Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

2023-07-19 · Administracinė byla Nr. eI2-6066-609/2023

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Regionų apygardos administracinis teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2023-07-19
Bylos Nr.
eI2-6066-609/2023
Teisminio proceso Nr.
3-63-3-00590-2023-6
Bylos rūšis
administracinė byla
Teisėjai
Remigijus Arminas, Eglė Kiaurakytė, Laimutė Jokubauskaitė
Pareiškėjas
N. V.
Atsakovas
Klaipėdos apskrities vyriausiajam policijos komisariatui
Administracinė byla Nr. eI2-6066-609/2023Teisminio proceso Nr. 3-63-3-00590-2023-6Procesinio sprendimo kategorijos: 36; 41; 55.1.3 (S)
REGIONŲ APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2023 m. liepos 19 d.Klaipėda

Klaipėdos apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Remigijaus Armino, Laimutės Jokubauskaitės ir Eglės Kiaurakytės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo N. V. skundą atsakovui Klaipėdos apskrities vyriausiajam policijos komisariatui dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teisėjų kolegija,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

Pareiškėjas N. V. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas panaikinti atsakovo Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato (toliau – ir Klaipėdos AVPK, atsakovas) 2023 m. kovo 21 d. sprendimą Nr. (duomenys neskelbtini) „Atsisakyti išduoti leidimą laikyti (nešiotis) ginklus N. V.“ (toliau – Sprendimas) bei atsakovą įpareigoti iš naujo išnagrinėti jo 2023 m. vasario 22 d. prašymą išduoti leidimą laikyti (nešiotis) ginklus.

Skunde nurodo, jog Sprendimas priimtas, visiškai neatsižvelgus į faktines aplinkybes, yra neindividualizuotas, priimtas vadovaujantis teisiniu reguliavimu, kuris Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo (toliau – Konstitucinis Teismas) pripažintas prieštaraujančiu konstituciniam teisinės valstybės principui.

Teigia, kad nuo 2007 m. lapkričio 30 d. jis yra išregistruotas iš probuojamųjų asmenų duomenų registro, yra vedęs, yra mažosios bendrijos „(duomenys neskelbtini)“, viešosios įstaigos „(duomenys neskelbtini)“ steigėjas ir uždarosios akcinės bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ vienintelis akcininkas, nuo 2022 metų priklauso Lietuvos šaulių sąjungai, yra baigęs Lietuvos šaulių sąjungos organizuotus Bazinius šaulio įgūdžio kursus, yra išklausęs įvairių ginklų, naudojamų sportui, mokymų kursą ir sėkmingai išlaikęs egzamino užduotį, yra išklausęs ir supažindintas su įvairių sporto šakų šaudymo disciplinomis, saugaus elgesio su ginklu pagrindais, saugaus elgesio šaudykloje ir varžybų metu pagrindais, charakterizuojamas teigiamai, aktyviai dalyvauja, talkina ir remia sporto renginius kaip policijos rėmėjas, jo įsteigta viešoji įstaiga „(duomenys neskelbtini)“ renka paramą Ukrainai, pats pareiškėjas paramą veža į Ukrainą, yra gavęs padėkų iš Ukrainos ugniagesių, Ukrainos šaulių už nenutrūkstamą paramą ir pagalbą jų karo alinamai šaliai.

Atsiliepimas

Atsakovas Klaipėdos AVPK atsiliepime į skundą nurodo, jog nagrinėjant pareiškėjo 2023 m. vasario 22 d. prašymą jam išduoti leidimą laikyti (nešiotis) ginklus savigynai, Įtariamųjų, kaltinamųjų ir nuteistųjų asmenų registro duomenimis nustatyta, kad Klaipėdos apygardos teismo 2004 m. rugsėjo 17 d. nuosprendžiu (baudžiamoji byla Nr. (duomenys neskelbtini)) pareiškėjas buvo pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau - BK) 180 str. 3 d. (plėšimas, t. y. tas, kas apiplėšė panaudojęs šaunamąjį ginklą ar sprogmenį arba apiplėšęs pagrobė didelės vertės turtą ar didelės mokslinės, istorinės arba kultūrinės reikšmės turinčias vertybes, arba apiplėšė dalyvaudamas organizuotoje grupėje) ir jam paskirta 2 metų 7 mėnesių laisvės atėmimo bausmė, bausmės vykdymą atidedant 3 metams.

