- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2013-03-08
- Bylos Nr.
- 2A-234-553/2013
- Teisminio proceso Nr.
- 2-44-3-00304-2009-1
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Aldona Tilindienė (pran.), Andrius Ignotas, Liuda Uckienė
- Ieškovas
- J. S., D. S., M. S., R. S., B. S., L. T. S., G. S.
- Atsakovas
- Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos, S. S., V. S.
- Kategorijos
- 30.5pavadinimo nepavyko patikrinti
- 121.21pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš
kolegijos posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo apeliantų (ieškovų) J. S., D. S., M. S., R. S., B. S., L. T. S., G. S. apeliacinį skundą dėl Širvintų rajono apylinkės teismo 2012-03-22 sprendimo, priimto išnagrinėjus civilinę bylą pagal ieškovų J. S., D. S., M. S., R. S., B. S., L. T. S., G. S. ieškinį atsakovams Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos, S. S., V. S. dėl įpareigojimo sudaryti žemės sklypo pirkimo – pardavimo sutartį.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Ginčo esmė
Ieškovai J. S., D. S., M. S., R. S., B. S., L. T. S., G. S. kreipėsi į teismą su patikslintu ieškiniu prašydami:1) įpareigoti Nacionalinę žemės tarnybą prie Žemės ūkio ministerijos be atsakovų S. S. ir V. S. sutikimo suformuoti 1,2862 ha dydžio namų valdos žemės sklypą prie ieškovams ir atsakovams S. S. ir V. S. nuosavybės teise priklausančių pastatų – gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), svirno, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kluono, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančių (duomenys neskelbtini), 2) įpareigoti Nacionalinę žemės tarnybą prie Žemės ūkio ministerijos sudaryti su ieškovais šio suformuoto sklypo 0,64 ha dalies pirkimo – pardavimo sutartį, proporcingai jų nuosavybės teise turimai gyvenamojo namo daliai. Ieškovai nurodė, kad yra savininkai pastatų (gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), svirno, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kluono, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančių (duomenys neskelbtini), kuriuos paveldėjo po savo motinos S. S. mirties (duomenys neskelbtini) paveldėjimo teisės liudijimo pagrindu. 2007 m. Širvintų rajono žemėtvarkos skyriui ieškovai padavė prašymus, kad suformuotų namų valdos žemės sklypą aplink jiems bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausančius pastatus, o taip pat leistų išsipirkti šį namų valdos žemės sklypą. Širvintų valdybos 1994-12-28 potvarkiu Nr. 441 atsakovams S. S. ir V. S. (duomenys neskelbtini) suteiktas naudotis žemės sklypas Nr. 101-1, kuris pažymėtas natūroje 8 ha, neatitinka įregistruoto žemės ploto kadastro duomenų registre – 7,36 ha, nes neatskirta šiame sklype esanti namų valdos žemė, kuri turėtų priklausyti nurodytų pastatų bendraturčiams (ieškovams). Todėl žemė, reikalinga pastatams eksploatuoti (namų valda) vykdant žemės sklypo ribų pertvarkymo projektą turėtų būti suformuota atskiru sklypu. Atsakovui S. S. pagal Valstiečių ūkio įstatymą suteiktame (duomenys neskelbtini) 8 ha žemės sklype Nr. 101-1 prie ieškovams priklausančių statinių atskiras žemės sklypas nesuformuotas. Atsakovui S. S. šiame 8 ha ploto žemės sklype atkurtos nuosavybės teisės į dalį, t. y. 7,36 ha žemės plotą. Likusi 0,64 ha žemės sklypo dalis yra laisva valstybinė žemė. 2012-02-15 buvo sudarytas tikslių matavimų namų valdos žemės sklypo planas – sklypo plotas 1,2862 ha. Šis planas yra patikrintas bei suderintas su Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Širvintų žemėtvarkos skyriumi, atitinka Žemės reformos įstatymo 9 straipsnio 2 dalyje numatytą namų valdos žemės sklypo apibrėžimą, todėl toks žemės sklypas privalo būti suformuotas prie ieškovams priklausančių namų valdos pastatų. Vilniaus apskrities viršininko 2009-01-30 įsakymu Nr. 2.3-19293-(89), kuris buvo patikslintas 2009-04-16 įsakymu Nr. 2.3-5219-1819, buvo nustatytas žemės sklypo Nr.101-1 plotas (7,36 ha). Šiame žemės sklype yra ieškovų namų valdos žemės sklypas. Kadangi šiame sklype valstybei priklauso 0,64 ha, todėl šis žemės plotas turi būti formuojamas kaip ieškovų 1,2862 ha dydžio namų valdos žemės sklypo dalis (nekonkretizuojant vietos) ir perleidžiamas ieškovų nuosavybėn. Kadangi atsakovai S. S. ir V. S. nesutinka, kad būtų formuojamas bendrai priklausančios namų valdos žemės sklypas, atsakovas Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos šio žemės sklypo neformuoja. Neteismine tvarka šio ginčo išspręsti negalima, todėl atsakovė Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos įpareigotina suformuoti namų valdos žemės sklypą be atsakovų S. S. ir V. S. sutikimo ir sudaryti su ieškovais šio žemės sklypo dalies pirkimo-pardavimo sutartį (T. 2, b. l. 81-84).
