- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2014-08-28
- Bylos Nr.
- 2-1439/2014
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Nijolė Piškinaitė
- Atsakovas
- uždarosios akcinės bendrovės „Juridėja“
- Ieškovas
- uždarosios akcinės bendrovės „Nordus“
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Nijolė Piškinaitė, teismo posėdyje, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi atsakovo uždarosios akcinės bendrovės „Juridėja“ atskirąjį skundą dėl Klaipėdos apygardos teismo 2014 m. gegužės 19 d. nutarties, kuria taikytos laikinosios apsaugos priemonės, civilinėje byloje Nr. B2-1305-112/2014 pagal ieškovo uždarosios akcinės bendrovės „Nordus“ ieškinį atsakovui uždarajai akcinei bendrovei „Juridėja“ dėl bankroto bylos iškėlimo, ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
Ieškovas UAB „Nordus“ kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydamas iškelti atsakovui UAB „Juridėja“ bankroto bylą, bankroto administratoriumi paskirti UAB „Eurobankrotas“, o ieškiniui užtikrinti prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones – iki nutarties iškelti ar atsisakyti iškelti atsakovui UAB „Juridėja“ bankroto bylą įsiteisėjimo dienos areštuoti visą atsakovui nuosavybės teise priklausantį nekilnojamąjį turtą, kilnojamuosius daiktus, pinigines lėšas ir (ar) turtines teises, priklausančias atsakovui ir esančias pas jį arba trečiuosius asmenis.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
Klaipėdos apygardos teismas 2014 m. gegužės 19 d. nutartimi ieškovo prašymą patenkino: areštavo atsakovui UAB „Juridėja“ priklausančius nekilnojamuosius ir kilnojamuosius daiktus, pinigines lėšas ar turtines teises, esančius pas atsakovą arba trečiuosius asmenis, uždraudžiant areštuotą turtą perleisti kitiems asmenims, įkeisti, kitaip apsunkinti ar iš esmės sumažinti jo vertę; sustabdė išieškojimą iš UAB „Juridėja“ turto vykdymo procese. Teismas iš areštuotų lėšų leido atlikti darbo užmokesčio, privalomuosius mokėjimus valstybei (mokesčius ir įmokas). Spręsdamas klausimą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, teismas atsižvelgė į tai, kad jis turi teisę savo ar suinteresuoto asmens iniciatyva, gavus pareiškimą iškelti bankroto bylą, taikyti laikinąsias apsaugos priemones Civilinio proceso kodekso nustatyta tvarka iki nutarties iškelti bankroto bylą ar atsisakyti ją kelti įsiteisėjimo (ĮBĮ 9 str. 2 d. 5 p.). Nutartyje teismas paminėjo, kad atsisakius iškelti įmonei bankroto bylą, išieškojimas ir turto realizavimas atnaujinamas, o taikytos laikinosios apsaugos priemonės panaikinamos (ĮBĮ 9 str. 3 d.). Dėl tokių aplinkybių, teismas nusprendė, kad yra pagrindas taikyti laikinąsias apsaugos priemones – atsakovo turto areštą ir išieškojimo iš atsakovo turto vykdymo procese sustabdymą (CPK 145 str. 1 d. 1, 3, 10 p., 2, 3 d.).
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
Atsakovas UAB „Juridėja“ atskiruoju skundu prašo panaikinti teismo nutartį ir prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atmesti, o už piktnaudžiavimą (akivaizdžiai nepagrįsto prašymo taikyti laikinąsias apsaugos priemones pareiškimą) procesinėmis teisėmis paskirti ieškovui UAB „Nordus“ 20 000 Lt baudą, 50 procentų paskirtos baudos priteisiant atsakovui UAB „Juridėja“.
