Alytaus apylinkės teismo sprendimas

dalyvaujant ieškovo Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos atstovei J. Š.,

tretiesiems asmenims be savarankiškų reikalavimų ieškovo pusėje Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai prie Aplinkos ministerijos, M. N., A. N., R. G., V. J., R. J., M. J., S. L., J. L., V. T.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos (toliau – NŽT) ieškinį su atsakove G. S., trečiuoju asmeniu su savarankišku reikalavimu ieškovo pusėje G. G., trečiaisiais asmenimis be savarankiškų reikalavimų ieškovo pusėje Valstybine teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos, M. N., A. N., R. G., V. J., R. J., M. J., S. L., J. L., V. T. dėl įpareigojimo atlaisvinti užimtą valstybinę ir privačią žemę.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Trečiasis asmuo su savarankišku reikalavimu ieškovo pusėje G. G. ieškinį palaiko ir pats reiškia savarankišką reikalavimą įpareigoti atsakovę G. S. atlaisvinti savavališkai užimtą ir jos naudojamą jam priklausančio žemės sklypo, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), dalį, kurios dydis 26,08 m² , pagal pridedamą prie ieškinio kadastro žemėlapio ištrauką, nugriaunant įrengtą tvorą bei pašalinant želdinius (tujas ir lazdynus). G. G. paaiškino, kad jis 2015-09-16 pirkimo sutarties pagrindu įsigijo žemės sklypą (duomenys neskelbtini). 2017-03-09 NŽT Alytaus skyrius patikrino žemės sklypo naudojimą ir surašė žemės naudojimo patikrinimo aktą Nr. 2ŽN-17-(14.2.78), iš kurio jis sužinojo, kad atsakovė yra užėmusi apie 26,08 m² jam priklausančio žemės sklypo.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas.

Remiantis Lietuvos Respublikos žemės įstatymo 7 straipsnio 1 dalimi NŽT yra visos Lietuvos Respublikos valstybinės žemės patikėjimo teisės subjektas (patikėtinis), išskyrus žemę, kuri šio ir kitų įstatymų nustatyta tvarka patikėjimo teise perduota kitiems subjektams. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 4.110 straipsnyje nustatyta, kad turto patikėjimo teisės subjektas, gindamas turimą turtą, turi teises, nustatytas šio kodekso 4.95-4.99 straipsniuose. Ieškovė, spręsdama jos kompetencijai priskirtą užimtos valstybinės žemės atlaisvinimo klausimą, pateikė negatorinį ieškinį, kuris reiškiamas tuo atveju, kai savininkas nepraranda daikto, tačiau jam trukdoma naudotis, disponuoti turtą ar jį valdyti. Negatorinis ieškinys yra nuosavybės teisių gynimo būdas.

Pareiškus negatorinį ieškinį nėra reikalaujama, kad ieškovas įrodinėtų atsakovo kaltę, nes nurodomos tik faktinės aplinkybės.

Nustatyta, kad atsakovė G. S. nuosavybės teise dovanojimo sandorio ir valstybinės žemės pirkimo – pardavimo sandorių pagrindu yra įgijusi 0,1630 ha žemės sklypą, kurio kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini). Jos nuosavybės teisė į šį žemės sklypą deklaruota nuo 2000-10-30 įregistruojant ją Nekilnojamojo turto registre. Atsakovės G. S. sklypo ribas žyminti tvora pastatyta pažeidžiant sklypo plane nurodytas koordinates, tvora užeina už sklypo ribų, taip užimdama valstybinės žemės apie 387m² bei privačios G. G. žemės apie 26,08 m². Ieškovė, vykdydama žemės naudojimo valstybinę kontrolę, ir trečiasis asmuo G. G., siekdamas apginti privatų interesą, reikalauja nugriauti už atsakovės sklypo ribų išeinančią tvorą, išrauti vaismedžius ir vaiskrūmius bei kitus augalus, sutvarkyti neteisėtai naudojamą valstybinės žemės ir privačios žemės teritoriją.

