikti informacijos apie įvykį, veiksmą ar asmenį. Dokumentas – tai tam tikra forma padarytas įrašas, kuris nustato, pakeičia ar panaikina teisiškai reikšmingą faktą (juridinį faktą). Tai įrašas, kurio panaudojimas gali sukelti fiziniam ar juridiniam asmeniui ar valstybei teisiškai reikšmingus padarinius (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-662/2000, 2K-775/2007, 2K-263/2010, 2K-57/2014).
Šioje byloje yra pakankamai duomenų, kurie patvirtina, jog S. B., E. J. ir R. T. padarė veikas, numatytas BK 182 str. ir 300 str. teismo posėdžio metu kaltinamosios S. B. ir E. J. pripažino savo nusikalstamus veiksmus. Jos nurodė, kad apie rastus automobilius joms pranešdavo R. T., jos turėdavo nuvykti pas rastus automobilių pardavėjus, su pardavėjais pasirašyti vekselius, paimti automobilius. Jos kartu vyko pas pardavėjus, E. J. pasirašydavo vekselius, kuriose nurodydavo neteisingą savo gyvenamosios vietos adresą. Kaltinamosios važiuodamos pas pardavėjus ir pasirašydamos vekselius suprato, kad siekdamos, kad pardavėjas perduotų jų žinion automobilį, nurodydavo neteisingą informaciją, kad atsiskaitys vėliau, ir šios nurodytos aplinkybės turėjo įtakos jų apsisprendimui perleisti turtą, tai yra nukentėjusieji būdavo suklaidinti. Atitinkamai sustiprinti nurodomų aplinkybių tikrumą, kaltinamoji E. J. pasirašydavo vekselį, nors tuo metu žinodavo, kad už automobilį pinigų nemokės. Tai yra ji patvirtindavo neteisinga aplinkybes, jog ji atsiskaitys už perleistą automobilį, kai tuo tarpu žinodavo, kad nurodoma informacija yra neteisinga. Taip pat vekseliuose nurodydavo neegzistuojančius gyvenamosios vietos adresus, kad būtų apsunkintas jos gyvenamosios vietos identifikavimas. Nors teismo posėdžio metu kaltinamosios teigė, kad jos lyg ir nesuprato, kad daro nusikalstamas veikas, galvojo, kad R. T. atsiskaitys su nukentėjusiaisiais, tačiau teismas laiko, kad sistemingai darydamos nusikalstamus veiksmus, negalėjo nesuprasti savo veiksmų neteisėtumo. Taip pat kaltinamosios pateikdavo melagingą informaciją nuvykusios pas pardavėjus, teigdavo, kad skambinęs vyriškis yra sutuoktinis, kad pinigus grąžins, vekselyje nurodydamos neteisingus duomenis apie gyvenamąją vietą, tai parodo, kad kaltinamosios suvokdavo, jog atlieka neteisėtus veiksmus ir ėmėsi priemonių paveikti nukentėjusiuosius bei apsunkinti jų identifikavimą.
Kaltinamasis R. T. teismo posėdžio metu savo kaltės nepripažino, teigė, kad jis nedalyvavo atliekant jam inkriminuotus nusikaltimus, tačiau teismas laiko, kad byloje surinkti duomenys patvirtina R. T. dalyvavimą inkriminuotose nusikalstamose veikose. Kaltinamoji S. B. apklausta teismo posėdžio metu kategoriškai nurodė, kad nusikalstamos veikos, kurias ji įvykdė Šakių rajone rugpjūčio mėnesį buvo atliktos bendradarbiaujant su R. T.. Ji nurodė, kad antro pasimatymo metu ji su R. T. aptarė jų veiksmų planą. Pravieniškių pataisos namai – atviroji kolonija pateikė informaciją, kad S. B. pas R. T. pasimatyme buvo 2013 m. liepos 16 d. (t. 2, b.l. 142), o pirma inkriminuota nusikalstama veika padaryta 2013 m. rugpjūčio 11 d. Vėliau R. T. jai paskambindavo ir nurodydavo, kur važiuoti, ką sakyti. Iš mobiliojo ryšio abonento Nr. (duomenys neskelbtini) išklotinių nustatyta, kad šio telefono vartotojas yra pastoviai vienoje vietoje, tai yra aptarnaujantis telefoną bokštas nesikeičia ir jis stovi Pravieniškių II kaime, Pravieniškių seniūnijoje, Kaišiadorių rajone. Nusikaltimų darymo metu bendraudavo su nukentėjusiaisiais, pastoviai su S. B. naudojamu mobilaus ryšio telefonu (duomenys neskelbtini), kitais numeriais. Iš S. B. naudojamo mobiliojo ryšio abonento Nr. 86 0925458 išklotinių nustatyta, kad ji labai dažnai bendraudavo telefonu su abonentu Nr. (duomenys neskelbtini), kitais asmenimis ir įgyjant automobilius Šakių mieste ir Šakių rajone ji būdavo nusikaltimo padarymo vietoje veikiančio mobiliojo ryšio bokšto zonoje. (t. 2, b.l. 46-47). Iš UAB ,,Tele2“ duomenų matyti, kad nusikaltimų padarymo metu asmens, skambinusio dėl automobilių pirkimo iš telefono Nr. (duomenys neskelbtini) buvo naudojamas mobilaus ryšio telefone, kurio IMEI (duomenys neskelbtini) ( 1 t., b. l. Nr. 41-42, 96). Pravieniškių pataisos namų – atvirosios kolonijos administracija pranešė, kad 2013 m. spalio 11 d. neplaninės kratos metu trečiojoje valdybos 11-ame būryje, kuriame bausmę atlieka R. T., buvo