Šalies argumentai
1) Ieškovo prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo buvo iš viso nemotyvuotas, nepagrįstas jokiais rašytiniais įrodymais. Nepateikus duomenų apie galimą grėsmę sprendimui įvykdyti, nebuvo pagrindo tenkinti ieškovo prašymą;
2) Ieškovas nepateikė jokių įrodymų, kad atsakovas nemokus arba kad negalėtų atsiskaityti su kreditoriais (Lietuvos apeliacinio teismo 2010 m. sausio 28 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-396/2010); nepateikė teismo sprendimo, patvirtinančio skolos priteisimą. Sprendžiant laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą pirmosios instancijos teismas neturėjo prima facie įrodymų apie skolos pagrįstumą. Ieškovas nuslėpė, kad jo reikalavimas dėl skolos yra ginčijamas, nes skola nepripažįstama. Atsakovo finansiniai dokumentai įrodo, kad 2014 m. gegužės 18 d. UAB „Juridėja“ turimo turto vertė buvo 56 310 Lt, o įsipareigojimai sudarė 14 300 Lt, dėl ko bendrovė neatitiko nemokios įmonės kriterijų, nustatytų ĮBĮ. Teismuose iškeltų bylų ir išieškojimų ne ginčo tvarka iš UAB „Juridėja“ nėra ir niekada nebuvo, įmonės turtas nebuvo nei įkeistas, nei areštuotas. Nenustatyta ir galima grėsmė, kad atsakovo kreditorių reikalavimai nebus patenkinti tuo atveju, jeigu atsakovui bus iškelta bankroto byla. Byloje nėra įrodymų, pagrindžiančių, kad atsakovas mėgintų savo turtą realizuoti, perleisti tretiesiems asmenims ar kitaip bandytų sumenkinti savo turtinę padėtį, siekdamas išvengti prievolių kreditoriams įvykdymo. Dėl šių faktinių aplinkybių teismas neturėjo pagrindo taikyti laikinųjų apsaugos priemonių;
3) Teismo pritaikytas laikinųjų apsaugos priemonių mastas (viso atsakovo turto areštas) iš esmės stabdo įmonės veiklą, todėl tokio masto laikinąsias apsaugos priemones teismas galėjo taikyti tik pranešęs atsakovui ir išklausęs jo poziciją (CPK 147 str. 1 d.);
4) Teismas neatsižvelgė į tai, kad įmonės viso turto areštas sutrikdė jos veiklą ir gali padaryti nepataisomą žalą šiam ūkio subjektui. UAB „Juridėja“ nebegalės ne tik atsiskaityti už jai suteiktas paslaugas, bet iš esmės nebegalės vykdyti jokios veiklos, o tai gali sukelti ir mokios įmonės bankrotą. Teismas turėjo pareikalauti duomenų apie atsakovo turtinę padėtį ir tik tuomet spręsti ar yra pagrindas areštuoti visą įmonės turtą. Atsakovas yra sėkmingai veikianti buhalterines paslaugas teikianti bendrovė, todėl tokio pobūdžio laikinosios apsaugos priemonės pakenks tolimesnei jo komercinei veiklai. Paskirtos laikinosios apsaugos priemonės apsunkina atsakovo finansinę padėtį, riboja jo galimybę toliau plėtoti pelningą komercinę ūkinę veiklą, trukdo laisvai disponuoti banko sąskaitose esančiomis lėšomis, kenkia jo prestižui bei patikimumui prieš verslo partnerius, todėl šių priemonių taikymas atsakovui yra netikslingas ir savo esme neatitinka laikinųjų apsaugos priemonių instituto tikslo. Areštavus visą atsakovo turtą, gali nukentėti ir jo kreditorių interesai, nes dėl sutrikdytos veiklos įmonė gali nebesugebėti vykdyti įsipareigojimų. Be to, neabejotinai vėluos įvykdyti sutartinius įsipareigojimus, nes dėl pritaikyto arešto negalės atsiskaityti už suteiktas paslaugas;
4) Kadangi prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo buvo visiškai nemotyvuotas, nepagrįstas, pareikštas piktnaudžiaujant savo procesinėmis teisėmis, siekiant sutrikdyti atsakovo veiklą, todėl dėl nurodytų aplinkybių ieškovui skirtina bauda (CPK 95 str.). Atsižvelgiant į tai, kad dėl ieškovo nepagrįsto prašymo taikyti laikinąsias apsaugos priemones buvo sutrikdyta atsakovo veikla, o tai, apelianto įsitikinimu, itin sunkios pasekmės, ieškovui turi būti paskirta maksimali įstatymo numatyta bauda už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis.
Pateiktu atskiru prašymu apeliantas prašo priteisit iš ieškovo 500 Lt atstovavimo išlaidų, patirtų dėl atskirojo skundo sutaršymo ir jo pateikimo apeliacinės instancijos teismui.
Atsiliepimas
Ieškovas UAB „Nordus“ atsiliepimu prašo atskirąjį skundą atmesti, o teismo nutartį palikti nepakeistą.