Iš 2019-01-07 Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašo matyti, jog atsakovei nuosavybės teise priklauso 0,1630 ha žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini). Nuosavybė įgyta 1999-08-13 dovanojimo sutarties ir 2000-10-30 valstybinės žemės sklypo pirkimo – pardavimo sutarties pagrindais, nuosavybės teisė įregistruota Nekilnojamojo turto registre nuo 2000-10-30. Taigi, byloje konstatuota, kad atsakovės nuosavybės teise valdomas žemės sklypas yra 1630 m² dydžio, įrašai būtent dėl tokio žemės sklypo dydžio įrašyti Nekilnojamojo turto registre, jie laikytini teisingais, kadangi pagal Lietuvos Respublikos Nekilnojamojo turto registro įstatymo 4 straipsnį visi nekilnojamojo turto registre esantys duomenys nuo jų įrašymo laikomi teisingais ir išsamiais, kol jie nenuginčyti įstatymų nustatyta tvarka. Su ieškiniu savo reikalavimo patvirtinimui į bylą ieškovė taip pat pateikė kadastro žemėlapio ištrauką su standartine GPS ataskaita bei atsakovės G. S. žemės sklypo planą, atliktą UAB „Zaida“ 2000 m. kovo mėnesį, iš kurių matomos G. S. nuosavybės teise priklausančio 1630 m² žemės sklypo koordinatės.

NŽT pagal kompetenciją vykdydama žemės naudojimo valstybinę kontrolę, taip pat atsižvelgdama į (duomenys neskelbtini) gyventojų prašymus, 2017-03-09 atliko žemės sklypų, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) (savininkė G. S.) bei kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) (savininkas G. G.) naudojimo patikrinimus vietoje. Patikrinimų metu nustatyta, kad žemės sklypo, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), ribas ginčytinoje dalyje žyminti tinklo tvora su gelžbetoniniu pamatu įrengta pažeidžiant sklypo plane nurodytas koordinates, t. y. savavališkai užimta ir naudojama valstybinės bei privačios žemės, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), dalys, iš viso apie 413 m², schemoje pažymėta taškais (duomenys neskelbtini). Tarp taškų 7-7A įrengta tvora, pasodinti želdiniai (5,98 m²). Šie duomenys nustatyti NŽT Alytaus skyriaus patikrinimo aktais Nr. 2ŽN-18-(14.2.78.) ir Nr. 2ŽNK-7-1(14.2.78). Patikrinimas ieškovo atstovės teigimu atliktas remiantis Nekilnojamojo turto registre įrašytais bei Nacionalinės žemės tarnybos Alytaus skyriuje turimais duomenimis apie atsakovės nuosavybės teise valdomą sklypą.

Trečiųjų asmenų paaiškinimais ir valstybinės žemės kontrolės duomenimis nustatyta, kad G. S. sklypą (duomenys neskelbtini), juosianti tvora pagal pridedamą kadastro žemėlapio ištrauką išeina už schemoje pažymėtų sklypo taškų ir užima dalį valstybinės žemės ir dalį privataus žemės sklypo, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini). Ieškovės NŽT teigimu šiuo metu ginčo teritorijoje galioja Alytaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2015-05-19 įsakymu Nr. DV-407 „Dėl detaliųjų planų tvirtinimo“ patvirtintas teritorijos, esančios tarp (duomenys neskelbtini) gatvių, detalusis planas. Atsakovės užimta ir naudojama savo reikmėms valstybinė žemė pagal detalųjį planą yra priskirta žaliajai zonai. Trečiųjų asmenų, kurių dauguma yra (duomenys neskelbtini) gatvės privačių namų savininkai, parodymais jie per šią žaliosios zonos teritoriją tarp žemės sklypų (duomenys neskelbtini), tiesiausiu keliu iš savo namų laisvai patekdavo į artimiausią autobusų sustojimą ir geležinkelio stotį, tačiau šios galimybės neteko atsakovei apsitvėrus savo sklypą tvora kartu su dalimi valstybei priklausančios žemės žaliojoje zonoje. Trečiųjų asmenų paaiškinimu šiuo metu jie į autobusų sustojimą ir geležinkelio stotį patenka G. S. apjuostos tvoros pakraščiu, tačiau per trečiajam asmeniui G. G. priklausantį sklypą, kurio dalį G. S. taip pat yra užėmusi. Tuo atveju, jei savininkas savo sklypą taip pat apsitvers, jie šią galimybę praras.