rastas ir paimtas mobilaus ryšio telefonas ,,Nokia 113“, kurio IMEI (duomenys neskelbtini), su SIM kortele (2 t., b. l. Nr. 131). Taip pat Pravieniškių pataisos namų – atvirosios kolonijos administracija pranešė, kad nuteistasis R. T. laikotarpyje nuo 2013 m. rugpjūčio 10 d. iki 2013 m. rugsėjo 1 d. bausmę atlikinėjo Pravieniškių pataisos namuose – atvirojoje kolonijoje Trečiojoje valdyboje, į Šiaulių tardymo izoliatorių buvo konvojuotas 2013-09-26.. (2 t., b. l. Nr. 142). Ikiteisminio tyrimo metu nustatyta, kad mobiliojo ryšio abonentu Nr. (duomenys neskelbtini) naudojasi R. T. žmona E. T., kuri dažnai kontaktuoja su asmeniu, kuris naudojasi abonentu (duomenys neskelbtini) (2 t., b. l. Nr. 106 ). Teismo posėdžio metu liudytoja E. T. nurodė, kad ji bendraudavo telefonu su savo sutuoktiniu, su kitais asmenimis, esančiais Pravieniškėse, ji nebendravo. Šios pateikti duomenys, patvirtina, kad R. T. jam inkriminuotų nusikalstamų veikų metu atlikinėjo bausmę Pravieniškių pataisos namuose, tuo metu disponavo telefonu, kurio IMEI (duomenys neskelbtini), kuriame buvo įdėta SIM kortelė, kurios Nr. (duomenys neskelbtini), kurie vėliau atliktos kratos metu buvo paimti. R. T. bendraudavo tiek su kaltinamąja S. B., tiek su savo sutuoktine E. T.. Šios aplinkybės patvirtina S. B. ir E. J. duotus parodymus, todėl teismas laiko, kad jų parodymai yra teisingi. S. B. nurodė, kad R. T. jai paskambindavo, nurodydavo, kur reikia važiuoti, pasakydavo, kad E. J. pasirašytų vekselį, nurodydavo, kokį neteisingą gyvenamosios vietos adresą reikia įrašyti į vekselį. Šie R. T. veiksmai parodo, kad jis bendradarbiaudamas su kaltinamosiomis automobilių pardavėjams pateikdavo melagingą informaciją, kad ketina atsiskaityti su pardavėju, dėl ko pardavėjai perleisdavo savo turtą S. B., E. J., nurodydavo E. J. pasirašyti vekselį, nors žinodavo, kad nurodoma gyvenamoji vieta yra neteisinga, bei įsipareigojimas atlyginti automobilio vertę yra melagingas. Šios aplinkybės parodo, kad R. T. dalyvavimas jam inkriminuotose nusikalstamose veikos yra įrodytas, jo veiksmuose yra jam inkriminuotų nusikaltimų sudėties požymiai.
Žemesnės instancijos teismas
Teismo posėdžio metu buvo apklaustas K. T., kuris teigė, kad jis bendradarbiavo su S. B., o ne jo brolis R. T., tačiau teismas laiko, kad šie parodymai neteisingi. Apklausus K. T., šis nurodė, jog gerai prisimena šiuos įvykius ir nuosekliai pasakojo įvykių seką, tačiau jo nurodytas aplinkybes paneigė tiek kaltinamosios, tiek nukentėjusysis K. J., kuris nurodė, kad kalbant telefonu su asmeniu, kuris prisistatė norintis įsigyti automobilį, jis nesakė apie automobilyje pravestą vamzduką, taip pat pirkėjas nurodė, kad atvažiuoti turi ne sesuo, o pusseserė. Taip pat K. T. nurodyta įvykių seka neatitinka byloje nustatytų aplinkybių, nes iš bylos duomenų matyti, kad S. B. R. T. pervedė pinigų, tuo tarpu jeigu ji būtų bendradarbiavusi ne su R., o su K., tai pavedimus būtų dariusi K.. Taip pat nelogiška, kad S. B. buvo įpareigota pinigus perduoti R. T., o ne K. žmonai. K. T. versiją taip pat paneigia ir ta aplinkybė, kad byloje nustatyta, kad abonentas, kurio Nr. (duomenys neskelbtini), bendraudavo su E. T. (R. T. žmona), tuo tarpu pati E. T. nurodė, kad ji bendravo tik su R., su kitais asmenimis nebendravo. Taigi šios aplinkybės parodo, kad K. T. pateikta versija yra neteisinga ir jos nepatvirtinta kitais bylos duomenimis.
R. T., S. B., E. J. yra kaltinami pagal BK 182 str. 2 d., kaltinime nurodoma, kad nusikalstamos veikos buvo padarytos organizuotoje grupėje. Tai yra šios nusikalstamos veikos kvalifikuojantis požymis – organizuota grupė. Pagal BK 25 straipsnio 3 dalį organizuota grupė yra tada, kai bet kurioje nusikalstamos veikos stadijoje du ar daugiau asmenų susitaria daryti kelis nusikaltimus arba vieną sunkų ar labai sunkų nusikaltimą ir kiekvienas grupės narys, darydamas nusikaltimą, atlieka tam tikrą užduotį ar turi skirtingą vaidmenį. Teismų praktikoje ne kartą pažymėta, jog, sprendžiant organizuotos grupės buvimo klausimą, atsižvelgiama į apgalvotos nusikalstamos veikos mechanizmo sudėtingumą, veikų padarymo intensyvumą, narių pasiskirstymą vaidmenimis, į kiekvieno iš bendrininkų konkrečios užduoties atlikimą siekiant bendro tikslo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys Nr. 2K-403/2011, 2K-257/2011, 2K-275/2012, 2K-453/2012, 2K-35/2013).