1) Skundžiama nutartis yra teisėta ir pagrįsta, atitinkanti CPK nurodytus laikinųjų apsaugos priemonių taikymo pagrindus bei tikslus. Prie atskirojo skundo nebuvo pridėti jokie dokumentai, pagrindžiantys skunde išdėstytą informaciją, todėl apeliantas ne tik nepagrindė skundo tinkamais argumentais, bet ir neįrodė jokių aplinkybių, kuriomis grindžia skundą (mokumo, turimo turto, lėšų);
2) Bylos išnagrinėjimui nėra reikšminga atsakovo nuomonė dėl atsakovo ir ieškovo tarpusavio santykių ir skolos. Aplinkybės, susijusios su atsakovo įsiskolinimais ir mokumu, nagrinėtinos sprendžiant pareiškimo dėl bankroto bylos iškėlimo pagrįstumą, tačiau ne laikinųjų apsaugos priemonių taikymo stadijoje. Atsakovo turto arešto (ĮBĮ 9 str. 2 d. 5 p.) taikymo pagrindas - grėsmė, kad atsakovas gali būti nemokus ir bankroto byloje gali tekti ginti visų kreditorių interesus (Lietuvos apeliacinio teismo 2010 m. sausio 28 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-396/2010; 2012 m. lapkričio 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-1834/2012). Bylos duomenys įrodo, kad atsakovas vengia įvykdyti sąlyginai nedidelę prievolę, kartoja, jog ją ginčija, tačiau iki šiol teismui nėra pateiktas joks ieškinys dėl sandorio, kurio pagrindu atsirado skola, nuginčijimo. Vengimas sumokėti nedidelę skolą, kurios iki pareiškimo dėl bankroto bylos iškėlimo atsakovas neginčijo, akivaizdžiai įrodo atsakovo apyvartinių lėšų trūkumą, todėl yra pakankamai pagrindo vertinti, kad egzistuoja reali grėsmė, jog atsakovas gali būti nemokus, neturi turto kreditorių reikalavimų patenkinimui, todėl laikinosios priemonės paliktinos galioti nepakeistos;
3) Pareiškimo dėl bankroto bylos iškėlimo priėmimo stadijoje, sprendžiant laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą, teismas paprastai neturi duomenų, reikalingų įvertinti atsakovo mokumą. Taikydamas laikinąsias apsaugos priemones bankroto byloje, teismas pagrįstai pagal turimus duomenis apie atsakovą konstatavo esant grėsmę, kad atsakovas gali būti nemokus ir todėl visų atsakovo kreditorių interesais pritaikė laikinąsias apsaugos priemones (ĮBĮ 9 str., 2 d. 5 p.). Nors išsamūs duomenys apie atsakovo turtinę padėtį tokios nutarties priėmimo metu teismui nebuvo žinomi, tačiau su atskiruoju skundu atsakovas turėjo teisę tokius duomenis bei įrodymus pateikti, tačiau to nepadarė. Vien formalus balanso duomenų nurodymas neatskleidžia ar atsakovas yra mokus ir galėtų įvykdyti savo įsipareigojimus nedelsiant, jei toks teismo sprendimas būtų priimtas;
4) ĮBĮ imperatyviai nustato teismo pareigą priėmus pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo sustabdyti išieškojimą iš įmonės, kuriai prašoma iškelti bankroto bylą, turto (IBĮ 9 str., 3 d.). Nors atsakovas ginčija visą skundžiamą nutartį, tačiau nenurodė jokių argumentų, kodėl teismas neturėjo vykdyti įstatyme imperatyviai nurodytos pareigos sustabdyti išieškojimą, todėl ši nutarties dalis neturi būti naikinama;
Šalies argumentai
5) Apeliantas prašo paskirti ieškovui baudą, tačiau procesinės baudos taikymas nėra apeliacinio proceso dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo dalykas, todėl šis prašymas apeliacinės instancijos teisme nenagrinėtinas. Ieškovas, pareiškęs ieškinį dėl bankroto bylos iškėlimo, turėjo teisę reikšti ir prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, todėl nėra jokio faktinio ir teisinio pagrindo pripažinti, kad ieškovas, prašydamas laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, piktnaudžiavo procesinėmis teisėmis ir CPK 95 straipsnio pagrindu jam skirti baudą (Lietuvos apeliacinio teismo 2014 m. sausio 17 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-250/2014).
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Apeliacinis procesas nutraukiamas.