Nekilnojamojo turto registro duomenimis trečiajam asmeniui G. G. nuosavybės teise priklauso 0,15 ha žemės sklypas (duomenys neskelbtini), nuosavybės įgijimo pagrindas 2015-09-16 turo pardavimo iš varžytinių aktas. Trečiojo asmens nuosavybės teise priklausančio sklypo ribas patvirtina į bylą pateikta kadastro žemėlapio ištrauka, kurioje nurodyta šio sklypo lokalizacija.

Atsakovė teigia, kad ji naudojasi žemės sklypu pagal ribas, kurios atitinka jos turimą žemės sklypo planą, kuris yra patvirtintas Alytaus miesto žemėtvarkos ir geodezijos tarnybos specialistų 2000-04-04, jo plotas 1911m², gretimų žemės sklypų savininkai su tokiu ribų paženklinimo aktu esą yra susipažinę ir jame pasirašę, planas yra suderintas su visomis tuometėmis atsakingomis už derinimą institucijomis (t. II, b. l. 11-22). Tačiau su tokia atsakovės pozicija sutikti negalima, ji yra paneigta aukščiau aptartais ir kitais į bylą pateiktais įrodymais. Nors pagal Alytaus miesto valdybos 1998-11-18 sprendimą Nr. 542, kuriuo buvo patvirtintas individualių gyvenamųjų namų kvartalo prie naujos geležinkelio stoties korektūros projektas, žemės sklypui (duomenys neskelbtini) leista priskirti 500 m² laisvos valstybinės žemės, tačiau kaip matyti iš 2000-09-06 Alytaus miesto valdybos sprendimo Nr. 474, G. S. prie turimo žemės sklypo (duomenys neskelbtini) leista parduoti ne 500 m² žemės, bet tik 130 m² ploto žemės sklypą ir taip jį padidinti nuo 1500 m² iki 1630 m². Valstybinės žemės pirkimo – pardavimo 2000-10-30 sutartimi G. S. įsigijo būtent 1,30 arų žemės sklypą, t. y. tokio dydžio, kokį leido Alytaus miesto valdybos minėtas sprendimas. Tikėtina, kad atsakovė pageidavo išsipirkti 1911 m² dydžio sklypą, dėl ko atitinkamai buvo atlikti tam tikri suderinimai, bet lyginant planų datas planas dėl 1911 m² suderintas anksčiau nei planas, pagal kurį įteisinta nuosavybė į 1630 m² žemės plotą. Tai, kad atsakovė dar iki įsigydama 130 m² žemės apsitvėrė didesnį sklypą, jai nesuteikia teisės tokiu didesniu sklypu naudotis, jį apželdinti.

Alytaus miesto savivaldybės administracija pateikė į bylą 2018-11-23 išvadą byloje Nr. SD-12310, kurioje nurodoma, kad šiuo metu rengiama teritorijos, esančios tarp (duomenys neskelbtini) gatvių detaliojo plano korektūra. Išvadoje taip pat pažymėta, kad savivaldybės valdybos 1998-11-18 sprendimu žemės sklypams (duomenys neskelbtini) atitinkamai priskirta laisva valstybinė žemė 200 m², 500 m² ir 500 m². Išvadoje pažymima, kad šiuo metu yra rengiama detaliojo plano korektūra, vyksta sprendinių viešinimo procedūra.