Atsiliepimas
Atsakovas Nacionalinė žemės ūkio tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos prašė ieškinį atmesti. Nurodė, kad savo kompetencijos ribose išsprendė klausimą dėl galimybės 0,64 ha dydžio dalį žemės sklypo privatizuoti ir naudoti bendrame žemės sklype. 2009-04-16 įsakymu Nr.2.3-5219-1891 nustatė žemės sklypo Nr. 101-1 (duomenys neskelbtini) 8,0 ha plote bendroje nuosavybėje bendraturčiams atsakovams S. ir V. S. 736/800 dalį (7,36 ha) ir 64/800 (0,64 ha) dalį – Vilniaus apskrities viršininko administracijai. 2009-04-23 nekilnojamojo turto registre šio žemės sklypo nuosavybė įregistruota atitinkamai atsakovų S. ir V. S. ir valstybės vardu. Ieškovai turi 0,64 ha dydžio žemės sklypo dalį privatizuoti ar nuomoti. Vienintelis būdas išspręsti ginčą, tai parengti ginčo žemės sklypo formavimo pertvarkymo projektą, kurį turėtų ruošti atsakovai S. ir V. S. ir ieškovai (T. 2, b. l. 21-24).
Atsakovai S. ir V. S. nurodo, kad ieškovai prašo suformuoti namų valdos žemės sklypą jų asmeninės nuosavybės teise valdomame sklype. Tuo ieškovai siekia šiurkščiai pažeisti jų turtines teises. Ieškovai yra atkūrę nuosavybės teises į visą jiems priklausiusią žemę, todėl jie neturi galimybės prašomo privatizuoti sklypo padengti savo, kaip paveldėtojų turėta žeme. 2009-06-12 Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartimi šis ginčas yra išspręstas. Prašė ieškinį atmesti ir priteisti iš ieškovų bylinėjimosi išlaidas (T. 2, b. l. 18-19).
Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
Širvintų rajono apylinkės teismas 2012-03-22 priėmė sprendimą ieškinį atmesti. Teismas nustatė, kad ieškovų analogiškas reikalavimas dėl įpareigojimo suformuoti namų valdos žemės sklypą yra išnagrinėtas Vilniaus apygardos administracinio teismo 2009-12-18 sprendimu, kuriuo ieškovų reikalavimas buvo atmestas. Lietuvos vyriausias administracinis teismas, išnagrinėjęs ieškovų skundą, 2010-12-27 nutartimi 2009-12-18 sprendimą paliko nepakeistą. Nutartyje Lietuvos vyriausias administracinis teismas pažymėjo, kad valstybei aptariamame sklype priklauso tik 0,64 ha žemės, todėl ieškovų prašomas suformuoti namų valdos žemės sklypas negali būti didesnis, nes atsakovas Nacionalinė žemės tarnyba negali formuoti žemės sklypo prie namų valdos, apimant ir žemę, kuri priklauso S. ir V. S.. Taip pat teismas nustatė, kad šioje byloje ieškovai būtent ir prašo jiems parduoti analogišku būdu suformuoto namų valdos žemės sklypo dalį pagal 2012-02-15 UAB „Traksalis“ sudarytą žemės sklypo planą. Vadovaujantis minėtais Vilniaus apygardos administracinio teismo ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo sprendimais, tenkinti ieškovų reikalavimą įpareigoti Nacionalinę žemės tarnybą suformuoti 1,2862 ha dydžio namų valdos žemės sklypą, remiantis tokiu planu, nėra teisinio pagrindo. Ieškovams pareiškus reikalavimą įpareigoti Nacionalinę žemės tarnybą sudaryti su jais namų valdos pirkimo pardavimo sutartį, nesant parduotino žemės sklypo plano, nėra teisinio pagrindo tenkinti ieškovų reikalavimą įpareigoti Nacionalinę žemės tarnybą sudaryti žemės sklypo dalies pirkimo-pardavimo sutartį. Atsakovams iš ieškovų priteista atlyginti 2 100 Lt bylinėjimosi išlaidų, taip pat valstybei priteista pašto išlaidų 68,30 Lt (T. 2, b. l. 96-98).
Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į jį argumentai
Apeliantai (ieškovai) J. S., D. S., M. S., R. S., B. S., L. T. S., G. S. apeliaciniu skundu prašo panaikinti Širvintų rajono apylinkės teismo 2012-03-22 sprendimą ir tenkinti ieškovų ieškinį. Nurodo, kad:
Žemesnės instancijos teismas
Teismas padarė procesinių teisės normų pažeidimą. Jeigu teismas konstatavo, kad ieškovų reikalavimas suformuoti namų valdos žemės sklypą yra analogiškas reikalavimui išnagrinėtam Vilniaus apygardos administraciniame teisme, tai vadovaujantis Civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 293straipsnio 1 dalies 3 punktu, teismas turėjo šioje dalyje bylą nutraukti, tačiau teismas to nepadarė ir turėjo nagrinėti bylą visa apimtimi.Vilniaus apygardos administraciniame teisme išnagrinėtoje administracinėje byloje ieškovų pareikšti reikalavimai nėra tapatūs šioje byloje pareikštiems reikalavimams, nes administracinėje byloje ieškovai reikalavo ne tik suformuoti 1,36 ha dydžio namų valdos žemės sklypą prie ieškovams nuosavybės teise priklausančių pastatų (gyvenamojo namo), tačiau taip pat ginčijo Širvintų rajono valdybos 1991-10-23 potvarkį Nr. 343-V, 1994-12-28 potvarkį Nr. 441, Vilniaus apskrities viršininko 2009-01-30 įsakymą Nr. 2.3.-1293-(89). Administracinėje byloje ieškovų reikalavimas dėl namų valdos žemės sklypo suformavimo nebuvo patenkintas, kadangi ieškovai praleido terminą minėtiems potvarkiams ginčyti ir šio termino Vilniaus apygardos administracinis teismas neatnaujino. Šioje civilinėje byloje ieškinys buvo pareikštas kitu pagrindu, negu administracinėje byloje. Civilinėje byloje buvo prašoma, kad Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos suformuotų namų valdos žemės sklypą aplink ieškovams bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausančius pastatus, taip pat leistų ieškovams išpirkti šį namų valdos žemės sklypą. Tokią teisę numato Civilinio kodekso (toliau – CK) 4.75, 4.80 straipsniai. Šioje civilinėje byloje buvo ieškovai rėmėsi naujai sudarytu bei 2012-02-29 su Nacionaline žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos suderintu žemės sklypo planu prašant suformuoti mažesnio dydžio namų valdos žemės sklypą prie ieškovams bei atsakovams priklausančių pastatų be atsakovų sutikimo. Nagrinėjant administracinę bylą toks planas dar nebuvo sudarytas ir suderintas su atsakovu Nacionaline žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos, kuri priešingai nei anksčiau, šiuo metu sutinka su tokiu namų valdos žemės sklypo dydžiu bei vieta, taip pat sutinka jai nuosavybės teise priklausančio žemės sklypo dalį, nustatytą suformuotame namų valdos žemės sklype, perleisti ieškovams proporcingai turimai ieškovų pastatų daliai, likusią dalį paliekant atsakovams S. ir V. S..Atsakovai S. S. ir V. S. piktnaudžiaudami susidariusia teisine situacija (aplinkybe, kad ieškovai praleido terminą neteisėtiems Širvintų rajono valdybos potvarkiams ginčyti) atsisako gera valia dalyvauti formuojant namų valdos žemės sklypą prie atsakovams ir ieškovams bendrosios nuosavybės teise priklausančių pastatų tokiu būdu pažeisdami ieškovų teises laisvai naudotis bendrąja daline nuosavybe bei įgyti dalį valstybinės žemės, nustatytos prie šių pastatų, todėl ieškovai kreipėsi į teismą, kad apginti jų pažeistas civilines teise kitais įstatyme numatytais ir priimtinais būdais (CK 1.138 straipsnis), tačiau teismas neanalizavo susidariusios situacijos (T. 2, b. l. 101-104).