Atsakovas teigia, kad pareiškėjas veikdamas grupėje iš anksto susitarusių asmenų, panaudodamas šaunamąjį ginklą, atliko tyčinius smurtinius veiksmus, kurie nukreipti į kitų asmenų, tame tarpe ir nepilnamečių, sveikatą ir gyvybę, svetimo turto užvaldymo tikslu. Įvertinus aukščiau nurodytą aplinkybę buvo pripažinta, kad pareiškėjas gali kelti arba kelia grėsmę kitų asmenų gyvybei ar sveikatai, nuosavybei, viešajai tvarkai ar visuomenės saugumui, todėl vadovaujantis Lietuvos Respublikos ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo (toliau – ir Įstatymas) 17 straipsnio 1 dalies 10 punktu Sprendimu pareiškėjui buvo atsisakyta išduoti leidimą laikyti (nešiotis) ginklus.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

Nagrinėjamu atveju ginčas kilo dėl Klaipėdos AVPK 2023 kovo 21 d. sprendimo Nr. (duomenys neskelbtini) “Atsisakyti išduoti leidimą laikyti (nešiotis) ginklus N. V.“, kuriuo pareiškėjui atsisakyta išduoti leidimą laikyti (nešiotis) ginklus, teisėtumo ir pagrįstumo.

Panaikinus Sprendimą, pareiškėjas prašo atsakovą įpareigoti jo 2023 m. vasario 22 d. prašymą išduoti leidimą laikyti (nešiotis) ginklus išnagrinėti iš naujo.

Nustatyta, jog 2023 m. vasario 22 d. pareiškėjas kreipėsi į Klaipėdos AVPK su prašymu jam išduoti leidimą laikyti (nešiotis) ginklus savigynai.

Sprendimu pareiškėjui atsisakyta išduoti leidimą laikyti (nešiotis) ginklus. Sprendimo priėmimo faktiniu priėmimo pagrindu nurodyti iš Įtariamųjų, kaltinamųjų ir nuteistųjų registro gauti duomenys apie pareiškėjo atžvilgiu inicijuotus ikiteisminius tyrimus ir nusikalstamas veikas: 1) Klaipėdos apygardos teismo 2004 m. rugsėjo 17 d. nuosprendžiu baudžiamojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) pareiškėjas buvo pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau - BK) 180 str. 3 d. (plėšimas, t. y. tas, kas apiplėšė panaudojęs šaunamąjį ginklą ar sprogmenį arba apiplėšęs pagrobė didelės vertės turtą ar didelės mokslinės, istorinės arba kultūrinės reikšmės turinčias vertybes, arba apiplėšė dalyvaudamas organizuotoje grupėje) ir jam paskirta 2 metų 7 mėnesių laisvės atėmimo bausmė, bausmės vykdymą atidedant 3 metams. Sprendimo priėmimo juridiniu pagrindu nurodyti Įstatymo 17 straipsnio 1 dalies 2 ir 10 punktai bei 18 straipsnio 2 dalies 1 punktas.

Remiantis bylos duomenimis, Klaipėdos apygardos teismo 2004 m. rugsėjo 17 d. nuosprendžiu pareiškėjas nuteistas pagal BK 180 straipsnio 3 dalį už plėšimą, panaudojant šaunamąjį ginklą, už kurį numatyta maksimali bausmė – laisvės atėmimas iki 10 metų.

Ginčo santykiams aktualus Įstatymo 17 straipsnis, kuriame įtvirtinti teisės įsigyti ir turėti ginklus ir šaudmenis apribojimai. Įstatymo 17 straipsnio 1 dalies 2 punkte numatyta, kad B ir C kategorijų ginklų, jų šaudmenų negali įsigyti ir turėti fizinis asmuo, nesantis nepriekaištingos reputacijos. Įstatymo 18 straipsnio 1 punkte nurodyta, kad nepriekaištingos reputacijos asmeniu nelaikomas asmuo, įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu pripažintas padaręs tyčinį smurtinį nusikaltimą, už kurį Baudžiamajame kodekse numatyta didžiausia bausmė viršija 6 metus laisvės atėmimo. Įstatymo 17 straipsnio 1 dalies 10 punkte nustatyta, kad šio įstatymo 3 straipsnio 6–10 punktuose nurodytų ginklų, B ir C kategorijų ginklų, jų šaudmenų negali įsigyti ir turėti fizinis asmuo, apie kurį policijos įstaiga turi duomenų, kad jis gali kelti arba kelia grėsmę kitų asmenų ar savo gyvybei ar sveikatai, nuosavybei, viešajai tvarkai ar visuomenės saugumui. Šiuo atveju policijos įstaiga nurodo atsisakymo išduoti leidimą laikyti ginklus, leidimą nešiotis ginklus ar sprendimo panaikinti šių leidimų galiojimą motyvus.

Konstitucinis Teismas 2020 m. birželio 5 d. nutarimu Nr. KT103-N7/2020 dėl Įstatymo 18 straipsnio 2 dalies 1–4 punktų atitikties Lietuvos Respublikos Konstitucijai (toliau – ir Konstitucija) pripažino, kad Įstatymo (2010 m. lapkričio 18 d. redakcija) 18 straipsnio 2 dalies 1–4 punktai tiek, kiek juose nurodyti asmenys neterminuotai nėra laikomi nepriekaištingos reputacijos asmenimis ir pagal šio įstatymo 17 straipsnio 1 dalies 2 punktą visam laikui netenka teisės įsigyti ir turėti B ir C kategorijų ginklų, jų šaudmenų, prieštaravo konstituciniam teisinės valstybės principui, taip pat pripažino, kad Įstatymo (2019 m. birželio 27 d. redakcija; TAR, 2019-06-28, Nr. 10570) 18 straipsnio 2 dalies 1–4 punktai tiek, kiek juose nurodyti asmenys neterminuotai nėra laikomi nepriekaištingos reputacijos asmenimis ir pagal šio įstatymo 17 straipsnio 1 dalies 2 punktą visam laikui netenka teisės įsigyti ir turėti šio įstatymo 3 straipsnio 6–10 punktuose nurodytų ginklų, B ir C kategorijų ginklų, jų šaudmenų, prieštarauja konstituciniam teisinės valstybės principui. Šis Konstitucinio Teismo nutarimas Teisės aktų registre oficialiai paskelbtas 2020 m. gruodžio 31 d.

Atkreiptinas dėmesys, jog 2021 m. balandžio 29 d. Lietuvos Respublikos ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo Nr. IX-705 2, 11, 13, 16, 17, 18, 19, 21, 24, 25, 30, 40 ir 41 straipsnių pakeitimo įstatymu Nr. XIV-283, įsigaliojusiu 2021 m. gegužės 5 d., buvo pakeista Įstatymo 18 straipsnio 2 dalis, ankstesnėje redakcijoje buvusi formuluotė, kad nepriekaištingos reputacijos asmeniu nelaikomas asmuo, įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu pripažintas padaręs tyčinį smurtinį nusikaltimą, už kurį BK numatyta didžiausia bausmė viršija 3 metus laisvės atėmimo, pakeista, nurodant, kad nepriekaištingos reputacijos asmeniu nelaikomas asmuo, įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu pripažintas padaręs tyčinį smurtinį nusikaltimą, už kurį BK numatyta didžiausia bausmė viršija 6 metus laisvės atėmimo.

Analizuojant Įstatymo 18 straipsnį matyti, jog šio straipsnio 2 dalis buvo papildyta 2 punktu, kuriame numatyta, kad nepriekaištingos reputacijos asmeniu nelaikomas asmuo, įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu pripažintas padaręs tyčinį smurtinį nusikaltimą, už kurį BK numatyta didžiausia bausmė viršija 3 metus, bet neviršija 6 metų laisvės atėmimo, ir po asmens teistumo išnykimo arba panaikinimo nepraėjo 15 metų.

Priimdamas Įstatymo 18 straipsnio 2 dalies 1 punktą, įstatymų leidėjas nenumatė galimybės, jog asmuo, padaręs tyčinį smurtinį nusikaltimą, už kurį BK numatyta didžiausia bausmė viršija 6 metus laisvės atėmimo, po tam tikro laiko tarpo galėtų būti laikomas nepriekaištingos reputacijos asmeniu ir tokie asmenys galėtų būti vertinami individualiai pagal kiekvieno asmens situaciją. Tokia galimybė įtvirtinta Įstatymo 18 straipsnio 2 dalies 2 punkte, kuriame numatyta, kad nepriekaištingos reputacijos asmeniu nelaikomas asmuo įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu pripažintas padaręs tyčinį smurtinį nusikaltimą, už kurį BK numatyta didžiausia bausmė viršija 3 metus, bet neviršija 6 metų laisvės atėmimo, ir po asmens teistumo išnykimo arba panaikinimo nepraėjo 15 metų.