Esminiai organizuotos grupės (BK 25 straipsnio 3 dalis) skirtumai nuo paprasto bendrininkavimo (BK 25 straipsnio 2 dalis) yra išankstinis asmenų tarpusavio susitarimas, griežtas pasiskirstymas vaidmenimis ir tikslas įvykdyti bent kelis nusikaltimus arba vieną sunkų ar labai sunkų nusikaltimą. Pagal susiformavusią teismų praktiką organizuotai grupei būdingas išankstinis susitarimas, t. y. susitarimas iki veiksmų atlikimo, be to, toks susitarimas turi būti nelaikino pobūdžio. Dar vienas organizuotai grupei priskiriamas požymis – pastovumas, pasireiškiantis grupės nusikalstamų ryšių ilgalaikiškumu ir tvirtumu. Organizuotai grupei, be kitų požymių, taip pat būdingas veiklos planavimas, vaidmenų ar užduočių pasiskirstymas grupės viduje ir kt. Kaltinamųjų vykdomas nusikalstamos veikos darymo mechanizmas yra iš anksto kruopščiai apgalvojamas, sukuriama schema, veiksmų planas, kurio laikomasi ir kuris įgyvendinamas bendrininkams atliekant skirtingus, kiekvienam paskirtus veiksmus, siekiant vieno bendro rezultato. Sutariama dėl nusikaltimo padarymo būdo, vietos, laiko. Išankstinis susitarimas bendrai nusikalstamai veikai suformuoja tarp bendrininkų tvirtus, besitęsiančius ryšius. Be to, organizuotos grupės veikimas praktiškai neįmanomas be organizatoriaus, todėl bent vienas ir organizuotos grupės narių turėtų atlikti organizatoriaus vaidmenį – suvienyti ir nukreipti kitų bendrininkų pastangas, sukurti sistemą, organizuotumą bendrai nusikalstamai veikai. Paprasto bendrininkavimo atveju bendrininkavimui nebūtinas išankstinis susitarimas – jis gali įvykti bet kurioje nusikalstamos veikos stadijoje iki bus pasiektas nusikalstamas rezultatas ir gali būti išreikštas bet kokia forma – tiek žodžiu, tiek ir konkliudentiniais veiksmais, be to, nusikaltimo darymo metu bendrininkai turi galimybę koreguoti susitarimo ribas. Nebūtinas ir griežtas veiksmų pasiskirstymas, esminė sąlyga, kad bent du iš bendrininkų būtų vykdytojais, t. y. realizuotų objektyviąją bendros nusikalstamos veikos sudėties pusę (ar jos dalį), be to, kadangi bendrininkų grupę turi sudaryti mažiausiai du asmenys, ji gali būti sudaryta vien iš vykdytojų. Bendrininkų grupė gali susidaryti bet kokio pavojingumo tyčinės nusikalstamos veikos padarymui. Kaltinamoji S. B. nurodė, kad antro pasimatymo metu ji Su R. T. susitarė dėl nusikalstamų veikų, tačiau šiam susitarimui nebūdingas organizuotos grupės požymiai – pastovumas, veiklos planavimas, vaidmenų ar užduočių pasiskirstymas grupės viduje ir kt. Iš bylos duomenų matyti, kad nusikalstamos veikos buvo daromos spontaniškai, kaip pavykdavo rasti asmenų, sutiksiančių parduoti automobilį su vėlesniu atsiskaitymu. Kaltinamosios S. B., E. J. nežinodavo iš anksto, kur jos turės važiuoti, tai joms pranešdavo R. T., tikslaus vaidmenų pasiskirstymo nebuvo, taip pat jų susitarimas nebuvo griežtai apibrėžtas, nes kaltinamieji dažniausiai veikdavo pagal tuo momentu susiklosčiusią situaciją. Taip pat nebuvo tikslaus susitarimo, ką toliau daryti su paimtais automobiliais, kam, kur ir kokiu būdu turėdavo būti perduoti pinigai. Šiuos veiksmus S. B. ir E. J. atlikdavo taip, kaip jai tuo metu pasakydavo R. T. arba, kaip jai pačiai atrodydavo teisingai. Nebuvo konkretaus susitarimo, kam ir kokia dalimi turi būti dalinamas gautas uždarbis, nes kartais pinigai buvo perduodami R. T. sutuoktinei, dalis pervesta pačiam R. T., dalis liko S. B. ar perduota E. J.. Taip pat teismas laiko, kad nenustatytas ir organizuotos grupės nusikalstamų ryšių ilgalaikiškumas ir tvirtumas. Kaip matyti kaltinamieji bendrai įvykdė tik tris nusikalstamas veikas, vėliau R. T. buvo konvojuotas iš buvusios laisvės atėmimo vietos, tada nusikalstamos veikos buvo vykdomas bendrininkaujant su K. T.. Kaip nurodė S. B. vėliau ji susipyko su R. T. ir daugiau su juo nebendradarbiavo.
Šioje byloje nėra jokių įrodymų, pagrindžiančių organizuotos grupės požymius. Esminė sąlyga pripažįstant veiką padarytą organizuota bendrininkų grupe yra reikalavimas, kad du ar daugiau asmenų susitartų daryti kelis nusikaltimus arba vieną sunkų ar labai sunkų nusikaltimą. Ši nuostata reiškia, kad įstatymo leidėjas organizuotos grupės požymius apibrėžė atsižvelgdamas ne tik į nusikaltimo bendrininkų veiklos organizacinį laipsnį, bet ir į rengiamų ar daromų nusikaltimų pavojingumo laipsnį (sunkus ar labai sunkus) ar nusikalstamos veiklos sistemiškumą (daryti kelis nusikaltimus) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-453/2012). Tačiau šioje byloje tiek pateiktame kaltinime, tiek bylos nagrinėjimo metu nebuvo nurodyta, kokie požymiai parodo organizuotos grupės egzistavimą, organizuotos grupės egzistavimo požymiai nebuvo įrodinėjami ir bylos nagrinėjimo metu. Inkriminuojant bendrininkui organizuotos grupės aplinkybę, būtina, kad asmuo suprastų priklausąs tokiai grupei (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-96/2012). Šiuo atveju įrodymų, jog kaltinamieji suvokė, jog veikia kaip organizuotos grupės nariai ir savo vaidmenį jos daromame nusikaltime, nėra. Nors kaltinamieji suprato savo veiksmų neteisėtumą ir kiekvienas vykdė tam tikras užduotis, tačiau, kaip matyti iš bylos medžiagos, kaltinamieji veikė pakankamai spontaniškai, neturėjo jokio išankstinio aptarto ir suderinto plano, o vykdė momentinius nurodymus. Teismas laiko, kad nėra duomenų, kurie leistų konstatuoti, kad ši veika buvo padaryta organizuota grupe. Būtina atsižvelgti ir į tai, kad dėl tų pačių asmenų, beveik tuo pačių metu ir tokio paties pobūdžio nusikalstamų veikų Kauno apylinkės teisme buvo priimtas nuosprendis (baudžiamoji byla Nr. 1-2231-347/2014). Šioje byloje ir Kauno apylinkės teismo nuosprendyje nurodytos nusikalstamos veikos buvo atliktos laikotarpiu 2013 m. rugpjūčio – rugsėjo mėnesiais. Nusikalstamų veikų pobūdis analogiškas, šioje byloje pareikšti kaltinimai dėl trijų nusikalstamų veikų, Kauno apylinkės teisme – dėl šešių. Tačiau Kauno apylinkės teismo išnagrinėtoje byloje kaltinamųjų veiksmai buvo kvalifikuoti pagal BK 182 str. 1 d., tai yra nenurodomas organizuotos grupės požymis, kaltinimai nebuvo pakeisti ir bylos nagrinėjimo teisme metu.
Teismas laiko, kad šioje byloje kaltinamieji laisva valia, dėl galimybės neteisėtai pasipelnyti, sutiko dalyvauti nusikaltime. Aptarti nuteistųjų veiksmai atitinka tik paprasto bendrininkavimo požymius, todėl nuteistieji gali būti pripažinti kaltais tik dėl to, kad veikė bendrininkų grupėje (BK 25 straipsnio 2 dalis).