Atsiliepimas
Atsakovas Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos pateikė atsiliepimą į apeliacinį skundą. Nurodo, kad:
Žemės sklypas Nr. 101-1 natūroje pažymėtas 8,00 ha neatitinka tuo metu įregistruotą žemės plotą kadastro duomenų registre 7,36 ha, nes neatskirta žemės sklype esanti namų valdos žemė, kuri turi priklausyti visiems pastatų bendraturčiams ieškovams ir atsakovui S. S..Vienintelis būdas išspręsti tarp šalių kilusį ginčą, tai parengti ginčo žemės sklypo formavimo pertvarkymo projektą. Šio projekto metu būtų pertvarkomi Nekilnojamojo turto registre įregistruoti žemės sklypai, atidalijant iš bendrosios nuosavybės teise priklausančio žemės ūkio paskirties sklypo namų valdos žemės sklypą. Žemės sklypo formavimo pertvarkymo projektą turėtų rengti atsakovai S. S. ir V. S. ir prisidėti ieškovai.Atsakovas pažymėjo, kad sutiko ir pritarė ieškovų parengtam žemės sklypo kadastrinių matavimų planui (plotas 12862 kv. m). Atsakovo nuomone, šiame žemės sklypo plote atsakovas ir galėtų parduoti ieškovams 0,64 ha dydžio žemės plotą, sudarant pirkimo-pardavimo sutartį (T. 2, b. l. 109-113).
Šalies argumentai
Atsakovai S. S. ir V. S. nesutinka su apeliaciniu skundu ir prašo pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą. Prašo priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodo, kad:
Nėra teisinio pagrindo paimti žemės iš kito privataus savininko tikslu ją perduoti ieškovams.Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2010-12-27 nutartimi 2009-12-18 sprendimą paliko nepakeistą, todėl įsiteisėjus sprendimui Širvintų rajono apylinkės teismas privalėjo į jį atsižvelgti bei vadovautis jame nustatytomis aplinkybėmis.Ieškovai laisvai gali naudotis žemės sklypo plotais, reikalingais normaliam nuosavybės tiese turimų pastatų eksploatavimui, atsakovai tam neprieštarauja ir jokių kliūčių nedaro (T. 2, b. l. 116-118).
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
CPK 320 straipsnio 1 dalis reglamentuoja, kad bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas ieškovų apeliacinį skundą, laikosi nurodytų nuostatų ir nagrinėja šį skundą pagal apeliantų nurodytas ribas, nes byloje nenustatyta pagrindo, dėl kurio reikėtų šias ribas peržengti (CPK 320 straipsnio 2 dalis). CPK įtvirtinta ribota apeliacija. Jai būdinga, kad šiame procese tikrinama tai, ar teismas turėjo pakankamai įrodymų padarytoms išvadoms pagrįsti, ar juos tinkamai ištyrė ir įvertino, ar nepažeidė kitų įrodinėjimo taisyklių. Apeliacinis procesas yra pirmosios instancijos teismo sprendimų kontrolės forma, skirta patikrinti neįsiteisėjusio teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007-12-29 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-607/2007, 2005-11-09 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-426/2005), o ne dar kartą išnagrinėti visą bylą iš naujo (de novo).