Įstatymo 18 straipsnio 2 dalies 1 punktas atitinka Konstitucinio Teismo 2020 m. birželio 5 d. nutarime pateiktiems išaiškinimams, jog, pagal Konstituciją, inter alia (be kita ko) konstitucinį proporcingumo principą, atitiktų ir toks teisinis reguliavimas, pagal kurį asmenims, padariusiems tam tikrus itin pavojingus nusikaltimus, už kuriuos numatytos pačios griežčiausios bausmės, leidimai turėti ginklus ir šaudmenis niekada nebūtų išduodami.

Įvertinus tai, jog pareiškėjas padarė tyčines smurtines nusikalstamas veikas, už kurių padarymą BK numatyta didžiausia bausmė viršija 6 metus laisvės atėmimo, darytina išvada, jog nagrinėjamu atveju Įstatymo 17 straipsnio 1 dalies 2 punktas ir 18 straipsnio 2 dalies 1 punktas taikyti tinkamai ir pareiškėjas pagrįstai nelaikytas nepriekaištingos reputacijos asmeniu.

Atkreiptinas dėmesys, jog Konstitucinis Teismas 2023 m. kovo 15 d. nutarimu pripažino, kad Įstatymo 18 straipsnio 2 dalies 1 punktas (2021 m. balandžio 29 d. redakcija, TAR, 2021-05-04, Nr. 9685) tiek, kiek jame nurodyti asmenys neterminuotai nėra laikomi nepriekaištingos reputacijos asmenimis ir pagal šio įstatymo 17 straipsnio 1 dalies 2 punktą (2022 m. kovo 24 d. redakcija) visam laikui netenka teisės įsigyti ir turėti šio įstatymo 3 straipsnio 2, 6–10 punktuose nurodytų ginklų, B ir C kategorijų ginklų, jų šaudmenų, prieštarauja konstituciniam teisinės valstybės principui. Konstitucinis Teismas 2023 m. kovo 15 d. nutarime nurodė, kad šis nutarimas turi būti oficialiai paskelbtas Teisės aktų registre 2023 m. gruodžio 31 d.

Nors Konstitucinis Teismas 2023 m. kovo 15 d. priėmė nutarimą, kuriuo pripažino, kad Įstatymo 18 straipsnio 2 dalies 1 punktas tiek, kiek jame nurodyti asmenys neterminuotai nėra laikomi nepriekaištingos reputacijos asmenimis ir pagal šio įstatymo 17 straipsnio 1 dalies 2 punktą (2022 m. kovo 24 d. redakcija) visam laikui netenka teisės įsigyti ir turėti šio įstatymo 3 straipsnio 2, 6–10 punktuose nurodytų ginklų, B ir C kategorijų ginklų, jų šaudmenų, prieštarauja konstituciniam teisinės valstybės principui, tačiau šis Konstitucinio Teismo nutarimas dar nėra oficialiai paskelbtas ir galiojantis.

Oficialiojoje konstitucinėje jurisprudencijoje ne kartą išaiškinta Konstitucijos 107 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta bendroji taisyklė, kad Konstitucinio Teismo sprendimų galia nukreipiama į ateitį. Aiškindamas Konstitucijos 107 straipsnio 1 dalį, Konstitucinis Teismas yra atskleidęs iš jos kylančios teisės aktų ir jų padarinių konstitucingumo prezumpcijos turinį: Konstitucijos 107 straipsnio 1 dalies nuostata, kad teisės aktas (jo dalis) negali būti taikomas nuo tos dienos, kai oficialiai paskelbiamas Konstitucinio Teismo sprendimas, jog tas teisės aktas (jo dalis) prieštarauja Konstitucijai, reiškia, kad tol, kol Konstitucinis Teismas nėra priėmęs sprendimo, jog tam tikras teisės aktas (jo dalis) prieštarauja Konstitucijai, preziumuojama, kad tas teisės aktas (jo dalis) atitinka Konstituciją ir kad jo pagrindu atsiradę teisiniai padariniai yra teisėti (žr., pvz., Konstitucinio Teismo 2003 m. gruodžio 30 d. nutarimą, 2011 m. spalio 25 d. nutarimą, 2012 m. gruodžio 19 d. sprendimą). Vadinasi, pagal Konstitucijos 107 straipsnio 1 dalį iki Konstitucinio Teismo sprendimo, kad tam tikras teisės aktas (jo dalis) prieštarauja Konstitucijai, oficialaus paskelbimo preziumuojama, kad tas teisės aktas (jo dalis) atitinka Konstituciją ir kad teisinės pasekmės (kaip antai: pagal atitinkamą institucijos sprendimą, priimtą vadovaujantis šiuo teisės aktu (jo dalimi), asmuo įgijo tam tikras teises ar atitinkamą teisinį statusą arba asmeniui atitinkamu institucijos sprendimu nebuvo suteikta tam tikrų teisių ar atitinkamo teisinio statuso), atsiradusios tokio teisės akto (jo dalies) pagrindu, yra teisėtos (žr., pvz., Konstitucinio Teismo 2011 m. spalio 25 d. nutarimą).

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo naujausioje praktikoje laikomasi pozicijos, kad, sprendžiant ginčus, kuriems taikytinas teisinis reguliavimas, kuris Konstitucinio Teismo pripažintas prieštaraujančiu Konstitucijai, tačiau Konstitucinio Teismo nutarimas dar nėra paskelbtas oficialiai, sprendžiant ginčą paprastai turėtų būti vadovaujamasi galiojančiu teisiniu reguliavimu. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2023 m. balandžio 5 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. eA-324-556/2023 konstatavo, kad, atsižvelgus į tai, kad Konstitucinio Teismo nutarimo oficialus įsigaliojimas atidėtas, bylos aplinkybėmis nėra jokio objektyvaus pagrindo teismui daryti intervenciją į teisinius santykius, kurių susiklostymo metu galiojo teisės aktų konstitucingumo prezumpcija.

Atsižvelgdama į tai, teisėjų kolegija nemato pagrindo kitaip aiškinti nagrinėjamoje byloje susidariusią situaciją dėl Konstitucinio Teismo nutarimo įsigaliojimo, nustačius vėlesnę jo oficialaus paskelbimo datą, ir su šia situacija susijusias teisines pasekmes.

Konstitucinis Teismas yra pažymėjęs, jog, pagal Konstituciją, valstybės valdžios ir valdymo institucijos turi pareigą užtikrinti visuomenės saugumą ir viešąją tvarką, saugoti asmenį nuo kėsinimosi į jo gyvybę bei sveikatą, ginti žmogaus teises ir laisves; ginklai bei šaudmenys gali kelti pavojų viešajai tvarkai ir visuomenės saugumui, žmonių gyvybei ar sveikatai, todėl įstatymų leidėjas, atsižvelgdamas į būtinumą užtikrinti visuomenės saugumą ir viešąją tvarką, ginti žmogaus teises ir laisves, turi įgaliojimus nustatyti ginklų ir šaudmenų patekimo į civilinę apyvartą, jų laikymo, naudojimo, leidimų įsigyti ginklą išdavimo sąlygas ir tvarką (Konstitucinio Teismo 2001 m. balandžio 12 d. nutarimas).

Konstitucinis Teismas taip pat yra pažymėjęs, kad ginklai ir šaudmenys gali kelti pavojų ne tik pačiam ginklus ir šaudmenis turinčiam asmeniui, bet ir kitiems visuomenės nariams, viešajai tvarkai, todėl įstatymų leidėjas turi pareigą nustatyti tokias ginklų ir šaudmenų patekimo į civilinę apyvartą, jų laikymo, naudojimo, leidimų įsigyti ginklą išdavimo ir panaikinimo sąlygas bei tvarką, kad būtų sudarytos prielaidos apsaugoti nuo galimos grėsmės tiek patį ginklus ir šaudmenis turintį asmenį, tiek kitus visuomenės narius, užtikrinti viešąją tvarką; įstatymų leidėjas, vykdydamas šią pareigą ir turėdamas plačią diskreciją, privalo laikytis Konstitucijos, inter alia (be kita ko) nustatydamas įstatyme įtvirtintomis sąlygomis ir tvarka įgyjamos teisės įsigyti ir turėti atitinkamus ginklus ir šaudmenis ribojimo priemones privalo paisyti proporcingumo principo (Konstitucinio Teismo 2013 m. sausio 25 d. nutarimas).

Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad Konstitucinis Teismas 2023 m. kovo 15 d. nutarime, be kita ko, konstatavo, kad jei iki tol, kol įsigalios šis Konstitucinio Teismo nutarimas, įstatymų leidėjas nenustatys kitokio, Konstituciją atitinkančio, teisinio reguliavimo, susijusio su leidimų įsigyti, laikyti ar nešiotis Įstatymo 3 straipsnio 2, 6–10 punktuose nurodytus ginklus, B ir C kategorijų ginklus, jų šaudmenis išdavimu asmenims, teistiems už šio įstatymo 18 straipsnio 2 dalies (2021 m. balandžio 29 d. redakcija) 1 punkte nurodytus nusikaltimus, policijos įstaigos, spręsdamos dėl tokių leidimų išdavimo šiems asmenims, turės vadovautis inter alia (be kita ko) Įstatymo 18 straipsnio 2 dalies (2021 m. balandžio 29 d. redakcija) 6 punktu, pagal kurį tokie leidimai neišduodami turintiems teistumą asmenims, 17 straipsnio 1 dalies (2022 m. kovo 24 d. redakcija) 10 punktu, kuriame numatyta galimybė įvertinti individualią kiekvieno asmens situaciją, t. y. sprendimą dėl leidimo įsigyti, laikyti ar nešiotis minėtus ginklus, jų šaudmenis išdavimo (ar jo neišdavimo) turės priimti atsižvelgdamos į, be kita ko, nusikaltimą padariusio asmens asmenybę, kitas svarbias aplinkybes, turės įvertinti jo keliamą grėsmę visuomenės saugumui ir viešajai tvarkai, žmogaus teisėms ir laisvėms. Taigi, įsigaliojus Konstitucinio Teismo 2023 m. kovo 15 d. nutarimui, pareiškėjas turės teisę kreiptis į viešojo administravimo subjektą su prašymu dėl leidimo išdavimo, prašydamas įvertinti jo individualią situaciją aktualaus teisinio reglamentavimo ir Konstitucinio Teismo 2023 m. kovo 15 d. nutarimo kontekste.

Aiškindamas Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo nuostatas, Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas ne kartą konstatavo, kad šiame įstatyme nenurodyti konkretūs kriterijai, kuriais vadovaujantis sprendžiama, ar egzistuoja pasikėsinimo į minėtus teisinius gėrius tikimybė, todėl toks pavojus kiekvienu atveju turi būti nustatomas individualiai (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014 m. gruodžio 16 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A624-1319/2014; 2016 m. balandžio 27 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-858-525/2016; 2017 m. gegužės 10 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1362-502/2017). Šiuo aspektu taip pat akcentuotina, kad Įstatyme nustatyti draudimai savo prigimtimi yra prevencinio pobūdžio, skirti užtikrinti šio įstatymo tikslų įgyvendinimą. Sprendžiant dėl specialiosios teisės suteikimo (atėmimo), pareiga įrodyti, kad asmuo atitinka įstatymo reikalavimus (jų nepažeidė), tenka pačiam asmeniui, siekiančiam tokią teisę įgyti, tuo pačiu jam tenka ir pareiga paneigti abejones, kylančias vertinant vienus ar kitus faktus, reikšmingus specialiosios teisės turėjimui (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2018 m. gruodžio 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1355-438/2018; 2020 m. spalio 7 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-2310-1062/2020).

Aiškinant Įstatymo 17 straipsnio 1 dalies 10 punkto normą, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje yra pažymėta, kad joje yra kalbama ne apie bet kokius asmenį, pretenduojantį gauti leidimą ginklams, nors ir neigiamai, charakterizuojančius duomenis, o tik apie tokius duomenis, kurie leistų daryti pagrįstą išvadą, kad toks asmuo kelia grėsmę kitų asmenų ar savo gyvybei ar sveikatai, nuosavybei, viešajai tvarkai ar visuomenės saugumui. Tai reiškia, kad šioje teisės normoje nurodyti duomenys apie asmenį turi būti pakankamai akivaizdūs ir informatyvūs tam, kad būtų galima daryti išvadą apie tokio asmens keliamą grėsmę šioje normoje nurodytoms vertybėms. Todėl tokio pobūdžio duomenys apie ginklus įsigyti siekiantį asmenį kiekvienu konkrečiu atveju turi būti įvertinami tam tikru „kokybiniu“ aspektu. Tai taip pat reiškia, kad tokie duomenys neturi prarasti savo aktualumo, vertinant asmens galimą elgesį ir ateityje (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014 m. birželio 3 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A143-974-14).

Taikant Įstatymo 17 straipsnio 1 dalies 10 punktą, t. y. konstatuojant, kad asmuo kelia (gali kelti) grėsmę kitų asmenų ar savo gyvybei ar sveikatai, nuosavybei, viešajai tvarkai ar visuomenės saugumui, nebūtina nustatyti, jog asmuo padarė nusikalstamą veiką ar kitokio pobūdžio teisės pažeidimą. Įstatymo 17 straipsnio 1 dalies 10 punktui taikyti pakanka nustatyti aplinkybes, kurios sudaro pagrindą išvadai, kad asmuo gali kelti grėsmę kitų asmenų ar savo gyvybei ar sveikatai, nuosavybei, viešajai tvarkai ar visuomenės saugumui (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2019 m. sausio 16 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-235-575/2019, 2019 m. rugsėjo 12 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1846-520/2019, 2022 m. rugsėjo 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-668-815/2022).

Pažymėtina tai, jog Konstitucinis Teismas 2011 m. lapkričio 17 d. nutarime yra pažymėjęs, jog teistumas lemia asmeniui tik įstatymuose nustatytas specialias baudžiamąsias teisines pasekmes. Tačiau teistumo pasibaigimas (kai asmuo baudžiamosios justicijos požiūriu nebelaikomas teistu) negali būti suprantamas taip, esą išnyksta pats asmens nuteisimo faktas, ir nereiškia, kad kitose teisinių santykių srityse, pvz., vertinant asmens reputaciją, negali būti atsižvelgiama į tai, ar asmuo buvo teistas. Tai reiškia, kad sąvokos „teistas“ ir „turintis teistumą“ iš esmės skiriasi: teistumas baudžiamosios justicijos požiūriu gali pasibaigti ar būti panaikintas, bet pats asmens nuteisimo faktas niekaip negali būti panaikintas ir visada lieka jo gyvenimo faktu ir biografijos dalimi.

Nuo ginčui aktualių nusikalstamų veikų padarymo yra praėjęs pakankamai ilgas laiko tarpas. Nėra ginčo dėl to, kad nuo 2007 m. lapkričio 30 d. pareiškėjas yra išregistruotas iš probuojamųjų asmenų duomenų registro. Byloje pateikti pareiškėją teigiamai charakterizuojantys duomenys. Įvertinus tai, jog Sprendime neargumentuota, kokio pobūdžio situacijos pareiškėją charakterizuoja kaip asmenį, linkusį kelti grėsmę Įstatymo 17 straipsnio 1 dalies 10 punkte išvardintiems teisiniams gėriams, ši Sprendimo dalis naikintina.

Konstatavus, jog nagrinėjamu atveju Įstatymo 17 straipsnio 1 dalies 2 punktas ir 18 straipsnio 2 dalies 1 punktas taikyti tinkamai ir pareiškėjas pagrįstai nelaikytas nepriekaištingos reputacijos asmeniu, išvestinis reikalavimas įpareigoti atsakovą iš naujo išnagrinėti pareiškėjo 2023 m. vasario 22 d. prašymą netenkintinas.

Rezoliucinė dalis

Remdamasi tuo, kas išdėstyta, ir vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 86-87 straipsniais, 88 straipsnio 1 ir 2 punktais, 132 straipsnio 1 dalimi, teisėjų kolegija

nusprendžia:

Skundą patenkinti iš dalies.

Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato 2023 m. kovo 21 d. sprendimo Nr. (duomenys neskelbtini) „Atsisakyti išduoti leidimą laikyti (nešiotis) ginklus N. V.“ dalį, kuria konstatuota, kad pareiškėjas N. V., pagal Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo 17 straipsnio 1 dalies 10 punktą, gali kelti arba kelia grėsmę kitų asmenų ar savo gyvybei ar sveikatai, nuosavybei, viešajai tvarkai ar visuomenės saugumui, panaikinti.

Kitą skundo dalį atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant per Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmus.

Teisėjai Remigijus ArminasLaimutė JokubauskaitėEglė Kiaurakytė