Kaltinimas nusikaltimą padarius organizuotoje grupėje buvo kaltinamųjų nusikalstamos veikos pagal BK 182 straipsnio 2 dalį kvalifikuojantis požymis. Byloje surinktais įrodymais nepatvirtinus organizuotos grupės požymio, nuteistųjų nusikalstama veika negali būti kvalifikuota pagal 182 straipsnio 2 dalį, todėl pašalinus iš kaltinimo organizuotos grupės požymį, perkvalifikuotina į 182 straipsnio 1 dalį – sukčiavimą, veikiant bendrininkų grupėje. Šis kaltinimas savo faktinėmis aplinkybėmis iš esmės nesiskiria nuo ankstesnio kaltinimo, nesuvaržo kaltinamųjų teisių į gynybą, kadangi kaltinamųjų nusikalstama veika kvalifikuojama pagal lengvesnį BK straipsnį, jie turėjo pakankamai procesinių priemonių gintis.
Dėl paskirtų bausmių
Skiriant bausmę būtina laikytis BK 54 str. numatytų bendrųjų bausmių skyrimo pagrindų. Šio straipsnio antroje dalyje nurodoma, kad skiriant bausmę būtina atsižvelgti į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes.
Skirdamas bausmę kaltinamajam R. T., teismas atsižvelgia į bendruosius bausmės skyrimo pagrindus, numatytus Lietuvos Respublikos BK 54 str., į nusikalstamų veikų pobūdį – padaryti šeši nesunkūs nusikaltimai; į kaltės formą ir rūšį, – nusikaltimai padaryti esant tiesioginei tyčiai, suvokiant daromų veikų pavojingumą, numatant ir norint, kad atsirastų BK numatyti pavojingi padariniai; į nusikalstamų veikų motyvus ir tikslus, – nusikaltimai padaryti siekiant pasipelnyti; į nusikalstamų veikų stadiją, – nusikaltimai baigti; į kaltinamojo asmenybę, amžių, į jo socialinį statusą: kaltinamasis administracine tvarka nebaustas ( 3 t., b. l. Nr. 117 ), į psichiatro ir priklausomybės ligų kabinetų įskaitas neįrašytas ( 3 t., b. l. Nr. 116 ), Pravieniškių pataisos namų – atvirosios kolonijos Trečiosios valdybos administracija R. T. charakterizuoja neigiamai 3 t., b. l. Nr. 119 ), tris kartus teistas, teistumas neišnykęs, šiuo metu atlieka bausmę Pravieniškių pataisos namų – atvirosios kolonijos Trečiojoje valdyboje, į atsakomybę sunkinančią atsakomybę. Atsižvelgtina į tai, kad sistemingai daro nusikaltimus nuosavybei, už kurių padarymą šiuo metu atlieka laisvės atėmimo bausmę. BK 27 str. nurodoma, kad asmuo jau teistas už tyčinį nusikaltimą ir jeigu teistumas už jį neišnykęs vėl padaro vieną ar daugiau tyčinių nusikaltimų, toks asmuo yra recidyvistas. R. T. nusikalstamas veikas įvykdė būdamas nuteistas už labai sunkų nusikaltimą, atlikdamas laisvės atėmimo bausmę, įvykdė naujus tyčinius nusikaltimus, todėl jis laikytinas recidyvistu, bei skirtina laisvės atėmimo bausmė.
Skiriant bausmę už dokumentų klastojimą ir sukčiavimą apgaule įgyjant J. P. priklausantį automobilį „Peugeot 406“ būtina atsižvelgti į tai, kad įvykdė tyčinę nusikalstamą veiką, įvykdytas nusikaltimas pripažintinas baigtu. BK 61 str. įpareigoja skiriant bausmę atsižvelgti į atsakomybę sunkinančias ir lengvinančias aplinkybes. Pats teisiamasis dėl padarytų nusikalstamų veikų neprisipažįsta, atsakomybę sunkinanti aplinkybė yra tai, kad – nusikaltimas padarytas bendrininkų grupėje (BK 60 str. 1 d. 1 p.). Įvertinus nurodytas aplinkybes teismas konstatuoja, kad R. T. skirtina laisvės atėmimo bausmė didesnė už sankcijoje numatytą vidurkį. .
Skiriant bausmę už dokumentų klastojimą ir sukčiavimą apgaule įgyjant D. P. priklausantį automobilį „Audi A4“ būtina atsižvelgti į tai, kad įvykdė tyčinę nusikalstamą veiką, įvykdytas nusikaltimas pripažintinas baigtu. BK 61 str. įpareigoja skiriant bausmę atsižvelgti į atsakomybę sunkinančias ir lengvinančias aplinkybes. Pats teisiamasis dėl padarytų nusikalstamų veikų neprisipažįsta, atsakomybę sunkinanti aplinkybė yra tai, kad – nusikaltimas padarytas bendrininkų grupėje (BK 60 str. 1 d. 1 p.). Įvertinus nurodytas aplinkybes teismas konstatuoja, kad R. T. skirtina laisvės atėmimo bausmė didesnė už sankcijoje numatytą vidurkį.
Skiriant bausmę už dokumentų klastojimą ir sukčiavimą apgaule įgyjant K. J. priklausantį automobilį „BMW 525“ būtina atsižvelgti į tai, kad įvykdė tyčinę nusikalstamą veiką, įvykdytas nusikaltimas pripažintinas baigtu. BK 61 str. įpareigoja skiriant bausmę atsižvelgti į atsakomybę sunkinančias ir lengvinančias aplinkybes. Pats teisiamasis dėl padarytų nusikalstamų veikų neprisipažįsta, atsakomybę sunkinanti aplinkybė yra tai, kad – nusikaltimas padarytas bendrininkų grupėje (BK 60 str. 1 d. 1 p.). Įvertinus nurodytas aplinkybes teismas konstatuoja, kad R. T. skirtina laisvės atėmimo bausmė didesnė už sankcijoje numatytą vidurkį.
Vadovaujantis BK 63 straipsnio 5 dalies 1 ir 2 punktais, bausmes paskira pagal BK 182 str. 1 d. ir 300 str. 1 d. subendrinti griežtesne bausme apimant švelnesnę bausmę. Bei vadovaujantis BK 64 str. 1,4 d. paskirtas ir subendrintas bausmes subendrinti dalinio sudėjimo būdu.