Iš bylos medžiagos nustatyta, kad ieškovams ir atsakovui S. S. nuosavybės teise priklauso statiniai (gyvenamasis namas, svirnas, kluonas), esantys (duomenys neskelbtini) (T. 1, b. l. 48-50). Byloje nėra ginčo dėl to, kad minėti statiniai yra (duomenys neskelbtini) 8 ha žemės ūkio paskirties sklype, kurio unikalus Nr. 8922-0002-0039. Iš Nekilnojamojo turto registro duomenų matyti, kad minėto žemės sklypo 64/800 dalis priklauso valstybei, t. y. Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos patikėjimo teise, 368/800 – V. S. ir 368/800 – S. S.. Ieškovų tikslas yra įsigyti proporcingą jų nuosavybės teise turimai gyvenamojo namo daliai ginčo sklype esančią valstybei nuosavybės teise priklausančią 64/800 žemės sklypo dalį, todėl ieškovai kreipėsi į teismą su 2012-02-29 patikslintu ieškiniu prašydami: 1) įpareigoti Nacionalinę žemės tarnybą prie Žemės ūkio ministerijos be atsakovų S. S. ir V. S. sutikimo suformuoti 1,2862 ha dydžio namų valdos žemės sklypą prie ieškovams ir atsakovams S. S. ir V. S. nuosavybės teise priklausančių pastatų – gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), svirno, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kluono, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančių (duomenys neskelbtini), ir 2) įpareigoti Nacionalinę žemės tarnybą prie Žemės ūkio ministerijos sudaryti su ieškovais šio suformuoto sklypo 0,64 ha dalies pirkimo – pardavimo sutartį, proporcingai jų nuosavybės teise turimai gyvenamojo namo daliai. Pasak ieškovų, atsakovai S. S. ir V. S. piktnaudžiaudami susidariusia teisine situacija (aplinkybe, kad ieškovai praleido terminą neteisėtiems Širvintų rajono valdybos potvarkiams ginčyti) atsisako gera valia dalyvauti formuojant namų valdos žemės sklypą prie atsakovams ir ieškovams bendrosios nuosavybės teise priklausančių pastatų tokiu būdu pažeisdami ieškovų teises laisvai naudotis bendrąja daline nuosavybe bei įgyti dalį valstybinės žemės, nustatytos prie šių pastatų, todėl ieškovai kreipėsi į teismą, kad apginti jų pažeistas civilines teise kitais įstatyme numatytais ir priimtinais būdais (CK 1.138 straipsnis), tačiau teismas neanalizavo susidariusios situacijos. Apeliacinės instancijos teismas, susipažinęs su bylos medžiaga, daro išvadą, kad ieškovų reikalavimai negali būti tenkinami, todėl pirmosios instancijos teismo sprendimas paliktinas nepakeistas dėl žemiau nurodytų motyvų.
