- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2019-05-21
- Bylos Nr.
- e2A-937-601/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 2-13-3-00809-2018-7
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Tomas Romeika, Žibutė Budžienė, Evaldas Burzdikas
- Atsakovas
- G. S.
- Ieškovas
- Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos
- Advokatai
- Vytautas Klimavicius
- Kategorijos
- 2.4.2.12.2Negatorinis ieškinys (actio negatoria)
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Žibutės Budžienės, Evaldo Burzdiko (kolegijos pirmininkas, pranešėjas) ir Tomo Romeikos,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės G. S. apeliacinį skundą dėl Alytaus apylinkės teismo 2019 m. vasario 6 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos ieškinį atsakovei G. S. su trečiuoju asmeniu su savarankišku reikalavimu ieškovės pusėje G. G., trečiaisiais asmenimis be savarankiškų reikalavimų ieškovės pusėje Valstybine teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos, M. N., A. N., R. G., V. J., R. J., M. J., S. L., J. L., V. T. dėl įpareigojimo atlaisvinti užimtą valstybinę ir privačią žemę.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos (toliau – ieškovė, NŽT), patikslinusi reikalavimus, Alytaus apylinkės teismo prašė įpareigoti atsakovę G. S. atstatyti iki teisės pažeidimo buvusią padėtį, įpareigojant atsakovę G. S. atlaisvinti savavališkai užimtą ir naudojamą apie 387 m² ploto sklypą valstybinės žemės, esančios šalia žemės sklypo (duomenys neskelbtini), Alytuje, šiaurės rytų, vakarų ir pietų dalyse pagal pridedamą prie ieškinio kadastro žemėlapio ištrauką (pažymėta taškais (duomenys neskelbtini)), demontuojant įrengtą tvorą, tvoros pamatus, vartus bei pašalinant želdinius (gyvatvorę, vaiskrūmius, vaismedžius ir kt. želdinius) ir savo lėšomis sutvarkyti atlaisvintą valstybinės žemės plotą. Nurodė, kad 2017 m. kovo 9 d. atlikus žemės sklypo naudojimo tvarkos planinį patikrinimą (duomenys neskelbtini), Alytuje, buvo nustatyta, kad valstybei priklausančia žemės sklypo dalimi naudojasi atsakovė G. S., už jos privataus sklypo ribų į valstybinę žemę patenka atsakovės įrengta tinklo tvora su pamatu ir rakinamais vartais, auga vaiskrūmiai, vaismedžiai ir želdiniai. Be to, dalis jų užima apie 26 m² privataus trečiojo asmens G. G. sklypo. Tokiu būdu atsakovė be teisinio pagrindo naudojasi apie 1 911 m² ploto žemės sklypu, kurio įsigyti asmeninėn nuosavybėn pagal šiuo metu galiojantį teisinį reglamentavimą neturi galimybės.
Šalies argumentai
2. Atsakovė G. S. su ieškiniu nesutinka, prašė ieškinio netenkinti. Nurodė, kad 1999 m. rugpjūčio 13 d. dovanojimo sutartimi Nr. 4960 ir 2000 m. spalio 30 d. valstybinės žemės sklypo pirkimo–pardavimo sutartimi Nr. P11/20000-2198 įsigijo iš viso 1 630 m² ploto žemės sklypus, kuriuos sujungus į vieną suformuotas vienas sklypas ir sudarytas jo planas. Šio plano pagrindu 2000 metais pagal sklypo ribas ji apsitvėrė tvorą, vėliau pasodino vaismedžius ir vaiskrūmius. Tik praėjus daugeliui metų, t. y. atlikus 2017 m. patikrinimą nustatyta, kad jos tvora gali būti išėjusi už jai skirto sklypo ribų ir dalis patenka į valstybinę žemę ir į kaimyninę G. G. teritoriją. Tačiau su tokia išvada atsakovė nesutinka, nes ji naudojasi žemės sklypu pagal ribas, kurios atitinka turimą žemės sklypo planą, patvirtintą Alytaus miesto žemėtvarkos ir geodezijos tarnybos specialistų 2000 m. balandžio 4 d., sklypo plotas 1 911 m². Kadangi šiuo metu Alytaus miesto savivaldybė atlieka detalaus plano tarp (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) gatvių korektūrą, ji kreipėsi į Alytaus miesto savivaldybę su prašymu dėl jos žemės sklypo ribų pakoregavimo ir leidimo išsipirkti dalį jos užimtos valstybinės žemės. Svarstymo procedūra nėra baigta, kada ji bus baigta, tiksliai nėra žinoma.
3. Trečiasis asmuo su savarankišku reikalavimu ieškovės pusėje G. G. ieškinį palaiko ir pats reiškia savarankišką reikalavimą įpareigoti atsakovę G. S. atlaisvinti savavališkai užimtą ir jos naudojamą jam priklausančio žemės sklypo, kurio unikalus numeris (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), Alytuje, dalį, kurios dydis 26,08 m², pagal pridedamą prie ieškinio kadastro žemėlapio ištrauką, nugriaunant įrengtą tvorą bei pašalinant želdinius (tujas ir lazdynus). G. G. paaiškino, kad jis 2015 m. rugsėjo 16 d. pirkimo sutarties pagrindu įsigijo žemės sklypą (duomenys neskelbtini), Alytuje. 2017 m. kovo 9 d. NŽT Alytaus skyrius patikrino žemės sklypo naudojimą ir surašė žemės naudojimo patikrinimo aktą Nr. 2ŽN-17-(14.2.78), iš kurio jis sužinojo, kad atsakovė yra užėmusi apie 26,08 m² jam priklausančio žemės sklypo.