CPK 315 straipsnio 2 dalies 3 punkte nustatyta, kad apeliacinis skundas nepriimamas ir grąžinamas jį padavusiam asmeniui, jeigu skundžiamas sprendimas (nutartis), kuris (kuri) pagal įstatymus negali būti apeliacinio apskundimo objektas. Jei šis trūkumas paaiškėja nagrinėjant bylą apeliacine tvarka, apeliacinis procesas nutraukiamas ir priimama nutartis grąžinti žyminį mokestį (CPK 315 str. 5 d.). Šios nuostatos taikomos ir atskirųjų skundų priėmimui (CPK 338 str.).
Bylos duomenimis nustatyta, kad Klaipėdos apygardos teismas 2014 m. birželio 26 d. nutartimi atsisakė iškelti atsakovui UAB „Juridėja“ bankroto bylą ir panaikino šioje byloje skundžiama Klaipėdos apygardos teismo 2014 m. gegužės 19 d. nutartimi pritaikytas laikinąsias apsaugos priemones, tačiau dėl paminėtos teismo nutarties dalies pritaikyti laikinąsias apsaugos priemones atsakovas UAB „Juridėja“ 2014 m. gegužės 27 d. buvo pateikęs atskirąjį skundą, ginčydamas laikinųjų apsaugos priemonių pritaikymą. Nutartis įsiteisėjo ir tapo privaloma (CPK 279 str. 1 d., 4 d.). Klaipėdos apygardos teismo 2014 m. birželio 26 d. nutartis, kuria panaikinta skundžiama Klaipėdos apygardos teismo 2014 m. gegužės 19 d. nutartis dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, apeliacine tvarka neapskųsta, įsiteisėjusi, todėl apskųstos teismo nutarties dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo pagrįstumo ir teisėtumo nagrinėjimas apeliacine tvarka netenka teisinės prasmės. Kadangi neliko apeliacijos objekto, tokiai faktinei aplinkybei paaiškėjus apeliacinės instancijos teisme, procesas, pradėtas pagal atsakovo atskirąjį skundą, nutraukiamas (CPK 3 str. 6 d. ir 315 str. 2 d. 3 p., 5 d.), dėl apelianto atskirojo skundo ir ieškovo atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentų nepasisakant.
Dėl baudos už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis skyrimo
Atskirajame skunde apeliantas UAB „Juridėja“ prašo paskirti ieškovui UAB „Nordus“ 20 000 Lt baudą už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis. Prašymą motyvuoja tuo, kad, piktnaudžiaudamas savo procesinėmis teisėmis, ieškovas UAB „Nordus“ pareiškė prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, tokio prašymo nemotyvuojant ir nepagrindžiant, taip siekiant sutrikdyti atsakovo veiklą.
Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs apelianto argumentus, prieina išvadą, kad nėra pagrindo paskirti ieškovui UAB „Nordus“ baudą CPK 95 straipsnio pagrindu (už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis). Pagal CPK 95 straipsnio 1 dalies nuostatas, dalyvaujantis byloje asmuo, kuris nesąžiningai pateikė nepagrįstą procesinį dokumentą arba sąmoningai veikė prieš teisingą ir greitą bylos išnagrinėjimą ar išsprendimą, gali būti pripažįstamas piktnaudžiaujančiu savo procesinėmis teisėmis. Teismų praktikoje pripažįstama, kad įstatyme nustatytos teisės įgyvendinimas gali būti laikomas piktnaudžiavimu tik išimtiniais atvejais, kai tokia teise akivaizdžiai naudojamasi ne pagal jos paskirtį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. liepos 9 d. nutartis, priimta civilinėje byloje 3K-3-346/2012). Sutiktina su apeliantu, kad UAB „Nordus“, prašydamas taikyti atsakovui UAB „Juridėja“ laikinąsias apsaugos priemones, tokio prašymo neargumentavo, tačiau šios aplinkybės savaime negali būti pagrindu pripažinti, jog ieškovas, pareikšdamas tokį prašymą, piktnaudžiavo procesinėmis teisėmis.
Dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo
Apeliantas (atsakovas) UAB „Juridėja“ prašo priteisti iš ieškovo UAB „Nordus“ 500 Lt bylinėjimosi išlaidų, patirtų parengiant atskirąjį skundą.