Lietuvos Respublikos Konstitucijos 23 straipsnyje nustatyta, kad nuosavybė neliečiama. Aiškindamas šią nuostatą Konstitucinis Teismas yra konstatavęs (Konstitucinio Teismo 2002 m. rugsėjo 19 d. nutarimas), kad Konstitucijos 23 straipsnyje įtvirtinti nuosavybės neliečiamumas ir apsauga reiškia, jog savininkas turi teisę valdyti jam priklausantį turtą, juo naudotis ir disponuoti, taip pat teisę reikalauti, kad kiti asmenys nepažeistų šių jo teisių, o valstybė turi pareigą ginti ir saugoti nuosavybę nuo neteisėto kėsinimosi į ją. Pagal Konstitucijos 23 straipsnio 3 dalį nuosavybė iš savininko gali būti paimama tik tada, kai ji būtina visuomenės poreikiams ir kai už ją teisingai atlyginama. Nagrinėjamoje byloje nėra ginčo dėl to, kad ieškovams (ir vienam iš atsakovų) nuosavybės teise priklausantys statiniai stovi ant atsakovams (valstybei ir dviems fiziniams asmenims) nuosavybės teise priklausančio ginčo žemės sklypo. Šioje byloje nėra sprendžiamas ginčas dėl to, ar atsakovams teisėtai nuosavybės teise priklauso ginčo žemės sklypas. Ieškovai, reikalaudami įpareigoti atsakovą Nacionalinę žemės tarnybą prie Žemės ūkio ministerijos be atsakovų S. S. ir V. S. sutikimo suformuoti 1,2862 ha dydžio namų valdos žemės sklypą prie minėtų statinių, tokiu būdu nukreipia savo reikalavimą į atsakovams S. ir V. S. asmeninės nuosavybės teise priklausančio žemės sklypo dalį, kadangi iš 8 ha žemės sklypo valstybei priklauso tik 0,64 ha. Atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos Konstitucijoje įtvirtintą principą dėl nuosavybės neliečiamumo, darytina išvada, kad toks ieškovų reikalavimas yra nepagrįstas. Šiuo atveju yra nepagrįstas ieškovų teiginys, kad atsakovai S. ir V. S. pažeidžia ieškovų teisę laisvai naudotis bendrąja daline nuosavybe, kadangi iš nekilnojamojo turto registro duomenų nustatyta, jog ginčo sklype yra nustatytas 0,15 ha kelio servitutas (tarnaujantis daiktas), t. y. teisė į svetimą nekilnojamąjį daiktą (šiuo atveju 8 ha žemės sklypą), suteikiama naudotis tuo svetimu daiktu (tarnaujančiuoju daiktu), arba to daikto savininko (šiuo atvejų atsakovų) teisės naudotis daiktu apribojimas, siekiant užtikrinti daikto (šiuo atveju statinių, priklausančių ieškovams ir vienam iš atsakovų bendrosios dalinės nuosavybės teise), dėl kurio nustatomas servitutas (viešpataujančiojo daikto), tinkamą naudojimą (CK 4.111 straipsnio 1 dalis). Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, išnagrinėjęs apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2009-12-18 sprendimo, kuriuo buvo atmestas pareiškėjų (šioje civilinėje byloje – ieškovų) skundas su prašymu panaikinti Vilniaus apskrities viršininko 2009-01-30 įsakymą ir įpareigoti Vilniaus apskrities viršininko administraciją įstatymo nustatyta tvarka suformuoti pareiškėjams 1,36 ha namų valdos žemės sklypą prie jiems nuosavybės teise priklausančių statinių, esančių (duomenys neskelbtini), 2010-12-27 priėmė nutartį 2009-12-18 sprendimą palikti nepakeistą, kadangi nustatė, jog „pareiškėjai prašo įpareigoti atsakovą prie namų valdos suformuoti ne 0,64 ha, o 1,36 ha žemės sklypą. Toks reikalavimas nėra pagrįstas, nes, kaip minėta, valstybei nuosavybės teise aptariamame žemės sklype priklauso 0,64 ha žemės, pareiškėjai nepateikė įrodymų, paneigiančių šią faktinę aplinkybę. Taigi pareiškėjų prašomas suformuoti žemės sklypas prie namų valdos negali būti 1,36 ha, nes atsakovas neturi teisės formuoti žemės sklypo prie namų valdos apimant ir žemę, kuri priklauso tretiesiems asmenims nuosavybės teise“. Minėta Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nustatyta aplinkybe vadovavosi pirmosios instancijos teismas priimdamas sprendimą atmesti ieškovų reikalavimą įpareigoti Nacionalinę žemės tarnybą prie Žemės ūkio ministerijos be atsakovų S. S. ir V. S. sutikimo suformuoti 1,2862 ha dydžio namų valdos žemės sklypą prie ieškovams ir atsakovams S. S. ir V. S. nuosavybės teise priklausančių statinių, esančių (duomenys neskelbtini), ir apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į anksčiau nurodytus motyvus, neturi pagrindo spręsti, kad pirmosios instancijos teismas neturėjo pagrindo vadovautis šia aplinkybe. Skundžiamame pirmosios instancijos teismo sprendime ydingai panaudota sąvoka „analogiškas reikalavimas“, kadangi administracinėje byloje ir šioje civilinėje byloje nagrinėjami reikalavimai nėra visiškai analogiški, tačiau tai nesudaro pagrindo keisti ar naikinti skundžiamą pirmosios instancijos teismo sprendimą, kuriuo ginčas, atsižvelgiant į anksčiau nurodytus argumentus, iš esmės išspręstas teisingai.
Ieškovai, norėdami įsigyti valstybei priklausančią žemės sklypo dalį, turi tai daryti teisės aktų nustatyta tvarka nepažeisdami kitų asmenų (atsakovų S. ir V. S.) nuosavybės teisės į ginčo žemės sklypą. Atsakovas Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos 2012-05-23 atsiliepime į ieškovų apeliacinį skundą pakartojo dar pirmosios instancijos teisme išsakytą poziciją, jog vienintelis būdas išspręsti tarp šalių kilusį ginčą, tai parengti ginčo žemės sklypo formavimo pertvarkymo projektą. Šio projekto metu būtų pertvarkomi Nekilnojamojo turto registre įregistruoti žemės sklypai, atidalijant iš bendrosios nuosavybės teise priklausančio žemės ūkio paskirties sklypo namų valdos žemės sklypą. Žemės sklypo formavimo pertvarkymo projektą turėtų rengti atsakovai S. S. ir V. S. ir prisidėti ieškovai, vadovaudamiesi Žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektų rengimo ir įgyvendinimo taisyklėmis. Teisėjų kolegija pažymi, kad nuo 2012-07-05 įsigaliojo nauja minėtų taisyklių redakcija įtvirtinant sąrašą asmenų (iniciatorių), turinčių žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektų inicijavimo teisę, tarp kurių, be kita ko, yra nurodyti statinių ir įrenginių savininkai (12 punktas).
Dėl kitų apeliacinio skundo argumentų apeliacinės instancijos teismas nepasisako, nes jie neįtakoja skundžiamo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo. Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008-03-14 nutartis byloje Nr. 3K-7-38/2008, 2010-06-01 nutartis byloje Nr. 3K-3-252/2010, 2010-03-16 nutartis byloje Nr. 3K-3-107/2010, ir kt.).
Vadovaujantis išdėstytais argumentais darytina išvada, kad apeliacinio skundo argumentai nesudaro pagrindo pakeisti ar panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą. Taigi, šiuo procesiniu sprendimu ieškovų apeliacinis skundas dėl teismo sprendimo atmestinas.
Atmetus apeliacinį skundą, atsakovui S. S. iš ieškovų J. S., D. S., M. S., R. S., B. S., L. T. S., G. S. proporcingai po 143 Lt priteistinos atsakovo patirtos bylinėjimosi išlaidos (t. y. 1 000 Lt T. 2, b. l. 119) už advokato pagalbą, bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme (CPK 88 straipsnio 1 dalies 6 punktas, 93, 98 straipsniai).
Rezoliucinė dalis
nutarė:
Ieškovų J. S., D. S., M. S., R. S., B. S., L. T. S., G. S. apeliacinį skundą atmesti.
Širvintų rajono apylinkės teismo 2012-03-22 sprendimą palikti nepakeistą.
Priteisti atsakovui S. S. (a. k. (duomenys neskelbtini) bylinėjimosi išlaidoms, patirtoms apeliacinės instancijos teisme, atlyginti iš ieškovų J. S. (a. k. (duomenys neskelbtini) D. S. (a. k. (duomenys neskelbtini) M. S. (a. k. (duomenys neskelbtini) R. S. (a. k. (duomenys neskelbtini) B. S. (a. k. (duomenys neskelbtini) L. T. S. (a. k. (duomenys neskelbtini) G. S. (a. k. (duomenys neskelbtini) po 143 Lt (vieną šimtą keturiasdešimt tris litus).