Teismui nustačius faktines aplinkybes, kad atsakovė iki ieškinio išnagrinėjimo dienos nepašalino valstybinės žemės sklypo ir G. G. nuosavybės teise priklausančio žemės sklypo pažeidimų, atsakovė įpareigotina atlaisvinti ginčo žemės sklypus. Šioje dalyje ieškinio ir trečiojo asmens G. G. reikalavimai tenkinti. Tačiau atsižvelgiant į tai, kad sprendimas priimamas žiemos metu, kas įvertinus gamtines sąlygas leidžia teigti, jog vykdyti sprendimą nedelsiant yra nepalanku, o taip pat įvertinus tą aplinkybę, kad sprendimo vykdymas yra susijęs su statybos padarinių šalinimu, taip pat sudarant sąlygas pavasarį persodinimui tinkamus augalus perkelti į kitą augimvietę, nustatytinas šiam įpareigojimui 4 mėnesių įvykdymo terminas. Atsakovė įpareigotina per 4 mėnesius nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo atlaisvinti ginčo sklypus.

Gindamasi nuo ieškinio atsakovė teikė į bylą RDR korporacijos matininko P. B. nubraižytą žemės sklypo (duomenys neskelbtini) situacijos planą juo siekdama įrodyti, kad pagal ieškovės keliamą reikalavimą patenkinus jos ieškinį teismo sprendimas negalės būti įvykdomas, nes anot atsakovės atstovo ieškinyje nurodytos atsakovės tvoros koordinatės neatitinka vietoje nustatytų tvoros koordinačių. Esant tokiems įrodymams, vadovaujantis proceso ekonomiškumo ir koncentruotumo principu, o taip pat siekiant išvengti ginčo sprendimo vykdymo stadijoje, teismas ieškinio reikalavimą tenkina neišeidamas už jo ribų, tačiau įpareigojimą atsakovei formuluoja kitaip nei jis nurodytas ieškinyje, t. y. atskaitos tašku laikantis ne ieškinyje nurodytų koordinačių, kurios žymi esamą nelegalios tvoros padėtį vietovėje, bet įpareigojant atsakovę nugriauti tvorą, pastatytą už jai priklausančio sklypo įregistruotų koordinačių (duomenys neskelbtini) ribų.

Atsakovė nurodo, kad ginčo tvorą ji pastatė 2000 metais, augalai buvo pasodinti taip pat 2000-2001 metais. Tuo pagrindu ji prašo taikyti ieškinio senatį, numatytą CK 1.125 straipsnio 1 dalyje, kuris nustato bendrą dešimties metų ieškinio senaties terminą ir ieškovo ieškinį atmesti. Su tokia atsakovės pozicija sutikti negalima. Savininkai, gindami nuosavybės teisę nuo pažeidimų, nesusijusių su valdymo teisės netekimu, ieškinį gali pareikšti tol, kol tęsiasi teisių pažeidimas arba nelikviduojamos pažeidimu sukeltos pasekmės. Teisei reikšti negatorinį ieškinį ieškinio senaties terminas prasideda kiekvieną atlikto pažeidimo dieną. Jeigu nuosavybės teisės pažeidimas yra tęstinio pobūdžio, tada neturi reikšmės, kada nuosavybės teisės pažeidimas prasidėjo, svarbu nustatyti, kad pažeidimas tebesitęsia ieškinio pareiškimo dieną LAT nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-537/2008). Taigi, šios bylos atveju šalies prašymas taikyti ieškinio senatį netenkintinas.