Pagrindinis bylinėjimosi išlaidų paskirstymo principas yra įtvirtintas CPK 93 straipsnio 1 dalyje, t. y., šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 str. 1 d.). Jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, šiame straipsnyje nurodytos išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai (CPK 93 str. 2 d.). Nagrinėjamu atveju apeliacinis procesas nutrauktas, nebelikus atskirojo skundo nagrinėjimo objekto. Nei bendrosios (CPK I dalies VIII skyriaus „Bylinėjimosi išlaidos“), nei specialiosios (CPK III dalies XVI skyriaus „Bylų procesas apeliacinės instancijos teisme“) CPK nuostatos nenustato bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklių tuo atveju, kai procesas nutraukiamas. Taip pat nėra nuostatų, nustatančių, kad, nutraukus procesą, šalys praranda teisę į patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Vis tik tokia neapibrėžta situacija negalima. Nutraukus procesą, byla iš esmės yra baigta ir bylinėjimosi išlaidų atlyginimo klausimas turi būti sprendžiamas CPK 94 straipsnio pagrindu, kuriame nustatyta, jog bylą užbaigus nepriimant teismo sprendimo dėl ginčo esmės, teismas bylinėjimosi išlaidas paskirsto, atsižvelgdamas į tai, ar šalių procesinis elgesys buvo tinkamas, ir įvertindamas priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos.
Byloje esantys duomenys suteikia pakankamą pagrindą prieiti prie išvados, kad dėl apelianto UAB „Juridėja“ atsiradusių bylinėjimosi išlaidų iš esmės atsakingas ieškovas UAB „Nordus“, kuris inicijavo bankroto bylos apeliantui (atsakovui) UAB „Juridėja“ iškėlimą bei laikinųjų apsaugos priemonių taikymą, nors teismui jas taikyti nėra privaloma (ĮBĮ 9 str. 2 d. 5 p., 3 d.). Iš Klaipėdos apygardos teismo 2014 m. birželio 26 d. nutarties akivaizdu, kad prašymas iškelti bankroto bylą buvo nepagrįstas, ir tai sudaro pagrindą pagrįstai prielaidai, kad laikinosios apsaugos priemonės buvo pritaikytos be akivaizdaus pagrindo. Atskirasis skundas dėl teismo nutarties taikyti laikinąsias apsaugos priemones buvo paduotas 2014 m. gegužės 27 d., t. y., tuo metu kai dar galiojo skundžiama Klaipėdos apygardos teismo 2014 m. gegužės 19 d. nutartis, ir apeliantas turėjo teisę tokį skundą paduoti, todėl šį procesinį elgesį pripažinti netinkamu nėra pagrindo. Dėl nustatytų faktinių bylos aplinkybių, remiantis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais (CPK 3 str. 1 d.) apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad apelianto UAB „Juridėja“ bylinėjimo išlaidos, kurias jis patyrė gindamasis nuo ieškovo UAB „Nordus“ prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, turi būti atlygintos.
Apelianto UAB „Juridėja“ prašomos atlyginti 500 Lt bylinėjimosi išlaidos (teisinių paslaugų išlaidos už atskirojo skundo surašymą) yra pagrįstos rašytiniais įrodymais (57, 58 b. l., CPK 177, 178 str.) ir neviršija teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 ir Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio (Rekomendacijų 8.15 p.), todėl šias išlaidas mažinti nėra pagrindo.
Apeliantas UAB „Juridėja“ žyminio mokesčio už atskirąjį skundą nemokėjo, todėl klausimas dėl žyminio mokesčio grąžinimo nesprendžiamas (CPK 315 str. 5 d.).
Ieškovas UAB „Nordus“ prašo atlytinti jo patirtas 484 Lt bylinėjimosi išlaidas (teisinių paslaugų išlaidas už atsiliepimo į atskirąjį skundą parengimą), tačiau įvertinus tai, kad byla iš esmės išspręsta apelianto naudai, todėl ieškovo patirtos bylinėjimosi išlaidos neatlygintinos.
Lietuvos apeliacinis teismas, remdamasis Civilinio proceso kodekso 315 straipsnio 2 dalies 3 punktu, 5 dalimi, 94 straipsnio 1 dalimi ir 338 straipsniu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Nutraukti apeliacinį procesą, pradėtą pagal atsakovo uždarosios akcinės bendrovės „Juridėja“ atskirąjį skundą dėl Klaipėdos apygardos teismo 2014 m. gegužės 19 d. nutarties.
Priteisti apeliantui (atsakovui) uždarajai akcinei bendrovei „Juridėja“ (duomenys neskelbtini) iš ieškovo uždarosios akcinės bendrovės „Nordus“ (duomenys neskelbtini) 500 Lt (penkis šimtus litų) bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme.