Kauno apylinkės teismo nuosprendis

Kaltinamieji S. B., E. J. ir K. T., veikdami bendrininkų grupėje, turėdami tikslą apgaule savo naudai įgyti svetimą turtą, 2013 m. rugsėjo 1 d., K. T. radus interneto tinklalapyje „www.autogidas.lt“ publikuotą Ž. S. skelbimą dėl automobilio „Opel Tigra“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) pirkimo-pardavimo, paskambinus telefonu Ž. S. ir sutarus iš jo pirkti automobilį, atidedant apmokėjimą, S. B. kartu su E. J. nuvyko adresu: (duomenys neskelbtini)., kur tariamai pirko automobilį „Opel Tigra“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) už 2000 litų, E. J. surašius paprastąjį vekselį, pažadant pinigus sumokėti iki 2013-09-15, tačiau žadėtų pinigų nesumokėjo, automobilio negrąžino, t.y. apgaulės būdu užvaldė nukentėjusiajam Ž. S. priklausantį 2000 litų vertės turtą.

Be to, S. B., E. J. ir K. T., veikdami bendrininkų grupėje, turėdami tikslą apgaule savo naudai įgyti svetimą turtą, 2013 m. rugsėjo 2 d., K. T. radus interneto tinklalapyje „www.autogidas.lt“ publikuotą V. S. skelbimą dėl automobilio „Chrysler LHS“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), pirkimo-pardavimo, paskambinus nurodytu telefonu nukentėjusiojo sūnui T. P. ir sutarus iš jo pirkti automobilį, atidedant apmokėjimą, apie 20 val. S. B. kartu su E. J. nuvyko adresu (duomenys neskelbtini), kur tariamai pirko automobilį „Chrysler LHS“ valst. Nr. (duomenys neskelbtini) už 8500 litų, E. J. surašius paprastąjį vekselį, pažadėjus pinigus sumokėti per 21 dieną, tačiau žadėtų pinigų nesumokėjo, automobilio negrąžino, t.y. apgaulės būdu užvaldė nukentėjusiajam V. S. priklausantį 8500 litų vertės turtą.

Be to, S. B., E. J. ir K. T., veikdami bendrininkų grupėje, turėdami tikslą apgaule savo naudai įgyti svetimą turtą, 2013 m. spalio 4 d., K. T. radus interneto tinklalapyje „(duomenys neskelbtini)“ publikuotą S. T. skelbimą dėl automobilio „Mersedes Benz A170“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) pirkimo-pardavimo, paskambinus telefonu S. T. ir sutarus iš jos pirkti automobilį, atidedant apmokėjimą, S. B. kartu su E. J. nuvyko adresu (duomenys neskelbtini), kur tariamai pirko automobilį „Mersedes Benz A170“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) už 7000 litų, E. J. surašius paprastąjį vekselį, pažadėjus pinigus sumokėti iki 2013-10-18, tačiau žadėtų pinigų nesumokėjo, automobilio negrąžino, t.y. apgaulės būdu užvaldė nukentėjusiajai S. T. priklausantį 7000 litų vertės turtą.

Taip pat S. B., E. J. ir K. T., veikdami bendrininkų grupėje, turėdami tikslą apgaule savo naudai įgyti svetimą turtą, 2013 m. spalio 10 d. K. T. radus interneto tinklalapyje „www.autogidas.lt“ publikuotą K. G. skelbimą dėl automobilio „Audi 100“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) pirkimo-pardavimo, paskambinus telefonu K. G. ir sutarus iš jos pirkti automobilį, atidedant apmokėjimą, apie 17.37 val. S. B. kartu su E. J. nuvykus į sutartą vietą prie degalinės „Neste Oil“, adresu (duomenys neskelbtini), Kaune, kur tariamai pirko automobilį „Audi 100“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) už 2500 litus, E. J. surašius paprastą vekselį, pažadėjus pinigus sumokėti iki 2013-10-24, tačiau žadėtų pinigų nesumokėjo, automobilio negrąžino, t.y. apgaulės būdu užvaldė K. G. globėjai R. G. priklausantį 2500 litų vertės turtą.

Be to, S. B., E. J. ir K. T., veikdami bendrininkų grupėje, turėdami tikslą apgaule savo naudai įgyti svetimą turtą, 2013 m. spalio 10 d., K. T. radus interneto tinklalapyje „(duomenys neskelbtini)“ publikuotą L. M. skelbimą dėl automobilio „VW Golf“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) pirkimo-pardavimo, paskambinus telefonu L. M. ir sutarus iš jos pirkti automobilį, atidedant apmokėjimą, apie 19.30 val.S. B. kartu su E. J. nuvyko į sutartą vietą adresu (duomenys neskelbtini)., kur tariamai pirko automobilį „VW Golf“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) už 4900 litus, E. J. surašius paprastą vekselį, pažadėjus pinigus sumokėti iki 2013-10-25, tačiau žadėtų pinigų nesumokėjo, automobilio negrąžino, t.y. apgaulės būdu užvaldė nukentėjusiajam L. M. priklausantį 4900 litų vertės turtą.

Taip pat S. B., E. J. ir K. T., veikdami bendrininkų grupėje, turėdami tikslą apgaule savo naudai įgyti svetimą turt,ą 2013 m. spalio 11 d., K. T. radus interneto tinklalapyje „(duomenys neskelbtini)“ publikuotą M. B. skelbimą dėl automobilio „Audi A4“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) pirkimo-pardavimo, paskambinus telefonu M. B. ir sutarus iš jo pirkti automobilį, atidedant apmokėjimą, apie 15 val. S. B. kartu su E. J. nuvyko į sutartą vietą adresu (duomenys neskelbtini), kur tariamai pirko automobilį „Audi A4“, valst. Nr.(duomenys neskelbtini) priklausantį V. S., už 2800 litus, surašė paprastą vekselį, pažadėdamos pinigus sumokėti per 14 dienų - iki 2013-10-25, tačiau žadėtų pinigų nesumokėjo, automobilio negrąžino. t.y. apgaulės būdu užvaldė V. S. priklausantį 2500 litų vertės turtą.

Kaltinamoji S. B. parodė ir ikiteisminio tyrimo, ir teisminio bylos nagrinėjimo metu kalta prisipažino ir parodė, jog 2013 m. pavasarį susipažino su R. T., kuris pasiūlė supirkti automobilius, už kuriuos bus atsiskaityta vėliau. Sakė, kad atlieka bausmę. Ji buvo nuvykusi pasimatyti į pataisos namus. Būdama pažįstama su E. J., jai pasiūlė darbą – pasirašyti vekselius. R. T. buvo pasakęs, kad suras automobilį, susitars su savininku dėl kainos, bus atidedamas apmokėjimas kuriam tai laikui arba, kad bus sumokėta per tam tikrą laiką dalimis. Vėliau susipažino K. T., kuris užsiėmė tuo pačiu kaip ir R. T.. Teigė, jog nors su R. T. ir apsipyko, tačiau “visu tuo laikotarpiu buvo jie abu”. Jie abu turėjo iš to naudos. Su jais abiem bendraudavo telefonu. Iš pradžių su R., po to – su K., kuris taip pat atlieka bausmę. Ji pati buvo nuvažiavusi į pataisos namus ir buhalterijoj padėjo pinigų į abiejų sąskaitas. Taip pat J. dalyvavo, kai ji pervesdavo gautus už automobilius pinigus. Teigė: “T. paskambindavo man ir pasakydavo, kur pervesti. Dalis pinigų likdavo pas mane. Ką pasakydavo man, tą ir darydavau”. Suradę automobilį vienas iš T. paskambindavo ir pasakydavo, kur reikia važiuoti. Su E. J. nuvažiuodavo į sutartą vietą, apžiūrėdavo automobilį, E. J. pasirašydavo vekselį, kuriame būdavo nurodyta sumą, kurią buvo sutarę ir pasakę T., per kiek laiko bus atiduoti pinigai, adresas. Geresnius automobilius pasiimdavo T. draugai, pasakydavo, kur jie lauks automobilių. Visą laiką ryšys buvo palaikomas su Tebėromis. 2013 m. rugsėjo pradžioje paskambino T. ir pasakė, kad reikia važiuoti į Kaišiadoris, sutartą vietą prie „Regitros“, kur laukė vaikinukas, kuris ketino parduoti automobilį „Chrysler“. Vaikinas sutiko su pirkimo sąlygomis, kurias buvo suderinęs T., todėl jis pasirašė paprastąjį vekselį, kurį surašė E. J.. Buvo surašyta pirkimo- pardavimo sutartis. Vaikinas atidavė dokumentus ir abi grįžo į Kauną. Apie tai, kad yra automobilis pranešė R. ar K. T.. 2013-09-04 paskambino R. T. ir pasakė, kad atvažiuos vaikinas, kuris pirks automobilį. Su juo susitiko prie (duomenys neskelbtini) pr., esančios „Maxima“ aikštelėje. Vaikinas paprašė parodyti pasą. Ant pirkimo-pardavimo sutarties pati pasirašė, kad ji yra V. S. sesuo, kad automobilis nevogtas ir neturi jokių apribojimų. Kaišiadoryse apgaulės būdu įsigijo ir automobilį „Opel Tigra“, kurį surado R. T. ar K. T., sutarė dėl visų pirkimo sąlygų ir nurodė, kur vykti. Kartu su E. J. nuvažiavo į sutartą vietą, kur E. J. pasirašė paprastąjį vekselį, kad pinigus sumokės iki 2013-09-15. Tačiau jokių pinigų nesumokėjo. 2013 m. spalio 4 d. paskambino vienas iš brolių ir pasakė, kad reikia parvaryti mašiną. Kartu su E. J. nuvažiavo prie „Iki“ parduotuvės (duomenys neskelbtini)pr., kur turėjo būti automobilio savininkas, kurį rado broliai ir buvo sutarę dėl pardavimo sąlygų. Su automobilio savininku nuėjo kalbėtis E. J., vėliau pati, kuomet paskambino E. J., bei vienas iš brolių, priėjusi apžiūrėjo automobilį „Mersedes Benz“. Kartu nuvažiavo į Vaišvydavą, kur namuose E. J. surašė vekselį. Už automobilį gavo 2000 litų, iš kurių 25% perdavė E. J., o kitus pinigus pervedė į nurodytas sąskaitas. 2013 m. spalio mėn. tiksliai dienos neprisimena, kartu su E. J. nupirko automobilį VW Golf, kurį surado vienas iš T.. Su automobilio savininku susitiko prie prekybos centro „Maxima“ Panemunėje. Kartu nuvažiavo iki jo namų, kur E. J. nuėjo į namus ir surašė vekselį, pati liko kieme laukti, kol viską sutvarkys, o po to automobilį parvarė iki Kauno, kur perdavė asmeniui, kurį nurodė T.. 2013 m. spalio 10 d. susisiekė T. ir pasakė, kad rado skelbimą, kad parduodamas automobilis Audi 100, su savininke susitarė dėl jo pardavimo. T. atsiuntė numerį moters, su kuria susisiekus susitarė susitikti prie degalinės Birželio 23-osios gatvėje. Nuvažiavusios prie degalinės pamatė moterį, kurią E. J. pažino, kaip K. G.. E. J. surašė vekselį, kuriame įsipareigojo sumokėti 2500 litų. Abi žinojo, kad jokių pinigų nemokės, automobilį parduos T. nurodytiems asmenims. 2013 m. spalio 11 d. paskambino vienas iš T. ir pasakė, kad reikės parvaryti mašiną. Kartu su E. J., automobiliu „Audi“, kurį apgaulės būdu buvo įsigijusi iš K. G., atvažiavo į Šančius (duomenys neskelbtini)pr. esančią „Lukoil“ degalinę, kur susitiko su automobilio Audi 100 savininku, kuris jas palydėjo iki (duomenys neskelbtini) g. esančių garažų, kur apžiūrėjus automobilį ir surašius sutartį jį pasiėmė, o vėliau pardavė. Dėl kainos ir kitų reikalų su automobilio savininku visada kalbėjo ir tarėsi T. ir nurodęs, ką rašyti sutartyje E. J.. Už automobilius gautus pinigus pervesdavo į Pravieniškių pataisos namų parduotuvę R. ir K. T. sąskaitas arba į kitų asmenų sąskaitas, kurias nurodydavo broliai. Suprato ir suvokė, kad įsigijus iš žmonių automobilius su jais nebus ketinama atsiskaityti, jų automobiliai bus parduoti kitiems. Pačios dėl automobilių nesiderėdavo. Kai buvo sumokama už automobilį, gaudavo grynais. Nevažinėjo automobiliais. Niekada nemokėdavo pinigų, tik pasirašydavo vekselius. Teigė, jog neatsimena gaunamų sumų, kiek irk am mokėjo taip pat neatsimena, jokių užrašų nevedė. (t.1, b.l. 137-138, 143, 147-148, 153, 171-172, t.4, b.l.119-121).

Kaltinamoji E. J. ir ikiteisminio, ir teisminio bylos nagrinėjimo metu parodė, kad kalta prisipažįsta, gailisi. Paaiškino, kad gaudavo 20 procentų nuo automobilio kainos. 25 procentus yra gavusi kelis kartus. Su R. beveik nebendravo. Su K. teko bendrauti Kaune, bendraudavo per S.. Žinojo, kad visi pinigai lieka pas S.. Matė banke, kad ji daryadvo pavedimus. Ji nežinojo, kad T. yra įkalinimo įstaigoje. S. buvo jos draugės pažįstama. Pinigų suma nebuvo didelė, kurią gaudavo. Didžiausia suma buvo 500. Gaudavosi nuo mašinų 100-200 litų. Ji tuo metu buvo ištekėjusi, augino vaiką. Ji tuo metu net vairuotojo pažymėjimo neturėjo, nemoka vairuoti. Kiek buvo tokių pardavimų, nepasakys, gal apie penkiolika. Atsimena, kad kai paėmė “Audi” automobilį iš (duomenys neskelbtini) gatvės, automobiliai buvo parduoti tą pačią dieną. Kai buvo parduodami E. automobiliai, ji nedalyvaudavo. Ji nurodymų iš Kę. ir R. negaudavo. K. B. gaudavo nurodymus iš kaltinamųjų, yra tiesa. Kaltinamieji organizuodavo pardavimus. Su R. bendravo kai buvo Trakuose. Bendravo tik telefonu. Suprato, kad apgaule užvaldo automobilius. Kažkuris skambindavo S. ir klausdavo, kada pervesi pinigus. Žinojo, kad ji yra daug pinigų nepervedusi. Jai duodavo 15-20 procentų, o likusieji pinigai likdavo pas S.. Ji nežino kokią pinigų sumą turi jiems pervesti. Sakė T., kad neperveda jiems pinigų. Po to jie nenorėjo imti mašinų, nes negauna pinigų. Ji automobilių neperdavinėdavo, tik pasirašydavo vekselius. Kai buvo perdavinėjami automobiliai ne Evaldui, ji dalyvaudavo.(t.4, b.l.122-123)

Be to, ikiteisminio tyrimo metu E. J. parodė, jog 2013 m. rugsėjo pradžioje kartu su S. B. apgaulės būdu užvaldė automobilius „Chrysler“ ir „Opel Tigra“, kuriuos surado K. ar R. T.. Automobilius pirko Kaišiadoryse. 2013 m. spalio 4 d. kartu su S. B. nuvažiavo į sutartą vietą (duomenys neskelbtini) pr. prie „Iki“ parduotuvės, kur turėjo laukti automobilio, kurį buvo nurodę broliai T. savininkas, su kuriuo buvo sutarta dėl pirkimo. Prie automobilio buvo vyras ir moteris, kurie iš pradžių nenorėjo parduoti automobilio, tačiau atėjusi S. B. skambino T. ir davė su juo kalbėti automobilio savininkui. Sutikus parduoti, kartu nuvažiavo iki savininko namų, kur surašė vekselį, kuriame įrašė kainą, atidėjimo terminą, adresą. S. B. pasiėmė visus automobilio dokumentus, o vėliau automobilį ir pardavė. 2013 m. spalio mėn. 10 d. apgaule kartu su S. B. bei T. užvaldė K. G. priklausantį automobilį Audi 100. Internetiniame portale (duomenys neskelbtini) T. rado skelbimą apie parduodamą automobilį, susitarė su savininke dėl pardavimo ir pardavimo sąlygų ir atsiuntė S. B. SMS žinute koks automobilis ir kur reikia nuvažiuoti. Kartu su S. B. nuvažiavo iki degalinės „Neste oil“, esančios (duomenys neskelbtini) g. , kur pamat pažįstamą moterį K. G.. Surašė vekselį, kuriame nurodė sumą, atidėjimo laiką. K. G. perdavė S. B. automobilio dokumentus, raktelius, vėliau automobilį pardavė Teberų nurodytiems asmenims. Tokiu pat būdu buvo nupirko automobilį Rokuose „VW Golf“, kur surašė vekselį dėl apmokėjimo atidėjimo, tačiau jokių pinigų automobilio savininkui sumokėjo. 2013 m. spalio mėn. Šančiuose nupirko automobilį Audi. Su S. B. atvažiavo iki degalinės „Lukoil“(duomenys neskelbtini)pr., kur laukė vyras, kartu nuvažiavo iki garažų Šaldytuvų g., kur surašė vekselį. Dėl kainos ir sumokėjimo atidėjimo buvo sutarta su T.. S. B. gavusi dokumentus ir raktelius sėdo į automobilį ir jį parvarė, vėliau pardavė. Suprato ir suvokė, kad įsigijus iš žmonių automobilius, su jais nebus atsiskaityta, kad automobilius iš jų įsigijo apgaule, suprato, kad tai daroma neteisėtai ir šiuo metu gailisi ( b.l.5-6,11,17-18,20-22, 27, 37 t.3)

Kaltinamasis K. T. ikiteisminio tyrimo ir bylos nagrinėjimo teisme metu kaltu prisipažino pilnai ir parodė, kad brolis R. susipažino su S. vasaros pradžioje per radijo stotį. Jie pabendravo. Brolis ruošėsi skirtis su žmona. Brolis pasakė, kad S. ruošiasi skirtis su vyru, nes jos vyras taip pat atlikinėjo bausmę. Po to ji dingo. Per mėnesį laiko brolis susitaikė su žmona. Paskui - po dviejų savaičių- ji pradėjo bendrauti su S.. apsikeitė nuotraukomis. Ji jam pasiūlė užsiimti automobiliais. Jam buvo permestas telefonas per aukštą tvorą. Permetė B. pažįstamas. Teigė, jog tai ji jam išimdavo nuotraukas iš interneto, atsiųsdavo sms. Aiškino, kad brolis R. visiškai nedalyvavo tuose reikaluose. Jo nuomone, ji iš pykčio įtraukė jo brolį į veiklą. B. minėjo, jog vairuos automobilius į Baltarusiją. Ji važinėdavo pati apžiūrėti automobilius ir pasakydavo, ar tinka automobilis. Jam nebuvo sumokėta už darbą. Ji pasakydavo, kiek gaus viršaus, atsiskaitys su J. ir tada atsiskaitys su juo. Gaudavo po 100, 200 Lt. Buvo pervesta Dieniniui, jis atlikinėjo bausmę kartu su juo. Jis buvo jam palikęs treningus, kitus daiktus. Kai paėmė antrą automobilį, buvo apsipykę. Tačiau tuoj pat teigė, kad pripažįsta, kad buvo bendra veikla, jis jai duodavo kontaktus. S. sakė, kad kai išsiskirs, galės susirašyti. Ji atsiųsdavo E. nuotraukų, šaipydavosi iš jos. Vadino “žąsimi”, tai reiškia, kad E. dirba kitam. Jos buvo susipykusios, paskui vėl susitaikė. Teigė, jog negali patvirtinti, ar R.s buvo gavęs į sąskaitą pinigų iš B.. Gal ir buvo gavęs vieną kartą. Su J. yra bendravęs kelis kartus dėl automobilių reikalų. Pripažino, kad jis surasdavo pirkėją. Tvirtino, kad brolis R. nedalyvavo nė viename epizode.

Ikiteisminio tyrimo metu Kaltinamasis K. T., be to, nurodė, jog 2013 m. rugpjūčio pabaigoje- rugsėjo pačioje pradžioje skelbimuose internetiniame portale jis surasdavo automobilį ir paskambindavo jo savininkui, kuriam pasakydavo, kad nori pirkti automobilį, sutardavo kainą ir kad automobilio apmokėjimas bus atidėtas, pasirašys paprastąjį vekselį. Suderinęs visus klausimus, paskambindavo arba parašydavo SMS žinutę S. B. , nurodydavo jai kur reikia važiuoti. Žinojo, kad šiame reikale dalyvauja ir E. J., kad ji pasirašydavo paprastuosius vekselius. S. B. yra klausęs, kam reikalinga E. J., kad gali visa tai daryti dviese, tačiau S. B. paaiškino, kad ji negali pasirašyti vekselių savo vardu, ji aiškino, kad jos vyras sėdi kalėjime ir jeigu kas patikrintų, tai suprastų apgaulę ir nesutiktų su tokiu pardavimu, todėl jai buvo reikalingas kitas asmuo. Suradęs pirkėją ir viską suderinęs, pasakydavo S. B., tuomet ji nuvažiuodavo į sutartą vietą pirkti automobilio. Kam S. B. parduodavo automobilius nežino, tai darė S. B.. Ji pasakydavo, kad automobilis parduotas, tuomet jis nurodydavo sąskaitas, į kurias reikėdavo pervesti pinigus. S. B. kelis kartus pervedė pinigus į jo paties sąskaitą, kelis kartus buvo nurodęs kitų asmenų sąskaitas. Iš viso tokiu būdu yra nupirkę 6 automobilius: pirmas buvo „Opel Tigra“, po to „Chrysler“, abu šie automobiliai buvo Kaišiadoryse, po to tris automobiliai „MB“ ir du Audi automobiliai buvo Kaune ir VW Golf Kauno rajone. Pildant vekselius E. J. nurodydavo kainą ir apmokėjimo atidėjimą, o visus kitus duomenis ji užpildydavo pati. ( b.l.67,71-72,76, 83 t.3 )

Be kaltinamųjų S. B., E. J. ir K. T. prisipažinimo jų kaltė įrodyta nukentėjusiųjų ir liudytojų parodymais, rašytiniais įrodymais, surinktais byloje, o būtent:

Nukentėjusysis Ž. S. parodė, kad buvo padavęs skelbimą, kad parduoda automobilį. 2013-09-01 jam paskambino vyriškis dėl automobilio, paklausė ar yra galimybė pirkti išsimokėtinai. Jis sutiko. Apie 17 val. jam paskambino moteriškė ir pasakė, kad atvažiuoja apžiūrėti automobilio. Atvažiavo dvi moteriškės. B. apžiūrėjo automobilį, pavažiavo, paskambino vyriškiui, kad viskas gerai, padavė jam telefoną. Jis su tuo vyriškiu suderino kainą 2000 Lt. Pasirašė vekselį ir sutarė, kad rugsėjo 15 dieną su juo bus atsiskaitoma. Jos išvažiavo. Kitą dieną internete rado skelbimą, jog pardavinėjamas jo automobilis. Jis paskambino nurodytu telefonu. Atsiliepė vyriškis, bet ne tas pats. Pasakė pardavėjui, kad automobilis yra jo ir negalės parduoti. Papasakojo apie merginas. Tada pardavėjas paskambino toms merginoms ir jam buvo grąžinti pinigai. O jis pats tada kreipėsi į teisėsaugos institucijas. Jo civilinis ieškinys 2500 litai, iš kurių neturtinės žalos atlyginimui prašo priteisti 500 Lt.

Iš 2013-09-25 prie Ž. S. pareiškimo pateikto paprastojo vekselio, surašyto 2013-09-01, matyti, kad E. J. įsipareigoja sumokėti 2000 Lt iki 2013-09-15 Ž. S. ( b.l.37 t.1).

Tarnybiniame pranešime nurodoma, kad analizuojant išklotines pagal nukentėjusiojo Ž. S. parodymus matyti, kad į jo abonentą, kurio Nr. (duomenys neskelbtini), 2013-09-01 12:44 val. buvo skambinta iš telefono Nr. (duomenys neskelbtini), kuris priklauso vienam iš įtariamųjų R. T. ar K. T.. 15:37 val. į nukentėjusiojo telefoną skambino abonentas Nr. (duomenys neskelbtini), priklausantis S. B.. Analizuojant įtariamųjų telefonų Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini) matoma, kad abu abonentai iki skambinant nukentėjusiajam Ž. S. bendravo SMS žinutėmis. Analizuojant E. J. telefono Nr. (duomenys neskelbtini) išklotines tuo pačiu laikotarpiu matyti, kad su ja bendrauja įtariamoji S. B. abonentu Nr. (duomenys neskelbtini) ( b.l.97-98 t.2).

Tokiu būdu, surinktų įrodymų visuma patvirtina, kad kaltinamieji S. B., E. J. ir K. T., veikdami bendrai susitarę, apgaule pasisavino svetimą turtą, todėl jų veika teisingai kvalifikuojama pagal Lietuvos Respublikos BK 182 straipsnio 1 dalį.

Nukentėjusysis V. S. (į teismo posėdį neatvyko dėl objektyvių priežasčių - t.4, b.l.117) ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad norėjo parduoti automobilį „Chrysler LHS“ ir internetinėje svetainėje „Autogidas“ patalpino skelbimą, kur nurodė sūnaus T. P. telefono numerį. 2013-09-02 apie 19 val. T. P. paskambino vyras, kurio abonento Nr. (duomenys neskelbtini), norėdamas pirkti automobilį „Chrysler LHS“, sutarė, kad atvyks jo žmona. Netrukus jam paskambino moteris, kurios abonento Nr. (duomenys neskelbtini) ir susitarė susitikti Kaišiadoryse prie „Regitros“. Į sutartą vietą nuvyko vienas T. P., kuris grįžęs pasakė, kad automobilį pardavė E. J., su kuria sudarė pirkimo-pardavimo sutartį bei surašė vekselį, kuriame įsipareigojo sumokėti 8500 Lt per 21 d. Sutikrinus dokumentus pirkėja buvo E. J.. Po sutarties surašymo atidavė dokumentus ir raktelius. 2013-09-06 T. P. internetinėje svetainėje „(duomenys neskelbtini) “ rado skelbimą, kad parduodamas jo automobilis. Paskambinęs nurodytu telefonu susitarė su pardavėju susitikti Vilniuje. D. P. paaiškino, kad jis pirko automobilį iš pažįstamo O. S., kuris automobilį pirko iš tos pačios E. J., tuomet suprato, kad buvo apgautas ( b.l. 58,61 t.1).

Liudytojas T. P. parodė analogiškai ( b.l.67 t.1).

Nukentėjusysis D. V. P. parodė, kad užsiima automobilių ardymu. Jam paskambino Stakauskas, kuris perka - parduoda automobilius. Pasakė, kad jam siūlomas Chrysler. Sutarė, kad perka iš jo automobilį. Pasiūlė nuo 3000 Lt iki 4000 Lt. Jis perskambino už trijų valandų, kad veža automobilį ir suderino kainą 3500 Lt. Automobilis buvo Chrysler, jis jį atvarė į Liepkalnio gatvę Vilniuje. Atvarius automobilį, parodė pirkimo sutartį, paaiškėjo, kad jį pirko iš S.. Ant sutarties buvo parašyta, kad S. artimieji neturi pretenzijų dėl automobilio pardavimo. Pažiūrėjo, kad automobilis neblogas ir sugalvojo parduoti už 5000 Lt. Tada atsirado S., kuris parodė vekselį ir paaiškino, jog nori atsiimti automobilį. Iškvietė pareigūnus, nuvažiavo į komisariatą. Parodė pirkimo- pardavimo sutartį. S. pasiėmė automobilį iš serviso, nes ten buvo tvarkytas. Prašo priteisti jo patirtą žalą - 3500 Lt solidariai iš visų kaltinamųjų (t.4, b.l.112-113).

Liudytojas O. S. parodė, kad pažįsta kaltinamąsias ir P.. Iš merginų pirko automobilį Chrysler. Padavė į internetą skelbimą, kad pirktų automobilį. Jam paskambino vyriškis ir pasakė, kad parodys sesuo automobilį Kaune. Atvažiavo dvi merginos, vaikas ir vaikinas. Apžiūrėjo transporto priemonę, susitarė dėl kainos. Užpildė pirkimo - pardavimo sutartį. Jam kilo įtarimas ir paprašė parašyti kitoje sutarties pusėje, nes savininko nebuvo. Merginos skambino automobilio pardavėjui ir susitarė dėl kainos, pardavė transporto priemonę. Važiuodamas į Kauną paskambino P.pasakė, kad parvarė automobilį, "užsimetė" 200 litų ir pasiūlė jam automobilį. Jis nupirko.

2013-10-23 dokumentų pateikimo protokole nurodoma, kad nukentėjusysis V. S. pateikė paprastąjį vekselį, surašytą 2013-09-02, kuriame nurodoma, kad E. J. įsipareigoja sumokėti 8500 Lt per 21 d V. S. bei pirkimo-pardavimo sutartį pasirašytą tarp V. S. ir E. J. ( b.l.62-64 t.1).

2013-11-05 dokumentų pateikimo protokole nurodoma, kad liudytojas O. S. pateikė transporto priemonės pirkimo-pardavimo sutartį, surašytą 2013-09-05 tarp V. S. ir O. S., kurios kitoje pusėje yra S. B. prierašas, kad ji teisėtai parduoda savo brolio vardu automobilį ( b.l.78-79 t.1).

Tarnybiniame pranešime nurodoma, kad analizuojat telefonų išklotines matyti, kad 2013-09-01 12:04 val. iš įtariamojo telefono Nr. (duomenys neskelbtini) buvo skambinta į Nr. (duomenys neskelbtini), kuris priklauso nukentėjusiojo V. S. (byloje klaidingai nurodyta "Stulgaičio") sūnui T. P.. Iš karto po šio skambučio 12:12 val. iš Nr. (duomenys neskelbtini) buvo skambina į S. B. Nr. (duomenys neskelbtini). ( b.l. 97-98 t.2).

Tokiu būdu, surinktų įrodymų visuma patvirtina, kad kaltinamieji S. B., E. J. ir K. T., veikdami bendrai susitarę, apgaule pasisavino svetimą turtą, todėl jų veika teisingai kvalifikuojama pagal Lietuvos Respublikos BK 182 straipsnio 1 dalį.

Nukentėjusioji S. T. parodė, kad 2013 m. spalio mėnesį jai skambino vyriškis dėl automobilio pirkimo. Pavakare susitiko su J., ji pasakė, kad nevairuoja, kad vyrui reikia automobilio. Davė pakalbėti su vyriškiu, jo balsas buvo tas pats. Ji pasakė, kad reikėtų pirma apžiūrėti automobilį, o jis atsakė, kad labai dirba, neturi laiko, viskas gerai. B., paspardė automobilį, pasakė, kad per piką ji nevairuos. T.vyras vairavo. Nuvažiavo į namus, B. vadovavo. Elita davė savo dokumentus. Buvo terminas dvi savaites atiduoti pinigus. Jai reikėjo išvažiuoti į komandiruotę, tada ji paskambino telefonu, bet niekas neatsiliepė. Nuvažiavo nurodytu adresu į (duomenys neskelbtini) gatvę. Kaimynai pasakė, kad bute buvo nužudytas žmogus, jame niekas negyvena. Pradėjo ieškoti J., rado ją per gimines, gavo jos telefoną. Ji paskambino pati ir pasiteiravo, ar jie pinigų negavo. Susitarė, kad susitinka prie "Saulėtekio". Ji atėjo verkdama, pasakė, kad B. nepažįsta, sakė jai buvo pasakyta taip padaryti. Šeštadienį susitiko su E. pas ją namuose, atėjo jos mama, viską papasakojo. Pasakė telefonų numerius, adresus. Jos sutiko jiems dalimis sumokėti už automobilį, pavyzdingai moka. Ieškinio nereiškia, nes nuo pirmos dienos J. atsiskaitinėja. Vekselį pasirašė su J. mama.

Ikiteisminio tyrimo metu davė iš esmės analogiškus parodymus ( b.l. 22-25, 29-31, t.1).

2013-10-31 daiktų pateikimo protokole nurodoma, kad nukentėjusioji S. T. pateikė paprastąjį vekselį, surašytą 2013-10-04, kuriame nurodoma, kad E. J. įsipareigoja sumokėti 7000 Lt iki 2013-10-18 S. T. ( b.l.27-28, t.1).

Tarnybiniame pranešime nurodoma, kad analizuojat išklotines pagal nukentėjusiosios S. T. parodymus, gauta duomenų, kad iš jos abonento Nr. (duomenys neskelbtini) 2013-10-04 16:10 buvo skambinta į abonentą Nr. (duomenys neskelbtini). Analizuojant telefonų Nr. (duomenys neskelbtini)2 ir Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, kad abi SIM kortelės buvo naudojamos tame pačiame telefone , kurio IMEI Nr. (duomenys neskelbtini), kuris priklauso S. B.. Tą pačią dieną S. B. gauna skambutį iš įtariamojo telefono Nr. (duomenys neskelbtini), kuris buvo skambinęs ir nukentėjusiajai S. T.. Be to abonentas Nr. (duomenys neskelbtini) bendrauja su E. J. telefonu Nr. (duomenys neskelbtini) ir S. B. Nr. (duomenys neskelbtini) Įtariamasis Nr. (duomenys neskelbtini) yra prisijungęs prie celės 092B ( Pravieniškės)( b.l. 97-98, t.2).

Tokiu būdu, surinktų įrodymų visuma patvirtina, kad kaltinamieji S. B., E. J. ir K. T., veikdami bendrai susitarę, apgaule pasisavino svetimą turtą, todėl jų veika teisingai kvalifikuojama pagal Lietuvos Respublikos BK 182 straipsnio 1 dalį.

Nukentėjusioji S. T. civilinio ieškinio nereiškia.

Nukentėjusioji L. M. parodė, kad jos vardu yra registruotas automobilis, o važinėjo sūnus. Sūnus buvo padavęs pareiškimą į (duomenys neskelbtini), kad parduoda automobilį. Vakare jam paskambino vyriškas balsas, kad pirks automobilį. Nurodė, kad negali atvažiuoti, atvažiuos merginos. Sūnus pasakė, kad nori pirkti išsimokėtinai. Ji su tuo nesutiko. Pasakė vyrui, kad pakalbėtų, nes ji neturėjo laiko važiuoti. Vyras važiavo su sūnumi prie Panemunės "Maximos". Vyras paskambino, kad geras pasiūlymas, kad nieko nesideri. J. ir Bo. kartu grįžo į namus. B. atsisėdo prie stalo, išsitraukė popierius. Kad kalbėtų telefonu su kažkuo, negirdėjo. Atsišvietė vekselį, pasirašė. Sakė, kad vyras dirbantis, užsiima statybų verslu. Pasirašė ir sutarė, kad iki spalio 15 dienos sumokės dalį sumos, buvo sutarę 5000 Lt. Sūnus sakė, kad prašė nuleisti, todėl nuleido 100 litų, buvo parašyta 4900 Lt. Pasakojimą sukūrė J.. 2500 Lt turėjo būti grąžinta spalio 15 dieną. Buvo vakaras, klausė vyro, ar jos apžiūrėjo automobilį, ar gali taip pirkti automobilį. Spalio 15 d. paskambino, niekas neatsiliepė, spalio 16 d. paskambino, pasakė, kad jokio automobilio nepirko. Kitą dieną kreipėsi į policiją. Apie automobilį daugiau nieko nežino.

Ikiteisminio tyrimo metu nukentėjusioji L. M. parodė, be to, kad 2013-10-09 paskambino vyras telefonu Nr. (duomenys neskelbtini), kuris pasidomėjo apie automobilio techninę būklę ir pasakė, kad kitą dieną atvažiuos jo pirkti moteris. 2013-10-10 paskambino moteris, kurios telefono Nr. 860305165 ir pasakė, kad nori pirkti automobilį.

Tokiu būdu, surinktų įrodymų visuma patvirtina, kad kaltinamieji S. B., E. J. ir K. T., veikdami bendrai susitarę, apgaule pasisavino svetimą turtą, todėl jų veika teisingai kvalifikuojama pagal Lietuvos Respublikos BK 182 straipsnio 1 dalį.

R. G. parodė, kad savo globotinei K. G. nupirko automobilį „Audi 100“ juodos spalvos. Automobilį tik registravo savo vardu, tačiau juo naudojosi K. G. ir jai leido jį parduoti. K. G. automobilį pardavė E. J. už 2500 Lt, sutarė, kad dalį pinigų atiduos 2013-10-15. O likusius 2013-10-24, tačiau jokių pinigų negavo ir K. G. liko apgauta ( b.l. 121, t.1)

Nukentėjusioji K. G. parodė, kad 2013m. spalio 10 dieną jos vyras sulaukė telefono skambučio su pasiūlymu parduoti automobilį išsimokėtinai. Pasiūlė sumokėti 1000 litų po savaitės, 1000 vėliau. Skambino vyras ir sakė, kad pats negali privažiuoti. Atvykus į sutartą vietą, pamatė pažįstamą Elitą. Pasisveikino. Su E. sėdo į automobilį, pasirašė vekselį. Sutarė, kad sumokės 1000 litų po savaitės, 1000 vėliau. Jokių rankpinigių nedavė, kadangi pažįstamas žmogus. S. pakėlė kapotą, apžiūrėjo. Ji sėdo už vairo. Po kelių dienų rašė žinutes E., ji tai atsakydavo, tai ne. Jai kilo įtarimas. Nuvyko nurodytu adresu. Ten pas S. vyko balius. Kaimynai pasakė, kad jau koks penktas asmuo ieško automobilio. Kreipėsi į policiją. Su E. teko bendrauti per bendrus pažįstamus, nieko blogo negali pasakyti. Žala - 2500 litų.

2013-10-24 dokumentų pateikimo protokole nurodoma, kad K. G. pateikė paprastąjį vekselį, surašytą 2013-10-10, kuriame nurodoma, kad E. M. (tokią pavardę nurodė paprastajame vekselyje E. J., tuo pačiu nurodydama ir išgalvotą asmens kodą) įsipareigoja sumokėti 2500 Lt iki 2013-10-24 K. G. ( b.l.127, t.1)

Tokiu būdu, surinktų įrodymų visuma patvirtina, kad kaltinamieji S. B., E. J. ir K. T., veikdami bendrai susitarę, apgaule pasisavino svetimą turtą, todėl jų veika teisingai kvalifikuojama pagal Lietuvos Respublikos BK 182 straipsnio 1 dalį.

Nukentėjusioji V. S. parodė, kad automobilis registruotas jos vardu. Jai paskambino draugas B.ir pasakė apie įvykį. Automobilis buvo pirktas B., pardavime ji nedalyvavo.

Nukentėjusysis M. B. parodė, kad buvo duotas skelbimas į internetą ir paskambino vyriškis. Pasakė, kad pats negali atvykti, kad atvyks žmona. Sekančią dieną "Lukoil" degalinėje susitarė susitikti. Atvažiavo abi kaltinamosios. Kažkuri iš kaltinamųjų kalbėjosi su tariamu pirkėju. Jam buvo padaryta žala 2800 Lt. Kaltinamajam akte nurodyta neteisinga automobilio markė. Automobilio markė "Audi 100 C4".

Apklaustas liudytoju ikiteisminio bylos nagrinėjimo metu M. B., be to, parodė, kad 2013 m. rugsėjo mėn. į portalą „(duomenys neskelbtini) “ įdėjo skelbimą, kad parduoda automobilį Audi 100 C4. 2013 m. spalio mėn. 10 d. apie 11 val. į mobilųjį telefoną , kurio Nr. (duomenys neskelbtini) paskambino vyras, kurio telefono Nr. (duomenys neskelbtini), ir jis pradėjo klausinėti apie automobilio kainą ir pinigų sumokėjimą, tačiau neklausė apie automobilio būklę. Vyras pradėjo kalbėti, kad jis šiuo metu negali sumokėti pinigų, tačiau per dvi savaites sumokės, kad jis pasirašys raštelį, kuriame bus nurodyta sumą ir kad su tuo rašteliu, galės kreiptis į antstolius ( b.l.155-156, 163, t.1).

2013-11-25 parodymų atpažinti pagal jo nuotrauką metu liudytojas M. B. iš pateikų 9 merginų nuotraukų atpažino dvi merginas: nuotraukoje Nr. 1-S. B., kuri vairavo automobilį ir nuotraukoje Nr. 6 -E. J., kuri surašė paprastąjį vekselį ( b.l. 157-162, t.1).

Tokiu būdu, surinktų įrodymų visuma patvirtina, kad kaltinamieji S. B., E. J. ir K. T., veikdami bendrai susitarę, apgaule pasisavino svetimą turtą, todėl jų veika teisingai kvalifikuojama pagal Lietuvos Respublikos BK 182 straipsnio 1 dalį.