Skirdamas bausmę kaltinamajai S. B., teismas atsižvelgia į bendruosius bausmės skyrimo pagrindus, numatytus Lietuvos Respublikos BK 54 str., į nusikalstamų veikų pobūdį – padaryti šeši nesunkūs nusikaltimai; į kaltės formą ir rūšį, – nusikaltimai padaryti esant tiesioginei tyčiai, suvokiant daromų veikų pavojingumą, numatant ir norint, kad atsirastų BK numatyti pavojingi padariniai; į nusikalstamų veikų motyvus ir tikslus, – nusikaltimai padaryti siekiant pasipelnyti; į nusikalstamų veikų stadiją, – nusikaltimai baigti; į kaltinamosios asmenybę, amžių, į jos socialinį statusą: administracine tvarka bausta (4 t., b. l. Nr. 5-7 ); į psichiatro ir priklausomybės ligų kabinetų įskaitas neįrašyta (4 t., b. l. Nr. 3, 4 ), nusikaltimų padarymo metu buvo nebausta, į atsakomybę lengvinančią ir sunkinančią aplinkybes.
Nustatant bausmės rūšį būtina atsižvelgti į tai, kad S. B. nusikaltimo padarymo metu buvo neteista, viena augina mažametę dukrą, šiuo metu dirba. S. B. finansinė padėtis yra sunki, todėl netikslinga skirti baudos bausmę, dėl mažamečio vaiko priežiūros bei darbo, gali būti apribotos galimybės atlikti viešųjų darbų bausmę, tad teismas laiko, kad bausmės tikslai bus pasiekti paskiriant laisvės apribojimo bausmę.
Skiriant bausmę už dokumentų klastojimą ir sukčiavimą apgaule įgyjant J. P. priklausantį automobilį „Peugeot 406“ būtina atsižvelgti į tai, kad įvykdė tyčinę nusikalstamą veiką, įvykdytas nusikaltimas pripažintinas baigtu. S. B. dėl padarytų nusikalstamų veikų prisipažįsta visiškai ir nuoširdžiai gailisi, tai pripažintina atsakomybę lengvinančia aplinkybe. Atsakomybę sunkinanti aplinkybė yra tai, kad – nusikaltimas padarytas bendrininkų grupėje (BK 60 str. 1 d. 1 p.). Įvertinus nurodytas aplinkybes, teismas konstatuoja, kad S. B. skirtina laisvės apribojimo bausmė atitinkanti numatytą bausmės vidurkį bei skirti įpareigojimai – dirbt arba mokytis, bei nustatytu laiku būti namuose.
Skiriant bausmę už dokumentų klastojimą ir sukčiavimą apgaule įgyjant D. P. priklausantį automobilį „Audi A4“ būtina atsižvelgti į tai, kad įvykdė tyčinę nusikalstamą veiką, įvykdytas nusikaltimas pripažintinas baigtu. S. B. dėl padarytų nusikalstamų veikų prisipažįsta visiškai ir nuoširdžiai gailisi, tai pripažintina atsakomybę lengvinančia aplinkybe. Atsakomybę sunkinanti aplinkybė yra tai, kad – nusikaltimas padarytas bendrininkų grupėje (BK 60 str. 1 d. 1 p.). Įvertinus nurodytas aplinkybes, teismas konstatuoja, kad S. B. skirtina laisvės apribojimo bausmė atitinkanti numatytą bausmės vidurkį bei skirti įpareigojimai – dirbt arba mokytis, bei nustatytu laiku būti namuose.
Skiriant bausmę už dokumentų klastojimą ir sukčiavimą apgaule įgyjant K. J. priklausantį automobilį „BMW 525“ būtina atsižvelgti į tai, kad įvykdė tyčinę nusikalstamą veiką, įvykdytas nusikaltimas pripažintinas baigtu. S. B. dėl padarytų nusikalstamų veikų prisipažįsta visiškai ir nuoširdžiai gailisi, tai pripažintina atsakomybę lengvinančia aplinkybe. Atsakomybę sunkinanti aplinkybė yra tai, kad – nusikaltimas padarytas bendrininkų grupėje (BK 60 str. 1 d. 1 p.). Įvertinus nurodytas aplinkybes, teismas konstatuoja, kad S. B. skirtina laisvės apribojimo bausmė atitinkanti numatytą bausmės vidurkį bei skirti įpareigojimai – dirbt arba mokytis, bei nustatytu laiku būti namuose.
Vadovaujantis BK 63 straipsnio 5 dalies 1 ir 2 punktais, bausmes paskira pagal BK 182 str. 1 d. ir 300 str. 1 d. subendrinti griežtesne bausme apimant švelnesnę bausmę. Bei vadovaujantis BK 64 str. 1,4 d. paskirtas ir subendrintas bausmes subendrinti dalinio sudėjimo būdu.
Skirdamas bausmę kaltinamajai E. J., teismas atsižvelgia į bendruosius bausmės skyrimo pagrindus, numatytus Lietuvos Respublikos BK 54 str., į nusikalstamų veikų pobūdį – padaryti šeši nesunkūs; į kaltės formą ir rūšį, – nusikaltimai padaryti esant tiesioginei tyčiai, suvokiant daromų veikų pavojingumą, numatant ir norint, kad atsirastų BK numatyti pavojingi padariniai; į nusikalstamų veikų motyvus ir tikslus, – nusikaltimai padaryti siekiant pasipelnyti; į nusikalstamų veikų stadiją, – nusikaltimai baigti; į kaltinamosios asmenybę, amžių, į jos socialinį statusą: E. J. administracine tvarka nebausta (4 t., b. l. Nr. 53), į psichiatro ir priklausomybės ligų kabinetų įskaitas neįrašyta (4 t., b. l. Nr. 51, 52), neteista, į atsakomybę lengvinančią ir sunkinančią aplinkybes. Nustatant bausmės rūšį būtina atsižvelgti į tai, E. J. nusikaltimo padarymo metu buvo neteista, viena augina mažametį vaiką (vyras atlieka laisvės atėmimo bausmę). E. J. finansinė padėtis yra sunki, todėl netikslinga skirti baudos bausmę, dėl mažamečio vaiko priežiūros, gali būti apribotos galimybės atlikti viešųjų darbų bausmę, tad teismas laiko, kad bausmės tikslai bus pasiekti paskiriant laisvės apribojimo bausmę.
Skiriant bausmę už dokumentų klastojimą ir sukčiavimą apgaule įgyjant J. P. priklausantį automobilį „Peugeot 406“ būtina atsižvelgti į tai, kad įvykdė tyčinę nusikalstamą veiką, įvykdytas nusikaltimas pripažintinas baigtu. E. J. dėl padarytų nusikalstamų veikų prisipažįsta visiškai ir nuoširdžiai gailisi, tai pripažintina atsakomybę lengvinančia aplinkybe. Atsakomybę sunkinanti aplinkybė yra tai, kad nusikaltimas padarytas bendrininkų grupėje (BK 60 str. 1 d. 1 p.). Įvertinus nurodytas aplinkybes, teismas konstatuoja, kad E. J. skirtina laisvės apribojimo bausmė atitinkanti numatytą bausmės vidurkį bei skirti įpareigojimai – dirbti arba mokytis, bei nustatytu laiku būti namuose.
Skiriant bausmę už dokumentų klastojimą ir sukčiavimą apgaule įgyjant D. P. priklausantį automobilį „Audi A4“ būtina atsižvelgti į tai, kad įvykdė tyčinę nusikalstamą veiką, įvykdytas nusikaltimas pripažintinas baigtu. E. J. dėl padarytų nusikalstamų veikų prisipažįsta visiškai ir nuoširdžiai gailisi, tai pripažintina atsakomybę lengvinančia aplinkybe. Atsakomybę sunkinanti aplinkybė yra tai, kad nusikaltimas padarytas bendrininkų grupėje (BK 60 str. 1 d. 1 p.). Įvertinus nurodytas aplinkybes, teismas konstatuoja, kad E. J. skirtina laisvės apribojimo bausmė atitinkanti numatytą bausmės vidurkį bei skirti įpareigojimai – dirbt arba mokytis, bei nustatytu laiku būti namuose.
Skiriant bausmę už dokumentų klastojimą ir sukčiavimą apgaule įgyjant K. J. priklausantį automobilį „BMW 525“ būtina atsižvelgti į tai, kad įvykdė tyčinę nusikalstamą veiką, įvykdytas nusikaltimas pripažintinas baigtu. E. J. dėl padarytų nusikalstamų veikų prisipažįsta visiškai ir nuoširdžiai gailisi, tai pripažintina atsakomybę lengvinančia aplinkybe. Atsakomybę sunkinanti aplinkybė yra tai, kad nusikaltimas padarytas bendrininkų grupėje (BK 60 str. 1 d. 1 p.). Įvertinus nurodytas aplinkybes, teismas konstatuoja, kad E. J. skirtina laisvės apribojimo bausmė atitinkanti numatytą bausmės vidurkį bei skirti įpareigojimai – dirbt arba mokytis, bei nustatytu laiku būti namuose.
Vadovaujantis BK 63 straipsnio 5 dalies 1 ir 2 punktais, bausmes paskira pagal BK 182 str. 1 d. ir 300 str. 1 d. subendrinti griežtesne bausme apimant švelnesnę bausmę. Bei vadovaujantis BK 64 str. 1,4 d. paskirtas ir subendrintas bausmes subendrinti dalinio sudėjimo būdu.
Kaltinamiesiems paskirtos bausmės nebendrintinos su kituose priimtais nuosprendžiais, nes iš Liteko duomenų bazės matyti, kad yra nagrinėjamos teisme ir kitos baudžiamosios bylos, arba priimti nuosprendžiai dar neįsiteisėję, tad siekiant aiškesnio bausmių bendrinimo bausmes paliktina subendrinti paskutinį nuosprendį priimančiam teismui.
Kardomosios priemonės - rašytiniai pasižadėjimai neišvykti, paskirtos S. B. ir E. J., teismo nuosprendžiui įsiteisėjus – naikintini.
Nuosprendžiu taip pat turi būti išspręstas klausimas dėl daiktų, turinčių reikšmės baudžiamajai bylai. BPK 94 str. reglamentuoja šių daiktų išsprendimo klausimą.
S. B. eksperimentiniai rašysenos pavyzdžiai – paliktini prie bylos.
Daiktai - mobilaus ryšio telefonas ,,Nokia 113“, kurio IMEI (duomenys neskelbtini), su SIM kortele ,,PILDYK“, 3 (trys) SIM kortelės, 5 (penkios) kortelės be SIM kortelių, 2 (dvi) kortelės be SIM kortelių - teismo nuosprendžiui įsiteisėjus naikintini.
Dėl civilinių ieškinių
Byloje yra pareikštas J. P. civilinis ieškinys 1013,67 Eur (3500 Lt) sumai. Teismo posėdžio metu J. P. nurodė, kad iš jos pasisavintas automobilis surastas, jai padarytus nuostolius vertina 370 Eur, nes reikia automobilį parvežti į jos gyvenamąją vietą bei atlikti remontą. Teismas laiko, kad J. P. patikslintas reikalavimas dėl patirtos žalos tenkintinas ir atitinkamai už padarytą žalą priteisiant 370 Eur sumą solidariai iš kaltinamųjų R. T., S. B. ir E. J..
Byloje yra pareikštas S. P. civilinis ieškinys 1216,40 Eur (4200 Lt) sumai. Kaltinime nurodoma, kad S. P. padaryta žala dėl prarasto automobilio „Audi A4“ yra 1216,40 Eur (4200 Lt). S. P. civilinis ieškinys tenkintinas ir atitinkamai už padarytą žalą priteisiant 1216,40 Eur sumą solidariai iš kaltinamųjų R. T., S. B. ir E. J..
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 257 str., 303 - 307 str., teismas
nusprendžia:
R. T., asmens kodas (duomenys neskelbtini) pripažinti kaltu, padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 182 str. 1 d. (dėl J. P. priklausančio automobilio pasisavinimo) ir paskirti 1 (vienerių) metų 8 (aštuonių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę.
R. T., asmens kodas (duomenys neskelbtini) pripažinti kaltu, padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 300 str. 1 d. (dėl J. P. priklausančio automobilio pasisavinimo) ir paskirti 1 (vienerių) metų 8 (aštuonių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę.
Vadovaujantis BK 63 straipsnio 5 dalies 1 punktu, paskirtas bausmes subendrinti apėmimo būdu, ir paskirti (dėl J. P. priklausančio automobilio pasisavinimo) subendrintą bausmę 1 (vienerių) metų 8 (aštuonių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę.
R. T., asmens kodas (duomenys neskelbtini) pripažinti kaltu, padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 182 str. 2 d. (dėl S. P. priklausančio automobilio pasisavinimo) ir paskirti 1 (vienerių) metų 8 (aštuonių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę.