Pastebėtina, kad pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m. birželio 2 d. nutarimą Nr. 692 „Dėl naujų kitos paskirties valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos" laisvos valstybinės žemės plotai, įsiterpę tarp privačių žemės sklypų ar (ir) išnuomotų valstybinės žemės sklypų, taip pat privačių arba išnuomotų valstybinės žemės sklypų ir kelių (gatvių) ar miškų sklypų (plotų), jeigu šiuose plotuose negalima suformuoti racionalaus dydžio ir ribų žemės sklypų, Nacionalinės žemės tarnybos vadovo ar jo įgalioto teritorinio padalinio vadovo sprendimu gali būti parduodami ne aukciono būdu besiribojančių Nekilnojamojo turto registre įregistruotų privačios žemės sklypų savininkams arba išnuomojami besiribojančių valstybinės žemės sklypų nuomininkams. Taigi, esant atitinkamoms teisinėms sąlygoms ateityje gali būti sprendžiamas klausimas dėl užimtos teritorijos išsipirkimo ar nuomos, tačiau šios bylos atveju atsakovė nepateikė į bylą neginčijamų įrodymų, kad po detalaus plano korektūros jos užimtas valstybinės žemės plotas atitiks įsiterpusios žemės sklypo sąvoką, taip pat nepateikė duomenų, kad būtent jai neginčijamai bus leista įsigyti šiuo metu užimtą valstybinę žemę, kad būtent tokį sklypo dydį, koks yra užimtas, jai bus leista nusipirkti. Dėl šių priežasčių teismas neturi pagrindo stabdyti civilinės bylos nagrinėjimo iki bus baigta Alytaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2016-10-18 įsakymu nustatyta detaliojo plano korektūra.

Iš atsakovės valstybei priteistinos išlaidos 3,06 Eur, susijusios su šaukimų siuntimu (CPK 88str. 1d. 3p.)

Ieškovė yra atleista nuo žyminio mokesčio mokėjimo įstatymu (CPK 83str. 1d. 5p.). Atsižvelgiant, kad teismo sprendimu iš esmės patenkinami ieškovo ir trečiojo asmens savarankiški reikalavimai, kurie yra neturtinio pobūdžio, iš atsakovės priteistinas 75,00 Eur žyminis mokestis valstybės naudai (CPK 96 str. 1d.) ir 75 Eur trečiojo asmens G. G. naudai (dokumentai ir jų priedai teismui buvo teikiami elektroninėmis ryšių priemonėmis).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 268, 273 straipsniais,

nusprendžia:

ieškovės Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos ieškinį ir trečiojo asmens G. G. savarankišką reikalavimą tenkinti visiškai.

Įpareigoti atsakovę G. S., a. k. (duomenys neskelbtini) per keturis mėnesius nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos atlaisvinti apie 387 m² užimtos valstybinės žemės ir apie 26,08 m² užimtos G. G. žemės, savo lėšomis nugriaunant tvoros su vartais ir pamatais dalį, pastatytą šiaurės rytų, vakarų ir pietų dalyse už atsakovei priklausančio žemės sklypo (duomenys neskelbtini) (kadastro numeris (duomenys neskelbtini)) ribų, nurodytų šio žemės sklypo plano koordinačių žiniaraštyje, šioje teritorijoje pašalinti želdinius ir sutvarkyti atlaisvintą žemę.

Atsakovei neįvykdžius sprendimo per keturis mėnesius nuo jo įsiteisėjimo dienos leisti šiuos veiksmus atlikti atsakovės lėšomis ieškovui Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos, į. k. 188704927, ir trečiajam asmeniui G. G., a. k. (duomenys neskelbtini)

Priteisti iš atsakovės G. S., a. k. (duomenys neskelbtini) 78,06 Eur (septyniasdešimt aštuonis eurus 6 ct) bylinėjimosi išlaidų valstybei (pinigus mokant į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie LR FM, įmonės kodas 188659752, pasirinktą sąskaitą, įmokos kodas 5660) ir 75,00 Eur (septyniasdešimt penkis eurus) bylinėjimosi išlaidų G. G. (a.k(duomenys neskelbtini)

Sprendimas per 30 d. apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Alytaus apylinkės teismą.