Šalies argumentai
4. Trečiasis asmuo be savarankiškų reikalavimų ieškovės pusėje Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos su ieškiniu sutinka, nurodė, kad atsakovės G. S. tvora ir želdiniai patenka į valstybinę žemę.
5. Tretieji asmenys be savarankiškų reikalavimų ieškovės pusėje M. N., A. N., R. G., V. J., R. J., M. J., S. L., J. L., V. T. su ieškiniu ir su trečiojo asmens G. G. savarankišku reikalavimu sutinka, prašo jį tenkinti. Paaiškino, kad jie yra suinteresuoti žaliosios zonos teritorijos atlaisvinimu, dabar ši teritorija užimta ir aptverta atsakovės tvora, patekti tiesiausiu keliu iš savo gyvenamųjų namų į autobusų sustojimą ir į geležinkelio stotį jie negali, nes esanti tvora jiems trukdo.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
6. Alytaus apylinkės teismas 2019 m. vasario 6 d. sprendimu ieškovės NŽT ieškinį ir trečiojo asmens G. G. savarankišką reikalavimą patenkino visiškai: įpareigojo atsakovę G. S. per keturis mėnesius nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos atlaisvinti apie 387 m² užimtos valstybinės žemės ir apie 26,08 m² užimtos G. G. žemės, savo lėšomis nugriaunant tvoros su vartais ir pamatais dalį, pastatytą šiaurės rytų, vakarų ir pietų dalyse už atsakovei priklausančio žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), Alytuje (kadastro numeris (duomenys neskelbtini)) ribų, nurodytų šio žemės sklypo plano koordinačių žiniaraštyje, šioje teritorijoje pašalinti želdinius ir sutvarkyti atlaisvintą žemę. Atsakovei neįvykdžius sprendimo per keturis mėnesius nuo jo įsiteisėjimo dienos leisti šiuos veiksmus atlikti atsakovės lėšomis ieškovei NŽT ir trečiajam asmeniui G. G.. Priteisti iš atsakovės G. S. 78,06 Eur bylinėjimosi išlaidų valstybei ir 75,00 Eur bylinėjimosi išlaidų G. G..
7. Teismas nustatė, kad atsakovės G. S. nuosavybės teise valdomas žemės sklypas yra 1 630 m² dydžio, įrašai būtent dėl tokio žemės sklypo dydžio įrašyti Nekilnojamojo turto registre ir jie laikytini teisingais, kol nenuginčyti įstatymų nustatyta tvarka. Tačiau faktiškai atsakovės sklypą juosianti tinklo tvora su gelžbetoniniu pamatu įrengta pažeidžiant sklypo plane nurodytas koordinates, t. y. išeina už jos žemės sklypo ribų ir užima dalį (apie 387 m²) valstybinės žemės bei dalį (apie 26,08 m²) privataus žemės sklypo, priklausančio G. G..
8. Teismas pažymėjo, kad nors pagal Alytaus miesto valdybos 1998 m. lapkričio 18 d. sprendimą Nr. 542, kuriuo buvo patvirtintas individualių gyvenamųjų namų kvartalo prie naujos geležinkelio stoties korektūros projektas, atsakovė žemės sklypui buvo leista priskirti 500 m² laisvos valstybinės žemės, tačiau realiai Alytaus miesto valdybos 2000 m. rugsėjo 6 d. sprendimu Nr. 474, G. S. prie turimo žemės sklypo leista parduoti ne 500 m² žemės, bet tik 130 m² ploto žemės sklypą ir taip jį padidinti nuo 1 500 m² iki 1 630 m². Taigi, valstybinės žemės pirkimo–pardavimo 2000 m. spalio 30 d. sutartimi G. S. įsigijo būtent 1,30 arų žemės sklypą, t. y. tokio dydžio, kokį leido Alytaus miesto valdybos minėtas sprendimas. Todėl tai, kad atsakovė dar iki įsigydama 130 m² dydžio žemės sklypą, apsitvėrė didesnį sklypo plotą, jai nesuteikia teisės tokiu didesniu sklypu naudotis, jį apželdinti. Atsižvelgdamas į tai, kad atsakovė iki ieškinio išnagrinėjimo dienos nepašalino valstybinės žemės sklypo ir G. G. nuosavybės teise priklausančio žemės sklypo pažeidimų, teismas atsakovę įpareigojo atlaisvinti ginčo žemės sklypus.
9. Atsakovės prašymo taikyti ieškinio senatį teismas netenkino, nes, teismo vertinimu, savininkai, gindami nuosavybės teisę nuo pažeidimų, nesusijusių su valdymo teisės netekimu, ieškinį gali pareikšti tol, kol tęsiasi teisių pažeidimas arba nelikviduojamos pažeidimu sukeltos pasekmės. Teismas taip pat netenkino atsakovės prašymo stabdyti bylos nagrinėjimą iki bus baigta Alytaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2016 m. spalio 18 d. įsakymu nustatyta detaliojo plano korektūra, kadangi atsakovė nepateikė į bylą neginčijamų įrodymų, jog po detalaus plano korektūros jos užimtas valstybinės žemės plotas atitiks įsiterpusios žemės sklypo sąvoką, taip pat nepateikė duomenų, kad būtent jai neginčijamai bus leista įsigyti šiuo metu užimtą valstybinę žemę, ir, kad būtent tokį sklypo dydį, koks yra užimtas, jai bus leista nusipirkti. Anot teismo, esant atitinkamoms teisinėms sąlygoms, ateityje galės būti sprendžiamas klausimas dėl užimtos teritorijos išsipirkimo ar nuomos.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai
10. Apeliaciniu skundu atsakovė G. S., atstovaujama advokato Vytauto Klimavičiaus, Kauno apygardos teismo prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir priimti naują sprendimą – bylą perduoti nagrinėti iš naujo. Taip pat – priteisti iš ieškovės atsakovės naudai turėtas bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais esminiais argumentais:
10.1. Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija atsakovei dar 2017 m. gegužės 24 d. surašė privalomąjį nurodymą pašalinti pažeidimus, t. y. nugriauti tvorą ir pašalinti augalus, todėl ieškovė šiuo atveju iš atsakovės reikalauja to paties dalyko. Visgi, atsakovės įsitikinimu, asmuo negali būti daugybę kartų įpareigojamas atlikti tuos pačius veiksmus ir atskirai už tai atsakyti, kas neatitinka non bis in idem principo. Todėl šioje dalyje byla turėjo būti palikta nenagrinėta.
10.2. Alytaus miesto valdybos 1998 m. lapkričio 18 d. sprendimas Nr. 542, kuriuo atsakovės žemės sklypui buvo leista priskirti 500 m² laisvos valstybinės žemės yra nepanaikintas ir galiojantis, todėl vien tai, kad atsakovė 2000 m. spalio 30 d. sutartimi įsigijo būtent 1,30 arų žemės sklypą, nepaneigia fakto, jog jai yra leista ir ji ketina įsigyti ir likusį žemės plotą. Todėl ši byla turėjo būti sustabdyta iki bus įgyvendinta detaliojo plano korektūra.
10.3. teismas, priimdamas sprendimą, išėjo už ieškinio ribų, t. y. įpareigojimą atsakovei suformulavo kitaip nei jis buvo nurodytas ieškinyje – atskaitos tašku laikantis ne ieškinyje nurodytų konkrečių koordinačių, kurios žymi esamą nelegalios tvoros padėtį vietovėje, bet įpareigojant atsakovę nugriauti tvorą, pastatytą už jai priklausančio sklypo įregistruotų koordinačių (duomenys neskelbtini), Alytuje ribų. Juolab, kad ieškovei ir trečiajam asmeniui G. G. nurodžius tik apytiksliai užimto sklypo plotą, neaišku, kokia teritorija užimta, ir ar apskritai užimta G. G. teritorija.
10.4. teismas nepagrįstai atsisakė taikyti ieškinio senatį konstatuodamas, kad pažeidimas šiuo atveju yra tęstinis. Apeliantės tvirtinimu, kadangi augalas yra sodinamas vieną kartą, o ne kiekvieną dieną, todėl reikalavimas dėl jo išrovimo/perkėlimo galimas nepraleidus ieškinio senaties termino, nes tai nėra tęstinis pažeidimas.
Atsiliepimas
11. Atsiliepime ieškovė NŽT, atstovaujama Danutės Štreimikienės, prašo atmesti G. S. apeliacinį skundą ir palikti galioti Alytaus apylinkės teismo 2019 m. vasario 6 d. sprendimą civilinėje byloje Nr. e2-37-470/2019. Atsiliepimą į apeliacinį skundą ieškovė grindžia šiais argumentais:
11.1. tiek NŽT, tiek Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija veikia išimtinai savo kompetencijos ribose, t. y. šios valstybės institucijos vykdo veiklą, kai įgyvendinami teisės aktų joms suteikti įgaliojimai: NŽT – žemės tvarkymo, naudojimo ir žemės informacinės sistemos kūrimo, valdymo ir tvarkymo srityje, o Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos priežiūros inspekcijai – valstybinės teritorijų planavimo ir statybos priežiūros srityje. Todėl atsakovės argumentai dėl šių institucijų analogiškų reikalavimų pašalinti pažeidimus nepagrįsti.
11.2. apeliantė neteisingai vertina Alytaus miesto valdybos 1998 m. lapkričio 18 d. sprendimą Nr. 542 „Dėl supaprastinta tvarka parengto detaliojo plano korektūros projekto tvirtinimo“, nurodydama, kad šiuo sprendimu jai buvo leista įsigyti 500 m² ir ji ketina juos įsigyti. Kadangi šis Alytaus miesto valdybos sprendimas buvo įgyvendintas Alytaus miesto valdybai 2000 m. rugsėjo 6 d. priėmus sprendimą Nr. 474 „Dėl siūlymo papildomai parduoti žemės sklypus“, kuriuo Alytaus miesto valdyba, įvertinusi teritorijos planavimo dokumentus, visuomenės interesus ir poreikius nusprendė siūlyti parduoti 130 kv. m., o ne 500 kv. m.
11.3. nepagrįsti apeliantės argumentai dėl bylos stabdymo, nes pagal apeliantės logiką reikštų, kad neteisėtai ir savavališkai užėmęs valstybinę žemę, ateityje asmuo įgyja teisę ją išsipirkti.
11.4. neteisingu ir nepagrįstu laikytinas apeliantės motyvas, kad neaišku, kokia teritorija užimta, ir ar apskritai užimta G. G. teritorija. Tačiau NŽT, atlikusi patikrinimą, nustatė, kad žemės sklypo ribas ginčytinoje dalyje žyminti tinklo tvora su gelžbetoniniu pamatu įrengta pažeidžiant sklypo plane nurodytas koordinates, t. y. savavališkai užimtos ir naudojamos valstybinės bei privačios žemės dalys iš viso apie 413 m², schemoje pažymėta taškais 5-6-7-7A-6A-5B-5A; tarp taškų 7-7A įrengta tvora, pasodinti želdiniai (5,98 m²).
11.5. nepagrįsti apeliantės argumentai dėl ieškinio senaties taikymo, kadangi ieškinys šiuo atveju gali būti reiškiamas tol, kol tęsiasi teisių pažeidimas arba nelikviduojamos pažeidimu sukeltos pasekmės. Taigi, nagrinėjamu atveju atsakovė 2017 m. balandžio 5 d. baudą sumokėjo, tačiau iki šiol žemės naudojimo tvarkos nusižengimo nepašalino. Todėl NŽT reikalavimas atitinka vieną iš teisės aktuose įtvirtintų civilinės teisės gynimo būdų – atkurti iki teisės pažeidimo buvusią padėtį.
12. Atsiliepime trečiasis asmuo G. G. prašo atmesti apeliantės apeliacinį skundą, o pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą. Atsiliepimą grindžia šiais motyvais:
12.1. apeliantės apeliacinio skundo argumentas dėl dviejų institucijų tapačių reikalavimų pašalinti pažeidimus yra nepagrįstas, nes neatitinka Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 137 straipsnio 2 dalies 4 punkte nustatytų elementų sutapties: apeliantė nepateikė įrodymų, kad teisme buvo nagrinėtas ginčas ir yra priimtas įsiteisėjęs sprendimas tarp tų pačių šalių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu. Šiuo atveju NŽT kreipėsi į teismą dėl savo, kaip savininko teisių pažeidimo, o tai, kad 2017 m. gegužės 24 d. surašytas privalomasis nurodymas pašalinti pažeidimus, nepaneigia savininko teisės ginti savo pažeistas teises teisme, nes faktas, kad tvora vis dar stovi nenugriauta patvirtina, kad savininko teisės vis dar yra pažeistos ir neapgintos, o Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos surašytas privalomasis nurodymas yra neveiksmingas.
12.2. teismas neturėjo ir negalėjo vertinti galimybės įteisinti tvoros statybą, nes sprendimo priėmimo metu galiojo Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros įstatymo 14 straipsnio 12 dalyje įtvirtinta imperatyvi nuostata, kad savavališkai valstybinėje žemėje statomų ir pastatytų naujų statinių įteisinimas draudžiamas, jeigu statybos darbai atlikti neturint žemės valdymo ar naudojimo teisių.
12.3. Individualaus pobūdžio Alytaus miesto valdybos 2000 m. rugsėjo 6 d. sprendimu Nr. 474 buvo įgyvendintas bendro pobūdžio Alytaus miesto valdybos 1998 m. lapkričio 18 d. sprendimas Nr. 542 (individualių gyvenamųjų namų kvartalo prie naujos geležinkelio stoties korektūros projektas) ir atsakovei suteikta teisė įsigyti 130 m² valstybinės žemės sklypą.
12.4. Alytaus miesto savivaldybei korektūra bandant įteisinti 387 m² sklypą atsakovės naudai, 387 m² suteikiant individualaus vienbučio ar dvibučio mažaaukščio namo statybai sklypo statusą nepavyko, nes Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija dėl teisės aktų pažeidimų 2018 m. spalio 19 d. surašė Alytaus miesto savivaldybės administracijai privalomąjį nurodymą Nr. PN-1350-(15.2) ir įpareigojo Alytaus miesto savivaldybę nevykdyti korektūros.
12.5. atsakovės užtvertas ginčo žemės sklypas, kurio teritorijoje galioja detalusis planas, nėra atskirtas, jis yra bendro naudojimo žemės sklypo, kuris prasideda nuo (duomenys neskelbtini) g. ir tęsiasi iki (duomenys neskelbtini) g. Alytaus mieste, dalis. Dėl to ginčo žemės sklypas neturi „įsiterpusio sklypo“ statuso ir Alytaus miesto savivaldybės administracijai yra ribotos galimybės korektūra keičiant detalųjį planą, įteisinti teisėtą galimybę atsakovei įsiteisinti ginčo žemės sklypą ar jo dalį.
12.6. atsakovė vadovaujasi Alytaus miesto valdybos 1998 m. sprendimu Nr. 542, kuris turi tik detaliojo plano korektūros projekto statusą, iš kurio nėra aišku, kuo remiantis atsakovei yra sudaroma teisinė ir reali galimybė prisijungti papildomą valstybinės žemės plotą. Tuo labiau, kad individualiai su atsakove siejamas detaliojo plano korektūros projektas neįteisina atsakovės galimybės teisėtai įsigyti ginčo žemės plotą.
12.7. atsakovė, žinodama savo žemės sklypo ribas, akivaizdžiai neteisėtai užimdama didelę valstybino žemės sklypo dalį, aptverdama šią žemę tvora ir pasodindama medžius prie pat tvoros, pažeidė ne tik ieškovės ir trečiojo asmens G. G. interesus, bet ir viešąjį interesą, nes toje vietoje pagal Alytaus miesto teritorijos, esančios tarp (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) gatvių, detalųjį planą, patvirtintą Alytaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2015-05-19 įsakymu Nr. DV-407, yra numatyta žalioji zona (bendrojo naudojimo teritorija). Šiuo metu Kadugių gatvės gyventojai (šioje byloje tretieji asmenys) priversti eiti per G. G. žemės sklypą, nes atsakovė želdiniais ir tvora užvaldžiusi žaliąją zoną, kas prieštarauja detaliojo plano sprendiniams.
12.8. apeliantės argumentas apie tai, kad neva sunku bus įvykdyti sprendimą, nes nėra tikslūs reikalavimai, teisiškai nepagrįstas, nes reikalavimas yra atlaisvinti savavališkai užimtą valstybinę žemę – pašalinti želdinius iš valstybinės žemės ir nugriauti tvoros atkarpas, kurios pastatytos už žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), Alytuje, ribos. Apeliantės argumentas apie tai kad „apie 26 kv. m. gali „ištirpti“ ieškovo nurodomuose apie 347 kv. m.“ galėtų būti reiškiamas, jei būtų preliminarūs matavimai ir neaiškios žemės sklypų ribos, o šiuo atveju ginčas vyksta dėl tvoros ir želdinių, kurie pastatyti už atsakovei priklausančio žemės sklypo ribos.
12.9. Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos 2017 m. gegužės 24 d. privalomasis nurodymas pašalinti pažeidimus Nr. PN-837-(15.2), kuriuo iš atsakovės pareikalauta ne vėliau kaip iki 2017 m. lapkričio 24 d. pašalinti statybos, pažeidžiančios teisės aktų reikalavimus, padarinius, yra nenuginčytas ir galiojantis, tuo pačiu patvirtinantis, kad ne tik NŽT (kaip institucija, vykdanti žemės naudojimo priežiūrą), bet ir Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija (kaip institucija, vykdanti statybos valstybinę priežiūrą) nustatė tą patį pažeidimą, todėl atsakovė įpareigota nugriauti tvoros atkarpas, patenkančias į valstybinę žemę, o kadangi vidurinė tvoros atkarpa peržengia trečiojo asmens žemės sklypo ribas, jis pats gina savo, kaip savininko, teisių pažeidimą pareikšdamas savarankiškus reikalavimus.
12.10. NŽT 2017 m. liepos 4 d. administracinio nusižengimo protokolas Nr. NZTANPAN-107396626-17 su administraciniu nurodymu, kuriuo atsakovei paskirta administracinė nuobauda – 150 Eur bauda už žemės naudojimo tvarkos pažeidimo nepašalinimą, turi prejudicinę galią nagrinėjamai bylai, nes patvirtina pažeidimo faktą, o tuo pačiu ieškinio pagrįstumą. Atsakovė neginčijo NŽT reikalavimo pašalinti žemės naudojimo tvarkos pažeidimus, atsižvelgiant į tai, kad nuobaudos sumokėjimas neatleidžia nuo pareigos vykdymo, NŽT kreipėsi su ieškiniu į teismą dėl įpareigojimo vykdyti reikalavimą pašalinti žemės naudojimo tvarkos pažeidimus. Taigi, teismas skundžiamu sprendimu apgynė ir viešąjį interesą.
12.11. teismas ieškinio ribų neperžengė, nes NŽT ir trečiasis asmuo prašė iš esmės pašalinti želdinius ir tvorą (jos dalis), kurie yra valstybinėje žemėje ir G. G. žemės sklype, o tai reiškia, kurie peržengia atsakovei priklausančio žemės sklypo ribas ir tokiu būdu atlaisvinti savavališkai užimtą apie 387 m² valstybinės žemės ir apie 26,08 m² G. G. žemės plotus.
12.12. apie savo teisių pažeidimą dėl metamo prie pat tvoros pasodintų medžių šešėlio trečiasis asmuo tvirtina sužinojęs 2015 metų rugsėjį, kai įsigijo žemės sklypą, o tai, kad tvora patenka į jo žemės sklypą – tik gavęs NŽT patikrinimo aktą. Tačiau tol, kol atsakovė nepašalina už jos sklypo ribos esančių želdinių ir tvoros, kiekvieną dieną tęsiasi teisių pažeidimas ir prasideda ieškinio senaties terminas.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
13. Apeliacinis skundas atmestinas.
14. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą, neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, kurias sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas, t. y. apeliacinės instancijos teismas patikrina, ar skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 263 straipsnio 1 dalis). Nagrinėjamos bylos atveju absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta (CPK 329 straipsnio 2, 3 dalys).
15. Nustatyta, kad 1999 m. rugpjūčio 13 d. dovanojimo sutartimi Nr. 4960 (1 500 m²) ir 2000 m. spalio 30 d. valstybinės žemės sklypo pirkimo – pardavimo sutartimi Nr. P11/20000-2198 (130 m²) apeliantė (atsakovė) įsigijo iš viso 1630 m² ploto žemės sklypus ((duomenys neskelbtini), Alytuje), kuriuos sujungus į vieną suformuotas vienas sklypas ir sudarytas jo planas. 2000 metais žemės sklypo ribas apsitvėrė tvora, pasodino vaismedžius ir vaiskrūmius. 2017 m. kovo 9 d., pagal (duomenys neskelbtini) (Alytaus miesto) gyventojų prašymą, atlikus žemės sklypo naudojimo tvarkos planinį patikrinimą ((duomenys neskelbtini), Alytuje), buvo nustatyta, kad apeliantė G. S., apsitvėrusi tvora naudojasi (auga vaiskrūmiai, vaismedžiai ir želdiniai) tiek valstybei priklausančia žemės sklypo 387 m² dalimi, tiek trečiajam asmeniui su savarankiškais reikalavimais G. G. (gretimai esančiam kaimynui) priklausančia žemės sklypo 26,08 m² dalimi. Byloje nėra ginčo, jog apeliantės pastatyta tvora ir pasodinti medžiai, vaiskrūmiai patenka į valstybei ir G. G. nuosavybės teise priklausančią žemę, tačiau apeliantė nesutinka su jų reikalavimais (atlaisvinti savavališkai užimtus žemės sklypus), motyvuodama tuo, jog šiuo metu rengiama teritorijos, esančios tarp (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) gatvių detaliojo plano korektūra, pagal kurią apeliantė turės galimybę įsigyti dar pagal 1998 m. lapkričio 18 d. Alytaus miesto valdybos sprendimu Nr. 542 patvirtintą individualių gyvenamųjų namų kvartalo prie naujosios geležinkelio stoties korektūros projektą priskirtą jos žemės sklypui ((duomenys neskelbtini), Alytuje) ir jos užimtą žemės sklypo dalį.
16. Ginčo esmė, - ar pirmosios instancijos teismas pagrįstai išnagrinėjo bylą iš esmės jos nesustabdydamas ir nesulaukdamas detaliojo plano korektūrų, kurios galimai suteiks apeliantei teisę įteisinti savavališkai užimtą žemę.
17. Teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas, tinkamai įvertino byloje esančius įrodymus ir tinkamai motyvavo teismo sprendimą, tinkamai taikė materialinės teisės normas bei nepažeidė šiose bylose nusistovėjusios teisminės praktikos, todėl pritaria pirmosios instancijos teismo motyvams ir jų nekartoja, o tik, atsakydamas į apeliacinio skundo argumentus, juos papildo.
18. Byloje pareikštas negatorinis ieškinys. CK 4.98 straipsnyje, kuriame įtvirtintas savininko teisių gynimo būdas – negatorinis ieškinys, nustatyta, kad savininkas gali reikalauti pašalinti bet kuriuos jo teisių pažeidimus, net ir nesusijusius su valdymo netekimu. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, pasisakydamas dėl šios teisės normos aiškinimo ir taikymo, yra konstatavęs, kad ieškovas, pareiškęs negatorinį ieškinį, turi įrodyti du dalykus: 1) kad jis yra turto savininkas; 2) kad jo teisės yra pažeistos; atsakovas turi įrodyti, jog jo elgesys visiškai atitinka teisės aktų reikalavimus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2001 m. spalio 24 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-949/2001; 2008 m. rugsėjo 1 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-407/2008; 2010 m. birželio 22 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-285/2010; 2011 m. balandžio 26 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-189/2011; kt.). Taigi, šioje byloje ieškovė ir trečiasis asmuo su savarankiškais reikalavimais turi pareigą įrodyti tik tai, jog jie yra ginčo žemės sklypų savininkai ir kad jų, kaip savininkų, teisės yra pažeistos, o apeliantė turi pareigą įrodyti, jog ji turi teisėtą pagrindą užimti ir naudoti užimtus žemės sklypus (CPK 178 str.).
19. Nagrinėjamu atveju apeliantė neginčija ieškovės ir trečiojo asmens nuosavybės teisių į žemės sklypus, kuriuos yra užėmusi ji (pastačiusi tvorą, pasodinusi vaismedžius, vaiskrūmius). Taigi, savininkų teisių pažeidimas yra akivaizdus, todėl reikalavimai atlaisvinti užimtą žemę yra teisėti ir pagrįsti. Tuo tarpu apeliantė nepateikė įrodymų, jog ji turėjo (turi) teisėtą pagrindą užimti ir naudoti valstybei ir trečiajam asmeniui G. G. priklausančias žemės dalis. Pažymėtina, kad 1998 m. lapkričio 18 d. Alytaus miesto valdybos sprendimas Nr. 542 „Dėl supaprastinta tvarka parengto detaliojo plano korektūros projekto tvirtinimo“, kuriuo buvo leista prie apeliantei priklausančio sklypo ((duomenys neskelbtini), Alytuje) priskirti 500 m², priešingai nei nurodo apeliantė, nėra galiojantis, nes: 1) šis sprendimas buvo įgyvendintas 2000 m. rugsėjo 6 d. Alytaus miesto valdybos sprendimu Nr. 474, kuriuo apeliantei buvo leistas įsigyti ne 500 m², o 130 m², 2) šis sprendimas buvo pakeistas šiuo metu galiojančiu 2015 m. gegužės 19 d. įsakymu Nr. DV-407 „Dėl detaliųjų planų tvirtinimo“, kuriuo patvirtintas teritorijos, esančios tarp (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) gatvių, detalusis planas, pagal kurį apeliantės savavališkai užimtoje valstybinės žemėje dalyje numatyta žalia zona.
20. Nesutiktina su apeliantės argumentais, kad pirmosios instancijos teismas turėjo stabdyti bylos nagrinėjimą ir laukti vykdomo (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) gatvių detaliojo plano korektūrų pabaigos, kurios galimai leistų apeliantei įteisinti užimtos žemės dalis. Pirmiausia pažymėtina, kad apeliantė nenurodė jokių bylos sustabdymo pagrindų. Teisėjų kolegija sprendžia, kad byloje nėra nustatyta privalomų pagrindų stabdyti bylos nagrinėjimą (CPK 163 str.). CPK 164 straipsnio 1 dalies 4 punkte numatyta galimybė teismui stabdyti bylos nagrinėjimą „tais atvejais, kai teismas pripažįsta, kad bylą sustabdyti yra būtina“, tačiau tai yra teismo teisė, o ne pareiga. Šiuo atveju nenustatyta ir būtinybė stabdyti bylos nagrinėjimą, nes detaliojo plano korektūrų vykdymas nesudaro pagrindo spręsti, jog apeliantei bus leista įsigyti savavališkai užimtus žemės plotus (ir ji juos įsigys), juo labiau, kai tam prieštarauja tiek valstybinės institucijos, tiek tos teritorijos gyventojai. Be to, vykdomos detaliojo plano korektūros negali suteikti apeliantei galimybės įsigyti trečiojo asmens G. G. žemės sklypo dalies, kurią apeliantė taip pat savavališkai užėmusi. Pažymėtina, kad bylos stabdymas nagrinėjamu atveju neatitiktų teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principų, nes 1) būtų sukurta situacija, kai apeliantės savavališki (neteisėti) veiksmai, suteikia jai daugiau teisių (galimybių) ateityje įsigyti valstybinę žemę, 2) būtų apribojama (paneigiama) žemės savininkų teisė kuo skubiau pašalinti akivaizdžius jų teisių pažeidimus, 3) bylos išnagrinėjimu iš esmė (reikalavimų patenkinimu) apeliantės teisės nėra pažeidžiamos, nes bylos nagrinėjimo metu ieškovės ir trečiojo asmens teisių pažeidimai yra akivaizdūs, o galimas situacijos pasikeitimas ateityje (savavališkai užimtos žemės įsigijimas) neturės įtakos šio teismo sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui (netaps neteisėti apeliantės veiksmai, jų atlikimo metu ir egzistuojantys ieškinio pateikimo metu, teisėtais).
21. Nepagrįstu laikytinas apeliantės argumentas, kad byla dalyje dėl tvoros nugriovimo turėjo būti palikta nenagrinėta, nes Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos reikalavimas (2017 m. gegužės 24 d. surašytas privalomas nurodymas apeliantei) ir ieškovės reikalavimas (ieškinys teismui) yra analogiški. CPK 5 straipsnyje numatyta, kad kiekvienas suinteresuotas asmuo turi teisę įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė arba įstatymų saugomas interesas. Tam, kad atsisakyti nagrinėti ieškovo ieškinį (CPK 137 str., 293 str.) arba ieškinį palikti nenagrinėtu (CPK 296 str.) turi būti tam tikri įstatyme numatyti pagrindai. Teisėjų kolegija sprendžia, kad byloje nėra jokio įstatyminio pagrindo atsisakyti spręsti ieškovės reikalavimą iš esmės. Pažymėtina, kad ieškovė yra pareiškusi negatorinį ieškinį (CK 4.98 str.), o Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos 2017 m. gegužės 24 d. privalomas nurodymas dėl tvoros nugriovimo surašytas remiantis statybą reglamentuojančių normų pažeidimu, t. y. nors minėtų institucijų reikalavimai ir sutampa tvoros, esančios valstybinėje žemėje, nugriovimo dalyje (ieškinio dalykas), tačiau aplinkybės, kuriomis grindžiami reikalavimai (faktinis ieškinio pagrindas) yra skirtingos, todėl nėra pagrindo šią bylos dalį palikti nenagrinėta. Ieškovų reikalavimų (ieškinio dalyko) sutapimas nereiškia, jog tarp šalių yra kilęs analogiškas ginčas. Visiškai nepagrįstai apeliantė kelia dvigubos atsakomybės (dvigubo nubaudimo) klausimą, nes šiuo atveju nagrinėjama civilinė byla, kurioje jokių bausmių (nubaudimo) klausimas nėra sprendžiamas. Šiuo atveju sprendžiamas pažeistų teisių atstatymo klausimas, t. y. sprendžiama kas ir kokiu pagrindu turi teisę reikalauti atstatyti pažeistas teises. Tai, kad pripažįstama keliems ieškovams reikalauti pašalinti apeliantės padarytus pažeidimus, nereiškia, kad apeliantei kyla (gali kilti) dviguba atsakomybė. Šiuo atveju apeliantei kyla pareiga pašalinti pažeidimą (atlaisvinti žemę), o reikalauti tą padaryti, skirtingais pagrindais, turi teisę keli asmenys. Suprantama, jog pašalinus pažeidimą, pagal bet kurio ieškovo reikalavimą (esant analogiškiems reikalavimams), abiejų ieškovų reikalavimai bus patenkinti.
22. Nepagrįstu laikytinas apeliantės argumentas, kad teismas, priimdamas sprendimą, išėjo už ieškinio ribų, t. y. įpareigojimą apeliantei suformulavo kitaip nei jis buvo nurodytas ieškinyje – atskaitos tašku laikantis ne ieškinyje nurodytų konkrečių koordinačių, kurios žymi esamą nelegalios tvoros padėtį vietovėje, bet įpareigojant atsakovę nugriauti tvorą, pastatytą už jai priklausančio sklypo įregistruotų koordinačių (duomenys neskelbtini), Alytuje ribų. Pažymėtina, kad negatorinio ieškinio atveju, teismas byloje ištirtų įrodymų pagrindu turi teisę apsispręsti, kaip bus suformuluota teismo sprendimo rezoliucinė dalis. Formuluotė turi užtikrinti, kad savininko teisių pažeidimą sukeliančios aplinkybės būtų pašalintos. Kasacinio teismo praktikoje konstatuota, jog netgi kito, nei nurodyta ieškinyje, savininko teisių gynimo būdo pritaikymas nelaikomas ieškinio ribų peržengimu, nes pačiu negatoriniu ieškiniu siekiama apginti savininko teises (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. balandžio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-143-695/2019). Taigi, nagrinėjamu atveju, nėra jokio pagrindo spręsti, jog pirmosios instancijos teismas iš esmės tik patikslinęs (tiksliau, pagal esančia byloje situaciją, suformulavęs) reikalavimus, išėjo už ieškovės ar trečiojo asmens G. G. reikalavimų ribų. Šiuo atveju pripažintina, kad apeliantė itin formaliais pagrindais (neva ieškinyje nurodomos atsakovės tvoros koordinatės neatitinka vietoje nustatytų tvoros koordinačių) siekia sukelti abejones ieškovės reikalavimo pagrįstumu ir teisėtumu. Juk ginčas yra ne dėl tvoros, kuri yra pastatyta ne apeliantės žemėje, koordinačių taškų, o dėl to, kad ši tvora pažeidžia šių žemės savininkų teises, nepriklausomai nuo to, ar tvora yra šiek tiek dešiniau, ar šiek tiek kairiau. Iš esmės teisėtas ir pagrįstas teismo sprendimas ar nutartis negali būti panaikinama vien formaliais pagrindais (CPK 328 str.).
23. Nepagrįstas yra apeliantės prašymas taikyti ieškinio senaties terminą. Byloje nustatyta, jog pareikštas negatorinis ieškinys. Kasacinio teismo yra konstatuota, kad savininkai, gindami nuosavybės teisę nuo pažeidimų, nesusijusių su valdymo teisės netekimu, ieškinį gali pareikšti tol, kol tęsiasi teisių pažeidimas arba nelikviduojamos pažeidimu sukeltos pasekmės. Teisei reikšti negatorinį ieškinį ieškinio senaties terminas prasideda kiekvieną atlikto pažeidimo dieną. Jeigu nuosavybės teisės pažeidimas yra tęstinio pobūdžio, tada neturi reikšmės, kada nuosavybės teisės pažeidimas prasidėjo, svarbu nustatyti, kad pažeidimas tebesitęsia ieškinio pareiškimo dieną (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. spalio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-537/2008, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. lapkričio 21 d. nutartis civilinėje byloje 3K-3-528/2014). Byloje nėra ginčo, jog nuosavybės teisių pažeidimas tebesitęsia iki šiol (apeliantės savavališkai pastatyta tvora, vaiskrūmiai, vaismedžiai nėra pašalinti nuo valstybei ir trečiajam asmeniui priklausančių sklypų), todėl taikyti ieškinio senaties terminą pareikštiems reikalavimams nėra pagrindo.
24. Esant aukščiau nurodytoms aplinkybėms, teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas, tenkindamas ieškinį, priėmė teisėtą ir pagrįstą teismo sprendimą, dėl ko jis paliktinas nepakeistas, o apeliacinis skundas, jame nurodytais motyvais, atmestinas (CPK 326 str. 1 d. 1 p.).
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 325 straipsniu, 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Alytaus apylinkės teismo 2019 m. vasario 6 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.