R. T., asmens kodas (duomenys neskelbtini) pripažinti kaltu, padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 300 str. 1 d. (dėl S. P. priklausančio automobilio pasisavinimo) ir paskirti 1 (vienerių) metų 8 (aštuonių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę.
Vadovaujantis BK 63 straipsnio 5 dalies 1 punktu, paskirtas bausmes subendrinti apėmimo būdu, ir paskirti (dėl S. P. priklausančio automobilio pasisavinimo) subendrintą bausmę 1 (vienerių) metų 8 (aštuonių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę.
R. T., asmens kodas (duomenys neskelbtini) pripažinti kaltu, padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 182 str. 2 d. (dėl K. J. priklausančio automobilio pasisavinimo) ir paskirti 1 (vienerių) metų 8 (aštuonių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę, bausmę atliekant pataisos namuose.
R. T., asmens kodas (duomenys neskelbtini) pripažinti kaltu, padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 300 str. 1 d. (dėl K. J. priklausančio automobilio pasisavinimo) ir paskirti 1 (vienerių) metų 8 (aštuonių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę.
Vadovaujantis BK 63 straipsnio 5 dalies 1 punktu, paskirtas bausmes subendrinti apėmimo būdu, ir paskirti (dėl K. J. priklausančio automobilio pasisavinimo) subendrintą bausmę 1 (vienerių) metų 8 (aštuonių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę.
Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 punktais paskirtas bausmes subendrinti dalinio sudėjimo būdu ir paskirti galutinę subendrintą 2 (metų) 6 (mėnesių) laisvės atėmimo bausmę. Bausmė paskirti atlikti pataisos namuose.
S. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) pripažinti kalta, padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 182 str. 1 d. (dėl J. P. priklausančio automobilio pasisavinimo) ir paskirti 1 (vienerių) metų 2 (dvejų) mėnesių laisvės apribojimo bausmę, įpareigojant per laisvės apribojimo terminą dirbti, arba mokytis, arba užsiregistruoti darbo biržoje; būti namuose nuo 23 val. iki 6 val., jeigu tai nesusiję su darbu ar mokslu.
S. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) pripažinti kalta, padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 300 str. 1 d. (dėl J. P. priklausančio automobilio pasisavinimo) ir paskirti 1 (vienerių) metų laisvės apribojimo bausmę, įpareigojant per laisvės apribojimo terminą dirbti, arba mokytis, arba užsiregistruoti darbo biržoje; būti namuose nuo 23 val. iki 6 val., jeigu tai nesusiję su darbu ar mokslu.
Vadovaujantis BK 63 straipsnio 5 dalies 1 punktu, paskirtas bausmes subendrinti apėmimo būdu, ir paskirti (dėl J. P. priklausančio automobilio pasisavinimo) subendrintą bausmę 1 (vienerių) metų 2 (dvejų) mėnesių laisvės apribojimo bausmę įpareigojant per laisvės apribojimo terminą dirbti, arba mokytis, arba užsiregistruoti darbo biržoje; būti namuose nuo 23 val. iki 6 val., jeigu tai nesusiję su darbu ar mokslu.
S. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) pripažinti kalta, padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 182 str. 1 d. (dėl S. P. priklausančio automobilio pasisavinimo) ir paskirti 1 (vienerių) metų 2 (dvejų) mėnesių laisvės apribojimo bausmę, įpareigojant per laisvės apribojimo terminą dirbti, arba mokytis, arba užsiregistruoti darbo biržoje; būti namuose nuo 23 val. iki 6 val., jeigu tai nesusiję su darbu ar mokslu.
S. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) pripažinti kalta, padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 300 str. 1 d. (dėl S. P. priklausančio automobilio pasisavinimo) ir paskirti 1 (vienerių) metų laisvės apribojimo bausmę, įpareigojant per laisvės apribojimo terminą dirbti arba mokytis, arba užsiregistruoti darbo biržoje; būti namuose nuo 23 val. iki 6 val., jeigu tai nesusiję su darbu ar mokslu.
Vadovaujantis BK 63 straipsnio 5 dalies 1 punktu, paskirtas bausmes subendrinti apėmimo būdu, ir paskirti (dėl S. P. priklausančio automobilio pasisavinimo) subendrintą bausmę 1 (vienerių) metų 2 (dvejų) mėnesių laisvės apribojimo bausmę įpareigojant per laisvės apribojimo terminą dirbti, arba mokytis, arba užsiregistruoti darbo biržoje; būti namuose nuo 23 val. iki 6 val., jeigu tai nesusiję su darbu ar mokslu.
S. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) pripažinti kalta, padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 182 str. 1 d. (dėl K. J. priklausančio automobilio pasisavinimo) ir paskirti 1 (vienerių) metų 2 (dvejų) mėnesių laisvės apribojimo bausmę, įpareigojant per laisvės apribojimo terminą dirbti arba mokytis, arba užsiregistruoti darbo biržoje; būti namuose nuo 23 val. iki 6 val., jeigu tai nesusiję su darbu ar mokslu.
S. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) pripažinti kalta, padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 300 str. 1 d. (dėl K. J. priklausančio automobilio pasisavinimo) ir paskirti 1 (vienerių) metų laisvės apribojimo bausmę, įpareigojant per laisvės apribojimo terminą dirbti arba mokytis, arba užsiregistruoti darbo biržoje; būti namuose nuo 23 val. iki 6 val., jeigu tai nesusiję su darbuar mokslu.
Vadovaujantis BK 63 straipsnio 5 dalies 1 punktu, paskirtas bausmes subendrinti apėmimo būdu, ir paskirti (dėl K. J. priklausančio automobilio pasisavinimo) subendrintą bausmę 1 (vienerių) metų 2 (dvejų) mėnesių laisvės apribojimo bausmę, įpareigojant per laisvės apribojimo terminą dirbti arba mokytis, arba užsiregistruoti darbo biržoje; būti namuose nuo 23 val. iki 6 val., jeigu tai nesusiję su darbu ar mokslu.
Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 punktais paskirtas ir subendrintas bausmes subendrinti dalinio sudėjimo būdu ir paskirti galutinę subendrintą 2 (metų) laisvės apribojimo bausmę įpareigojant per laisvės apribojimo terminą dirbti arba mokytis, arba užsiregistruoti darbo biržoje; būti namuose nuo 23 val. iki 6 val., jeigu tai nesusiję su darbu ar mokslu.
E. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini), pripažinti kalta, padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 182 str. 1 d. (dėl J. P. priklausančio automobilio pasisavinimo) ir paskirti 1 (vienerių) metų 2 (dvejų) mėnesių laisvės apribojimo bausmę, įpareigojant per laisvės apribojimo terminą dirbti, arba mokytis, arba užsiregistruoti darbo biržoje; būti namuose nuo 23 val. iki 6 val., jeigu tai nesusiję su darbu ar mokslu.
E. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini), pripažinti kalta, padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 300 str. 1 d. (dėl J. P. priklausančio automobilio pasisavinimo) ir paskirti 1 (vienerių) metų laisvės apribojimo bausmę, įpareigojant per laisvės apribojimo terminą dirbti, arba mokytis, arba užsiregistruoti darbo biržoje; būti namuose nuo 23 val. iki 6 val., jeigu tai nesusiję su darbu ar mokslu.
Vadovaujantis BK 63 straipsnio 5 dalies 1 punktu, paskirtas bausmes subendrinti apėmimo būdu, ir paskirti (dėl J. P. priklausančio automobilio pasisavinimo) subendrintą bausmę 1 (vienerių) metų 2 (dvejų) mėnesių laisvės apribojimo bausmę įpareigojant per laisvės apribojimo terminą dirbti, arba mokytis, arba užsiregistruoti darbo biržoje; būti namuose nuo 23 val. iki 6 val., jeigu tai nesusiję su darbu ar mokslu.
E. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini), pripažinti kalta, padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 182 str. 1 d. (dėl S. P. priklausančio automobilio pasisavinimo) ir paskirti 1 (vienerių) metų 2 (dvejų) mėnesių laisvės apribojimo bausmę, įpareigojant per laisvės apribojimo terminą dirbti, arba mokytis, arba užsiregistruoti darbo biržoje; būti namuose nuo 23 val. iki 6 val., jeigu tai nesusiję su darbu ar mokslu.
E. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini), pripažinti kalta, padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 300 str. 1 d. (dėl S. P. priklausančio automobilio pasisavinimo) ir paskirti 1 (vienerių) metų laisvės apribojimo bausmę, įpareigojant per laisvės apribojimo terminą dirbti, arba mokytis, arba užsiregistruoti darbo biržoje; būti namuose nuo 23 val. iki 6 val., jeigu tai nesusiję su darbu ar mokslu.
Vadovaujantis BK 63 straipsnio 5 dalies 1 punktu, paskirtas bausmes subendrinti apėmimo būdu, ir paskirti (dėl S. P. priklausančio automobilio pasisavinimo) subendrintą bausmę 1 (vienerių) metų 2 (dvejų) mėnesių laisvės apribojimo bausmę įpareigojant per laisvės apribojimo terminą dirbti, arba mokytis, arba užsiregistruoti darbo biržoje; būti namuose nuo 23 val. iki 6 val., jeigu tai nesusiję su darbu ar mokslu.
E. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini), pripažinti kalta, padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 182 str. 1 d. (dėl K. J. priklausančio automobilio pasisavinimo) ir paskirti 1 (vienerių) metų 2 (dvejų) mėnesių laisvės apribojimo bausmę, įpareigojant per laisvės apribojimo terminą dirbti, arba mokytis, arba užsiregistruoti darbo biržoje; būti namuose nuo 23 val. iki 6 val., jeigu tai nesusiję su darbu ar mokslu.
E. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini), pripažinti kalta, padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 300 str. 1 d. (dėl K. J. priklausančio automobilio pasisavinimo) ir paskirti 1 (vienerių) metų laisvės apribojimo bausmę, įpareigojant per laisvės apribojimo terminą dirbti arba mokytis, arba užsiregistruoti darbo biržoje; būti namuose nuo 23 val. iki 6 val., jeigu tai nesusiję su darbu ar mokslu.
Vadovaujantis BK 63 straipsnio 5 dalies 1 punktu, paskirtas bausmes subendrinti apėmimo būdu, ir paskirti (dėl K. J. priklausančio automobilio pasisavinimo) subendrintą bausmę 1 (vienerių) metų 2 (dvejų) mėnesių laisvės apribojimo bausmę, įpareigojant per laisvės apribojimo terminą dirbti, arba mokytis, arba užsiregistruoti darbo biržoje; būti namuose nuo 23 val. iki 6 val., jeigu tai nesusiję su darbu ar mokslu.
Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 punktais paskirtas bausmes subendrinti dalinio sudėjimo būdu ir paskirti galutinę subendrintą 2 (metų) laisvės apribojimo bausmę įpareigojant per laisvės apribojimo terminą dirbti, arba mokytis, arba užsiregistruoti darbo biržoje; būti namuose nuo 23 val. iki 6 val., jeigu tai nesusiję su darbu ar mokslu.
Į paskirtos bausmės laiką įskaityti laikinajame sulaikyme išbūtą laiką nuo 2013-10-17 iki 2013-10-18 (1 diena).
Kardomąsias priemones - rašytinus pasižadėjimus neišvykti, paskirtas S. B. ir E. J., teismo nuosprendžiui įsiteisėju panaikinti.
Civilinio ieškovo J. P. patikslintą civilinį ieškinį tenkinti ir iš R. T., S. B. ir E. J. solidariai priteisti 370 Eur (tris šimtus septyniasdešimt Eur) turtinei žalai atlyginti J. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini)
Civilinio ieškovo S. P. civilinį ieškinį tenkinti ir iš R. T., S. B. ir E. J. solidariai priteisti 1216,40 Eur (vieną tūkstantį du šimtus šešiolika eurų keturiasdešimt centų) (4200 Lt) turtinei žalai atlyginti S. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini).
Automobilį „Peugeot 406“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) nuosprendžiui įsiteisėjus grąžinti savininkei J. P..
S. B. eksperimentinius rašysenos pavyzdžius - palikti prie bylos.
Daiktus - mobilaus ryšio telefoną ,,Nokia 113“, kurio IMEI (duomenys neskelbtini), su SIM kortele ,,PILDYK“, 3 (tris) SIM kortelės, 5 (penkias) kortelės be SIM kortelių, 2 (dvi) kortelės be SIM kortelių - teismo nuosprendžiui įsiteisėjus sunaikinti.
Nuosprendis per 20 d. nuo paskelbimo gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui, padavus apeliacinį skundą Šakių rajono apylinkės teisme.